- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-30
- Bylos Nr.
- e2A-1137-613/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08414-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mildos Skersienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga „Vilniaus SOS vaikų kaimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti tėvų valdžią dukros (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; priteisti iš kiekvieno atsakovo išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini) po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke, juos indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas vaiko išlaikymui įpareigoti tvarkyti uzufrukto teise nuolatinį globėją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovai turi dukrą (duomenys neskelbtini), gimusią (duomenys neskelbtini), kuriai nuo 2021 m. birželio 2 d. nustatyta laikinoji globa viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ budinčių globotojų šeimoje. Atsakovų dukra 2021 m. birželio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir tuo pagrindu jai nustatyta laikinoji globa. Atsakovų šeimai taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslauga. 2021 m. kovo 3 d. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas, atsižvelgiant į šeimos situaciją, numatytos reikiamos pagalbos priemonės. Šeimai trūksta (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovų negebėjimo savarankiškai pasirūpinti dukra šeima buvo apgyvendinta centre ir jai teikiama kompleksinė pagalba, tačiau darbas su šeima rezultatų nedavė, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaiko paėmimo iš jam nesaugias aplinkos. Toliau šeimai teikiant socialines paslaugas buvo aptarti šeimos rūpesčiai bei (duomenys neskelbtini), atsakovai (duomenys neskelbtini). Teikiant socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugą pastebėta, jog atsakovams trūksta motyvacijos spręsti problemas socialiniame gyvenime, atsakovai neadekvačiai reaguoja į pastabas, dažnai keičia savo nuomonę, linkę kaltinti vienas kitą dėl susidariusios situacijos šeimoje ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Atsakovai dažnai pateikia informaciją, neatitinkančią tikrovės.
3. Nurodė, kad atsakovai dėl šeimos situacijos atsakomybės neprisiima, patys savarankiškai negeba spręsti kylančių problemų, yra socialiai pasyvūs, ilgą laiką nesugebėjo susitvarkyti reikiamų (duomenys neskelbtini) dėl susitikimo su dukra. Atsakovai nelinkę bendrauti ir bendradarbiauti nei su socialiniais darbuotojais, nei su kitų įstaigų specialistais, telefonu bendrauja emocionaliai, pakeltu tonu, o teikiamas socialines paslaugas atsakovai priima iš dalies dėl šeimos situacijos riboto suvokimo, neadekvataus aplinkos vertinimo. Atsakovams buvo rekomenduota dalyvauti tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimuose, kuriuos organizavo Centras, tačiau atsakovai nedalyvavo, rekomenduota pasinaudoti projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste“ vykdomomis veiklomis, mokymais, tačiau jie mokymuose taip pat nedalyvavo. Atsakovai buvo skatinami aktyviai dalyvauti vaiko auginime ir priežiūroje, aprūpinant dukrą būtiniausiais daiktais, tačiau to nedarė. Centro socialinės darbuotojos teigimu, darbas su šeima neefektyvus, atsakovai nesusikoncentruoja, nesusidėlioja savo darbų eigos, su jais nepavyksta susitarti. Didesnė iniciatyva dėl susitikimo su vaiku yra socialinių darbuotojų.
4. Nurodė, kad nuo laikinosios globos nustatymo atsakovai su vaiku matėsi tik keletą kartų, tinkamo finansinio išlaikymo neteikė, jų santykis su specialistais nėra nuoseklus. Dėl atsakovų nebrandaus elgesio ir atsakovei (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atsakovai negeba projektuoti tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių sprendimų bei planų, neturi įgūdžių rūpintis dukra, jos (duomenys neskelbtini), užtikrinti geriausių jos interesų, todėl priežastys, dėl kurių (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko. Globos institucijos specialistų nuomone, atsakovų dukrai yra reikalinga visokeriopa priežiūra ir globa, o vaiko tėvai negeba jos užtikrinti. Tiek tėvams, tiek jų vaikui būtų reikalingas dar vienas asmuo, kuris užtikrintų vaiko ne tik fiziologinius, bet ir kitus poreikius.
