Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ilona Jakubėnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto M. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. O. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) 2023 m. spalio 3 d. nutarimu 120 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams nubaustas už tai, kad jis, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, 2023 m. rugsėjo 1 d. 10.04 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen Jumpy”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 101,85 km/h greičiu, esant ribotam 70 km/h greičiui, t. y. viršijo leistiną greitį 31,85 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje.

2. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, M. O. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimą ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi M. O. skundas atmestas, Institucijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu administracine tvarka nubaustas M. O. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį kaip neteisėtą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

4.1. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo taikydamas materialines teisės normas, dėl to buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Nurodo, kad jo padaryto teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl tik tiesiogine tyčia padarytas teisės pažeidimas atitinka šio pažeisto straipsnio sudėtį. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog jis (apeliantas) suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. suvokė, kad labai viršijo greitį ir dar daugiau siekė jį viršyti.

4.2. Skunde apeliantas nurodo, kad jis važiavo antra eismo juosta ir greitį viršijo leisdamasis nuo viaduko, nes turėjo grįžti į pirmą eismo juostą, kadangi už kelių šimtų metrų turėjo sukti į dešinę, be to, matė, kad pirma eismo juosta ganėtinai yra užimta, tarpas buvo tik priekyje. Tvirtina, kad suveikė jo, kaip vairuotojo, nepatyrimas, jis visai pamiršo apie tai, jog jau bus žymiai viršytas leistinas greitis. Dėl to mano, kad jo padarytas pažeidimas, numatytas ANK 416 straipsnio 4 dalyje, buvo padarytas netyčia. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiekė atskirti visų pažeidimų, nurodytų ANK 416 straipsnyje, kurie taip pat yra formalios sudėties. Jis neginčija greičio viršijimo, tačiau nagrinėjamu atveju greitį viršijo nedaug, nesiekė viršyti greitį daugiau nei 30 km/h, teisės pažeidimą lėmė jo pasimetimas. Dėl to mano, kad šis jo pažeidimas nepatenka į straipsnio formaliąją sudėtį.

4.3. Apeliantas teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, tačiau teismas netinkamai vertino jo skunde nurodytus argumentus, dėl to padarė klaidingą išvadą, atsisakė taikyti teisės normą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad jis teisės pažeidimą padarė vietoje, kurioje nėra pėsčiųjų, todėl jis nesukėlė jokio pavojaus šiems eismo dalyviams. Pažymi, kad pažeidimo vietoje dauguma automobilių leidžiasi nuo viaduko, todėl dažniausiai važiuoja greičiau nei leistinas greitis, dėl to, visai nenorėdamas nusižengti, nesąmoningai įsivėlė į automobilių srauto bendrą vairavimo greitį. Taip pat teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo asmenybę, kadangi jis nėra taisykles pažeidinėjantis asmuo. Nurodo, kad jis pateikė savo darbdavio, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, surašytą charakteristiką ir prašymą, kuriuose nurodyta, jog jis yra sąžiningas, nekonfliktiškas, mandagus ir taktiškas asmuo. Nurodo, kad ši darbovietė yra jo pirmoji gyvenime, kurioje jis pradėjo dirbti, kurios dėka pradėjo gyventi pakankamai normalų gyvenimą. Taip pat nurodo, kad jį nuo mažens augino seneliai, kurie jį išlaikė iki tol, kol jis pradėjo dirbti. Pažymi, kad jis negavo ir šiuo metu negauna jokio palaikymo iš savo tėvų. Teigia, kad šis jo darbas ir jo gaunamas darbo atlygis yra didelė parama tiek jam, tiek ir jo seneliams, be to, darbdavys yra labai patenkintas jo atliekamu darbu, o, kad tai pasiektų, jis pakankamai ilgai mokėsi. Nurodo, kad jo darbas yra specifinis – platus išvežiojamo maisto asortimentas į daugybę mokymo įstaigų, dėl to šiame darbe reikalinga patirtis, kurią jis įgijo pakankamai greitai ir sėkmingai dirba šį darbą. Teigia, kad, praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis automatiškai praras savo darbą, o neturint didelio darbo stažo, bus visiškai neįmanoma arba labai sunku rasti kitą darbą. Iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam paskirta nuobauda yra normalus jo padaryto nusižengimo rezultatas, tačiau apeliantas mano, jog toks rezultatas negali sugriauti viso jo gyvenimo. Teigia, kad jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra pasimokęs iš savo klaidos ir įsitikinęs, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, todėl nėra būtinumo jam skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

5. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas M. O. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, teismas išanalizavo skundo argumentus, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstai netenkino M. O. skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nurodo, kad teismų praktikoje pažymima, jog administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Mano, kad šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymi, kad M. O. buvo paskirta minimali ANK 416 straipsnio 4 dalyje nurodyta bauda, administracinio poveikio priemonė taikyta minimaliam, ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytam, terminui. Taip pat pažymi, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. O. neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad jis viršijo leistiną greitį, tačiau teigia, jog leistiną greitį viršijo netyčia.

