Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, antstolė V. D., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties, kuria teismas patenkino bankrutuojančio fizinio asmens K. D. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ prašymą užbaigti fizinių asmenų bankroto bylą, netenkino suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymo nutraukti fizinio asmens bankroto bylą ir įpareigoti administratorę grąžinti 945,34 Eur sumą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

10. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos faktinės aplinkybės. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjai K. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Atenergo“. Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2017 m. liepos 24 d., 2017 m. lapkričio 17 d., 2018 m. lapkričio 8 d., 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. birželio 7 d. nutartimis. Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios K. D. mokumo atkūrimo planas. 2019 m. rugsėjo 5 d. kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui prašymą nutraukti K. D. bankroto bylą. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi prašymą tenkino ir nutraukė K. D. bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos K. D. bankroto bylos nutraukimo ir administravimo išlaidų grąžinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bankroto administratorė UAB ,,Atenergo“ 2021 m. birželio 10 d. teismui pateikė prašymą užbaigti fizinio asmens K. D. bankroto bylą.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

12. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios būtų aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).

13. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. Pagal FABĮ 30 straipsnio 1 dalį plano įgyvendinimo aktą pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Jeigu bent vienas iš šių nurodytų asmenų atsisako pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, surašomas akto nepasirašymo protokolas, kuriame nurodomos nepasirašymo priežastys, ir teikiamas teismui kartu su plano įgyvendinimo aktu. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos procesinės baigties visais atvejais sprendžia teismas, todėl aplinkybė, jog vienas ar keli nurodytų asmenų atsisakė pasirašyti plano įgyvendinimo aktą, savaime neužkerta kelio baigti fizinio asmens bankroto bylą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad įstatymo leidėjo įtvirtinta nuostata, jog bankroto administratoriaus surašytą aktą turi pasirašyti fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, reiškia siekį užtikrinti, kad akte bus pateikta išsami ir teisinga informacija apie plano įgyvendinimą, kurios teisingumą patvirtina visi pasirašę asmenys. Dėl to tuo atveju, kai plano įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo pirmininkas, teismas turi nuosekliai ištirti ir įvertinti kreditorių susirinkimo pirmininko nurodomas nepritarimo priežastis, jų atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip įsitikindamas ir patvirtindamas, kad bankroto proceso metu buvo užtikrinta bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

14. FABĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti, ar planas įvykdytas, ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju, nenustatęs tokių sąlygų, teismas turi priimti sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Tuo atveju, kai įgyvendinimo akto nepasirašo kreditorių susirinkimo primininkas, teismas, svarstydamas įgyvendinimo akto patvirtinimo klausimą, turi vertinti atsisakymo pritarti aktui priežastis ir, pripažinęs jas pagrįstomis, vertinti, ar jos nesudaro FABĮ 10 straipsnyje nustatytų pagrindų nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2021 m. gegužės 24 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateiktą informaciją ir paaiškinimus dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų, pripažino, jog bankroto administratorės pateiktame 2021 m. gegužės 24 d. mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte pateikta informacija ir paaiškinimai dėl mokumo atkūrimo plano sąlygų įgyvendinimo yra išsamūs: akte aptartas mokumo atkūrimo plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgdamas į tai, kad paskutinis plane numatytas mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 24 d., teismo patvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas yra įvykdytas, užbaigia fizinio asmens K. D. bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo sąlygų vertinimu.

