Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. Z., gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Emmai Domajevai,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. Z., atstovei pagal įstatymą R. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, vedusiam, nedirbančiam, vidurinio profesinio išsilavinimo, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu laikomam VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, Vytauto g. 47, Rokiškyje, neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z., dirbdamas UAB „Irdaiva“ įmonės kodas 300122690, buveinės adresas Savanorių pr. 176, Vilnius, apdailininku pagal 2011-12-05 neterminuotą darbo sutartį Nr. 11-12/1126, 2014-09-17, apie 15.45 val., statybos objekte adresu Klinikų g. 2, Vilniuje, darbo metu, būdamas išklausęs mokymų dėl darbininko, atliekančio griovimo ir ardymo darbus programą ir instruktuotas apie saugaus elgesio darbo vietoje reikalavimus, jų nesilaikė ir pažeidė UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus 2013-09-09 įsakymu Nr. 8/17-DS patvirtintos „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 9 punktus: 161 p. „Statinius ar konstrukcijas ardantys/demontuojantys darbuotojai privalo užtikrinti, kad pavojinga darbo zona būtų aptverta, pažymėta ir kad pavojingose zonose nebūtų žmonių“, 167 p. „Visus ardymo darbus reikia pradėti nuo viršaus. Draudžiama ardyti nuo apačios, vidurio ar nuverčiant (nugriaunant)“, 176 p. „Ardant specialiais betono, gelžbetonio pjovimo įrankiais ar mechanizmais, darbo zonoje ir tose vietose, kuriose dėl griūties gali kilti pavojus, neturi būti pašalinių žmonių“, 180 p. „Dirbant su įrankiais būti atsargiam, įvertinti atstumus iki objektų, laikytis saugaus atstumo nuo kitų darbuotojų. Stebėti, kad darbo zonoje nebūtų kitų asmenų (kad nesužeisti jų). Baigus darbą, įrankius saugiai padėti nurodytoje vietoje“, t. y., demontuodamas šviesduobės sienelę, paprašė pro šalį einančio UAB „Irdaiva“ darbininko G. V. atnešti kampinį šlifuoklį, jį paėmė iš G. V., stovinčio pavojingoje darbo zonoje – šviesduobės sienelės gelžbetonio bloko kritimo trajektorijoje, ir nenuardęs šviesduobės sienelės betono sluoksnio bei neįsitikinęs, kad pavojingoje zonoje nėra pašalinių žmonių, nupjovė konstrukcijoje esančią armatūrą, laikiusią šviesduobės sienelę, dėl ko ši nugriuvo ir prispaudė G. V., padarydama pilvo sumušimą su žarnyno suspaudimu, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje, kairiame šone, nusitęsiančia į kairę šlaunį bei nugarą ir dešinio klubo srityje, nusitęsiančia į dešinį šlaunį, dešinio gaktikaulio ir abipus kryžmeninių klubų sąnarių lūžiais su dubens žiedo suardymu, masyvia užpilvaplėvinio tarpo kraujosruva, nusitęsiančia į mažąjį dubenį, kapšelio vandene, pilvo srities operacija pagal Hartmann (2014-09-24 15.05 val.), riestinės žarnos viršutinio trečdalio nekroze ir plyšimu, paralitiniu žarnų nepraeinamumu, lokaliu fibrininiu pilvaplėvės uždegimu kairėje klubinėje srityje, kas komplikavosi antrine mažakraujyste, šlapimo takų infekcija, šoku, kraujo užkėtimu (sepsiu), metaboline acidoze, plaučių uždegimu, daugiau organų disfunkcijos sindromu, progresuojančiu širdies ir ūmiu kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko G. V. mirė.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais A. Z. padarė BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą uždraustą veiką.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1-teismo skyriaus 2017-05-08 ekspertizės akte Nr. 75U-II-15/2017 nurodyta, jog A. Z. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti teismo posėdžio metu, būti apklausiamas (5 t., b. l. 204-209).

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-25 apklaustas liudytoju A. Z. parodė: kad UAB „Irdaiva“ dirbo apie 3 metus pagalbiniu darbuotoju - apdailininku. Iš minėtos darbovietės išėjo 2014-11-11 savo noru. 2014-09-17 atėjo į darbą – į statybų objektą Vilniuje, Klinikų g. 2, apie 8.00 val. Įprastai kiekvieną rytą darbų vadovas skirsto darbininkams darbus, kuriuos jie turi padaryti dienos bėgyje. 2014-09-17 apie 8.20 val. darbų vadovas M. T. pasakė surinkti šiukšles iš aukštų, išgriauti šviesduobę. Skirdamas šiuos darbus, M. T. kalbėjo su juo vienu, šalia nieko nebuvo. Nurodė vienam dirbti. Nurodytus darbus pradėjo vykdyti iš karto. Laukiant sandėlininko prie jo priėjo M. T. ir D. B.. D. B. buvo jo darbų vadovas, o M. T. – D. B. asistentas. D. B. pasakė, kad šviesduobės griovimą atidėti, o dabar sutvarkyti – iššluoti, o kas nereikalinga išmesti, patalpą - sandėlį, esančią pirmame aukšte. Jokių instrumentų šviesduobės griovimui nepaėmė, o iškarto nuėjo tvarkyti sandėlį. Po pietų sutiko M. T., kurio paklausė ką toliau daryti. Į tai jis atsakė - išgriauti šviesduobę. M. T. neįvardijo ar turi šitą šviesduobę griauti vienas ar su kažkuo, jis tiesiog pasakė eiti griauti šviesduobę. Iš karto nuėjo į sandėlį paimti instrumentų, o būtent - perforatoriaus ir dviejų prailgintuvų. Pajungęs prailgintuvus pradėjo vienas griauti šviesduobę. Ją pradėjo griauti iš vidaus, tai yra nukalė iš viršaus į apačią dalį betoninio bloko su perforatoriumi. Į šviesduobę pateko pro rūsio langą užlipdamas per du polisterolio pakus, kuriuos sudėjo kaip laiptus. Dalį betoninio bloko griovė apie 1,5 valandos. Kai liko vielos bloke po išgriauto betono, reikėjo tas vielas nupjauti. Kadangi tuo metu neturėjo kampinio šlifuoklio, kuriuo buvo galima nupjauti vielas iš betono, o šlifuoklio nepaėmė iš sandėlio, kadangi nemanė, kad jo man prireiks, pamatė netoli, apie 5 metrus nuo jo - suvirintoją, kuris tuo metu kažką virino. Jis jo paklausė, ar jis gali jam paskolinti kampinį šlifuoklį ir jis atsakė, kad gali. Minėto suvirintojo vardo ir pavardės nežino, pažįsta jį iš matymo. Suvirintojas dirbo jam po dešine puse, lauke. Tuo metu pro šalį, o būtent palei iškastą už šviesduobės griovį ir iškastos žemės kauburio ėjo UAB „Irdaiva“ pagalbinis darbininkas G. V. G. V. ėjo iškarto už iškastos žemės kauburio, nuo suvirintojo, tai yra iš dešinės į kairiąją pusę, nuo jo buvo apie 5-6 metrus atstumu. Jis G. V. paklausė, ar gali atnešti jam kampinį šlifuoklį. G. V. atsakė, kad gali. Tada G. V. nurodė ranka, kad jis gali šlifuoklį paimti pas netoli dirbantį suvirintoją. G. V. apsisuko ir nuėjo pas suvirintoją, paėmė šlifuoklį ir atnešė jam. Jis tuo metu buvo šviesduobėje. G. V. su kampiniu šlifuokliu apėjo žemės kauburį, eidamas lygiu žemės paviršiumi už žemės kauburio ir aptvertos stop juostos, nusileido į griovį – iškasą, paėjo apie 5-6 metrus link jo ir jam iš kairės pusės, kadangi tuo metu stovėjo priekiu į šviesduobę ir iškastą griovį. G. V. būdamas griovyje – iškasoje, pakėlė ranką su šlifuokliu į viršų ir per betoninę šviesduobės sienos viršų, tai yra betoninės sienos dalį, kurią griovė ir padavė šlifuoklį. Paimti šlifuoklį jis pasilenkė ir ranką nuleido žemyn. Paėmęs šlifuoklį apsisuko ir pajungė į rozetę, pasilenkęs patikrino ar veikia ir įsitikinęs, kad šlifuoklis veikia, iškarto, tai yra apie 30 sekundžių – 1 minutę pradėjo pjauti šviesduobės bloke esančias vielas. Vielos buvo keturios, išdėstytos viena po kitos, todėl pirmą nupjovė pirmoje eilėje nuo viršaus esančią vielą, po to sekančias, tai yra nuo viršaus žemyn. Vielas pjovė apie keturias minutes. Kai nupjovė visas vielas, padėjo šlifuoklį prie rozetės, esančios jam už nugaros prie pastato lango. Kai šlifuoklį padėjo ir atsistojo, išgirdo dejones ir pamatė, kad blokas prispaudė V. Tada pradėjo prašyti pagalbos, kad kas nors atkeltų bloką. Jis irgi nušoko į duobę – iškasą, ir su kitais darbininkas atkėlė bloką. Kai jau blokas buvo atkeltas, atėjo D. B. Jis iškvietė greitąją. Į tyrėjos klausimą „Ar šviesduobės griovimo metu Jūs žinojote pavojingas šviesduobės griovimo darbų zonas“? liudytojas A. Z. atsakė: „Ne, nežinojau“. Į tyrėjos klausimą „Kas tai yra pavojinga zona “? liudytojas A. Z. atsakė: „Tai vieta, kuria negali vaikščioti pašaliniai asmenys, išskyrus darbuotojus“. Į tyrėjos klausimą „Ar teritorija, kurioje buvo ardoma šviesduobė, buvo aptverta“? liudytojas A. Z. atsakė „Taip, buvo aptverta „stop“ juosta iškarto už žemės kauburio“. Į tyrėjos klausimą „Jūsų manymu, ar iškastoje duobėje priešais šviesduobę buvo galima stovėti, vaikščioti kitiems įmonės „Irdaiva“ darbininkams šviesduobės griovimo metu?“ liudytojas A. Z. atsakė „Nežinau“. Į tyrėjos klausimą „Ar šviesduobės ardymo metu įsitikinote, kad pavojingoje zonoje, o ypatingai duobėje – iškasoje nėra žmonių? Kokiu būdu tą padarėte? Ar. G. V. buvo su šalmu?“ liudytojas A. Z. atsakė, kad „Vidumi buvo įsitikinęs, kad ten tuo metu nieko nėra, tačiau nepatikrino. Kai pradėjo pjauti šviesduobės betono sienoje esančias vielas, nepažiūrėjo, kur tuo metu buvo G. V. Kai kalė bloką, jis buvo tvirtas. Nepagalvojo ir nesitikėjo, kad jam nupjovus vielas, dalis bloko atsiskirs. Manė, kad jam nupjovus vielas blokas ir toliau tvirtai laikysis ir kad jam vėl reikės jį griauti. Prieš pradedant pjauti vielas, G. V. nieko nesakė ir su juo nekalbėjo, jo neįspėjo apie tai, kad pradės pjauti vielas. Su G. V. nekalbėjo ir tuo metu kai pjovė vielas, tuo metu jo net nematė ir buvo įsitikinęs, kad jis, padavęs šlifuoklį, nuėjo dirbti savo darbų. Kai V. padavinėjo jam šlifuoklį, jis buvo su šalmu. Į tyrėjos klausimą „Ar apie tuo metu Jūsų šviesduobės griovimą žinojo objekto vadovas ar jo asistentas, ar šviesduobė buvo griaunama su jų žinia?“ liudytojas A. Z. atsakė „Apie tuo metu griaunamą šviesduobę žinojo M. T., kuris davė nurodymą išgriauti minėtą šviesduobę 2014-09-17, kai ėjo pastatyti karutį nuo betono, tai yra po pietų, prieš apie 14.00 val. Apie šviesduobės griovimą jis minėjo ryte paskirstydamas dienos darbus, o po pietų dar ir pakartojo. Kai pastatė karutį ir jo paklausė ką toliau daryti, jis jam pasakė eiti griauti šviesduobę“. Į tyrėjos klausimą „Su kuo tą dieną turėjote ardyti šviesduobę?“ liudytojas A. Z. atsakė „Kaip ir minėjo, kai po pietų ėjo su karučiu, M. T. jam pasakė „Eik griauti šviesduobę“. Suprato, kad šį darbą turi atlikti vienas. Jam nebuvo pasakyta, kad šviesduobę turės griauti su kažkuo. Apie tai, kad, kai pasiruoš šviesduobės griovimui, turi kažkam iš vadovų pranešti, jam pasakyta nebuvo“. Į tyrėjos klausimą „Ar šviesduobės ardymo metu Jūs laikėtės objekto vadovo nurodymų dėl griovimo technologinio eiliškumo ir naudojamų darbo įrankių, kurie užtikrintų konstrukcijos saugumą ir stabilumą, ir nekeltų pavojaus demontuojant šviesduobę?“ liudytojas A. Z. atsakė „Padarė blogai, kai į šviesduobę iš rūsio pateko - užlipo ne kopėčiomis, o pasidėjęs polisterolio pakus, kuriuos sudėjo kaip laiptus. Eidamas griauti šviesduobės iškarto nepasiėmė kampinio šlifuoklio, kadangi nežinojao, kad bloke bus vielos, išorėje jų nesimatė“. Į tyrėjos klausimą „Ar minėtą dieną buvote blaivus? Ar buvo blaivus G. V.?“ liudytojas A. Z. atsakė „Buvo blaivus, alkoholinių gėrimų nevartoja apie 5-6 metus. Mano, kad G. V. nebuvo išgėręs, kalbėjo ir elgėsi normaliai.“

Paaiškino, kad 2014-10-14 kreipėsi į Vilnius miesto pirmąjį policijos komisariatą su pareiškimu, kad po 2014-09-17 įvykusios nelaimės statybų objekte Vilniuje Klinikų g. 2, kurios metu žuvo UAB „Irdaiva“ darbuotojas pagalbinis darbininkas G. V., nurodydamas, kad darbų vadovas D. B. prašė jo pasirašyti dokumentus atbuline data. Tai buvo dokumentai, kuriuose buvo nubraižytos schemos dėl šviesduobės griovimo darbų atlikimo ir kiti dokumentai, kuriuos tik peržiūrėjo, tačiau jų turinio įvardinti negali, buvo instrukcijos, kaip turi būti atlikti statybos darbai, o ypatingai dėl saugaus šviesduobės griovimo. Minėtų dokumentų sudarymo datų neįsidėmėjo, o pasirašydamas juose neįrašė datos, kada juos pasirašė. Šį faktą pasižymėjo tik sau, tai buvo 2014 m. spalio mėnesį nuo 6 d. iki 10 d. 2014-10-10 UAB „Irdaiva“ darbų vadovas D. B., darbo vietoje Vilniuje, Santariškių g., statybų objekte - statomame Santariškių vaikų darželyje, ir vėl prašė jo pasirašyti dokumentus atbuline data, tai buvo dokumentai – schemos dėl šviesduobės griovimo darbų atlikimo ir kiti dokumentai, tačiau jis juos pasirašyti atsisakė ir nepasirašė. 2014-10-13 tame pačiame objekte, Santariškių vaikų darželyje kažkoks vyras, kurį matė pirmąkart ir kuris prisistatė direktoriaus pavaduotoju, su juo buvo D. B. ir už darbo saugą atsakinga darbuotoja, kurios duomenų nežinau, pasakė pasirašyti jam atbuline data dokumentus, kuriuos buvo pateikę D. B. 2014-10-10, tačiau juos pasirašyti atsisakė ir nepasirašė. Tada darbuotoja, atsakinga už darbų saugą jam pasakė, kad jeigu atsisakys pasirašyti atbuline data siūlomus dokumentus, ji suras liudytojus, kurie neva pasakys, kad jis tyčia pastūmė bloką, kuris užgriuvo ant G. V. Kiek pamena, jie siūlė pasirašyti dokumentus 2014 m. vasario mėnesio data. Tačiau jokių dokumentų tą dieną nepasirašinėjo. Tada D. B. pasakė, kad 2014-10-14 jam reikės eiti į apklausą ir kad jis jį nuveš. Kai paklausė, kokia ir kur apklausa vyks, D. B. nieko nepasakė. Tą pačią dieną į darbo pabaigą D. B. pasakė, kad sekantį rytą, 7.00 val., lauktų jo Vilniaus autobusų stotyje. Apie 17.00 val. D. B. jam paskambino ir pasakė, kad autobusų stotyje jo lauktų prie parduotuvės „IKI“ nuo 7.00 iki 7.10 val. 2014-10-14 į autobusų stotį nenuvažiavo ir su D. B. nesusitiko. D. B. po 7.00 val. jam skambino, tačiau jis nei D. B., nei į kitų į skambučius neatsiliepė. Tą dieną į darbą nenuėjo, nes nuo 2014 m. spalio 14 d. iki lapkričio 6 d. turėjo nedarbingumo lapelį. Turėdamas nedarbingumo lapelį registruotu laišku išsiuntė į darbovietę UAB „Irdaivą“ prašymą atleisti jį iš darbo savo noru. 2014-11-11 jo darbo sutartis su UAB „Irdaiva“ buvo nutraukta. Po 2014-10-14 D. B. galimai skambino jam dar kelis kartus, tačiau į D. B. skambučius jis neatsiliepė ir jo skambučių tikslo nežino. Niekas iš UAB „Irdaiva“ grasinimų fiziškai su juo susidoroti, jį nužudyti ar jį sužaloti neišreiškė ir jam negrasino. Darbuotojos, kuri atsakinga už darbų saugą pasakymą, kad ji suras liudytojų, kurie galimai paliudys, kad jis tyčia pastūmė betoninę sieną ant G. V. ir kuri jį prispaudė, ir kad galimai jis bus uždarytas į kalėjimą, jį išmušė iš vėžių. Dėl to labai susijaudino ir pergyveno. Parodo, kad niekas iš UAB „Irdaiva“ darbuotojų fiziniu susidorojimu jam negrasino ir neatliko jokių realių veiksmų prieš jį. Niekam pretenzijų neturi. Rašydamas policijai 2014-10-14 pareiškimą norėjo atkreipti dėmesį, kad D. B. prašė jo pasirašyti dokumentus atbuline data. Jam atsisakius tą padaryti, niekas jokio smurto prieš jį nenaudojo. Tai viskas, ką šiandien gali parodyti apie 2014-09-17 įvykį ir jo 2014-10-14 pareiškime išdėstytas aplinkybes (1 t., b. l. 81-85).

