Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ ieškinį atsakovui K. S. dėl atsisakymo nuo sutarties sudarymo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių reikalavimų išsprendimo, ir atsakovo K. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Evinara“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo teisėtu ir restitucijos taikymo, išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Evinara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. S., prašydama pripažinti atsakovo atsisakymą nuo 2023 m. gruodžio 30 d. sutarties (išreikštos/įformintos 2024 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16891 ir pavedimo, atlikto 2023 m. gruodžio 30 d., pagrindu) (toliau – ir Sutartis) ieškovei neteisėtu ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais atsakovo reikalavimus ieškovei nutraukti Sutartį bei grąžinti Sutarties pagrindu ieškovei sumokėtus pinigus (prekės kainą), šiuos reikalavimus atmesti visa apimtimi, ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog importuoja ir prekiauja prekėmis, prekėms yra suteikiama garantija nuo gamintojo broko ir komplektacijos garantija. Pirkėjas įsigyja patikrintą ir aprašytą prekę ir prekę gali grąžinti, jei prekė yra nesugadinta, nepraradusi prekinės išvaizdos ir prekė nebuvo naudojama. Atsakovas 2023 m. gruodžio 30 d. įsigijo minkštą kampą „Laguna“ (toliau – ir baldas, prekė) už 1 079,00 Eur, kuris atsakovui buvo pristatytas 2024 m. vasario 9 d. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) komisija, su kurios priimtu sprendimu ieškovė nesutinka. Ieškovės vertinimu, atsakovas negali grąžinti baldo, nes jis eksploatuojamas, tai yra buvo padėtas atsakovo gyvenamajame kambaryje ir naudojamas mažiausiai nuo 2024 m. vasario 13 d. ir, tikėtina, yra naudojamas iki šiol. Mano, kad baldas buvo pažeistas atsakovo, nes nėra įrodyta, kad už baldo plokštės defektus yra atsakinga ji. Atsakovas, teikdamas faktus, jog dėl baldo defektų yra kaltas ne jis, turi tai įrodyti, tačiau šiuo atveju nei atsakovas, nei minėta Tarnybos komisija to neįrodė, priešingai komisija ginčijamame nutarime patvirtino, kad Tarnyba negali nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plaušų plokštės kampas, tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo įvykti baldų transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu. Dėl baldo mechanizmo ne kartą atsakovui siūlė jį pakeisti ir atsakovas susirašinėjimuose net buvo sutikęs, tačiau po to pakeitė savo nuomonę. Ieškovės teigimu, baldas buvo perduotas tinkamos kokybės ir naujas, o baldo pažeidimai atsirado po jų įsigijimo.

3. Atsakovas atsiliepime ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (triplike) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo vienašališką vartojimo Sutartį ir taikyti dvišalę restituciją natūra, įpareigojant ieškovę: 1) priimti jo grąžinamą prekę – minkštą baldą „Laguna“ ieškovės sąskaita; 2) gavus sugrąžintą prekę arba jo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, ne vėliau kaip per keturiolika dienų grąžinti jam už prekę sumokėtą kainą – 1 079,00 Eur, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės internetinėje parduotuvėje „Baldų salė“ 2023 m. gruodžio 30 d. išsirinko aptariamą baldą už 1 079,00 Eur. 2024 m. vasario 9 d. ieškovė pristatė baldą į jo namus. Prekė buvo aklinai įpakuota, todėl jis, neišpakavęs prekės, neturėjo galimybės patikrinti jos kokybės iš karto po pristatymo. Nors užnešimo paslauga nebuvo užsakyta, tačiau jis sumokėjo ieškovės darbuotojams už baldo užnešimą. Atkreipė dėmesį, kad prekė buvo nešama nedidelį atstumą, nešimas buvo nesudėtingas ir vyko sklandžiai. Ieškovės baldas jam buvo perduotas jau surinktas, o jis tik įsuko baldo kojeles ir sustatė minkštą kampą iš atskirų baldo segmentų ir jokių kitų montavimo veiksmų atlikti jam nereikėjo, nes juos jau buvo atlikusi ieškovė ar baldo gamintojas. Patikrinus prekę, paaiškėjo jos kokybės trūkumai – įtrūkusi baldo plokštė (įlūžusi perveržus sukant metalo mechanizmą) ir netinkamai sumontuotas baldo ištraukiamas miegamosios dalies mechanizmas, dėl ko mechanizmas blogai veikia (miegamoji dalis tinkamai neišsitiesia, išsitiesia tik panaudojus jėgą). 2024 m. vasario 13 d. atsakovo sutuoktinė el. paštu kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad prekė yra nekokybiška, įvardijo prekės trūkumus, pateikė nuotraukas ir nurodė, kad nori grąžinti baldą ir atgauti sumokėtą sumą. Ieškovė 2024 m. vasario 17 d. pateikė atsakymą el. paštu, kad naudotų ir surinktų ir bandytų baldų grąžinti nėra galimybės. Nurodė, kad galimai baldas buvo apgadintas užnešimo metu ir atsakovas baldo mechanizmą naudoja netinkamai. Jo sutuoktinė susirašinėjo su ieškove el. paštu, o nepavykus išspręsti ginčo jis pasikreipė į Tarnybą ir šios tarnybos Klaipėdos regiono rinkos priežiūros skyrius 2024 m. balandžio 18 d. atliko prekės vertinimą ir 2024 m. balandžio 29 d. surašė gaminio vertinimo išvadą Nr. 2GVI-655, kurioje konstatuota, jog minkštas kampas „Laguna“ yra su gamyklinės kilmės trūkumu, gulimosios dalies minkštųjų dalių pakėlimas ir grąžinimas atgal reikalauja tam tikrų fizinių pastangų, nes ištraukiamosios, pakeliamosios ir pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, neužsikirsdamos, be kliuvinių. Tarnyba negali nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plaušų plokštės kampas, nes tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo įvykti baldo transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu. Komisija 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu be kita ko nutarė patenkinti vartotojo K. S. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti minkšto kampo „Laguna“ pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės argumentais, jog jis pažeidė baldo naudojimo taisykles, prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisykles. Pažymėjo, kad paaiškėjus baldo kokybės trūkumams, jis prekės nenaudojo sėdėjimui, miegojimui ar kitoms reikmėms. Mano, kad galioja pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija, kuri nėra nuginčyta, todėl ne jis turi įrodyti, kad baldo pristatymo metu baldas buvo nekokybiškas, o ieškovė turi įrodyti, kad ji pristatė kokybišką baldą ir kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui. Kadangi yra visos sąlygos jam vienašališkai nutraukti sudarytą Sutartį, nes ieškovė baldo nepataisė ir nepakeitė, o baldo trūkumas yra esminis, nes dėl šio trūkumo jis negali baldo tinkamai naudoti pagal paskirtį, tai yra jis negavo to, ko tikėjosi, sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį.

