- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-08-08
- Bylos Nr.
- 1-1842-716/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17009-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. Vilniuje, prie pastato Saltoniškių g. 2, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną viskas įvyko dėl depresijos. Jis skiriasi su žmona. Tą dieną sužinojo, kad žmona jį išdavė. Supykęs blaivus išvažiavo prie ežero. Nuo ežero sugalvojo važiuoti namo. Prie ežero gėrė degtinės 0,7 l. Gėrė nuo 18:00 val. iki 23:00 val. ir po to išvažiavo. Automobilis buvo nuomotas, jį išsipirkinėjo. Dabar sutartis nutraukta, automobilį pasiėmė lizingas. Brolis už jį galėtų laiduoti. Brolis išvykęs ir nespėjo susitvarkyti dokumentų. Brolis vyresnis. Jis broliui kitą dieną po įvykio paskambino ir papasakojo. Jis turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, berniuką. Dabar laukia dokumentų dėl skyrybų. Jo žmona gyvens su kitu jo broliu. Jis turi šešis brolius. Jis uždirba (duomenys neskelbtini) per mėnesį.
Teisme apklausta liudytoja V. M. parodė, kad žino dėl sūnaus padaryto nusikaltimo, kad vairavo išgėręs. Tai sužinojo per televiziją. Bendravo apie tai su sūnumi ir sužinojo, kad sūnus susipyko su žmona, iš nervų sėdo ir išvažiavo. Žmona paliko jį dėl brolio. Sūnus vartojo alkoholį ir vairavo automobilį neblaivus. Sūnus gailisi, kad girtas vairavo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), A. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus atvažiuodavo kiekvieną savaitgalį. Ji bendrauja su sūnumi, šis atvyksta ir jai padeda dirbti, jie pasiskambina telefonu. Sūnui dabar sunku darbe, kadangi prarado vairuotojo pažymėjimą. Dėl laidavimo jai atsirastų pareiga užtikrinti, kad jis nevartotų alkoholio. Ji tiki sūnumi, kad šis daugiau taip nedarys.
Teisme apklaustas liudytojas P. M. parodė žinantis, kad kaltinamasis vairavo neblaivus. Tai matė per televiziją. Jis yra santuokoje su V. M., kuri kasdien bendrauja su sūnumi. Jie pasikalba telefonu. Bendrauja apie gyvenimą, apie darbą, apie vaiką. Jo sutuoktinė dirba jo ūkyje, yra gera darbuotoja, supranta darbą. Su sutuoktine galima rasti bendrą kalbą. Žmona su policija reikalų neturėjo. Santuokoje jie yra 3 metus, o gyvename kartu virš 10 metų. Jis žmonai moka (duomenys neskelbtini) atlyginimą. Jeigu kažką padaro daugiau, moka papildomai.
Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.
Liudytojas D. A. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d. po vidurnakčio, tai buvo apie 1.00 val. nakties, važiavo Vilniaus mieste, Nemenčinės plentu, ten pastebėjo automobilį, kuris neadekvačiai ir chuliganiškai manevravo, mėtėsi po juostas, tai didino, tai mažino, greitį. Kadangi jam tai sukėlė įtarimų, jis paskambino 112, pasakė kokie automobilio numeriai, taip pat pasakė, kad įtaria, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas. Automobilis greičiausiai buvo „Audi“ markės, bet nėra tikras. Jis važiavo paskui automobilį iki Saulėtekio al., ten jis nusuko į Žirmūnus, tačiau ten jau jį pamėtė iš akiračio, tai buvo maždaug prie Valakampių tilto ir „Orlen“ degalinės. Kadangi buvo tamsus paros metas, nematė kas vairavo automobilį ir kiek jame buvo asmenų (b. l. 40).