2015-10-05 apklaustas liudytoju A. Z. papildomai paaiškino, kad apie 2014-09-17 dienos įvykį, kurio metu buvo mirtinai sužalotas jo kolega G. V. pamena, kadangi tai buvo seniai, gali kažko neprisiminti. Parodo, kad UAB „Irdaiva“ dirbo apie tris metus apdailininku. Šviesduobės demontavimo darbų per jo darbą UAB „Irdaiva“ niekada nebuvo dirbęs, tokio darbo nedirbo nei vienas, nei su kažkuo iš kolegų. Niekada nebuvo matęs, kaip ardoma šviesduobė. Per savo gyvenimą jam niekada neteko dirbti šviesduobės demontavimo darbų, tai yra jos ardyti. Jam dirbant įmonėje UAB „Irdaiva“ apie šviesduobės demontavimo darbus ir apie tai, kad juos turės dirbti, jam niekas iš anksto nesakė. Apie tai, kad turės demontuoti šviesduobę sužinojo tik 2014-09-17. Su Paskyra – leidimu šviesduobės demontavimo darbams atlikti iš anksto supažindintas nebuvo, jokių dokumentų dėl šviesduobės griovimo ar su šviesduobės demontavimu susijusius darbus nepasirašinėjo. Taip pat su paskyra – leidimu nebuvo supažindintas žodžiu. Kažkokius dokumentus pasirašė po 2014-09-17 įvykio, tai galėjo būti 2014 m. spalio 10 dieną, kai jam dirbant objekte – Santariškių darželyje, D. B. atvežė jam kažkokius dokumentus pasirašyti. Po kelių dienų D. B. buvo dar kartą atvažiavęs pas jį į tą patį objektą ir dar kartą padavė kažkokius dokumentus pasirašyti. Kokius dokumentus pasirašė 2014-10-10 ir vėliau, nepamena, į juos nežiūrėjo, dokumentų rengimo datų nepastebėjo. Tai buvo dokumentai dėl darbų saugos, dėl šviesduobės ardymo darbų ir taisyklių. Pamena, kad vieno iš pateikto dokumento nepasirašė, kadangi pamatė, kad dokumento rengimo data buvo 2014-02-07. Pasakė, kad atgaline data jo tikrai nepasirašinės. Koks tai buvo dokumentas nepamena. 2014-09-17 į darbą – statybos objektą Klinikų g. 2, Vilniuje, atėjo prieš 8.00 val. M. T. jam pasakė, kad šiandien turės surinkti objekte šiukšles, kur - nepamena, kad reikės išgriauti šviesduobę, ką pasakė dar padaryti – nepamena. Tai jis jam sakė vienam, kitų žmonių šalia nebuvo. Kiek pamena, M. T. pasakė, kad šiukšles per aukštus rinks ir darbininkas G. V. Kai baigė rinkti šiukšles, nuėjo prie sandėlio paimti įrankius šviesduobės griovimo darbams. Sandėlyje sandėlininko nebuvo. Prie sandėlio sutiko M. T. ir D. B., kurie jam pasakė atidėti šviesduobės griovimo darbus ir sutvarkyti sandėlį, esantį kitoje patalpoje. Sandėlį tvarkė ne vienas, tačiau nepamena, kas tai buvo per darbininkas. Sutvarkę sandėlį nuėjo papietauti. Papietavęs laukė M. T. nurodymų, kitiems padėjo pavežioti betono skiedinį. Po to sutiko M. T. ir paklausė ką daryti toliau. M. T. pasakė eiti demontuoti šviesduobę, pasakė „eik demontuok“. M. T. pasakymą „demontuoti šviesduobę“, suprato kaip šviesduobės griovimą, kad jos nebūtų. Tą pačią dieną, tai buvo iki pietų, M. T. jį atvedė prie tos šviesduobės ir pasakė, kad ją turės visą išgriauti. M. T. pasakė, kad iš sandėlio turės paimti perforatorių ir du prailgintuvus. T. pasakė ardyti iš vidaus, daugiau nieko neaiškino, darbų eiliškumo nenurodė. Tuo metu, kai po pietų, M. T. pasakė eiti griauti šviesduobę, jie buvo dviese. M. T. pasakė „eik demontuoti šviesduobę“, todėl suprato, kad griauti šviesduobę turės vienas. M. T. neminėjo su kuo turės demontuoti šviesduobę. Ar kas nors turėjo šį darbą dirbti su juo, nežino ir apie tai nebuvo informuotas. Apie tai, kad šviesduobės ardymo darbus reikės atlikti su A. P., nežinojo, apie tai jam niekas nesakė. Kas toks A. P., nežino, galbūt ir pažįsta jį iš matymo. Prieš šviesduobės griovimą nuėjo į sandėlį pasiimti įrankių. Jam sandėlininkas išdavė perforatorių ir du prailgintuvus, tai buvo apie 14.00 val. Ar už šiuos įrankius pas sandėlininką pasirašė, nepamena. Atėjęs į vietą, kur turėjo demontuoti šviesduobę, pajungė prailgintuvus. Į šviesduobę pateko pro rūsio langą. Ten įjungė perforatorių ir pradėjo kalti betoninę sieną. Kalė nuo viršaus į apačią, apie pusę metrų nuo sujungimo su kita šviesduobės siena jam iš kairės pusės. Iškalė apie 30 cm pločio betoninę dalį nuo viršaus iki apačios ir pamatė, kad betonas yra sutvirtintas vielomis – armatūra. Suprato, kad nenupjovus vielų – armatūros betoninė siena nenugrius. Betoninę sieną ardė apie pusantros valandos. Norėdamas nupjauti vielas galvojo kaip tą padaryti. Tada pamatė, kad netoli, apie 5 metrus atstumu jam iš dešinės, dirbo suvirintojas su ,,bulgarke“. Jis jo paklausė, ar galima iš jo pasiskolinti ,,bulgarkę“ ir suvirintojas sutiko. Suvirtintojo duomenų nežino, jo išvaizdos neprisimena. Tuo metu pamatė ir netoliese einantį G. V., jam iš dešinės į kairę pusę, iki pavojingos zonos aptvertos apsauginės raudonos spalvos „Stop“ juosta. Jam stovint priekiu į šviesduobę, už ardomos betoninės sienos buvo griovys, už jos žemės kauburys, o už jo -apsauginė „Stop“ juosta. Tuo metu, kai pamatė einantį G. V., kuris tuo metu buvo leistinoje, nepavojingoje zonoje, apie 5 metrus atstumu nuo jo. G. V. pamatė per betoninę sieną, kadangi sienos viršus buvo žemiau jo galvos. Kas vyko už šviesduobės prikrauto žemės kauburio, galėjo matyti. G. V. paklausė, ar jis galėtų atnešti ,,bulgarkę“ iš suvirintojo ir V. sutiko. G. V., paėmęs ,,bulgarkę“ iš suvirintojo, ėjo jam iš dešinės į kairę, tuo metu stovėjo priekiu į šviesduobę. G. V. ėjo iki apsauginės raudonos “Stop“ juostos, iki žemės kauburio. Nuėjęs toliau - už juostos besitęsiančios apsauginės medinės tvorelės nusileido į iškasą ir ja, iškasa – grioviu, atėjo iki jo, jam iš kairės. Ar toje vietoje per kur V. pateko į griovį – duobę buvo apsauginė tvora ar juosta, nepamena. Pamena tik tai, kad prie nusileidimo į griovį buvo tvorelė, tačiau tiksliai kur ji stovėjo, nepamena. Būdamas iškasoje – griovyje G. V. atsistojo jam iš dešinės ir per ardomos betoninės sienos viršų padavė jam ,,bulgarkę“. G. V. ,,bulgarkę“ pakėlė į viršų, o jis su ranką ją paėmė iš V. rankų. Jis ,,bulgarkę“ padėjo ant žemės ir ją įjungė į rozetę. Įjungęs,, bulgarkę“ patikrino ar ji veikia ir pradėjo pjauti vielas, einančias horizontaliai, o po to - vertikaliai. Šiuo metu nepamena, kaip tiksliai pjovė vielas, tik žino, kad visas nupjovė iš karto. Nupjovęs visas vielas vieną po kitos, jas pjovė apie 4 -5 minutes, apsisuko ir padėjo ,,bulgarkę“. Buvo pritūpęs. Keldamasis išgirdo dejones, po to pamatė kad betoninis blokas prispaudė V. Pažymi, kad pačio fakto, kaip krito betoninė siena ir prispaudė V., nematė, matė jau nukritusį bloką ir po juo esantį V. Parodo, kad vielas – armatūrą pjovė iš viršaus į apačią. Betoninės sienos apatinė dalis, tuo metu kai ją demontavo, buvo sujungta su pastatu. Kaip ir minėjo, manė, kad ji ant pamato ir laikysis, nesitikėjo, kad ji nugrius. Manė, kad, kai nupjaus vielas – armatūrą, betoninė siena laikysis ant pagrindo ir kad toliau iš kairės į dešinę galės ardyti betoną. Kadangi M. T. liepė jam eiti demontuoti šviesduobę jis iš karto nuėjo vykdyti reikalavimus. M. T. jam nesakė eiti pasiruošti šviesduobės demontavimui, o pasakė eiti ją demontuoti. ,,Bulgarkės“ pats iš sandėlio nepasiėmė, kadangi nežinojo, kad jos reikės. Nežinojo, kad betoninėje sienutėje bus vielos- armatūra, kurią reikės nupjauti. V. kaip bendradarbio paprašė, kad jis atneštų jam ,,bulgarkę“ iš suvirintojo, kadangi pamatė G. V. einantį pro šalį, norėjo, kad jis jam padėtų. Kas matė ar galėjo matyti, kaip G. V. padavė jam ,,bulgarkę“, nežino. Galimai tą galėjo matyti suvirintojas, kuris jam padavė ,,bulgarkę“, bet jo išvaizdos nepamena. G. V. galėjo jam paduoti ,,bulgarkę“ patekdamas – prieidamas prie jo pro rūsį, tai yra iš pastato vidaus, kadangi eidamas griauti šviesduobę, ėjo tuo pačiu keliu kaip ir V., už šviesduobę aptvertos apsauginės „Stop“ juostos, nusileisdamas į griovį. Tik iš šio griovio jis nuėjo pro įėjimą į rūsį ir į šviesduobę pateko iš rūsio, o V. sutrumpino sau kelią ir prie jo priėjo eidamas grioviu – iškasa. Parodo, kad nežino kokius darbus G. V. atlikinėjo tuo metu, kai jis griovė šviesduobės sieną. Kai jam prireikė ,,bulgarkės“, jis G. V. pamatė einantį statybos objekte netoliese, dėl to ir paprašė, kad V. jam paduotų ,,bulgarkę“. Kur G. V. tuo metu ėjo, nežino. Prieš prašydamas atnešti ,,bulgarkę“, su V. nesikalbėjo. Pamatęs V. prispaustą betonine siena, pradėjo šaukti pagalbos, nusileido į griovį, tada į pagalba atbėgo dar keli darbininkai. Nebuvo ir nėra susipažinęs su šviesduobės ardymo darbų technologine kortele. Kaip ši kortelė atrodo, nežino“ (1 t., 87-89).

2015-11-03 apklaustas liudytoju A. Z. papildomai parodė, kad nežino kiek laiko G. V. stovėjo iškasoje prie šviesduobės – iš lauko pusės. Kai V. padavė jam ,,bulgarkę“, jie nekalbėjo, nebendravo. Jis tik padavė kampinį šlifuoklį. G. V. kartu su juo šviesduobės neardė, jos netvarkė nuo šiukšlių. Šviesduobę ardė ir armatūros vielas nupjovė jis vienas. Į tyrėjos klausimą „Ar Jus vykdėte šviesduobės ir šalia jos esančios teritorijos, tai yra, pavojingos zonos, aptvėrimą Vilniuje, Klinikų g. 2? Jei taip, tai kada ir kaip? Kas davė nurodymą atlikti pavojingos zonos aptvėrimo darbus?“ A. Z. atsakymas: „Kas ir kada aptvėrė pavojingą zoną prie šviesduobės iš lauko pusės, nežinau. Šios teritorijos aptvėrimo darbų dirbti man nurodyta nebuvo“ (1 t., b. l. 90).

Iš 2015-11-03 akistatos protokolo matyti, jog buvo atlikta akistata tarp liudytojų A. Z. ir M. T.: Į klausimą „Kada ir kaip buvo duota užduotis A. Z. demontuoti šviesduobę statybos objekte Vilniuje, Klinikų g. 2? “, M. T. parodė, kad demontavimo darbams A. Z. leidimas nebuvo duotas, jam buvo liepta 2014-09-17 apie 15.00 val. pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams atlikti, tai yra, pašalinti statybines medžiagas iš darbo zonos, pasiruošti užlipimo priemones, išvalyti šviesduobę - išvalyti statybines šiukšles, atsinešti įrankius. Nurodymą pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams atlikti davė tik Z., tuo metu buvo jie tik dviese. Buvo pastato pagrindiniame įėjime. Kadangi pastato viduje buvo triukšmas, jis pasikvietė A. Z. toliau į lauką ir dar kartą pakartojo kaip jis turi pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams ir paklausė ar viską suprato. A. Z. atsakė, kad viską suprato. Baigęs duoti nurodymus, ėjo į tualetą, tačiau dar atsisuko ir paklausė A., kodėl jis stovi? Į tai A. nieko neatsakė, o apsisuko ir išėjo. Nuo apie 15.00 val., tai yra, nuo to momento, kai A. Z. davė nurodymą pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams atlikti iki nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas – betoniniu bloku prispaustas G. V., su A. Z. nebendravo, jo nematė. Parodo, kad visi tuo metu dirbantys UAB ‚Irdaiva“ darbininkai ir subrangovų statybos darbų vadovai turėjo jo mobiliojo telefono numerį ir kaip buvo įprasta, apie tai kalbama instruktavimo metu, darbininkai baigę jiems pavestus darbus apie tai informuodavo jį ir D. B. Jie žinojo, kad prieš pradedant atlikti pavestus darbus, jie turi sulaukti darbų vadovo – jo arba D. B. nurodymų darbus atlikti, paaiškinti kaip darbai turi būti atliekami. Leidimas demontuoti šviesduobę A. Z. duotas nebuvo.

