Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-323-197/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-12
Bylos Nr.: 1A-323-197/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-68-1-00913-2014-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laima Garnelienė, Valdimaras Bavėjanas, Linas Šiukšta
Nuteistasis: J. B.
Civilinis ieškovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

Kategorijos

1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-323-197/2018Proceso Nr.1-68-1-00913-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.10. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Gudžiūnui,gynėjui advokatui Aliui Galminui,nuteistajai J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės Vidos Skalauskienės, civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus, civilinio ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K. (duomenys pakeisti)“ ir nuteistosios J. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

J. B. įpareigota paskirtą baudą sumokėti į Teritorinę mokesčių inspekcijos kasą per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. B. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį nesant jos veikoje šių nusikalstamų veikų požymio.

UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 33 726,96 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 96,74 Eur, VSDFV Vilniaus skyriaus 209,35 Eur civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Panaikintas nuosavybės teisių apribojimas į J. B. automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad būdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, įmonės administracinę veiklą vykdydama adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų pagrindimą apskaitos dokumentais, tyčia, pažeisdama BAĮ 6 straipsnio 2 dalį, kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, kuris numato, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus)“, 16 punktą, kuris numato, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y.:

1.1. UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. 23 atvejais, 2014 m. gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais, išmokėjo darbo užmokestį UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams S. P. 200 Lt (57,92 Eur), N. B. – 150 Lt (43,44 Eur), R. L. – 250 Lt (72,40 Eur), I. Ž. – 350 Lt (101,37 Eur), A. K. – 50 Lt (14,48 Eur), A. K. – 100 Lt (28,96 Eur), tačiau šioms darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio nepagrindė apskaitos dokumentais, nesurašė pirminių apskaitos dokumentų – darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, išmokėto darbo užmokesčio nepagrindė banko mokėjimo pavedimais, kasos išlaidų orderiais ir šių duomenų tyčia neperdavė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „G. (duomenys pakeisti)“, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), dėl to į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ į apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų – darbo užmokesčio – iš viso 1 788,93 Lt (518,11 Eur) priskaitymo bei apskaitos dokumentais – kasos išlaidų orderiais – 23 atvejais nepagrindė išmokėto grynaisiais pinigais darbo užmokesčio UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams, iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur), iš jų – S. P. 200 Lt (57,92 Eur), N. B. – 150 Lt (43,44 Eur), R. L. – 250 Lt (72,40 Eur), I. Ž. – 350 Lt (101,37 Eur), A. K. – 50 Lt (14,48 Eur), A. K. – 100 Lt (28,96 Eur), šių išlaidų neįrašė į kasos knygą ir laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. minėtais 23 atvejais darbo užmokesčio žiniaraščių, darbo užmokesčio išmokėjimo dokumentų duomenų neužregistravo apskaitos registruose: apskaitos registre „Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai“ 23 atvejais (gegužės, birželio, rugsėjo, spalio ir lapkričio mėnesiais) neužregistravo 1 788,93 Lt (518,11 Eur) priskaičiuoto darbo užmokesčio, apskaitos registre „Mokėtinas darbo užmokestis“ 23 atvejais neužregistravo 1 100 Lt (318,58 Eur) mokėtino darbo užmokesčio, apskaitos registre „Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis“ neužregistravo 330,44 Lt (95,70 Eur) mokėtino į Valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokesčio, apskaitos registre „Mokėtinos socialinio draudimo Įmokos“ neužregistravo 722,87 Lt (209,36 Eur) mokėtinų mokesčių ir įmokų į VSDF biudžetą nuo pajamų, susijusių su darbo santykiais, apskaitos registre „Kasa“ 23 atvejais neužregistravo piniginių lėšų išlaidų iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kasos, iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur).

1.2. Taip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. tyčia, 23 atvejais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojams išmokėjusi grynaisiais pinigais darbo užmokestį iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki 2014 metų lapkričio mėnesio apskaitos dokumentais nepagrindė ir UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinėje apskaitoje neužregistravo darbo užmokesčio priskaitymo iš viso 1 788,93 Lt (518,11 Eur) bei darbo užmokesčio išmokėjimo grynaisiais pinigais iš viso 1 100 Lt (318,58 Eur).

1.3 Taip J. B., būdama atsakinga už UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais veiksmais J. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2. J. B. buvo kaltinama tuo, kad būdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorė, įmonės administracinę veiklą vykdydama adresu (duomenys neskelbtini), užimamų pareigų pagrindu turėdama savo žinioje UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtą ir turėdama teisę disponuoti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančiomis piniginėmis lėšomis, veikdama Klaipėdos regiono kasom priklausančiose parduotuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautą produkciją priėmė 282 661,37 Lt (81 864,39 Eur) grynaisiais pinigais, iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautą produkciją priėmė 452 089,45 Lt (130 934,15 Eur) grynaisiais pinigais, iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenių už suprekiautą produkciją priėmė 144 224,38 Lt (41 770,27 Eur) grynaisiais pinigais, iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dirbusių barmenų už suprekiautą produkciją priėmė 238 063,54 Lt (68 947,97 Eur) grynaisiais pinigais, iš viso už suprekiautą produkciją minėtose parduotuvėse laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. iš barmenų priėmė 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur) grynaisiais pinigais, kasos operacijų žurnaluose pasirašydama, jog šiuos pinigus 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur) gavo, įskaitant UAB „L. (duomenys pakeisti)“ komercijos direktoriaus A. V. iš barmenių už suprekiautą produkciją minėtose parduotuvėse 2014 m. gegužės 7 d. priimtus 18 150 Lt (5 256,60 Eur) grynaisiais pinigais, kuriuos pastarasis tą pačią dieną pats įnešė į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, tačiau ji į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, pasinaudodama bankomatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), per 251 kartą grynaisiais pinigais įnešė 970 800 Lt (281 163,11 Eur), apskaitos dokumentais pagrindė 11 636, 28 Lt (3 370,10 Eur) išlaidų, o likusių grynųjų pinigų 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, į bendrovės kasą neįnešė ir UAB „L. (duomenys pakeisti)“ veikloje nepanaudojo.

2.1. Be to, J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos regiono kasoms priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), paėmė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ produkcijos ir už ją pinigų nesumokėjo, t. y. 2014 m. kovo 21 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. balandžio 6 d. pasiėmė 1 1itrą alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. balandžio 6 d. pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 9 d. pasiėmė 8 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 11,18 Lt (3,24 Eur), 2 1 pilstomos giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. gegužės 11 d. pasiėmė 6 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 32,94 Lt (9,54 Eur), 1 litrą alkoholinio alaus „Kaunas“, kurio vertė 5,29 Lt (1,53 Eur), 2014 m. gegužės 19 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Grinberge“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. gegužės 23 d. pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberge“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 24 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Kupiškėnų šventinis“, kurio vertė nenustatyta, 2014 m. gegužės 27 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Kupiškėnų šventinis“, kurio vertė nenustatyta, 2014 m. gegužės 29 d. pasiėmė 1 litrą nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 5,79 Lt (1,68 Eur), 2014 m. gegužės 30 d. pasiėmė 3 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 6,39 Lt (1,85 Eur), 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (5,94 Eur), 2014 m. gegužės 31 d. pasiėmė 2 1 giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. gegužės 31 d. per savo tėvą R. B. pasiėmė 2 1 giros „Vilnius“, kurios vertė 8,58 Lt (2,49 Eur), 2014 m. liepos 10 d. pasiėmė 3 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 6,39 Lt (1,85 Eur), 2014 m. liepos 13 d. pasiėmė 2 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 10,98 Lt (3,18 Eur), 2014 m. liepos 17 d. pasiėmė 1 litrą juodosios giros „Hovald“, kurios vertė 4,59 Lt (1,33 Eur), 2014 m. liepos 19 d. paėmė 6 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 32,94 Lt (9,54 Eur), 2014 m. liepos 20 d. pasiėmė 4 1 nefiltruoto alkoholinio alaus „Vilnius“, kurio vertė 21,96 Lt (6,36 Eur), 2014 m. liepos 27 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 10,55 Lt (3,06 Eur), 2014 m. rugpjūčio 23 d. pasiėmė 1 vnt. pakuotės alkoholinio alaus „Savas Kaunas“, kurio vertė 9,15 Lt (2,65 Eur), 1 litrą alkoholinio alaus „Baltasis tiltas“, kurio vertė 7,56 Lt (2,19 Eur), 1 litrą giros „Baltasis tiltas“, kurios vertė 5,99 Lt (1,73 Eur), 2014 m. spalio 14 d. pasiėmė 1 litrą alkoholinio alaus „Keptinis“, kurio vertė nenustatyta, 1 litrą alkoholinio alaus „Kanapinis šviesus“, kurio vertė 7,70 Lt (2,23 Eur), 1 litrą alkoholinio alaus „Butautų dvaras tamsus“, kurio vertė 8,49 Lt (2,46 Eur), 2014 m. lapkričio 20 pasiėmė 2 1 alkoholinio alaus „Grinberger“, kurio vertė 20,50 Lt (8,94 Eur).

