Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. prašymą taikyti naujai įsigaliojusias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi, S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2005-07-22 iki 2005-08-05. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta nekeisti.

2015 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo S. V. prašymas taikyti jam BK 75 straipsnį ir atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgiant į 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistas BK 75 straipsnis.

Nuteistasis S. V. prašyme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-39-174/2007 jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam buvo paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Jis buvo nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2005-03-09 iki 2005-07-21, veikdamas organizuotoje grupėje, pagrobė svetimą UAB „Pajūrio mediena“ priklausantį didelės vertės turtą – 176 420 Lt. Pirmosios instancijos teismas pripažino jo nuoširdų prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnyje.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 19 d. nuosprendį jis apskundė apeliacine tvarka, kadangi nesutiko su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija bei, esant nenustatytam tiksliam turtinės žalos dydžiui, buvo paliktas nenagrinėtas civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys, kurio pagrindu buvo konstatuojama nusikaltimu padaryta turtinė žala ir atitinkamai kvalifikuota visa veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, ir civiliniam ieškovui pasiūlyta kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

2011 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria atmetė jo, S. V., apeliacinį skundą, nurodydamas kad pirmosios instancijos teismas nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai, o jos metu padaryta žala tinkamai apskaičiuota taikant mažiausią preliminarų medienos pardavimo kainos rinkoje dydį.

S. V. nurodo, jog buvo įsitikinęs, kad jo gynėjas pateikė kasacinį skundą, tad laukė galutinio sprendimo. Būdamas informuotas, kad tokių sprendimų tenka laukti ilgą laiką, neturėdamas pajamų pragyvenimui, taip pat žinodamas, kad privalo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, būdamas atsakingas už dukters išlaikymą ir gydymą, taip pat siekdamas padėti susirgusiai motinai, nebūdamas paieškomas, 2012 m. sausio mėnesį išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją, iš kur nuolat siuntė pinigus šeimos išlaikymui.

Apie tai, kad jis nuo 2012-08-25 yra paieškomas ir jam yra išduotas Europos arešto orderis, iki 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai jis buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, jam nebuvo žinoma, juolab, kad jis ne vieną kartą buvo grįžęs į Lietuvą, keitė vairuotojo pažymėjimą, jo motinos gyvenamuoju adresu bei jo deklaruotu adresu Lietuvoje nebuvo gauta jokių pranešimų ar kitokio pobūdžio įspėjimų, Didžiojoje Britanijoje jis dirba oficialiai, yra atsidaręs banke sąskaitas ir kt. Šie duomenys, S. V. teigimu, vienareikšmiai rodo, kad jis nesislapstė ir nesiekė to daryti. Maža to, jis dėjo visas pastangas, kad teisėtu būdu uždirbtų pinigų nusikaltimu padarytos žalos atlyginimui.

Dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo S. V. nurodo, kad jis tikėjosi gauti UAB „Pajūrio mediena“ civilinį ieškinį ir teismo sprendimą, kuriame būtų konkrečiai nurodytas jo padarytos žalos dydis, kurią jis buvo įsipareigojęs atlyginti. Būtent taip jis suprato teismo jam priimto sprendimo ir susidariusios teisinės padėties situaciją, tai, S. V. nuomone, jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad jis siekė išvengti jam teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo.

2015-03-19 įsigaliojus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XII-1554 buvo pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, išdėstant ją taip: „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“ Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, jis, S. V., įgijo teisę kreiptis su prašymu peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant jo teisinę padėtį švelninantį įstatymą.

BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

S. V. nuomone, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti jam įstatymo pakeitimus – BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti paskirtos trejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o būtent: 1) jis prisipažino bei gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos; 2) po bausmės skyrimo nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų; 3) atlygino dalį priteistos žalos ir susitarė dėl kitos dalies žalos atlyginimo ateityje, t. y. jo ketinimas atlyginti visą žalą yra realus ir tikras, bet galimas tik netaikant realaus laisvės atėmimo, juolab, kad pagal teismų praktiką žalos atlyginimo faktas pripažįstamas itin svarbia aplinkybe skiriant nuteistajam bausmę: skiriant bausmę už turtinius ir finansinius nusikaltimus, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, ypatingai svarbu atsižvelgti ir įvertinti padarytos žalos atlyginimo klausimą, kadangi, atlyginus žalą, panaikinamos nusikalstamos veikos pasekmės, kartu mažėja ir nusikalstamos veikos pavojingumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-91/2013); 4) turi šeimą bei išlaiko du vaikus, dirba dviejose darbovietėse; 5) charakterizuojamas teigiamai.

BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnio 2 dalis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas turi atkreipti dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant tyčinę nusikalstamą veiką ir kt.

Svarstydami bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdami, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai ir lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

S. V. pažymi, kad jis jau atlygino dalį padarytos turtinės žalos (dokumentai byloje) ir siekia toliau vykdyti šią prievolę (dokumentai pridedami).

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskirai paimta aplinkybė negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo (LAT 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. 2K-312/2009).