4. Ieškovė savo kituose procesiniuose dokumentuose, be kita ko dublike, atsiliepime į priešieškinį su atsakovo pozicija nesutiko, prašė priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, o ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas baldą pirko ir transportavo be ieškovės darbuotojų, todėl tikėtina, kad ir baldo plokštės buvo pažeistos paties atsakovo, todėl jai dėl šio fakto atsakomybė negali kilti. Tarnyba patvirtino, kad ji negali nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plaušų plokštės kampas, tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo įvykti baldo transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu. Mano, jog nėra įrodyta, kad už baldo plokštės defektus yra atsakinga ieškovė.

5. Išvadą teikianti institucija Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad gavusi vartotojo K. S. 2024 m. vasario 29 d. prašymą ir 2024 m. kovo 6 d. papildomą informaciją dėl jo iš UAB „Evinara“ įsigyto minkšto kampo „Laguna“ ir tuo pagrindu vartotojo keliamo reikalavimo nutraukti baldo pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus pagrįstumo, priėmė nutarimą, kuriuo išsprendė tarp šalių kilusį ginčą. Tarnyba, ne teismo tvarka spręsdama šį ginčą, vertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus ir nutarė vartotojo reikalavimą patenkinti. Patvirtino, jog palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

6. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais, o priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 7 d. Tarnybos nutarimas yra neteisingas, nes nutarime nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plokštės kampas, t. y., ar tai įvyko transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu. Mano, kad baldas atsakovui buvo pristatytas kokybiškas ir pats atsakovas turėjo surinkti baldą ir jį sugadino, todėl nesutinka priimti sugadintą baldą. Paaiškino, kad ieškovė ne kartą siūlė atsakovui pakeisti netinkamą mechanizmą, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Atsakovas nebuvo užsakęs baldo užnešimo paslaugos, nors pats atsakovas nurodė, kad sumokėjo atvežusiems asmenims už baldų užnešimą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, o šios informacijos nepatvirtino ieškovės darbuotojai.

7. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad užsakė baldą internetu ir vasario mėn. pradžioje baldas jam buvo pristatytas ir jis sumokėjo 10 Eur vyrams, kurie baldą atvežė, kad jį užneštų į jo namo pirmąjį aukštą. Atvežtas baldas buvo supakuotas plėvele ir iš galų buvo kartonas. Paaiškino, kad jokio pinigų priėmimo–perdavimo kvito jis negavo ir negali teismui pateikti, nes už užnešimą sumokėjo grynais pinigais. Nurodė, kad užnešimo metu baldas niekur neužkliuvo, nenukrito, o užnešti reikėjo tik į nuosavo namo pirmąjį aukštą. Baldo surinkimas buvo paprastas – tereikėjo prisukti kojeles ir surenkant kojeles nereikėjo ištraukti miegamosios sofos dalies, todėl baldo surinkimo metu jis niekaip negalėjo sugadinti baldo plokštės. Paaiškino, kad pristatytas baldas buvo supakuotas į plėvelę ir per ją net baldo spalvą buvo sunku įžiūrėti. Mano, jog jau supakuojant baldą, jis turėjo būti lūžęs. Tik pastebėjus, kad baldas yra su trūkumais pirmadienį skambino ieškovei ir vėliau prasidėjo susirašinėjimas el. paštu, pateikė pretenziją ieškovei. Ieškovė žadėjo atvažiuoti ir pasiimti įlūžusią plokštę bei pataisyti sugedusį mechanizmą, tačiau taip ir neatvažiavo. Nurodė, kad įsigyto baldo visiškai nenaudojo ir nenaudoja, nes baldas yra padėtas atskirame kambaryje.

8. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad baldas atsakovui buvo pristatytas nekokybiškas su sulūžusia plokšte ir atidarymo mechanizmu. Atsakovas, pastebėjęs baldo trūkumus, pretenzine tvarka kreipėsi nedelsiant į ieškovę. Mano, kad baldui turėtų būti taikoma 24 mėnesių garantija ir net jei pirkėjas kokybės neatitikimą pastebėtų vėliau, galėtų kreiptis į pardavėją dėl prekės neatitikimo. Mano, kad ieškovės pirkimo–pardavimo taisyklės prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl jų taikyti nagrinėjamu atveju negalima. Ieškovė atsakomybę dėl baldo nekokybiškumo nori perkelti atsakovui, tačiau jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kaltas dėl baldo sugadinimo, nepateikia, o byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų padaręs žalą įsigytam baldui. Baldas buvo supakuotas į plėvelę, šonai įtvirtinti kartonu, todėl neišpakavus baldo, jo kokybės patikrinti nebuvo galima.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė ieškovės UAB „Evinara“ ieškinį atmesti, o atsakovo K. S. priešieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti šalių Sutartį, taikyti dvišalę restituciją natūra – įpareigoti ieškovę priimti atsakovo grąžinamą prekę – minkštą baldą „Laguna“ ieškovės sąskaita; ieškovei gavus sugrąžintą prekę arba atsakovo pateiktus įrodymus, kad prekė buvo išsiųsta, ne vėliau kaip per 14 dienų grąžinti atsakovui prekės kainą – 1 079,00 Eur; priteisti iš ieškovės atsakovui 1 010,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9.1. Teismas, konstatavęs, kad ginčas byloje kilęs iš vartojimo santykių, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina, kad atsakovo nupirktas baldas yra su defektais ir tai patvirtina byloje esančios nuotraukos bei Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. surašyta prekės vertinimo išvada. Baldas yra su dviem trūkumais, tai yra dėl gamyklinės kilmės trūkumo, nes sunkiai išsitraukia miegamoji baldo dalis, nes tam reikalinga tam tikros fizinės pastangos, o kitas trūkumas yra įtrūkęs baldo medienos plaušų plokštės kampas, kuris yra mechaninio pobūdžio pažeidimas. Iš Tarnybos vertinimo išvados nustatyta, kad baldo medienos plaušo plokštės kampo trūkis neturi įtakos transformavimo mechanizmo funkcionalumui.

9.2. Teismas vertino, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad gavus baldą iš gamintojo, ieškovė patikrino baldą, tai yra jį išpakavo ir apžiūrėjo ir tik po to išsiuntė baldą atsakovui. Nei prie ieškinio, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, nuotraukų ar vaizdo medžiagos, kurie patvirtintų, kad prieš baldą išvežant atsakovui baldas buvo kokybiškas, nors atsakovas nuo pat pradžių, tai yra praėjus trims dienoms nuo baldo pristatymo (įskaitant, kad dvi dienos buvo savaitgalis) el. paštu informavo ieškovę apie baldo trūkumus. Iš pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovė baldą atsakovui pristatė ne per kurjerį, o savo transportu ir, tikėtina, baldą atvežė ieškovės darbuotojai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad baldas būtų sugadintas nešant baldą į atsakovo namo pirmąjį aukštą. Iš atsakovo paaiškinimų ir liudytojos V. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad baldas atsakovui buvo pristatytas gamykliškai supakuotas, tai yra susuktas į plėvelę ir šių aplinkybių teismo posėdžio metu ieškovės atstovas neginčijo. Kaip matyti iš nuotraukų baldo plokštės įtrūkimas yra baldo vidinėje dalyje ties pritvirtintu metaliniu mechanizmu, todėl atsakovas neišpakavęs šio trūkumo negalėjo pastebėti. Duomenų, kad ieškovė pati pakavo baldą prieš pristatant atsakovui, į bylą nėra pateikta. Teismas laikė, jog neturi pagrindo abejoti minėtos liudytojos teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad baldo defektus pamatė tik po to, kai baldas buvo išpakuotas iš gamyklinio įpakavimo. Nors ši liudytoja ir yra atsakovo sutuoktinė, tačiau šios liudytojos duotus paaiškinimus iš esmės patvirtina ir į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu. Teismo vertinimu, būtent ieškovei kaip verslininkei tenka pareiga įrodyti, kad baldas atsakovui buvo pristatytas tinkamos būklės. Vien tai, kad atsakovas pristatant baldą, jo neišpakavo dalyvaujant ieškovės darbuotojams ir pristatymo metu nepareiškė jokių pretenzijų dėl baldo kokybės, nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad baldas atsakovui buvo pristatytas tinkamos kokybės.

9.3. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad dėl prekės trūkumų – įlūžusio medienos plaušo plokštės kampo – yra kaltas atsakovas. Tuo tarpu, prekės trūkumas paaiškėjo per 1 metų daikto kokybės prezumpcijos terminą, kai atsakovas iš esmės net nepradėjo naudotis baldu. Teismas be kita ko nurodė, jog nesutinka su ieškovės argumentais, jog atsakovas, surinkdamas sofą, ją apgadino pats, dėl ko atsirado minkšto kampo trūkumai. Byloje esanti minkšto kampo „Laguna“ instrukcija patvirtina, jog baldas sudarytas iš dviejų atskirų dalių – ilgesnės ir trumpesnės. Norint baldą naudoti, reikalinga prisukti 7 minkšto kampo kojeles 28 varžtais ir sujungti abi baldo dalis. Vadinasi, atsakovui nereikėjo minkšto kampo surinkti iš atskirų detalių, nereikėjo pačiam sumontuoti miegamosios dalies ištraukimo mechanizmo ar atlikti kitų smulkių baldo surinkimo darbų, dėl ko atsakovas būtų galėjęs baldą sugadinti ar jį pažeisti.

