- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1786-823/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01666-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- A. R.
- Pareiškėjas
- Aachen Scientific International PTE
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. R. (Alexander Rübben) ir pareiškėjos Aachen Scientific International PTE.LTD atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4704-794/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas byloje kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Briuselis I bis, Reglamentas) 35 straipsnį.
2. Pareiškėja Singapūro bendrovė Aachen Scientific International PTE.LTD kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant jos ieškinio, pareikšto atsakovui A. R., nagrinėjamo Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme, reikalavimus:
2.1. įpareigoti atsakovą A. R. ir trečiąjį asmenį UAB „AR Baltic Medical“ nedelsiant nutraukti veiksmus, pažeidžiančius pareiškėjos teises į Europos patentą EP 2252340, Europos patentą EP 2303347 ir Europos patentą EP 2854887, t. y. uždrausti A. R. ir UAB „AR Baltic Medical“ šiuos patentus perleisti, licencijuoti, taip pat uždrausti ūkinėje – komercinėje veikloje naudoti pagal šiuos patentus saugomus išradimų objektus, be kita ko, uždrausti naudoti šiais patentais apsaugotą balioninių kateterių padengimo medikamentais technologiją bei saugomus metodus, uždrausti naudojant patentais saugomus objektus gaminti gaminius, visais būdais juos sandėliuoti, platinti, reklamuoti, importuoti (eksportuoti) bei uždrausti atlikti kitus veiksmus, kurie pažeistų pareiškėjos teises į patentus iki tol, kol Vokietijos teismas byloje pagal Aachen Scientific International PTE.LTD 2018 m. liepos 17 d. ieškinį A. R. priims galutinį teismo sprendimą ir jis įsiteisės;
2.2. areštuoti pas atsakovą A. R., trečiąjį asmenį UAB „AR Baltic Medical“, ar pas trečiuosius asmenis esančius medikamentine danga padengtus balioninius kateterius, uždrausti, kad medikamentine danga padengti balioniniai kateteriai patektų į apyvartą ir įpareigoti išimti iš apyvartos medikamentine danga padengtus balioninius kateterius;
2.3. areštuoti ne mažesnei nei 1 198 144,87 Eur dydžio sumai atsakovui A. R. priklausančius nekilnojamuosius daiktus, o nekilnojamųjų daiktų nepakankant, areštuoti kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą ir su kitais asmenimis), esantį pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodė, kad 2015 m. lapkričio 27 d. su atsakovu A. R. sudarė Patentų sutartį, kurios pagrindu A. R., įvykus visoms Patentų sutartyje numatytoms sąlygoms, perleido pareiškėjai visus sutartyje nurodytus patentus. Patentų objektas yra: (i) balioninių kateterių padengimas atitinkamais medikamentais; (ii) balioninių kateterių profilio sumažinimo (angl. cut back); ir (iii) stentų padengimo atitinkamais medikamentais metodai. Remiantis Patentų sutartyje įtvirtintomis nuostatomis visi ginčai, kylantys iš Patentų sutarties, turi būti nagrinėjami Vokietijos teisme Diuseldorfo mieste. Pareiškėja įvykdė visus Patentų sutartyje keliamus reikalavimus ir 2018 m. liepos 17 d. pateikė ieškinį Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismui, kuriuo prašo pripažinti, kad visos teisės į patentus, kurias A. R. perleido pareiškėjai Patentų sutarties pagrindu, priklauso tik pareiškėjai, taip pat priteisti iš A. R. pareiškėjos naudai 1 198 144,87 Eur sumą, kurią sudaro už licencijų suteikimą tretiesiems asmenims pareiškėjos negautos pajamos ir be jokio teisinio pagrindo pareiškėjos A. R. atlikti mokėjimai bei delspinigiai.
4. Pareiškėjos teigimu, atsakovas ir trečiasis asmuo – Lietuvoje registruota UAB „AR Baltic Medical“, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku yra atsakovas, be jokio teisėto pagrindo ir be pareiškėjos leidimo naudoja pareiškėjai priklausančius patentus vykdydami komercinę veiklą. Tai, kad atsakovas naudoja patentus UAB „AR Baltic Medical“ vykdomoje komercinėje veikloje, įrodo: 1) bendrovės oficialioje interneto svetainėje pateikiama informacija apie patentų apsaugotą technologiją – medikamentais padengtus balioninius kateterius ir pateikiama informacija, kaip ir kur šią produkciją galima įsigyti; 2) apie pareiškėjai priklausančių patentų naudojimą UAB „AR Baltic Medical“ veikloje pareiškėją informavo ir UAB „AR Baltic Medical“ distributoriai (pareiškėjos kontroliuojamos įmonės Aachen Resonance GmbH 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas el. laiškas iš AB Medica); 3) atsitiktinai gautas Vokietijos įmonės Vanguard Spezialaufbereitung GmbH darbuotojo 2018 m. rugpjūčio 24 d. el. laiškas, kuris buvo skirtas ne pareiškėjai, bet UAB „AR Baltic Medical“, taip pat patvirtina, kad bendrovė naudoja patentus ir gamina patentų saugomus medikamentais padengtus balioninius kateterius; 4) atsižvelgiant į tai, kad UAB „AR Baltic Medical“ nebeužsako balioninių kateterių dengimo medikamentais paslaugų iš pareiškėjos, reiškia, jog šią technologiją bendrovė naudoja pati.
