- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2-497-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00484-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotų juridinių asmenų „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“
- Atsakovas
- „STADA Arzneimittel AG“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų Vokietijos Federacinėje Respublikoje registruotų juridinių asmenų „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovų „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Bayer“ prevencinį ieškinį atsakovui „STADA Arzneimittel AG“ dėl gresiančio patento pažeidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir Vokietija) registruoti juridiniai asmenys „Bayer Intellectual Property GmbH“ (toliau – „Bayer Intellectual Property GmbH“), „Bayer AG“ ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bayer“ prašo įpareigoti atsakovą Vokietijoje registruotą juridinį asmenį „STADA Arzneimittel AG“ (toliau – „STADA Arzneimittel AG“) nepažeisti patento EP 1845961, uždrausti atsakovui pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą „Rivaroxaban STADA“ (10 mg, 15 mg, 20 mg, 15 mg + 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą, kol baigsis patento EP 1845961 galiojimo terminas.
Šalies argumentai
2. Ieškovai ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje uždrausti atsakovui „STADA Arzneimittel AG“ pačiam ar pasitelkiant trečiuosius asmenis Lietuvoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti vaistinį preparatą ,,Rivaroxaban STADA“ (10 mg, 15 mg, 20 mg, 15 mg + 20 mg stiprumo) ar kitą vaistinį preparatą, pažeidžiančius patentą EP 1845961; įpareigoti atsakovą nepažeisti patento EP 1845961.
3. Ieškovai nurodė, kad egzistuoja visos sąlygos konstatuoti, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai pagrįstas) pagrįstas. Patentas yra galiojantis Lietuvoje, dėl patento galiojimo nekyla abejonių. Patento galiojimo prezumpciją dar labiau sustiprina tai, kad patentas Europos patentų tarnybos (toliau – ir EPT) buvo paliktas galioti be pakeitimų apeliacinės kolegijos galutiniu sprendimu, priimtu Europos protesto procedūroje. Penkiolika šalių per du proceso etapus pateikė pareiškimus dėl galimo ginčijamo patento teisinio negaliojimo. Per du EPT vykusių procedūrų etapus protestų skyrius / apeliacinė kolegija išnagrinėjo daugiau kaip 160 ankstesnio technikos lygio dokumentų. Atsakovas protesto procedūroje buvo viena iš protestą dėl patento padavusių šalių. Buvo priimta keletas užsienio teismų sprendimų, kuriais palikta galioti patento nacionalinė dalis. Generinis vaistas atitinka visų patento apibrėžties požymių reikalavimus: jo veiklioji medžiaga yra rivaroksabanas, jis yra greito atpalaidavimo tablečių formos, patvirtintas giliųjų venų trombozės, plaučių embolijos, venų tromboembolijos gydymui ir profilaktikai, t. y. tromboembolinių sutrikimų gydymui ir profilaktikai, skirtas vartoti vieną kartą per parą daugiau kaip penkias dienas iš eilės, rivaroksabano koncentracijos plazmoje pusinės eliminacijos laikas yra mažiau kaip 10 valandų. Generinio vaisto gaminimas, naudojimas, siūlymas parduoti, pardavimas, importavimas ir eksportavimas sudarytų patento pažeidimą. Ieškovai turi pagrindo manyti, kad atsakovas artimiausiu metu pradės generinio vaisto platinimą, o tai sudarytų patento pažeidimą. Jeigu ieškinio reikalavimų įgyvendinimas nebus užtikrintas, atsakovas galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeisti ieškovų teises, todėl ieškiniu siekiama užkirsti kelią pažeidimui. Atsakovui neturi būti leidžiama atlikti veiksmų, kuriais teismo proceso metu būtų pažeidžiamos ieškovų teisės, patento galiojimo terminas baigiasi 2026 m. sausio 19 d., todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Nepataisomos žalos nėra reikalaujama nustatyti. Dėl teismo nustatytų apribojimų atsakovas gali patirti žalos, tačiau tai savaime negali būti laikoma proporcingumo principo pažeidimu. Uždraudimo interesas ieškovams yra svarbiausias, nes dėl teisės į patentą pažeidimo jie patirtų didelę žalą, kuri būtų sunkiai ištaisoma, tuo tarpu atsakovui galimai atsiradusių nuostolių