9.4. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovas negalėjo grąžinti prekės, kadangi vadovaujantis UAB „Evinara“ Prekių garantijų taikymo ir prekių grąžinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) minkštas kampas atsakovo buvo išpakuotas, pakuotė pažeista ir baldas buvo naudojamas. Pažymėjo, jog Taisyklių 5.1. punkte nurodyta, kad pirkėjas turi teisę, nenurodydamas priežasties per 14 (keturiolika) dienų atsisakyti nuotolinės sutarties, sudarytos elektroninėje parduotuvėje „BALDŲSALĖ.LT“ parduotuvėje, pranešdamas apie tai pardavėjui. Pirkėjui grąžinant prekes, būtina laikytis šių sąlygų: prekė turi būti nesumontuota (ir nebuvo bandoma jos montuoti), nenaudota, nepraradusi prekinės išvaizdos (nepažeistos etiketės, nenuplėštos apsauginės plėvelės ir kt.) (šis punktas netaikomas tuo atveju, kai grąžinama nekokybiška prekė). Nagrinėjamu atveju atsakovas per ieškovės Taisyklėse numatytą terminą kreipėsi į ieškovę, norėdamas grąžinti prekę, kadangi ji buvo nekokybiška, aiškiai tai nurodydamas elektroninio susirašinėjimo metu. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovas negalėjo grąžinti prekės, kadangi jos pakuotė buvo pažeista, prekė buvo išpakuota, atmestini kaip nepagrįsti. Minėtose Taisyklėse aiškiai nurodyta, kad prekinės išvaizdos nepraradimo kriterijai netaikytini, kai siekiama grąžinti nekokybišką prekę. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į atsakovo įsigytos prekės pobūdį akivaizdu, jog neišpakavus įsigyto minkšto kampo, atsakovas neturėjo galimybės įvertinti, ar įsigytas baldas yra kokybiškas ir atitinka savo paskirtį. Teismas darė išvadą, jog pilnai neišpakavus baldo ir neprisukus jo kojelių atsakovas negalėjo pamatyti, kad sunkiai išsiskleidžia miegamosios dalies mechanizmas bei kad yra įtrūkęs medienos plaušų plokštės kampas. Todėl ieškovė šiuo atveju neturėjo laikyti, kad minkšto kampo išpakavimas, jo kojelių prisukimas, yra esminiai prekės išvaizdos pakitimai, dėl ko prekės grąžinti negalima.

9.5. Teismas nurodė, kad vertinant, dėl ko atsirado baldo trūkumai nagrinėjamoje byloje svarbiu įrodymu laikytinas 2024 m. balandžio 18 d. Tarnybos atliktas minkšto kampo vertinimas ir 2024 m. balandžio 29 d. prekės vertinimo išvadoje nustatytos aplinkybės. Minėtoje išvadoje konstatuota, jog minkštas kampas „Laguna“ yra su gamyklinės kilmės trūkumu, gulimosios dalies minkštųjų dalių pakėlimas ir grąžinimas atgal reikalauja tam tikrų fizinių pastangų, nes ištraukiamosios, pakeliamosios, pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, neužsikirsdamos, be kliuvinių. Ši Tarnybos nustatyta aplinkybė patvirtina, jog dėl minkšto kampo miegamosios dalies ištraukimo mechanizmo trūkumo atsakovo kaltės nėra, priešingai – tai gamyklinės kilmės trūkumas. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. balandžio 18 d. atliekant minkšto kampo vertinimą, jo apžiūroje nedalyvavo, o gavusi išvadą, Tarnybą informavo, jog sutinka pakeisti minkšto kampo mechanizmą nauju, tačiau to nepadarė ir mechanizmo nepakeitė. Teismo vertinimu, tokiu būdu ieškovė išreiškė sutikimą, kad dėl netinkamo baldo mechanizmo veikimo atsakinga yra pati ieškovė.

9.6. Teismas vertino, kad atsakovas, kaip vartotojas, įvykdė pareigą pateikti įrodymus, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, kad jos negalima panaudoti pagal paskirtį arba kad jos negalima panaudoti pagal paskirtį be tam tikrų naujų investicijų. Tuo tarpu ieškovė, kaip verslininkė, kuri turi garantuoti daikto kokybę, neįrodė, jog ji pristatė kokybišką, funkcionalią, atitinkančią paskirtį prekę, taip pat neįrodė, kad minkšto kampo trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Teismas sprendė, kad nustatytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą, o atsakovo priešieškinį tenkinti.

9.7. Priėmęs sprendimą atsakovo naudai, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui jo patirtas 1 010 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė UAB „Evinara“ pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, o netenkinus šio prašymo, skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.

10.1. Pažymi, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovės kurjeriai būtų užnešę baldą, tokios paslaugos atsakovas nebuvo užsakęs. Mano, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes šią sprendimo dalį vertino kaip įrodytą vien iš atsakovo ir jo žmonos paaiškinimų. Nesutinka ir su teismo bei Tarnybos neįrodyta nuomone, kad dėl baldo defektų yra kalta ieškovė ir kad tai sąlygojo gamyklinio broko atsiradimas. Atsakovas viso proceso nagrinėjimo metu niekaip neįrodė fakto, kad baldą priėmė su defektais. Ieškovės teiginiai, kad baldą sugadino pats atsakovas dėl netinkamo jo užnešimo (nes tokia paslauga nebuvo užsakyta); netinkamo naudojimo; netinkamo surinkimo byloje nebuvo paneigti jokia forma, o civiliniame procese galioja taisyklė, kas teigia – tas privalo pateikti įrodymus. Teismas kaip tinkamus įrodymus vertino vieno atsakovo ir jo žmonos pasisakymus, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui (toliau – CPK). Kritiškai vertindama teismo argumentus dėl atsakovo nuoseklios pozicijos, pažymi, kad ir ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos dėl to, kad teikia paaiškinimus ir motyvus, kad baldą sugadino atsakovas, tačiau ieškovės paaiškinimai buvo atmesti kaip nepagrįsti, o atsakovo vertinami kaip tinkama įrodinėjimo priemonė.

10.2. Mano, kad teismas nesąžiningai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi paties teismo nurodytas būdas, kad baldas prieš išsiunčiant atsakovui turėjo būti filmuojamas iki jo pakrovimo į transporto priemonę yra nelogiškas ir neprivalomas pagal įstatymą ar bet kokius kitus oficialius teisinius aktus. Teismas, sprendime aprašydamas tokią pareigą nenurodė, kokiu įstatyminiu ar poįstatyminiu aktu remiantis ieškovė privalo filmuoti kiekvienos savo parduodamos prekės pakrovimą ir transportavimą iki kiekvieno kliento.