A. Z. parodė, kad girdėjo ir suprato M. T. duotus parodymus, tačiau su jais nesutinka. M. T. davė nurodymą „demontuoti šviesduobę“, o ne pasiruošti jos demontavimo darbams atlikti. Apie 14.00 val. M. T. jam pasakė „eik demontuok“. Kadangi iki tol jau buvo išaiškinta, kad turės demontuoti šviesduobę, šį atsakymą „Eik, demontuok“ suprato, kaip nurodymą eiti demontuoti šviesduobę. M. T. jam pasakė tik tuos du žodžius „eik, demontuok“. Apie pasiruošimą šviesduobės demontavimo darbams atlikti M. T. nieko nesakė. Tą nurodymą M. jam pasakė lauke, prie pagrindinio įėjimo į pastatą. Tuo metu buvo dviese, niekas kitas tuo metu jo duotų nurodymų negirdėjo. Parodo, kad 2014-09-17 8.20 val. M. T. jam pasakė, pasiruošti demontuoti šviesduobę, tai yra išsivalyti šviesduobės vidų, demontuoti šviesduobę, surinkti šiukšles iš 2-3 aukštų. Nurodytų darbų eiliškumo nepamena. Gavęs šiuos nurodymus paklausė, ką turi daryti dabar. M. atsakė, kad turi surinkti koridoriuose šiukšles. Kai surinko šiukšles, atėjo prie sandėlio paimti prailgintuvo, tai buvo apie 10.00 val. Norėjo paimti prailgintuvus ir perforatorių, kalti šviesduobę. Prie sandėlio atėjo D. B. ir M. T. ir B. pasakė, kad reikia išvalyti sandėlį. Kai paklausė, ką daryti su šviesduobe, B. pasakė atidėti šviesduobės demontavimo darbus ir liepė sutvarkyti patalpą. Sutvarkęs patalpą, apie 12.00 val. papietavo. Po to padėjo kitam darbininkui vežioti betono skiedinį, nenorėjo stovėti be darbo. Kai vežė pastatyti tuščią karutį, sutiko M. T., kuris jam pasakė eiti demontuoti šviesduobę. tai buvo apie 14.00 val. Parodo, kad kai rinko šiukšles, tai buvo iki 10.00 val., atėjusio M. T. paprašė nueiti su juo iki šviesduobės, paprašė jo paaiškinti kaip reikia demontuoti šviesduobę, ką reikia daryti. M. pasakė, kad reikės paimti du prailgintuvus, perforatorių, kalti šviesduobę iš vidaus, šviesduobės demontavimo darbų eiliškumo nenurodė. Prie šviesduobės iš vidaus pastato abudu nuėję nebuvo, jis jam tą paaiškino lauke iki aptvėrimo juostos netoli, kur dirbo suvirintojas, apie 4 (keturis) metrus iki šviesduobės.

M. T. paaiškinimas dėl A. Z. duotų parodymų: A. Z. prašymo kartu nueiti apžiūrėti šviesduobę ir paaiškinti darbų ardymo technologiją, nebuvo. 2014-09-17 ryte jis buvo informuotas, kokius darbus tą dieną jis atliks ir prieš kiekvieną atliekamą darbą jam konkrečiai buvo paaiškinama darbų technologija ir buvo duotas nurodymas. Nurodymas po valymo patalpų ir atliekų neišimo buvo duotas pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams. Ardymo darbams atlikti leidimas nebuvo duotas. Kartu prie šviesduobės nebuvome. Po nelaimingo atsitikimo A. Z. paklaustas, kodėl pradėjo šviesduobės demontavimo darbus be leidimo, atsakė, kad neteisingai suprato nurodymą eiti pasiruošti šviesduobės ardymui.

Advokato A. Petrausko klausimas A. Z.: „Savo parodymuose jūs nurodėte, kad M. T. ryte apie 8.20 val. nurodė, kad reiks pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams. Iš Jūsų darbų tą dieną akivaizdu, kad iki 14.00 val. Jus šviesduobės demontavimo darbų dar nebuvote atlikęs. Kada jus atlikote šviesduobės demontavimo pasiruošimo darbus?“. A. Z. atsakymas: „Kai įlipo per rūsį per polisterolio lapus, tuo metu apvalė šviesduobės vidų, tai yra kai atėjo griauti šveisduobę. Tuo metu jau buvo pratęstas kabelis, įdėtas į šviesduobę perforatorius“.

Byloje yra 2015-11-03 akistatos protokolas, iš kurio matyti, kad buvo atlikta akistata tarp liudytojų A. Z. ir V. V. Į klausimą „Iš ko, kada ir kokiu būdu paėmėte kampinį šlifuoklį nelaimingo atsitikimo dieną – tai yra 2014-09-17 kai statybos objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, betoniniu bloku buvo prispaustas UAB „ Irdaiva“ darbininkas G. V.? “, A. Z. parodė, kad nudaužęs nuo viršaus iki apačios betono juostą, betoniniame bloke buvo storos vielos. Kadangi jo tikslas buvo nupjauti vielas ir baigti šviesduobės demontavimo darbus bei tuo metu norėjo nueiti į tualetą, nusprendė nupjauti vielas. Reikėjo iš kažkur paimti kampinį šlifuoklį, nes jo neturėjo, turėjo tik perforatorių ir pajungimą su prailgintuvu. Dirbdamas šviesduobės demontavimo darbus ir stovėdamas pačioje šviesduobėje pamatė suvirintoją, kuris dirbo nuo jo apie 5 (penkis) metrus atstumu. Prie jo pamatė gulintį ant grindinio - betono kampinį šlifuoklį. Tada suvirintojo paklausė, ar jis gali jam paskolinti bulgarkę, ar ji neužimta. Suvirintojas atsakė „trumpam“. Kadangi norėjo greičiau padaryti darbus ir nueiti į tualetą, o šokti į iškastą griovį už šviesduobės buvo pavojinga ir aukštai, o polisterolio, per kurį įlipo iš rūsio į šviesduobę jau nebuvo, nes kažkas jį pasiėmė kol griovė šviesduobę, šviesduobė griovė apie pusantros valandos, pamatė einantį darbininką G. V. G. V. ėjo jam iš dešinės į kairę, tuo metu stovėjo į jį priekiu, o į rūsį nugara. Tada paklausė V., ar jis gali atnešti bulgarkę – kampinį šlifuoklį. G. V. pasakė, kad gali. Paprašė, kad jis atneštų bulgarkę ir ranka nurodė vietą, iš kur jis gali bulgarkę atnešti. Tai buvo vieta, kur dirbo suvirintojas. V. atėjo prie suvirintojo ir paprašė kampinio šlifuoklio. Ką V. sakė suvirintojui, nežino, negirdėjo, tačiau suprato, kad jis jo paprašė bulgarkės. Matė, kad suvirintojas savo rankose laikė kitą, didesnę, galingesnę, trigubai didesnę už tą, kurią pamatė gulinčią ant grindinio, bulgarkę ir galimai ją padavė V. Parodo, kad nepamena, kokiu būdu galingesnė bulgarkė atsidūrė suvirintojo rankose, nežino, ar jis ją nuo kažko pakėlė. Taip pat nepamena, kaip suvirintojas padavė ją V. Ar jis ją padavė iš rankų V. į rankas, ar padėjo ant kažko, po ko V. ją paėmė ir atnešė jam.

V. V. parodė: „Viską girdėjo ir suprato, ką sakė Z. Su jo parodymais sutinka iš dalies. Sutinka dėl to, kad tuo metu, kai Z. dirbo šviesduobės demontavimo darbus, jis dirbau netoliese. Dirbo nuo jo apie 10-15 metrų atstumu. A. Z. jo prašė paskolinti bulgarkės – kampinio šlifuoklio, jis neatsimena. Pamena tik tai, kad bulgarkės atėjo pasiskolinti V. Kam jam jos reikėjo, nežino, jis nieko neaiškino. Jis jam pasakė „paimk“. Nepamena, kiek tuo metu prie jo buvo bulgarkių, kad buvo viena, tai tikrai, o ar buvo daugiau, nepamena. V. paėmė bulgarkę nuo grindų ir kažkur nuėjo. Jis paėmė bulgarkę, kuri buvo didesnė pagal apimtį, tačiau jos galingumo įvardinti negali. Kur nuėjo nematė, nes dirbo savo darbus.

2. Į klausimą „Kiek laiko pjovėte betoninio bloko vielas?“, A. Z. parodė: „Vielas pjovė apie keturias-penkias minutes. Nupjovęs apsisuko padėti bulgarkę į šviesduobę, į rūsio pusę, prie lango. Išjungė bulgarkę iš prailgintuvo ir besikeliant išgirdo dejones. Pasisukęs pamatė nugriuvusi betoninį bloką, kuris prispaudė V. Nuo momento, kai nupjovė vielas ir pamatė prispaustą betonu V., praėjo keletą sekundžių“. V. V. parodė: „Viską girdėjo ir suprato. Nežino, kiek laiko Z. pjovė vielas. Taip pat nepamena, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai V. paėmė bulgarkę ir pamatė jį prispaustą betonu.“. Proceso dalyviai vienas kitam klausimų neturėjo“ (1 t., b. l. 94-95).

2016-05-02 įtariamuoju apklaustas A. Z. papildomai parodė, kad 2014-09-17 į darbą atėjo apie 8.00 val. Tai buvo statybos objektas adresu Klinikų g. 2, Vilniuje. Statybas vykdė UAB „Irdaiva“, įmonė, kurioje dirbo apdailininku. Atėjęs į darbą, kaip įprastai, laukė nurodymų kokius darbus dirbti. Dažniausiai nurodymus duodavo M. T. Tik šio tyrimo eigoje sužinojo, kad M. T. buvo D. B. asistentas, visada manė, kad jis yra mano darbų vadovas, kad yra toks pats kaip ir D. B.. 2014-09-17 ryte, apie 8.20 val., M. T. davė jam nurodymus kokius darbus atlikti tą dieną. Tai buvo statybos objekte, antrame aukšte, netoli persirengimo kabineto. Jis M. T. paklausė, ką dirbti, o jis jam atsakė, kad šios dienos jo darbai yra šiukšlių rinkimas antrame - trečiame aukštų koridoriuose ir šviesduobės demontavimas. Tuo metu buvo dviese. Dirbti sakė vienam. M. T. paklausė, nuo ko pradėti, ir jis jam atsakė, kad turi eiti rinkti šiukšles. Prieš 10.00 val. baigė rinkti šiukšles. Po to nuėjo į pirmą aukštą prie sandėlio, nes norėjo paimti du prailgintuvus ir perforatorių - kalimo įrenginį. Kadangi sandėlio durys buvo užrakintos, palaukė sandėlininko prie durų. Tuo metu prie jo priėjo M. T., M. T. iš paskos atėjo D. B. D. B. jo paklausė, kodėl nedemontuoja šviesduobės. Į šį klausimą jam nieko neatsakė. M. T. su D. B. abudu pasitarė ir D. B. pasakė „Eik valyti pirmame aukšte patalpą nuo šiukšlių“. Apie ką M. T. su D. B. kalbėjo - tarėsi, negirdėjo. Iš pagarbos nuėjo toliau nuo jų. Gavęs šį nurodymą iškarto nuėjo tvarkyti patalpą nuo šiukšlių pirmame aukšte. Patalpą tvarkė su kitu darbuotoju, kurio nepamena. Patalpą tvarkė iki 12.00 val., 12.00 val. nuėjo pietauti. Papietavęs ėjo į lauką. Be vadovo paskirstymo negalėjo dirbti šviesduobės demontavimo. Lauke pamatė skiedinio krūvą ir vieną darbininką, kuris krovė tą skiedinį, šiam padėjo krauti skiedinį. Vėliau sutiko M. T. Jo paklausė, ką toliau daryti. Jis nuėjo pastatyti karutį, o M. T. nuėjo į priešingą pusę. Pasistatęs karutį nuėjo prie sandėlio paimti du prailgintuvus ir perforatorių šviesduobės demontavimui. Paėmęs darbo įrankius apie 14.00 val., nuėjo prie šviesduobės. Pirmą, lauke, prieš „Stop juostą“, netoli suvirintojo, išvyniojo prailgintuvus ir juos sujungė. Vieną prailgintuvo dalį - kištuką, paliko prieš „Stop juostą“, o kitą dalį nutiesė iki šviesduobės, tai yra palindo po „Stop juostą“, nuėjo žemės paviršiumi šalia kauburio, po to nusileido į griovį ir iš griovio per briauną užmetė prailgintuvo lizdą į švieduobės vidų per viršų. Grįžo į vietą, kur ištiesė prailgintuvus, paėmė prailgintuvo kištuką ir įjungė arba į netoliese esantį prailgintuvą, kur dirbo suvirintojas, arba nuėjo į pastato vidų ir kištuką įkišo į rozetę - lizdą. Po to su perforatoriumi nuėjo į rūsį per įėjimą į rūsį. Tam, kad galėtų patekti į šviesduobės vidų, paėmė du polisterolio supakuotus pakus ir padėjo juos vienas ant kito laiptelių forma ir užlipęs ant polisterolio pako padėjo perforatorių į šviesduobę per langą. Po to užlipo pats į šviesduobę. Iš pradžių aptvarkė šviesduobės vidų, po to pažiūrėjo, nuo ko pradėti darbus. Įvertinęs tai, kad jeigu pradės kalti šviesduobės priekinę sienelę nuo kampo iš kairės, jam bus nepatogu, pradėjo perforatoriumi sienelės betoną kalti kažkur apie 70 cm nuo kairiojo kampo prieš jį. Šviesduobės priekinė sienelė galėjo būti apie 3 metrus ilgio, tiksliai nežino, nes jos nematavo. Gerai pamena, kad šviesduobę kalti pradėjo atsistojęs ne per jos vidurį, o arčiau kairiojo šviesduobės kampo. Pradėjo kalti nuo viršaus į apačią palaipsniui. Kalė šviesduobę apie 40-50 cm pločio. Nukalė iki šviesduobės apačios. Pamatė, kad liko vielos. Mano, kad tai buvo vielos, ne armatūra, nes vielos, jo manymu, yra apvalios, lygaus paviršiaus, o armatūra yra nelygaus paviršiaus. Vielos buvo keturios, išdėstytos horizontaliai. Jos buvo sutvirtintos su įstrižai einančiomis vielomis, kurių galėjo būti dvi, šiuo metu nepamena. Kad galėtų demontuoti šviesduobę, reikėjo nupjauti tas vielas. Kaip tik, tuo metu užsinorėjo į tualetą. Nupjauti vielas nebuvo tikslas, kad galėtų nueiti į tualetą. Kuo nupjauti vielas, neturėjo. Tuo metu pamatė šalia dirbantį suvirintoją. Pas jį prie kojų gulėjo laisva bulgarkė. Suvirintojas dirbo maždaug 5-6 atstumu nuo jo, nuo šviesduobės. Iš šviesduobės pamatė, kad už smėlio kauburio, iki „Stop juostos“ eina G. V. Jis dirbo UAB „Irdaiva“ pagalbiniu darbininku. Jį pažinojo iš matymo, sveikindavosi. Po darbo jokie ryšiai jų nesiejo. Jis jo paklausė, ar jis gali jam padėti. V. atsakė, kad gali (6 t., b.l. 26- 27).