atlyginimas yra pakankamai apsaugotas galimybe pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Generinio vaisto įrašymas į kainyną sukels reikšmingą visų tos grupės vaistų referencinės (bazinės) kainos pokytį, nes valstybė už bet kurį referencinės grupės vaistą mokės ne daugiau nei mažiausia kompensuojamoji kaina. Tai padidins sumą, kurią pacientas turėtų susimokėti už vaistą Xarelto®, ir todėl neigiamai paveiks vaisto Xarelto® pardavimus. Siekiant išlaikyti konkurencingumą, Xarelto® kainos turės būti mažinamos. Kainų sumažėjimo poveikis negalės būti lengvai pašalintas, ypač, jei galutinis sprendimas dėl bylos esmės vėliau bus priimtas ieškovų naudai. Labiausiai tikėtina, kad tai padaryti būtų neįmanoma, atsižvelgiant į tai, jog galutinis sprendimas byloje tikriausiai būtų priimtas jau pasibaigus patento galiojimo terminui. Xarelto® pardavimai sudaro didžiąją dalį UAB „Bayer“ apyvartos, todėl ženklus pardavimo pajamų sumažėjimas, kurį sąlygotų generinių rivaroksabano preparatų atėjimas į Lietuvos rinką, lemtų reikšmingą ieškovo reorganizaciją ir darbo vietų mažinimą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams būtų padaryta nepataisoma žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovų argumentai yra pakankami konstatuoti, jog yra pagrindas įtarti, kad yra galimas ieškovų teisių pažeidimas, kurį ieškovai siekia užkardyti teikiamu ieškiniu.
6. Teismas nurodė, kad nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Atsakovo pateikti argumentai dėl patento negaliojimo yra ginčo dalykas. Kaip nurodo abi bylos šalys į ginčo dėl patento galiojimo sprendimą yra įsitraukę įvairiose valstybėse veikiantys subjektai. Taip pat ginčas dėl patento galiojimo yra nagrinėjamas ir Lietuvoje. Ginčų kiekis patvirtina, kad klausimas dėl patento galiojimo ar negaliojimo nėra akivaizdus faktas, kuris galėtų būti pagrindu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, sprendžiant, jog ieškinys nėra pakankamai pagrįstas. Atsakovo nurodomos aplinkybės galės būti patvirtintos arba paneigtos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Atsakovo nurodytos reikšmingos aplinkybės negali būti ištirtos neišklausius šalių pozicijų. Teismas nurodė, kad tokioje situacijoje remiamasi aplinkybe, kad patento galiojimas yra patvirtintas ir iki šiol nėra nuginčytas.
7. Teismo vertinimu, ieškovų nurodyta galima žala sudaro galimus turtinio pobūdžio praradimus, tai reiškia, kad ieškovai galėtų reikšti reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodo, kad patentas galios jau neilgą laiką, t. y. iki 2026 m. sausio 19 d. Taigi, pagal dabartiniu metu aprašomą situaciją, nuostoliai galėtų susidaryti tik iki šio laikotarpio. Pasibaigus patento galiojimui, nebūtų pagrindo ieškovams tikėtis, kad nurodomi galimi vaisto kainos pasikeitimai neįvyks. Tuo atveju galimi pasikeitimai negalėtų būti vertinami kaip neišvengiama ieškovų žala.
8. Teismas ieškovų argumento, kad vaisto pardavimas sudaro didelę dalį UAB „Bayer“ apyvartos, todėl ženklus pardavimų pajamų sumažėjimas, kurį sąlygotų generinių rivaroksabano vaistų atėjimas į Lietuvos rinką, lemtų reikšmingą šio ieškovo reorganizaciją ir darbo vietų mažinimą, nevertintino kaip iš esmės keičiančio situaciją. Šis ieškovas priklauso „Bayer“ įmonių grupei, todėl minimos įmonės apyvarta esmingai priklauso nuo visos „Bayer“ grupės veiklos organizavimo. Taip pat būtų nepagrįsta vadovautis „Wikipedia“ straipsniu dėl galimų vaistų sukūrimo kainų, ypač šiuo atveju, kai rivaroksabano vaistas yra realiai sukurtas ir gali būti nurodomos tikslios vaisto sukūrimo išlaidos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Ieškovai „Bayer Intellectual Property GmbH“, „Bayer AG“ ir UAB „ Bayer“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovai prevenciniame ieškinyje išsamiai pagrindė, kad generinis vaistas atitinka visų patento apibrėžties 1 punkto požymių reikalavimus. Ieškovai kartu su prevenciniu ieškiniu pateikė objektyvius įrodymus dėl patento (be kita ko, dvi ekspertines išvadas). Generinis vaistas patenka į patento apsaugos ribas, todėl prekyba generiniu vaistu būtų laikoma neteisėta.