10.3. Atkreipdama dėmesį į Taisyklių nuostatas, pažymi, kad baldas buvo visą laiką eksploatuojamas, kas matosi iš fotografijų, kad sudėta gyvenamame kambaryje, prekė pastatyta į suplanuotą vietą, kadangi baldas tai svetainės baldas, tai jis yra naudojamas intensyviai, todėl neatmeta tikimybės, kad baldas pilnai naudojamas šiandien. Be to, baldas yra higieniška prekė, o pats vartotojas po kreipimosi naudojo baldą mažiausiai nuo 2024 m. vasario 13 d. ir tikėtina iki šiandien. Iš nuotraukų aiškiai galima susidaryti vaizdą, kad baldas yra naudojimo patalpoje, todėl daroma išvada, kad vartotojas naudoja baldą. Prekė yra pilnai išpakuota, pakuotės pažeistos. Akcentuoja sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus. Pažymi, kad jeigu būtų įrodyta, kad baldas neatitinka kokybės reikalavimų, tokiu atveju spręstų klausimą dėl kokybės, tačiau dėl kokybės pretenzijos nėra iškeltos ir kadangi klientas prekę pirko ir transportavo baldą be ieškovės darbuotojų, tai tikėtina, kad ir baldo plokštės buvo pažeistos paties kliento, todėl ieškovei dėl šio fakto atsakomybė negali kilti. Atsakovas, teikdamas faktus, kad dėl baldo defektų yra kalta ieškovė, turi tai įrodyti, tačiau nei pats atsakovas, nei Tarnyba neįrodė, o atvirkščiai Tarnyba patvirtino, kad negali nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plaušų plokštės kampas, tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo įvykti baldo transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu. Laiko, kad nėra įrodyta, kad už baldo plokštės defektus yra atsakinga ieškovė.

10.4. Pažymi, kad dėl baldo mechanizmo ne kartą atsakovui siūlė jį pakeisti, o atsakovas susirašinėjimuose net buvo ir sutikęs, tačiau po to pakeitė nuomonę. Ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad išspręsti problemą. Be to, ieškovė vertina, kad baldo mechanizmas neturi jokių gedimų, kadangi atsakovas jį netinkamai naudoja. Ieškovės teigimu, baldas buvo perduotas tinkamos kokybės ir naujas; ieškovė aiškiai naudotų ir dar labiau apgadintų baldų atgal nepriima ir tai pabrėžtina Taisyklėse. Mano, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalies teisė vienašališkai atsisakyti sutarties ar jos sąlygos teismų turi būti vertinama ir taikoma kaip išimtinė priemonė – įstatymo nustatyta tvarka konstatavus pakankamą pagrindą. Be kita ko pažymi, kad prekės gamintojo garantiniai įsipareigojimai galioja tik tuo atveju, jei nepažeistos prekės surinkimo ir naudojimo sąlygos. Ieškovės vertinimu, jeigu būtų įrodyta, kad baldas neatitinka kokybės reikalavimų, tokių atveju ieškovė spręstų klausimą dėl kokybės, tačiau šiuo atveju pastebima, kad baldo pažeidimai atsirado po jo įsigijimo ir ieškovė daro prielaidą, kad baldas buvo sugadintas paties atsakovo. Atkreipia dėmesį, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.

10.5. Anot ieškovės, teismas netinkamai vertino pateiktų dokumentų ir įrodymų visumą, ko pasėkoje buvo priimtas sprendimas, kuris tenkino vien tik ieškovės interesus, byloje nebuvo atliekama tinkama įrodymų analizė. Be kita ko pažymi, kad teismas visiškai nevertino dėl ieškovės kaltės atsiradusių faktų (patalynės dėžės sulūžimas), nevertino fakto, kad daiktas buvo naudotas intensyviai, nevertino atsiliepimu į ieškinį kitų pateiktų argumentų, kur pateikiama informacija, susijusi su įrodinėjimo dalyku ir turėjo būti vertinama kartu su į bylą surinkta visa informacija. Ieškovės vertinimu, tokios teismo išvados neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, byloje surinktų įrodymų, be to, prieštarauja tarpusavyje, yra nelogiškos ir paviršutiniškos, padarytos prielaidų būdu. Šios teismo išvados tuo pačiu patvirtina, jog teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai.

