- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-98-524/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
- Pareiškėjas
- K. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. D. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme gautas pareiškėjos bankroto administratorės UAB „Atenergo“ skundas, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. liepos 2 d. bankrutuojančios K. D. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl 2 745,34 Eur sumos grąžinimo hipotekos kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“.
2. Skundo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2019 m. liepos 2 d. įvyko bankrutuojančios K. D. kreditorių susirinkimas. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl 2 745,34 Eur sumos grąžinimo hipotekos kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, turėdama didžiąją dalį kreditorinio reikalavimo ir vienintelė iš penkių kreditorių, balsavo „už“ „Grąžinti hipotekos kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“ priklausančią 2 745,34 Eur sumą“. Bankroto administratorė pažymi, kad su kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ priimtu nutarimu nesutinka, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą. Mokumo atkūrimo plane nustatyta administravimo išlaidų sąmata, tai 1 2000 Eur (neįskaitant PVM), bankroto administratoriui atlyginimą viso bankroto proceso metu, bei 1000 Eur (neįskaitant PVM), bankroto procedūroms atlikti nuo plano patvirtinimo dienos (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 22 straipsnio 1 dalis); 2. Administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratoriui, apmokamos iš piniginių lėšų, viršijančių bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtas lėšas, taip pat iš piniginių lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), mokėjimus atliekant lygiomis dalimis kas 6 mėnesius, kartu atliekant piniginių lėšų paskirstymą kreditoriams; 3. Turto vertinimo išlaidos turi būti derinamos su hipotekos kreditoriumi ir apmokamos iš lėšų gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį. Klaipėdos apygardos teismas motyvuojamojoje dalyje dėl administravimo išlaidų pasisakė, kad administravimo išlaidų suma nėra didelė, net ir ją visą dengiant iš lėšų, gautų pardavus turtą, neviršytų įstatyme numatytos 15 procentų ribos nuo turto pardavimo kainos, priešingai yra beveik perpus mažesnė (7,7 proc.). Bankroto administratorė nurodė, kad 2019 m. liepos 2 d. kreditorių priimtas nutarimas negali būti vykdomas, nes tiek mokumo atkūrimo plane, tiek teismo priimtoje nutartyje aiškiai išdėstyta, kad administravimo išlaidos turi būti dengiamos iš visų bankroto proceso metu gautų lėšų. Mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidų suma nebuvo kreditorių ginčijama ir šiai dienai negali būti šis klausimas svarstomas, bei neteisėtai reikalaujama grąžinti lėšas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą tenkino, panaikino bankrutuojančios K. D. 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2015 m. birželio 16 d. vyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu atskiru nutarimu kreditoriai patvirtino, kad dalis administravimo išlaidų sumos (iš 3 000 Eur) būtų dengiama iš pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, t. y. 1 200 Eur. Likusią bankroto administravimo išlaidų sumą (t. y. 1 800 Eur) sumoka bankrutuojantis asmuo. Tuo tarpu teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 3 d.. Mokumo atkūrimo plano 7 dalyje numatyta administravimo išlaidų sąmata, kurioje nurodyta, jog bankroto administratoriaus atlyginimas sudarys 2 000 Eur (neįskaičius mokesčių) viso bankroto proceso metu ir 1 000 Eur (neįskaičius mokesčių) bankroto procedūroms atlikti nuo plano patvirtinimo dienos (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratoriui, apmokamos iš piniginių lėšų, viršijančių bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti skirtas lėšas, taip pat iš piniginių lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Administravimo išlaidos sumokamos pirmiausiai (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis), mokėjimus atliekant lygiomis dalimis kas šešis mėnesius, kartu atliekant piniginių lėšų paskirstymą kreditoriams. Turto vertinimo išlaidos turi