9.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių– prevencinis ieškinys praras prasmę ir taps netikslingas. Atsakovas galės nevaržomai platinti generinį vaistą Lietuvoje ir taip pažeisti ieškovų teises, prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią pažeidimui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių prevenciniu ieškiniu siekiamas uždraudimas atlikti neteisėtus, patentą pažeidžiančius veiksmus apskritai neteks prasmės, nes pasibaigs patento galiojimo laikas.
9.3. Ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka proporcingumo, ekonomiškumo reikalavimus. Kiti interesų gynimo būdai, įskaitant reikalavimą atlyginti žalą, yra netinkami, siekiant užtikrinti savalaikį ieškovų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo išvengimą.
9.4. Generinių preparatų paleidimas į rinką, kai yra galiojantis patentas, pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką reiškia nepataisomą žalą patento savininkui, kuri pateisina laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes priešingu atveju net vėliau patenkinus ieškinį nebūtų galima išvengti pažeidimo fakto.
9.5. Ieškovų potenciali žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo yra didesnė nei atsakovo potenciali žala dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo potenciali žala apsiriboja tik tuo, kad atsakovas turi šiek tiek ilgiau palaukti prieš įeidamas į rinką (iki patento galiojimo pabaigos, t. y. mažiau nei du metus).
9.6. Europos Sąjungos valstybėse narėse patentų bylose laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas – neleisti generiniams vaistiniams preparatams ateiti į rinką iki patento galiojimo pabaigos, beveik visada yra taikomos. Tuo tarpu Lietuvos teismai pastaruoju metu esant toms pačioms sąlygoms, kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisako. Toks Lietuvos teismų požiūris į laikinąsias apsaugos priemones patentų bylose neatitinka su intelektinės nuosavybės teisine apsauga susijusių tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų, dėl to pastaruoju metu pavienėse bylose Lietuvos teismų formuojama pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo turėtų būti keičiama.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas „STADA Arzneimittel AG“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nėra pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos arba gresia, jog bus pažeistos ieškovės „Bayer Intellectual Property GmbH“ teisės į patentą. Patentas yra negaliojantis, nes patente apibrėžtas išradimas neturi naujumo, neatitinka išradimo lygio, ir jo apibrėžtis yra neišsami.
10.2. Neegzistuoja poreikis užkirsti kelią gresiantiems esą neteisėtiems atsakovo veiksmams, juos skubiai nutraukti arba užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą.
10.3. Ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad egzistuoja reali grėsmė, jog ieškovams palankaus teismo sprendimo atveju, teismo sprendimo bus neįmanoma įvykdyti.
10.4. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos atsakovo teisės, nes atsakovo parduodamas vaistas yra užregistruotas ir nėra duomenų, kad ieškovai teismine tvarka būtų nuginčiję atsakovo planuojamo platinti vaistinio preparato registraciją.
10.5. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 2022 m. lapkričio 8 d. įregistravo „Rivaroxaban STADA“ vaistą Lietuvoje, o jo registruotojas yra atsakovas, dėl to spręstina, kad ieškovai beveik 2 metus nesiėmė veiksmų tariamam savo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimui pašalinti. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad nėra skubos riboti atsakovo teises iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
10.6. Ieškovų strategija šioje byloje yra gauti laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu nesąžiningai užsitikrinti savo vaistinio preparato monopolį Lietuvos rinkoje artimiausiam beveik dviejų metų laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos apeliacinės instancijos teismo procesą reglamentuojančios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir įrodymų priėmimo
13. Ieškovai kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – informaciją apie užsienio teismų sprendimus priėmusius teisėjus, ekspertus. 2024 m. birželio 19 d. ieškovai pateikė dar vieną naują įrodymą – Rygos miesto teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutarties kopiją, o 2024 m. rugsėjo 17 d. teisme gauti ieškovų rašytiniai paaiškinimai, prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisėjų kolegijai, taip pat pridedami ir kitų užsienių valstybių teismų procesiniai sprendimai, kurie buvo priimti po apskųstos teismo nutarties priėmimo. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ekspertines nuomones ir Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą.
14. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą (CPK 338 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-942-464/2022). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėsto papildomus argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo, ieškovų rašytiniai paaiškinimai nepriimami.
15. CPK 314 straipsnis apriboja naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, priėmimą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo kontekste turi būti vertinama ir tai, ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos konkrečiam nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti. Kitaip tariant, yra aktualios CPK 180 straipsnio nuostatos, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai (ar joje kilusiam atskiram procesiniam klausimui) aplinkybes. Kaip yra išaiškinta kasacinio teismo, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle.
16. Ieškovų su atskiruoju skundu pateikta informacija apie užsienio teismų sprendimus priėmusius teisėjus, ekspertus, taip pat atsakovo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos ekspertinės nuomonės nepriimami, nes šioje proceso stadijoje yra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o teikiama informacija yra susijusi su ginčo nagrinėjimo iš esmės stadijoje nustatinėjamomis aplinkybėmis dėl patento apsaugos ribų. Be kita ko, dalis ieškovų pateiktų teismų sprendimų yra susiję su kitais asmenimis, t. y. kitose bylose, kuriose dalyvauja ieškovas „Bayer Intellectual Property GmbH“ su kitais vaistus gaminančiais juridiniais asmenimis, tačiau ne su atsakovu šioje byloje.
17. Apeliacinės instancijos teismas priima ieškovų ir atsakovų pateiktus užsienio teismų procesinius sprendimus, t. y. Švedijos Karalystės (toliau – ir Švedija) rinkos teismo 2024 m. liepos 3 d. nutarties kopiją, Švedijos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties kopiją, Latvijos Respublikos (toliau – ir Latvija) Rygos miesto teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties kopiją, Austrijos Respublikos (toliau – ir Austrija) Vienos komercinio teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties kopiją, nes šios nutartys priimtos atsakovo atžvilgiu, taip pat Slovakijos pramoninės tarnybos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą, Čekijos Respublikos (toliau – ir Čekija) pramoninės tarnybos 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą, Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 24 d. sprendimą dėl patento EP 1845961 (ne)galiojimo, kadangi šie įrodymai susiję su nagrinėjama byla ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes buvo priimti jau po apskųstos nutarties priėmimo dienos.
Dėl bylos perdavimo teisėjų kolegijai
18. Ieškovų įsitikimu, nagrinėjamu atveju dėl teisinio civilinės bylos sudėtingumo egzistuoja objektyvus poreikis nukrypti nuo bendrosios taisyklės, jog atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėja vienas teisėjas, perduodant atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Jų teigimu, atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prevencinėse bylose dėl gresiančio patento pažeidimo yra priskirtinas prie sudėtingų dėl jo reikšmingumo, vertinant Lietuvos teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu suderinamumą ir atitiktį Europos Sąjungos reglamentavimui. Dėl potencialaus patento pažeidimo didžioji dauguma Europos Sąjungos valstybių narių teismų, skirtingai nuo Vilniaus apygardos teismo, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pripažindami, kad patentas yra prima facie galiojantis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas ir yra neteisėtų veiksmų uždraudimo skubos poreikis (nepaisant to, kad generiniai vaistai buvo užregistruoti prieš kelerius metus iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimo).
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Europos patentas po jo išdavimo neturi vieningo apsaugos mechanizmo – iš esmės patento savininkas įgyja nacionalinių patentų rinkinį; visi kilę patentiniai ginčai yra nagrinėjami kiekvienoje Europos patentų organizacijos narėje atskirai. Be to, užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose dėl patento yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai. Tarpiniai sprendimai priimti teismams įvertinus sąlygas kitose rinkose, kurios gali būti reikšmingos teismui sprendžiant dėl ieškovams galbūt daromos žalos esminio ir negrįžtamo pobūdžio ir kurios nebūtinai sutampa su sąlygomis, susiklosčiusiomis Lietuvos Respublikos rinkoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1786-823/2018, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020, 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-441-798/2024). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovai turi kitokią nuomonę dėl teismų praktikos bei tai, kad kitose valstybėse priimami priešingi sprendimai, savaime nėra pagrindas pripažinti šią bylą sudėtinga ir dėl to perduoti bylą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, ieškovų prašymas dėl bylos perdavimo teisėjų kolegijai netenkinamas.
Dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo
20. Pagal Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – Patentų įstatymas) 55 straipsnio 2 dalį prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas. Taigi, minėta įstatymo nuostata įtvirtina preliminarų ieškinio pagrįstumą kaip vieną būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Nagrinėjamu atveju ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo buvo atmestas nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovai neįrodė antrojo laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo- grėsmės sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovų nurodoma žala sudaro galimus turtinio pobūdžio praradimus, tai reiškia, kad ieškovai galėtų reikšti reikalavimus atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai su tokiu teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad generinis vaistas patenka į patento apsaugos ribas, todėl prekyba generiniu vaistu būtų laikoma neteisėtais, patentą pažeidžiančiais veiksmais. Teigia, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse patentų bylose laikinosios apsaugos priemonės, kurių tikslas – neleisti generiniams vaistiniams preparatams ateiti į rinką iki patento galiojimo pabaigos, beveik visada yra taikomos, o šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prevencinis ieškinys praras prasmę ir taps netikslingas.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nesprendė bylos iš esmės ir pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo spręsti ar preliminariai vertinti, kad ieškovų nurodyti atsakovo veiksmai iš tikrųjų yra neteisėti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apskųstos nutarties motyvams, nepasisako dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nes klausimai, ar atsakovo generinis vaistas patenka į patento EP 1845961 apsaugos ribas, ar atsakovė gali Lietuvos Respublikoje gaminti, naudoti, siūlyti parduoti, parduoti, importuoti ir eksportuoti ginčo generinį vaistą arba kitą vaistinį preparatą, kaip pažeidžiantį patentą EP 1845961, bus išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės. Be kita ko, kaip matyti, Vilniaus apygardos teisme nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. nagrinėjama ir civilinė byla Nr. e2-470-794/2024 dėl ieškovui „Bayer Intellectual Property GmbH“ išduoto patento EB 1845961 „Tromboembolinių sutrikimų gydymas rivaroksabanu“ pripažinimo negaliojančiu.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Patentų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies nuostatos formuluotė – „yra pakankamas pagrindas įtarti“, skiriasi nuo CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią ieškovė turi tik „tikėtinai pagrįsti“ ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, teismų praktika, suformuota taikant CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagal kurią atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu, negali būti besąlygiškai vadovaujamasi patentų ginčuose, kadangi Patentų įstatymo 55 straipsnio 2 dalis reikalauja aukštesnio teismo įsitikinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumu. Tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lemia ne tik lingvistinė Patentų įstatymo 55 straipsnio 2 dalies formuluotė, bet ir proporcingumo principas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio reikalavimais, taikymas patentų ginčuose paprastai yra susijęs su itin reikšmingomis teisinėmis pasekmėmis atsakovui, todėl gali būti pateisinamas tik esant pakankamai akivaizdžiam ieškovų teisių pažeidimui.
23. Patentų ginčų nagrinėjimo praktikoje Europos valstybėse laikomasi pozicijos, kad tenkinus pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, turi būti: 1) nustatytas pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas patento savininko teisių pažeidimas, 2) nustatyta, jog reikalavimas grindžiamas ieškovei priklausančiu patentu, kurio galiojimas nekelia pagrįstų abejonių, be to, pats pažeidimas turi būti pakankamai akivaizdus. Užsienio valstybių teismų sprendimai, kuriais ieškovų patentas pripažintas negaliojančiu, ypač jei tokie sprendimai yra priimti daugiau nei vienoje jurisdikcijoje, teismo gali būti vertinami kaip įrodymai, leidžiantys pagrįstai abejoti ieškovės patento galiojimu ir savo ruožtu tapti pagrindu teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl nepakankamo pažeidimo akivaizdumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-496-370/2020).
24. Ieškovai pateikė Bulgarijos Respublikos, Latvijos, Vokietijos, Švedijos, Austrijos procesinius sprendimus, kuriais atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant platinti ir gaminti vaistinį preparatą „Rivaroxaban STADA“, tačiau pažymėtina, kad šie užsienio teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylose pagal ieškovo „Bayer Intellectual Property GmbH“ pareikštus reikalavimus nepatvirtina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, nes, kaip jau minėta, yra tarpinio pobūdžio teismo procesiniai sprendimai, kuriais nėra galutinai patvirtintas ieškovo reikalavimų pagrįstumas. Pažymėtina, kad ieškovai pateikė kitų valstybių sprendimus, kuriuose neteisėtais veiksmais konstatuoti ne atsakovo veiksmai, o kitų generinių vaistų gamintojų veiksmai, todėl tokie sprendimai negali pagrįsti atsakovo galimai neteisėtų veiksmų. Byloje taip pat pateikti Čekijos, Slovakijos, Nyderlandų Karalystės, Švedijos, Belgijos Karalystės institucijų sprendimai, kuriais buvo atmesti generinių vaistų gamintojų reikalavimai dėl ieškovui priklausančio patento EB 1845961 negaliojimo, tačiau byloje yra duomenų ir apie priešingus sprendimus kitose valstybėse – patentas pripažintas negaliojančiu Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylose būtina įvertinti atsakovo veiksmus, t. y. ar jis padarė patento savininko teisių pažeidimą. Šiai dienai ieškovų teikiami užsienių teismų sprendimai neabejotinai nepatvirtina pažeidimo egzistavimo, o rodo tik kylant tam tikras abejones, nes, kaip minėta, sprendimai yra prieštaringi.
25. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad dar 2022 m. lapkričio 8 d. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba įregistravo „Rivaroxaban STADA“ vaistą Lietuvos Respublikoje, o jo registruotojas yra atsakovas, tačiau į teismą, be kita ko, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai kreipėsi 2024 m. gegužės 6 d. Taigi, nuo galimo pažeidimo pradžios iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praėjo daugiau nei vieneri metai. Toks terminas yra pakankamai ilgas, kad pats savaime leistų teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų uždraudimo skubos poreikio, nebent ieškovai papildomai pagrįstų reikšmingą aplinkybių pasikeitimą prieš kreipiantis į teismą, tačiau tokių aplinkybių ieškovai neįrodė, akcentuodami tik tai, kad atsakovo tiekiami vaistai bus įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Iš ieškovų argumentų apskritai matyti, kad galimą žalą ieškovai sieja su atsakovo vaistų įrašymu į kainyną, o ne apskritai vaistų tiekimu Lietuvos rinkai, kuris, kaip minėta, iki šiol ieškovams problemų nekėlė. Generinių vaistų įvedimas į rinką sumažina originalių vaistų pardavimą dėl konkurencingos kainos, tačiau draudimas prekiauti ginčo generiniu receptiniu vaistu, kurio įvedimui į rinką yra pritarusi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, prieštarautų viešajam interesui (vartotojų teisei rinktis pigesnį generinį ar brangesnį originalų vaistą).
26. Ieškovai neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar kad jų, kaip patento naudotojų, teisės yra pažeidžiamos (Patentų įstatymo 55 straipsnio 4 dalis). Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien ieškinio pateikimas, ieškovams nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
27. Ieškovai ieškinio reikalavimu siekia uždrausti atsakovui atlikti veiksmus platinant vaistinį preparatą „Rivaroxaban STADA“, nes tokiais atsakovės veiksmais yra daroma žala ieškovams. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai konstatavo, jog ieškovams teigiant, kad dėl atsakovo veiksmų jie patiria žalą, jie gali reikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Pritartina atsakovui, kad ieškovai tik deklaratyviai dėsto argumentus, jog generinių rivaroksabano vaistų atėjimas į Lietuvos rinką, tikriausiai lemtų reikšmingą ieškovės UAB „Bayer“ reorganizaciją ir darbo vietų mažinimą (CPK 178 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Ieškovams išaiškinama, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo atveju, jei atsirastų aplinkybių, dėl kurių būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas, arba aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo vykdomą patento pažeidimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.