11. Atsakovas K. S. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais kaip ir ieškinys, atsiliepimas į priešieškinį ir dublikas, taip pat tomis pačiomis „Baldų salė“ taisyklių nuostatomis, todėl atsakovas savo argumentų, išdėstytų priešieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose, nekartoja, bet prašo į juos atsižvelgti nagrinėjant bylą. Be kita ko pažymi, kad aplinkybė dėl baldo įnešimo į namus neturi esminės reikšmės bylai. Net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad baldas buvo įneštas be apeliantės darbuotojų pagalbos, ši aplinkybė savaime nepaneigtų apeliantės atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijos, kad trūkumas laikomas buvusiu pristatant prekę. Be to, nustatytų prekės defektų pobūdis (fizinis baldo pažeidimas – įtrūkimas ties prisukamu mechanizmu, gamyklinis defektas – netinkamai funkcionuojantis mechanizmas) yra toks, kad jie turėjo atsirasti būtent baldo gaminimo ar surinkimo metu. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju galiojant pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcijai, ne atsakovas turi įrodyti, kad prekės pristatymo metu prekė jau buvo nekokybiška, o ieškovė turi įrodyti, kad ji pristatė kokybišką prekę ir kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui arba įrodyti, kad nustatytų defektų pobūdis yra toks, kad paneigia galiojančią prezumpciją. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad defektai atsirado dėl to, kad baldas buvo netinkamai užneštas, netinkamai naudojamas ar netinkamai atsakovo surinktas, yra neįrodytos. Nesutinka su apeliantės pozicija dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo naštos. Taip pat nesutinka, kad atsakovas neįrodė, jog prekė buvo su defektais. Defektai yra akivaizdžiai matomi byloje esančiose nuotraukose, buvo nurodyti ir užfiksuoti 2024 m. vasario 20 d. pretenzijoje, el. laiškuose. Be to, defektų buvimo faktas konstatuotas Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. gaminio / paslaugos vertinimo išvadoje. Mano, kad nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo, kuris pagrįstas byloje surinktais įrodymais, išsamia įrodymų analize, teisės aktų nuostatų ir kasacinio teismo praktikos taikymu, teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliantės teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, o atsakovo priešieškinis patenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas iš ieškovės per jos internetinę parduotuvę „Baldų salė“ 2023 m. gruodžio 30 d. užsisakė minkštą kampą „Laguna“ (anksčiau ir toliau – baldas, prekė) už 1 079,00 Eur; prekės įsigijimas buvo įformintas 2023 m. gruodžio 30 d. pavedimu ir 2024 m. vasario 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 16891 (tokiu būdu tarp šalių įvykęs sandoris anksčiau ir toliau vadinamas Sutartimi). Minėtoje PVM sąskaitoje faktūroje be kita ko nurodytas ir pristatymo būdas – iki namų, be užnešimo paslaugos. Prekė atsakovui pristatyta 2024 m. vasario 9 d.

16. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad jau nuo 2024 m. vasario 13 d. tarp šalių prasidėjo susirašinėjimas el. paštu, atsakovo sutuoktinei V. S. kreipusis į ieškovę dėl prekės grąžinimo ir sumokėtų pinigų atgavimo, motyvuojant tuo, kad prekė nekokybiška, nes jos dalis yra palūžusi, sunkiai atsidaro miegamoji dalis. Ieškovė 2024 m. vasario 17 d. el. laišku informavo, kad surinktų ir bandytų rinkti baldų grąžinti nėra galimybės, taip pat nurodė, jog kadangi nebuvo užsakyta užnešimo paslauga, galimai baldas buvo apgadintas užnešimo metu; dėl miegamosios dalies atkreipė dėmesį, jog reikia pripratimo, pagal nuotrauką vertino, kad netinkamai išskleidžiamas mechanizmas. 2024 m. vasario 17 d. el. laišku atsakovo sutuoktinė papildomai nurodė, kad nors užnešimo paslauga nebuvo užsakyta, tačiau baldą atvežus, papildomai buvo sumokėta ieškovės kurjeriams, kurie padėjo baldą užnešti, taip pat pažymėjo, kad baldas buvo aklinai įpakuotas, todėl nebuvo galimybės pamatyti, ar jis brokuotas. Ieškovė 2024 m. vasario 19 d. el. laiške tvirtino, kad baldai yra supakuoti į permatomą plėvelę, todėl klientas turi teisę išpakuoti prekę ir patikrinti ją pristatymo metu, ir pristatymo metu jokių pretenzijų dėl baldo kokybės ar komplektacijos pateikta nebuvo, baldų pažeidimo aktas užpildytas nebuvo, todėl netaikoma prekės grąžinimo garantija. 2024 m. vasario 20 d. ieškovei buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, kad baldo defektai yra šie: blogai sumontuotas kampo ištraukiamos miegamos dalies mechanizmas, išsitiesia tik panaudojus jėgą; įtrūkusi ištraukiamos miegamos dalies plokštė, ji matosi įlaužta perveržus sukant metalo mechanizmą, vizualiai yra kreiva; surinkimo instrukcijos nebuvo, kadangi kampas gautas surinktas. Po pateiktos pretenzijos, tarp šalių ir toliau vyko susirašinėjimas el. laiškais, iš kurių matyti, kad ieškovė su pateikta pretenzija nesutinka, be kita ko ieškovei akcentuojant, kad atsakovas baldą surinko ir prekė yra jo apgadinta, ir pan. (pavyzdžiui, ieškovės el. laiškai, siųsti atsakovo sutuoktinei 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. vasario 28 d., 2024 m. vasario 29 d., ir kt.), dėl ko, kilusiame ginče šalims neradus bendro sutarimo, atsakovas 2024 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Tarnybą dėl Sutarties nutraukimo ir už prekę sumokėtų pinigų grąžinimo. Byloje pateiktoje Tarnybos 2024 m. balandžio 29 d. parengtoje Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 2GVI-655, be kita ko, konstatuota, kad baldas yra su gamyklinės kilmės trūkumu, gulimosios dalies minkštųjų dalių pakėlimas ir grąžinimas atgal reikalauja tam tikrų fizinių pastangų, nes ištraukiamosios, pakeliamosios, pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, neužsikirsdamos, be kliuvinių; taip pat nurodyta, kad Tarnyba negali nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis įtrūko medienos plaušų plokštės kampas, tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris galėjo įvykti baldo transportavimo, neatsargaus kėlimo ar stūmimo metu; medienos plaušo plokštės kampo įtrūkis neturi įtakos transformavimo mechanizmo funkcionalumui. Tarnybos komisija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą ir nustačiusi, kad atsakovo (vartotojo) pateiktas reikalavimas dėl Sutarties nutraukimo ir pinigų už prekę grąžinimo yra pagrįstas, 2024 m. gegužės 7 d. nutarimu jį tenkino.