5. Pareiškėja nurodė, kad jos Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismui pateiktas ieškinys yra tikėtinai (prima facie) pagrįstas. Ieškinyje yra išsamiai paaiškinami pareiškėjos nuosavybės teisių į patentus pažeidimai, pateikiamos nuorodos į kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus. Faktinės aplinkybės pagrindžia, kad atsakovas ir UAB „AR Baltic Medical“ atlieka neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos teisės į patentus, todėl prašoma juos nedelsiant sustabdyti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes visą bylos Vokietijos teismuose nagrinėjimo laikotarpį atsakovas, veikdamas per UAB „AR Baltic Medical“, galės toliau tęsti pareiškėjos teisių į patentus pažeidimus. Atsakovas, pažeisdamas pareiškėjos teises į patentus, per savo kontroliuojamą įmonę UAB „AR Baltic Medical“ ne tik gamina medikamentais padengtus balioninius kateterius, bet ir juos platina – tai pagrindžia į bylą pateikti UAB „AR Baltic Medical“ distributoriaus liudijimai, informacija oficialioje UAB „AR Baltic Medical“ interneto svetainėje apie tai, kad iš UAB „AR Baltic Medical“ galima įsigyti medikamentais dengtus balioninius kateterius. Todėl yra pagrindas areštuoti atsakovo, UAB „AR Baltic Medical“, ar kitų asmenų žinioje esančią, pažeidžiant teises į patentus pagamintą produkciją.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad jos ieškinio reikalavimas priteisti 1 198 144,87 Eur iš atsakovo taip pat yra prima facie pagrįstas, 1 198 144,87 Eur suma atsakovui yra didelė. Remiantis viešai prieinamais duomenimis, atsakovo turimo turto Lietuvoje nepakanka užtikrinti būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vienintelė vieša informacija apie atsakovo turtą Lietuvoje yra atsakovo turimos UAB „AR Baltic Medical“ akcijos, tačiau UAB „AR Baltic Medical“ finansinė padėtis yra prasta. Tarptautinė audito kompanija patvirtino, kad atsakovas iš esmės netinkamai vedė ir, tikėtina, toliau veda UAB „AR Baltic Medical“ finansinę apskaitą, slepia nuo bendrovės kreditorių tikrąją finansinę padėtį, o visas iš patentų neteisėtai uždirbamas pelnas, tikėtina, yra kaupiamas mokesčių atžvilgiu palankiose jurisdikcijose. Be to, atsakovo elgesys atsisakius bendradarbiauti su pareiškėja ir perleisti patentus, pagrindžia, kad jis gali elgtis nesąžiningai ir siekti išvengti galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė palikti šį prašymą nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, o teismui sprendus, kad prašymas nagrinėtinas, jį atmesti.
8. Atsakovo vertinimu, Reglamentas Briuselis I bis nagrinėjamu atveju netaikytinas, kadangi nei pareiškėja (Singapūro įmonė), nei atsakovas (Monako kunigaikštystės rezidentas) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar buveinės Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vien faktas, kad atsakovas yra Lietuvoje registruotos įmonės UAB „AR Baltic Medical“ direktorius ir akcininkas, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas nuolat gyvena Lietuvoje ir kad dėl to taikytinas Reglamentas Briuselis I bis. Nors šalys, sudarydamos Patentų sutartį, susitarė dėl sutartinio teismingumo valstybėje narėje, toks susitarimas taip pat savaime nereiškia, kad dėl tokio susitarimo Reglamentas Briuselis I bis šio proceso šalių atžvilgiu tampa taikytinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nenumato Lietuvos teismams teisės nagrinėti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsietai nuo pagrindinės bylos, išskyrus, kai tokią teisę numato Reglamentas Briuselis I bis. Todėl turėtų būti taikomos CPK 782 straipsnyje nustatytos taisyklės ir pareiškimas paliktas nenagrinėtas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas pagrindinėje byloje nėra tikėtinai pagrįstas. Be to, pareiškėja nepasinaudojo teise kreiptis į pagrindinę bylą nagrinėjantį Diuseldorfo apygardos teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir beveik du mėnesius nuo ieškinio pateikimo delsė pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašyme keliami reikalavimai išeina už ieškinio pagrindinėje byloje ribų. Ieškiniu nėra reiškiami jokie reikalavimai, susiję su patento savininko teisių pažeidimu. Pagrindinis šalių ginčas yra dėl nuosavybės teisės į patentus perleidimo. Kol pagrindinis ginčas nėra išnagrinėtas iš esmės, pareiškėja negali teigti, kad atsakovas pažeidžia ar gali pažeisti jos teises į patentus, nes atsakovas yra teisėtas patentų, kuriais remiamasi prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savininkas: Europos patentas EP 252340 nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir atsakovui, Europos patento EP 2303347 savininkas yra atsakovas, tuo tarpu Europos patento EP 2854887 galiojimas į Lietuvą nėra išplėstas. UAB „AR Baltic Medical“ pagrindinėje byloje kaip proceso šalis nedalyvauja, todėl prašymas jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas ir ribojantis teismo procese nedalyvaujančio asmens teises. Pareiškėja savo prašymą taikyti atsakovo lėšų, turto ar turtinių teisių areštą grindžia tuo, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau atsakovo turimos UAB „AR Baltic Medical“ akcijos vertos 1 600 000 Eur, atsakovas turi nekilnojamojo turto Vokietijoje, taip pat yra eilės patentų savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjos reikalavimams, nagrinėjamiems Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme, užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 1 198 144,87 Eur sumai atsakovo A. R. nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir / arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims; nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir / arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškove bei mokėti mokesčius valstybei. Kitus pareiškėjos prašymus teismas atmetė.
11. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo UAB ,,AR Baltic Medical“ yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota bendrovė, veikianti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o atsakovas A. R. yra šios bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas. Be to, iš teismui pareiškėjos pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „AR Baltic Medical“, naudodama ginčo patentais apsaugotą technologiją, gamina ir parduoda prekes būtent Lietuvoje. Atsižvelgdamas į tai, kad tiek atsakovas A. R., tiek UAB ,,AR Baltic Medical“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą Lietuvoje, teismas sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį ir pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas šioje byloje spręstinas vadovaujantis lex fori principu, tai yra pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisę.
12. Iš pareiškėjos ieškinio, pateikto Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismui, turinio teismas nustatė, kad pagrindinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl patentų nuosavybės: pareiškėja, remdamasi 2015 m. lapkričio 27 d. Patentų sutarties nuostatomis, siekia įrodyti, kad atsakovas neteko teisių į patentus ir kad šios teisės perėjo pareiškėjai, kuri turi būti pripažinta vienintele patentų savininke. Įvertinęs pagrindinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėja prašomais taikyti ribojimais siekia apginti savo, kaip vienintelės patentų savininkės, pažeistas teises, nors klausimas, ar pareiškėja yra vienintelė patentų savininkė, dar nėra išspręstas. Pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ribotų atsakovo galimybę vykdyti veiklą, susijusią su patentais, dar iki to laiko, kol bus išspręstas pareiškėjos inicijuotas teisminis ginčas Vokietijos teisme. Kitaip tariant, pareiškėjos prašomais taikyti ribojimais iš esmės būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus pareiškėjai, įvykdymas, bet faktiškai būtų patenkintas pareiškėjos reikalavimas, t. y. pripažinta, kad ji yra vienintelė patentų savininkė.
13. Teismo vertinimu, pareiškėja taip pat neįrodė nei realios grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nei byloje egzistuojančio išimtinio atvejo, pateisinančio tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Priešingai – pareiškėja savo veiksmais, t. y. delsimu kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (prašymas pateiktas po beveik dviejų mėnesių nuo ieškinio pateikimo Vokietijos Diuseldorfo teismui) patvirtino, kad nėra būtinybės imtis skubių veiksmų atsakovo galimai neteisėtiems veiksmams nutraukti.