2.2. Taip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jos žinioje buvusi didelės vertės svetimą – UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausanti – turtą – 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) grynųjų pinigų bei produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur), nesumokėdama už pasiimtus gėrimus, iš viso 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur), tuo padarydama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur) turtinę žalą.

Šiais veiksmais J. B. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

3. Be to, J. B. buvo kaltinama tuo, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir į nustatyta tvarka patvirtintus dokumentus aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), turtą, jo naudojimą, dirbančių apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, t. y. buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismas J. B. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisino, nesant jos veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymio. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neskundžiama.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendyje nurodoma, kad J. B. kaltė dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pinigų pasisavinimo buvo grindžiama pinigų paėmimo faktu ir jų neįnešimu į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą per bankomatą ir pardavėjų parodymais, kurios teigė, jog pačios pinigų nepasisavindavo, tačiau vien pinigų trūkumas neleidžia daryti tiesioginės išvados, jog būtent nuteistoji pasisavino trūkstamus pinigus.

4.1. Šioje byloje teismas nustatė, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ J. B. iš pradžių dirbo paprasta pardavėja, su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Vėliau ji tapo direktore, tačiau jos įforminimas buvo nepakankamai reglamentuotas. Byloje yra vienintelės akcininkės sprendimas paskirti J. B. direktore nuo 2013 m. liepos 10 d., tačiau J. B. nebuvo supažindinta su šiuo įsakymu ir nebuvo pakeista darbo sutartis. J. B. nebuvo supažindinta su sprendimu, kuriuo jai būtų pavesta tvarkyti kasą. Liudytojas A. V. pripažino, jog J. B. kaip direktorė gaudavo didesnį atlyginimą, kurį pasiimdavo iš kasos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atlyginimo padidėjimas jokiuose dokumentuose oficialiai nebuvo užfiksuotas, t. y. vienintelio akcininko sprendime paminėta, jog J. B. nustatomas minimalus atlyginimas ir nieko nenurodoma, kad J. B. leidžiama pasiimti papildomą atlyginimą iš kasos.

4.2. Teismas nustatė, kad pinigus iš parduotuvių surinkdavo ne tik J. B., bet ir A. V., atsakingas už kito regiono parduotuves (R. L., D. B., A. J., I. P., I. Ž. parodymai). Bendrovėje nebuvo reglamentuota, kokiu grafiku J. B. turi įnešti surinktus pinigus į bankomatą, nes darbo dienos pamainoje dirbanti pardavėja palikdavo pinigus parduotuvėje, sudėdama juos į dėžutę ar maišelį, taigi pinigai likdavo parduotuvėje, o kitą dieną pereidavo kitos pardavėjos žinion. Tuo tarpu J. B. surinkdavo pinigus nebūtinai tą pačią dieną, o kartą ar du kartus per savaitę. Be to, iš banko išrašų matyti, jog pinigai surinkti iš keturių parduotuvių, buvo įnešami per bankomatą ne tą pačią dieną, o kartais ir net kas kelias. Bendrovė taip pat nenustatė atskiros tvarkos, kaip turi būti inkasuojami pinigai, nebuvo priimtas įsakymas, supažindinantis J. B. su pinigų surinkimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad, anot G. V., kuri tvarkė šios bendrovės buhalterinę apskaitą, ji pastebėdavo, jog kasos operacijų žurnaluose trūkdavo asmens, kuris surinko pinigus, parašų, skambindavo dėl to J. B., tačiau nepaisant to, nebuvo atliekamos inventorizacijos, patikrinimai ir piniginių lėšų trūkumas kaupėsi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.

4.3. Taip pat apygardos teismas nustatė, kad pardavėjos atlyginimą, užmokestį už papildomą darbą, pavadavimą pasiimdavo tiesiogiai iš parduotuvių kasos, apie tai savo ranka įrašydamos lapeliuose. Nors tokie lapeliai negali būti pripažinti tinkamu buhalterinės apskaitos, tačiau dėl tokios tvarkos galimai atsirado trūkumas. Be to, lieka nepaneigtinas faktas, jog tokių lapelių galėjo būti ir daugiau. Apygardos teismas konstatavo, kad nepaisant trūkstamų pinigus paimančio asmens parašų kasos operacijos žurnaluose, pinigų buvo įnešta daugiau nei nustatytas trūkumas. Ši aplinkybė įrodo, jog J. B. neturėjo tiesioginės tyčios pasisavinti piniginių lėšų. Pažymėjo, kad dėl trūkumo gali būti kalti tiek A. V., kuris taip pat surinkdavo iš parduotuvių pinigus, tiek ir pardavėjos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad piniginių lėšų trūkumo parduotuvėse problemą bendrovės vadovai galėjo išspręsti anksčiau galiojusio Darbo kodekso tvarka, taikant darbuotojams materialinę atsakomybę (2002 m. birželio 4 d. Darbo kodekso 245, 246, 253, 255 straipsniai).

4.4. Teismas nuosprendyje nurodė, kad J. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė dėl kaltinimo, jog ji pasiėmė iš parduotuvių produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur) ir už tai nesumokėjo, nes minėto turto vertė neviršija 3 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Jai gali kilti tik administracinė arba materialinė atsakomybė.

4.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra nustatyta J. B. kaltės dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančių pinigų pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis) ir ją išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl paliko UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 33 726,96 Eur civilinį ieškinį nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė V. Skalauskienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. buvo išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, prie šios bausmės visiško bausmių sudėjimo būdu pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 100 MGL (3 766 Eur) baudą ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, 100 MGL (3 766 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš J. B.: 33 705,90 Eur bankroto administratoriui, 209,35 Eur VSDFV Vilniaus skyriui, 96,74 Eur VMI.

Laikinąsias apsaugos priemones, paskirtas 2017 m. balandžio 6 d. J. B. automobiliui „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti.

5.1. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas J. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, objektyviai neįvertino pardavėjų parodymų ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta J. B. kaltė dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausančių pinigų pasisavinimo.

5.2. Apeliantės manymu, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad suprekiauti pinigai buvo perduodami J. B., tačiau pastaroji tyčia, turėdama nusikalstamą sumanymą savintis jos žinioje buvusias UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pinigines lėšas, ne visada pasirašydavo kasos operacijų žurnale, taip siekdama užmaskuoti daromą nusikalstamą veiką ir išvengti atsakomybės. Tai patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklaustų pardavėjų liudytojų M. B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. nuoseklūs parodymai, kad J. B. paimdavo pinigus, bet ne visada pasirašydavo kasos knygoje. Dėl to daro išvadą, kad J. B. pasirašymas kasos operacijų žurnale, kai kuriais atvejais buvo tik formalus dalykas. Be to, nepaneigti liudytojų parodymai, kad visi suprekiauti pinigai buvo perduoti direktorei J. B.. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad suprekiautus pinigus savindavosi pardavėjos, komercijos direktoriaus pareigose dirbęs A. V., todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, kad dėl trūkumo gali būti kalti A. V. ir pardavėjos nepagrįstas, neparemtas objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis.

5.3. Prokurorė pažymėjo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo žinoma, kad pinigus iš parduotuvių surinkdavo ne tik J. B., bet ir A. V., todėl ta suma – 18 150 Lt (5 256,60 Eur), kuri buvo paimta ir iš karto įnešta A. V. 2014 m. gegužės 7 d., išminusuota. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas A. V. parodė, kad vienintelį kartą, kai Palangoje atidarė naują parduotuvę, apžiūrėjo visas parduotuves ir tuo pačiu surinko pinigus, kuriuos įnešė į banką, apie tai informavo direktorę. Analogiškus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu, netikėti jais nėra pagrindo, nes juos dar patvirtina ir 2015 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-3/82 „Dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“ ūkinės finansinės veiklos“. Taigi, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad A. V. iš parduotuvių surinktus pinigus būtų pasisavinęs.

5.4. Liudytojų M. B., E. Č., I. B., J. B., V. D., R. L., I. P., D. B., I. Ž., A. J. parodymai apie tai, jog pinigus nagrinėjamu laikotarpiu surinkinėjo ir A. V., nėra nuoseklūs ir vertintini kritiškai. Pažymėjo, kad iš liudytojos I. P. parodymų negalima daryti konkrečių išvadų, o liudytoja D. B. suinteresuota duoti palankius parodymus J. B. naudai, nes yra nuteistosios motina, liudytoja A. J. davė nekonkrečius parodymus, t. y. negalėjo nurodyta kada, kokiomis sumomis A. V. paėmė pinigus.