17. Ieškovei nesutikus su Tarnybos priimtu nutarimu ir kreipusis į teismą dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, po ko atsakovas savo ruožtu byloje pateikė ir priešieškinį su reikalavimu dėl Sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį patenkino, be kita ko sprendęs, kad būtent ieškovė, kaip verslininkė, turinti garantuoti daikto kokybę, neįrodė, kad pristatė kokybišką prekę ar kad jos trūkumai atsirado po jos perdavimo pirkėjui. Apeliantė gi mano, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nesutikdama, kad yra atsakinga už prekės defektus. Įvertinusi bylos duomenis ir apeliantės argumentus, teisėjų kolegija nemato pagrindo su jais sutikti.

18. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4 ir 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

19. CK 6.350 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas. Šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjo, paslaugų teikėjo teikiama kokybės garantija negali varžyti vartotojų teisių, kurias, įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, jiems nustato teisės aktai.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo – teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt. Toks teisinis reguliavimas grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugos doktrina. Silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai ginti skirtas vartotojų teisių apsaugos institutas – valstybė riboja sutarties laisvės principą, imperatyviu reguliavimu įsikišdama į sutartinius santykius; šio instituto tikslas – vartojimo sutartinių santykių reguliavimu atkurti sutarties šalių lygybę, interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019).

21. Aptariamu atveju byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, ieškovei, kaip verslininkei, pardavus atsakovui, kaip vartotojui, aptariamą prekę (baldą). Konfliktinė situacija tarp šalių susiklostė po baldo pristatymo, kai atsakovas, aptikęs baldo trūkumus (defektus) siekė nutraukti Sutartį, susigrąžinant už prekę sumokėtus pinigus, o ieškovė su pateiktomis pretenzijomis nesutiko, ir teisminio ginčo metu įrodinėjo, kad baldas atsakovui buvo pristatytas kokybiškas, įžvelgiant būtent atsakovo atsakomybę dėl atsiradusių baldo trūkumų, tokios pozicijos laikantis ir apeliacinėje instancijoje ir kritiškai vertinant teismo atliktą įrodymų vertinimą. Visgi, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad šiuo atveju būtent ieškovė netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, tame tarpe ir įrodymų vertinimo tokiose bylose aspektu.

22. Kaip minėta, pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Pagal CK 6.363 straipsnio 1 dalį, laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal CK 6.364¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.364¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.364³ straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.364² straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Vartotojas, siekdamas įgyvendinti CK 6.364¹ straipsnyje nustatytas teises, privalo pranešti pardavėjui apie prekės kokybės reikalavimų neatitiktį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo neatitikties aptikimo dienos; pareiga įrodyti, kad vartotojas praleido šį terminą, tenka pardavėjui (CK 6.364¹ straipsnio 8 dalis).

23. Aptariamu atveju, apie iš ieškovės įgytą, atsakovo vertinimu, netinkamos kokybės prekę, ieškovė buvo informuota nepažeidžiant paminėto termino, jau po kelių dienų nuo prekės gavimo, pateikus ir pretenziją, prekės nuotraukas. Byloje esančių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo, kad baldas, kurį atsakovas įsigijo iš ieškovės, yra nekokybiškas, turi esminių defektų, ką patvirtina pateiktos nuotraukos, bylos dalyvių parodymai teismo posėdžio metu, taip pat ir Tarnybos parengta 2024 m. balandžio 29 d. Gaminio / paslaugos vertinimo išvada, kurioje konstatuota, kad baldas yra su gamyklinės kilmės trūkumu, gulimosios dalies minkštųjų dalių pakėlimas ir grąžinimas atgal reikalauja tam tikrų fizinių pastangų, nes ištraukiamosios, pakeliamosios, pertvarkomosios baldo dalys turi judėti lengvai, neužsikirsdamos, be kliuvinių; be to, yra įtrūkęs medienos plaušų plokštės kampas, tai mechaninio pobūdžio pažeidimas, kuris neturi įtakos transformavimo mechanizmo funkcionalumui. Ir nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu ne kartą atkreipė dėmesį į Tarnybos išvadoje be kita ko padarytą pastebėjimą, jog Tarnyba negali nustatyti medienos plaušų plokštės kampo įtrūkimo aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad tai savaime niekaip neįrodo, kad už daikto trūkumus šiuo atveju yra atsakingas būtent pirkėjas (atsakovas), o tokią aplinkybę įrodyti turėjusi ieškovė to taip pat nepadarė. Nustačius, jog daiktas yra netinkamos kokybės, tam, jog pardavėjui nekiltų atsakomybė dėl šių trūkumų, būtent pardavėjas turi nuginčyti nurodytą prezumpciją ir įrodyti, kad daikto trūkumai atsirado jau po daikto perdavimo momento ir dėl jų yra atsakingas pirkėjas. Atkreipiant dėmesį apskritai į įrodinėjimo civiliniame procese ypatumus, pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Nors ieškovė byloje ir įrodinėjo, kad aptariami trūkumai (dėl baldo miegamosios dalies ištraukimo mechanizmo, įlūžusios dalies) galėjo atsirasti dėl pirkėjo (atsakovo) kaltės, jam netinkamai eksploatuojant baldą arba baldo užnešimo ar surinkimo metu, tačiau, kaip teisingai nustatyta ir skundžiamu sprendimu, jokie bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje žinomas aplinkybes apie baldo pristatymą atsakovui ir pagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog baldas būtų sugadintas nešant jį į atsakovo namo pirmąjį aukštą (tuo pačiu pažymint, kad šiame kontekste esminės reikšmės nesudaro ir aplinkybės, susijusios su baldą įnešti padėjusių asmenų nustatymu). Baldas buvo pristatytas gamykliškai supakuotas, susuktas į plėvelę ir šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nebuvus pagrindo abejoti, jog pirkėjas baldo defektus galėjo pamatyti tik jį išpakavęs. Taip pat pritartina, jog vien tai, kad baldas nebuvo išpakuotas iš karto jo pristatymo metu, savaime nereiškia, kad pristatytas baldas buvo tinkamos kokybės. Juo labiau, mažai tikėtina, kad aptariami defektai, tiek dėl minėto nustatyto gamyklinio broko, tiek baldo vidinėje dalyje esantis įtrūkimas, galėjo būti pastebėti vien praplėšus ir nuėmus pakuotę, nes, kaip minėta, tai paaiškėjo tik baldą surinkus ir pastačius, tuo pačiu abejojant ir tuo, ar ir pati ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad tokie veiksmai bus padaryti tokio pobūdžio prekės pristatymo metu dar neišvykus prekę atvežusiems asmenims. Kaip atitinkamai byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad baldo defektai atsirado dėl atsakovo veiksmų, pavyzdžiui jam surenkant baldą, kai bylos duomenimis nustatyta, kad baldo surinkimas apėmė tik baldo kojelių prisukimą ir dviejų atskirų baldo dalių (segmentų) sujungimą, o ne iš esmės baldo montavimą ir surinkimą iš atskirų detalių, tos pačios miegamosios baldo dalies mechanizmo montavimą ir pan. Be kita ko manytina, jog ir pačios apeliantės nurodytos aplinkybės, kad dėl baldo mechanizmo ji ne kartą siūlė atsakovui jį pakeisti, iš dalies parodo, jog ir pati apeliantė dėl netinkamo baldo mechanizmo veikimo atsakovo atsakingu nelaikė. Be to, kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai dėl neva nesąžiningai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, teismui neva nurodžius, kad baldas prieš išsiunčiant atsakovui turėjo būti filmuojamas iki jo pakrovimo į transporto priemonę. Pažymėtina, kad skundžiamame sprendime minėtos apeliantės nurodytos duomenų (įrodymų) pateikimo formos teismas nesuabsoliutino ir nurodė tik kaip vieną iš galimų įrodymų pavyzdžių, pagrįstai akcentuodamas, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų (taigi, tame tarpe ir nuotraukų ar vaizdo medžiagos, ar kt.), kad prieš baldą išvežant atsakovui, baldas buvo apžiūrėtas ir jis buvo kokybiškas. Taigi, laikytina, jog apeliantės pateikti argumentai dėl pristatytos prekės neva tinkamos kokybės yra labiau deklaratyvaus pobūdžio ir nėra patvirtinti įrodymais. Pardavėjai (ieškovei) nepaneigus aukščiau nurodytos prezumpcijos, darytina išvada, kad prekės perdavimo momentu jau egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos ir atsako pardavėja (CK 6.333 straipsni 1 dalis).