7. Skundžiamu Institucijos 2023 m. spalio 3 d. nutarimu M. O. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, būdamas pradedantysis vairuotojas, tame kelio ruože leistiną 70 km/h greitį viršijo 31,85 km/h. Apeliantas teigia, kad leistiną greitį jis viršijo, nes važiavo antra eismo juosta, kitų automobilių sraute, leidosi nuo viaduko, o kadangi ketino atlikti manevrą į dešinę ir pirmoje eismo juostoje buvo intensyvus eismas, laisvas tarpas buvo tik priekyje, todėl jis padidino greitį. Iš tokių paties apelianto paaiškinimų matyti, jog jis pripažįsta viršijęs leistiną greitį. Pažymėtina, kad M. O., būdamas pradedantysis vairuotojas, privalo puikiai išmanyti KET reikalavimus, tarp jų ir pareigą važiuoti neviršijant leistino greičio (KET 127 punktas). Dėl to jo aiškinimas, jog jis, leisdamasis nuo viaduko, važiuodamas antra eismo juosta, viršijo leistiną greitį, nes važiavo sraute su kitais automobiliais, niekaip nepateisina jo veiksmų pažeidžiant KET reikalavimus ir viršijant leistiną važiavimo greitį. Taip pat apeliantas teigia, jog jis greitį padidino apvažiuodamas pirma eismo juosta važiavusias kitas transporto priemones, nes ketino atlikti manevrą į dešinę. Šis apelianto aiškinimas taip pat nepateisina jo elgesio. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog turės atlikti posūkio į dešinę manevrą ir matydamas, kad šiame kelio ruože yra intensyvus eismas, privalėjo grįžti į pirmą eismo juostą nepažeisdamas KET reikalavimų, t. y. ne didindamas, o, priešingai, mažindamas važiavimo greitį. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad apelianto padaryto nusižengimo įvykdymo metu automobilių eismas nebuvo toks intensyvus, kaip teigia apeliantas (tiek prieš apeliantą, tiek už jo važiuojančių transporto priemonių nebuvo daug, transporto priemonės nevažiavo viena šalia kitos, jog nebūtų buvę realios galimybės persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą), kad M. O. nebūtų galėjęs važiuoti leistinu greičiu ir, nepažeisdamas KET reikalavimų, grįžti į pirmą eismo juostą. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, jog M. O. leistiną važiavimo greitį viršijo sąmoningai, valingai pasirinkęs tokį važiavimo būdą, todėl tokie apelianto veiksmai atitinka ANK 8 straipsnio 2 dalyje numatytos tyčios požymius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. O. veiksmuose, kai jis, būdamas pradedantysis vairuotojas, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną važiavimo greitį, yra nustatyti visi ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tarp jų ir tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį.

8. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas M. O. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo individualizavimo klausimas, prašoma neskirti šios poveikio priemonės.

8.1. Skundžiamu nutarimu M. O. nubaustas už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 120 iki 170 eurų. Pagal šio straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomai skiriama, o ne alternatyvi poveikio priemonė. Kaip matyti, skundžiamu Institucijos nutarimu M. O. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimaliam terminui paskirta administracinio poveikio priemonė, t. y. taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

8.2. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8.3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). T. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