14. Spręsdamas dėl arešto taikymo atsakovo turtui, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja išdėstė faktines aplinkybes gindama savo teisę ir tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 198 144,87 Eur pareiškėjos negautų pajamų už licencijų suteikimą tretiesiems asmenims ir be jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atliktus mokėjimus atsakovui. Teismas nustatė, kad atsakovas jokio Nekilnojamojo turto registre registruoto turto neturi. Atsakovui priklauso UAB „AR Baltic Medical“ akcijos, tačiau UAB „AR Baltic Medical“ finansinė padėtis šiuo metu yra prasta (nuo 2015 m. bendrovė nevykdo pareigos pateikti Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, bendrovė turi skolą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, bendrovės turtas yra areštuotas, užtikrinant išieškojimą kitų kreditorių naudai). Atsižvelgdamas į tai teismas sutiko su pareiškėjos argumentu, kad 1 198 144,87 Eur reikalavimo suma atsakovui yra pakankamai didelė. Sprendęs, kad egzistuoja tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes byloje nėra įrodymų, kad atsakovas bendradarbiauja su pareiškėja, teismas tenkino reikalavimą dėl atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto, jo nesant ar nepakankamai turtinių teisių, piniginių lėšų ar kito turto esančio pas atsakovą ar trečiuosius asmenis arešto 1 198 144,87 Eur sumai.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
15. Atsakovas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Reglamento Briuselis I bis 4 straipsnyje nustatyta pagrindinė jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią nuolat valstybės narės teritorijoje gyvenančių asmenų atžvilgiu jurisdikciją įgyvendina valstybės narės, kurioje nuolat gyvena atsakovas, teismai, nepaisant jo pilietybės. Nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma pagal valstybės narės, kurioje iškelta byla, vidaus teisę. Juridinių asmenų arba įmonių nuolatinė buvimo vieta nustatoma pagal valstybę, kurioje yra jų oficiali buveinės vieta, centrinė administracija arba pagrindinė verslo vieta. Reglamento Briuselis I bis 6 straipsnyje nurodyta, kad, jeigu atsakovas nuolat negyvena valstybėje narėje, kiekvienos valstybės narės teismų jurisdikcija bus nustatoma pagal nacionalinę teisę, be kita ko, atsižvelgiant į vartotojams (18 straipsnis) ir darbuotojams (21 straipsnis) taikomas apsaugines jurisdikcijos taisykles ir atitinkamai 24 ir 25 straipsniuose nustatytas išimtinės jurisdikcijos ir prorogacijos taisykles. Šiuo atveju nei pareiškėja, nei atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar buveinės nei Lietuvoje, nei kurioje nors kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Pareiškėja yra Singapūre registruotas juridinis asmuo, kurio nuolatinė buveinė taip pat yra registruota Singapūre. Jokių įrodymų, kad pareiškėja turėtų nuolatinę buveinę Europos Sąjungoje, nėra pateikta. Tuo tarpu atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Monako kunigaikštystėje. Atsakovo sąsajos su Lietuvoje registruota įmone, t. y. buvimas jos direktoriumi ir akcininku, reikšmės bylos priskyrimui Lietuvos teismams taip pat neturi, kadangi ginčas yra kilęs ne iš darbo santykių ar juridinio asmens valdymo organų sprendimo.
15.2. Patentų sutarties 10 straipsnyje numatyta, kad visų su sutartimi ar jos nutraukimu susijusių ginčų sprendimui suteikiama išimtinė ir tarptautinė Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismo jurisdikcija. Tai reiškia, kad Patentų sutarties šalys, kurioms netaikomas Reglamentas Briuselis I bis, susitarė dėl išimtinio tiek tarptautinių, tiek vietinių ginčų, kurie kyla iš Patentų sutarties, teismingumo Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismui. Atsakovo nuomone, šalims sudarius susitarimą dėl jurisdikcijos ir aiškiai nustačius, kad visi klausimai, kylantys iš Sutarties dėl patentų, turi būti nagrinėjami Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme, šalys tuo pačiu aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė ir dėl kitų su pagrindiniu ginču susijusių teisminių procesų, įskaitant ir klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sprendimo jurisdikcijos. Pagrindinis reikalavimas teismingas Vokietijos teismui ne dėl to, kad jam yra taikomas Reglamentas Briuselis I bis, o dėl to, kad Patentų sutarties šalys buvo sudariusios susitarimą dėl išimtinės Diuseldorfo apygardos teismo jurisdikcijos. Todėl Lietuvos teismai negali nagrinėti prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
15.3. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad tiek atsakovas, kuris yra vienintelis UAB „AR Baltic Medical“ akcininkas, tiek UAB „AR Baltic Medical“ vykdo ūkinę – komercinę veiklą Lietuvoje, atsakovo nuomone, nėra pagrindu taikyti Reglamento nuostatas ir laikyti prašymą teismingu Lietuvos teismams. UAB „AR Baltic Medical“ nedalyvauja pagrindinėje byloje kaip proceso dalyvė, t. y. nėra įtraukta nei atsakove, nei trečiuoju asmeniu, ieškiniu jos atžvilgiu nėra reiškiami kokie nors reikalavimai. Dėl šios priežasties nėra jokio teisinio pagrindo procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „AR Baltic Medical“ nurodyti kaip proceso dalyvę, t. y. trečiąjį asmenį, ir juo labiau šio asmens buveinės vieta remtis sprendžiant dėl prašymo teismingumo. Reglamento Briuselis I bis preambulės 13 punktas ir 15 punktas, o taip pat II skyriaus nuostatos aiškiai nurodo, kad jurisdikcijos vieta yra susijusi būtent su atsakovo, o ne kurio nors kito asmens (šiuo atveju pagrindinėje byloje iš viso nedalyvaujančio asmens) nuolatine gyvenamąja ar buveinės vieta.
Žemesnės instancijos teismas
15.4. Pirmosios instancijos teismas, pernelyg nedetalizuodamas argumentų, konstatavo pirmąją sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – ieškinio prima facie pagrįstumą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Pirma, byloje nėra įrodymų, kad ieškinys atsakovui yra įteiktas ir byla nagrinėjama Vokietijos teisme. Vokietijos teismo 2018 m. liepos 31 d. pranešimas tik parodo, kad ieškinys buvo pateiktas. Vertinant ieškinio pagrįstumą turėjo būti įvertinta ir atsakovo pozicija, tačiau ieškinys atsakovui nebuvo įteiktas, jis neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo. Tai, kad prašymas nebuvo teikiamas Vokietijos teismui kelia abejonių, ar apskritai Vokietijoje vyksta teisminis procesas pagal ieškinį, be to, ieškinio pagrįstumas turėtų būti vertinamas pagal Vokietijos teisę. Antra, pareiškėjas nepateikė įrodymų (sutarties dėl patentų perleidimo, šalių atstovų susirašinėjimo), atskleidžiančių ginčo esmę ir tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl teismas negalėjo įvertinti ieškinio argumentų pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovas įrodymus, paneigiančius ieškinio pagrįstumą (pareiškėja nesumokėjo dalies kainos pagal sutartį) pateikė, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti ieškinio išvestinio reikalavimo dėl nesumokėto licencinio mokesčio prima facie pagrįstumo, nes teismas konstatavo ieškinio pagrindinio reikalavimo pagrįstumą neturėdamas objektyvių įrodymų, atitinkamai teismas negalėjo nustatyti terminų, nuo kada skaičiuojamas licencijos mokestis pareiškėjos naudai.