24. Šalia aptartų aplinkybių kritiškai vertintini kaip esminės reikšmės priimtam sprendimui neturintys ir apeliantės pastebėjimai dėl Taisyklių nuostatų taikymo ginčo kontekste, akcentuojant pardavėjo teisę nepriimti grąžinamų prekių, jei nesilaikoma Taisyklių 5.5, 5.6 punktuose nustatytos prekių grąžinimo tvarkos, kadangi, anot ieškovės, baldas buvo išpakuotas, pakuotė pažeista, be to, baldas naudojamas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atkreipė dėmesį į Taisyklių 5.6 punkto nuostatą, numatančią, kad prekės ar jos pakuotės išvaizdos pakeitimai, kurie buvo būtini norint apžiūrėti prekę, nelaikomi esminiais prekės išvaizdos pakeitimais, o šiuo atveju, kaip jau minėta, atsižvelgiant ir į prekės pobūdį, neišpakavęs baldo, o po to neprisukęs baldo kojelių ir nepastatęs baldo, atsakovas ir negalėjo įvertinti baldo kokybės, todėl vien dėl paminėtų aplinkybių, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė negalėjo vertinti, kad nurodyti veiksmai (baldo išpakavimas ir kojelių prisukimas) yra esminiai prekės išvaizdos pakitimai, užkertantys kelią prekės grąžinimui.

25. Be to, manytina, kad net ir nepaisant apeliantės paminėtų argumentų dėl jos siūlymų atsakovui pakeisti baldo mechanizmą, atsakovas aukščiau konstatuotų aplinkybių kontekste turėjo teisę pasirinkti aptariamą savo teisių gynimo priemonę (Sutarties nutraukimą). Pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinta vartotojų teisių gynimo būdų hierarchija, atsakovas šiuo atveju pasirinko vieną iš savo teisių gynimo būdų – pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą dėl įsigytos nekokybiškos prekės, nesant pagrindo spręsti, kad nustatyti prekės trūkumai nebuvo esminiai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.364¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra nedidelis. Kasacinis teismas šiuo klausimu išaiškino, kad daikto trūkumas laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020). Tačiau ir paminėtu aspektu pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo nedidelis (mažareikšmis), tenka pardavėjui (verslininkui) (CK 6.364¹ straipsnio 5 dalis), ko šioje byloje ieškovė taip pat neatliko.

26. Ginčo šalims nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį, sutarties šalys yra grąžinamos į ikisutartinių santykių buvusią padėtį, t. y. tarp ginčo šalių yra taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis).

27. Įvertinus bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinys buvo pagrįstai atmestas kaip neįrodytas, o atsakovo priešieškinis pagrįstai patenkintas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles, kad nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių ar išskirtinai rėmėsi tik atsakovo pateiktais paaiškinimais. Ieškovės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, tinkamai atskleidus bylos esmę, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų ieškovė (apeliantė), nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės.

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

32. Atsakovas prašė priteisti iš apeliantės 450 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė 2025 m. sausio 2 d. advokato padėjėjos išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas ir jos apmokėjimą advokato padėjėjai patvirtinantį mokėjimo nurodymą.

33. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme. Advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023). Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, šioje byloje atsakovo išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Evinara“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.