16. Visų pirma, pažymėtina, jog teismo nutartyje nepasisakyta dėl mokumo atkūrimo plano įsipareigojimo atsiskaityti su kreditoriais plane numatyta tvarka. Kaip jau nurodyta, pareiškėjos mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi. Teismas, vertindamas mokumo atkūrimo plano nuostatas, nurodė, jog iš pateikto plano matyti, kad plano 12 dalyje yra nurodyti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, nurodomos tikslios dienos, kuriomis bus išmokamos kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos lėšos, kurios plane nurodytomis dienomis bus tenkinama kiekviename reikalavimų tenkinimo etape. Mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad apskaičiuoti visų kreditorių reikalavimų proporcijas neįmanoma, nes nežinoma, už kokią kainą bus parduotas įkeistas turtas ir kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto, todėl pareiškėja kartu su mokumo atkūrimo planu pateikia preliminarų kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, pažymėdama, kad, pardavus įkeistą turtą ir patikslinus kreditinius reikalavimus, kreditorių reikalavimo tenkinimo grafikas bus tikslinamas. Prie plano pateiktame 1 priede buvo numatyta, jog nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. kreditoriams, proporcingai paskirsčius, kas pusmetį bus pervedama 100 Eur suma. Priede pažymėta, jog grafike nurodyta pinigų suma, kuri būtų paskirstyta antros eilės kreditoriams, jei planas būtų patvirtintas; taip pat pažymėta, jog, kadangi K. D. gaunamos pajamos (atskaičius būtinąsias išlaidas) nėra pakankamos nurodytoms įmokoms dengti, bankroto proceso metu K. D., siekdama tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, naudosis jos artimųjų giminaičių teikiama parama; K. D. įsidarbinus geriau mokamame darbe ir gavus didesnes pajamas, sukaupus per ataskaitinį laikotarpį didesnę sumą (viršijančią 100 eurų), ji būtų paskirstoma Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi pagal plano nuostatas per plano vykdymo laikotarpį bankrutuojantis asmuo turėjo sumokėti kreditoriams iš viso 1 000 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog grafike numatyta preliminari antrosios eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, jog bankrutuojantis asmuo į sąskaitą pinigines lėšas įnešė tik tris kartus: 2015 kovo 24 d. – 300 Eur (iš jų 297 Eur išmokėta administratorei kaip administravimo išlaidos), 2017 m. rugpjūčio 30 d. – 150 Eur (iš jų kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervesta 146,65 Eur), 2020 m. sausio 29 d. – 600 Eur ir 2021 m. gegužės 14 d. – 1200 Eur (ši 1 800 Eur suma buvo pervesta kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir nebuvo paskirstyta kitiems kreditoriams).

17. Iš 2021 m. birželio 10 d. bankrutuojančio asmens K. D. plano įgyvendinimo akto nepasirašymo protokolo matyti, kad bankroto administratorė pateikė paaiškinimą, jog 2016 m. gegužės 17 d. tarp UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB SEB banko buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, o 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas patikslino bankrutuojančio asmens K. D. kreditorių sąrašą: išbraukė iš kreditorių sąrašo kreditorę AB „SEB banką su 91 792,51 Eur finansiniu reikalavimu ir patvirtino patikslintą 95 931,99 Eur dydžio UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditinį reikalavimą. 2016 m. lapkričio 17 d. už 45 000 Eur buvo parduotas K. D. nuosavybės teise priklausęs turtas. Pardavus turtą ir atskaičius bankroto administravimo išlaidoms skirtą sumą, kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kaip įkaito turėtojai, buvo pervesta 40 657,46 Eur. Kadangi pagal kreditorių nustatytą administravimo išlaidų dengimo tvarką iš parduoto turto galėjo būti padengta tik 1 597,20 Eur administravimo išlaidų suma, o faktiškai padengta visa likusi nepadengta administravimo išlaidų suma, t. y. 4 342,54 Eur, kreditorė / įkaito turėtoja pareikalavo grąžinti likusias nepervestas kreditorei priklausančias lėšas. Pagal nustatytą administravimo išlaidų dengimo tvarką, K. D. iš savo gautų pajamų administravimo išlaidoms padengti turėjo pervesti 1 800 Eur + PVM. Taigi į depozitinę banko sąskaitą gauta 1 800 Eur suma, kuri tą pačią dieną buvo pervesta kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Dėl nurodytų priežasčių 1 800 Eur suma nebuvo skirstoma kitiems kreditoriams.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, 1 800 Eur sumą laikant administravimo išlaidomis, kurias turėjo apmokėti ir apmokėjo pareiškėja, matyti, jog kreditorių reikalavimams tenkinti, neskaitant lėšų, gautų už parduotą butą, per visą bankroto procesą buvo skirta 146,65 Eur suma, nors, kaip nurodyta ankstesniame nutarties punkte, per visą bankroto procesą kreditoriams turėjo būti sumokėta 1 000 Eur. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nutartyje nepasisakė dėl šio plano vykdymo aspekto. Pareiškėjai motyvuojant, jog sudarytas kreditorių reikalavimų grafikas buvo tik preliminarus, akcentuotina, jog kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas buvo pateiktas kaip preliminarus dėl tos priežasties, jog buvo neįmanoma apskaičiuoti visų kreditorių reikalavimų proporcijas, nes buvo nežinoma, už kokią kainą bus parduotas įkeistas turtas ir kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai iš įkeisto turto. Todėl, kaip nurodė teismas tvirtindamas mokumo atkūrimo planą, pareiškėja kartu su mokumo atkūrimo planu pateikė preliminarų kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką ir pažymėjo, kad, pardavus įkeistą turtą ir patikslinus kreditinius reikalavimus, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas bus tikslinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jau sudarant mokumo atkūrimo planą buvo numatyta, kad fizinio asmens lėšos (atskaičius būtinąsias išlaidas) yra nepakankamos grafike nurodytoms įmokoms dengti, todėl, siekdamas tinkamai vykdyti mokumo atkūrimo planą, bankrutuojantis asmuo naudosis artimųjų giminaičių teikiama parama. Mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl, pasikeitus situacijai, turi būti parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos. Šios aplinkybės svarbios vertinant mokumo atkūrimo plano įvykdymą, todėl teismas turėjo tinkamai jas išsiaiškinti, pašalindamas abejones dėl mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo fakto.