Liudytoja E. M. tyrimo metu parodė, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu G. P. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, link Žirmūnų važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Audi“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo pastebėtas Geležinio Vilko g., Vilniuje, judantis link Savanorių pr., Vilniuje. Sustabdė automobilį gatvėje prie pastato, esančio Saltoniškių g. 2, Vilniuje. Paaiškėjo, kad automobilį vairuoja A. S., kadangi nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, nuotolinio alkotesterio Nr. ARLD-0060 pagalba buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, ekrane užsidegė raudonas (X), tai reiškia, kad vairuotojo išpūstame ore yra alkoholio (kiekio nerodo), po ko buvo vairuotojas patikrintas alkotesteriu „Alcotest Drager“. Pirmu pūtimu 1.31 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas. Antru pūtimu 1.56 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. A. S. teigė, kad vartojo alkoholį vakar, o šiandien taip pat išgėrė šiek tiek alaus. Vairuotojas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, kad tai pirmas kartas ir daugiau to nebus. Automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių, kairės pusės grindų buvo atsukta, beveik tuščia stipriojo alkoholinio gėrimo tara. Taip pat automobilyje buvo tuščių limonado skardinių bei plastikinė tara su pusės limonado likučiu. Automobilyje taip pat buvo moteris ir vyras, kurie sėdėjo automobilio galinėje sėdynėje, jų duomenys nebuvo užrašyti, kadangi jie buvo labai girti, nesiorientavo aplinkoje ir nieko papasakoti negalėjo. A. S. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. A. S. vairavimo faktą matė ji ir jos kolega. Jų akivaizdoje A. S. alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 44).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d. 1.21 val. buvo gautas pranešimas, kad link Žirmūnų pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 1.25 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu gavo pranešimą, kad Vilniuje, link Žirmūnų pusės važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas Geležinio Vilko g., judantis link Savanorių pr. Sustabdžius minėtą automobilį paaiškėjo, kad jį vairuoja A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nuotolinio alkotesterio ARLD – 0060 pagalba buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, ekrane užsidegė raudonas (X). Alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009, sertifikato Nr. 1680300, pagalba buvo tikrinamas vairuotojo blaivumas. Pirmu pūtimu 1.31 val. buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas. Antru pūtimu 1.56 val. buvo nustatytas 2,04 promilės girtumas. A. S. teigė, kad vartojo alkoholį vakar, o šiandien taip pat išgėrė šiek tiek alaus. Vairuotojas gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, teigė, kad tai pirmas kartas ir daugiau to nebus. Automobilyje „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant galinių, kairės pusės grindų buvo atsukta, beveik tuščia stipriojo alkoholinio gėrimo tara. Taip pat automobilyje buvo tuščių limonado skardinių bei plastikinė tara su pusės limonado likučiu. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nugabentas į Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykis filmuotas „BODY 1815“ (b. l. 10).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 15 d. A. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgsena neadekvati. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0009 (patikros sertifikatas Nr. 1680300, galioja iki 2022 m. lapkričio 4 d.) pirmojo tikrinimo metu 1.31 val. A. S. nustatytas 2,24 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 1.56 val. nustatytas 2,04 promilės girtumas (b. l. 12-14).
Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti jo išoriniai sugadinimo požymiai, t. y. kėbulas turi minimalius apibraižymus (b. l. 15-19).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 20-21).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. S. (b. l. 22).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5 340 eurų (b. l. 24).
Iš transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties matyti, kad davėjas – (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. kovo 18 d. suteikė gavėjui – A. S. teisę valdyti ir naudotis automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vertė 6 750 eurų (b. l. 28-34).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų minėtame BK straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad A. S. vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. paties A. S. prisipažinimas dėl alkoholio vartojimo ir automobilio vairavimo, liudytojų D. A. ir E. M. tyrimo metu nurodytos aplinkybės, policijos įvykių registro įrašo duomenys, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai, transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos ir VĮ „Regitra“ pažyma, patvirtina, kad A. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam netrukus po įvykio buvo nustatytas 2,04 promilių neblaivumas.
Įvertinus kvalifikacijai reikšmingus požymius dėl transporto priemonės vairavimo ir asmens neblaivumo teismas pripažįsta, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ką įrodo jo nuoseklūs ir tiesą atitinkantys parodymai viso proceso eigoje, nuoširdus išgyvenimas dėl įvykio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes apsvaigimas alkoholiu yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.
Iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo pateikti kaltinamojo A. S. ir V. M. prašymai dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą mamos atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Teismas nustatė ir pripažino, kad A. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nesunkų nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstamos veikos reikalavimo atlyginti žalą nebuvo, dėl to galima pripažinti egzistuojančią ir įstatymo sąlygą dėl žalos atlyginimo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
A. S. praeityje neteistas, vieną kartą jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 82). Kaltininkas per pastarųjų penkerių metų laikotarpį šešis kartus baustas administracine tvarka, iš kurių tris nusižengimus padarė viršydamas nustatytą leistiną greitį, vieną nusižengimą padarė važiuodamas maršrutiniam transportui skirta eismo juosta ir du nusižengimus padarė nevykdant karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininkų pareigų. A. S. paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (b. l. 84-86), jis yra dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 133, 136). Turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, jo netinkamo elgesio faktų po nusikaltimo padarymo neužfiksuota.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus atsitiktinį padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, priežastis ir paskatas nusikaltimo padarymui, patirtas baudžiamojo proceso pasekmes, padarytas išvadas ir teisingai įvertintą nusikaltimo turinį yra pagrindas manyti, kad A. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).
Teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, A. S. charakterizuojančius duomenis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą kaltinamąjį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu jau aukščiau išsakyti pagrindai ir motyvai neleidžia abejoti, kad šio instituto taikymas tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės principus ir tikslus.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Teisme apklausus laiduotoją V. M. ir įvertinus ją charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad laiduotoja yra kaltininko mama, kuris teismui pateiktame prašyme save apibudina kaip darbščią ir atsakingą. Teisme apklaustas jos sutuoktinis ir darbdavys P. M. tai patvirtino ir tik teigiamai charakterizavo šį asmenį. V. M. ir A. S. nuolat bendrauja, juos sieja artimas tiek bendra vimo, tiek giminystės ryšys. Abu asmenys yra dirbantys, vienas kitam padeda.
Teismo vertinimu minėtos aplinkybės yra pagrindas daryti išvadą, kad V. M. yra ne tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkama laiduotojas sūnui kaip kaltininkui dėl įvykio. Laiduotojo asmenybė yra teigiama, nes V. M. yra neteistas (b. l. 140), nėra bausta ir administracine tvarka, yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Asmenys bendravo dėl įvykio, A. S. suvokia savo neapgalvotos veikos pavojingumą, pats baudžiamasis procesas jam yra rimta gyvenimo pamoka. Abu asmenys yra kritiški padarytam nusikaltimui. Laiduotojos vertybinė orientacija, jau įvykusi kaltininko elgesio korekcija, abipusis asmenų sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, dažnai matosi. Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad V. M. yra tinkama laiduotoja kaltininkui.
Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, teismas mato pagrindą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. M. atsakomybei. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojos turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant ne trumpiausios trukmės laidavimo terminą be užstato.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones. Jei skiriama dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, jos turi būti tarpusavyje suderinamos. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-287-1073/2018).
Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad A. S. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas. Tinkamam neteisėto elgesio turinio įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įvertina tai, kad A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, praeityje neteistas, piktnaudžiavo specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir įvykio metu jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje šešis kartus baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta A. S. skirtinas ne minimalus, bet mažesnis nei įstatyme numatyto vidurkio laikotarpio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). BK 72 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamu atveju A. S. nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė, nes jis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą. Spręsdamas dėl turto konfiskavimo, kaip poveikio priemonės taikymo kaltininkei, teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), yra privalomas (BK 72 straipsnis) ir nuo teismo nuožiūros nepriklauso. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
Kita vertus, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų poveikio priemonių, taikymo ir pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. V. S. nusikaltimo padarymo metu vairuojamas automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – (duomenys neskelbtini), valdytojas – A. S. (b. l. 22). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio „Audi“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5 340 eurų (b. l. 24). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo A. S. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo A. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Dėl to teismas kaltininkui skirdamas šią privalomą poveikio priemonę konfiskuoja automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
A. S. tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 65-67) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus – A. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jam skirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais
nusprendė:
A. S. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį bei perduoti jį V. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 16 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš A. S. konfiskuoti automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 5340 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimties eurų) sumą.
A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po ko panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus A. S. vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
- jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. M., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.