15.5. Teismas, spręsdamas, kad egzistuoja grėsmė pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai taikė naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuotas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisykles. Pirma, teismas, taikydamas atsakovo turto areštą, suabsoliutino didelės ieškinio sumos kriterijų ir neatsižvelgė į tai, kad vien atsakovo turimų UAB „AR Baltic Medical“ akcijų vertė (1 600 000 Eur) viršija ieškinio turtinį reikalavimą, be to, vertinant atsakovo turtą, neturėtų būti apsiribojama tik turtu, esančiu Lietuvoje. Antra, ieškinio reikalavimo sumos dydis negali būti lemiamas kriterijus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas turėjo nustatyti, tačiau nenustatė, atsakovo nesąžiningų veiksmų. Trečia, tai, kad pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nekyla visiškai jokia grėsmė, patvirtina pačios pareiškėjos veiksmai – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ji pateikė praėjus beveik dviems mėnesiams po ieškinio pateikimo.
Atsiliepimas
16. Pareiškėja Aachen Scientific International PTE.LTD atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnis aiškiai numato, kad atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teismui gali būti pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant to, kad kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Taigi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, remiantis Reglamento Briuselis I bis 35 straipsniu, gali būti teikiamas nebūtinai toje valstybėje, kurioje atitinkama byla yra sprendžiama iš esmės – jis gali būti teikiamas bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Atsakovo skunde nurodomuose Reglamento Briuselis I bis straipsniuose yra reguliuojami bendrosios jurisdikcijos, specialiosios jurisdikcijos ir išimtinės jurisdikcijos klausimai, kurie aktualūs tik nustatant teismo jurisdikciją, kai byla sprendžiama iš esmės. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), aiškindamas Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį ir jo santykį su išimtinės jurisdikcijos taisyklėmis, yra nurodęs, kad klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiami nepriklausomai nuo išimtinės jurisdikcijos, įtvirtintos Reglamente (ESTT 2012 m. liepos 12 d. sprendimas Solvay byloje Nr. C-616/10). ESTT taip pat yra pasisakęs, kad Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnis yra taikomas nepaisant to, kokie teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės (ESTT 1998 m. lapkričio 17 d. sprendimas Van Uden byloje Nr. C-391/95). Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, kuris yra nurodęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti pateiktas Lietuvos teismui, net jeigu ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismas turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1350-117/2015). Vienintelis ribojimas, kuris taikomas tais atvejais, kai pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį siekiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nei sprendžiama byla iš esmės – teismo sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdytinas tik to teismo valstybės (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos) narės teritorijoje. Pastarasis reikalavimas, vadovaujantis ESTT praktika, reiškia ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių prašoma Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio pagrindu, turi būti susijusios su teritorija, kurioje prašoma taikyti tokias priemones, t. y. turi egzistuoti realus siejamasis ryšys tarp šių priemonių ir teritorijos, kurioje siekiama jas taikyti.
16.2. Pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su Lietuvos teritorija (egzistuoja realus siejamasis ryšys), nes: 1) tiek atsakovas, tiek atsakovo kontroliuojama Lietuvoje registruota įmonė UAB „AR Baltic Medical“ (atsakovas yra ir šios įmonės vienintelis akcininkas ir jos vadovas) neabejotinai vykdo komercinę veiklą Lietuvoje, 2) atsakovas per UAB „AR Baltic Medical“ neteisėtai naudoja patentais, kurių apsauga, be kita ko, išplėsta į Lietuvą, apsaugotą technologiją ir dengia balioninius kateterius medikamentine danga būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, 3) iš Lietuvos Respublikos teritorijos visi balioniniai kateteriai yra parduodami ir eksportuojami į kitas šalis; 4) visos pareiškėjos prašytos (prašomos) taikyti laikinosios apsaugos priemonės, įskaitant tą, kurią teismas pritaikė, buvo susijusios tik su Lietuvos Respublikos teritorija.
Šalies argumentai
16.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį teismui užtenka pateikti tik bylos iškėlimo teisme faktą patvirtinančius įrodymus. Juo labiau, atskirais atvejais ieškovas turi teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį netgi prieš ieškinio pateikimą teismui, kuris spręs bylą iš esmės. Įrodymai apie bylos iškėlimą ir pradėtą teisminį nagrinėjimą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu – pareiškėja pateikė tiek ieškinio, pateikto Diuseldorfo apygardos teismui, kopiją, tiek teismo išduotą pranešimą apie iškeltą civilinę bylą su siūlymu atsakovui pateikti atsiliepimą. Ieškinyje, kurio vertimas buvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, buvo aiškiai ir išsamiai atskleistos svarbiausios šios bylos faktinės aplinkybės – tai įrodo didelė ieškinio apimtis (48 psl.). Juo labiau, ieškinyje buvo išverstos visos aktualios šiai civilinei bylai Patentų sutarties ir kitų sutarčių (priedų) nuostatos, kurios leido teismui įvertinti ieškinio prima facie pagrįstumą. Jeigu, atsakovo nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, jis turėjo galimybę pateikti tai pagrindžiančius įrodymus šiame procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir negalėjo pateikti, atsakovo teiginiai dėl atsiliepimo į ieškinį pagrindinėje byloje nepateikimo yra nepagrįsti.
