Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje (pagreitintas procesas ) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P.; asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kretinga, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymosi centro moksleivis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 (1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025-04-18 apie 23.42 val. Kretingos m., Birutės g. 24, E. P., vairavo automobilį „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“, ARHK-0648, 2025-04-18 23 val. 47 min. užfiksuotas 1,89 prom., 2025-04-19 00 val. 13 min. - 1,65 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir nurodė, kad balandžio 18 d. jį namo parvežė draugai, o draugė pasiliko su dviračiu pas draugą, kitame miesto gale. Jis neturėjo nei piniginės, nei telefono, nes viskas liko pas draugę. Ir jis, išgėręs alaus, sugalvojo vairuoti transporto priemonę, važiuoti ieškoti draugės, nes jau buvo vėlus vakaras. Vairavo jam priklausantį automobilį BMW 320. Buvo apie 15 alaus skardinių išgėręs, vakare buvo sustabdytas. Antru pūtimu lyg 1,65 prom. įpūtė. Vertina blogai savo elgesį. Pirmas toks kartas. Supranta, kad tai nepateisinama. Labai gailisi. Iš karto prisipažino pareigūnams vartojęs alkoholį. D. P. yra jo močiutė, kartu gyvena Kretingoje su močiute. Močiutė sutiko laiduoti, nes mama negalėjo, yra išvykusi į užsienį. Antri metai gyvena su močiute, ir visą vaikystę pragyveno pas ją, vasaras leido, savaitgaliais iš Klaipėdos atvažiuodavo. Dabar mokosi Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centre. Nėra teistas. Pasisakė močiutei iš karto po įvykio, ji pirmoji apie tai sužinojo. Laidavimą supranta, kai asmuo prisiima atsakomybę, prižiūrės jį, kad daugiau nedarytų nusikaltimų. Močiutė yra pensijoje, jai 68-69 metai. Dėl administracinių nusižengimų paaiškino, kad jis dar mokosi, pats neturi pinigų automobilių draudimui, todėl mokėdavo tėtis. Per neatsakingumą neužsirašė datos, todėl kelias dienas važiavo be draudimo. Mašiną įsigijo už savo pinigus. Vieną kartą pamėgino kanapes pas draugus per vakarėlį. Baigęs mokyklą bus atsinaujinančios energetikos modulių montuotojas. Liepos mėn. turėtų pradėti dirbti. Labai retai vartoja alkoholį. Visas baudas yra sumokėjęs. Sutinka, kad būtų konfiskuotas automobilis.

Kadangi kaltinamasis po prokurorės pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka paskelbimo prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys patvirtina, kad 2025-04-18 apie 23 val. 42 min. Kretingoje, Birutės g. ties pastatu Nr. 24 sustabdytas automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui E. P. nustatytas vidutinis girtumas, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (t.1, b. l. 1).

E. P. patikrinimo alkotesteriu ir neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“, ARHK-0648, 2025-04-18 23 val. 47 min. užfiksuotas 1,89 prom., 2025-04-19 00 val. 13 min. - 1,65 prom. neblaivumas. Buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio patikra atlikta 2025-04-09, galiojo iki 2025-10-08 (t.1, b. l. 9, 11, 12-14).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie 2001-2003 m. gamybos periodo (2002 m.) automobilių „BMW320d“ vidutinę kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio vertė 1800 Eur (su PVM) (t.1, b. l. 32).

Veikos kvalifikavimas

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas laiko įrodyta, kad E. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas: 2025-04-18 apie 23.42 val. Kretingos m., Birutės g. 24, E. P., vairavo automobilį „BMW320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“, ARHK-0648, 2025-04-18 23 val. 47 min. užfiksuotas 1,89 prom., 2025-04-19 00 val. 13 min. - 1,65 prom. neblaivumas. Kaltinamasis kaltu prisipažino, jo kaltė įrodyta alkotesterio parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

E. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi, yra jauno amžiaus, mokosi. Kaltinamojo močiutė D. P. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai, nurodydama, kad jis geras vaikinas. Ji pabrėžia jų stiprius, ilgalaikius santykius, nurodė, kad iš karto E. jai paskambino ir pasakė, kad „prisidirbo“. Dabar jie kartu gyvena, palaiko artimą ryšį, E. P. visada pasitaria su ja, klauso jos patarimų, o tai rodo pagarbą ir atsakingumą. Kaltinamasis ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, už kelių eismo taisyklių pažeidimus, už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nurodė šių nusižengimų padarymo aplinkybes, visos paskirtos baudos sumokėtos.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis iš karto pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir tokia jo pozicija padėjo nustatyti tiesą byloje ir užtikrinti savalaikį baudžiamąjį procesą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. P. yra neteista, nebausta už administracinius nusižengimus, teismo nuomone, realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad E. P. nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, D. P. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Laiduotojui, kaip minėta, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Apklausiama teisme D. P. nurodė, kad dėl šio įvykio anūkas jai pasisakė iš karto ir gailėjosi. Liudytoja nurodė, kad jie gyvena kartu, nuolat bendrauja. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojos D. P. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam dėl kartu praleidžiamo laiko. Tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką savo anūkui, todėl, teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra. Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. P. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Atleidus E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojos anksčiau paminėtas asmenines savybes, į tai, kad ji yra pensininkė, į paties kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

E. P. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymas – panaikintina pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktai, 3 dalis). E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Tai, kad transporto priemonė, numatyta BK 281(1)1 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios teisės normos taikymo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-39-222/2018, 2K-80-511/2018).

Automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam ( t. 1, b.l. 32-33). Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog transporto priemonė – BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281(1) straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

E. P. priklausanti transporto priemonė – automobilis BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, ir 2025-04-22 prokurorės nutarimu laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį BMW320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to jis panaikintinas.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje prašoma valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą priteisti iš E. P. 108,33 Eur (t.1, b.l. 96-100).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta kaltinamojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajam bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Asta Mačernytė, kaltinamajam gynėja paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo būtų neteisingas, todėl proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmena su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais, esanti voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojos D. P. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Baudžiamąją bylą E. P. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2025 m. balandžio 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nusikalstamos veikos priemonę – automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti. 2025 m. balandžio 22 d. prokurorės nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, po to laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmesti.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su policijos pareigūnų BODY kameromis fiksuotais vaizdais, esančią voke prie bylos 1 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.