Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-70-264/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-31
Bylos Nr.: e2A-70-264/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-38879-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aljansas“
Trečiasis asmuo: D. B.

Kategorijos

2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.1Apeliacinio proceso esmė, paskirtis ir tikslai
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-70-264/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38879-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4; 3.3.1.1; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4065-717/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aljansas“ ir trečiajam asmeniu D. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irdaiva“ ieškinyje prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Verslo aljansas“ 10 329,39 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp jos iš atsakovės 2014 m. sausio 13 d. buvo sudaryta paslaugų sutartis, susijusi su saugos ir sveikatos darbe užtikrinimu. 2014 m. rugsėjo 17 d. ieškovės darbo vietoje, galiojant minėtai paslaugų sutarčiai, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovės darbuotojui A. Z. demontuojant šviesduobę, nupjovus šviesduobės atraminės sienelės laikančiąsias armatūras, nuvirto atraminės sienelės dalis ir prispaudė šalia stovėjusį ieškovės pagalbinį darbuotoją G. V., kuris dėl patirtų sužalojimų 2014 m. rugsėjo 29 d. mirė. Atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą buvo nustatyta, kad įvykis atsitiko dėl to, kad buvo padaryti darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų ir taisyklių pažeidimai bei dėl to, kad žuvęs darbuotojas darbo vietoje atsirado savavališkai ir darbo vietoje buvo neblaivus. Taip pat buvo konstatuota, kad sienelę ardęs darbuotojas vienas savavališkai pradėjo ardyti sienelę. Ieškovės atstovas mano, jog visus šiuos darbus privalėjo reglamentuoti bei prižiūrėti atsakovės atstovas, būdamas kiekvieną dieną darbo vietoje ir betarpiškai stebėdamas atliekamus darbus.

3. Žuvusysis darbuotojas buvo apdraustas, tačiau draudimas įvykio nepripažino draudiminiu, todėl ieškovė dėl darbuotojo žūties apmokėjo 2 329,39 Eur laidojimo išlaidų bei nukentėjusiojo motinai, 2016 m. gegužės 17 d. taikiai susitarus, jai ieškovė atlygino 8 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Viso ieškovė atlygino nukentėjusiajai 10 329,39 Eur. Kadangi atsakovė nesilaikė jų sudarytos sutarties reikalavimų bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, yra kalta dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo darbuotojas, o kadangi ieškovė žuvusiojo motinai atlygino žalą, todėl įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Verslo aljansas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra pažeidusi sutartinių įsipareigojimų, kurie būtų galėję įtakoti žalos atsiradimą 2014 m. rugsėjo 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu. Saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas neįėjo į atsakovės pareigas, atsakovės darbo funkcijas reglamentuoja LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, konkrečiai 12 straipsnio 4, 6 dalys. Atsakovės veikla yra konsultacinio pobūdžio, ką patvirtina mokamas mokestis už jos darbą. Pagal gaunamą atlyginimą atsakovė negalėtų dalyvauti pas ieškovę vykstančiuose darbų procesuose. Be to, ji į objektą gali patekti tik su vadovo leidimu. Atskirų vadovo įsakymų dėl jos betarpiškos darbinės veiklos nebuvo priimta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Priteisė iš ieškovės UAB „Irdaiva“ atsakovei UAB „Verslo aljansas“ 2 831,73 Eur advokatės atstovavimo išlaidų.

8. Ištyręs šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas vertino, kad atsakovė paslaugas ieškovei turėjo teikti ne ištisai ir nepertraukiamai, kaip nurodė ieškovės atstovas, t.y. būti darbų objekte kiekvieną darbo dieną, o epizodiškai pagal poreikius.

9. Teismas, įvertinęs sutartimi nustatytas atsakovės pareigas, darė išvadą, kad jos veikla buvo susijusi ne su konkretaus objekto saugos užtikrinimu atliekant konkretų darbą, o bendro pobūdžio konsultacine, patariamąja, analitine veikla. Taip pat darė išvadą, kad atsakovė pagal sutarties sąlygas turėjo paskirti konkretų darbuotoją kontaktui su ieškove, tačiau tas darbuotojas turėjo apsiriboti bendro pobūdžio konsultacine, analitine, įspėjančia dėl atskirų darbų saugos pažeidimų veikla.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovės darbuotojai negali būti atsakingi už paskyrose-leidimuose įvardintų darbų vykdymą, nes minėtų dokumentų jie nepasirašė, todėl ne atsakovė turėjo būti betarpiškai atsakinga už saugą darbe 2014 m. rugsėjo 17 d. vykdant šviesduobės demontavimo darbus, o ieškovė.