2016-05-11 papildomos apklausos metu įtariamasis A. Z. tęsdamas ankstesnę apklausą parodė, kad po to paklausė suvirintojo, ar jis gali paskolinti bulgarkę. Jis atsakė „Taip“. Paklausė, ar jis galės bulgarkę duoti V., kad jis ją jam atneštų. Suvirintojas pasakė „taip“. Suvirintojo vardo ir pavardės nežino, jį pažinojo iš matymo. Kai suvirintojas leido pasiskolinti bulgarkę, paklausė V., ar jis galės atnešti jam bulgarkę. V. pasakė, kad galės. V. ranka nurodė kryptį, iš kur jis gali paimti bulgarkę. V. nuėjo pas suvirintoją ir iš jo paėmė bulgarkę. Per atstumą, būdamas šviesduobėjė, matė, kad šalia suvirintojo yra nedidelė bulgarkė, tačiau V. jam atnešė didesnę. G. V. jam bulgarkę nešė eidamas takeliu už žemės kauburio, neperlipęs per „stop juostą“ ir atitvarą. Jis ėjo takeliu - keliu link rūsio, prie rūsio nusileido žemyn ir grioviu - žemės dugnu, man iš kairės pusės, atėjo iki jo. Stovėdamas priešais jį, griovyje, jis pakėlė bulgarkę kiek galėjo į viršų, A. Z. tuo metu pasilenkė per šviesduobės sienelės briauną, ištiesė rankas ir tokiu būdu paėmė iš jo bulgarkę. V. jam padavė bulgarkę iš rankų į rankas. Paėmęs bulgarkę iš karto pasakė V. pasitraukti. Paėmęs bulgarkę apsisuko į pastato pusę, nes ten buvo prailgintuvo lizdas, įjungė bulgarkės kištuką. Po to paspaudė bulgarkės įjungimo mygtuką ir patikrino, ar ji veikia. Bulgarkė veikė. Iš karto ją išjungė. Kai bulgarkės diskas nustojo suktis, jis apsisuko į šviesduobės vielų, lauko pusę ir pasižiūrėjo, kaip geriau vielas pjauti. Tada paėmė stabiliai į rankas bulgarkę, tvirtai atsistojo ir suteikęs visą dėmesį į vielas, pradėjo jas pjauti. Kaip ir minėjo, nudaužęs šviesduobės sienelės betono dalį, betone išilgai - horizontaliai buvo keturi metaliniai strypai - vielos. Pirmas tris ar keturias vielas iš viršaus jungė dvi vielos įstrižai. Jis pradėjo pjauti vielas nuo viršaus. Iš pradžių nupjovė pirmą viršutinę vielą iš vienos pusės, po to tą pačią vielą iš kitos pusės, po to lygiai taip pat nupjovė antrą vielą iš abiejų pusių, po to nupjovė vielas esančias įstrižai, vėliau nupjovė trečią ir ketvirtą vielas, analogiškai kaip pirmas dvi. Pažymi, kad nupjovęs kiekvieną vielą iš vienos pusės ją dar atlenkė į save, kad viela nenukristų į griovį. Nupjovęs pirmas dvi vielas jas padėjo į švieduobės vidų, kad jam netrukdytų. Analogiškai darė su kitomis vielomis. Kadangi tokį darbą, o būtent šviesduobės demontavimo darbus, dirbo pirmą kartą, jis visą dėmesį buvo suteikęs į vielų pjovimą. Niekada anksčiau - nei šioje įmonėje nei kitoje, nebuvo demontavęs šviesduobės ar dirbęs panašaus darbo. Griovimo darbus tą dieną atlikinėjo pirmą kartą savo gyvenime. Nupjovęs visas keturias vielas jis išjungė bulgarkę ir pasisuko ištraukti bulgarkės kištuką iš lizdo. Bulgarkę iš lizdo išjungė pritūpęs. Keldamasis išgirdo dejones. Apsisuko ir nustebo, kaip G. V. atsirado griovyje priešais šviesduobę, o ant jo buvo užgiūvęs šviesduobės sienos betoninis blokas. Ant V. užgriuvo visa bloko dalis, kuri griaunant šviesduobės sieną, jam buvo po dešinę pusę, ji buvo maždaug 3 metrų ilgio. Iš po betono bloko matėsi tik V. galva. Iš karto pradėjo šauktis pagalbos, prašė pagalbos pakelti bloką ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pats atsargiai nušoko iš šviesduobės į griovį, nes norėjo padėti V. Po to atbėgo kiti darbininkai. Jie atkėlė betoninį bloką. V. buvo sąmoningas. Atvykę medikai išvežė jį į ligoninę. Parodo, kad pjaudamas vielas buvo įsitikinęs, kad V. griovyje nėra, nes per iškaltą betono tarpą jo ten nesimatė. Šviesduobės betono siena, kurią griovė, buvo jam maždaug iki pečių. Stovėdamas ant šviesduobės pagrindo, matė tik smėlio kauburį ir atitvarą. Kas darėsi iškastame griovyje prie šviesduobės, nesimatė. Buvo įsitikinęs, kad storas betoninis blokas negalės griūti. Pažymi, kad pradėjęs demontuoti šviesduobę nusprendė perforatoriumi griauti betoną dalimis, tai yra nugriauti betoną apie 40-50 cm pločio nuo viršaus į apačią, po to vėl pradėti griauti tokią pat betono dalį nuo viršaus į apačią. Kadangi nukalęs pirmą betono dalį pamatė vielas, nusprendė jas nupjauti. Tuo metu jam buvo patogiau jas nupjauti ir po to vėl kalti betoną iš viršaus į apačią. Buvo darbo dienos pabaiga, todėl norėjo padaryti kuo daugiau darbo. Jis buvo įsitikinęs, kad nupjovus vielas betono dalis, esanti jam iš dešinės pusės - apie 3 metrų ilgio, nenugrius. Manė, kad ši sienos dalis yra stipriai sutvirtinta su šviesduobės dugnu. Vielas nupjovė dėl to, kad tokiu būdu jis demontavo šviesduobę, be to, tuo metu užsinorėjo į tualetą. Galvojo, kad nupjovęs vielas, galės padaryti sau praėjimą į tualetą, kadangi tuo metu polisterolio lapus, per kuriuos įlipo į šviesduobę, kažkas pasiėmė, negalėjo išeiti iš šviesduobės per rūsį. Pažymi, jei tuo metu nebūtų užsinorėjęs į tualetą, vis tiek būtų ardęs šviesduobės taip, kaip ją ardė, tai yra, nukalęs dalį betono, būtų nupjovęs betone esančias vielas, o po to vėl kaltų sienos betoną dalimis. Vielas būtų nupjovęs nenuardęs viso sienos betono ir dėl to, kad per vielas atsimušinėjo betonas, be vielų jis lengviau atskilinėjo. Apie tai, kad ardomos šviesduobės sienos betono bloke yra vielos, sužinojo bekaldamas. Nežinojo, kad jos ten yra, ar kad gali būti. Dalimis ardė šviesduobės bloko betoną ir nupjovė bloke esančias vielas ne dėl to, kad tuo metu norėjo į tualetą ir kad tai buvo patogiausias išėjimas iš šviesduobės, o dėl to, kad tokiu būdu ardė šviesduobę. Kaip pagal taisykles turi būti demontuojama šviesduobė, kaip turi būti atliekami griovimo darbai, nežinojo, nebuvo supažindintas su jokiomis taisyklėmis. Dirbdamas UAB „Irdaiva“ niekada nebuvo jokiose mokymuose, kursuose, tame tarpe nėra išklausęs dėl saugaus elgesio darbe programos, nėra išklausęs mokymų dėl darbininko, atliekančio griovimo ir ardymo darbų programos, nebuvo instruktuotas apie saugaus elgesio darbo vietoje reikalavimus. Dirbdamas UAB „Irdaiva“ nuo 2011 metų jis niekada neturėjo ir neturi jokių pažymėjimų dėl išklausytų mokymų programų ar leidimų dirbti statybinius darbus, tame tarpe ir dėl saugaus elgesio darbe, dėl darbininko, atliekančio griovimo ir ardymo darbų. Turėjo tik apdailininko pažymėjimą, tuo metu dirbo UAB „Irdaiva“ statybos objekte Širvintose. Tada jam buvo pateikta teorinė medžiaga, su kuria turėjo savarankiškai susipažinti. Susipažinus su literatūra, jam buvo išduotas apdailininko pažymėjimas. Iki 2014-09-17 įvykio, jokiuose žurnaluose dėl jo supažindinimo su darbo saugos taisyklėmis ar/ir reikalavimais, jis nei raštu nei žodžiu supažindintas nebuvo, niekur nepasirašinėjo. Po 2014-09-17 įvykio, 2014-09-18 ryte M. T. atnešė kažkokį, neapnešiotą žalią žurnalą ir liepė jam pasirašyti, sakė „Taip bus geriau“. Jis pasirašė keliose vietose. Nežino, dėl ko pasirašinėjo, kadangi turinio nematė. Jis buvau susijaudinęs po 2014-09-17 įvykio, todėl kas buvo parašyta žurnale ir dėl ko dėjo parašus, neatkreipė dėmesio, teksto turinio nepamena. Po maždaug trijų dienų po 2014-09-17 įvykio, M. T. ar D. B., kuris iš jų nepamena, atnešė daiktą panašų į segtuvą ir liepė jam pasirašyti. Jis pasirašė. Kiek sudėjo parašų ir dėl ko pasirašė - nepamena. Nuo dokumentų pasirašymo kažkokiame segtuve iki 2014 m. spalio mėnesio pradžios, jam buvo liepta pasirašyti dar kelis kartus skirtinguose žurnaluose. Dėl ko ir kada pasirašinėjo, kiek sudėjo parašų, nepamena. Tuo metu dirbo statybos objekte Santariškių gatvėje, Vilniuje. Paskutinį kartą, tai galėjo būti 2014 m. spalio mėnesio pradžioje, tuo metu dirbo statybos objekte Santariškėse, D. B. atnešė jam kažkokį segtuvą, kuriame liepė pasirašyti. Ant kokių dokumentų jam buvo liepta pasirašyti, nepamena. Turėjo pasirašyti prie 2014 m. vasario mėnesio, tikslios dienos nepamena, datos. Negali paaiškinti, kodėl tą kartą jam užkliuvo atbulinė data. Pasakė D. B., kad atbuline data nepasirašinės ir nepasirašė. Tuo metu, kai kelis kartus jam buvo liepta pasirašyti žurnaluose, jokių liudytojų nebuvo, buvo jis su vadovu. Dėl inkriminuojamos veikos jis neprisipažįsta, nes negalėjo žmogui atimti gyvybę, nesijaučia kaltas (6 t., b. l. 32-33).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. D. – B. paaiškino, kad tuo metu, kai įvyko įvykis ji dirbo įmonėje UAB „Verslo aljansas“. Buvo Vilniaus skyriaus direktorė darbų saugos srityje. Su „Irdaiva“ buvo susijusi tais ryšiais, kad kuruodavo darbų saugą. Lankydavosi vieną kartą per mėnesį įmonės „Irdaiva“ prašymu, žiūrėdavo ar viskas atitinka darbų saugos reikalavimus. Pateikdavo įmonei ataskaitą raštu su nuotraukomis ir išvadomis ką reikėtų pataisyti. Ji turi pažymėjimą darbų saugos srityje, šioje įmonėje tiesiogiai nedirbo tik teikė paslaugas. Kaip UAB „Verslo aljansas“ teikdavo įmonei formaliųjų mokymų, licencijuotų ir neformaliųjų mokymų paslaugas. Dažniausiai įmonės daro neformaliuosius mokymus. Įstatymas suteikia galimybę įmonei pasirinkti į kuriuos mokymus siųsti darbuotojus. Ji viską užfiksuodavo, eidavo per visą objektą ir nesigilindavo kur kieno darbuotojai. Kai viską užfiksuodavo įmonės asmenys patys jau atsirinkdavo. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, kai nuvyko buvo neseniai išvažiavusi greitoji. Matė pačią įvykio vietą, kalbėjo su A. Z.. Jis kartojo žodžius „Aš esu kaltas“; buvo labai susijaudinęs, visų pokalbio detalių nepamena. Jo kažkas paprašė išvažiuoti namo, kad jis nusiramintų. Kas liečia instrukcijas, UAB „Verslo aljansas“ jas ruošdavo, bet kas susiję su technologinėmis kortelėmis, paskyromis, su pačiu darbo atlikimu jie su tuo neturėjome nieko bendro. Tik darbų saugos sveikatos instrukcijos. Visa kita technologinės kortelės ar paskyros čia jau statybų darbai. „Verslo aljansas“ teikė nuolatinius mokymus ir licencijuotus, ir nelicencijuotus mokymus. Įmonei „Irdaiva“ mokymus teikė nuolat. Mokymai vykdavo dažniau nei kartą per metus. Būdavo peržiūrima ar visi darbuotojai apmokinti dirbti tam tikrus darbus. „Irdaiva“ UAB „Verslo aljansą“ informuodavo apie naujus objektus elektroniniu laišku arba susitikus ir tada žiūrėdavo ar visi darbuotojai yra apmokinti. Nebuvo apibrėžta, kaip juo turėdavo informuoti. Neformalius mokymus vesdavo ir ji pati, ir D. B. ir M. T., jie informuodavo, kad apmokino tam tikrus žmones ir kad reikia parengti testus, UAB „Verslo aljansas“ užpildydavo protokolus išduodavo pažymėjimus. D. B. taip pat turi darbų saugos specialisto pažymėjimą. Jis yra UAB „Irdaiva“ darbų vadovas. Įmonė turi teisę pasirinkti, kas ves neformaliuosius mokymus. Už neformalius mokymus yra atsakinga įmonė, kuri juos rengia. Už formalius atsakinga mokymų įstaiga. Ir tuos mokymus yra ne kartą vedusi ir ji. Formaliuose pažymėjimas išduodamas privalomai, o neformaliuose mokymuose pažymėjimas išduodamas, jeigu įmonė pageidauja. Reglamentuoja teisės aktai: mokymo atestavimo bendrieji nuostatai, darbų saugos sveikatos įstatyme gal kažkas yra, bet pagrindas nuostatai. Valstybinė darbo inspekcija jų įmonę tikrindavo. Nėra reikalavimo, kad žmonės atėję į neformalius mokymus, kažkur pasirašytų. Ar ant protokolų kada pasirašė A. Z., šito ji negali atsakyti, po įvykio jis negalėjo nieko pasirašyti, nes jis buvo kažkur dingęs, po įvykio jo nematė. Kada A. Z. pavardė buvo įrašyta po įvykio, ji to momento nepamena. Bet ji galvoja, kaip tai galėjo atsitikti. Kai yra apmokoma didelis skaičius žmonių, tai neformaliems mokymams nėra bendros duomenų bazės, jei neužpildytas protokolas, negalima išduoti pažymėjimo. Čia buvo administratorės techninė klaida. Administratorė turėtų ją informuoti, turėtų būti žyma taisymu tikėti ir parašas. Ji suvokia, kad tai buvo padaryta be jos žinios, matomai tai buvo žmogiška klaida, bet ji nesutvarkyta iki galo. Prieš neformaliuosius mokymus įmonė informuodavo kokie darbuotojai bus kursuose arba ji pati susižiūrėdavo, kokie žmonės atvyko. Jei „Irdaivos“ darbų vadovai vesdavo mokymus, tada jie informuodavo, ką jie apmokė. Informuodavo „Irdaiva“, jei būdavo ne visi darbuotojai tą dieną mokymuose, ant protokolo pasirašoma tik po mokymų. Protokolus apie pažymėjimų išdavimą pildydavo Kauno mokymų skyriaus vadovė, arba mokymų koordinatorės Kaune. Pažymėjimai būdavo atiduodami darbdaviams, galiojimo laiką nustatydavo darbdavys. Pažymėjimus rengdavo administratorė arba Kauno mokymų skyriaus vadovė, pasirašydavo ji. Liudytoja netikrindavo pagal sąrašą, nes pažymėjimų būdavo labai daug. Po neformaliųjų mokymų testus pildydavo visi darbuotojai. Testai saugomi mėnesį. Jų pateikti teismui neįmanoma. Ką po įvykio tą dieną paaiškino M. T. nebepamena. Kalbėjo su pačiu A. Z.. Ji neseniai buvo tikrinusi visus dokumentus ir tada neturėjo prie ko prikibti. Kiekvienam darbui atlikti būdavo išduodamos technologinės kortelės, kokia sistema jos buvo tvarkomos, UAB „Verslo aljansas“ kortelių jiems nerengdavo. Technologines korteles ruošia darbų vadovai. Technologinės kortelės nėra darbų saugos dokumentas. Už darbų saugą pasirašydavo darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnaluose. Tam žurnale būna nurodyti instrukcijų numeriai, kurias instrukcijas darbuotojas yra instruktuojamas. Instrukcija A4 formato lapas ir ten jau surašyta, kaip darbuotojas tam tikrą darbą ir tam tikrose pareigose turi dirbti saugiai. Ji nepamena, kada buvo įrašyta A. Z. pavardė protokole. Jai atnešdavo krūvą protokolų ir ji pasitikėdama pasirašydavo, tai jos klaida ( 6 t., b.l. 198-209 ).

Ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-02 apklausta liudytoja J. D. – B. parodė, kad įmonėje - UAB „Verslo aljansas“ dirba nuo 2013-04-01. Įsidarbinusi šioje įmonėje iš pradžiu dirbo darbų saugos specialiste, 2013 m. vasarą tapo Vilniaus skyriaus direktore, po tam tikro laiko, tikslios datos nepamena, ėjo Vilniaus skyriaus direktorės pareigas. Tikslios datos, kada UAB „Irdaiva“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Verslo aljansas“ nepamena. Pagrindinis sutarties objektas buvo tai, kad už suderintą paslaugų teikimo mokestį UAB „Irdaiva“ per mėnesį galėjo nurodyti iki šešių statybos objektų, kuriuos UAB „Verslo aljansas“ atstovas turėjo aplankyti ir surašyti ataskaitą apie nustatytus trūkumus ir siūlymus. Ataskaita buvo siunčiama elektroniniu paštu UAB „Irdaiva“. UAB „Verslo aljansas“ generalinio direktoriaus įsakymu įsipareigojimus pagal paslaugų teikimo sutartį su UAB „Irdaiva“ buvo paskirta vykdyti ji – J. D. Kiekvieno mėnesio pradžioje UAB „Irdaiva“ elektroniniu paštu pateikdavo jai statybų objektų sąrašą, kuriuose turėjo apsilankyti. Mėnesio laikotarpyje lankydavosi nurodytuose statybų objektuose ir apie užfiksuotus pažeidimus UAB „Irdaiva“ administracijai buvo teikiama rašytinė ataskaita (pažeidimų kortelė) elektroniniu paštu. Ataskaitų iš UAB „Irdaiva“ apie pašalintus trūkumus negaudavo, nes tai nebuvo jų pareiga. Jos funkcijos buvo konsultuoti UAB „Irdaiva“ administracijos atstovą teisiniais klausimais, organizuoti ir lankytis objektuose. Ji, kaip UAB "Verslo aljansas" atstovė paskirta teikti konsultacijas UAB „Irdaiva“ darbų saugos klausimais po apsilankymo UAB „Irdaiva“ statybos objektuose siūlydavo jiems darbuotojų mokymus tam tikrose srityse. Mokymai yra skirstomi į formalius ir neformalius. Formalieji mokymai, tai yra mokymai, kuriems pravesti reikalinga licencija ir jų pravedimas yra įmonės, kuri juos praveda, atsakomybė. Neformalieji mokymai yra laisvos formos mokymai, seminaro tipo, jie galioja tik tos įmonės viduje, tai yra, jeigu UAB „Irdaiva“ buvo tam tikrų statybos darbų mokymų užsakovas, tai išduotas darbo pažymėjimas jo darbuotojui galiojo tik tos įmonės vykdomiems darbams, kitoje įmonėje jis negaliojo, nors jeigu ir buvo numatytas pažymėjimo galiojimo terminas. Neformalieji mokymai yra išskirtinai užsakovo atsakomybė, šiuo atveju UAB „Irdaiva“. UAB „Irdaiva“ statybos objekto Vilniuje, Klinikų g. 2, darbu vadovu buvo D. B., jo asistentu buvo M. T.. Šios įmonės administracija ir ypatingai darbų vadovas D. B. labai didelį dėmėsį skyrė įmonės darbuotojų darbų saugos reikalavimams, dažnai vykdė instruktažus, derino su UAB „Verslo aljansas“ darbuotojų apmokymus. Šios įmonės administracija į UAB „Verslo aljansas“ elektroniniu paštu arba telefonu kreipdavosi su prašymu dėl tam tikrų mokymų darbuotojams. Suderinus mokymų temas, kuriomis bus skaitoma paskaita, buvo derinamasi dėl mokymų pravedimo vietos. Mokymai galėjo būti pravedami tiek UAB „Verslo aljansas“ patalpose arba statybvietėje UAB „Irdaiva“. Esant neformaliems mokymams UAB „Irdaiva“ administracija pati nustatydavo kas praves jų darbuotojams mokymus. Kalbant apie statybos objektą Vilniuje, Klinikų g. 2, kur darbų vadovu buvo paskirtas D. B., dažniausiai neformalius mokymus pravesdavo pats D. B.. Jis turėjo darbų saugos specialisto pažymėjimą, kitus pažymėjimus, kurie leisdavo jam pravesti tuos mokymus. Dėl jo kompetencijos pravesti mokymus sprendė UAB „Irdaiva“ administracija. Kartais UAB „Irdaiva“ administracija dėl lektoriaus poreikio kreipėsi į UAB „Verslo aljansas“. Visuose mokymuose, dėl kurių UAB „Verslo aljansas“ išdavė UAB „Irdaiva“ darbuotojams pažymėjimus, turėjo dalyvauti ir dalyvavo UAB „Verslo aljansas“ atstovas arba komisija, nesvarbu ar tuos mokymus pravedė UAB „Verslo aljansas“ paskirtas lektorius ar UAB „Irdaiva“ atstovas. UAB „Verslo aljansas“ generalinio direktoriaus nurodymu ant visų pažymėjimų, išduotų UAB „Verslo aljansas“ vardu, turėjo pasirašyti ji, kaip Vilniaus skyriaus direktorė, nepriklausomai nuo to, dalyvavo tuose mokymuose asmeniškai, ar juose dalyvavo kitas atstovas. Prieš organizuojant mokymus UAB „Irdaiva“ įmonei UAB „Verslo aljansas“ pateikdavo dalyvių sąrašą. Sąrašas buvo pateikiamas kelias dienas iki mokymų arba tą pačią dieną prieš pat mokymus. Mokymų dalyviai dėl dalyvavimo jokiame sąraše nepasirašydavo. Mokymai vykdavo tik žodžiu, jų įvertimas vykdavo arba žodžiu, arba testu. Kaip vykdomi neformalieji mokymai ir koks yra dalyvių vertinimas, numatyta UAB „Irdaiva“ mokymo ir atestavimo tvarkoje. Tai išskirtinai yra UAB „Irdaivos“ atsakomybė ir proregatyva. Po mokymo dalyvių atestavimo yra surašomas protokolas. Protokolus ir pažymėjimus rengdavo Vilniaus skyriaus administratorė N. J. Ji registruodavo pažymėjimus Apmokytų mokinių registre. Jos žiniomis, protokolai dėl mokymų, nurodant mokymų pavadinimą, taipogi buvo registruojami. Ji pateikdavo N. J. mokinių sąrašą dėl numatytų mokymų. Administratorė, dažniausiai tai buvo N. J., parengdavo protokolus ir pažymėjimus. Pažymi, kad mokymo programa, mokinių sąrašas ir protokolas - tai visi trys būtini dokumentai, kurie yra įrodomasis dalykas, kad mokymai įvyko, kad mokymų dalyviai buvo atestuoti ir gavo pažymėjimus. Parašais pažymėjimų atidavimas UAB „Irdaiva“ administracijai nebuvo patvirtintas, kadangi tokia yra tvarka. Tokia tvarka nustatė pati UAB „Irdaiva“. UAB „Irdaiva“ darbuotojai, dalyvavę apmokymuose ir gavę UAB „Verslo aljansas“ vardu išduotus pažymėjimus, jų į rankas negaudavo. Kokiuose UAB „Irdaiva“ darbininkas A. Z. dalyvavo mokymuose ir kokius pažymėjimus jo vardu išdavė UAB „Verslo aljansas“, nepamena. Dokumento, kuris buvo patvirtintas A. Z. parašu, kad būtent jis dalyvavo mokymuose, dėl kurių jam buvo išduoti UAB „Verslo aljansas“ pažymėjimai, nėra. Jis kaip mokymų dalyvis turėjo būti įtrauktas į sąrašą mokinių dalyvaujančių mokymuose, dėl kurių jam ir buvo išduoti pažymėjimai. Šitie duomenys buvo įrašyti į Neformaliujų mokymų registrą, kurį pildė UAB „Verslo aljansas“ administratorė. Šių duomenų saugojimo termino nežino, todėl teigti, kad šitie dokumentai vis dar yra saugomi, negali. Protokolai dėl tam tikrų neformaliųjų mokymų buvo ir yra surašomi tiek ranka, tiek kompiuteriu. Jeigu jie yra (buvo) rengiami kompiuteriu, kartais gali būti (buvo) papildyti ranka. Tai nėra (nebuvo) dažni atvejai, tačiau kartais taip atsitinka (atsitikdavo) dėl to, kai yra (buvo) įtraukiamas papildomas mokymų dalyvis. Protokolai UAB „Irdaiva“ buvo surašomi dėl kiekvienų mokymų. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos nariai. Komisijos pirmininkas yra pats svarbiausias dalyvis, kuris kontroliuoja visą mokymų eigą ir dalyvių - mokinių dalyvavimą. Ji, asmeniškai, pasirašydavo ant visų pažymėjimų kaip UAB „Verslo aljansas“ Vilniaus skyriaus direktorė, nepriklausomai ar tuose mokymuose dalyvavo ar ne. Šiuo metu negali atsakyti į klausimą, ar ant protokolų dėl Tęstinio neformaliojo profesinio mokymo pagal krovinių tvarkymo rankomis pasirašė po to, kai jis buvo papildytas ranka vienu dalyviu A. Z., ar šis dalyvis buvo įrašytas kažkieno po jau pasirašyto protokolo. Daugiau neturi ką pasakyti (1 t., b. l. 154-155).

Teisiamajame posėdyje R. Z. paaiškino, kad jie susipažino tik 2016 metais, susituokė po visų tų įvykių ir ji tik nuo tada pažįsta A. Z. Kai jie susipažino, jis dirbo „IKI“ parduotuvėje, ten darbas ir su žmonėmis. Jai sakė, kad sirgo ankščiau, bet sakė, kad dabar yra sveikas, vaistų jam nereikia. Jis dirbo, gyvenom. Kada jį nuvežė į Rokiškį, jis iš karto paprašė neskirti vaistų, nes yra sirgęs depresija ir nenori vėl priprasti ( 6 t., b.l. 198-209 ).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji I. V. parodė įvykio ji nematė. Jai paskambino dėl įvykio, po to nuvežė į ligoninę, sūnus dar buvo sąmoningas. Po operacijos jis buvo komoje ir (duomenys neskelbtini) dieną jis mirė. Su kaltinamuoju D. B. susitaikė. Žala atlyginta. A. Z. civilinio ieškinio nereiškia. Apie įvykį sūnaus neklausinėjo, nes jam labai skaudėjo, ji nedrįso klausti, kaip įvyko nelaimė. Darbdaviai padengė laidojimo išlaidas. Sūnus jai nesakė nieko, kad A. Z. kaltas, tik sakė, kad kažkas iš darbovietės buvo atėjęs aplankyti. Įvykio dieną, nežino ar jis galėjo, bet šiaip alkoholio nevartodavo ( 6 t., b.l. 198-209 ).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-21 apklausta kaip liudytoja I. V. parodė, kad G. V., gim. 1967 m. yra jos sūnus. Jis buvo vieninteliu jos vaiku. Visą gyvenimą gyveno su ja ir tėvu. Sūnus G. V. turėjo staliaus specialybę. UAB „Irdaiva“ jis dirbo virš metų, čia dirbo pagalbiniu darbininku. Apie darbo sąlygas darbinę aplinką ir atmosferą sūnus su mama nekalbėjo. Apie nelaimingą atsitikimą darbe, kada jos sūnus buvo sužalotas, ji sužinojo 2014-09-17 apie 18.00 val., kai jai paskambino į laidinį namų telefoną įmonės vadovė, kuri pasakė, kad G. V. atsitiko nelaimė, kad jis sąmoningas, paguldytas į Greitosios pagalbos ligoninę; pasiūlė savo pagalbą. Ji tą patį vakarą atvyko prie I. V. namų ir savo automobiliu nuvežė į ligoninę pas sūnų. Ji kartu buvo užėjusi į reanimacijos palatą pas G. V., tačiau jo nekalbino, vėliau išėjo ir paliko ją vieną su sūnumi. G. V. iš karto paklausė mamos kaip sužinojo apie įvykį, jis buvo sąmoningas ir kalbus. Atsakė jam, kad jai pranešė iš darbovietės, pasakė, kad viena darbuotoja ją pas jį atvežė, tai G. V. pasakė: „A, dabar tai jiems bus, dabar mokės baudas“. Dėl ko darbovietė turės mokėti baudas ir kas jiems bus, G. V. nepaaiškino. Apie įvykį tą vakarą G. V. daugiau nieko nepasakojo, skundėsi skausmais. Pas sūnų ligoninėje I. V. lankėsi kiekvieną dieną iki jo mirties. Vieną dieną, tikslios datos I. V. nepamena, kai jos sūnus jau buvo perkeltas į palatą, tai dar kartą paklausė jo, kas atsitiko darbe, kaip jis buvo sužalotas. G. V. atsakė, kad jis buvo nusiųstas į šviesduobę, kad ją griovė ir vienu momentu, pats nesuvokęs kaip, betoninė siena nugriuvo ant jo, o būtent ant jo pilvo ir kojų, tai yra apatinės kūno dalies. G. V. pasakė: „Buvau nusiųstas į šviesduobę, ją ardžiau, iš pradžių nieko, o po to siena užgriuvo ant manęs“. G. V. nesakė, jis vienas ar su kažkuo griovė tą sieną, kokiu būdu ir kaip ji nugriuvo, neaiškino su kokiais įrankiais – įrenginiais jis dirbo, griovė sieną. Taip pat neaiškino, kas liepė eiti į šviesduobę. Sakė, kad visa laimė, kad tuo metu buvo šalia kiti darbininkai, kurie nuo jo nukėlė tą bloką. G. V. tikėjosi, kad pasveiks. Apie tai, kad jis galimai pažeidė darbų saugos taisykles, kad galimai vartojo alkoholį ar darbe vyko išgertuvės, kad šviesduobėje buvo galimai be leidimo – nesakė. Daugiau apie tos dienos įvykį ar įvykio aplinkybes sūnus G. V. neaiškino, nepasakojo. Kokį darbą jis dirbo iki nuėjimo į šviesduobę, taip pat nepasakojo. I. V. parodo, kad jos sūnus G. V. Greitosios pagalbos ligoninėje buvo gydomas nuo 2014-09-17 iki 2014-09-25. 2014-09-18 jis iš reanimacijos buvo perkeltas į traumatologinio skyriaus palatą iki 2014-09-24. Nuo 2014-09-18 G. V. sveikatos būklė vis blogėjo, todėl 2014-09-24 buvo nuspręsta daryti operaciją. G. V. operavo apie 3 valandas. 2014-09-25 apie 18.00 val. telefonu I. V. sužinojo, kad jos sūnus mirė. Tai pasakė ligoninės darbuotoja. I. V. parodo, kad G. V. vadovė iš UAB „Irdaiva“, jos duomenų nežino, kiekvieną dieną nuo 2014-09-17 iki 2014-09-25 skambino I. V. ir teiravosi apie G. V. sveikatą. Kai G. V. mirė ir jam buvo atliktas teismo medicinos tyrimas, vienas iš UAB „Irdaiva“ darbuotojų, jo I. V. nepažįsta, atrodo jo vardas G., kartu su I. V. nuvyko, tai yra ją nuvežė į Jurgio Matulaičio bažnyčią užsakyti šarvojimo salės, sumokėjo bažnyčios administracijai už šarvojimo salę – už vieną parą. Kiek pinigų sumokėjo, I. V. nežino. Už gedulingus pietus sumokėjo UAB „Irdaiva“ darbuotojas –atstovas vardu G., tiksliai nepamena. Nežino kiek jis sumokėjo už gedulingus pietus. UAB „Irdaiva“ atstovų, vadovų neprašė apmokėti sūnaus G. V. laidotuves, tai jie padarė savo noru. Jokių kitų išmokų, pinigų iš UAB „Irdaiva“ I. V. negavo (1 t., b. l. 182-184).

2017-02-21 apklausta kaip liudytoja I. V. papildomai parodė, kad 2016-05-17 dalyvaujant jos advokatui A. J. ji su UAB „Irdaiva“ atstovu generalinio direktoriaus pavaduotoju V. L. pasirašė susitaikymą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-03013-14. Šiame tyrime ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Kadangi pagal šį jų 2016-05-17 susitarimą UAB „Irdaiva“ iš savo įmonės sąskaitos penkių dienų laikotarpyje atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą, ji jiems jokių pretenzijų neturi. Neturtinės ir turtinės žalos dydžio, kurią jai atlygino UAB „Irdaiva“, pranešti atsisako, tai buvo jos ir UAB „Irdaiva“ susitarimas. Kadangi UAB „Irdaiva“ atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą , susijusią su jos sūnaus G. V. žūtimi darbo metu, ji niekam pretenzijų neturi, tai yra nei A. Z., nei D. B., nei kam nors kitam. Pasirašydama 2016-05-17 susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-03013-14, įsipareigojo susitaikyti su A. Z., D. B., taip pat su kitais asmenimis, jeigu šiems asmenims ikiteisminiame tyrime būtų pareikšti įtarimai. Šio įsipareigojimo ir savo nuomonės nekeičia ir jos laikosi. Šiai dienai sutinka susitaikyti su A. Z. ir D. B.. Kaip ir minėjo, turtinė ir neturtinė žalos jai atlygintos, niekam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Daugiau neturi ką pasakyti. Papildė, kad 2016-05-17 pasirašytas susitarimas buvo trimis egzemplioriais – originalai, po vieną kiekvienai iš šalių. Vienas iš egzempliorių turėjo būti perduotas ikiteisminį tyrimą organizuojančiam asmeniui. Ji šio egzemplioriaus neturi. Jį policijai turėjo perduoti UAB „Irdaiva“ atstovas. Prie ikiteisminio tyrimo prideda 2016-05-17 pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo ikiteisminiame tyrime Nr. 12-1-03013-14 be priedo, kuriame yra įvardintas atlygintos žalos dydis. Priedą pateikti atsisako. (1 t., b. l. 187-188)

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. parodė, kad jis dirbo UAB „Irdaiva“. Buvo statybos darbų vadovas, buvo atsakingas už darbuotojų saugą. Prieš pradėdamas darbus darbuotojas supažindinamas su darbuotojų saugos instrukcijomis, buvo išrašomos paskyros – leidimai. A. Z. buvo supažindintas tiek su darbuotojų saugos, tiek su gaisrinės saugos instrukcijomis. Išrašomos paskyros – leidimai, jose nurodoma, kokie darbai bus atliekami. Supažindinami darbuotojai pasirašytinai, instruktuodavo ir vietoje. Jis turėjo teisę instruktuoti. Dėl darbų saugos būdavo atvažiuodavo jų darbų saugos kuratorė. Pastoviai instruktuodavo darbuotojus. Buvo suplanuota, kad A. Z. turėtų ardyti šviesduobę. Šviesduobė, t. y. monolitinis pamatas, kuriame ant rūsio sienos yra įrengtas langas. Ši anga turėjo būti pašalinta. M. T. sutiko A. Z. ir liepė jam eiti pasiruošti. O A. Z. nuėjo ne nepasiruošti, bet pradėjo griauti šviesduobę. Pirma reikėjo pasiruošti darbui, o tik po to pradėti dirbti. A. Z. nesuprato, kad jam buvo liepta tik pasiruošti darbui. Nupjovimo tikslas buvo neaiškus, jam nereikėjo pjauti tos armatūros. Armatūrą būtų išmontavę eiliškumu nuo viršaus į apačią. O jis gabalą išdaužė ir nupjovė ir tas nukrito ant žmogaus. G. V. ėjo į tualetą ir jį tiesiog atsitiktinai pašaukė, kad jis paduotų įrankį. Tačiau G. V. neturėjo paduoti to įrankio. Jis buvo objekte, bet paties įvykio nematė, kas jam pranešė neatsimena. Technologines korteles turi. Paskyra tai yra nurodymas atlikti tam tikrus darbus. Technologinės kortelės atrodo kaip brėžiniai, detalizuotos vietos. Sauga atspindi, pagal eiliškumą, kaip atlikti darbą. Kortelė nr. 1 ir nr. 4 pasirašydavo gale kortelių, kortelę vieną galėjo sudaryti ir 4 ir 12 lapų, įvairiai. Gale kortelių pasirašydavo, kad susipažino. Nežino, kodėl G. V. dirbo neblaivus. Dėl formaliųjų, neformaliųjų kursų bendradarbiaujant su UAB „Verslo aljansas“ negali atsakyti. Direktorius ikiteisminiame tyrime buvo įtrauktas kaip liudytojas. Tuo metu, kai A. Z. dirbo, A. P. atliko kitą darbą. A. Z. dar nebuvo leista ardyti šviesduobės, jis turėjo pasiruošti darbui. A. Z. instrukcijose pareiginėse nuostatuose, pagal tvarką jis (D. B.) turėjo duoti jam nurodymą pradėti ardyti šviesduobę. Po įvykio sužinojo, kad yra prispaustas žmogus. Paskambino į greitąją. Neprisimena, kas jam tiksliai pasakė. Jis nubėgo į įvykio vietą, pamatė, kad blokas prispaudė žmogų. A. Z. į darbą priėmė administracija. Po įvykio vyko vidinis tyrimas, nežino, ar A. Z. pasirašė kokius nors dokumentus. Ten nėra specifiniai pavojingi darbai, tiesiog pagalbiniai ardymo darbai. Nemano, kad tam darbui reikalingas pažymėjimas. „Verslo aljansas“ rūpinosi pažymėjimais. Gavę pažymėjimus iš „Verslo aljanso“, darbuotojai visada pažymėjimus turėjo su savimi. Pateikė kopijas ikiteisminio tyrimo metu. Darbuotojų pažymėjimų jis neturėjo, gal administracija turėjo kopijas. A. Z. savijauta nekėlė jam jokių abejonių, kad jis negali dirbti. Su A. Z. kalbėdavo tik formaliai. Nebuvo artimesnio bendravimo. Nežinojo su kuo A. Z. bendrauja. Nežinojo, kad jam buvo nustatytas nedarbingumas. Jis nebuvo minėjęs, kad gydėsi. Technologinė kortelė po to įvykio iki galo sutvarkoma. Tų technologinių kortelių būdavo nemažai, jas papildydavo. A. Z. su A. P. turėjo šviesduobę montuoti kartu.. Susitarimas buvo tarp jo ir V. Jis jai asmeniškai neatlygino, bet įmonė atlygino žalą. Direktorius dabar V. L., tada buvo I. K.. Dabar valdybos pirmininkas I. K.. Generalinis direktorius V. L. ( 6 t., b.l. 198-209 ).

2014-09-17 apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad jis dirba UAB „Irdaiva“ darbų vadovu. 2014-09-17 apie 15.48 val. darbininkas G. V., gim. (duomenys neskelbtini), dirbo prie statomo pastato Klinikų g. 2, Vilniuje. Jis turėjo išardyti šviesduobės atraminę sieną. Jis ją ardė pneumatiniu plaktuku, o armatūrą pjovė su kampiniu diskiniu pjūklu. Ant to darbininko užkrito jo ardomos sienos blokas. Jis ją ardė ir dirbo kartu su darbininku A. Z.. Jo telefono numerio neturi, kur gyvena, nežino. Jis po šio įvykio šoko būsenoje, buvo išleistas namo, jis nenukentėjo. A. Z., dirbs rytoj nuo 8.00 val. Daugiau jokių duomenų neturi ir nieko nežino. Apie šį įvykį sužinojo iš darbininkų. Kai atvyko, G. V. buvo sąmoningas, davė jam atsigerti vandens, atvyko greitoji. Blokas buvo prispaudęs G. V. krūtinę. Jį išlaisvino darbininkai (1 t., b. l. 68).

2015-10-06 apklaustas liudytoju D. B. papildomai parodė, kad dirba UAB „Irdaiva“. 2014-09-17 įvykio dieną šioje įmonėje dirbo statybos darbu vadovu. Darbų vadovo asistentas yra M. T.. Ryte jie paskirstė darbus. G. V. ir A. Z. pavedė išvalyti patalpas. Tai buvo statybos objektas adresu Vilniuje, Klinikų g. 2. Kai jie dirbo valymo darbus, jie įspėjo juos, kad atveš medžiagas ir jas reikės padėti iškrauti. Tada perspėjo A. Z., kad po pietų reikės eiti pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams. Pasiruošti – reiškė paimti ir pasistatyti kopėčias, paimti elektros įrankius ir laukti tolimesnių nurodymų. A. Z. nebuvo pabrėžta eiti ardyti šviesduobę, o pasakyta pasiruošti šiam darbui. Tiksliai nepamena, kuris iš jų – jis ar M. T. pasakė A. Z. eiti ruoštis šviesduobės demontavimo darbams, bet atrodo, kad tą pasakė M. T.. Kelinta tai buvo valanda, nežino, tai turėjo būti pasakyta po pietų. Gerokai po pietų, kai ėjo link sandėlio, netoli rūsio, kur A. Z. turėjo ruoštis šviesduobės ardymo darbams, A. Z. besiruošiančio šviesduobės demontavimui nematė. Sandėlis yra pirmame aukšte, apie 20-30 metrų atstumu nuo rūsio – vietos, kur A. Z. turėjo ruoštis šviesduobės ardymo darbams. Prie sandėlio susitiko su M. T.. Čia jie išgirdo, kad kažkas dirba su smūginiu kirstuku. Iškarto paklausė M. T., kas dirba su smūginiu kirstuku, ar jis davė kažkam leidimą su juo dirbti, tačiau M. T. mane patikino, kad niekam tokio leidimo nedavė, kad tik liepė A. Z. eiti pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams. Kadangi prieš kelias minutes eidamas pro rūsį nieko prie šviesduobės nematė, paprašė M. T. patikrinti per aukštus, kas kur dirba su perforatoriumi. M. T. nuėjo pasižiūrėti, iš kur sklinda perforatoriaus garsas, o jis nuėjo į dviejų aukštų korpuso dalį. Praėjęs po visas patalpas, vietos iš kur sklido perforatoriaus garsas nerado, o kai grįžo į savo darbo vagonėlį, dirbančio perforatoriaus garso jau nebegirdėjo. Pagalvojo, kad M. T. atrado tą vietą, kur buvo dirbama su perforatoriumi ir viską išsiaiškino. Dirbančio perforatoriaus garsą girdėjo apie 10-15 minučių. Kai buvo savo vagonėlyje, atėjo darbininkas Č. S. ir pranešė, kad užvirto blokas ant G. V.. Viską metė ir nubėgo į įvykio vietą. Kai atbėgo, blokas jau buvo jau buvo atkeltas, V. buvo sąmoningas, po 10 minučių atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Č. S. nieko neaiškino, jis tik pasakė apie nelaimę. Po įvykio visi darbuotojai jo klausinėjo, kas atsitiko, kaip viskas įvyko, todėl daro prielaidą, kad niekas įvykio aplinkybių nematė. Po įvykio buvo nuvykęs į ligoninę pas G. V., kuris jam aiškino, kad ėjo iš pagrindinio korpuso, kur valė patalpas, per lauką į tualetą. Jam einant A. Z. paprašė jo atnešti kampinį šlifuoklį. Daugiau G. V. nieko neaiškino. Jis neaiškino iš kur paėmė kampinį šlifuoklį ir kaip jį padavė Z. Po nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas G. V., A. Z. aiškino, kad jis ardydamas šviesduobės betoninę sieną užsimanė į tualetą. Kad sutrumpinti sau kelią ir į tualetą neiti per rūsį, jis sugalvojo nupjauti vielas laikančias šviesduobės sienos betoną. Kadangi neturėjo įrankio jų nupjauti ir kaip tik tuo momentu pamatė einantį lauke G. V., paprašė pastarojo atnešti kampinį šlifuoklį. Nepamena, ar A. Z. minėjo, iš ko jis prašė V. kampinį šlifuoklį ir iš kur V. jį jam atnešė. A. Z. aiškino, kad kai V. atnešė jam kampinį šlifuoklį, jis nupjovė vielas. Jis galvojo, kad nupjovęs vielas jas atlenks ir padarys sau išėjimą į lauką – į šviesduobės griovį, per kurį nueis į tualetą. Statybų objekte darbo įrankiai saugomi viename sandėlyje, esančiame pirmame aukšte. Jie buvo išduodami sandėlininko – S. B. Įrankiai buvo išduodami be registracijos žurnalo, tiesiog buvo vedamas juodraštis, kur buvo žymėta, kas kokį įrankį paima. Po minimo įvykio su sandėlininku kalbėti neteko kam ir kada jis išdavė kampinį šlifuoklį, kuriuo A. Z. galėjo nupjauti vielas ardydamas šviesduobę. Kiek kampinių šlifuoklių, perforatorių tuo metu buvo minėtame objekte, pasakyti negali. Neatmeta galimybės, kad V. galėjo atnešti A. Z. kampinį šlifuoklį pasiskolinęs iš kitų darbininkų. Nemano, kad kažkas iš darbininkų skolintų darbo įrankį, už kurį atsako ir formaliai pasirašė pas sandėlininką. Nežino, kokį žurnalo juodraštinį variantą sandėlininkas vedė išduodamas įrankius. Atsakyti į klausimą „Kas iš netoliese galimai dirbančių darbininkų tuo metu galėjo naudoti kampinį šlifuoklį“, negali, nežino. Parodo, kad 2014-09-17 šviesduobę statybos objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, demontuoti turėjo A. Z. ir A. P.. Jiems tai buvo pasakyta 2014-09-17 ryte, galimai kiekvienam atskirai, tiksliai to pasakyti negali, tačiau jie abu žinojo, kad tuos darbus dirbs vienas su kitu, tai yra A. Z. buvo pasakyta, kad šviesduobę jis turės demontuoti kartu su A. P., o A. P. - kad su A. Z.. Be to, dėl šviesduobės demontavimo darbų jie abu kartu – vienu metu buvo instruktuoti dėl šviesduobės demontavimo darbu prieš vieną arba dvi savaites iki 2014-09-17. Šiuo metu negali atsakyti ar Vilniuje, Klinikų g. 2, šviesduobės demontavimo darbams buvo išduota atskira paskyra- leidimas A. P. ir A. Z.. Kiek pamena, buvo išduota bendra paskyra – leidimas visiems darbuotojams, dirbantiems pavojingus darbus. Paskyroje – leidime darbuotojai pasirašo, todėl turėjo būti ir A. P. bei A. Z. parašai. Statybos objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, šviesduobės demontavimo technologinę kortelę sudarinėjo jis su asistentu M. T.. Kada ją sudarinėjo, nepamena, atrodo prieš savaitę iki darbų pradžios. Minėta technologinė kortelė nebuvo su niekuo suderinta, kadangi niekada, ir ankstesnėse darbovietėse, jos niekas nederino. Ar ji turėtų būti derinama su kažko iš vadovu, nežino. Jis yra atestuotas statybų darbų vadovas. Su minėta technologine kortele buvo supažindinti A. P. ir A. Z., bei kiti darbininkai, pasirašytinai, tačiau supažindinimo datos, nepamena. Statybos objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, šviesduobės griovimo technologinė kortelė buvo sudaryta viena, todėl ant jos prieš darbų pradžią A. Z. ir A. P. sudėjo savo parašus, jie buvo supažindinti su kortelėje nurodyta informacija kaip saugiai atlikti šviesduobės demontavimo darbus. Parodo, kad dėl kiekvieno darbo yra sudarinėjamos technologinės kortelės, todėl darbuotojai, kuriems yra pavesta atlikti tam tikrus darbus ir kurie yra supažindinami su technologinėmis kortelėmis ant kiekvienos iš jų pasirašo. Kadangi jis buvau atsakingas už statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, technologinės kortelės sudarymą jis ir buvo paskirtas šviesduobės demontavimo darbu vadovu, visa atsakomybė tenka jam. 2014-09-17 G. V. buvo paskirta visą dieną valyti patalpas statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2. Jis UAB „Irdaiva“ dirbo pagalbiniu darbininku, todėl šviesduobės demontavimo darbų niekas jam neskyrė. Jeigu pirminėje apklausoje parodė, kad 2014-09-17 statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, G. V. turėjo demontuoti ir demontavo šviesduobę, tą jis pasakė per klaidą, matyt įvykio metu buvo šoko būsenoje dėl įvykusios nelaimės ir kažką galėjo supainioti. Statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, šviesduobės demontavimo darbus 2014-09-17 turėjo atlikti A. Z. su A. P., daugiau niekas kitas. A. Z. žinojo, ir jam ir kitiems darbininkams ne kartą buvo sakyta, kad pavojingų darbų, prie kurių priskiriami ir šviesduobės demontavimo darbai, negalima dirbti po vieną ir be vadovų leidimo bei priežiūros. Statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, šviesduobės demontavimo darbų 2014-09-17 priežiūrą turėjo vykdyti ir vykdė – jis ir asistentas M. T.. Kas iš jų – jis ar M. T. davė nurodymą A. Z. pasiruošti šviesduobės demontavimo darbams, nepamena, tai, kiek pamena, padarė M. T.. A. P. tą dieną prieš šviesduobės demontavimą buvo pavesta pastato ketvirtame aukšte atlikti sąramų pavedimą. Bet A. Z. A. P. nesulaukė ir šviesduobės betoninę sieną pradėjo ardyti vienas. Kada paskutinį kartą A. P. ir A. Z. buvo instruktuoti dėl šviesduobės demontavimo darbų prieš darbų pradžia 2014-09-17 – nepamena, tai galėjo būti prieš savaitę iki 2014-09-17. Parodo, kad statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, per visą statybų minėtame objekte laikotarpį, už darbų saugą buvo atsakingas jis. Parodo, kad statybų objekte Vilniuje, Klinikų g. 2, visa šviesduobės iškasa buvo aptverta mediniais turėklais. Visi darbuotojai minėtame statybų objekte buvo supažindinti, kad teritorija už apsauginių turėklų yra pavojinga ir kad joje vaikščioti griežtai draudžiama. G. V. patekdamas į aptvertą teritoriją – iškasą, pažeidė darbų saugos taisykles. Minėtame objekte suvirintojas buvo vienas – E., vardo nepamena (1 t., b. l. 71-73).

2016-05-04 įtariamuoju apklaustas D. B. parodė, kad šios apklausos metu sutinka duoti parodymus apie įvykio 2014-09-17 aplinkybes. Parodo, kad UAB „Irdaiva“ dirba nuo 2011 metų, statybos darbų vadovu pagal neterminuotą darbo sutartį. 2014-09-17 nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas vienas iš UAB „Irdaiva“ darbininku G. V., įvyko statybos objekte adresu Vilniuje, Klinikų g. 2. Minėtame statybų objekte jo asistentu buvo M. T.. 2014-09-16 kartu su M. T. suplanavo darbus, kuriuos reikės atlikti 2014-09-17 ir kas juos galės atlikti. Į jų darbų planą įėjo ir šviesduobės demontavimas, kurį turėjo atlikti A. Z. su A. P. Kitą dieną, 2014-09-17, ryte, apie 8.00 val., į savo darbo vietą - vagonėlį, pasikvietė A. Z., A. P., G. V. ir kitus darbininkus, jų įvardinti negali, nes nepamena, ir nurodė ką reikės dirbti. A. Z. ir G. V. buvo duotas nurodymas iš pradžių išvalyti objekto pirmame aukšte patalpas nuo šiukšlių. Po to, kai bus atvežtos statybinės medžiagos, jie turėjo jas iškrauti. Atlikus šiuos darbus, A. P. su A. Z. turėjo eiti demontuoti šviesduobę. Jie abudu žinojo, kad atlikus prieš tai įvardintus ir jiems pavestus darbus, turės demontuoti šviesduobę. Kuris (jis pats ar M. T.) pasakė A. Z. ir A. P. po pietų demontuoti šviesduobę, nepamena, tuo metu buvo dviese, todėl galima traktuoti, kad šį nurodymą davė dviese. G. V. buvo pagalbinis darbininkas, todėl jam buvo nurodyta valyti patalpą nuo šiukšlių, iškrauti medžiagas. Demontuoti šviesduobę G. V. pavesta nebuvo. 2014-04-17 ryte A. P. buvo pavesta pradėti darbus nuo sąramų vedimo, o kai pabaigs šį darbą, eiti demontuoti šviesduobę. Įprastai darbininkai prieš pradedami dirbti sudėtingus darbus, pasiklausia darbų vadovo kaip tą darbą atlikti, todėl A. Z. ir A. P. nebuvo pažymėta, kad prieš šviesduobės demontavimo pradžia jie turi pranešti darbų vadovui ir šviesduobę demontuoti tik su darbų vadovo žinia ir leidimu. Darbininkai, gavę nurodymus kokius darbus turi atlikti, nuėjo dirbti. Jis vagonėlyje liko dirbti savo darbus. Minėtame statybos objekte dirbo maždaug 60 UAB „Irdaiva“ darbininkų, papildomai dar dirbo subrangovų darbininkai. Tą dieną iki įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas G. V., jo prisiminimais, su A. Z., G. V., A. P. nebendravo. Galimai galėjo juos sutikti statybos objekte tikrindamas darbininkų darbus, tačiau to nepamena. Apie įvykusi nelaimingą atsitikimą, kad šviesduobės betoninė siena, kurią ardė A. Z., užgriuvo ant G. V., sužinojo iš darbuotojų, būtent kurio, nepamena. Nubėgęs prie šviesduobės pamatė griovyje, prie švieduobės, po jau atkelta betono siena, G. V. Iškarto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kaip betoninės šviesduobės siena užgriuvo ant G. V., nežino, nematė. Nežino kada ir kokiu būdu G. V. ten atsidūrė. Šviesduobės perimetras - šviesduobė, tranšėja ir smėlio kauburys buvo aptverta „Stop juosta“ ir medine tvora. A. Z., G. V. ir visi kiti UAB „Irdaiva“ darbuotojai buvo raštu supažindinti su darbų saugos taisyklėmis, todėl G. V. žinojo, kad į aptverta „Stop juosta“ teritorija įeiti negalėjo. Kieno nurodymu ir kada A. Z. pradėjo vienas demontuoti šviesduobę, nežino. Kaip vėliau sužinojo iš M. T., kad M. T. nurodė A. Z. eiti pasiruošti šviesduobės demontavimui, pasakė, kad šviesduobę demontuoti reikės, kai ateis A. P.. Kodėl A. Z. pradėjo vienas demontuoti šviesduobę, nežino, negali paaiškinti. Pats A. Z. man aiškino, kad jis norėdamas nueiti į lauke esantį Bio tualetą tingėjo eiti per statybos objekto vidų, o perlipti per griaunamą šviesduobę jam trukdė šviesduobėje esanti armatūra - strypai. Kadangi jis jų atlenkti neturėjo jėgų, jis paprašė netolį einantį G. V., kad pastarasis atneštų jam kampinį šlifuoklį. Kaip suprato, V. kampinį šlifuoklį paėmė iš suvirintojo, ir perlipęs per „Stop juostą“, apsauginę tvorą įlipo į griovį prie šviesduobės ir tokiu būdu padavė jį A. Z.. A. Z., neįsitikinęs, kad V. vis dar stovi griovį prie šviesduobės, pradėjo pjauti šviesduobės konstrukciją - armatūrą. A. Z. nupjovus šviesduobės konstrukcija, betoninė siena užgriuvo ant V. Parodo, kad 2014-09-17 ryte, duodamas nurodymus G. V. nepastebėjo, kad jis būtų išgėręs alkoholio. Iš jo burnos alkoholio kvapo neužuodė. Jis buvo pareigingas darbininkas. Kadangi yra davęs išsamius parodymus dėl minėto įvykio kaip liudytojas, nieko naujo pasakyti negali, todėl prašo jais vadovautis. Jis jau duotų parodymų dėl 2014-09-17 įvykio laikosi ir toliau. Nori patikslinti, kad visas technologines korteles daro ir tvirtina jis. Atspausdinęs technologines korteles dar jas patikrina, kartais pakoreguoja, papildo. Būtent tokia kortelė, tai yra technologinės kortelės „Ardymo darbų technologinė kortelė“ projektas netyčia buvo įsegtas prie jo dokumentų iš kurių darbų saugos atstovė J. D. per klaidą pateikė prie atliekamo šio ikiteisminio tyrimo. „Ardymo darbų technologinė kortelė“ dėl šviesduobės demontavimo darbų statybos objekte adresu Vilniuje, Klinikų g. 2, buvo dvi. Pirma technologinė kortelė buvo atspausdinta kaip projektas, kuris vėliau buvo papildytas išsamesne informacija ir taisyklėmis. Kada atspausdino šios kortelės projektą, nepamena. Data 2014-02-07, kuri buvo įrašyta kortelėje, buvo įrašyta per klaidą, tai greičiausiai buvo techninė klaida. Šios kortelės projektas galėjo būti atspausdintas maždaug prieš mėnesį. Pamatęs, kad kortelės projektą reikia papildyti, ją papildė ir maždaug prieš savaitę atspausdino. Po to, prieš šviesduobės demontavimo pradžią, su šia kortele ir darbų eiga pasirašytinai supažindino darbuotojus. Supažindinti buvo tie darbuotojai, kurie turėjo dirbti darbus numatytus pagal technologines korteles Nr. 1, Nr. 2. Nr. 3 ir Nr. 4. jie visi pasirašė vienoje - paskutinėje technologinėje kortelėje. UAB „Irdaiva“ vidinės taisyklės nenumato, kaip turi būti užfiksuotas darbuotojų supažindinimas su technologinėmis kortelėmis, tai yra, ar parašai turi būti dedami ant kiekvienos technologinės kortelės, ar tik paskutinės. „Ardymo darbų technologinė kortelės“ projektas netyčia buvo pateiktas prie šios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė „Ardymo darbų technologinė kortelės“ - projektą ir originalą, nežino. Jis, asmeniškai, niekam jų nepateikė. Pagrindinė, galutinė „Ardymo darbų technologinė kortelė“ su visa reikalinga, pagal teisės aktus surašyta informacija, pasirašyta UAB „Irdaiva“ darbininkų, ir šios kortelės projektas, buvo jo viename segtuve. Šis segtuvas visą laiką gulėjo jo darbo vietoje - vagonėlyje. „Ardymo darbų technologinė kortelės“ šviesduobės demontavimo darbų projektas buvo jo pasirašytas, kadangi jos sudarymo metu jis manė, kad tai yra tinkamas darbui dokumentas, tačiau vėliau kilo poreikis jį papildyti pagal faktinę situaciją darbo objekte. Sudaręs naują kortelę, šia - pirminę kortelę pamiršo sunaikinti. (6 t., b. l. 12-13).

2016-05-11 įtariamuoju apklaustas D. B. papildomai parodė, kad „Savo anksčiau duotus parodymus iš esmės tvirtina ir papildomai nori parodyti, kad tiek A. Z., tiek G. V., kaip ir visi kiti UAB „Irdaiva“ darbuotojai buvo pasirašytinai supažindinti su bendrovėje patvirtinta UAB „Irdaiva“ Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 9, kurią grubiai pažeidė. A. Z. pažeidė Instrukcijos Nr. 9 27 p. ir 201 p. reikalavimus draudžiančius be objekto vadovo žinios savavališkai pradėti dirbti kitus darbus negu nurodė objekto vadovas, taip pat 161 punkto reikalavimus dirbant demontavimo darbus užtikrinti, kad pavojingoje zonoje nebūtų žmonių. Negana to, neturėdamas teisės pats pakvietė į pavojingų darbų atlikimo zoną G. V. ir neįsitikinęs, kad pašalinis asmuo, t.y. G. V. nėra pasišalinęs iš pavojingos zonos, tęsė savavališkai pradėtus darbus, ko pasėkoje ant G. V. užkrito nupjautas blokas. G. V. pažeidė Instrukcijos Nr. 9 39 punkto reikalavimus, kadangi vykdydamas neteisėtus A. Z. nurodymus, savavališkai be objekto vadovo žinios įžengė į apsauginiais aptvarais ir įspėjamąja juosta aptvertą pavojingą zoną ir joje buvo vykstant darbams. Noriu pažymėti, kad G. V. buvo pagalbinis darbininkas, kuris neturėjo teisės nei dirbti tokio pobūdžio darbų kaip šviesduobės demontavimas nei būti tokių darbų zonoje, kuri buvo atitverta atitvarais ir pažymėta specialia juosta. Be to, įvykio metu G. V. buvo neblaivus, t.y. pažeidė UAB „Irdaiva“ darbo tvarkos taisyklių 50.6 p., 51.6 p., UAB „Irdaiva“ pagalbinio darbininko pareiginių nuostatų 1.11 p., 2.20 p. bei Instrukcijos Nr. 9 10 punkto reikalavimus, o taip pat 2.13 p. numatytą pareigą vykdyti tik tuos darbus, kurie yra nurodyti darbų vadovo. Šie pareiginių nuostatų reikalavimų pažeidimai be abejonės taip pat įtakojo nelaimingą atsitikimą, kadangi akivaizdu, kad būdamas blaivus ir adekvačiai reaguodamas į aplinką, bei nevykdydamas neteisėto A. Z. prašymo atnešti jam darbo įrankį į pavojingą darbų zoną, jis tikrai nebūtų stovėjęs po bloku, ties kuriuo dirbo A. Z.. Be to, A. Z., papildomai buvo supažindintas ir su šviesduobės griovimo technologine kortele, kurioje numatytų saugių šviesduobės demontavimo darbų eiliškumo ir technologijos jis nesilaikė. Tiek technologinėje kortelėje tiek Instrukcijos Nr. 9 167 punkte numatyta, kad ardymo darbus būtina pradėti nuo viršaus - draudžiama ardyti nuo apačios, vidurio ar nuverčiant (nugriaunant). Pats A. Z. paaiškino, kad pradėjęs pneumatiniu plaktuku demontuoti šviesduobės sienelę jis išdaužė tik sienelės šoną, tuomet, užsimanęs į tualetą ir norėdamas sutrumpinti į jį kelią, nupjovė šviesduobės sienelę laikančius armatūros strypus, kadangi planavo juos atlenkti ir pralindęs pro padarytą plyšį nueiti taip sutrumpintu keliu į tualetą. Iš to akivaizdu, kad A. Z. pjaudamas armatūros strypus neturėjo tikslo taip demontuoti sienelę- jo tikslas buvo savavališkai sienoje padaryti angą greitesniam praėjimui į tualetą. Taip jis pažeidė Instrukcijos Nr. 9 179 punkto reikalavimus, draudžiančius savavališkai atlikinėti darbus, nesusijusius su užduoties vykdymu. Jei A. Z. nebūtų užsinorėjęs į tualetą, jis būtų tęsęs pradėtus demontavimo darbus taip kaip numatyta technologinėje kortelėje, t.y. nudaužęs visą betono sluoksnį nuo armatūrinio tinko ir tuomet saugiai nupjovęs armatūros strypus. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad A. Z. 2014 m pradžioje buvo praėjęs specialius darbininko, atliekančio griovimo ir ardymo darbus mokymus, po ko jam buvo išduotas tai patvirtinantis pažymėjimas Nr. VL-GAD 11/1, todėl jis tikrai žinojo kaip reikia saugiai demontuoti šviesduobę ir būtų tai padaręs, jei nebūtų savavališkai pradėjęs ardyti šviesduobės sienelėje angą praėjimui. A. Z. paprasčiausiai neįvertino, kad toks savavališkas veiksmas kaip angos sienutėje padarymas ir laikančiųjų armatūros strypų nupjovimas gali sukelti sienutės nestabilumą dėl ko ji ims ir nuvirs. Dėl šių priežasčių 2016-02-10 specialisto paaiškinimo protokole nurodytas teiginys, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra techninių priemonių nenaudojimas ardant blokus ir to sąlygotas bloko pastovumo netekimas ir jo virtimas nėra pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Galimai ekspertui nebuvo pateikta visa reikalinga informacija apie tai ką konkrečiai įvykio metu veikė ir kokius konkrečius darbus atlikinėjo A. Z.. Visų pirmą, pagal technologinėje kortelėje ir Instrukcijos Nr. 9 167 punkte numatytus sprendinius atliekant demontavimo darbus nėra jokios būtinybės naudoti kažkokias papildomas technines priemones, kurios užtikrintų ardomos sienelės stabilumą, kadangi technologinėje kortelėje ir Instrukcijoje Nr. 9 numatytas sienelės demontavimo būdas yra visiškai saugus. Jei A. Z. būtų jo laikęsis, nelaimė nebūtų įvykusi. Nupjaudamas armatūros strypus A. Z. neturėjo tikslo tokiu būdu demontuoti sienutę ir apie tai net negalvojo. Tokių jo veiksmų tikslas buvo vienas - angos sienoje padarymas praėjimui į tualetą, dėl ko negalima teigti, kad pjaudamas strypus, (kas tiesiogiai ir įtakojo nelaimingą atsitikimą) jis vykdė sienutės ardymo darbus. Jo požiūriu, jis savavališkais veiksmais vykdė angos sienoje, skirtos jo asmeniniams poreikiams tenkinti, įrengimo darbus, kuriems atlikti neturėjo jokios teisės. Apie tokios angos įrengimą A. Z. nepranešė nei jam, nei jokiam kitam administracijos darbuotojui ir tam negavo leidimo tuo pažeisdamas aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimus. Jei darbuotojas savavališkai vykdo jam nepavestus ir projekte nenumatytus darbus, neįmanoma užtikrinti tokių darbų saugumo“ (6 t., b. l. 15-16).

2017-04-28 įtariamuoju apklaustas D. B. papildomai parodė, kad kuo įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta ir dėl padaryto labai gailisi. Sutinka su pranešime apie įtarimą nurodyta aplinkybe, kad jis, kaip atsakingas už darbuotojų darbų saugą, nesiėmė pakankamų saugos priemonių, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo, t.y. tinkamai nekontroliavo, kad šviesduobės sienelę demontuojantis A. Z. ją demontuotų saugiai ir nekeldamas grėsmės kitiems darbuotojams. Be to nesiėmė apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas demontuojamos sienelės stabilumas. Nelaimę sąlygojo ne tik jo, bet ir netinkami A. Z. veiksmai, dėl kurių davė parodymus ankstesnės apklausos metu. Su nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta G. V. motina I. V. susitaikė, jai padaryta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta. Praeityje neteistas, pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (6 t., b. l. 18).

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. T. parodė, kad dirbau UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovu. Tai buvo medžiagų užsakymas, suskaičiavimas, darbuotojų priežiūra iš dalies įskaitant darbų saugą. Rugsėjo 17 d. apsitarė, kur kokie žmonės paskiriami, susiderina darbus, kiekvieną darbuotoją instruktuojam palydim į darbo vietą. A. Z. buvo instruktuotas, kur jis turės vykdyti veiklą. A. Z. turėjo daryti paprasti darbus, pasiruošti darbo vietą. Tuo pat metu, kai A. Z. turėjo pabaigti pasiruošimą, A. P. turėjo pabaigti darbus. Jie turėjo susitikti ir apsitarti tolimesnius veiksmus. A. Z. tik turėjo pasiruošti darbo vietą, o per tą laiką apie 1 val., jis nepaklausė jų nurodymų ir darbą pradėjo atlikti vienas. Liudytojas tuo metu buvo 1 aukšte, jam kažkas iš darbuotojų, pasakė, kad kažkas atsitiko. Tuo metu išbėgo į lauką ir pamatė, kad yra užspaustas G. V. monolitinio bloko. Labai sutriko, nes nesuprato, kaip ten jis pateko. Ardymo darbai atliekami tik jiems leidus ir tik tai dirbant dviese. G. V. buvo sąmoningas, galėjo judinti kojas, atvažiavo greitoji, padėjo įkelti nukentėjusįjį. Pranešė apie įvykį vadovui. Instruktažui būdavo samdoma įmonė, kuri užtikrina darbuotojų saugą. Kiek pamena, tuo metu pagal atitinkamus darbuotojus. Išduodavo leidimus - paskyras darbuotojų grupėms dirbti tam tikriems darbams. Bendro informavimo pobūdžio instruktavimas, kuriame nurodomi nesudėtingų darbų pagrindiniai principai pavyzdžiui būtinai dėvėti šalmus, dirbti tam tikrose vietoje, aukštyje, visada dirbti po du. Darbuotojai turėdavo kiekvienas pasirašyti. Sudėtingesniems darbams išduodama leidimas – paskyra, išduodama technologinė kortelė, kur nurodoma, būtent konkretaus darbo atlikimo taisyklės. Tai apsisaugojimo būdas, kad darbininkas nebūtų informuojamas tik žodžiu. Šiuo atveju tai buvo nesudėtingas darbas, technologinės kortelės šiam darbui atlikti yra privalomos. Pavojingas darbas yra tas kur yra rizika, paveikti pastato stabilumą. Jei yra dedama sąrama, šiam etapui šviesduobės ardymui buvo paruošta statybos technologijų kortelė. Pavojinguose darbuose visada yra dirbama po du, teritorija aptveriama ir pažymima, kad kitiems eiti draudžiama. G. V. neturėjo ir negalėjo ten būti, jis nedirbo toje zonoje. Ten buvo apie 2 metrų šlaitas, už jo stovėjo tvora ir tualetai. G. V. ėjo iš tualeto link įėjimo po dešine puse. Paprašė darbininko kampinio šlifuoklio, nes A. Z. norėjo nupjauti armatūras, kurios iš esmės buvo svarbi konstrukcija. Draudžiama pradėti darbą, jei žmogus yra pavojingoje zonoje, tai pagrindinis iš punktų bendrose instrukcijose. Technologinėse kortelėse irgi būna apibrėžta pavojinga zona, į kurią kiti asmenys negali patekti. A. Z. į pavojingą zoną pasikvietė kitą žmogų ir leido jam būti pavojingoje zonoje. Nukentėjusysis G. V., buvo išvežtas į ligoninę, tuo momentu, nebuvo jokio įtarimo, kad jis buvo vartojęs alkoholio. Apie tai sužinojo tik po kelių mėnesių. Apie A. Z. psichikos būklę nebuvo jokio įtarimo. Artimo bendravimo tarp jo ir A. Z. nebuvo, atrodė normalus žmogus. Statybose nėra reikalavimo tikrinti asmens psichinę būklę. Su technologine kortele jis pats buvo susipažinęs. Bloko sutvirtinimas nuo griuvimo nebuvo numatytas ir klausimo nekilo, nes ta konstrukcija ardoma tinkamai, neturi galimybės nukristi. Jis A. Z. buvo nuvedęs prieš šviesduobės du ar tris kartus, nes tai buvo planuojamas darbas gal mėnesį iki to įvykio. Iš esmės ardymo darbas atliekamas ir pradedamas tik su leidimu, tokia jų įmonėje tvarka. Nežino, kodėl A. Z. pradėjo dirbti vienas negavęs nurodymo. Jei būtų apsauga nuo griuvimo, dar kiltų klausimas ar apsaugos nekliudytų išmontavimo darbams ir ar būtų galima jas saugiai išrinkti ( 6 t., b.l. 198-209 ).

Motyvai dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą. Tik tokiu atveju būtų aišku, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra numatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-942/2015).

Teismo vertinimu tai, kad A. Z., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje, patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojų D. B., M. T., V. V., J. D. – B. parodymai, paties A. Z. parodymai (1 t., 68; 71-73; 75-77; 81-85;87-89; 94-95; 154-155; 6 t., b.l. 12-13; 15-16; 18; 26-27; 198-209).

A. Z. kaltę patvirtina Įvykio darbe, įvykusio 2014-09-17 UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V., papildomo tyrimo akte (2015-12-02) konstatuotos aplinkybės, jog Šviesduobės demontavimo darbai buvo pradėti neįvykdžius „Paskyroje - leidime šviesduobės demontavimo darbams“ nurodytų saugos priemonių bei nepakankamai kontroliuojant kaip statybvietėje darbuotojai laikosi jiems nustatytų saugos; reikalavimų. Tuo pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20; straipsnio 1 ir 2 dalies bei 25 straipsnio 1 dalies 13 punkto reikalavimai. Įmonės darbuotojas A. Z. atliko šviesduobės ardymo darbus, pavojingoje zonoje esant pašaliniam asmeniui G. V.. Tuo pažeisti LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, bei Paskyros - leidimo šviesduobės demontavimo darbams 5 punkto 7 priemonę, bei Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 9, patvirtintos UAB „Irdaiva“ direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 8/17-DS, 161 punktas „Statinius ar konstrukcijas ardantys/demontuojantys darbuotojai privalo užtikrinti, <...> kad pavojingose zonose nebūtų žmonių“ (5 t., b. l. 39-41).

Minėtose LR Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė papildomo tyrimo išvadose 2015-12-09 Nr. VD-46 dėl įvykio darbe nustatyta, kad A. Z. savarankiškai ir vienas pradėjęs ardyti betoninę sienelę, nepakluso statybos vadovų nurodymams, tuo pažeidė UAB „Irdaiva“ generalinio direktoriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 8/17- DS patvirtintos „Plataus profilio statybininko saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 9 punktą: 162 „Draudžiama pradėti statinio ar konstrukcijos griovimo ar ardymo/griovimo darbus be objekto vadovo žinios“ (4 t., b. l. 6-9). Šios LR Valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos papildomo tyrimo išvados 2015-12-09 Nr. VD-46 atitinka aukščiau paminėtų liudytojų, paties A. Z. parodymus ir teismas neturi pagrindo šias išvadas vertinti kaip nepatikimas.

Teismo vertinimu, A. Z. veika ( šviesduobės sienelės ardymas be atsakingo už darbus asmens leidimo, neįsitikinus, kad ardymo darbų vietoje nėra kitų asmenų, juo labiau, kai pats matė G. V. vaikštant šalia šviesduobės sienelės, pats G. V. paprašė paduoti jam šlifuoklį) teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu susijusi su G. V. mirtimi, nes jo nupjauta betoninė šviesduobės sienelė prispaudė G. V., ko pasekoje G. V. (duomenys neskelbtini) mirė ligoninėje. Duomenų, kad G. V. mirtį galėjo įtakoti gydytojų veiksmai, byloje nėra.

Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai ir jais remiantis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. Z. 2014-09-17 dėl neatsargumo atėmė gyvybę UAB „Irdaiva“ darbuotojui G. V., pažeisdamas aukščiau paminėtų teisės aktų specialias elgesio saugumo taisykles, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo A. Z.

Byloje nustayta, kad A. Z. neteistas (5 t., b. l. 131), nedirba (5t., b. l. 132), darbo biržoje neregistruotas (5 t., b. l. 133), Vilniaus priklausomybės ligų centre 5 metų laikotarpyje negydytas (5 t., b. l. 135), nuo 1997-04-09 iki 1997-05-30 gydytas RVUL, diagnozė - šizoafektinis sutrikimas, depresinis tipas (5 t., b. l. 136), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (5 t., b. l. 138), VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje nėra įrašytas, nuo 2014-10-20 jis nėra įstaigos pacientas (5 t., b. l. 140-141).

2016-06-28 pateiktoje Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1-teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-308/2016 nurodyta, kad kadangi A. Z. nuo 1997 m. diagnozuotas šizoefektinis sutrikimas, dėl kurio jis gydytas psichiatrijos stacionare ir gydomas ambulatoriškai, todėl siekiant objektyviai įvertinti A. Z. psichikos būseną tiek byloje nagrinėjamo įvykio metu, tiek šiuo metu, dėl gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tikslinga skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (5 t., b. l. 148).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-26 nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė (5 t., b. l. 158-160).

2016-09-27 pateiktame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1-teismo skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-137/2016 nurodyta, kad A. Z. tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (5 t., b. l. 171-173).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2017-03-23 rašte nurodoma, jog 2017-03-23 A. Z. atlikta stacionarinė teismo prisichiatrinė ekspertizė ir diagnozuota paranoidinė šizofrenija, dėl ko nei įvykio metu, nei šiuo metu (2017-03-23) A. Z. negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jam reikalingas priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (5 t., b. l. 191).

2017-05-08 pateiktame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus 1-teismo skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-15/2017 nurodyta, kad Teismo psichiatrų ekspertų komisija A. Z. nustatė lėtinį psichikos sutrikimą – paranoidinę šizofreniją (F20.0), dėl kurio jis įtariamos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. Z. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti teismo posėdžio metu, būti apklausiamas. A. Z. reikalingas priverčiamųjų medicinso priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (5 t., b. l. 204-209).

Atsakydamas į teismo užklausimą (6 t., b.l. 143) , VšĮ Rokiškio ligoninės direktorius 2017-08-18 rašte nurodė, jog A. Z. šioje ligoninėje gydomas nuo 2017-04-03 kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo; A. Z. būklė nepatenkinama (dominuoja klausos pseudohaliucinacijos, santykio poveikio kliedėjimo idėjos, kurios įtakoja elgesį) ir paciento išrašyti negalima; pacientas pavojingas visuomenei ir jį būtina gydyti stacionariomis sąlygomis (6 t., b. l. 143, 181). Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-29 nutartimi A. Z. atiduotas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę stebėjimui bendro stebėjimo sąlygomis 3 mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2017-08-29, bet ne ilgiau nei iki galutinio procesinio sprendimo dėl priverčiamųjų medicinos priemonių (ne)paskyrimo (6 t., b. l. 159-161).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų, pirmiau aptartų, įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. Z. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Be kitų įrodymų, įvertinęs A. Z. 2017 m. kovo 1-23 d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės Nr.75U-II-15/2017 duomenis, t. y. ekspertizės akte padarytas išvadas, rodančias, kad A. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu konstatuojama paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat į išvadas, kad šiuo metu A. Z. konstatuojama paranoidinė šizofrenija, dėl kurios jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl savo psichikos būsenos negali dalyvauti teismo posėdžiuose (5 t., b. l. 205-209), teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, požymius, A. Z. dėl paranoidinės šizofrenijos, šios veikos padarymo metu negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas.

Pažymėtina, jog A. Z. sutuoktinės R. Z., kuri dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese, 2017-08-23 rašte nurodoma, kad ji su vyru bendrauja telefonu kasdien ir bendraudama supranta, kad jis jaučiasi gerai jau mėnesį laiko nebegaudamas jokių vaistų. Jis labai nenori jokių vaistų ir pergyvena, kad jam nebūtų paskirti vaistai (6 t., b. l. 152). Teisiamajame posėdyje 2017-09-20 apklausta ekspertė Nadiežda Mačiūnienė paaiškino, jog atsisakymas vartoti vaistus taip pat yra įtakotas A. Z. psichinės ligos, o nesavikritiškas elgesys parodo, jog A. Z. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas (6 t., b.l. 198-209 ). Taigi, kaltinamojo elgesys ir specializuotoje medicininėje įstaigoje leidžia daryti išvadą, kad priverstinai negydomas jis ir vėl gali daryti naujas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.75U-II-15/2017 nurodoma, kad A. Z. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (5 t., b. l. 205-209).

Konstatuotina, kad iš bylos medžiagos matomas akivaizdus A. Z. asmenybės pavojingumas visuomenei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos apimtis, padaryta žala, rodo, kad A. Z. stokoja kritikos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Pažymėtina, kad būtent tokie faktai konstatuoti ir 2017 m. kovo 1-23 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.75U-II-15/2017 (5 t., b. l. 205-209). Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. socialiai pavojingas, švelnesnes priverčiamosios medicinos priemones A. Z. taikyti nėra galimybės.

Apibendrinant konstatuotina, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių A. Z. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau išdėstytų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog jam, kaip padariusiam pirmiau nustatytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu,

nutaria:

A. Z. pripažinti padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 132 straipsnio 3 dalyje., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.