būti derinamos su hipotekos kreditoriumi ir apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad 2015 m. birželio 16 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo dėl administravimo išlaidų dengimo pobūdis ir 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtinto mokumo atkūrimo plano projekte numatytų administravimo išlaidų dengimo klausimas yra visiškai skirtingi. Nors teismas sutinka su UAB „Būsto paskolų draudimas“ teiginiais, kad 2015 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas nebuvo apskųstas ir yra galiojantis, tačiau pažymėtina, kad mokumo atkūrimo plano projektas buvo patvirtintas vėliau negu vyko pirmasis kreditorių susirinkimas, todėl šiuo atveju, esant prieštaravimas tarp dokumentų, turėtų būti vadovaujamasi mokumo atkūrimo plano projektu, t. y. paskutiniu dokumentu, kuriame aiškiai nurodyta, kad administravimo išlaidos, apmokamos iš piniginių lėšų, viršijančių bankrutuojančio asmens būtiniesiems poreikiams patenkinti skirtas lėšas, taip pat iš piniginių lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Taigi, šiuo atveju, bankroto administravimo išlaidų dengimas iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą, yra galimas. Iš bankroto administratorės pateiktos lėšų pardavus įkeistą turtą ataskaitos, nustatyta, jog pardavus turtą gauta 45 000 Eur, įkaito turėtojui – 40 657,46 Eur, bankroto administratorei – 4 197,34 Eur, turto vertinimo išlaidos – 145,20 Eur. Teismas sutinka su kreditorės UAB “Būsto paskolų draudimas“ teiginiais, jog, pardavus hipoteka įkeistą turtą, bankroto administratorė iš gautos pardavimo sumos nepagrįstai atsiskaičiavo 569 Eur sumą, motyvuodama tuo, kad bankrutuojantis asmuo iki plano patvirtinimo nustatytą 869 Eur sumą padengė tik iš dalies, t. y. sumokėdamas tik 300 Eur. Pažymėtina ir tai, kad pati bankroto administratorė 2017 m. rugpjūčio 10 d. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos pusmečio ataskaitoje nurodė, jog grąžins 569 Eur sumą, tačiau iki šiol negrąžino. Taigi, teismo vertinimu, pagal mokumo atkūrimo plano projektą bankroto administravimo išlaidos yra (3 630 Eur (3000 Eur + PVM) + 145,20 Eur (turto vertinimo išlaidos)) 3 775,20 Eur, tuo tarpu už parduotą turtą bankroto administravimo išlaidoms buvo skirta 4 342,54 Eur suma, todėl šiuo atveju bankroto administratorė turėtų grąžinti 567,34 Eur (4 342,54 Eur – 3 775,20 Eur) sumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaisė FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas ir FABĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pirmasis kreditorių susirinkimas nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, dėl ko visapusiškai neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių.
5.2. Pirmosios instancijos teismas kvestionavo pirmojo kreditorių susirinkimo galiojantį nutarimą bei teismo, kuris patvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, procesinį sprendimą.
5.3. Skundžiamos nutarties motyvuojamoji dalis skiriasi nuo rezoliucinės dalies, nes motyvuojamosios dalies 6 puslapyje nurodoma, kad bankroto administratorius turi grąžinti 567,34 Eur sumą kreditorei, tačiau rezoliucinėje dalyje bankroto administratorės skundas tenkinamas visa apimtimi.
5.4. Bankroto administratorė realizavusi hipoteka įkeistą turtą ne tik pasidengė daug didesnę administravimo išlaidų sumą nei patvirtinta mokumo atkūrimo plane, bet ir nesilaikė bankroto administravimo išlaidų sąmatos dengimo tvarkos, patvirtintos tiek pirmajame kreditorių susirinkime, tiek teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane.
6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankroto administratorės skundas dėl 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo 2 - uoju darbotvarkės klausimu sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjai iškelta fizinio asmens bankroto byla. Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi (įsiteisėjo 2016 m. kovo 3 d.) patvirtintas mokumo atkūrimo planas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Bankroto administratorė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2019 m. liepos 2 d. vykusio kreditorių susirinkimo sprendimą 2 - uoju darbotvarkės klausimu. Skundžiama nutartimi patenkintas bankroto administratorės skundas.