11. Nustatęs, kad ieškovė nenurodė, jog atsakovė nesuteikė jai atitinkamos konsultacijos, dėl kurios galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, priešingai – tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai liudija apie tai, kad atsakovė teikė ieškovei paslaugas, susijusias su darbų sauga, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais ir ieškovės poreikiais, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėto neveikimo ar neteisėto veikimo, susijusio su darbų saugos užtikrinimu, kuris būtų sąlygojęs G. V. žūtį.

12. Teismas laikė, jog ieškovė neįrodė priežastinį ryšį įrodančių aplinkybių, kadangi byloje buvo nustatyta, kad nebuvo atsakovės neteisėtų veiksmų (nei veikimo, nei neveikimo), sąlygojusio žalos atsiradimą, susijusį su G. V. žūtimi.

13. Dėl regresinio reikalavimo. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi teisės į regresinį žalos atlyginimo reikalavimą, nes nei pagal galiojančią šalių sudarytą sutartį, nei pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus, nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – veikimas ar neveikimas, sąlygoję žalos atsiradimą, o reikalavimas atlyginti žalos dalį, sumokėtą nukentėjusiajai 8000 Eur už baudžiamosios bylos nutraukimą susitaikius, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė UAB „Irdaiva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-717/2018 ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį. Taip pat prašo Kauno apygardos teismui atsisakius panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-717/2018 ir priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovės UAB „Irdaiva“ ieškinį, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-717/2018 sumažinant priteistų iš ieškovės UAB „Irdaiva“ atsakovės UAB „Verslo Aljansas“ naudai bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Teismas neteisingai aiškino ir rėmėsi 2014 m. sausio 13 d. sutarties Nr. VL/140113/1 (toliau Sutartis) 3.3. punktu, priimdamas Sprendimą neatkreipė dėmesio, jog Sutarties specialiojoje dalyje nėra numatyti jokie terminai, per kuriuos turėtų būti suteiktos paslaugos.

15.2 Teismas netinkamai analizavo Sutartį ir nenurodė, kad remiantis Sutarties specialiąja dalimi, atsakovė taip pat paskiria Sutartyje numatytoms paslaugoms atlikti skirti ne mažiau kaip 2 (du) darbuotojus saugos ir sveikatos specialistus (Sutarties 2.1.7. punktas).

15.3 Teismas formaliai vertino Sutarties turinį ir visą bylos medžiagą, nes jeigu teismas būtų tinkamai ir visapusiškai analizavęs Sutartį, būtų nustatęs teisingai, jog Sutarties 2.2.4. punkte įtvirtintas ne Paslaugų teikėjo (atsakovės), o Paslaugų gavėjo (ieškovės) įsipareigojimas.

15.4 Teismas absoliučiai neanalizavo ir nepasisakė dėl to, kas vykdė saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijas bendrovėje, taip pat kas vykdė darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, bei neanalizavo tokių funkcijų reikšmės, ko pasėkoje byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir atmestinai.

15.5 Teismas grubiai pažeidė CK 6.193 straipsnį, nes atmestinai, selektyviai ir netinkamai vertino Sutarties turinį ir jos nuostatas, bet jas aiškino pažodžiui nesiaiškindamas tikrųjų šalių ketinimų.

15.6 Nesuprantama teismo išvada, jog neva šalys nepateikė įrodymų, kad dėl profesinės rizikos vertinimo šalys buvo susitarusios, nes toks aiškinimas dar kartą patvirtina, kad teismas atsainiai analizavo bylos medžiagą, ko pasėkoje buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

15.7 Nesutinka, jog nenustatyta atsakovės kaltė, kadangi tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nustatyta darbdavio įgaliotų asmenų kaltė.

15.8 Neįvertino to, kad D. B. niekada nevykdė koordinatoriaus funkcijų, kadangi tokias funkcijas vykdė atsakovė. Taip pat teismo sprendimas paremtas ikiteisminio tyrimo medžiaga, o ne nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, todėl iš esmės yra neteisėtas .

Žemesnės instancijos teismas

15.9 Teismas, vertindamas ieškovo nurodytas aplinkybes, tinkamai neįvertino to, kad minėta teritorija nebuvo paženklinta, o atsakovė profesinės rizikos vertinimo metu nenustatė, kad minėta teritorija būtų buvusi blogai paženklinta ir kad į ją galėtų patekti pašaliniai asmenys, nors minėtas rizikos veiksnys buvo tiesioginė nelaimingo atsitikimo priežastis.

Šalies argumentai

15.10 ieškovė prašė remtis ne kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, o kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010. Teismas absoliučiai nepasisakė dėl 2014 m. birželio 20 d. profesinės rizikos vertinimo, kurį atliko ne kas kitas, o atsakovė.

15.11 Teigia, kad nors atsakovė buvo nustačiusi vidinės kontrolės nepakankamumą kaip riziką, kas ir buvo nelaimingo atsitikimo tiesioginė priežastis, tačiau nenustatė aiškių tokių rizikų šalinimo priemonių, o teismas neanalizavo tokių priemonių turinio, taip pat neanalizavo ar tokios priemonės buvo įgyvendintos ir ar laiku buvo įgyvendintos.

