Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Laimos Ribokaitės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ATEA“ dėl įpareigojimo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

24. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė aktą, kuriame patvirtino, jog pagal sutartį parduota įranga yra sumontuota, sukomplektuota, suderinta, įdiegta bei paruošta darbui. Pagal aktą įrangos garantinis laikotarpis pasibaigė 2018 m. gruodžio 21 d., o akto pagrindu sumontuotos (įrengtos) papildomos įrangos garantinis terminas neprasidėjo, ieškovei atsisakius pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą ar defektinį aktą, kuriame būtų nurodyti konkretūs įrangos trūkumai. Kadangi sutartis nebuvo modifikuota dėl ieškovės neveikimo, teismo vertinimu, atsakomybė už tai, kad sutartimi iš atsakovės įsigyta, sumontuota ir įdiegta mobiliojo radijo ryšio blokavimo įranga nėra eksploatuojama ir nuo 2020 m. yra išjungta, tenka ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

25. Apeliaciniame skunde ieškovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo bylą dėl neišspręsto reikalavimo dalies perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Teismas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, nes nepagrįstai nurodė, kad akto lentelės Nr. 3 punkte nurodytų darbų objekto neliko. Akto lentelės Nr. 3 punktas numatė sustiprinti radijo ryšio signalo blokavimą Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 gyvenamosiose patalpose. Tai, kad buvo suplanuoti Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai ir 2017 m. spalio 30 d. paskelbtas šių darbų viešasis pirkimas, nereiškia, jog tiek sutartyje, tiek ir akte nurodyto objekto, kuriame turėjo būti blokuojamas mobilusis radijo ryšys, neliko.

25.2. Nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcija neturėjo įtakos ir yra nesusijusi su atsakovės sutartinių įsipareigojimų tiek pagal sutartį, tiek pagal aktą vykdymu. Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutis Nr. 2 niekur nedingo. Nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos laikotarpiui nuteistieji asmenys iš šio bendrabučio buvo perkelti į kitas pataisos įstaigas. Pasibaigus rekonstrukcijos darbams, jie vėl bus sugrąžinti atgal, todėl poreikis užtikrinti mobilaus radijo ryšio blokavimą Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2 nedingo.

25.3. Teismo išvada, kad ieškovei 2017 m. spalio 30 d. paskelbus Alytaus bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbų pirkimą, įranga bendrabučiui Nr. 2 objektyviai tapo nereikalinga, yra nepagrįsta. Pirmoji ir pagrindinė sprendimo (siūlymo) mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą, tiek priimtą aktu, tiek įdiegiamą vykdant akte numatytus įsipareigojimus, nukreiptą blokuoti mobilųjį radijo ryšį nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2, perkelti į Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutį Nr. 1 ir blokuoti mobilųjį radijo ryšį jame priėmimo priežastis buvo atsakovės nesugebėjimas tinkamai blokuoti mobilųjį radijo ryšį Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2.

25.4. Teismas neanalizavo kito ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo – įpareigoti atsakovę užtikrinti Alytaus kalėjime sumontuotos mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sutartyje numatytą funkcionalumą, atitiktį sutartyje nustatytiems parametrams bei veikimo apimtį efektyviai ir kokybiškai blokuojant mobilųjį radijo ryšį. Šį pareikšto ieškinio reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad aktu priimta įranga veikia su trūkumais ir neatlieka sutartimi jai nustatytų funkcijų.

26. Atsakovė UAB „ATEA“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

26.1. Teismas išsamiai atskleidė bylos esmę, tinkamai ištyrė į bylą pateiktus įrodymus ir išdėstė pakankamus bei pagrįstus motyvus dėl ieškovės atžvilgiu nepalankaus ginčo išnagrinėjimo rezultato. Vien tai, kad teismas savo poziciją dėl vienų ar kitų ginčo aspektų išdėstė glausčiau, nereiškia sprendimo motyvų trūkumų ar sprendimo neteisėtumo, nes teismas, priimdamas sprendimą, neprivalo atsakyti į kiekvieną ieškovės motyvą ar teiginį.