5.5. Prokurorė teigia, kad J. B., būdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ vadove, vadovaujantis ABĮ 37 straipsniu ir BAĮ 21 straipsniu, pati privalėjo reglamentuoti ir priimti bendrovės vidaus norminius aktus, kuriuose būtų numatyta suprekiautų pinigų laikymo, surinkimo, įnešimo į bendrovės sąskaitą tvarkas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, jog bendrovė nenustatė atskiros tvarkos pinigų inkasavimui, nebuvo priimtas įsakymas dėl pinigų surinkimo tvarkos, ir J. B. nepagrįstai išteisino. Apeliantė daro išvadą, kad nuteistajai buvo palanki tokia tvarka, todėl ji ją toleravo, kadangi taip lengviau galėjo pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Šią išvadą patvirtina ir liudytojo A. V. parodymai, jog tik atlikus patikrinimą buvo sužinota apie pinigų grobstymą ir kreiptasi į teisėsaugos institucijas.

5.6. Prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors buvo žinoma apie kasos operacijų žurnaluose trūkstamus parašus už surinktus pinigus, tačiau vis tiek nebuvo atliktos inventorizacijos, patikrinimai. Pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ bei patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 10 punktą inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu. Taigi, J. B., būdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore, pati privalėjo organizuoti inventorizacijos atlikimą, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad niekada nebuvo atliekama inventorizacija ir ji nežino, kodėl nebuvo atliekama. Taip pat nežinojo, ar A. V. tiriamuoju laikotarpiu inkasavo pinigus parduotuvėse Klaipėdoje, Palangoje ir Gargžduose.

5.7. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, kad J. B. pateikti lapeliai neatitinka BAĮ 4, 13 straipsnių, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl šiuos rankraštinius įrašus vertina kritiškai, kaip nuteistosios pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sumažinti pasisavintų pinigų kiekį. Teismas objektyviai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, jog atliktų kratų metu nebuvo rasta jokių lapelių su reikšmingais įrašais, tokių nepateikė ir pati nuteistoji iš pačių pradžių ir tik pateikus įtarimus ji juos pateikė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tokių lapelių, pateisinančių turėtas išlaidas, galėjo būti ir daugiau.

5.8. Taip pat prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorės pareigose dirbo J. B.. Tai patvirtina 2013 m. liepos 11 d. J. B. pasirašytas ir Juridinių asmenų registrų centrui pateiktas prašymas, vienintelės akcininkės sprendimas. Iš liudytojų V. D., S. P., A. K., D. B. parodymų matyti, kad J. B. suvokė esanti direktore. Be to, ir pati nuteistoji J. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog buvo paskirta ir dirbo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorės pareigose. Taigi J. B. dirbdama direktorės pareigose privalėjo organizuoti bendrovės veiklą bei bendrovės tikslų įgyvendinimą, todėl teismo teiginys, kad J. B. nebuvo supažindinta su sprendimu yra nepagrįstas ir formalus. Iš pačios nuteistosios parodymų matyti, kad J. B. dirbo anksčiau pardavėja, todėl žinojo apie pinigų išėmimą ir tvarkymą iš kasos, o liudytojas A. A. parodė, kad ji buvo supažindinta su pinigų surinkimo procedūra. Dėl to prokurorė J. B. veiksmus, kai ji, paėmusi pinigus iš kasos nepasirašydavo kasos žurnale, vertina kritiškai, kaip siekiu užmaskuoti iš kasos paimtus ir pasisavintus pinigus.

5.9. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų prokurorė daro išvadą, kad J. B., būdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtą, tyčia nepasirašydama kasos operacijų žurnale, tačiau paėmusi pinigus, savinosi svetimą UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausantį turtą: 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) bei produkciją (gėrimus) sumoje už 327,28 Lt (94,79 Eur), kai juos pasiimdavo nesumokėjusi, ir taip padarė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ 116 779,74 Lt (33 821,75 Eur) turtinę žalą.

2. Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktorius V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria VSDFV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant VSDFV Vilniaus skyriui iš J. B. 209,35 Eur turtinės žalos atlyginimo.

6.1. VSDFV Vilniaus skyriaus direktorius nurodo, kad neigiami padariniai – turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetui buvo padaryta ne vien tik J. B. veiksmais, pasireiškusiais neteisingų duomenų apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“ apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, įrašymu į atitinkamus dokumentus ir jų pateikimu valstybės įgaliotai institucijai, inkriminuotais kaip nusikalstama veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, bet visa sistema tęstinių tyčinių neteisėtų nuteistosios J. B. veiksmų. Neigiamų padarinių (žalos) atsiradimą sąlygojo visų pirma dėl apgaulingos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas.

6.2. Apgaulingos apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, padaroma žala valstybės finansų sistemai, biudžetui, nes tokiu būdu nuo valstybės nuslepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Iš 2015 m. spalio 28 d. specialisto išvados Nr. 5-3/82 matyti, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ neparodė apskaitoje darbo užmokesčio apskaitymo darbuotojams už 1 788,93 Lt (518,11 Eur), ir nuo apskaitoje neparodyto priskaičiuoto darbo užmokesčio neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių 722,86 Lt (209,35 Eur). Dėl šių tyčinių neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų buvo iškreipta reali situacija apie UAB „L. (duomenys pakeisti)“ pajamas, turtą, įsipareigojimus bei privalomus mokėti mokesčius. Taigi nesant buhalterinėje apskaitoje įforminto darbuotojams papildomai apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, nuo kurio išskaičiuojami privalomi mokėti mokesčiai, todėl nesumokėti mokesčiai valstybinėms institucijoms.

6.3. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 21 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalį tokia žala atlyginama iš asmens, kuris atsakingas už jos padarymą. Pagal suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-448/2011, Nr. 2K-16/2011, Nr. 2K-374/2013) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (tolia – MAĮ) 2 straipsnio 17 dalį, 40 straipsnio 6 punktą yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B.. Taigi tarp J. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalies, ir VSDF biudžetui padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl apelianto pareikštas civilinis ieškinys 209,35 Eur žalos turi būti patenkintas.

6.4. Šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ jokia nusikalstama veika nebuvo kaltinamas ar nuteistas, todėl šią žalą turi atlyginti J. B., o teismas nepagrįstai nurodė, kad VSFDV Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys gali būti sprendžiamas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškovas daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl byloje pareikšto VSFDV Vilniaus skyriaus civilinio ieškinio ir paliko jį nenagrinėtą, t. y. netinkamai išsprendė kitus nuosprendžio klausimus.

3. Civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir iš nuteistosios (civilinės atsakovės) J. B. priteisti civilinį ieškinį – 33 726,96 Eur.

4. Nuteistoji J. B. apeliaciniu skundu prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

8.1. Nuteistoji J. B. nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria ji nuteista, yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji būtų padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ji niekada nevedė ir netvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos, o tai darė UAB „GV finansiniai sprendimai“ vyriausioji buhalterė G. V., todėl ji nėra šios veikos subjektas.

8.2. Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad ji mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, nes tai darė ne ji, o vyr. buhalterė G. V.. Be to, liudytojos patvirtino, kad ne J. B. joms išmokėjo apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokestį, o tokią tvarką UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buvo nustatęs vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius A. V., dar prieš J. B. tampant šios įmonės direktore.

8.3. Nuteistoji teigia, kad byloje neginčytinai nustatyta tik tai, kad ji dirbo pardavėja UAB „L. (duomenys pakeisti)“ nuo 2011 m., į kurias paskyrė tuo metu bendrovei vadovavęs A. A.. Apie 2013 m. buvęs direktorius paskambino ir pasveikino ją tapus nauja direktore, ir nurodė, kad jai reikės surinkti pinigus Klaipėdoje, juos įnešti į banką, per jai suteiktą kortelę. Tačiau ji nebuvo supažindinta su akcininkės sprendimu ir nesikreipė į registrų centrą dėl jos kaip direktorės įregistravimo, o tai padarė A. V.. Pažymi, kad net tapus tariama direktore ji ir toliau dirbo tą patį darbą, t. y. barmenės-pardavėjos pareigose, ir tik papildomai surinkdavo pinigus, kuriuos įnešdavo į banką. Ji kaip direktorė nesprendė jokių klausimų susijusių su bendrove, nevedė buhalterijos, nemokėjo atlyginimų, todėl nebuvo suinteresuota apgaulingai tvarkyti buhalteriją. Visus UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikalus tvarkė vienintelis akcininkas, generalinis direktorius A. V., kuris kartu su buhaltere G. V. ir vedė buhalteriją. Būtent šie asmenys sprendė kokius mokėti darbuotojams atlyginimus, pavedimu ar grynais. A. V. surinkdavo iš visų parduotuvių pinigus, PVM sąskaitas faktūras, lapelius, kuriuos ir turėjo perduoti buhalterei, kad ji paskaičiuotų patirtas išlaidas, darbo atlyginimus. Galimai A. V. šių dokumentų nepateikdavo buhalterei, o gali būti, jog jie kartu nuspręsdavo ar įtraukti ir apskaičiuoti, ar nuslėpti ir sunaikinti minėtus dokumentus, kad išvengtų papildomų mokesčių.