15.12 Teismas negalėjo priteisti bylinėjimosi išlaidų, kurios viršija nustatytas Rekomendacijose. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai net 2 831,73 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, nors atsakovė 2018 m. gegužės 26 d. prašymu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma - 2 371,73 Eur.

Atsiliepimas

16. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Verslo Aljansas“ prašo atmesti apeliantės UAB „Irdaiva“ 2018 m. liepos 11 d. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4065-717/2018 palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės UAB „Irdaiva“ atsakovės UAB „Verslo Aljansas“ naudai bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas pagal visus byloje pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (įskaitant už pirmąjį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

2.1. Nelaimingo atsitikimo pagrindinė priežastis - vidinės kontrolės nepakankamumas yra nesusijusi su atsakovės 2014 m. birželio 20 d. rizikos vertinimu, todėl sprendime teismas ir nepasisakė dėl atsakovės 2014 m. birželio 20 d. atlikto profesinio rizikos vertinimo tinkamumo/netinkamumo.

2.2. Apeliantė pateikia iš esmės nepagrįstą ir išimtinai jai naudingą Paslaugų sutarties normų aiškinimą, kuris neatitinka nei Paslaugų sutarties nuostatų, nei byloje esančių įrodymų. Teismas tinkamai analizavo Paslaugų Sutartį, atsižvelgė į visos Paslaugų sutarties sąlygų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat analizavo ieškovės ir atsakovės sutartinių santykių praktiką bei atsiskaitymo dokumentus.

2.3. Teismas vietoje apeliantės per klaidą nurodė atsakovę, tačiau tai tik teismo rašymo apsirikimas, kuris nekeičia Paslaugų sutarties esmės ir/ar nenustato atsakovės pareigos vykdyti statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus pareigų.

Šalies argumentai

2.4. Apeliantės teiginiai, jog Įrengimo nuostatų 6 p. numato pareigą statybvietėje paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių bei kad pagal Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir žinių tikrinimo tvarką, toks koordinatorius turi turėti koordinatoriaus pažymėjimą, yra tik bandymas suklaidinti teismą ir išvengti darbdavio įstatyminės atsakomybės už saugių darbo sąlygų neužtikrinimą.

2.5. Apeliantė byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės atstovų dalyvavimą vidiniuose organizaciniuose apeliantės procesuose - gamybiniuose pasitarimuose, konkrečių statybos darbų planavime, projektinėje dokumentacijoje ir pan.

2.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturėjo pareigos vykdyti koordinatoriaus funkcijų, kadangi byloje esantys įrodymai bei aukščiau nurodyti teisės aktai nustatė apeliantės pareigą skirti savo darbuotoją (ką jis ir padarė), atsakingą už šviesduobės demontavimo darbų saugumą, todėl atsakovės nurodytas argumentas, kad koordinatoriaus funkcijas statybvietėje vykdė atsakovė nepagrįsti.

2.7. Nesutinka su apeliantės išvada, jog teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvados 7 dalimi, kurioje konstatuota, kad užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir bendrųjų statybos darbų vadovų pareiga, kadangi aplinkybę, kad už statybvietėje vykusios šviesduobės demontavimo darbų saugumą atsakingu buvo paskirtas statybos darbų vadovas, o ne atsakovė, patvirtina eilė byloje pateiktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių.

Atsiliepimas

2.8. Atsakovė nesutinka, kad ji aplaidžiai vykdė savo pareigas pagal Paslaugų sutartį, kadangi aptariamasis bendrasis rizikos vertinimas apskritai neturi įtakos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms.

2.9. Atsakovės nurodytos teisės aktų nuostatos, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai patvirtina aiškią ir vienareikšmę išvadą, kad už statybvietėje vykdančių šviesduobės demontavimo darbų saugumą atsakingu paskirtas statybos darbų vadovas D. B., todėl apeliantės argumentas, kad tai buvo atsakovės pareiga, atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams.

2.10. Nepaisant to, kad teismas sprendime per klaidą nurodė ne tą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tai niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo.