19. Vertindamas, kaip buvo paskirstytos pareiškėjų per bankroto procesą gautos pajamos, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 4 644,20 Eur buvo skirta bankroto administravimo išlaidoms dengti, 42 604,11 Eur – kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo patvirtinta 869 Eur suma, kurią bankroto administratorė turėjo teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Iš byloje pateiktų duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 896 Eur suma buvo gauta iš K. D. iki mokumo plano patvirtinimo, po mokumo plano patvirtinimo 3 775,20 Eur administravimo išlaidų suma padengta realizavus nekilnojamąjį turtą; kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ pervesta 1 800 Eur suma.

20. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju iš esmės yra kilęs ginčas tarp bankroto administratorės ir kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos. Kreditorė prašė teismo įpareigoti administratorę grąžinti 945,34 Eur sumą. Teismas pažymėjo, jog pirmajame kreditorių susirinkime, kuris vyko 2015 m. birželio 16 d., nepritarę mokumo atkūrimo plano projektui, atskiru nutarimu kreditoriai nutarė, kad tik dalis iš 3 000 Eur administravimo išlaidų sumos būtų dengiama iš K. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, t. y. 1 200 Eur; likusią bankroto administravimo išlaidų sumą – 1800 Eur – sumoka bankrutuojantis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, kad K. D. kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2021 m. gegužės 24 d. pervedė 1 800 Eur, teismas kreditorės prašymą įpareigoti bankroto administratorę grąžinti UAB „Būsto paskolų draudimas“ 945,34 Eur sumą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

21. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2FB-8798-998/2019 buvo nagrinėjamas bankroto administratorės UAB „Atenergo“ skundas, administratorė prašė panaikinti 2019 m. liepos 2 d. bankrutuojančios K. D. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl 2 745,34 Eur sumos grąžinimo hipotekos kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą tenkino. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka (bylos Nr. e2S-98-524/2020), 2020 m. sausio 9 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė bankroto administratorės UAB „Atenergo“ skundą dėl pareiškėjos K. D. 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nutarimo panaikinimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo planą patvirtinimo, nurodė, jog pareiškėjos mokumo atkūrimo plane numatyta bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarka neprieštarauja 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimui, o minėtu nutarimu iš esmės nėra nustatytas nei kitoks administravimo išlaidų dydis, nei mokėjimo tvarka – tik patikslinta, kokia konkreti suma bus sumokėta iš gautų lėšų pardavus turtą, o kokia iš pareiškėjos gautų pajamų. Papildomai minėtoje nutartyje konstatuota, jog viso bankroto proceso metu dengiant bankroto administravimo išlaidas vis tiek bus vadovaujamasi 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, kadangi jis priimtas vadovaujantis FABĮ 26 straipsnio 4 punktu. Taigi įsiteisėjusiame procesiniame sprendime pasisakyta dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio ir dengimo tvarkos ir iš esmės konstatuota, jog 2015 m. birželio 16 d. kreditorių nutarimu buvo patikslinta bankroto administravimo išlaidų, nurodytų mokumo atkūrimo plane, dengimo tvarka, kurios buvo būtina laikytis. Byloje nėra duomenų, jog minėtas nutarimas būtų panaikintas. Vadovaujantis sprendimų privalomumo principu (CPK 18 straipsnis) ir FABĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis), priešingai vertinti bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarką, nei nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, nėra teisinio pagrindo.