8.4. Apeliantė nurodo, kad būtent buhalterė mokėjo atlyginimus darbuotojams, o ji pati bendrovės nevaldė, nesprendė jokių klausimų susijusių su bendrove, neturėjo prieigos prie banko sąskaitų, t. y. neturėjo galimybės nei prisijungti, nei atlikti pavedimų iš banko sąskaitos. Atkreipia dėmesį į tai, kad jokie pavedimai ar mokėjimai nebuvo daromi be A. V. žinios, taip pat buvo ir su darbuotojų atlyginimais, kuriuos jos išsimokėdavo sau pasiimdamos pinigus iš kasos ar iš maišelio ir palikdamos lapelius. Šiuos lapelius surinkdavo A. V. kartu su PVM sąskaitomis faktūromis, pagal kuriuos buhalterė turėjo suvesti į buhalterinę apskaitą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistosios – atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė prokuroro ir civilinio ieškovo atstovo apeliacinius skundus atmesti, o jos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. Skalauskienės ir nuteistosios J. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

7. Civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus V. V. apeliacinis skundas tenkinamas.

8. Civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“, kurio procesines teises perėmė MB „M. (duomenys pakeisti)“ apeliacinis skundas atmetamas.

9. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria J. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta, nes išsamiai, nešališkai ištirtos nuteistosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Taip pat J. B. motyvuotai ir pagrįstai išteisinta dėl nusikalstamo veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinių ieškinių valstybinėms institucijoms ir J. B. paskirtos baudos sumokėjimo termino nustatymo, todėl šios nuosprendžio dalys keičiamos (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. B. nepagrįstai išteisinta iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, nes tai, jog ji pasisavino pinigus patvirtina liudytojų parodymai ir kiti skunde minimi įrodymai. Civilinis ieškovas BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ prašydamas priteisti jam civilinį ieškinį iš esmės nesutinka su J. B. išteisinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

11. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Pagal suformuotą teismų praktiką tokiais atvejais kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai pasisavinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-89-303/2017, Nr. 2K-184-697/2017). Šiai nusikalstamai veikai būdinga ir tai, kad kaltininkas pasisavino ne bet kokį, o didelės vertės turtą, kurio sąvoka išaiškinta BK 190 straipsnio 1 dalyje, t. y. didelė turto vertė, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

12. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiškia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sąskaita. Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas jos lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą), t. y. kokį sumanymą turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo būti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Darant išvadą dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

13. Iš nuteistosios J. B. pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad nuo 2011 m. ji pradėjo dirbti UAB „L. (duomenys pakeisti)“. Gal nuo 2013 m. tuometinis bendrovės direktorius A. A. jai pasiūlė išimti banko kortelę, su kuria ji įneštų į bankomatą surinktus iš barų pinigus, ir ji sutiko. Vėliau A. A. jai pranešė, kad ji yra direktorė, bet ji pamanė, kad jis juokauja. Apie tai, kad ji direktorė informavo ir A. V.. Atsakydama į prokurorės klausimą J. B. pripažino, kad ji dirbo Klaipėdos krašto vadovės pareigose, tačiau nesijautė direktorė, nes dirbo tą patį kaip ir anksčiau tik papildomai surinkdavo pinigus, įnešdavo į banką, siųsdavo sąskaitas, darbuotojų prašymus dėl darbo ir paso kopijas. Paaiškino, kad ji surinkdavo pinigus ir už gautus pinigus pasirašydavo, o jeigu dokumentuose nėra jos parašo vadinasi tuos pinigus paėmė ne ji, bet A. V.. Be to, įmonėje buvo tokia tvarka, kad iš gautų grynųjų pinigų buvo mokama už PVM sąskaitas faktūras, ūkines prekes ir barmenių atlyginimai. Visa tokia informacija buvo užrašoma ant balto lapelio ir pridedama prie grynųjų pinigų, kuriuos ji surinkdavo, todėl išimtų pinigų sumos nesutapdavo su jai perduodama ir jos įnešama pinigų suma. J. B. taip pat pripažino, kad ir jai ir jos tėvui už darbus įrengiant Palangos skyrių buvo mokamas atlyginimas „juodais“ pinigais (t. 11, b. l. 73-75). Ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad dirbti pradėjo nuo 2011 m. vasaros pradžios barmenės-pardavėjos pareigose. Po 3 metų ją paskyrė į skyriaus vadovės pareigas, o maždaug nuo 2013 m. pabaigos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ akcininkė V. V. ją paskyrė į direktorės pareigas, tačiau ji nebuvo supažindinta su jokiu įsakymu. A. V. ją informavo, jog ji turės inkasuoti pinigus keturiose UAB „L. (duomenys pakeisti)“ parduotuvėse, esančiose Klaipėdoje, Gargžduose ir Palangoje, pinigus įnešti į bendrovės sąskaitą, pasirašyti kasos operacijų žurnaluose už priimtus pinigus, važiuoti į valstybines įstaigas (SODRĄ, mokesčių inspekciją, Veterinarinę tarnybą ir pan.). Ji sutiko dirbti tokį darbą, t. y. būti bendrovės direktore. J. B. pripažino, kad būdavo tokių atvejų, jog paimdavo pinigus, bet nepasirašydavo dėl pinigų priėmimo kasos operacijų žurnaluose, tačiau inkasuotus pinigus įnešdavo per bankomatą į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą. Taip pat paaiškino, kad jeigu kažkuri barmenė negalėdavo dirbti, tai dirbdavo ji arba prašydavo kitų barmenių, kuri tuo metu turėdavo išeiginę. Už tą dieną buvo mokama 55 Lt, kuriuos dirbusi barmenė pasiimdavo iš kasos jai leidus prieš tai ant paprasto lapelio parašydavo vardą ir paimtą pinigų sumą. Tokią tvarką buvo numatęs A. V.. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė 46 vnt. lapelių, kuriuose buvo nurodoma apie darbuotojams išmokėtus atlyginimus, atsiskaitymus su tiekėjais ir kitas išlaidas, kurie buvo daromi grynais pinigais iš kasos. J. B. teigė, kad tokių lapelių buvo ir daugiau, bet dalį jų prarado, o kitus buvo pateikusi ir A. V.. Jei A. V. pats inkasuodavo pinigus, tai jis tuos lapelius su rankraštiniais įrašais irgi pasiimdavo tą pačią dieną. Pripažino, kad ji neteikė minėtų lapelių UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterei, nes lapeliai buvo neoficialūs dokumentai, tad į oficialią buhalterinę apskaitą negalėjo būti įtraukti (t. 8, b. l. 171-173, 187-197; t. 9, b. l. 1-2). Apeliacinės instancijos teisme J. B. parodė, kad iš pradžių ji buvo atsakinga už Gargždų skyrių, o vėliau jai A. A. pasiūlė būti direktore. Po kelių savaičių ji su A. A. apvažiavo ir kitus skyrius, kad žinotų, kur jie randasi, surinkti iš jų pinigus ir įnešti į bankomatą. Dėl šių priežasčių jai buvo pakeltas atlyginimas 350 Lt, bet mokamas „juodais“ pinigais. Kuomet ji sužinojo, kad laukiasi kūdikio, tai paprašė A. V., jog jai padidintų atlyginimą oficialiai. Pateikus jai 2013 m. liepos 11 d. JARAF formą (t. 5, b. l. 72-75) ji patvirtino, kad formoje yra jos parašas, tačiau pasirašymo ir šio dokumento pateikimo registrų centrui neatsimena. Apžiūrėjusi segtuvą su darbo sutartimis, kurio turinys užfiksuotas apžiūros protokole (t. 5, b. l. 28-30), J. B. patvirtino, kad darbo ir materialinės atsakomybės sutartyse yra jos parašai kaip direktorės arba ji įvardinama kaip direktorė. Pripažino, kad siųsdavo G. V. duomenis apie asmenis, kuriuos reikia priimti į darbą ir, kai būdavo paruošiamos ir atsiunčiamos sutartys, pasirašydavo. Gali būti, kad savo parašu teikė finansinę atskaitomybę 2014 metais už 2013 metus, nes juose yra jos parašas ir pavardė. Taip pat pripažįsta, kad ji rinko pinigus ir pinigai buvo jos žinioje tam tikrą laikotarpį, t. y. nuo paėmimo iki įnešimo į banko sąskaitą. Ji įnešdavo tokią sumą kokią paimdavo. Pinigai niekur nedingdavo (t. 12, b. l. 59-60).