Atsiliepimas
5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su ieškovo vertinimu, kad ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės yra susidariusios dėl jos kaltės. Atsakovei nuo 2021 m, gegužės 17 d. iki 2064 m. vasario 26 d. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Tad sunkumų, iškylančių atsakovei rūpinantis dukra, yra kilę dėl objektyvių priežasčių (t. y. dėl (duomenys neskelbtini)). Dėl (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovė pagal savo įmanomą supratimą turi galimybę auklėti savo dukrą ir ja rūpintis, jeigu jai būtų teikiama pagalba, atsakovė gebėtų patenkinti pagrindinius vaikų poreikius: fizinius (maistas, būstas), emocinius, sveikatos, saugumo, vystymosi, socialinius (santykiai su artimaisiais, draugais ir kitais asmenimis, susijusiais su vaiko gyvenimu ir vystymusi). Atsakovė dukrą labai myli ir stengiasi ja rūpintis. Tačiau ir šios galimybės yra apribotos ne dėl pačios atsakovės veiksmų – dukra yra apgyvendinta Vilniuje laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Tad atsakovei tiek dėl didelio atstumo, tiek dėl papildomų išlaidų yra sudėtinga lankyti dukrą. Mano, kad būtent dukters paėmimas iš jos su teismo leidimu pablogino jos (duomenys neskelbtini), sąlygojo (duomenys neskelbtini) (2021 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovės (duomenys neskelbtini). Atsakovė tris mėnesius dalyvavo tėvystės programoje, tad ieškovo kaltinimai, kad nesiima jokių priemonių situacijai šeimoje pakeisti, nepagrįsti. Atsakovės nuomone, tėvystės įgūdžiai yra įgyjami. Jiems įgyti reikalinga pagalba, ypač turint omenyje pačios atsakovės gyvenimo ir formavimosi aplinkybes (augo su močiute, motinos pavyzdžio neturėjo), (duomenys neskelbtini). Atsakovė kartu su vaiko tėvu atsakovu (duomenys neskelbtini) yra pajėgūs savarankiškai auginti dukrą ir tinkamai atstovauti dukters interesams, nepaisant savo (duomenys neskelbtini). Turi būstą, gauna pajamų, gali gauti socialinę pagalbą – šeimai gali būti paskirtos socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos asmens namuose. Atsakovė sutiktų apsigyventi kartu su dukra biudžetinėje įstaigoje (toliau – BĮ) Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kad ir be vaiko tėvo atsakovo (duomenys neskelbtini), mano, kad atsižvelgiant į vaiko amžių ji galėtų pasirūpinti vaiku padedant centro socialinėms darbuotojoms. Su laiku išmoktų dukra pasirūpinti ir viena pati ir (ar) su vaiko tėvo pagalba. Atsakovė suvokia teikiamos jų šeimai pagalbos auginant dukrą svarbą, tačiau dėl (duomenys neskelbtini). Mano, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad neturi galimybės mokėti dukrai po 100 Eur išlaikymo kas mėnesį.
6. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės vertinimu, jog ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės yra susidariusios dėl jo kaltės. Atsakovui yra (duomenys neskelbtini), tad sunkumų, iškylančių rūpinantis dukra, yra (duomenys neskelbtini). Atsakovui socialinio ar buitinio supratingumo nestinga. Jis geba auginti, auklėti savo dukrą ir ja rūpintis. Supranta pagrindinius vaiko poreikius: fizinius (maistas, būstas), emocinius, sveikatos, saugumo, vystymosi, socialinius (santykiai su artimaisiais, draugais ir kitais asmenimis, susijusiais su vaiko gyvenimu ir vystymusi), ir gali juos užtikrinti. Atsakovas stabiliai dirba, gauna pajamų. Tad jei dukra būtų grąžinta į šeimą, atsakovas galėtų gauti vaiko priežiūros atostogas ir išmokas, kurios numatytos įstatymu. Atsakovas dukrą labai myli ir pageidauja ją auginti ir ja rūpintis. Atsakovas nesutinka, kad dukrai (duomenys neskelbtini) būtų nustatyta nuolatinė globa, neterminuotai apribojus jo kaip tėvo valdžią. Kadangi dukra buvo apgyvendinta Vilniuje laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje, atsakovui tiek dėl didelio atstumo, tiek dėl papildomų išlaidų buvo sudėtinga lankyti dukrą. Jei dukra būtų buvusi globojama Klaipėdoje, atsakovas būtų galėjęs dukters gyvenime dalyvauti daug intensyviau. Atsakovas tris mėnesius dalyvavo tėvystės programoje, tad ieškovo kaltinimai, kad nesiima jokių priemonių situacijai šeimoje pakeisti, nepagrįsti. Atsakovo nuomone, tėvystės įgūdžiai yra įgyjami. Jiems įgyti reikalinga pagalba, kuri šeimai gali būti skiriama, – gali būti paskirtos socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos asmens namuose. Atsakovas kartu su dukters mama (duomenys neskelbtini) yra pajėgūs savarankiškai auginti dukrą ir tinkamai atstovauti dukters interesams, nepaisant (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi gyvenamąją vietą, gauna pajamų. Atsakovas yra visiškai adekvatus, suvokia teikiamos jų šeimai pagalbos auginant dukrą svarbą, tačiau (duomenys neskelbtini). Gyvenant BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre tiek atsakovui, tiek ir jo gyvenimo partnerei (duomenys neskelbtini) buvo išsakomi nepagarbūs epitetai, buvo akivaizdžiai nuvertinami jų gebėjimai vykdyti tėvų pareigas, tai sąlygojo nesutarimus su centro darbuotojais ir nesėkmingai baigėsi vaiko paėmimu iš šeimos. Šiuo metu vaikui jokia grėsmė atsakovo šeimoje nekiltų, nes šeimoje (duomenys neskelbtini), atsakovas gali ir geba auginti dukrą savarankiškai, mano, kad jam galėtų padėti ir jo paties mama (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad neturi galimybės mokėti dukrai po 100 Eur kas mėnesį.
7. Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimus, ieškinį prašo tenkinti. Trečiojo asmens nuomone, atsakovai negalės užtikrinti geriausių vaiko interesų, nes jie skiria vaikui per mažai laiko, atsakovų susitikimai su vaiku buvo pradėti tik 2021 m. spalio mėnesį jiems pateikus reikiamas medicinines pažymas. Atsakovams taip pat trūksta įgūdžių auginti dukrą, gyvenimas šeimoje su tėvais vaikui gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Atkreipė dėmesį į tai, jog (duomenys neskelbtini). Taip pat mano, kad atsakovai neturi finansinių galimybių patys auginti dukrą, bet tai nepaneigia jų kaip vaiko tėvų pareigos teikti dukrai finansinį išlaikymą, tačiau kol dukra yra laikinai globojama, per laikotarpį iki atsiliepimo pateikimo atsakovai dukrai išlaikymą teikė vieną kartą – 100 Eur. Pažymėjo, jog atsakovų vaikui suteiktas finansinis išlaikymas vaikui būnant laikinai globojamam, buvo nepakankamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas atskyrė vaiką (duomenys neskelbtini) nuo atsakovų motinos (duomenys neskelbtini) ir tėvo (duomenys neskelbtini) ; priteisė iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei (duomenys neskelbtini), mokamą po 50 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatė vaiko gyvenamąją vietą vaiko laikinąja globėja paskirtos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos centre, vaiko gyvenamąją vietą nustatė budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje; nusprendė iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaiko laikinajai globėjai VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai:
8.1. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nustatyta pakankamo pagrindo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų dukros atžvilgiu ir konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nustatytas bent vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytų neterminuoto tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Teismo nuomone, yra nustatytas pagrindas atsakovus atskirti nuo vaiko (CK 3.179 straipsnis), kadangi atsakovai dėl objektyvių priežasčių, jiems (duomenys neskelbtini), o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia negali tinkamai pasirūpinti vaiku.
8.2. Teismas, įvertinęs visų bylos aplinkybių visumą (tiek byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, tiek pateiktus teismui rašytinius įrodymus), konstatavo, kad objektyvios aplinkybės, dėl kurių atsakovai šiuo metu negali gyventi kartu su savo dukra (duomenys neskelbtini) ir ja tinkamai pasirūpinti, yra atsakovų negalėjimas užtikrinti mažametei saugios aplinkos, kurioje mažametė jaustųsi patogiai, atsakovų tėvystės bei socialinių įgūdžių stoka ir (duomenys neskelbtini).
8.3. Teismas padarė išvadą, kad tarp vaiko ir atsakovų nėra susiformavęs artimas ryšys, kadangi atsakovų dukra dar yra mažametė, šiuo metu tik (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir ilgiau nei metus laiko jau gyvena laikinai globojama su budinčiąja globėja, atsakovų susitikimai su dukra yra pakankamai reti, trunka trumpą laiką, nenuoseklūs, jų metu kartu dalyvaujantys institucijų atstovai pastebi, kad atsakovams trūksta tėvystės įgūdžių ir bendrų žinių apie vaiko auginimą.