16.4. Pareiškėja prašyme pateikė pakankamai argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad atsakovui ieškinio, pareikšto Diuseldorfo apygardos teisme, suma, t. y. 1 198 144,87 Eur, yra didelė, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje, o jam priklausančių akcijų nominali vertė yra 2 896 Eur. Jokių duomenų apie kitą turimą turtą Lietuvoje ar kitos šalyse atsakovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
16.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo aplinkybes dėl atsakovo sistemingai atliekamų nesąžiningų veiksmų, kurie papildomai patvirtina, kad egzistuoja grėsmė galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymui. Be to, po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo atsirado naujų aplinkybių, papildomai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningą elgesį. Pareiškėja teikia teismui naujus įrodymus, kurie neegzistavo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo metu ir kurie pagrindžia, kad atsakovas, sužinojęs apie pareiškėjos pateiktą prašymą, ėmėsi veiksmų iškelti Lietuvoje vykdomą UAB „AR Baltic Medical“ ūkinę – komercinę veiklą į Vengriją, taip siekdamas apsunkinti tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tiek būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
17. Pareiškėja Aachen Scientific International PTE.LTD atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, panaikinti ir tenkinti pirmosios instancijos teismo atmestus pareiškėjos reikalavimus: 1) įpareigoti A. R. ir UAB „AR Baltic Medical“ nedelsiant nutraukti veiksmus, pažeidžiančius Aachen Scientific International PTE. LTD teises į Europos patentą EP 2252340, Europos patentą EP 2303347 ir Europos patentą EP 2854887, t. y. uždrausti A. R. ir UAB „AR Baltic Medical“ šiuos patentus perleisti, licencijuoti, taip pat uždrausti ūkinėje – komercinėje veikloje naudoti pagal šiuos patentus saugomus išradimų objektus, be kita ko, uždrausti naudoti šiais patentais apsaugotą balioninių kateterių padengimo medikamentais technologiją bei saugomus metodus, uždrausti naudojant patentais saugomus objektus gaminti gaminius, visais būdais juos sandėliuoti, platinti, reklamuoti, importuoti (eksportuoti) bei uždrausti atlikti kitus veiksmus, kurie pažeistų Aachen Scientific International PTE. LTD teises į patentus iki tol, kol teismas byloje Vokietijoje pagal Aachen Scientific International PTE. LTD 2018 m. liepos 17 d. ieškinį A. R. priims galutinį teismo sprendimą ir jis įsiteisės; 2) areštuoti pas A. R., UAB „AR Baltic Medical“ ar pas trečiuosius asmenis esančius medikamentine danga padengtus balioninius kateterius, uždrausti, kad medikamentine danga padengti balioniniai kateteriai patektų į apyvartą ir įpareigoti išimti iš apyvartos medikamentine danga padengtus balioninius kateterius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja siekia apginti savo teises į patentus, nes atliko visus sutartinius įsipareigojimus – visiškai atsiskaitė su atsakovu už perleistus patentus, tačiau atsakovas elgiasi nesąžiningai ir atsisako perleisti patentus. Nesutiktina su teismo išvada, kad pareiškėja neturi teisės prašyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ji patentų registre nėra nurodyta kaip vienintelė patentų savininkė. Pareiškėjos teisės į patentus nėra išviešintos patentų registre vien tik dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų – nesutikimo perregistruoti nuosavybės teisės į patentus. Atsakovas ne tik disponuoja 8 000 000 Eur dydžio iš pareiškėjos gauta turtine nauda (iš kurios 7 400 000 Eur pats atsakovas aiškiai pripažįsta, kad yra gavęs), bet ir toliau naudojasi patentų apsaugotomis teisėmis.
17.2. Pareiškėja ir atsakovas yra patentų EP 2252340, EP 2303347 ir EP 2854887 bendraturčiai, todėl atsakovas neturi teisės naudotis patento suteikiamomis teisėmis be pareiškėjos sutikimo. Tai, kad atsakovas neginčija, jog naudojasi patentų suteikiamomis teisėmis be pareiškėjos sutikimo, yra prima facie pakankamas pagrindas įtarti, kad pažeidžiamos pareiškėjos teisės į patentą. Taigi, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti pareiškėjos, kaip bendraturtės, teisių apsaugą.
17.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė skubos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui bei nepagrindė patiriamos žalos dėl atsakovo veiksmų, naudojant patentus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes atsakovas pelnosi iš patentų suteikiamų teisių, o teismui pripažinus pareiškėją vienintele patentų savininke atsakovo gautų sumų susigrąžinimas bus neįmanomas ar itin apsunkintas. Pareiškėjos žala – nuostoliais, yra laikomos atsakovo, kaip UAB „AR Baltic Medical“ vadovo ir akcininko, gautos pajamos iš pagal patentus pagamintos ir parduodamos produkcijos. Pareiškėja neturi objektyvios galimybės nustatyti, kokio dydžio pajamas gauna UAB „AR Baltic Medical“ ir atsakovas, nes nuo 2015 m. bendrovė neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų. Be to, pareiškėjos žiniomis, atsakovas siekia bendrovės veiklą perkelti į Vengriją.
17.4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas iš esmės visu bylos nagrinėjimo Vokietijos teismuose laikotarpiu, kuris gali trukti 3 metus ir ilgiau (vien tik pirmos instancijos teisme civilinės bylos Vokietijoje nagrinėjamos beveik metus, o atsižvelgiant į tai, kad ginčas tarp šalių kyla iš patentų, ginčo nagrinėjimo laikotarpis bus dar ilgesnis), galės nevaržomai disponuoti 8 000 000 Eur dydžio nauda, naudotis patentų suteikiamomis teisėmis ir pelnytis iš tokios veiklos. Palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėja turėtų galimybę kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo vykdytų teisių į patentus pažeidimų, tačiau tokių nuostolių išieškojimas atsakovo būtų itin apsunkintas arba išvis neįmanomas. Atsakovo verslo struktūra Lietuvoje pagrįsta pastoviu visų UAB „AR Baltic Medical“ pajamų iškėlimu iš bendrovės licencinio mokesčio pavidalu kitai atsakovo kontroliuojamai įmonei Liuksemburge Aachen Resonance Holding AG, iš kurios vėliau pajamos iškeliauja į lengvatines mokesčių zonas. Be to, kaip minėta, UAB „AR Baltic Medical“ nuo 2015 m. neteikia Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų, bendrovės turtas yra areštuotas pagal kitų kreditorių reikalavimus. Jokio kito turto Lietuvoje ar Vokietijoje atsakovas neturi.
17.5. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir neapribotų atsakovo ar UAB „AR Baltic Medical“ ūkinės – komercinės veiklos. Pareiškėja yra sumokėjusi atsakovui 8 000 000 Eur už patentus. UAB „AR Baltic Medical“ toliau galės tęsti iki pareiškėjos teisių į patentus pažeidimo vykdytą savo pagrindinę veiklą – balioninių kateterių gamybą.
Atsiliepimas
17.6. Atsakovo teiginiai, kad nėra sąsajos tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir patentų, yra klaidinantys teismą, nes šie patentai yra susiję su kateterių dengimu medikamentine danga. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui ir trečiajam asmeniui būtų uždrausta naudoti patentuotus metodus kateterių dengimui medikamentine danga, todėl jos būtų taikomos patentų apsaugos apimtyje.