Žemesnės instancijos teismas

14. Taigi iš esmės J. B. pripažino buvusi UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktore. Tai patvirtina ir liudytojų A. V., A. A., G. V., V. V. parodymai, kad J. B. buvo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė (t. 1, b. l. 28-29, 123-124, 126; t. 2, b. l. 66; t. 10, b. l. 145-150, 51-53; t. 12, b. l. 53-59), barmenių-pardavėjų R. L., A. K., R. E., S. P., E. R., J. B., V. D., S. P., I. Š., E. Č., I. Ž., N. B., D. B., A. J., I. B. parodymai, jog su jomis darbo sutartis pasirašė ir į darbą priėmė direktorė J. B. (t. 1, b. l. 130-132, 136-138, 142-143, 153-156, 160-162, 166-169, 177-181, 193-185; t. 2, b. l. 12-15, 17-20, 22-27, 33-37, 39-42, 45-47, 51-52), specialistų išvados, kuriose konstatuota, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. juridinio asmens vardu veikė vadovas – direktorė J. B. (dabar J. B.), ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. vienintelės akcininkės sprendimas (t. 5, b. l. 86); darbo sutartys su darbuotojais, esančios atskirame segtuve; ataskaitos, kuriose J. B. įvardijama kaip UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė (t. 5, b. l. 37-42); kratos metu paimti dokumentai, kvitai, apvalus bendrovės antspaudas ir kt. Be to, iš pirmiau aptartų J. B. parodymų matyti ir tai, kad ji suvokė, jog jai yra patikėti pinigai, kuriuos ji paėmusi iš prekybos vietų esančių materialiai atsakingų asmenų turi įnešti į bendrovės sąskaitą, t. y. jog jai yra patikėtas svetimas turtas. Iš to daroma išvada, kad J. B. atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnyje, subjektui keliamus reikalavimus.

15. 2015 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/82 nustatyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ (direktorė J. B.) tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. pagrindė piniginių lėšų įplaukas prekybos vietose, iš viso 1 117 038,74 Lt (323 516,78 Eur), iš jų: 230 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 144 224,38 Lt; 331 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 282 661,37 Lt; 334 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 238 063,54 Lt; 334 atvejų prekybos vietoje (duomenys neskelbtini) – 452 089,45 Lt. Tačiau į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ banko AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) direktorė J. B. įnešė pinigines lėšas, iš viso 988 950 Lt, iš jų: 6 atvejais 18 150 Lt 2014 m. gegužės 7 d. įnešė A. V.; 251 atveju 970 800 Lt įnešė J. B., tai yra į banko AB „Swedbank“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) neįnešta iš viso 128 088,74 Lt (1 117 038,74 Lt – 988 950 Lt) arba 37 097,06 Eur. Taip pat nurodoma, kad 2014 metų lapkričio 30 d. nepanaudotų piniginių lėšų dokumentinis likutis buvo 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur), kurio atskaitingas asmuo J. B. neįnešė į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kasą (t. 6, b. l. 52-66). Taigi šia specialisto išvada nustatytas dokumentinis likutis 116 452,46 Lt (33 726,96 Eur) sumai. 2016 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/44 konstatuota, kad 2014 m. lapkričio 30 d. nepanaudotų piniginių lėšų dokumentinis likutis buvo 107 834,10 Lt (116 452,46 – 8 618,36) (31 230,91 Eur) (t. 8, b. l. 33-40). Tačiau, kaip teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, kad vien pinigų trūkumas neleidžia daryti tiesioginės išvados, jog būtent J. B. trūkstamus pinigus pasisavino.

16. Prokurorė savo apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų M. B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. parodymai patvirtina, jog būtent J. B. pasisavino UAB „L. (duomenys pakeisti)“ priklausantį turtą, kurį sieja su J. B. nepasirašymu kasos knygoje ir kad J. B. buvo perduodama tiek pinigų kiek ir parašyta kasos knygoje. Teisėjų kolegija su tokiu prokurorės teiginiu nesutinka. Iš pirmiau aptartų J. B. parodymų matyti, jog kasos operacijų žurnale užfiksuotos sumos neatitiko realiai paimamų (surenkamų) pinigų sumų, nes iš minėtų pinigų buvo mokama barmenėms-pardavėjoms atlyginimai, atsiskaitoma su tiekėjais, mokama už kitas prekes ir paslaugas, kartais pinigus pasiimdavo ir bendrovės komercijos direktorius A. V.. Tokius jos parodymus iš dalies patvirtino ir pats A. V., liudytojos M. B., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. K., D. B., A. J., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., I. B., N. B., E. R. ir I. Š., apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuoti 46 vnt. lapelių, specialistų išvados ir kiti įrodymai.

20.1. Kaip matyti, akistatos su A. V. metu J. B. parodė, kad ją į darbą priėmė A. A.. Maždaug 2013 m. paskambino A. A. ir pranešė, kad ji tapo bendrovės direktore, pamanė, jog jis pajuokavo, nes ir toliau dirbo barmenės pareigose. Datos tiksliai neatsimena, bet praėjus dviem savaitėms į Gargždus atvyko A. V. ir atvežė dokumentą, kuriame buvo nurodyta, jog ji turi surinkti grynuosius pinigus iš UAB „L. (duomenys pakeisti)“ prekybos vietų, atstovauti bendrovės interesus valstybinėse įstaigose. Ji neatsimena ar jai buvo pateiktas susipažinti akcininkų sprendimas, kuriuo ji paskirta direktore. Jai nebuvo perduoti jokie bendrovės dokumentai, išskyrus kasos žurnalus ir ovalus bendrovės antspaudas, nebuvo perduoti prisijungimai prie įmonės sąskaitų, neperduota kasa ir grynieji pinigai. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterinė įmonė „G. (duomenys pakeisti)“, esanti Vilniuje. Buhalterinius dokumentus pateikdavo A. V., kuriuos ji perduodavo jam Gargžduose arba Klaipėdoje. Nuo to momento, kai jai buvo pasakyta, jog yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė, ji inkasuodavo grynuosius pinigus prekybos vietose Klaipėdoje, Palangoje ir Gargžduose, įnešdavo juos į bendrovės sąskaitą banke, vykdavo į mokesčių inspekciją, SODRĄ, Maisto ir veterinarijos tarnybą. Dar kai dirbo barmene, būdavo pildomi neoficialūs lapeliai. Tokius lapelius nurodė pildyti A. A.. Tuose lapeliuose buvo rašoma tokia informacija: pinigų sumos, kurios būdavo sumokėtos už prekes iš pinigų, apimtų iš kasos aparato; pinigai, kurie būdavo paimti kaip darbo užmokestis už išdirbtas dienas prekybos vietoje. Kai ji tapo direktore, tokia tvarka galiojo ir toliau. Patikslino tai, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterija darbuotojams bankiniais pavedimais pervesdavo pinigų už išdirbtas 15 dienų per mėnesį, o jeigu buvo dirbama daugiau, jos leidimu buvo imami grynieji pinigai iš kasos visą šią informaciją užrašant ant lapelio. Tuos rankraštinius lapelius ji perduodavo A. V., o ne buhalterei. Ji nežino, kur A. V. juos dėdavo. Taip pat nurodė, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ barmenės gaudavo premijas ir priedus grynais pinigais už gerą darbą, taip pat Kalėdų proga. Pinigai priedams ir premijoms mokėti būdavo paimami iš kasos aparatų esant A. V. žodiniam leidimui. Išmokamos premijos dydis barmenei būdavo nuo 100 iki 150 Lt, tačiau jos niekur nepasirašydavo. Jai irgi buvo mokamas mėnesinis priedas 350 Lt prie algos nuo to momento, kai ji buvo paskirta direktore. Ji irgi už šiuos pinigus niekur nepasirašydavo ir tą priedą pasiimdavo tik A. V. žodiniu leidimu. Sužinojusi, jog laukiasi kūdikio J. B. informavo A. V. ir dirbo iki išėjo į nėštumo ir gimdymo atostogas. Kai 2014 m. spalio 15 d. pagimdė, įmonėje realiai nedirbo, nes augino vaiką. A. V. šios akistatos metu pripažino, kad J. B. perdavė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ ovalų antspaudą, tačiau buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti, nes jie buvo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės žinioje. Jis surinkdavo pirminius apskaitos dokumentus iš J. B. ir perduodavo UAB „G. (duomenys pakeisti)“. Tą patį darydavo ir koks nors kitas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojas, jeigu tuo metu jis vykdavo į Klaipėdos regioną. Jis pripažino, kad inkasavo pinigus 2014 m. gegužės mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena datos, o buvo inkasuota 16 000 – 18 000 Lt. Tikslios sumos ir ar pasirašė neatsimena. Taip pat jis pripažino, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buvo nustatyta kontrolė, kuomet barmenės surašydavo lapelius. Minėtus lapelius jis gaudavo kartu su pirminiais dokumentais. Lapeliuose būdavo nurodoma informacija apie tai, kokia pinigų suma būdavo paimta iš kasos aparato stalčiaus atsiskaitymui su tiekėjais. Jis sutikrindavo sumas, nurodytas lapeliuose ir pirminiuose apskaitos dokumentuose. Vėliau lapelius išmesdavo, nes jie buvo skirti tik kontrolei. Taip pat lapeliuose būdavo rašoma, kokią pinigų sumą darbuotojas pasiimdavo iš kasos aparato stalčiaus kaip atlyginimą, nes būdavo darbuotojų, kurie norėdavo gauti atlyginimą grynaisiais pinigais. Jeigu inkasavus pinigus prekybos vietose realus pinigų likutis nesutapdavo su dokumentiniu, tada tam būdavo pateisiantys išlaidas dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuos jis gavęs iš J. B. pateikdavo į UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalteriją. A. V. neigia davęs žodinį ar kitokį leidimą išsimokėti priedus, premijas ar kompensacijas barmenėms ir J. B.. Jis pripažino, kad darbo užmokestį apskaičiuodavo buhalterija pagal J. B. pateiktus dokumentus, o jis atlikdavo bankinius pavedimus. Be to, direktorės atlyginimas buvo didesnis nei barmenių (t. 9, b. l. 6-9).