8.4. Teismas, siekdamas užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, nesant duomenų, kad dabartinis globėjas netinkamai atlieka globėjo pareigas, vaiko gyvenamąją vieta iki teismo sprendimo dėl jo globos nustatymo įsiteisėjimo nustatė jo dabartinio laikinojo globėjo buveinės vietoje (paskirtos budinčios globėjos gyvenamojoje vietoje).
8.5. Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas įvertino atsakovų nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės padėties, ieškovo atstovės teismo posėdžio metu išsakytą poziciją dėl mažesnio nei pradiniu ieškiniu nurodytas išlaikymo priteisimo atsakovų dukrai, atsakovų turtinę padėtį ir galimybes artimiausiu metu gauti didesnių pajamų, padarė išvadą, kad yra pagrindas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iš atsakovų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą jų dukrai (duomenys neskelbtini) po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiuojant atsakovų minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui pervestas sumas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, jame prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai ir motyvai:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, teismas nebuvo nuoseklus, vertindamas ir tirdamas visus priimtus įrodymus, išvadas ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos bei tarptautines materialinės teisės normas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teises normas, betarpiškumo principą ir įrodymų ištyrimo būtinumą.
9.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad atsakovai daro ypatingą žalą savo dukros vystymuisi ar visiškai ja nesirūpina. Nurodo, kad atsakovai myli savo dukrą ir susitinka su ja pagal galimybes, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) dirba ir stengiasi išlaikyti savo dukrą. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad mažametės tėvas gali pasirūpinti dukra. Šiuo metu (duomenys neskelbtini).
9.3. Pažymi, kad vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Atsakovų veiksmai ir gyvenimo būdas, nepaisant to, kad trūksta socialinių įgūdžių, nėra priešingi jų dukros atžvilgiu, jiems, padedant socialiniams darbuotojams, pavyktų užtikrinti dukros būtinųjų poreikių užtikrinimą. Atskyrimas nuo tėvų yra kraštutinė ir perteklinė priemonė šioje situacijoje.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo VšĮ „Vilniaus SOS vaikų namai“ pateikė atsiliepimą į atsakovų skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir motyvai:
10.1. Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bei tarptautinės materialiosios teisės normas, tačiau skunde nenurodoma pakankamai argumentų, dėl kurių šią prielaidą būtų galima laikyti pagrįsta. Skunde nėra minimos konkrečios netinkamai pritaikytos teisės normos, jų taikymas sprendime neanalizuojamas.
10.2. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi teismas visus įrodymus ištyrė sistemingai ir nuosekliai.
10.3. Nurodo, kad taikant atskyrimą nereikia įrodyti aplinkybių, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina. Pažymi, kad atskyrimo taikymo sąlygos skiriasi nuo neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymo sąlygų. Ypatinga žala vaiko vystymuisi ar tai, kad tėvai vaiku nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, vertinami taikant arba ginčijant neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
10.4. Pažymi, kad atsakovai su dukra susitikdavo retai, o surinkti įrodymai ir liudijimai tik parodo, kad atsakovų tėvystės įgūdžiai yra nepakankami. Abejoja, kad atsakovai galėtų savarankiškai pasirūpinti dukra. Atsakovai nesugeba užtikrinti dukros interesų. Atsižvelgiant į vaiko interesų svarbą ir prioritetą bei vaiko saugumą, darytina išvada, kad atskyrimas nuo tėvų gali geriausiai atitikti vaiko poreikius ir būtų racionaliausia priemonė saugant ryšį su biologine šeima.
11. Daugiau atsiliepimų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo
16. Ginčijamu sprendimu iš dalies patenkintas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys ir atsakovai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) atskirti nuo vaiko (duomenys neskelbtini), iš jų priteistas išlaikymas, jį nuspręsta išieškoti vaiko laikinajam globėjui iki teismo sprendimo dėl globos vaikui nustatymo įsiteisėjimo dienos. Nors atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo argumentų ir turinio matyti, jog atsakovai ginčija teismo sprendimo dalį dėl vaiko atskyrimo, nesutikimo motyvų su kita sprendimo dalimi nedėsto. Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo ieškinys dėl (duomenys neskelbtini) atskyrimo nuo atsakovų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, toliau teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą vertins apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste, o dėl neapskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas nepasisakys.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimus iš dalies, konstatavo, kad atsakovai nesugeba sukurti saugios aplinkos vaikui, nevisiškai užtikrina vaiko pagrindinius poreikius, ir, (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis CK 3.179 straipsniu, nusprendė atskirti vaiką nuo tėvų. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nebuvo įrodyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) negali pasirūpinti dukra. Atsakovų manymu, dukros atskyrimas nuo tėvų yra kraštutinė ir perteklinė priemonė šioje situacijoje.
18. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas ir numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šios bylos duomenimis, tėvai šių pareigų tinkamai nevykdo, tačiau deklaruoja siekį rūpintis dukra, bet dėl susidėjusių aplinkybių nurodo negalintys savo pareigų tinkamai atlikti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, turėjo išnagrinėti ginčą vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais.
19. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių.
20. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
21. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 3.179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3548-915/2015). Tėvams tenka pareiga vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius, o šių poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų. Tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą.
23. Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis, suponuojančias galimybę teismui veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 48 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teismo pareiga išsamiai išanalizuoti faktines aplinkybes apima būtinybę įvertinti emocinius, psichologinius, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius, išklausyti proceso dalyvius (tėvus), esant galimybei – išklausyti vaiko nuomonę, taip pat įvertinti socialinių darbuotojų, gydytojų ir ekspertų nuomones, išanalizuoti tėvų valdžios įgyvendinimo su pagalba galimybę ir atsižvelgti į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išsaugotos esamos socialiai reikšmingos vaiko poreikių tenkinimo galimybės ir sudarytos sąlygos užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.
24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į susiklosčiusias šeimynines aplinkybes, vaiko interesus, byloje tinkamai taikė vaiko teisių apsaugos priemonę, numatytą CK 3.179 straipsnyje. Pažymėtina, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iš esmės atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, atsakovai turi teisę ir pareigą su vaikais bendrauti, stengtis atkurti prarastą ryšį. Svarbu suvokti, kad šeimoje susidariusi padėtis savaime nėra negrįžtamas procesas.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 3.179 straipsnio normą, kuri reglamentuoja vaikų ir tėvų atskyrimą, nusprendė, kad atsakovams šiuo metu trūksta tėvystės įgūdžių, jie nėra pakankami, o bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovai galėtų savarankiškai pasirūpinti dukra, kadangi jie kol kas negeba užtikrinti dukros interesų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms šioje byloje.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovų dukra Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir tuo pagrindu jai nustatyta laikinoji globa. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jį išlaikė iš dalies, bendravo epizodiškai. Nuo 2021 m. birželio 2 d., kai atsakovų dukrai buvo paskirta laikinoji globa VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, atsakovas (duomenys neskelbtini) su dukra susitiko septynis kartus, o atsakovė (duomenys neskelbtini) aštuonis kartus. Nors atsakovai nurodo, kad domisi dukros gyvenimu, ir žada, pasikeitus aplinkybėms, remti finansiškai, kolegijos vertinimu, šiuo metu pakankamai pastangų tam nededa.
27. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde teigia atsakovai, nekonstatavo, kad įrodyta, jog atsakovai daro ypatingą žalą savo dukros vystymuisi, teismas konstatavo, kad įrodyta, jog atsakovai dėl objektyvių priežasčių (duomenys neskelbtini), o ne dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia negali tinkamai pasirūpinti vaiku ir kartu su juo gyventi. Atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta pagrindo neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams jų dukros atžvilgiu, todėl teismas tenkino ieškinį iš dalies ir nusprendė vaiką atskirti nuo atsakovų. Atsakovų apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, susiję su tuo, kad jie nedaro žalos dukros vystymuisi, visiškai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nekonstatavo. Byloje teismo buvo konstatuotos objektyvios aplinkybės, lėmusios vaiko atskyrimą nuo tėvų.
28. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: (duomenys neskelbtini). Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad, įvertinusios atsakovų šeimoje susiklosčiusią situaciją, valstybės lygmeniu įgaliotos institucijos taikė prevencines priemones ir teikė paslaugas atsakovams siekdamos užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą ir teisėtų interesų apsaugą.
29. Byloje esančių aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovai dėl objektyvių aplinkybių ((duomenys neskelbtini)) negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, negali tinkamai vykdyti savo, kaip tėvų, pareigų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai neprisiima atsakomybės už savo veiksmus, nevykdo pagalbos plane numatytų rekomendacijų, nesirūpina vaiko ugdymu, (duomenys neskelbtini), neteikia pakankamo išlaikymo, negeba užtikrinti geriausių vaiko interesų tenkinimo, teigiamų pokyčių šeimoje nėra, atsakovai neturi tinkamų sąlygų ir pakankamai pajamų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku. Įvertinus 2022 m. birželio 3 d. bei 2022 m. birželio 15 d. susitikimo su vaiku stebėjimo protokolų turinį nustatyta, kad atsakovams trūksta ne tik įgūdžių auginti vaiką, bet ir bendro supratimo apie vaikus, jų priežiūrą, raidą, vystamąsi, fizines galimybes. Atsižvelgiant į byloje susiklosčiusias aplinkybes, atsakovų dukrai (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra nustatyta laikinoji globa. Globėja paskirta VšĮ Vilniaus SOS vaikų kaimas“, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta budinčio globotojo gyvenamojoje vietoje, tai yra aplinkoje, kurioje užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai.
30. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovų šeimoje situacija gerėja, kad atsakovai suvokia sveiko vaiko vystymosi principus ir siekia juos užtikrinti. Byloje nebuvo nustatyta situacijos pasikeitimo prielaidų iš esmės būtent dėl atsakovų priešiškumo ir nenoro priimti socialinių darbuotojų pagalbą, polinkio dėl susiklosčiusios situacijos kaltinti kitus asmenis ir neįžvelgti savo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagalbos priemonės atsakovų šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamo rezultato nedavė. Atitinkamai vien tik esamos pagalbos (paslaugų) teikimas atsakovų šeimai nėra tikslingas ir nagrinėjamu atveju nepadeda užtikrinti geriausių vaiko interesų.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą įvertintinos ne pavienės aplinkybės, o nuoseklus, pasikartojantis atsakovų elgesys įgyvendinant pareigas vaikui, šio elgesio pokyčiai bei jų stabilumas. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku į šeimos gyvenimą įsikiša valstybė ir per savo institucijas teikia tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti, turi būti vertinamas tėvų elgesys šios paramos teikimo kontekste ir konstatavus, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos.
32. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė laikinai atskirti vaiką nuo atsakovų, įvertinęs tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų šalių bendravimo, palengva suartintų vaiką ir atsakovus, esant atsakovų norui priimti pagalbą, kurią teikia institucijos. Teisėjų kolegija šioje byloje neneigia vaiko teisės į biologinę šeimą, tik pažymi, kad tokia vaiko teisė turi būti užtikrinama nedarant žalos pačiam vaikui. Pirmosios instancijos teismas, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo teisiniams santykiams reguliuoti tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai vaiką atskyrė nuo tėvų (įteisindamas faktiškai nusistovėjusius santykius).
33. Pažymėtina, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).
34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko nepagrįstais atsakovų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė betarpiškumo principą ir įrodymų ištyrimo būtinumą, o teismo sprendimas nėra nuoseklus, pagrįstas ir motyvuotas. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti.
35. Civilinio proceso betarpiškumo principas reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės (CPK 14 straipsnis).
36. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Atsakovai apeliaciniame skunde privalėjo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jų manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias konkrečiai materialinės ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju atsakovai nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė.
37. Iš apskųsto sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovų pateiktus įrodymus: šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės ir jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu tinkamiausia vaiką atskirti nuo tėvų, įvertinus aplinkybes, susijusias su jų objektyviomis galimybėmis užtikrinti saugią aplinką. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinę bylos medžiagą ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Atsakovai iš esmės nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdami su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neduoda pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.
39. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė. Kolegijos vertinimu, atsakovai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
40. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad sprendimas nebuvo tinkamai motyvuotas, visų pirma pažymėtina, jog motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste.
41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį ir bylos duomenis, pažymi, kad teismo sprendime detaliai atsakyta į esminius bylos nagrinėjimo metu keltus klausimus ir įvertinti pagrindiniai faktiniai ir teisiniai nagrinėto ginčo aspektai. Iš sprendimo turinio aišku, kokiais argumentais remdamasis teismas tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo netinkamai ir (ar) nepakankamai motyvuotas, todėl šie atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
42. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės normos, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai teisės normos buvo pažeistos, todėl nėra aišku, kuo remiantis teigiama, kad įstatymo normos buvo netinkamai pritaikytos skundžiamame sprendime. Pažymėtina, kad CK 3.180 straipsnio norma, kuri nurodoma apeliaciniame skunde ir kuri reglamentuoja tėvų valdžios apribojimo sąlygas, būdus ir pasekmes, šioje konkrečioje byloje priimant sprendimą nebuvo taikoma.
43. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329–330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
45. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti vaiką nuo jo tėvų, yra visiškai pagrįsta. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus ieškinio aplinkybes ir pritaikius teisės normas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.