Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1619-1027/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. V. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

6. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti 518,40 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 proc. dydį nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, teismas atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą perėmė iš Pradinės kreditorės jau esant nutrauktai Sutarčiai, įrodymų apie jos realiai patirtus nuostolius dėl atsakovo vengimo vykdyti sutartinę prievolę byloje nėra. Kadangi Sutartimi išnuomoto turto vertė Sutarties sudarymo metu buvo 489 Eur, o atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti 767,76 Eur nuomos mokestį (31,99 Eur x 24 mėn.), vertino, kad ieškovės prašomi priteisti 518,40 Eur delspinigiai neproporcingi atsakovo skolos dydžiui bei suteikto turto vertei (ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra didesni nei turto vertė Sutarties sudarymo metu bei artimi prašomos priteisti skolos dydžiui). Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies nuostatas kaip į kriterijų, vertinant delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, bei sprendė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Teismas ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo priteisė 51,82 Eur delspinigių (575,82 Eur × 0,05 % × 180 d.), pripažinęs, kad toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.

7. Teismas, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 7 d.). iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat įvertinus, jog patenkinta 57,36 proc. ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteista 153,15 Eur (267 Eur x 57,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš šalių priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad teismas neteisingai taikė ginčą reglamentuojančius įstatymus ir, atsižvelgus į tai, kad delspinigiai buvo šalių sutarti, neturėjo pagrindo sumažinti ieškovei priteistinų delspinigių dydžio.

11. Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022620, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius LG-55UM7450PLA – 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti 31,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Sutartyje nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė Sutarties, todėl Pradinė kreditorė 2021 m. balandžio 8 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. 2021 m. birželio 11 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo skolą pagal Sutartį. Ieškovė atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. birželio 16 d. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą.

12. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, kuris yra vartotojas, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jam kyla pareiga sumokėti ne tik skolą, bet ir Sutartimi numatytas netesybas (delspinigius).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime sprendė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai, atsižvelgiant į VKĮ nuostatas, yra nepagrįstai dideli, todėl juos sumažino, už 180 dienų taikydamas 0,05 procentų normą ir iš viso priteisdamas ieškovei iš atsakovo 51,82 Eur vietoje prašytų priteisti 518,40 Eur.

14. Nors apeliantė apeliaciniame skunde sutinka, kad tarp Pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, bet teigia, kad Sutartyje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos, kadangi pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.

15. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

16. Iš skundžiamo teismo sprendimo už akių motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas taikė VKĮ nuostatas kaip kriterijų, į kurį atsižvelgia vertindamas delspinigių dydį CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, bei sprendė, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo kaip silpnesnės šalies interesus, neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Nors apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju gali būti taikomos VKĮ nuostatos, tačiau pažymėtina, jog pagal VKĮ 1 straipsnio 2 dalį šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, t. y., VKĮ turi būti taikomas ir toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vien aplinkybė, kad sutartis pavadinta nuomos, o ne vartojimo kredito, savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, turėjo tik finansinį interesą (atsakovui perduoto naudotis turto vertė buvo 489 Eur, o atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti 767,76 Eur nuomos mokestį (31,99 Eur x 24 mėn.). Pradinė kreditorė susigrąžinti perduoto atsakovui daikto neturėjo tikslo (2021-03-26 elektroniniame laiške reikalavo mokėti tik įmokas, tačiau apie tai, kad nori susigrąžinti nuomai perduotą daiktą atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, neužsiminė), atsakovo interesas buvo įgyti daiktą, o ne tik juo naudotis tam tikrą laikotarpį. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į 14 nutarties punkte nurodytas teisės normas, darytina išvada, kad Pradinė kreditorė, sudarydama Sutartį, siekė išvengti VKĮ nuostatų taikymo ir jai negali būti taikoma VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta išlyga, numatanti, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Pažymėtina, kad tokios pačios praktikos laikosi apeliacinės instancijos teismai spręsdami tapačias ir/ar labai panašias bylas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1899-432/2022; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1817-1097/2022 ir jos 20 punkte nurodyta teismų praktika).

18. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tačiau teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija nepaneigia sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų. Ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais netesybų mažinimo pagrindais, gali netesybas sumažinti iki protingos sumos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

19. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė iš atsakovo prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą 180 dienų laikotarpį. Tačiau, nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė šioje normoje įtvirtinto maksimaliai leistino delspinigių dydžio - 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas delspinigių dydžio klausimą VKĮ, CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla, interesus. Dėl to pagrįstai delspinigių dydis buvo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomą taikyti 180 dienų laikotarpį. Teismo vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria apeliantei priteisti 51,82 Eur dydžio delspinigiai, paliktina nepakeista.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių motyvus, tiek apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.