11. Atskirajame skunde kreditorė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepaisė fizinių asmenų bankroto bylose esančio viešojo intereso, nesivadovavo FABĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, kad bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas ir FABĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pirmasis kreditorių susirinkimas nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, dėl ko visapusiškai neįvertino ginčui reikšmingų aplinkybių. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.
12. Kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui. Kreditorių susirinkimo sprendimą kreditoriai, bankroto administratorius ar fizinis asmuo turi teisę apskųsti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius, bankroto administratorius ar fizinis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis).
13. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirikimo protokolo Nr. 11 turinio nustatyta, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas klausimas dėl 2 745,34 Eur sumos grąžinimo hipotekos kreditorei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorę grąžinti 2 745,34 Eur hipotekos kreditorei.
14. Iš esmės įvertinus bankroto administratorės skunde nurodytas aplinkybes bei kreditorės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ginčas kyla dėl to, kokia nustatyta administravimo išlaidų dengimo tvarka būtina vadovautis, dengiant bankroto administravimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Bankroto administratorė skunde rėmėsi 2015 m. gruodžio 22 d. patvirtinta pareiškėjos mokumo atkūrimo plane administravimo išlaidų dengimo tvarka, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi. Tuo tarpu kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirajame skunde teigia, jog dengiant bankroto administravimo išlaidas, turėtų būti vadovaujamasi 2015 m. birželio 16 d. pirmajame kreditorių susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų mokėjimo tvarka, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, nurodė, jog bankroto proceso metu dengiant bankroto administravimo išlaidas vis tiek bus vadovaujamasi 2015 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu.
16. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 straipsnio 1 dalis). Pirmasis kreditorių susirinkimas, pritardamas plano projektui, nustato sumą, kuri turi būti sumokėta bankroto administratoriui už fizinio asmens bankroto procedūrų atlikimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nustatoma suma laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos negali būti didesnė negu 3 MMA (FABĮ 22 straipsnio 3 dalis).
17. Bankrutuojančios K. D. 2015 m. birželio 16 d. pirmajame kreditorių susirinkime buvo nutarta „dalis bendros bankroto administravimo išlaidų sumos (t. y. 3 000 Eur) būtų dengiama iš K. D. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, t. y. 1 200 Eur. Likusią bankroto administravimo išlaidų sumą (t. y. 1 800 Eur) apmoka bankrutuojantis asmuo K. D.“.
18. Pareiškėjos mokumo atkūrimo plane numatyta, jog siūloma nustatyti 2 000 Eur (neįskaitant PVM), bankroto administratoriui atlyginimą viso bankroto proceso metu bei 1 000 Eur (neįskaitant PVM), bankroto procedūroms atlikti nuo plano patvirtinimo dienos; administravimo išlaidos įskaitant atlyginimą administratoriui apmokamos iš piniginių lėšų viršijančių bankrutuojančio asmens būtiniems poreikiams tenkinti skirtas lėšas, taip pat iš piniginių lėšų gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą. Administravimo išlaidos apmokamos pirmiausiai, mokėjimus atliekant lygiomis dalimis kas šešis mėnesius, kartu atliekant piniginių lėšų paskirstymą kreditoriams; turto vertinimo išlaidos turi būti derinamos su hipotekos kreditoriumi ir apmokamos iš lėšų gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, kuria paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria patvirtintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas, dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano dalies dėl bankroto administravimo išlaidų nurodė, jog pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarka neprieštarauja 2015 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimui, o minėtu nutarimu iš esmės nėra nustatytas nei kitoks administravimo išlaidų dydis, nei mokėjimo tvarka, tik patikslinta, kokia konkreti suma bus sumokėta iš gautų lėšų pardavus turtą, o kokia iš pareiškėjos gautų pajamų. Papildomai minėtoje nutartyje konstatuota, jog viso bankroto proceso metu dengiant bankroto administravimo išlaidas vis tiek bus vadovaujamasi 2015 m. gegužės 16 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, kadangi jis priimtas vadovaujantis FABĮ 26 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, jog minėtoje nutartyje padaryta techninė klaida dėl kreditorių susirinkimo nutarimo datos – nurodant ne birželio 16 d. nutarimą, o gegužės 16 d. nutarimą.
20. Taigi matyti, jog įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu pasisakyta dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio bei dengimo tvarkos ir iš esmės konstatuota, jog 2015 m. birželio 16 d. kreditorių nutarimu buvo patikslinta bankroto administravimo išlaidų, nurodytų mokumo atkūrimo plane dengimo tvarka, kurios buvo būtina laikytis. Byloje nėra duomenų, jog minėtas nutarimas būtų panaikintas. Vadovaujantis sprendimų privalomumo principu (CPK 18 straipsnis) bei FABĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis, jog kreditorių susirinkimo sprendimai privalomi visiems kreditoriams, bankroto administratoriui ir fiziniam asmeniui (FABĮ 25 straipsnio 11 dalis), priešingai vertinti bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarką nei nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje dėl bankroto administravimo išlaidų dengimo tvarkos, nėra teisinio pagrindo.
21. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis mokumo atkūrimo plane nustatyta administravimo išlaidų dengimo tvarka, remiantis tik tuo, jog mokumo atkūrimo planas patvirtintas vėliau nei priimtas 2015 m. birželio 16 d. nutarimas.
22. Kadangi mokumo atkūrimo plane numatyta, jog visas bankroto administravimo išlaidas sudaro 3 000 Eur neįskaičius PVM, bendra administravimo išlaidų suma turėtų sudaryti 3 630 Eur. Ginčo nėra, jog papildomai 145,20 Eur sudarė turto vertinimo išlaidos, kurios pagal patvirtintą mokumo atkūrimo planą apmokamos iš lėšų, gautų realizavus bankrutuojančiam asmeniui priklausantį turtą.
23. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pardavus bankrutuojančio asmens turtą gauta 45 000 Eur, įkaito turėtojui pervesta – 40 657,46 Eur, bankroto administratorei – 4 197,34 Eur, bei turto vertinimo išlaidos – 145,20 Eur. Bankroto administratorės 2016 m. gruodžio 19 d. ataskaitoje nurodyta, jog iš viso patvirtinta 4 499 Eur administravimo išlaidų, o iš viso bankroto administravimo išlaidas sudarė 4 642,54 Eur (300 Eur bankroto administratorei pervesta iš pačios pareiškėjos 2015 m. kovo 24 d.).
24. Taigi, net vertinant patirtų administravimo išlaidų absoliutų dydį, matyti, jog bankroto administratorei bendroje sumoje pervestos administravimo išlaidos viršija bendrą patvirtintą administravimo išlaidų dydį 143,54 Eur suma (4 642,54 Eur – 4 499 Eur).
25. Be to, atsižvelgiant į tai, jog vadovaujantis 2015 m. birželio 16 d. kreditorių nutarimo projektu, iš piniginių lėšų gautų pardavus pareiškėjos nekilnojamąjį turtą bankroto administratorei galėjo būti padengtos tik 1 200 Eur (neįskaičius PVM) bei vadovaujantis mokumo atkūrimo planu papildomai pervestos turto vertinimo išlaidos 145,20 Eur, bendra suma, kurią bankroto administratorė turėjo teisę padengti iš lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, sudaro – 1 597,20 Eur (1 200 Eur + PVM + 145,20 Eur). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog bankroto administratorė iš turto pardavimo gautų lėšų nepagrįstai padengė bankroto administravimo išlaidų dalį, kurią sudaro 2 745,34 Eur (4 342,54 Eur – 1 597,20 Eur).
26. Esant visų anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2 – uoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas.
27. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis) bei FABĮ nuostatas, reglamentuojančias kreditorių teisę spręsti dėl bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarkos (FABĮ 22 straipsnis, 26 straipsnio 4 punktas), skundžiama teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ skundą dėl pareiškėjos K. D. 2019 m. liepos 2 d. kreditorių susirinkimo 2 – uoju darbotvarkės klausimu nutarimo panaikinimo.