Šiuo konkrečiu atveju, S. V. nuomone, galima pagrįstai teigti, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas. Dalis nusikalstamais veiksmais padarytos žalos yra atlyginta ir susitarta dėl kitos dalies žalos atlyginimo ateityje. Visos šios aplinkybės, nuteistojo S. V. nuomone, lemia mažesnį nusikaltimų pavojingumą, palyginus su rūšiniu šių nusikalstamų veikų pavojingumu.

Be to, įvertintinus tai, kad jo atskyrimas nuo darbo iš esmės užkirs jam kelią įgyvendinti žalos atlyginimo galimybes, neigiamai paveiks nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiųjų asmenų teisėtus lūkesčius į realų žalos atlyginimą, taip pat užkirs kelią jo kuriamiems darbo ir socialiniams ryšiams, kuriais naudodamasis jis turi realią galimybę atlyginti padarytą turtinę žalą bei taip dar kartą patvirtinti savo prisipažinimo nuoširdumą, todėl pagrįstai teigtina, kad bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus jį nuo visuomenės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12/2013; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-312/2010).

Nuteistasis S. V. prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi stiprius socialinius ryšius, šeimą, du vaikus, dirba dviejose darbovietėse ir turi realią galimybę atlyginti žalą ir tai vykdo (pridedami patvirtinantys dokumentai), netrukdė nei ikiteisminiam tyrimui, nei bylos nagrinėjimui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl akivaizdu, kad jis ir šio prašymo nagrinėjimo metu nesislėps nuo teisėsaugos pareigūnų ir nevengs bausmės atlikimo ir tuo atveju, jeigu teismas šio jo prašymo netenkins.

Prašymas netenkintinas.

Nuteistasis S. V. nurodo, kad nagrinėjant jo bylą pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose prašymas taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš esmės buvo neįmanomas, nes pagal tuo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus ir nuteistiems laisvės atėmimu, šios bausmės vykdymas negalėjo būti atidedamas. Iš tiesų, nagrinėjant S. V. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 straipsnio redakcija, nenumačiusi galimybės atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., t. y. jau po S. V. baudžiamosios bylos išnagrinėjimo pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius, iš jų ir sunkius, nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Suprantama, kiekvienas toks sprendimas turi atitikti BK 41 straipsnyje (Bausmė ir jos paskirtis), 54 straipsnyje (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei.

Taigi įstatymų leidėjas BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijoje, numatydamas galimybę ir sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims atidėti jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Vertinant šias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią. Tačiau pabrėžtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai privalo nustatyti tokių aktų įgyvendinimo tvarkos taisykles, numatyti probleminius klausimus, kurie gali kilti įgyvendinant naujas teisės normas ir kurių sprendimui gali būti reikalingos minėtos taisyklės (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai). Tuo tarpu dėl BK 75 straipsnio 1 dalies tai nėra padaryta. Vadinasi, įstatymų leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Aiškinimas priešingai iš esmės reikštų konstatavimą, kad įstatymų leidėjas, priimdamas BK 75 straipsnio 1 dalį, nesilaikė konstitucinio imperatyvo: teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), nes taikant BK 75 straipsnio 1 dalį atgal be ribų šalies teismai, net ir nesant nuteistųjų prašymų, turėtų iš naujo spręsti bausmių vykdymo atidėjimo klausimą daugelyje baudžiamųjų bylų dėl padarytų sunkių nusikaltimų, išnagrinėtų iki 2015 m. kovo 24 d. ir kuriose teisminio nagrinėjimo stadija visose instancijose (pirmosios, apeliacinės, kasacinės) yra pasibaigus. Tokiose bylose turėtų būti priimami nauji teismo baigiamieji aktai, tokie procesai neišvengiamai prailgintų kitų baudžiamųjų bylų nagrinėjimų teismuose laiką ir t. t.

Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijos taikymo ribų laiko atžvilgiu pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtino baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidas, nes netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.

Kartu būtina atsižvelgti ir į besiklostančią kasacinę praktiką taikant šiuo metu galiojančią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją. Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015, 2K-7-386-746/2015). Tuo tarpu, kaip matyti, nuteitojo S. V. prašymas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos, numatančios galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kaip yra šiuo atveju, pateiktas pasibaigus bylos teisminiam nagrinėjimui visų instancijų (pirmosios, apeliacinės ir kasacinės) teismuose. Kita vertus, šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog, kaip matyti iš bylos duomenų, netrukus po Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo už sunkų tyčinį savanaudišką nusikaltimą, veikiant organizuota grupe, nuteistas S. V., įsiteisėjimo pastarasis išvyko iš Lietuvos ir tik 2015 m. rugsėjo 14 d. jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, o 2015-12-07 dėl jo buvo išduotas Europos arešto orderis. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis slapstėsi nuo jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Aptartų aplinkybių kontekste taikyti nuteistajam S. V. bausmės vykdymo atidėjimą nėra jokio pamatuoto pagrindo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nuteistojo S. V. prašymas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi, nuteistajam S. V. paskirta bausmė paliekama nepakeista.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 362¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. V. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.