18. Atsakovas A. R. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pareiškėjos tvirtinimas, kad ji yra teisėta ir vienintelė patentų savininkė, galinti teikti reikalavimus remiantis Lietuvos Respublikos patentų įstatymo (toliau – PĮ) 55 straipsniu, yra prima facie nepagrįstas. Pareiškėja savo reikalavimus dėl patento savininko teisių pažeidimo kildina iš patentų, į kuriuos neturi išimtinių teisių. Patento EP 2854887 galiojimas į Lietuvą nėra išplėstas, todėl juo negali būti grindžiami jokie pareiškėjos reikalavimai. Tuo tarpu patentas EP 2252340 bendrosios nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir atsakovui, juo atsakovas gali naudotis Patentų sutartyje nustatyta tvarka, o patento EP 2303347 savininkas yra atsakovas. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja prašomais taikyti ribojimais siekia apginti savo, kaip vienintelės patentų savininkės, pažeistas teises, nors klausimas, ar pareiškėja yra vienintelė patentų savininkė, dar nėra išspręstas.
18.2. Pareiškėjos tvirtinimai, kad atsakovas nepagrįstai naudojasi iš pareiškėjos gauta 8 000 000 Eur nauda ir, be jos sutikimo naudodamas patentus, pažeidžia pareiškėjos teises, yra visiškai nepagrįsti. Pareiškėja, sistemingai kartodama, kad UAB „AR Baltic Medical“ naudoja patentus, niekur nenurodo, kokius konkrečiai patentus pažeidžia bendrovė ir kokiuose konkrečiai produktuose naudoja patentus.
18.3. Pareiškėja neįrodė jokios rizikos galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o pareiškėjos atskirasis skundas ir juo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai nepagrįsti. UAB „AR Baltic Medical“ veikla ir pajamos niekaip nesusiję su ieškiniu ar juo labiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose teikia niekuo nepagrįstus kaltinimus dėl atsakovo nesąžiningumo, nors pati nesugebėjo vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų ne tik pagal Patentų sutartį, bet ir sutartinių įsipareigojimų pagal kitas šalių sudarytas sutartis. Vokietijos Berlyno žemės apygardos teismui yra pateiktas UAB „AR Baltic Medical“ ieškinys pareiškėjos akcininkui ir vienam iš direktorių H. K. dėl neteisėto komercinių paslapčių atskleidimo. Tikėtina, kad pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių prašymą pateikė Lietuvoje, o ne Vokietijoje, būtent dėl to, kad Vokietijos teismai turi informacijos apie tikrąją pareiškėjos ir atsakovo santykių situaciją. Pareiškėjos teiginiai dėl UAB „AR Baltic Medical“ veiklos pajamų iškėlimo, atsakovo mokesčių slėpimo, neatitinka tikrovės.
18.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir grubiai pažeidžiantis ne tik atsakovo, bet ir procese nedalyvaujančio trečiojo asmens UAB „AR Baltic Medical“ interesus. Pritaikius taip suformuluotą reikalavimą būtų visiškai apribota trečiojo asmens ūkinė – komercinė veikla. Dėl tokių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nukentėtų viešasis interesas ir į rinką nebūtų teikiami medikamentine danga dengti balioniniai kateteriai, skirti smegenų ligų gydymui. UAB „AR Baltic Medical“ yra vienintelė tokios produkcijos gamintoja.
19. 2018 m. spalio 18 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriais atsikertama į pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl UAB „AR Baltic Medical“ veiklos iškėlimo į Vengriją, taip pat teikiami nauji atsikirtimus pagrindžiantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos ir sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 35 straipsnį.
21. Pareiškėja savo pareikšto ir Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio užtikrinimui prašė taikyti dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones: prevencinio pobūdžio priemones pagal PĮ 55 straipsnį, taikytinas tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas patento savininko išimtinių teisių pažeidimas, ir atsakovo turto areštą, skirtą užtikrinti jos Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme nagrinėjamo ieškinio turtinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė tik atsakovo turto areštą, kitus pareiškėjos reikalavimus atmesdamas.
22. Atsakovas, nesutikdamas su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria jo turtui taikytas areštas, teigia, kad Lietuvos Respublikos teismai nagrinėjamu atveju apskritai neturi jurisdikcijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nė viena pagrindinės bylos šalių nėra Europos Sąjungos valstybių narių rezidentai, taip pat nesutinka, kad šiuo atveju tenkinamos CPK numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Tuo tarpu pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmesta dalis jos reikalavimų, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
23. Byloje nustatyta ir šalių neginčijama, kad pareiškėja yra Singapūre registruota bendrovė, kurios nuolatinė buveinė taip pat yra Singapūre. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Monako kunigaikštystėje. Pagrindinė byla tarp bylos šalių nagrinėjama Vokietijos Diuseldorfo apygardos teisme, atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos Patentų sutarties 10 straipsnyje įtvirtintą susitarimą dėl jurisdikcijos, pagal kurį visų su sutartimi ar jos nutraukimu susijusių ginčų sprendimui suteikiama išimtinė ir tarptautinė Vokietijos Diuseldorfo apygardos teismo jurisdikcija.
24. Pagrindinėje byloje pareikštu ieškiniu pareiškėja reikalauja pripažinti, kad visos teisės į patentus, kurias A. R. perleido pareiškėjai Patentų sutarties pagrindu, priklauso tik pareiškėjai, taip pat priteisti iš A. R. pareiškėjos naudai 1 198 144,87 Eur sumą, kurią sudaro už licencijų suteikimą tretiesiems asmenims pareiškėjos negautos pajamos ir be jokio teisinio pagrindo pareiškėjos A. R. atlikti mokėjimai bei delspinigiai.
25. Trečiasis asmuo UAB „AR Baltic Medical“ yra Lietuvos Respublikoje registruota ir čia savo nuolatinę buveinę turinti bendrovė, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku yra atsakovas. Pareiškėja neginčija, kad trečiasis asmuo nėra įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu pagrindinėje byloje ir jokie reikalavimai trečiojo asmens atžvilgiu pagrindinėje byloje nėra reiškiami.
Dėl Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio taikymo sąlygų ir prašymo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams
26. Pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio nuostatas, valstybės narės teismui gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės narės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės. Ši nuostata iš esmės atitinka iki Reglamento Briuselis I bis priėmimo galiojusio 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Reglamentas Briuselis I) (toliau – Reglamentas Nr. 44/2001) 31 straipsnio nuostatas.
27. ESTT, aiškindamas Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnį yra pažymėjęs, kad šis straipsnis turi savarankišką taikymo sritį ir taikomas tuomet, kai į teismą, kuris neturi jurisdikcijos dėl bylos esmės, kreipiamasi su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl reglamento nuostatos, susijusios su jurisdikcija dėl bylos esmės, negali būti aiškinamos taip, kad remiantis jomis būtų galima nukrypti nuo 31 straipsnio ir atitinkamai jo netaikyti, net ir tais atvejais, kai bylą dėl ginčo esmės nagrinėjančio teismo jurisdikcija nustatyta pagal išimtinės jurisdikcijos taisykles (ESTT 2012 m. liepos 12 d. sprendimas Solvay byloje Nr. C-616/10).
28. Nagrinėjamu atveju Vokietijos teismo jurisdikcija iš esmės nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą kildinama iš šalių susitarimo dėl jurisdikcijos. Susitarimų dėl jurisdikcijos teisinis reglamentavimas, priimant Reglamentą Briuselis I bis, kito. Reglamentas Nr. 44/2001 sutartinės jurisdikcijos atveju galėjo būti taikomas tik esant dviem sąlygoms: 1) pasirinktasis teismas turėjo būti valstybės narės teismas arba teismai; 2) bent vienos iš susitarimą dėl jurisdikcijos sudariusių šalių nuolatinė buvimo (gyvenamoji) vieta turėjo būti valstybėje narėje (Reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis). Reglamento Briuselis I bis 25 straipsnyje buvo atsisakyta sąlygos, kad bent vienos iš šalių nuolatinė buvimo (gyvenamoji) vieta būtų valstybėje narėje („jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios“). Taigi, Reglamentas Briuselis I bis taikomas ir tuomet, kai ieškovas ir atsakovas yra iš trečiųjų valstybių narių, tačiau ginčo sprendimui pasirinko Europos Sąjungos valstybės narės teismą.
29. Atsižvelgdamas į aptariamą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnis nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas dėl to, jog nei viena pagrindinės bylos šalių nėra Europos Sąjungos valstybių narių rezidentai, ar dėl to, kad pagal šalių susitarimą dėl jurisdikcijos Diuseldorfo apygardos teismo jurisdikcija turi būti laikoma išimtine. Pagrindinę bylą nagrinėjančio teismo jurisdikcija šiuo atveju nulemta šalių susitarimo, patenkančio į Reglamento taikymo sritį, o šios jurisdikcijos išimtinumas, kaip jau minėta, savaime nesudaro kliūčių Reglamento 35 straipsnio taikymui.
30. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio lingvistinė formuluotė šiek tiek skiriasi nuo Reglamento Nr. 44/2001 31 straipsnio, kuriame buvo įtvirtinta, jog prašymas dėl laikinųjų, įskaitant ir apsaugos, priemonių, kurias numato tos valstybės įstatymas, taikymo gali būti paduotas valstybės narės teismui, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, formuluotės. Teisės doktrinoje pažymima, kad frazės „pagal šį reglamentą“ neįtraukimas į Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio tekstą patvirtina, jog Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio taikymas nėra priklausomas nuo sąlygos, kad bylą iš esmės nagrinėjančio kitos valstybės narės teismo jurisdikcija būtų kildinama iš paties Reglamento nuostatų, jis taip pat gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bylą iš esmės nagrinėjančio kitos valstybės narės teismo jurisdikcija atsiranda kitais pagrindais (žr., pvz., The Brussels I Regulation Recast. Edited by A. Dickinson and E. Lein. Oxford University Press, 2015, p. 358).
31. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodo pati pareiškėja, teismo jurisdikcija pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį sietina su papildomomis, ESTT praktikoje suformuluotomis, sąlygomis: pirma, prašoma taikyti priemonė turi būti laikinoji arba apsaugos priemonė kaip ji suprantama pagal Reglamentą ir, antra, turi būti nustatytas realus (reikšmingas) ryšys tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir jas taikančio teismo teritorinės jurisdikcijos. Šių sąlygų nesant teismo jurisdikcija pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį negali būti nustatyta.
32. Laikinosiomis ar apsaugos priemonėmis Reglamento prasme laikytinos laikiną poveikį turinčios priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti esamą teisinę ar faktinę situaciją tam, kad apsaugoti teises, kurių pripažinimo siekiama teisme, turinčiame jurisdikciją dėl ginčo esmės (ESTT 1992 kovo 26 d. sprendimas Reichter byloje Nr. C-261/90). Ši sąvoka iš esmės atitinka Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintą laikinųjų apsaugos priemonių sąvoką, pagal kurią laikinosiomis apsaugos priemonėmis pripažįstamos laikino pobūdžio priemonės, susijusios su byloje pareikštais reikalavimais, skirtos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba laikinai (bylos nagrinėjimo laikotarpiui) sureguliuoti ginčo situaciją, siekiant išvengti nepataisomos žalos atsiradimo ar jos didėjimo.
33. Nors ESTT Van Uden byloje Nr. C-391/95 suformuota realaus (reikšmingo) ryšio tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir šias priemones taikančio teismo teritorinės jurisdikcijos sąlyga Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnyje tiesiogiai nėra įtvirtinta, tačiau jos nuosekliai laikomasi Reglamento Briuselis I bis taikymo praktikoje. Be to, šios sąlygos pripažinimą patvirtina ir Reglamento Briuselis I bis preambulės 33 punktas, pagal kurį, kai laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, skiria valstybės narės teismas, neturintis jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės, pagal šį Reglamentą Briuselis I bis tokių priemonių poveikis turėtų būti ribojamas tos valstybės narės teritorija.
34. Klausimas, ar konkrečiu atveju egzistuoja realus (reikšmingas) ryšys tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir jas taikančio teismo jurisdikcijos, sprendžiamas teismo, kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgiant į faktines kilusio ginčo aplinkybes. Teisės doktrinoje pažymima, kad realaus (reikšmingo) ryšio sąlyga neabejotinai yra tenkinama, jei prašoma taikyti priemonė susijusi tik su turtu, asmenimis, ar veikla, esančiais konkrečios valstybės teritorijoje, ir jei procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bus vykdomas tik konkrečios valstybės teritorijoje. Jei prašoma taikyti priemonė susijusi tiek su teismo, kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, valstybės, tiek su kitos valstybės teritorija, teismas turi vertinti, ar prašoma taikyti priemonė yra pakankamai susijusi su teismo vietos valstybe; šioje srityje teismas turi tam tikrą diskreciją (žr., pvz., The Brussels I Regulation Recast. Edited by A. Dickinson and E. Lein. Oxford University Press, 2015, p. 371).
35. Kaip jau minėta, pareiškėja šioje byloje prašė taikyti dvejopo pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones: prevencinio pobūdžio priemones pagal PĮ 55 straipsnį ir atsakovo turto areštą. Prašomų taikyti priemonių ryšį su Lietuvos Respublikos teritorija pareiškėja grindžia tuo, kad tiek atsakovas, tiek atsakovo kontroliuojama Lietuvoje registruota įmonė UAB „AR Baltic Medical“ vykdo komercinę veiklą Lietuvoje, atsakovas per UAB „AR Baltic Medical“ neteisėtai naudoja patentais, kurių apsauga, be kita ko, išplėsta į Lietuvą, apsaugotą technologiją ir dengia balioninius kateterius medikamentine danga būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš Lietuvos Respublikos teritorijos visi balioniniai kateteriai yra parduodami ir eksportuojami į kitas šalis.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir Lietuvos Respublikos teritorijos sąsajų sietinos tik su pareiškėjos prašomomis taikyti prevencinio pobūdžio priemonėmis. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kokias sąsajas su būtent Lietuvos Respublikos teritorija turi jos prašomas taikyti atsakovo turto areštas. Priešingai, pati pareiškėja nurodė, kad atsakovas jokio nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi, o atsakovo turimos UAB „AR Baltic Medical“ akcijos yra finansinis turtas, kurio buvimo vieta negali būti sutapatinama su UAB „AR Baltic Medical“ buveinės vieta. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja teismui pateiktu prašymu neprašė taikyti areštą išimtinai Lietuvoje esančiam atsakovo turtui. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija spręsti dėl atsakovo turto arešto pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį negali būti nustatyta, nesant realaus (reikšmingo) ryšio tarp prašomo taikyti atsakovo turto arešto ir Lietuvos Respublikos teismų teritorinės jurisdikcijos.
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėjos prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės yra susijusios su Lietuvos Respublikos teritorija atsižvelgiant į tai, kad veikla, kurią šiomis priemonėmis siekiama apriboti, vykdoma būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės pagal savo pobūdį patenka į PĮ 55 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, nesudaro pagrindo šias priemones pripažinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės nagrinėjamu atveju negali būti pripažintos laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnį, kadangi jos nėra susijusios su pagrindinėje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų apsauga (šios nutarties 32 punktas).
38. Kaip jau minėta, Diuseldorfo apygardos teismo jurisdikcija nagrinėjamu atveju apibrėžta šalių susitarimu perduoti šiam teismui ginčus, kylančius iš tarp šalių sudarytos Patentų sutarties. Pareiškėja neginčija, kad Diuseldorfo apygardos teisme nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisės į patentus pripažinimo; jokie reikalavimai, susiję su patento savininko teisių pažeidimu, pagrindinėje byloje nėra reiškiami. Pareiškėja taip pat neginčija, kad UAB „AR Baltic Medical“, kurios komercinėje veikloje, pasak pareiškėjos, neteisėtai naudojami ginčo patentai, net nėra bylos, nagrinėjamos Diuseldorfo apygardos teisme, dalyve. Be kita ko, pažymėtina, kad tokio pobūdžio reikalavimai (dėl patento savininko išimtinių teisių pažeidimo) nėra iš sutarties kylantys reikalavimai – dėl išimtinių teisių į patentą pažeidimo spręstina pagal deliktinės atsakomybės taisykles.
39. Pagal Europos patentų konvencijos 2000 (EPC 2000) 64 straipsnį Europos patentas nuo jo išdavimo paskelbimo Europos patentų biuletenyje dienos kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje, kuriai jis yra išduotas, savininkui suteikia tokias pat teises, kokias jam suteiktų toje valstybėje išduotas nacionalinis patentas. Europos patento pažeidimai nagrinėjami pagal nacionalinius įstatymus. Taigi, Europos patentas po jo išdavimo neturi vieningo apsaugos mechanizmo – iš esmės patento savininkas įgyja nacionalinių patentų rinkinį; visi kilę patentiniai ginčai yra nagrinėjami kiekvienoje Europos patentų organizacijos narėje atskirai.
40. Atsižvelgdamas į šios nutarties 38 – 39 punktuose aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad prašomomis taikyti prevencinio pobūdžio priemonėmis pareiškėja šiuo atveju ne siekia Diuseldorfo apygardos teisme nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų užtikrinimo, o iš esmės kelia naują teisinį ginčą, išeinantį už Diuseldorfo apygardos teisme nagrinėjamos bylos ribų. Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl pareiškėjos prašomų taikyti prevencinio pobūdžio priemonių pagal Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio nuostatas. Atsakovas pagrįstai pažymi, kad joks kitas pagrindas Lietuvos teismams spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei Lietuvos teismuose nėra pareikštas ar neketina artimiausiu metu būti pareikštas ieškinys dėl ginčo esmės, įstatymuose nenumatytas.
41. Kadangi pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šios nutarties 31 punkte aptartų būtinųjų sąlygų Reglamento Briuselis I bis 35 straipsnio taikymui (prašomas taikyti atsakovo turto areštas nėra susijęs su Lietuvos Respublikos teismų teritorine jurisdikcija, o prašomos taikyti prevencinio pobūdžio priemonės neskirtos kitos valstybės nares teisme pareikštų reikalavimų užtikrinimui), apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl šių priemonių taikymo.
Dėl CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų ir naujų įrodymų
42. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi konstatuotas pareiškėjos prašymo nepriskirtinumas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, apeliacinės instancijos teismas dėl šalių argumentų, susijusių su CPK įtvirtintomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis (preliminariu ieškinio pagrindinėje byloje pagrįstumu ir grėsme būsimo, galimai palankaus pareiškėjai, teismo sprendimo įvykdymui) nepasisako. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių teikiamų naujų paaiškinimų ir įrodymų, kuriais įrodinėjamos CPK įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ar jų nebuvimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Konstatavus pareiškėjos prašymo nepriskirtinumą Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones paliekamas nenagrinėtu (CPK 782 straipsnis).
44. CPK 87 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinama, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Bylos duomenimis pareiškėja, pateikdama pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, už atskirąjį skundą sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas už pateiktą atskirąjį skundą taip pat sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama, paliekant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėtu, bylos šalims grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis – pareiškėjai grąžinama 113 Eur, atsakovui – 38 Eur (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Iki nutarties priėmimo bylos šalys nepateikė įrodymų, dėl kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 782 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Aachen Scientific International PTE.LTD prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti nenagrinėtą.
Grąžinti pareiškėjai Aachen Scientific International PTE.LTD (juridinio asmens kodas 201540697M) 113 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio, atsakovui A. R., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.