20.2. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad J. B. pasiūlė buvęs vadovas A. A. ir jie tam neprieštaravo. Akcininkų sprendimu J. B. buvo paskirta direktore. Tuo laiku veikė 10 parduotuvių, todėl J. B. pinigus surinkdavo Klaipėdos regione, o jis – Vilniaus. A. V. pripažino, kad su darbuotojais buvo atsiskaitoma tik grynais, vėliau pavedimais, o po to ir vėl grynais pinigais, nes įnešus pinigus į banką ir vėl juos pervedant reikėjo mokėti mokesčius bankui, todėl neapsimokėjo. Tačiau J. B. neturėjo mokėti neoficialių atlyginimų darbuotojams, tokia metodika nebuvo aptarta, nes tai prieštarauja įstatymams. J. B. atlyginimas buvo mokamas kaip ir kitiems darbuotojams, tik jis buvo didesnis nei kitų darbuotojų ir tą dalį ji pasiimdavo grynais pinigais. Liudytojas nurodė, kad įmonėje nebuvo numatyta pinigų paėmimo iš kasos ir įnešimo į banką tvarka, tačiau viskas turėjo vykti tokia tvarka, kad paėmus pinigus pasirašoma kasos knygoje, o po to pinigai įnešami į banko sąskaitą. Iš tiesų jis tik vieną kartą buvo apėmęs pinigus, kai vyko į Palangoje atidaromą parduotuvę, o visais kitais kartais tai darė J. B.. Pinigai buvo laikomi prekybos vietoje kasos stalčiuje dieną, o vakare išimami ir padedami į atskirą vietą. Kiekvieną dieną barmenės išimdavo pinigus iš kasos, išspausdindavo kvitą ir kiekvieną dieną pinigai buvo dedami į atskirą maišelį. Prekybos vietose būdavo ir išlaidų, nes reikėdavo valymo priemonių, kurias įsigydavo barmenės, kurioms buvo išrašomos sąskaitą ir tos dienos apyvartoje tai atsispindėdavo. Atlyginimus skaičiuodavo buhalterija, atlyginimas buvo fiksuotas – minimalus, apie 800 Lt, žinomas darbo grafikas, aišku, kiek dienų atidirba, buvo vykdoma suminė darbo apskaita. Buhalterija apskaičiuodavo, kiek dienų dirba, ir įformindavo. Prekybos taškuose 4 dienas dirbo vienas darbuotojas, 4 dienas kitas, faktiškai buvo du darbuotojai, kurie vienas kitą keitė. Darbuotojai neturėjo dirbti viršvalandžių, nes tam nebuvo pagrindo, todėl nematė lapelių dėl viršvalandžių. Taip pat liudytojas neigia gavęs kokias nors sąskaitas, lapelius ar kvitukus (t. 10, b. l. 147-150). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. V. patvirtino, kad J. B. buvo paskirta direktore akcininkų sprendimu. Papildomai parodė, kad Vilniaus zonoje tiek dėl darbuotojų priėmimo, tiek dėl pinigų įsirinkimo buvo atsakingas jis, o J. B. tik turėjo pasirašyti darbo sutartis. Visi pinigai, nepriklausomai kas surenka turėjo būti įnešami į vieną UAB „L. (duomenys pakeisti)“ sąskaitą. Regioninis pasiskirstymas tarp jo ir J. B. buvo padarytas žodiniu susitarimu, nes taip buvo patogiau. Liudytojas nesutiko su barmenių parodymais, kad jis ne vieną kartą rinko pinigus, nes tai galėjo būti anksčiau kada dar J. B. nebuvo direktorė. Teigia, nežinantis kas rinko pinigus, kai J. B. sirgo, ir kas ją pavadavo. Bendrovėje nebuvo tokios tvarkos, kad ant lapelių būtų nurodoma alga ir išmokama, jo kuruojamame Vilniaus regione buvo mokamos algos grynais, po to pavedimu, o vėliau vėl grįžo prie senos tvarkos. Darbuotojai išsimokėdavo atlyginimus iš kasos, tačiau pasirašydavo algalapiuose. Grafikai buvo siunčiami iš kiekvienos parduotuvės, tada buhalterė paskaičiuodavo atlyginimus (t. 12, b. l. 54-56). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. iš esmės davė analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 28-29, 34-35, 107-112). Kaip matyti, šio liudytojo parodymuose yra prieštaravimų ir tam tikrų nesutapimų, todėl pagrįstai buvo vadovautasi tik jų dalimi, kurią patvirtino kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

20.3. Iš pirmiau aptartų J. B. ir akistatų metu duotų liudytojo A. V. parodymų matyti, kad ne tik J. B., bet ir A. V. pripažino apie algų ir kitų išlaidų mokėjimą iš kasos. Tokius jų parodymus patvirtino apklaustos liudytojos V. V., M. B., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. K., A. J., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., I. B., N. B., E. R., kurios parodė, kad iš kasos kai kurioms iš jų buvo mokamas atlyginimas, atsiskaitoma už papildomą darbą kitose prekybos vietose, išmokami priedai ir premijos, mokama tiekėjams už angliarūgštę ir kitas ūkines prekes skirtas UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikmėms (t. 10, b. l. 145-147, 165-174, 190-192; t. 11, b. l. 27-51). 2016 m. birželio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 5-3/44 nurodyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojos: R. E., S. P., J. B., E. R., I. P., A. K., dirbusios parduotuvėse, esančiose Klaipėdoje, Gargžduose ir Palangoje, UAB Prekybos namai „A. (duomenys pakeisti)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) PVM sąskaitas faktūras ir UAB „P. (duomenys pakeisti)“ (Klaipėdos filialo kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) kasos aparato čekius panaudojo pagrįsti prekių įsigijimui grynaisiais pinigais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ vardu. Taip pat nustatyta, kad direktorė J. B. laisvos formos dokumentais 70 atvejų pagrindė 8 618,36 Lt (2 496,05 Eur) atsiskaitymus su ūkio subjektais ir darbuotojais, iš jų 46 atvejais ūkio subjektams už prekes – 2 980,56 Lt ir 24 atvejais UAB „L. (duomenys pakeisti)“ darbuotojoms darbo užmokesčio – 5 637,80 Lt (t. 8, b. l. 33-40). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojos D. B., I. Ž., R. E. ir N. B. pripažino rašiusios laisvos formos lapelius, kai kurios iš jų net nurodė, kad jų rašytų lapelių pateiktuose teismui nėra. Kaip matyti net ir pats A. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad tokie lapeliai egzistavo ir yra juos gavęs, nes jie buvo rašomi papildomai barmenių-pardavėjų kontrolei, tačiau jų nėra išsaugojęs. Iš to daroma išvada, kad esant liudytojų parodymams ir realiai pateiktiems lapeliams, kuriuose pasitvirtino juose išduotų pinigų panaudojimas, pasitvirtina J. B. parodymai ir dar jos versija, kad jų buvo daugiau. Dėl šių priežasčių, nors ir specialistų nustatytas dokumentinis pinigų trūkumas, teisėjų kolegija negali padaryti neabejotinos ir kategoriškos išvados, kad šie pinigai nebuvo išleisti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ reikmėms. Tai, kad minėti lapeliai neatitinka BAĮ reikalavimų irgi nėra pagrindas jų nevertinti kaip pagrindžiančius, jog pinigai buvo ne pasisavinti, o išleisti bendrovės reikmėms, kurių tikrumą patvirtina konkrečios aplinkybės patikrintos procesinėmis priemonėmis.

20.4. Liudytojos R. L., A. K., D. B., A. J. ir I. P. patvirtino, kad pinigus iš jų imdavo ir A. V.. Kai kurios iš jų teigė, kad jis paėmęs pinigus niekur nepasirašydavo, o kitos, kad pasirašydavo (t. 10, b. l. 167-168, 172-174, 188-192; t. 11, b. l. 32). Peržiūrėjus kasų operacijų knygas matyti, kad jose niekur nėra A. V. parašų, nors iš banko išrašų, paties A. V. parodymų, specialisto išvados Nr. 5-3/82, matyti, kad 2014 m. gegužės 7 d. buvo įnešti pinigai (18 150 Lt) su (duomenys neskelbtini) kortele, t. y. minėtą įnašą padarė A. V.. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra byloje neabejotinų duomenų, kad pinigus iš Klaipėdos, Gargždų ir Palangos prekybos vietų imdavo tik J. B., kaip matyti tai galėjo padaryti ir A. V..

