Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – A. S., B. S. bei antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuotas asmuo Asta Stanišauskaitė atsiliepimo nepateikė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 6 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2VP-7588-599/2023 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – A. S., B. S., antstolė Asta Stanišauskaitė, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. kovo 21 d., 13 val. 00 min., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, 503 salėje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

Pažymėtina tai, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų yra nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjos prašymo ir vykdomosios bylos Nr. 0177/22/01524 duomenų turinio nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo skolų išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-1842-716/2022 iš skolininko A. S. VMI naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/22/01795 duomenų turinio taip pat nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo skolų išieškojimą už administracinį nusižengimą iš skolininko A. S. VMI naudai.

Vykdymo proceso metu 2023 m. sausio 10 d. antstolės Turto arešto aktu Nr. S-023-724 ir 2023 m. vasario 9 d. Turto arešto aktu Nr. S-023-2531 buvo areštuotos skolininko ir jo sutuoktinės B. S. gautos pajamos. Antstolė 2023 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. S-023-622 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo skolininkui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu bei skolininko sutuoktinei išsiuntė pasiūlymą pateikti sutikimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka, tačiau sutikimas iki šiol negautas.

Suinteresuotas asmuo B. S. pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-2207-1141/2023 pagal pareiškėjų B. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo (bendru sutikimu). Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. S. ir A. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo sustabdė, kol pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir ją pateiks teismui tvirtinti. Teismas nurodė, jog patikrinus Lietuvos Respublikos antstolių informacinės sistemos registrą, nustatyta, kad pareiškėjas A. S. turi šiuos kreditorius – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir uždarąją akcinę bendrovę „GelvoraSergel“ ir skolos šiems kreditoriams yra išieškomos iš pareiškėjo priverstine tvarka, be to, išieškojimai pradėti vykdyti pareiškėjui jau esant santuokoje. Be to, pagal Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registrą matyti, kad pareiškėjai B. S. yra apribotas turto disponavimas (arešto mastas 5 020,03 Eur suma). Pažymėjo, kad pareiškėjai sutartyje nurodė, jog automobilio valdymo teisė po santuokos nutraukimo atitenka A. S., tačiau šis susitarimas įrašytas prie 3 punkto, kuris vadinasi „Santuokos metu įgyto turto padalijimas“. Pareiškėjai nepateikė teismui duomenų, kad sutartyje nurodytą automobilį būtų įsigijęs kuris nors iš pareiškėjų, t. y. nepateikė duomenų, kad minėtas automobilis būtų santuokos metu įgytas turtas, kurį reikėtų pasidalinti nutraukiant santuoką. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad teismui yra pateikta tvirtinti sutartis, kurioje yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.

Dėl bylos sustabdymo.

Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, taip pat, kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011).

CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-916/2016). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, kiekvienu atveju turi įsitikinti, kad, nesustabdžius bylos, nėra galimybės tinkamai ją išnagrinėti ir kad sustabdymas nevilkins bylos nagrinėjimo. Be to, teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylą be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

Šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas skolininkui jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalies nustatymo klausimas, kurį teismas sprendžia pagal šeimos turtinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Vadinasi, privalo būti nustatytos aplinkybės, susijusios su sutuoktiniams priklausančio turto įsigijimo laiku ir būdu.

Šiuo atveju, kaip matyti, santuokos nutraukimo byla dar nėra teisme išnagrinėta, be to, dar nėra priimtas ir teismo sprendimas bei šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl darytina išvada, jog prašymas dėl šios civilinės bylos sustabdymo nurodytu pagrindu yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to, pažymėtina ir tai, kad procese šalys gali ir susitaikyti bei atsiimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, todėl negalima daryti pagrįstos išvados, jog šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas šios civilinės bylos sustabdymui. Pažymėtina ir tai, kad jeigu visi šalys nutrauktų santuoką ir įsiteisėtų teismo sprendimas, tai tada tokiu atveju šį įsiteisėjusį teismo sprendimą šalys turi pateikti vykdantiesiems antstoliams dėl tolesnių skolų išieškojimo / nutraukimo, kaip teisinį pagrindą.

Dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys skolininkas A. S. ir B. S. yra sutuoktiniai, vedybų sutarties nesudarę, byloje nėra duomenų, kad skolininkas A. S. turi asmeninio turto, byloje esančiais valstybinio socialinio draudimo duomenimis jis dirba UAB „Labdaros Inovacija“, o skolininko sutuoktinė yra bedarbė, gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, turi piniginių lėšų banko sąskaitoje, todėl šios lėšos po santuokos sudarymo laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teismui byloje nenustačius aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, daroma išvada, kad skolininko A. S. sutuoktinės B. S. darbinės / intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpos ir kitų išmokų pajamos bei jos vardu atidarytose banko sąskaitose esančios piniginės lėšos abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklauso lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 ir 667 straipsniais,

nutaria:

suinteresuoto asmens B. S. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti ir nustatyti, kad skolininkui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ B. S. banko sąskaitose esančių (būsiančių) lėšų.

Ši nutartis per 7 nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.