2.11. Teismas, priteisdamas visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgė į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, būtinybę atsakovės atstovui išvykti į kitą vietovę, negu registruota jo darbo vieta, atsakovės atstovo darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes, todėl nėra pagrindo jų sumažinimui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo dalyko

20. Bylos duomenimis nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad dėl 2014 m. rugsėjo 17 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ieškovės darbuotojams vykdant šviesduobės sienelės demontavimo darbus statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), žuvo jos darbuotojas. Dėl įvykio atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-103013-14 (baudžiamosios bylos Nr.M1-2099-1057/2017) nutrauktas įtariamojo D. B. atžvilgiu susitaikius su nukentėjusiąja - žuvusiojo G. V. motina, o ieškovei 2016 m. gegužės 17 d. susitarus dėl žalos atlyginimo. Ieškovė UAB „Irdaiva“ išmokėjo nukentėjusiajai 10 329,39 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

21. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 329, 39 Eur žalos atlyginimo, kurį grindžia netinkamu atsakovės įsipareigojimų pagal 2014 m. sausio 13 d. sutartį Nr. VL/140113/1 vykdymu (e. bylos 1 tomas b. l. 13-19). Atsakovės sutartinę civilinę atsakomybę grindė tuo, kad atsakovė kaip 2014 m. sausio 13 d. paslaugų sutarties šalis paskirta ir veikdama kaip ieškovės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje tarnyba, nesilaikė jų sudarytos sutarties 2.1.3.1, 2.1.3.3, 2.1.4 ir 1.1 punktų reikalavimų, nebuvo pakankamai rūpestinga bei pažeidė LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, 46 straipsnio 1 dalies reikalavimus, dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo atsako be kaltės, o kadangi ieškovė žuvusiojo motinai atlygino žalą, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio, konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės į regresinį žalos atlyginimo reikalavimą, nes nei pagal galiojančią šalių sudarytą sutartį, nei pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus, nebuvo nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai – veikimas ar neveikimas, sąlygoję žalos atsiradimą, t.y. ieškovė neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

23. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutartį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nustatydamas, kad nėra visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl įrodymų vertinimo

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

25. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir šiame skunde keliamus reikalavimus, įvertinusi ir atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, pripažįsta, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškino sutartį bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl sutarties sąlygų aiškinimo

26. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad teismas neteisingai aiškino 2014 m. sausio 13 d. sutarties Nr. VL/140113/1 (toliau Sutartis) sąlygas, nes apeliantės įsitikinimu, atsakovė pagal sutarties sąlygas įsipareigojo stebėdama betarpiškai užtikrinti, kad darbo vietoje neįvyktų nelaimingi atsitikimai darbe, todėl yra atsakinga už pasekmes.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino minėtos sutarties 3.3. punkto, specialiosios dalies 2.1.7, 2.2.4 punktuose įtvirtintas sąlygas, atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.193 straipsnio, nustatančio sutarčių aiškinimo taisykles, 4 dalyje įtvirtinta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas yra sutarties sąlygų neaiškaus suformulavimo pasekmė.

28. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantės nurodytos sutarties 3.3 punkto, specialiosios dalies 2.1.7, 2.2.4 punktuose įtvirtintos sąlygos būtų suformuluotos neaiškiai. Sutarties 3.3 punkte tiesiogiai nurodyta, kad paslaugų teikėja (atsakovė) įsipareigojo sutarties specialiojoje dalyje aptartas paslaugas suteikti per sutarties specialiojoje dalyje numatytus terminus, o sutarties specialiosios dalies 2.1.7 punktu sutartyje numatytoms paslaugoms atlikti atsakovė (paslaugų teikėja) įsipareigojo skirti ne mažiau kaip du darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, 2.2.4 p. – ieškovė (paslaugų gavėja) įsipareigojo paskirti atsakingą asmenį už šios specialiosios dalies vykdymo priežiūrą ir prevencinių priemonių nelaimingiems atsitikimams darbe ir profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo koordinavimą įmonėje, darbuotojų instruktavimą saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais darbo vietoje. Iš šių sąlygų matyti, kad šiose sąlygose nėra įtvirtinta atsakovės įsipareigojimo vykdyti statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijų konkrečioje statybvietėje.