26.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, dėl antrojo ieškinio reikalavimo, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti įrangos funkcionalumą, teismas pasisakė ir jo netenkino, konstatavęs, kad ieškovė nepagrįstai išplečia nagrinėjamos bylos ginčo dalyką, nes sutartimi šalys nesusitarė dėl darbų Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 1.

26.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakomybė už tai, jog sutartimi iš atsakovės įsigyta, sumontuota bei įdiegta įranga nėra eksploatuojama ir yra išjungta, tenka ieškovei, taip pat jog atsakovė nėra atsakinga už tai, kad Alytaus kalėjime nėra užtikrintas sumontuotos įrangos pagal sutartį numatytas funkcionalumas.

26.4. Ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad reikalavimas įpareigoti atsakovę užtikrinti įrangos sumontavimą Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 1 yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovė tik nurodo teiginius apie tai, jog teismas netinkamai nustatė „sprendimo (siūlymo)“ mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą perkelti iš bendrabučio Nr. 2 į bendrabutį Nr. 1 priežastis. Ieškovė taip pat neprieštarauja teismo išvadai, kad ji galėjo kreiptis dėl sutarties modifikavimo, tačiau to nepadarė. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nesuformulavo aiškaus apeliacinio skundo reikalavimo, kiek tai susiję su teismo sprendimu dėl ieškinio pirmojo reikalavimo atmetimo kaip nepagrįsto, nepateikė argumentų dėl teismo sprendimo panaikinimo (pakeitimo) ar bylos dalies perdavimo nagrinėti iš naujo.

26.5. Tiek Lietuvos kalėjimų tarnybai, tiek Alytaus kalėjimui puikiai žinant faktą, kad artimiausius kelerius metus bendrabutis Nr. 2 bus rekonstruojamas, atsakovė vis vien buvo raginama vykdyti tariamai neįvykdytus akto įsipareigojimus, nepasirašant atsakovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo, o žodžiu nurodant lūkestį, jog, nebelikus bendrabučio Nr. 2, ieškovė bei Alytaus kalėjimas pageidautų, kad bendrabutyje Nr. 2 esanti įranga būtų perkelta į bendrabutį Nr. 1. Taigi, atsakovė, siekdama patenkinti nesibaigiančius ieškovės ir trečiojo asmens pageidavimus, kad pagaliau darbai pagal aktą būtų priimti, geranoriškai žodžiu sutiko užtikrinti ieškovės poreikius efektyviai panaudoti įrangą, perkeliant ją į bendrabutį Nr. 1. Atsakovė taip pat atsižvelgė ir į tai, kad įrangai yra taikomas dar tuo metu nesibaigęs garantinis terminas, ir nenorėdama, jog tretieji asmenys, perkeldami įrangą, ją galimai sugadintų arba ji būtų apgadinta rekonstrukcijos metu. Tačiau, kai atsakovė gavo susitarimo projektą, paaiškėjo, kad įrangos perkėlimu į bendrabutį Nr. 1 ieškovė siekė pasinaudoti daug plačiau.

26.6. Atsakovė visos bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl neaiškių ieškinio reikalavimų, nes ieškiniu nebuvo reikalaujama užtikrinti aktu prisiimtus įsipareigojimus dėl įrangos funkcionalumo užtikrinimo. Be to, ieškinio reikalavimai buvo siejami ne su sutartyje nurodytu bendrabučiu Nr. 2, o su bendrabučiu Nr. 1, todėl ieškovės pozicija, kad teismas ieškinio reikalavimus turėjo tenkinti ar netenkinti atskirai vieną nuo kito, yra nepagrįsta.

26.7. Nuo akto pasirašymo dienos buvo pradėtas skaičiuoti perduotos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos priimtos įrangos 24 mėnesių garantinis terminas (atitinkamai turėjęs pasibaigti 2018 m. gruodžio 21 d.), išskyrus, kaip nurodyta akte, akto pagrindu sumontuotos (įrengtos) papildomos įrangos (ir ne visos, o būtent papildomų modulių, t. y. įrangos pagal nurodytą antrąją priemonių grupę) garantinį terminą, kuris turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo tos įrangos priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Ieškovė ieškiniu nekvestionavo, kad akte nurodytos sistemos funkcionalumui būtinos priemonės Nr. 1 ir Nr. 2 buvo įgyvendintos.