23. Kaip nurodyta aptariamoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kadangi mokumo atkūrimo plane numatyta, jog visas bankroto administravimo išlaidas sudaro 3 000 Eur neįskaičius PVM, bendra administravimo išlaidų suma turėtų sudaryti 3 630 Eur. Ginčo dėl papildomų 145,20 Eur turto vertinimo išlaidų, kurios pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, nėra. Pardavus bankrutuojančio asmens turtą buvo gauta 45 000 Eur, įkaito turėtojai pervesta 40 657,46 Eur, bankroto administratorei – 4 197,34 Eur, taip pat turto vertinimo išlaidos – 145,20 Eur.

24. Atsižvelgdamas į tai, jog, vadovaujantis 2015 m. birželio 16 d. kreditorių nutarimo projektu, iš piniginių lėšų, gautų pardavus pareiškėjos nekilnojamąjį turtą, bankroto administratorei galėjo būti padengta tik 1 200 Eur (neįskaičius PVM) suma, o vadovaujantis mokumo atkūrimo planu papildomai pervestos turto vertinimo išlaidos sudaro 145,20 Eur, Klaipėdos apygardos teismas nurodė, jog bendra suma, kurią bankroto administratorė turėjo teisę padengti iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, sudaro 1 597,20 Eur (1 200 Eur + PVM + 145,20 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog bankroto administratorė iš turto pardavimo gautų lėšų nepagrįstai padengė bankroto administravimo išlaidų dalį, kurią sudaro 2 745,34 Eur (4 342,54 Eur – 1 597,20 Eur), taigi 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu laikė teisėtu ir pagrįstu.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įsiteisėjusia teismo nutartimi esant nustatytai aplinkybei, kad bankroto administratorė iš lėšų, gautų pardavus turtą, nepagrįstai padengė 2 745,34 Eur administravimo išlaidų dalį, ir 1 800 Eur suma, kurią pervedė pareiškėja, padengus kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“ dalį grąžintinos sumos, darytina išvada, jog administratorė nepagrįstai negrąžina kreditorei 945,34 Eur (2 745,34 Eur – 1 800 Eur). Duomenų, kad administratorė būtų grąžinusi kreditorei šią neteisėtai iš lėšų, gautų pardavus butą, išsimokėtą sumą, nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti kreditorės prašymą įpareigoti administratorę grąžinti nurodytą sumą, naikintina ir kreditorės prašymas tenkintinas – administratorė įpareigotina grąžinti kreditorei nurodytą sumą.

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

27. Ankstesnėse nutarties dalyse nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepakankamai išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusias su mokumo atkūrimo plano įvykdymu, netyrė, kaip buvo įvykdytos mokumo atkūrimo plano nuostatos dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo, tai sudaro pagrindą abejoti teismo padarytų išvadų pagrįstumu, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl nutarties dalies, kuria netenkintas kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašymas įpareigoti bankroto administratorę grąžinti 945,34 Eur sumą, klausimas išspręstinas iš esmės: prašymas tenkintinas ir bankroto administratorė UAB „Atenergo“ įpareigotina grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ 945,34 Eur sumą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panaikinus Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria netenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymas įpareigoti bankroto administratorę grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ 945,34 Eur sumą, klausimą išspręsti iš esmės: kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ prašymą tenkinti ir įpareigoti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Atenergo“ grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ 945,34 Eur sumą.