8.4. Kaip jau minėta, skundžiamu 2023 m. spalio 3 d. nutarimu M. O. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

8.5. Apeliantas tvirtina, jog jis neneigė viršijęs greitį ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau pažymėtina, kad tai buvo teisiškai įvertinta ir pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors apeliantas teigia, kad jis greitį viršijo netyčia, tačiau, kaip jau minėta, byloje padaryta priešinga išvada ir nustatyta, jog apeliantas leistiną greitį viršijo sąmoningai ir valingai, būdamas pradedantysis vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, didino važiavimo greitį, kai turėjo galimybę grįžti į pirmą eismo juostą, nepažeisdamas KET reikalavimų, taip pasirinko priešingą teisei važiavimo būdą, aiškiai suprasdamas, kad viršija leistiną greitį, pažeidžia KET reikalavimus, už ką yra numatyta ir administracinė atsakomybė. Pažymėtina, jog byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarė pagrindą M. O. pažeisti KET reikalavimus (pvz., pirmoje eismo juostoje nebuvo įvykusi avarija, dėl ko jam būtų reikėję persirikiuoti ir važiuoti antra eismo juosta, eismo intensyvumas nebuvo labai didelis, automobiliai nevažiavo labai arti vienas kito, kad nebūtų galima persirikiuoti į kitą eismo juostą). Taip pat pažymėtina, jog M. O., kaip pradedantis vairuotojas, privalo puikiai išmanyti KET, tame tarpe ir reikalavimą važiuoti neviršijant leistino greičio (KET 127 punktas), suprasti, kad, pažeidus KET reikalavimus, yra numatyta administracinė atsakomybė. Dėl to skundo argumentai apie tai, kad pažeidimo vietoje dauguma automobilių, leisdamiesi nuo viaduko, dažniausiai važiuoja greičiau nei leistinas greitis, dėl to ir jis važiavo su automobilių srautu didesniu nei leistina greičiu, rodo, jog apeliantas siekia pateisinti savo neteisėtą elgesį, nesuvokia savo padaryto nusižengimo rimtumo ir pavojingumo visuomenei, o taikomos švelnesnės atsakomybės priemonės M. O. elgesiui viešajame kelių eisme nebūtų efektyvios.

8.6. Kitų M. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad M. O. prisipažino viršijęs greitį ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas apeliantui dar labiau švelninti atsakomybę.

8.7. Iš bylos matyti, kad M. O. per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebuvo baustas, tai pirmas jo padarytas nusižengimas, tačiau tame kelio ruože leistiną važiavimo greitį apeliantas viršijo net 31,85 km/h (įvertinus paklaidą), o tai, kaip pradedančiajam vairuotojui, yra vertinama kaip šiurkštus KET pažeidimas. Nors už šį nusižengimą paskirtą baudą M. O. jau sumokėjo (b. l. 8), tačiau baudos sumokėjimo faktas nelaikytinas švelninančia aplinkybe, dėl ko poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neturėtų būti skiriama, pažymint, kad paskirtos baudos sumokėjimas necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga, kurią jis privalėtų vykdyti nepriklausomai nuo jo valios. Tai, kad pažeidimas padarytas vietoje, kurioje tuo metu nebuvo pėsčiųjų, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, dėl kurios M. O. neturėtų būti taikoma poveikio priemonė, nes iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog M. O. nusižengimą padarė šviesiu paros metu, kai eismas intensyvus, važiuodamas per viaduką ir viršydamas leistiną greitį, kėlė pavojų kitų vairuotojų saugumui. Be to, M. O. įvykdytas administracinis nusižengimas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pavojingas ir nepriskiriamas mažareikšmiams nusižengimams. Tai, kad tik dėl atsitiktinumo apelianto neteisėtas elgesys kelyje nesukėlė pasekmių, visiškai nešvelnina jo atsakomybės dėl padaryto nusižengimo ir nesudaro pagrindo švelninti administracinio poveikio priemonės, o tuo labiau - visai jos neskirti.

8.8. Byloje esantys duomenys rodo, jog M. O. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Iš 2023 m. rugsėjo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto prašymo neatimti M. O. teisės vairuoti transporto priemones matyti, jog M. O. šioje įmonėje pradėjo dirbti 2023 m. birželio mėnesį, jo darbas betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kad M. O. be vairuotojo pažymėjimo negalės atlikti savo tiesioginių pareigų, nuo ko nukentėtų ne tik įmonės veikla, bet ir jo asmeninės pajamos (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), l. 8). Nors M. O. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu ir iš darbo gaunamos pajamos yra jo pragyvenimo lėšos, tačiau pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės švelnesnės administracinės nuobaudos taikymui. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo, kuris dirba darbą, susijusį su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą.

8.9. Aukštesnysis teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas M. O. neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau pažymėtina, jog tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, šiuos nepatogumus M. O. patirs tik laikinai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti pareigas darbinėje srityje ar savo šeimos labui, patiriami finansiniai nepatogumai savaime neturėtų būti laikomi išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir/ar administracinio poveikio priemonę.

8.10. Įvertinus M. O. asmenybę apibūdinančius duomenis bei jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pripažįstama, kad apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo M. O. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti, yra pagrįsta. Apylinkės teismas atsižvelgė į M. O. situaciją ir įvertino visas jo skunde nurodytas aplinkybes, kurios atkartojamos apeliaciniame skunde, todėl jas pakartotinai vertinti kaip sudarančias pagrindą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo apskritai neskirti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pažeidėjui, padariusiam savo pobūdžiu didelį pavojų eismo saugumui keliantį administracinį nusižengimą, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda (administracinio poveikio priemone) siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda (poveikio priemonė) turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme, neskyrus M. O. administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to, esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, keisti šią nutartį M. O. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto M. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.