26.8. Akte nurodyta priemonė Nr. 3 „Sustiprinti radijo ryšio signalo blokavimą Alytaus pataisos namų nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 gyvenamosiose patalpose“ taip pat buvo įgyvendinta. Aktu nebuvo apibrėžtas radijo ryšio signalo blokavimo bendrabutyje Nr. 2 „sustiprinimo“ lygis. Radijo ryšio signalo blokavimo bendrabutyje Nr. 2 „sustiprinimo“ lygis buvo padarytas maksimalus, koks buvo galimas pagal tuometinę situaciją. Egzistuojanti problematika turėjo būti sprendžiama ir buvo bandoma spręsti kompleksiškai, pasitelkiant mobiliojo ryšio operatorius. Vykdant atitinkamus akto įsipareigojimus, buvo įrengti 3 vienetai bazinio radijo ryšio blokavimo stoties blokų, taip sustiprinant radijo ryšio signalo blokavimą atitinkamose patalpose, tačiau ieškovė bei trečiasis asmuo nepagrįstai vengė priimti pagal aktą atliktus darbus.

26.9. Nors ieškovė teigia, kad teismas neįvertino, jog mobiliojo ryšio blokavimo poreikis išliko nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2, nes nuteistieji bus grąžinti į šį bendrabutį, kai bus baigta jo rekonstrukcija, bet byloje buvo įrodyta, kad atsakovei vykdant akte numatytus darbus ir garantinius įsipareigojimus pagal sutartį buvo suplanuoti Alytaus kalėjimo bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai. Atsakovė apie tai sužinojo tik tuomet, kai, vis nepriimant iš jos darbų pagal aktą, žodžiu buvo pasakyta, kad įrangą būtų tikslinga perkelti (blokuoti) į kitą sutartyje nenumatytą objektą, t. y. bendrabutį Nr. 1. Tuo tarpu objektas, kuriame turėjo būti atlikti akto lentelės Nr. 3 punkte nurodyti įsipareigojimai, apskritai išnyko neterminuotam laikotarpiui nuo 2017 m. Ieškovė ir (ar) trečiasis asmuo įrangą išjungė 2020 m., todėl atsakomybė už tai negali kilti atsakovei, nes pati ieškovė tinkamai nepasirūpino įranga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, ex officio (savo iniciatyva) nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių

28. Nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 27 d. ieškovė Lietuvos kalėjimų tarnyba ir atsakovė UAB „ATEA“ sudarė prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „ATEA“ įsipareigojo parduoti ir Alytaus kalėjimui (buvęs pavadinimas Alytaus pataisos namai) nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. sumontuoti, įdiegti ir sutartyje nustatyta tvarka perduoti eksploatuoti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangą ir suteikti apmokymo ir konsultavimo paslaugas dėl bendrabučio Nr. 2.

29. Šalys 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį, be kita ko: Lietuvos kalėjimų tarnyba priėmė Alytaus kalėjime sumontuotą, sukomplektuotą, suderintą, įdiegtą bei paruoštą darbui radijo ryšio blokavimo įrangą (bazinės radijo ryšio blokavimo stoties blokai) ir su ja susijusius dokumentus. Šalys taip pat patvirtino, kad Alytaus kalėjime įranga veikia, ir susitarė, jog atsakovė įsipareigoja iki 2017 m. birželio 31 d. nuo akto pasirašymo dienos atlikti būtinus sistemos funkcionalumui užtikrinti darbus: 1) įrengti papildomą įrangos kabelių, antenų ir laidų apsaugą nuo smūgių, padegimų ir kitų sugadinimų šiose vietose – ant tvoros, esančios tarp bendrabučių Nr. 1 ir Nr. 2 esančių kabelių ir antenų; ant bendrabučio Nr. 1 esančių antenų ir kabelių; ant bausmių izoliatoriaus kieme sumontuotų antenų; 2) įrengti papildomą įrangos modulių (kompiuteriai, stiprintuvai ir panaši galinė įranga) aušinimą šiose patalpose – bendrabučio Nr. 1 palėpėje, pasimatymams skirto korpuso palėpėje, sustiprinti radijo ryšio signalo blokavimą Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 gyvenamosiose patalpose.