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodytas prašymas liudytojų M. B., E. Č., I. B., J. B., V. D., R. L., I. P., D. B., I. Ž., A. J. parodymus vertinti kritiškai ir kaip nuoseklius apie tai, jog pinigus nagrinėjamu laikotarpiu surinkinėjo ir A. V., yra nelogiškas, nes jau dėl kitų aplinkybių liudytojų M. B., A. K., V. D., A. K., E. Č., I. Ž., R. E., I. P., N. B., E. R. parodymus prokurorė vertina kaip nuoseklius ir patikimus. Iš byloje esančių minėtų liudytojų parodymų matyti, kad jos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė nuoseklius parodymus, kuriuos aptvirtino ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pažymima ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, o ne pripažįstant liudytojų parodymus toje dalyje, kuri sukelia abejones, nepatikimais. Kiti prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl atskiros tvarkos pinigų surinkimui sukūrimo, inventorizacijos ir patikrinimų, nepatvirtina, jog J. B. turėjo tiesioginė tyčią pasisavinti UAB „L. (duomenys pakeisti)“ turtą. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas nuo pat savo įsikūrimo pradžios iki buvo nustatytas pinigų trūkumas, UAB „L. (duomenys pakeisti)“ nebuvo atlikta patikrinimų dėl bendrovės turto, t. y. gautų ir išleistų pinigų, dokumentų saugojimo ir apskaitos. Taip pat šioje bendrovėje nuo pat pradžių nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo ir pakankamos bendrovės administracijos kontrolės dėl inkasavimo. Kaip matyti net naujai paskiriant vadovą J. B., nėra jai aiškiai apibrėžiamos jos funkcijos ir darbo specifika UAB „L. (duomenys pakeisti)“, o nesant tam tikrų tvarkų neįmanoma nustatyti kas ir kada vis dėl to jau neteisėtai disponuoja įmonės turtu. Prokurorė teisi, kad pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ bei patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ 10 punktą inventorizacija atliekama remiantis įmonės administracijos vadovo arba savininko įsakymu. Taigi ne tik J. B., bet ir savininkas gali inicijuoti inventorizaciją. Iš liudytojos G. V. parodymų matyti, kad jai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo nustatoma, jog kasos operacijų žurnaluose trūksta asmens, kuris atsakingas už pinigų surinkimą, parašų, todėl skambindavo J. B., tačiau nepaisant to nebuvo atliekamos inventorizacijos, patikrinimai. Liudytoja V. V. pripažino, kad yra UAB „L. (duomenys pakeisti)“ akcininkė ir savininkė, bet visais reikalais rūpinosi jos sutuoktinis A. V.. Iš byloje esančių liudytojo A. V. ir liudytojų R. L., A. K., D. B., A. J. ir I. P. parodymų matyti, kad ne kartą buvo atvykęs į Klaipėdos regione esančias parduotuves, net gi paėmęs iš jų pinigų, kuriuos įnešė į banko sąskaitą 2014 m. gegužės 7 d., bet kaip matyti irgi net nepasirašęs kasos žurnale. Iš to seka, kad nuo pat pradžių bendrovėje nebuvo tinkamos tvarkos ir kontrolės.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. iš esmės buvo tik formali direktorė, ji ir toliau atliko barmenės pareigas. Iš liudytojos vienintelės akcininkės V. V. parodymų apeliacinės instancijos teisme seka, kad tai buvo jos su vyru šeimos verslas, viską bendrovėje tvarkė jos vyras A. V., J. B. neturėjo prieigos prie bendrovės elektroninės bankininkystės, sąskaitų, darbo sąlygas su J. B. taip pat turėjo aptarti jos vyras, nebuvo jokių instrukcijų, ką J. B. kaip direktorė turėjo daryti. Tai sutampa ir su liudytojo A. V. parodymais, kad pastaroji turėjo tik kortelę, su kuria galėjo bankomate įnešti pinigus. Be to, J. B., pradėjus lauktis kūdikio, didesnio atlyginimo, iki tol mokėto „juodais“ pinigais, įforminimas taip pat buvo derinamas su A. V., o ne nuteistoji pati jį nusistatė. Liudytojas A. V., aiškindamas šią aplinkybę, nurodė: „dėl to, kad nebuvo padidintas atlyginimas iš pradžių, o padidintas tik vėliau, t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d., tai jei ji sutiko už tokią algą dirbti, tai mes neprieštaravome“. Taip pat liudytoja V. V. pripažino, jog J. B. baigus darbą bendrovėje nebuvo organizuotas joks dokumentų perėmimas. Tokiu būdu, liko nepaneigti nuteistosios aiškinimai, kad lapelių, pagal kuriuos barmenės išsimokėdavo neapskaitytą atlyginimą, buvo ir daugiau, o taip pat, kad ir jai pačiai didesnis atlyginimas dalį jos darbo laikotarpio buvo mokamas jo tinkamai neįforminus. Tuo pačiu šie išmokėjimai neatsispindėjo bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

19. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apygardos teismo argumentais, kad J. B. negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 straipsnį dėl iš parduotuvių paimtos produkcijos už 327,28 Lt (94,79 Eur), nes turto vertė neviršija 3 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių jos veiksmų gali būti sprendžiama tik dėl kitos rūšies teisinės atsakomybės.

20. Taigi įvertinusi visus šiuos ir byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. B. pagrįstai išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikalstamo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

21. Nuteistoji J. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžio dalis, kuria ji nuteista, yra neteisėta ir nepagrįsta. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad ji būtų padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. B. niekada nevedė ir netvarkė UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinės apskaitos, o tai darė UAB „G. (duomenys pakeisti)“ vyriausioji buhalterė G. V., todėl ji nėra šios veikos subjektas.

22. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamoje byloje aktuali veika – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apygardos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė, kada kyla baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką. BK straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų ,reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015). Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą. Nors pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsniuose apgaulingas apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas negali atsakyti už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam, jeigu ne jis juos priėmė iš pirminio šaltinio. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2012, Nr. 2K-430/2013, Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015).

23. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, Nr. 2K-564/2014). Kaltės turinį sudaro psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

24. Šiame sprendime teisėjų kolegija jau pasisakė, kad J. B. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. buvo UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė ir kasininkė, todėl ji vadovaujantis teisės aktais privalėjo tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą. Iš tiesų UAB „L. (duomenys pakeisti)“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „G. (duomenys pakeisti)“ vyriausioji buhalterė G. V., tačiau Klaipėdos regione dirbantiems asmenims iš kasos pasiimti atlyginimą, priedus ir premijas leido J. B., kuri kaip vadovė turėjo užpildyti ir tam skirtus dokumentus ir juos pateikti buhalterei.

28.1. Iš liudytojų V. V., A. K., R. L., S. P., J. B., V. D., S. P., A. J., I. Ž., I. P., N. B. ir netgi pačios nuteistosios J. B. parodymų matyti, kad barmenės-pardavėjos su direktorės žinia ir net pati direktorė imdavo iš kasos pinigus ir taip išsimokėdavo atlyginimus, premijas ir priedus (t.10, b. l. 145-147, 166-172, 190-192; t. 11, b. l. 29-30, 32, 49-50, 73-75). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. V. patvirtino, kad ji paskyrė akcininkų sprendimų J. B. direktore. Jai buvo numatytas didesnis atlyginimas už barmenės, tačiau kaip jis buvo įformintas ir mokamas ji nežino. Taip pat patvirtino ir tai, kad atlyginimai buvo mokami ir grynais, o kita dalis pavedimu (t. 12, b. l. 56-59). Iš to matyti, kad dalį, kurią reikėjo pervesti darbuotojams per banką buvo atsakinga G. V., o iš kasos mokami grynieji pinigai buvo J. B. žinioje ir jos leidimu paimami, todėl būtent ji ir buvo tas asmuo, kuris turėjo išrašyti ir pateikti pirminius dokumentus dėl barmenėms-pardavėjoms išmokėtų atlyginimų, priedų ir premijų.

28.2. Specialistų išvadose Nr. 5-3/82 ir 5-3/44 nustatyta, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė buhalterinę apskaitą tvarkė nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, numatytų BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 4 punkte, 9 punkte, nes 23 atvejais išmokėjo apskaitos dokumentais nepagrįstą darbo užmokestį darbuotojams grynais, todėl negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 6, b. l. 53-66; t. 8, b. l. 33-40). Taigi nusikaltimas laikomas baigtu nuo momento kai visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o tokias išvados yra nustatytos specialistų dėl UAB „L. (duomenys pakeisti)“.

28.3. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. V. patvirtino savo išvadą ir papildomai parodė, kad laisvos formos lapukuose užfiksuota informacija apie PVM sąskaitas faktūras, čekius, vadinasi, pinigų išmokėjimas pateisinami, nes buvo pirminiai dokumentai, o parašytos algos, premijos nebuvo tinkamai užfiksuotos. Direktorė turėjo lapelių sumas įtraukti į avansines apyskaitas, tokiu atveju sumažėtų įsiskolinimas įmonei. Pagal teisės aktus paėmus pinigus iš kasos, jie turi būti atitinkamai įforminami, to nepadarius konstatuojamas pažeidimas (t. 11, b. l. 66). Specialistė R. M. parodė, kad už kasos operacijų žurnalą, tvarkymą atsakingas įmonės vadovas ar jo paskirtas atsakingas asmuo. Šiuo atveju – tai direktorė J. B., kuri privalėjo tinkamai organizuoti kasos operacijų žurnalo pildymą. Be to, nustatė, kad buvo mokama už papildomą darbą grynais, tačiau darbo užmokestis buvo neįtrauktas į apskaitą (t. 11, b. l. 72-73). Iš to daroma išvada, kad J. B. kaip atsakingas asmuo turėjo tinkamai apiforminti ir algų, priedų ir premijų išmokėjimą darbuotojams.

25. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad J. B. suvokė, kad bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes tinkamai nepildė buhalterinių dokumentų ir į apskaitos registrus neįtraukė duomenų apie realiai išmokėtus atlyginimus, priedus ir premijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „L. (duomenys pakeisti)“, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. B. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tai, kad A. V. paimdavo PVM sąskaitas faktūras ir laisvos formos lapelius jokios įtakos neturi nustatant šioje apimtyje J. B. nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

27. Nuteistoji J. B. prašydama ją išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje, taip pat iš esmės ginčija ir jai paskirtą bausmę.

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame įtvirtinta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą nustatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Apygardos teismas, skirdamas bausmę J. B. atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos asmenybę, kitas charakterizuojančias aplinkybes, paskyrė švelniausią bausmės rūšį – baudą. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę J. B. įvertino ir tai, kad anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, augina mažametį vaiką, padarė apysunkį nusikaltimą, kuris nesukėlė rimtesnių padarinių. Iš bylos duomenų matyti, kad J. B. nenustatyta atsakomybė sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai J. B. paskirta bausmės rūšis yra tinkama, o baudos dydis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur), yra artima sankcijos minimumui, nes maksimali už apysunkį nusikaltimą numatyta bauda 1 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)). Taigi nuteistajai J. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino, kad J. B. paskirtą 100 MGL (3 766 Eur) baudą išmokėti per 1 metus yra sudėtinga, nes vidutiniškai ji per mėnesį turėtų sumokėti apie 314 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. B. turi dvi mažametes dukras – 2014 m. lapkričio 15 d. gimė L. B., 2016 m. rugpjūčio 22 d. gimė N. B., o ji pati šiuo metu nedirba (t. 8, b. l. 161). Be to iš jos priteistini ir VSDFV Vilniaus skyriaus bei VMI pareikšti civiliniai ieškiniai. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti nuteistajai teismo nustatytą terminą baudai sumokėti 2 (dvejiems) metams.

Dėl civilinių ieškinių

31. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo civilinius ieškinius tenkinti ir priteisti iš J. B.: 33 705,90 Eur bankroto administratoriui, 209,35 Eur VSDFV Vilniaus skyriui, 96,74 Eur VMI. Civiliniai ieškovai VSDFV Vilniaus skyrius ir BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ apeliaciniais skundais prašo priteisti jų pateiktus civilinius ieškinius.

32. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

33. Pagal suformuotą teismų praktiką žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Be to, atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taigi sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, Nr. 2K-7-489/2016, Nr. 2K-310-699/2017 ir kt.).

34. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Pažymėtina, kad BPK nėra numatyta turtinės ir neturtinės žalos sąvokų išaiškinimo, tačiau pagal susiformavusią teismų praktiką tokiais atvejais vadovaujamasi civiliniu kodeksu bei LAT suformuota praktika. Taigi, turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau žalos dydį turi įrodyti ieškovas, kuris teigia, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis).

35. Civilinis ieškinys dėl nusikalstamų veikų padarytos žalos UAB „L. (duomenys pakeisti)“ kildinamas iš BK 183 straipsnio 2 dalies (t. 9, b. l. 42). VSDFV Vilniaus skyrius civilinį ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad J. B. dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į fondą 722,86 Lt (209,35 Eur) įmokų, tuo padarė žalą fondo biudžetui. Ji vykdydama apgaulingą apskaitos tvarkymą ir nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, siekė išvengti mokesčių ir todėl buvo padaryta fondui žala (t. 9, b. l. 54-56). VMI civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo grindė, kad dėl neteisėtų J. B. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 96,74 Eur turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo atlyginti atsakingas asmuo (t. 9, b. l. 66-67).

39.1. Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės ir civilinio ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus apeliacinių skundų argumentais, kad apgaulingos apskaitos tvarkymu, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, padaroma žala valstybės finansų sistemai, biudžetui, nes tokiu būdu nuo valstybės nuslepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų.

39.2. Be to, kad valstybė patyrė žalą patvirtina ir 2015 m. spalio 28 d. specialisto išvada Nr. 5-3/82, kurioje nurodoma, kad dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymo, nepaskaičiavimo, nedeklaravimo ir nesumokėjimo 1 056,88 Lt (306,09 Eur) mokesčių ir įmokų susijusių su darbo užmokesčiu, iš jų VMI 334,02 Lt (96,74 Eur), o VSDF biudžetą buvo nesumokėta 722,86 Lt (209,35 Eur) (t. 6, b. l. 52-66). Specialisto išvadoje Nr. 5-3/64 konstatuota, kad UAB „L. (duomenys pakeisti)“ direktorė J. B. 24 atvejais neįtraukė į apskaitą darbuotojams laisvos formos dokumentais (lapeliais) pagrįsto 5 637,80 Lt (1 632,82 Eur) darbo užmokesčio išmokėjimo (t. 8, b. l. 145-148). Dėl tokių J. B. veiksmų, mokant atlyginimus grynais ir to nefiksuojant tinkamais buhalteriniais dokumentais, buvo nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai valstybinėms institucijoms. Taigi J. B. veiksmai tiesiogiai lėmė žalos civiliniams ieškovams VSDFV ir VMI padarymą. veiksmų ir valstybinių institucijų patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį privalo atlyginti atsakingas asmuo.

36. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl nepagrįstai paliko nenagrinėtus VSDFV ir VMI civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai ir nepriteisė iš nuteistosios 722,86 Lt (209,35 Eur) turtinės žalos atlyginimo VSDFV ir 96,74 Eur VMI. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš nuteistosios J. B. turi būti priteista 209,35 Eur civiliniam ieškovui VSDFV Vilniaus skyriui atlyginant žalą ir 96,74 Eur civiliniam ieškovui VMI atlyginant žalą

37. Pirmosios instancijos teismas J. B. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nėra šios nusikalstamos veikos požymių, o civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ civilinis ieškinys būtent sietinas priežastiniu ryšiu su šios nusikalstamos veikos padarymu. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta 2018 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2018/08/07, pagal kurią Bankrutavusi UAB „L. (duomenys pakeisti)“, atstovaujama bankroto administratoriaus „K. (duomenys pakeisti)“ perleido MB „M. (duomenys pakeisti)“ reikalavimo teisę į Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje byloje pareikštus reikalavimus - civilinį ieškinį 33 726,96 Eur sumai. MB „M. (duomenys pakeisti) atstovas pateikė teismui prašymą civilinį ieškovą BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju MB „M. (duomenys pakeisti)“. Teisėjų kolegija šį prašymą priėmė ir protokoline nutartimi pakeitė civilinį ieškovą.

38. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas paliko galioti J. B. išteisinimą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti civilinio ieškovo MB „M. (duomenys pakeisti)“, perėmusios BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratorius UAB „K. (duomenys pakeisti)“ procesines teises, civilinį ieškinį ir iš nuteistosios J. B. priteisti 33 726,96 Eur. Tuo pačiu atmetamas buvusio civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“ apeliacinis skundas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 328 straipsnio 4 punktas

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. nustatytas baudos sumokėjimo terminas 1 (vieneri) metai, pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti J. B. 2 (dviejų) metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudai sumokėti.

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 209,35 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 96,74 Eur civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, panaikinti:

Iš J. B. priteisti 209,35 Eur civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui žalos atlyginimo.

Iš J. B. priteisti 96,74 Eur civiliniam ieškovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos žalos atlyginimo.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Buvusio civilinio ieškovo BUAB „L. (duomenys pakeisti)“ bankroto administratoriaus UAB „K. (duomenys pakeisti)“, kurio procesines teises perėmė MB „M. (duomenys pakeisti)“, apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valdimaras BavėjanasLaima GarnelienėLinas Šiukšta