29. Išanalizavusi šalių sudarytos Paslaugų sutarties Nr.VL/140113/1, jos Specialiosios dalies DS-K-F turinį bei sąlygas (sutarties 1.1 p., 3.1 p., 4. 3 p., Specialiosios dalies 1.1 p., 2.1.1 p., 2.1.2 p. 2.1.3.3 p., 2.1.4 p. ) (e/ bylos 1 tomas b.l.13 – 19), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo konsultuoti ieškovės vadovą, darbdavio įgaliotus asmenis saugai ir sveikatai, padalinių vadovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencijos klausimais, organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinių priemonių rengimą, kontroliuoti prevencinių priemonių įgyvendinimo terminų laikymąsi, vadovaudamasi Paslaugų gavėjo įmonės vadovo nustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidine priežiūros ir kontrolės įmonėje tvarka, kontroliuoti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėje, t. y. įsipareigojo vykdyti bendrąsias saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. Šalių sudaryta sutartis savo turiniu atitinka paslaugų sutarties sampratą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek civilinės, tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-103013-14 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. M1-2099-1057/2017 medžiaga patvirtina, kad už darbų organizavimą ir kontrolę Statybvietėje, šviesduobės demontavimo darbų saugumą buvo atsakinga ieškovė, kurios darbuotojai kontroliavo visas su Nelaimingu atsitikimu susijusias aplinkybes ir informaciją, o Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl organizacinių priežasčių ir nepakankamos kontrolės specifiniame statybos darbų (demontavimo) procese, laikino pobūdžio rizikos veiksnių įtakoje. Už šių darbų saugų atlikimą atsakingu buvo paskirtas apeliantės statybos darbų vadovas D. B.. Iš baudžiamosios bylos Nr. M1-2099-1057/2017 medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. birželio 8 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo D. B. atžvilgiu pagal BK 176 str. 1 d. veikos požymius nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (baudž. bylos 6 tomas b.l.37-67). Iš ikiteisminiame tyrime atlikto nelaimingo įvykio tyrimo 2015 m. vasario 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados (e. bylos 1 tomas, b.l. 37-41) nustatyta, kad A. Z. nupjovus armatūrą, šviesduobės sienelės gelžbetonio blokas neteko pastovumo, virto, užkrito ant šalia buvusio G. V. ir jį sužalojo, kad atliekant šiuos darbus buvo pažeista eilė teisės aktų reikalavimų, padaryta specialisto išvada, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra tai, kad nebuvo imtasi atitinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos, kad laikinas konstrukcijos netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams vykdant šviesduobės sienelės demontavimo darbus. Taip pat konstatuota, kad tyrimui buvo pateiktos dvi skirtingos šviesduobės ardymo darbų technologinės kortelės, kurias 2014 m. vasario 7 d. parengė darbų vadovas D. B., tačiau nurodytos technologinės darbų kortelės nėra patvirtintos darbdavio ar jo įgalioto asmens, kaip to reikalauja LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. Šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra paneigtos jokiais kitais įrodymais.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų.

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Nesutinka, jog nenustatyta atsakovės kaltė, kadangi tiriant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nustatyta darbdavio įgaliotų asmenų kaltė, neatsižvelgta, kad koordinatoriaus funkcijas vykdė atsakovė, o ne D. B..

32. Įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 str. 2 d.). Sutartinė civilinė atsakomybė galima tik nustačius jos sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp nuostolių ir neteisėtų veiksmų, kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Įstatymo ar sutarties nurodytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti ir be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.).

33. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimą turi įrodyti būtent ieškovas.

34. Bylos duomenys patvirtina, kad žuvusysis darbo vietoje buvo neblaivus (1,08 promilės). Valstybinė darbo inspekcija, atlikusi Nelaimingo atsitikimo tyrimą, nustatė pagrindines Nelaimingo Atsitikimo priežastis (e. bylos 1 tomas, b. l. 20-23, 42-44): 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad Statybvietėje, pavojingoje zonoje nebuvo įgyvendintos 2014 m. rugsėjo 11 d. paskyroje-leidime numatytos apsaugos priemonės; 2) saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai dėl A. Z. veiksmų (darbų atlikimas pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui). Kaip jau minėta šios nutarties 30 punkte, 2015 m. vasario 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje (e. bylos 1 tomas b.l. 37-41) konstatuota, kad A. Z. atliekant šviesduobės sienelės ardymo darbus nebuvo imtasi atitinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos, kad laikinas konstrukcijos netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams vykdant šviesduobės sienelės demontavimo darbus.

35. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad būtent 2014 m. gegužės 9 d. ieškovės generalinio direktoriaus įsakymu paskirtas statybos darbų vadovas D. B., kurio pareiga buvo užtikrinti tinkamą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų vykdymą, kokybiškai atliekant darbus, ir jis organizavo ir kontroliavo darbus statybvietėje, kad 2014 m. rugsėjo 11 d. D. B. pasirašė paskyrą-leidimą šviesduobės demontavimo darbams (e. bylos 1 tomas b. l. 183-185, 193), o paskyroje-leidime numatė su darbais susijusius rizikos veiksnius (tame tarpe pavojingas zonas ir griūties riziką) bei planuojamas apsaugos priemones (pavojingos zonos aptvėrimą), kad su paskyra-leidimu pasirašytinai buvo supažindintas A. Z., kad demontavimo darbai ir susijusios apsaugos priemonės nuo rizikos veiksnių (apsauginė tvora) D. B. buvo numatyti dar anksčiau, jam 2014 m. vasario 2 d. pasirašius ardymo darbų technologinę kortelę (e. bylos 1 tomas b. l. 186). Būtent iš statybos darbų vadovo pasirašytų 2014 m. vasario 7 d. ardymo darbų technologinės kortelės ir 2014 m. rugsėjo 11 d. paskyros - leidimo matyti, kad būtent Statybos darbų vadovas, planuodamas demontavimo darbus, kuriuos atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, iš anksto gerai žinojo apie būtinybę aptverti pavojingą darbų zoną apsaugine tvora, tačiau darbai buvo pradėti nepritaikius jo paties numatytų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės darbuotojai šių dokumentų nepasirašė ir su jais nebuvo supažindinti, apeliantė šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir neįrodinėjo priešingai. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad esant šioms aplinkybėms atsakovė negali būti atsakinga už paskyrose-leidimuose įvardintų darbų vykdymą.