30. Šalys taip pat susitarė, kad naujų priemonių (įrangos modulių) garantinio aptarnavimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai šios priemonės bus įdiegtos ir šalys pasirašys priėmimo–perdavimo aktą. Aktu priimtos įrangos garantija galiojo iki 2018 m. gruodžio 21 d.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-8762-155/2017 patvirtinta Lietuvos kalėjimų tarnybos ir UAB „ATEA“ 2017 m. sausio 20 d. taikos sutartis. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsižvelgia į ginčo laikotarpiu egzistavusius neaiškumus dėl konkretaus objekto (įrangos ar kito objekto) keliamų mobiliojo ryšio trikdžių ne Alytaus kalėjimo gyventojams; trečiojo asmens Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priimamų sprendimų priežasčių aiškumo nebuvimą; mobiliojo ryšio operatorių veiklą, statant naujus (perkeliant į kitą vietą) įrenginius atitinkamoje teritorijoje, tai galimai lėmė vėlesnį leidimo įregistruoti įrangą gavimą bei, atitinkamai, įrangos perdavimą–priėmimą. Šalys taip pat patvirtino, kad atsisako viena kitos atžvilgiu bet kokių su sutartimi susijusių pretenzijų ar reikalavimų ir nereikš jų ateityje, išskyrus reikalavimus vykdyti sudarytą taikos sutartį ir taikos sutarties 3.4 punkte nustatytą įsipareigojimą, numatantį, jog, patvirtinus taikos sutartį, išlieka galioti tarp šalių pasirašyto akto ir sutarties 1.3 ir 1.4 punktų nuostatos.

32. 2017 m. sausio 19 d. vyko Lietuvos teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ryšio operatorių susitikimas dėl radijo ryšio slopinimo laisvės atėmimo vietose galimybių, kurio metu buvo konstatuota, kad esminė ryšio blokavimo Lietuvos įkalinimo įstaigose problema yra ta, jog įkalinimo įstaigos įrengtos urbanizuotose teritorijose (miestuose), radijo ryšio technologijos sparčiai tobulėja, todėl, nepažeidžiant gyventojų interesų už įkalinimo įstaigų perimetro ribų, radijo ryšio blokavimo įrenginių darbas yra sunkiai realizuojamas. Šiame susitikime Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas išsakė poziciją, kad Alytaus kalėjime įrengta slopinimo įranga nepadengia visos teritorijos, bet problema gali būti susijusi su tuo, kad sistema neturi palaikymo (aptarnavimo paslaugos), todėl vystantis radijo ryšio technologijoms nėra atnaujinama. Pažymėta, kad nors Alytaus kalėjime įrengtos ir pažangios ryšio slopinimo technologijos, jos negali sėkmingai veikti operatoriams modernizuojant savo tinklus, todėl būtinas bendradarbiavimas.

33. Atsakovei UAB „ATEA“ vykdant akte numatytus būtinus darbus sistemos funkcionalumui užtikrinti ir garantinius įsipareigojimus, Alytaus kalėjime buvo suplanuoti bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai (skelbimas apie 2017 m. III ketvirtyje planuojamą viešąjį pirkimą paskelbtas dar 2017 m. balandžio 10 d., 2017 m. spalio 30 d. buvo paskelbtas viešasis pirkimas).

34. Atsakovė UAB „ATEA“ 2017 m. spalio 17 d. Alytaus kalėjimo direktoriui, o 2017 m. spalio 20 d. el. paštu pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybai akte nurodytų darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau jis pasirašytas nebuvo, o iš Alytaus kalėjimo buvo gaunami pranešimai dėl įrangos netinkamo veikimo, taip pat ir bendrabutyje Nr. 2, nes aktu priimtos garantinės įrangos terminas (iki 2018 m. gruodžio 21 d.) nebuvo pasibaigęs.

35. Atsakovė UAB „ATEA“ 2018 m. spalio 3 d. raštu nurodė įrangos perkėlimo į bendrabutį Nr. 1 tikslingumą, o Lietuvos kalėjimų tarnyba parengė susitarimo prie sutarties dėl įrangos perkėlimo į bendrabutį Nr. 1 projektą. Atsakovė pradėjo darbus bendrabutyje Nr. 1 ir jau 2018 m. lapkričio 22 d. el. paštu informavo ieškovės atstovus, kad suplanuotas pirmasis darbų etapas eina į pabaigą, sistemos paleidimas ir bandymas planuojamas 2018 m. lapkričio 23 d.

38. Ieškovė 2019 m. sausio 17 d. raštu pateikė atsakovei susitarimo dėl įrangos perkėlimo į Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutį Nr. 1 projektą, kurio atsakovė nepasirašė.

40. Ieškovės 2019 m. kovo 12 d. el. laišku buvo pateiktas 2019 m. kovo 1 d. įvykusio pasitarimo protokolo projektas, į kurį atsakovė tos pačios dienos el. laišku pateikė pastabas. Ieškovė 2019 m. kovo 15 d. raštu pateikė vienašališkai pasirašytą 2019 m. kovo 1 d. pasitarimo protokolą ir prašė pateikti atsakymą į protokole nurodytus siūlymus.

41. Ieškovė 2019 m. liepos 9 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl atsakovės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos pasirašyto akto vykdymo, sutarties garantinių įsipareigojimų nevykdymo, kuria taip pat buvo reikalaujama iki 2019 m. liepos 31 d. atlikti darbus ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. užtikrinti ryšio blokavimo įrangos sumontavimą sutartame Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 1 arba sutartyje numatytame bendrabutyje Nr. 2; užtikrinti sumontuotos įrangos efektyvų ir kokybišką veikimą – mobiliojo radijo ryšio blokavimą.

Dėl sutarties (ne)vykdymo

43. Kasacinis teismas išaiškino, kad VPĮ yra specialusis įstatymas tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, pagal pareigas sprendžia dėl VPĮ taikymo. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018).

44. Kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-374-248/2018).

45. VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, be kita ko, viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Šį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis) turinio ir reikšmės bei VPĮ įtvirtintas viešojo pirkimo sutarčių keitimo reguliavimas, į VPĮ 89 straipsnį nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020). Pirkimui pasibaigus perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia, viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).

46. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.

47. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

48. Faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas yra teismo pareiga, kurią teismas atlieka pagal pareigas, vadovaudamasis teisės normomis ir nesaistomas to, kaip šalys pačios teisiškai vertina savo veiksmus ar kitas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų faktiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022).

49. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neišnagrinėjo visų ieškovės ieškinio reikalavimų. Kaip minėta, ieškovė pirmuoju ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sumontavimą Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 1, tačiau byloje nustatyta ir ieškovės apeliaciniame skunde neginčijama, kad pagal viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį buvo susitarta dėl mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sumontavimo Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokiu atveju, t. y. siekiant įrangą sumontuoti ne sutartyje numatytame objekte, turėjo būti sprendžiama dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties pakeitimo pagal VPĮ 89 straipsnio nuostatas.

50. Kasacinis teismas išaiškino, kad viešojo pirkimo sutartis gali būti pakeista tik griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, be to, rašytinės formos sutarties pakeitimas turi būti įformintas raštu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Tais atvejais, kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Tokiu atveju teismas privalo vertinti ne tik tai, ar galima keisti viešojo pirkimo sutartį, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir jos keitimo ribojimus, tačiau, įvertinęs tokį galimumą VPĮ prasme, turi spręsti dėl galimybės keisti viešojo pirkimo sutartį vienos šalies reikalavimu, t. y. ne bendru kontrahentų sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2013).

51. Viešojo pirkimo sutartis, esant atitinkamoms įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali būti keičiama suderinant ir raštu įforminant abiejų jos šalių valią, o kai tarp šalių nėra bendro sutarimo dėl viešojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismą, būtent šis sprendžia dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo. Nei iš VPĮ ar kitų įstatymų, nei iš kasacinio teismo praktikos neišplaukia, kad teisė ar pareiga inicijuoti (teikti siūlymą kitai šaliai) galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimą priklauso išimtinai perkančiajai organizacijai ir kad, pastarajai nesiimant iniciatyvos keisti viešojo pirkimo sutarties, tiekėjas negali sutarties keitimo inicijuoti pats. Teisė inicijuoti sutarties pakeitimą pirmiausiai priklauso tai sutarties šaliai, kuri, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, susidūrė su sunkumais, suvaržymais ar kliūtimis, net jei pastarieji atsirado ne dėl sunkumus patiriančios šalies kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020).

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad sprendimą perkelti įrangą iš Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 į nuteistųjų bendrabutį Nr. 1 lėmė ne Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbų viešasis pirkimas, o tai, jog atsakovė nesugebėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų blokuoti mobilųjį radijo ryšį Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys 2016 m. gruodžio 22 d. pasirašė prekių priėmimo–perdavimo aktą, pagal kurį ieškovė priėmė Alytaus kalėjime atsakovės sumontuotą, sukomplektuotą, suderintą, įdiegtą bei paruoštą darbui radijo ryšio blokavimo įrangą ir su ja susijusius dokumentus. Šalys patvirtino, kad atsakovės įdiegta įranga veikia, ir susitarė, jog atsakovė iki 2017 m. birželio 31 d. nuo akto pasirašymo dienos atliks būtinus sistemos funkcionalumui užtikrinti darbus. Aktu 2016 m. gruodžio 22 d. priimtos įrangos garantija galiojo iki 2018 m. gruodžio 21 d. Atsakovei vykdant nurodytame akte numatytus būtinus darbus sistemos funkcionalumui užtikrinti ir garantinius įsipareigojimus, buvo suplanuoti Alytaus kalėjimo bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbai (skelbimas apie 2017 m. III ketvirtyje planuojamą viešąjį pirkimą paskelbtas 2017 m. balandžio 10 d., pirkimas paskelbtas 2017 m. spalio 30 d.). Atsakovė 2017 m. spalio mėn. pateikė ieškovei ir trečiajam asmeniui minėtame akte nurodytų papildomų darbų (priemonių) perdavimo–priėmimo aktą, kurio ieškovė nepasirašė, nors Alytaus kalėjimo 2018 m. balandžio 26 d. radijo ryšio trukdymo (blokavimo) įrangos darbo patikrinimo akte nurodyta, jog atsakovė įgyvendino 2016 m. gruodžio 22 d. prekių priėmimo–perdavimo akto lentelėje numatytus atlikti įrangos funkcionalumui užtikrinti papildomas priemones Nr. 1 ir Nr. 2, iš dalies neįgyvendino lentelėje numatytos priemonės Nr. 3, todėl buvo siūloma spręsti dėl papildomos įrangos priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ar atsisakymo jį pasirašyti.

53. Atsakovė 2018 m. spalio 3 d. raštu informavo ieškovę apie įrangos perkėlimo į Alytaus kalėjimo bendrabutį Nr. 1 tikslingumą, po to ieškovė parengė susitarimo prie sutarties dėl įrangos perkėlimo į bendrabutį Nr. 1 projektą. 2018 m. lapkričio 22 d.–2018 m. gruodžio 12 d. tarp šalių vyko el. susirašinėjimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė atliko dalį pirmo etapo darbų, šalys sulygo dėl įrangos įjungimo bandomajam laikotarpiui (savaitei), atsakovė teikė pastabas susitarimo dėl sutarties pakeitimo projekto turiniui ir prašė susitarimą pasirašyti kartu su minėtame akte nurodytų darbų perdavimo–priėmimo aktu, tačiau atliktų papildomų darbų aktas ir papildomas susitarimas dėl sutarties pakeitimo nebuvo pasirašytas. 2018 m. gruodžio 14 d.–2019 m. kovo 7 d. šalių el. susirašinėjime šalys ir trečiasis asmuo bendravo dėl įrangos veikimo principų, netinkamo veikimo, atsakovė kvestionavo susitarimo dėl įrangos perkėlimo į Alytaus kalėjimo bendrabutį Nr. 1 nepasirašymą. 2019 m. sausio 17 d.–2019 m. liepos 9 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas raštais (pretenzijomis), iš kurių turinio matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės susitarimo dėl įrangos perkėlimo į bendrabutį Nr. 1 projektu, nes ieškovė nepasirašė minėtame akte nurodytų ir atsakovės atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto, kuriame nurodyta, jog atsakovė atliko visus 2016 m. gruodžio 22 d. prekių priėmimo–perdavimo akte numatytus papildomus darbus (priemones), t. y. įskaitant akto lentelėje nurodytą priemonę Nr. 3 (radijo ryšio signalo blokavimo sustiprinimas bendrabutyje Nr. 2).

54. Taigi, priešingai nei nurodė ieškovė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė byloje faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad įrangos perkėlimo iš Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabučio Nr. 2 (kaip numatyta sutartyje) į bendrabutį Nr. 1 būtinybę (tikslingumą) lėmė tai, jog ieškovė 2017 m. spalio mėn. paskelbė viešąjį pirkimą bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos darbams atlikti, t. y. radijo ryšio blokavimas bendrabutyje Nr. 2 tapo neaktualus iš esmės neapibrėžtam terminui iki rekonstrukcijos darbų pabaigos. Šalims nepavyko susitarti dėl įrangos perkėlimo sąlygų, nes ieškovė nepasirašė 2016 m. gruodžio 22 d. akte nurodytų papildomų darbų (priemonių) perdavimo–priėmimo akto, o atsakovė nesutiko su ieškovės parengtų sutarties pakeitimo projektų sąlygomis (dėl garantijos, kito objekto slopinimo ir pan.). Ieškovės 2018 m. spalio 3 d. raštas, 2018 m. lapkričio–gruodžio mėn. parengti susitarimo prie sutarties dėl įrangos perkėlimo į bendrabutį Nr. 1 projektai ir 2019 m. liepos 9 d. pretenzija atsakovei patvirtina, kad ieškovei atsakovės sumontuota įranga Alytaus kalėjimo nuteistųjų bendrabutyje Nr. 2 tapo nereikalinga, nes šiame pastate buvo pradėti rekonstrukcijos darbai, todėl ieškovė reikalavo užtikrinti ryšio blokavimo įrangos sumontavimą ir užtikrinti sumontuotos įrangos efektyvų ir kokybišką veikimą bendrabutyje Nr. 1, nors viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartimi buvo susitarta dėl įrangos sumontavimo ir jos veikimo užtikrinimo bendrabutyje Nr. 2.

55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad susiklosčiusioje situacijoje, kai atsirado poreikis sumontuoti įrangą ir užtikrinti jos veikimą kitame nei sutartyje sulygtame objekte bei šalims geranoriškai nesusitarus dėl sutarties sąlygų pakeitimo, ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o ne reikalauti iš atsakovės atlikti veiksmus, nenumatytus pagal sutarties nuostatas.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, jog, šalims neišsprendus sutarties pakeitimo klausimo geranoriškai, ieškovė turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą teismine tvarka dėl įrangos sumontavimo ir jos veikimo užtikrinimo bendrabutyje Nr. 1, tačiau tuo pačiu nurodo, jog teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę užtikrinti sumontuotos mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sutartyje numatytą funkcionalumą, atitiktį sutartyje nustatytiems parametrams bei veikimo apimtį, efektyviai ir kokybiškai blokuojant mobilųjį radijo ryšį. Pastarasis ieškovės ieškinio reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ieškovės ieškinio reikalavimu įpareigoti atsakovę užtikrinti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sumontavimą bendrabutyje Nr. 1, o ne bendrabutyje Nr. 2, kaip numatyta sutartyje, todėl akivaizdu, kad ieškovės argumentai yra prieštaringi. Aplinkybę, kad abu ieškovės ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję, t. y. jog jais ieškovė siekė įpareigoti atsakovę perkelti įrangą į sutartyje nenumatytą objektą ir būtent jame užtikrinti įrangos funkcionalumą, patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (2024 m. gegužės 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 50 sek.–39 min. 50 sek.).

57. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog ieškovė, kvestionuodama sutarties tinkamą įvykdymą, nepagrįstai reikalavo įpareigoti atsakovę užtikrinti mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sumontavimą bendrabutyje Nr. 1, dėl kurio šalys nebuvo susitarusios sutartyje, ir nepagrįstai prašė įpareigoti atsakovę užtikrinti sumontuotos mobiliojo radijo ryšio blokavimo įrangos sutartyje numatytą funkcionalumą, nenurodant konkrečių įrangos trūkumų. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 22 d. akte patvirtino, jog pagal sutartį parduota įranga yra sumontuota, sukomplektuota, suderinta, įdiegta bei paruošta darbui, pagal aktą įrangos garantinis laikotarpis pasibaigė 2018 m. gruodžio 21 d., o 2016 m. gruodžio 22 d. akto pagrindu sumontuotos papildomas įrangos garantinis terminas neprasidėjo, nes ieškovė nepasirašė atsakovės minėto akto pagrindu parengto perdavimo–priėmimo akto. Taigi, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų ieškovės ieškinio reikalavimų, yra nepagrįsti, juolab kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovės sumontuota mobiliojo radijo ryšio blokavimo įranga nėra eksploatuojama dėl atsakovės kaltės, susijusios su netinkamu prievolių pagal sutartį vykdymu.

58. Kaip minėta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovės sumontuota įranga nėra eksploatuojama, nes sutarties vykdymo objektui, dėl kurio buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu sutartis, mobiliojo radijo ryšio blokavimo sistema tapo nebeaktuali dėl bendrabučio Nr. 2 rekonstrukcijos. Taigi, atsakomybė už tai, kad sutartimi iš atsakovės įsigyta, sumontuota ir įdiegta mobiliojo radijo ryšio blokavimo įranga nėra eksploatuojama, negali būti perkeliama atsakovei, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė, būdama suinteresuota įrangą naudoti ne sutartyje numatytame objekte, privalėjo spręsti sutarties pakeitimo klausimą teismine tvarka (atsakovė nesutiko su sutarties pakeitimo projektais, prašė pasirašyti papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktą), tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad atsakovė garantinio laikotarpiu metu (iki 2018 m. gruodžio 21 d.) iš pradžių buvo geranoriškai sutikusi perkelti įrangą į sutartyje nenumatytą objektą, savaime nesuteikė ieškovei teisės reikalauti iš atsakovės atlikti sutartyje nesulygtus veiksmus, juolab kad atsakovė 2018 m. liepos 26 d. raštu informavo ieškovę, jog įrangos perkėlimo kaina sudarys 12 000 Eur. Taigi, nepriklausomai nuo pradinio atsakovės sutikimo (neprieštaravimo) perkelti įrangą į sutartyje nesulygtą objektą, ieškovė vis tiek privalėjo spręsti klausimą dėl sutarties modifikavimo teismine tvarka.

59. Kaip minėta, 2016 m. gruodžio 22 d. aktu perduotos įrangos garantinis laikotarpis, kuris apėmė įrangos techninę priežiūrą, remonto darbus ir techninį aptarnavimą, pasibaigė 2018 m. gruodžio 21 d. (sutarties 1.3–1.5 punktai). Minėto akto pagrindu sumontuotos papildomos įrangos garantinis laikotarpis neprasidėjo, nes ieškovė nepasirašė atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto. Pagal sutartį sumontuota įranga turėjo veikti bendrabutyje Nr. 2, tačiau ieškovė ieškiniu reikalavo įpareigoti atsakovę perkelti įrangą ir užtikrinti jos veikimą bendrabutyje Nr. 1. Taigi, aplinkybė, kad įranga šiuo metu neperkelta ir neveikia (yra išjungta) ieškovės pageidaujamame objekte, savaime nereiškia, jog atsakovė neužtikrino įrangos funkcionalumo pagal sutarties nuostatas sulygtame objekte garantiniu laikotarpiu, kuris pasibaigė dar 2018 m. gruodžio 21 d.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, tinkamai nustatė ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir išvadas padarė, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

61. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį pagrindžiantys dokumentai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovė neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.