36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovė aplaidžiai vykdė savo pareigas pagal Paslaugų Sutartį, kadangi atsakovė 2014 m. birželio 20 d. atliktame rizikos vertinime nenustatė rizikos veiksnio, kad Statybvietėje vykdoma šviesduobės demontavimo darbų zona buvo netinkamai paženklinta. Teisėjų kolegijos nuomone, šie teiginiai nepakankami konstatuoti atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, kuris galėjo turėti įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Bylos duomenys patvirtina, kad Nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. rugsėjo 17 d., t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams po Profesinės rizikos vertinimo (e. bylos 1 tomas b.l. 86-161). Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961) 4 punktas nustato, kad „Rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklą, projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalą, keičiant įmonės struktūrą ar restruktūrizuojant įmonę“. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad apeliantė apie jos numatytus atlikti Šviesduobės ardymo darbus būtų informavusi atsakovę, nors Paslaugų sutarties 4.1. punktas numatė ieškovės pareigą pateikti visą informaciją būtiną paslaugoms tinkamai suteikti, šias aplinkybes paneigiančių priešingų įrodymų apeliantė byloje nepateikė. Kaip minėta, byloje pateikti ieškovės statybos darbų vadovo surašyti ir pasirašyti ardymo darbų technologinė kortelė (e. bylos 1 tomas b. l. 186) ir paskyra - leidimas (e. bylos 1 tomas b. l. 183), iš kurių matyti, kad juose detaliai išdėstytas ardymo darbų planas ir priemonės rizikos prevencijai, kad ieškovės paskirtas atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą Statybvietėje buvo D. B., kuris ir nustatė Šviesduobės ardymo darbams atlikti apsaugos priemones (pavojingos zonos aptvėrimą).

37. Nors apeliaciniame skunde apeliantė teigia, jog jai nesuprantama teismo išvada, jog neva šalys nepateikė įrodymų, kad dėl profesinės rizikos vertinimo šalys buvo susitarusios, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, remiantis sutarties Specialiosios dalies 2.1.1.3 p., 2.1.3 p., 3. 4 p. sąlygomis atsakovė įsipareigojo organizuoti ir koordinuoti profesinės rizikos vertinimą tik tuomet, jei paslaugų gavėjas ir paslaugų teikėjas yra atskirai susitarę dėl šių paslaugų. Nagrinėjamu atveju kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas atskiro susitarimo dėl šių paslaugų teikimo nebuvo. Pagal ieškovės pateiktų į bylą Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų, patvirtintų 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 465/1, 12 punktą, išorinės saugos ir sveikatos tarnybos specialistai nevykdo statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijų (e. bylos 1 tomas b.l.181). Todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kolegija konstatuoja, jog ši paslauga nepatenka į atsakovės prevencinių priemonių įgyvendinimo funkciją.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad būtent ieškovės vadovo 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu, ieškovė paskyrė statybos darbų vadovą D. B. atsakingu už saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimą Statybvietėje (e. bylos 1 tomas b. l. 183), ir tai atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatas (įstatymo 2014 m. liepos 24 d. redakcija) (toliau tekste-DSSĮ). DSSĮ nenumato galimybės besąlygiškai ir visiškai perleisti darbdavio pareigas saugos ir sveikatos srityje išoriniam paslaugų teikėjui ar kitiems asmenims. Pagal DSSĮ 11 straipsnį darbdavys visais atvejais turi pareigą užtikrinti darbuotojams saugias darbo sąlygas. Šių pareigų įgyvendinimą organizuoja Darbdaviui atstovaujantis asmuo, t.y. įmonės vadovas (DSSĮ 2 str. 4 d.), duodamas konkrečius pavedimus darbdavio įgaliotiems asmenims (tame tarpe - saugos ir sveikatos paslaugų teikėjams). Pagal DSSĮ 12 str. 6 d. „Įpareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims ... juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės, nustatytos šio Įstatymo 11 straipsnyje."

39. Bylos medžiaga patvirtina, kad Nelaimingą atsitikimą nulėmė statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų ir statybos darbų vadovo pareigų pažeidimai laikino pobūdžio rizikos veiksnių įtakoje. 2015 m. vasario 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliko nelaimingo įvykio tyrimo išvados 7 dalyje konstatuota, kad užtikrinti saugų darbą yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir bendrųjų statybos darbų vadovų pareiga. Išvadoje nėra duomenų, jog atsakovė pažeidė atitinkamus teisės aktus, susijusius su jos teikiamomis paslaugomis.

40. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvados 7 dalimi, nes jos manymu, apeliantė šiuo atsakingu asmeniu paskyrė ne statybos darbų vadovą, bet atsakovę, tačiau šie teiginiai nepagrįsti objektyviais įrodymais ir nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatų, patvirtintų 2014 m. vasario 17 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 465/1, 12 punktą atsakovės tarnybos specialistai negali vykdyti statinio statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijų. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnis (2014 m. liepos 15 d. redakcija) , LR socialinės apsaugos, darbo ministerijos ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtinti „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“ 6, 8, 12, 13.2 punktai, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 3 priedo preambulė nustato, kad už saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi statyboje atsako ne bendrosios kompetencijos saugos ir sveikatos specialistai, bet statybos dokumentaciją ir procesą organizuojantys darbuotojai.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė savo procesiniuose dokumentuose nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad atsakovė nesuteikė jai atitinkamos konsultacijos dėl kurios galėjo įvykti Nelaimingas atsitikimas darbe. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės vykdyti statybos ar griovimo darbai statybvietėje buvo fiksuojami paskyrose-leidimuose. Paskyra-leidimas išduotas 2014 m. rugsėjo mėnesį šviesduobės demontavimui (e. bylos 1 tomas b. l. 183-186) patvirtina, jog ją išdavė statybos darbų vadovas D. B., kuris ir leido vykdyti paskiroje-leidime nurodytus darbus, susijusius su pavojingais veiksniais (tame tarpe numatytos pavojingos zonos bei griūties rizika), o užtikrinti, kad atliekant šviesduobės demontavimo darbus pavojingose zonose nebūtų pašalinių asmenų buvo atsakingi ieškovės darbuotojai A. P. ir A. Z.. Taip pat paskiros-leidimo 2, 3 punktuose nurodyta, kad būtina užtikrinti, kad darbuotojai demontuojantys šviesduobės sienelę ir dugno plokštę būtų instruktuoti ir apmokyti pagal įmonėje patvirtintas mokymo programas, užtikrinti, kad darbuotojai būtų instruktuoti pagal saugos ir sveikatos instrukcijas, supažindinti su technologine kortele, pavestam darbui saugiai atlikti, aptverti apsauginiais aptvarais ir signalinėmis juostomis pavojingą darbo zoną (šviesduobės iškasą). Todėl sutiktina su atsakovės pozicija, kad už visus šiuos darbus buvo atsakingas ieškovės statybos darbų vadovas.

42. Apeliantė savo teiginį, jog atsakovė buvo paskirta atlikti statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijas, grindžia Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų (Įrengimo nuostatai) 6 p., 8 p., 14 p., taip pat byloje pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, 2014 m. rugpjūčio 29 d. priedu prie Sutarties dėl statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijų vykdymo adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina apeliantės nurodytos aplinkybės, o 2014 m. rugpjūčio 29 d. priede prie Sutarties dėl statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijų vykdymo adresu (duomenys neskelbtini) nėra šalių parašų, šis dokumentas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, atsakovės teiktos koordinatoriaus paslaugos (duomenys neskelbtini) statybvietėje buvo pradėtos teikti 2014 m. rugsėjo 18, t. y. po to, kai įvyko Nelaimingas atsitikimas, todėl nėra reikšmingas nagrinėjamai bylai ir nepatvirtina aplinkybės, kad Nelaimingo atsitikimo Statybvietėje metu atsakovė vykdė statybos darbų saugos ir sveikatos koordinatoriaus funkcijas objekte.

43. Apeliantė nurodo, kad pagal Statybos saugos ir sveikatos koordinatorių mokymo ir žinių tikrinimo tvarką, toks koordinatorius turi turėti koordinatoriaus pažymėjimą. Šio pažymėjimo statybos darbų vadovas D. B. neturėjo. Tačiau šie apeliantės argumentai, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, nepaneigia aplinkybės, jog už darbų saugą statybvietėje buvo atsakinga ieškovė. Kaip minėta, LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnis numato bendrąją darbdavio pareigą sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, organizuoti prevencines priemones, o šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką gali paskirti atlikti įgaliotam asmeniui, duodant konkrečius pavedimus, tačiau remiantis šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, įsipareigojimų suteikimas darbdavio paskirtiems asmenims, darbdavio įgaliotiems asmenims, juridinių ar fizinių asmenų sutartiniai įsipareigojimai darbdaviui neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Nelaimingą atsitikimą sukėlė specifiniai statybvietėje vykdyti darbai ir kontrolės nepakankamumas, kas neįėjo į atsakovės sutartinių įsipareigojimų apimtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), lėmusio žalos atsiradimą (CPK 178, 185 str.).

44. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė patirtą žalą (nuostolius) įrodinėja pateiktomis į bylą PVM sąskaitomis-faktūromis apie patirtas žuvusio asmens 2 329,39 Eur laidojimo išlaidas, 2016 m. gegužės 17 d. susitarimu tarp žuvusiojo motinos I. V. ir UAB „Irdaiva“ dėl 8 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atliktais mokėjimais (e. bylos 1 tomas b.l. 27-36), tačiau vertinant šių nuostolių atsiradimo aplinkybes bei priežastis, teisėjų kolegijos nuomone, net ir nustačius atsakovės netinkamą savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, ieškovės patirti nuostoliai priežastiniu ryšiu pernelyg nutolę nuo atsakovės veiksmų/neveikimo (CPK 185 str.).

46. Teisėjų kolegijai taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neturi teisės į regresinį žalos atlyginimo reikalavimą, nes nei pagal galiojančią šalių sudarytą sutartį, nei pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančius įstatymus, nebuvo nustatyti atsakovės veiksmai – veikimas ar neveikimas, sąlygoję žalos atsiradimą (CPK 185 str.).

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė byloje nepateikė pakankamai duomenų ir argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio, nes nenustatytos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl sprendimas laikytinas teisingu ir tinkamai pagrįstu.

48. Apeliantė savo ieškinio reikalavimus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-528/2010. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nurodė ne tą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tai niekaip neįtakoja sprendimo teisėtumo. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartyje nurodytų bylos Nr. 3K-3-528/2010. Minėtoje byloje išoriniam saugos ir sveikatos paslaugų teikėjui atsakomybė už nelaimingą atsitikimą buvo priskirta tuo pagrindu, kad kiti darbdavio darbuotojai neturėjo specialių žinių dėl nelaimingą atsitikimą sukėlusių veiksnių, o paslaugų teikėjas buvo neįvertinęs pastovių rizikų nuolatinėje nukentėjusios darbuotojos darbo vietoje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kiti ieškovės darbuotojai turėjo specialias žinias apie Nelaimingą atsitikimą sukėlusius veiksnius, o Nelaimingą atsitikimą sukėlė ne pastoviai egzistuojanti rizika nuolatinėje darbo vietoje, bet atskirai suplanuoti statybos darbai - kintantis procesas, kurį turėjo kontroliuoti ir kontroliavo ne ieškovės statybos darbų vadovas, o ne atsakovė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

49. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovei negalėjo būti priteistos tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas, nes pagal prie atsakovės 2018-05-26 prašymo pridėtas sąskaitas-faktūras atsakovė jų patyrė tik 2 371,73 Eur. Be to, teismo apskaičiuotos 1100 Eur be PVM už atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 10 val. turėtų būti ne didesnės kaip 895,20 Eur, t. y. viršija 204,80 Eur dydžio išlaidas, nes nepagrįstai į šį laiką buvo įskaičiuota kelionė iš (duomenys neskelbtini); 2018-02-11 rašytinių paaiškinimų parengimo kaina (už 440 Eur be PVM) taip pat viršijo (81,92 Eur) maksimalią Rekomendacijoje nurodytą 358,08 Eur, todėl turėtų būti mažinamos.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

51. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

52. Atsakovę 2016 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatė J. V. ( e. bylos 2 tomas b.l. 43, 97), kuri parengė 2016 m. lapkričio 14 d. atsiliepimą į ieškinį ( e. bylos 2 tomas b.l. 48-53), 4 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ( e. bylos 2 tomas b.l., 98-101, 109-112, 180-182, 3 t.b.l. 81-90), kitus prašymus (e. bylos 2 tomas b.l. 62-63, 3 t. b.l. 80), 2016-11-29 atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (e. bylos 2 tomas b.l. 71-76). Vilniaus miesto apylinkės teismui 2017 m. sausio 11 d. perdavus nagrinėti civilinę bylą Kauno apylinkės teismui (e. bylos 2 tomas b.l. 87) advokatė dalyvavo 6 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė - 5 val., 2018 m. vasario 14 d. ir 2018 m. kovo 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus (e. bylos 3 tomas b. l. 3-6, 41-42). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė byloje iš viso patyrė 8 498,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovės atsakovei iš viso 2 831,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, jų nedetalizavo, rėmėsi atsakovės 2018-05-28 prašyme ir jo prieduose pateiktais duomenimis, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų (Rekomendacijų 8.2 p., 8.16 p., 8.19 p.), todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamu teismo sprendimu iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų atsakovei sumažinimui (CPK 185 str.).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

Dėl bylos procesinės baigties.

54. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

55. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Atmetus apeliacinį skundą, ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą,

56. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma iš apeliantės UAB „Irdaiva“ atsakovės UAB „Verslo Aljansas“ naudai priteisti bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas pagal visus byloje pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (įskaitant už pirmąjį bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme). Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taip pat apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išreikštas prašymas priteisti visas bylinėjimosi išlaidas tiek patirtas pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje nespręstinas.

57. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5, 28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš apeliantės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Irdaiva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5, 28 Eur (penkis Eur ir 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas