Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1033-940/2019 pagal ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ (duomenys neskelbtini), „BTA B. I. C.“, veikiantis per filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra, gindama viešąjį interesą, prašė priteisti iš atsakovo V. K. 34824,76 Eur žalos atlyginimo valstybės įmonei (toliau – VĮ) (duomenys neskelbtini) naudai ir patirtas bylinėjimosi išlaidas valstybei.

2. Nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumo faktas konstatuotas Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-43-589/2017. Apeliacinės instancijos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendimu J. M. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Kasacinės instancijos teismas Panevėžio apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šis sprendimas yra laikytinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje.

3. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-43-589/2017 priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad VĮ (duomenys neskelbtini), kuriai tuo metu vadovavo atsakovas V. K., tikslingai ir sąmoningai siekė J. M. atleisti iš darbo ir darė jam psichologinį spaudimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad neatmetamas ir kitas J. M. argumentas, kad atleidimas yra taip pat susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, kuri buvo įsteigta dėl naujojo miškų urėdo V. K. elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad neteisėto iškirtimo faktai objektyviais ir neprieštaraujančiais įrodymais nenustatyti, o J. M. atleidimas iš darbo drausminės nuobaudos pagrindu buvo grindžiamas prielaidomis ir tariamais pažeidimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad J. M. argumentai, dėl jam daryto psichologinio spaudimo yra pripažinti nepaneigtais. Atleisdamas girininką J. M. atsakovas V. K. veikė kaip darbdavio atstovas, todėl atsakovo neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų normų netinkamas vykdymas. Tokiais veiksmais atsakovas dėl neteisėto J. M. atleidimo tyčia padarė VĮ (duomenys neskelbtini) 34824,76 Eur žalą. Atsakovas V. K. priimdamas įsakymą ir skirdamas J. M. drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo turėjo ir galėjo suprasti, kad surinkta nepakankamai duomenų tokiai nuobaudai skirti. Atliktų patikrinimų gausos ir intensyvumo, nesant tam teisinių pagrindų, negalima vertinti kaip rūpestingo vadovo veiksmų. Tokie veiksmai sąmoningi ir turi būti vertinami kaip tyčiniai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. K. 7302,81 Eur žalos atlyginimo VĮ (duomenys neskelbtini) naudai; 164 Eur žyminio mokesčio ir 1,60 Eur pašto išlaidų valstybei. Taip pat iš ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros priteisė 126 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens „BTA B. I. C.“, veikiančio per filialą Lietuvoje naudai bei grąžino atsakovui V. K. 2019 m. sausio 14 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą 150 Eur avansą į teismo depozitinę sąskaitą.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žalos padarymo metu atsakovą ir trečiąjį asmenį VĮ (duomenys neskelbtini) siejo darbo teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad patikrinimai ir nuobauda J. M. – atleidimas iš darbo, buvo atlikti atsakovo V. K., pavedimu ir sprendimu, jam užimant VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje dėl J. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavio VĮ (duomenys neskelbtini), kurią tuo metu atstovavo jos vadovas urėdas V. K., veiksmai buvo įvertinti ir jie pripažinti neteisėtais, šie darbdavio veiksmai sutampa su atsakovo nagrinėjamoje byloje nustatytais veiksmais, todėl konstatuotina, jog materialinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas, šiuo atveju yra nustatyta ir įrodyta.

6. Vertindamas žalos dydį pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo V. K. materialinės atsakomybės sąlyga – 34824,76 Eur žala, byloje yra įrodyta, o spręsdamas dėl priežastinio ryšio pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado teismui pripažinus, jog atsakovas būdamas urėdijos vadovu nepagrįstai taikė drausminę nuobaudą ir dėl neteisėto atleidimo atsirado teisiniai padariniai. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, atsakovo V. K. neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, nes iš VĮ (duomenys neskelbtini) biudžeto lėšų, buvo išmokėtos teismų sprendimais J. M. ir valstybei dėl neteisėto atleidimo priteistos piniginės sumos. Jei nebūtų neteisėto atleidimo fakto, J. M. ieškinys nebūtų patenkintas ir nebūtų kreiptasi į teismą. Tai reiškia, kad tarp žalos dydžio ir atsakovo neteisėtos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

7. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo tyčios. Nors V. K. veikė neteisėtai, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad jis siekė padaryti VĮ (duomenys neskelbtini) žalą. Tokių aplinkybių ieškovė neįrodė, todėl V. K. veiksmai negali būti pripažintini tyčiniais. Teismo nuomone, esant įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, kad VĮ (duomenys neskelbtini) ne tik padarė procedūrinių pažeidimų, bet darė psichologinį spaudimą ir tikslingai siekė atleisti girininką J. M., remiantis prielaidomis ir tariamais pažeidimais, įrodo pakankamą atsakovo kaltės laipsnis, kad būtų pagrindas jam taikyti materialinę atsakomybę. Toks įmonės vadovo (urėdo) elgesys negali būti pripažintas pakankamai apdairiu, atidžiu ir rūpestingu bei atitinkančiu darbdavio teises ir interesus. Taigi atsakovo elgesys ir jo atlikti veiksmai, atleidžiant girininką J. M. iš darbo, neatitiko rūpestingo atidaus vadovo elgesio standartų, pažeidė bendruosius teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti neatsargią atsakovo kaltės formą.

8. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, nenustačius tyčios, taikytinos materialinės atsakomybės ribos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 254 str., 255 str. 3 p.) ir iš atsakovo VĮ (duomenys neskelbtini) priteistinas 7302,81 Eur (2434,27 Eur x 3) žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245–6.248 str., DK 246 str., 254 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu atsakovas V. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei taikė materialinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas skundžiamą. Apelianto vertinimu, šioje byloje nebuvo įrodytos dvi materialinės atsakomybės kilimo sąlygos – žala padaryta neteisėta veikla ir kad yra pažeidėjo kaltė (ar kad jos laipsnio užtenka materialinei atsakomybei atsirasti). Pabrėžia, kad nors jis, būdamas vienasmeniu miško urėdijos organu, veikiančiu urėdijos vardu, priėmė įsakymą dėl jam pavaldaus girininko atleidimo, kuris teismo pripažintas neteisėtu, tačiau tokia išvada savaime nereiškia, kad jo veiksmų neteisėtumas jau yra nustatytas ir nereikalinga jo nustatyti kitoje byloje sprendžiant klausimą dėl jo materialinės atsakomybės už neteisėtą darbuotojo atleidimą, juo labiau kad darbuotojo atleidimo dieną t.y. 2016 m. balandžio 27 d., atsakovas, pasikliaudamas profesionalaus teisininko konsultacija, negalėjo numatyti, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai jo sprendimą dėl girininko nubaudimo vertins kitaip nei pirmosios instancijos teismas.

11. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad atsakomybė atsakovui negali kilti ir dėl per mažo kaltės laipsnio. Nurodoma, kad atliekant savo, kaip vadovo, pareigas saugoti valstybės patikėtą turtą, atsakovas priėmė sprendimą patikrinti ar miškai yra naudojami racionaliai, dėl ko buvo nustatytas medienos trūkumas bei priimtas sprendimas išsamiau ištirti aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas atitiko rūpestingo vadovo veiklos standartą – jis rėmėsi ne vieno eksperto išvadomis, patikrinimais, kurie nesudarė pagrindo manyti, kad yra neteisingi, taip pat dėjo pastangas tinkamai interpretuoti teisės aktus dėl darbuotojo atleidimo, priimdamas sprendimą konsultavosi su advokate, kuri yra darbo teisės specialistė ir priėmė sprendimą veikdamas ne asmeniniais, o įmonės interesais. Negana to, priimdamas sprendimą dėl griežčiausios drausminės priemonės taikymo, atsakovas atsižvelgė į anksčiau girininko J. M. padarytus kitus drausminius pažeidimus. Atsakovo vertinimu, priešingai nei argumentuoja pirmosios instancijos teismas, jis elgėsi itin rūpestingai, kadangi pateikė net ir papildomus prašymus pasiaiškinti J. M., nors neprivalėjo to daryti. Be to, atsakovo rūpestingumą rodo ir jo veiksmai sužinojus apie galimą VĮ (duomenys neskelbtini) turto pasisavinimą. Atsakovas dėl galimai nusikalstamos veikos pasisavinant medieną, kreipėsi į policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn. Tik vėliau, po girininko atleidimo, policija priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

12. Atsakovas pabrėžia, kad nors teismai ir nusprendė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) neteisėtai atleido J. M., tačiau tokie teismų sprendimai neturi prejudicinės jo kaltės nustatymo galios, juo labiau kad civilinėje byloje dėl J. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atsakove buvo VĮ (duomenys neskelbtini). Teismas atsakovo atidumą ir rūpestingumą turėtų vertinti atsižvelgiant į jo tuo metu atliktus veiksmus, jam operatyviai reaguojant į VĮ (duomenys neskelbtini) susidariusią situaciją ir nustatytus faktus.

13. Taigi pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad atsakovo kaltės laipsnis yra pakankamas materialinei atsakomybei atsirasti. Atsakovo įsitikinimu, jis elgėsi atsakingai, reaguodamas į informaciją apie galimus pažeidimus girininkijoje, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų ir priimdamas sprendimą dėl girininko atleidimo buvo pakankamai rūpestingas ir veikė išimtinai valstybės įmonės interesais, todėl neteisinga taikyti jo atžvilgiu materialinę atsakomybę.

14. Atsiliepimu trečiasis asmuo VĮ (duomenys neskelbtini) prašo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pažymi, jog civilinėje byloje nedalyvauja nei ieškovės, nei atsakovo pusėje, o kartu neprieštarauja ir pirmosios instancijos teismo sprendimui.

15. Atsiliepimu ieškovė Panevėžio apygardos prokuratūra prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

16. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, taip pat tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja neatsargi atsakovo kaltė bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika, suprantama, kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas, yra nustatyta ir įrodyta. Be to, byloje esantys duomenys, priešingai nei tvirtina apeliantas, nepagrindžia, kad už priimtus sprendimus V. K. neturi kilti materialinė atsakomybė, kadangi nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas buvo atsargus, rūpestingas ir kruopštus jo diskrecijai priskirtuose veiksmuose.

17. Atsiliepimu trečiasis asmuo „BTA B. I. C.“, veikiantis per filialą Lietuvoje prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

18. Nurodo, kad nors J. M. atleidimas iš darbo įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažintas neteisėtu, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo V. K. veiksmai jį atleidžiant taip pat buvo neteisėti. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką vadovo sprendimo neteisėtumas savaime nereiškia, kad vadovas kaltas dėl iš jo kilusių pasekmių materialinės atsakomybės prasme. Šiuo atveju atsakovui, kaip urėdijos vadovui, būnant atsakingu už urėdijos veiklos tikslų įgyvendinimą ir interesų apsaugą, jis, užtikrindamas numatytų pareigų atlikimą, saugo urėdijos materialines vertybes ir kilus bet kokiai darbo drausmės pažeidimo galimybei, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų išsiaiškinti galimus pažeidimus ir juos sukėlusius ar už juos atsakingus darbuotojus bei, kilus poreikiui, imtis prieš juos atitinkamų drausminių priemonių. Negana to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl J. M. drausminės atsakomybės, vadovavosi jam pateikta specialistų atliktų patikrinimų medžiaga, konsultavosi su profesionaliu teisininku.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

20. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad VĮ (duomenys neskelbtini)miškų urėdo V. K. 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) girininkui J. M. skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2016 m. balandžio 27 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas), 235 straipsnio 2 dalies 7 ir 11 punktus už padarytus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, nurodytus įsakymo dėstomojoje dalyje (medienos iššvaistymą, neišsaugojimą, blogą valstybinio miško kirtimų, pardavimų priežiūrą ir kitus šiurkščius darbo drausmės pažeidimus). Tačiau girininko J. M. atleidimas iš darbo 2017 m. liepos 21 d. Panevėžio apygardos teismas sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A- 552-212/2017, buvo pripažintas neteisėtu ir girininkui J. M. priteista išeitinė išmoka, vidutinis darbo užmokestis, neturtinė žala bei patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje buvo sprendžiamas atsakovo V. K., kaip valstybės įmonės vadovo, civilinės atsakomybės klausimas, t.y. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, siekdamas, kad į valstybės įmonės biudžetą būtų grąžintos dėl buvusio valstybės įmonės vadovo neteisėtų veiksmų išmokėtos valstybės įmonės biudžeto lėšos ir taip būtų atlyginta valstybės įmonei padaryta žala. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje Nr. e2A- 552-212/2017 dėl girininko J. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavio VĮ (duomenys neskelbtini), kurią tuo metu atstovavo jos vadovas urėdas V. K., veiksmai buvo įvertinti ir jie pripažinti neteisėtais, šie darbdavio veiksmai sutampa su atsakovo nagrinėjamoje byloje nustatytais veiksmais, todėl konstatavo, jog materialinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas yra nustatyta ir įrodyta. Kartu pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu priežastinio ryšio tarp V. K. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistavimą bei padarytą žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti V. K. tyčią, dėl ko priteisiamos žalos dydis buvo sumažintas iki 7302,81 Eur. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodytos dvi materialinės atsakomybės sąlygos, t.y. kad žala padaryta neteisėta veikla bei, kad yra atsakovo kaltė ar kad jos laipsnio užtenka materialinei atsakomybei atsirasti.

21. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, bei į tai, kad apeliacinį skundą padavė tik atsakovas V. K., apeliacinės instancijos teismas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nagrinėja patekto apeliacinio skundo ribose, t.y. ar skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatuotos V. K. neteisėtų veiksmų bei kaltės, pakankamos materialinei atsakomybei atsirasti, sąlygos.

22. Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, DK normos nereglamentuoja darbuotojo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios materialinės atsakomybės taikymo sąlygos, sąvokos. DK 246 straipsnis taip pat nenustato ir specialiųjų šios materialinės atsakomybės sąlygos (darbuotojo neteisėtų veiksmų) taikymo taisyklių. CK 6.246 straipsnio, reglamentuojančio neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad materialinės atsakomybės sąlyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai atlikti savo pareigas, jis privalo rūpintis tinkamu darbo sutarties vykdymu. Darbuotojo neveikimas gali būti pripažintas neteisėtu, kai esant tam tikroms aplinkybėms jis įpareigotas atlikti reikiamus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-156-701/2016, 3K-3-322-1075/2018).

23. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybė, jog girininko J. M. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, pati savaime nereiškia jo veiksmų, atleidžiant minėtą darbuotoją iš darbo, neteisėtumo. Tačiau girininko J. M. neteisėto atleidimo iš darbo faktas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: 2017-07-21 Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A- 552-212/2017 bei 2018-04-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018. Šiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, kad neįrodyta, jog J. M., būdamas girininkijos girininku, valstybiniu miškų pareigūnu, padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ? neišsaugojo ir iššvaistė 197,01 m³ medienos iš jo vadovaujamos girininkijos retinimo kirtimo kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), sklypų (duomenys neskelbtini) (plotas - 4,2 ha), laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. (nenukirsto miško pardavimų pradžios) iki 2016 m. vasario 4 d.

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žalos padarymo metu atsakovą ir trečiąjį asmenį VĮ (duomenys neskelbtini) siejo darbo teisiniai santykiai, dėl ko griežčiausia drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) girininkui J. M. buvo paskirta atsakovo V. K. pavedimu ir sprendimu, jam užimant VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdo pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje dėl girininko J. M. atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbdavio VĮ (duomenys neskelbtini), kurią tuo metu atstovavo jos vadovas urėdas V. K. (DK 24 str.), veiksmai buvo įvertinti ir jie pripažinti neteisėtais, šie darbdavio veiksmai sutampa su atsakovo nagrinėjamoje byloje nustatytais veiksmais, todėl, priešingai nei tvirtinama atsakovo apeliaciniame skunde, atsakovo materialinės atsakomybės taikymo sąlyga – neteisėta veika, suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų netinkamas vykdymas šiuo atveju yra nustatyta ir įrodyta.

26. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo plačiau ir detaliau analizuoti atsakovo neteisėtų veiksmų sąlygą bei apeliacinio skundo argumentų, jog atsakovas, atleisdamas girininką J. M. iš užimamų pareigų, neteisėtų veiksmų, kurie suprantami ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatlikimas.

27. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien neteisėtų veiksmų atlikimo faktas nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei kilti, kadangi turi būti nustatytos ir kitos šios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, atsakovas apeliaciniu skundu žalos ir priežastinio ryšio sąlygų neginčija, o pirmosios instancijos teismas šias sąlygas nustatė bei detaliai aptarė. Taigi plačiau jas analizuoti ir vertinti nėra teisinio pagrindo. Tačiau vienas esminių ginčų nagrinėjamu atveju kyla dėl to, ar egzistuoja atsakovo V. K. kaltė bei ar jos laipsnio pakanka atsakomybei kilti.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-446/2009; Nr. 3K-3-296-611/2017). Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti atsakovo kaltės faktą materialinei atsakomybei kilti, o nuo kaltės formos priklauso darbuotojo materialinės atsakomybės apimtis – nustačius darbuotojo tyčią, jam taikoma visiška materialinė atsakomybė, o neatsargumą – ribota trijų vidutinių darbuotojo atlyginimų dydžio atsakomybė, išskyrus DK nustatytus atvejus (DK 254, 255 straipsniai).

29. Tiek civilinės, tiek materialinės atsakomybės atveju kaltės sampratą apibrėžia CK 6.248 straipsnio 3 dalis: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus (bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį vertinama, ar žalą padaręs asmuo yra kaltas. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010).

30. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo kaltę neatsargumo forma, kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo J. M. atžvilgiu buvo kreiptasi tyčia, siekiant melagingai įskųsti J. M. arba pranešti apie nebūtas nusikalstamas veikas pateikiant melagingus duomenis, žinant, kad šis asmuo nusikalstamos veikos nepadarė; procesiniai dokumentai ikiteisminio tyrimo įstaigoms buvo ruošti profesionalaus teisininko advokato; byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad V. K. siekė padaryti VĮ (duomenys neskelbtini) žalą; o atsakovas, priimdamas sprendimus dėl J. M., konsultavosi su profesionaliu teisininku advokatu.

31. Tačiau pabrėžtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas nėra materialiai atsakingas vien už tai, kad teismai vadovo įsakymą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu. Aplinkybė, jog įstaigos vadovo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – panaikinta teisme, nesukuria teisinio pagrindo konstatuoti vadovo kaltę, nes vadovo kaltės laipsnis yra per mažas, kad būtų prielaidos materialinei atsakomybei kilti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2012). Vadovo sprendimo neteisėtumas savaime nereiškia, kad vadovas kaltas dėl iš jo kilusių pasekmių materialinės atsakomybės prasme. Vadovo materialinė atsakomybė už neteisėtą darbuotojo atleidimą bus taikoma, tik jei bus įrodyta, kad vadovas veikė nerūpestingai priimdamas šį sprendimą.

32. Jeigu vadovas konsultuojasi su vidiniais ir išoriniais teisininkais, Valstybine darbo inspekcija, vykdo valdybos nurodymus, jeigu teisinis reguliavimas nėra vienareikšmiškas, o darbuotojas atleidžiamas tinkamai vadovaujantis atitinkamomis tvarkomis ir procedūromis, visos šios aplinkybės teismų praktikoje nurodomos kaip vadovo kaltę švelninančios arba, priklausomai nuo situacijos, gali būti ir šalinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-319/2012, Nr. 3K-3-322-1075/2018 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala padaroma paprasto neatsargumo forma ir vadovui kyla materialinė atsakomybė, kai jo veiksmai neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Todėl nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti, ar atsakovo veiksmai atitiko minėtą standartą.

34. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, VĮ (duomenys neskelbtini) įstatų 10.3 punkte nurodyta, kad vienas iš VĮ (duomenys neskelbtini) veiklos tikslų yra užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą, o Įstatų 28.10 punkte, nurodyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) vadovas atsako už miškų urėdijos turto valdymą, naudojimą ir disponavimą. Taigi teisės aktai tiesiogiai įtvirtina atsakovo pareigą rūpintis ir saugoti bei tausoti miškų urėdijos turtą bei imtis visų reikiamų priemonių šias pareigai įvykdyti. Be to, byloje esančių Girininko pareigybės nuostatų turinys patvirtina, kad girininkas yra atsakingas už miškų atkūrimą, ugdymą, apsaugą, kritimą, racionalų miškų turtų naudojimą, produkcijos kokybę, miško medžiagos teisingą priėmimą ir jos apskaitą girininkijoje (Girininko pareigybės nuostatų 4.3 p.).

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos teisės aktų nuostatos, atsižvelgiant į miškų aplinkosauginį, ekonominį, socialinį bei ekologinį vaidmenis valstybės bei regioniniu mastu, o taip pat į Europos Sąjungos vykdomą politiką siekiant užtikrinti, kad Europos miškai būtų valdomi tvariai bei siekiama didinti Europos Sąjungos indėlį į tvaraus miškų valdymo skatinimą ir kovą su miškų naikinimu pasauliniu mastu, leidžia pagrįstai spręsti, kad vertinant atsakovo veiksmų atitikimą rūpestingo žmogaus elgesio standartui privaloma atsižvelgti į specifinę jo vykdomos veiklos sritį, kurioje bet kokių netinkamų veiksmų atlikimas (kaip pavyzdžiui neteisėti miško kirtimai) iš esmės neigiamus padarinius sukuria visos valstybės mastu. Taigi atsakovo, kaip urėdijos vadovo, rūpestingo elgesio apimtis, siekiant nustatyti bet kokius galimus pažeidimus šioje srityje, yra gerokai platesnė nei įprastai vertinamas standartas bei tiesiogiai saistoma viešojo visuomenės bei valstybės intereso.

36. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, atsakovas, ne tik galėjo, tačiau ir turėjo pareigą imtis aktyvių veiksmų, atliekant tiek einamuosius ar kompleksinius miškų valdymo tikrinimo darbus, tiek imtis neeilinių patikrinimų. Nagrinėjamu atveju atsakovo V. K. iniciatyva buvo atlikta keletas patikrinimų, kurių metu buvo gauti duomenys apie medienos kiekio neatitikimus bei trūkumus.

37. 2016-02-03 atsakovo įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri tikrino, kaip atliktas retinimo kirtimas girininkijos kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamuose sklypuose. Atlikus šį patikrinimą, kaip matyti iš 2016 m. vasario 4 d. patikrinimo akto, komisija pateikė duomenis tik apie dokumentuose (biržės atrėžimo medžiagoje ir Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartyse) nurodytus medienos kiekių ir medžių rūšių palyginimus. Šiame patikrinimo akte buvo nurodytas tik medienos tūrio skirtumas, esantis girininkijos rengtuose dokumentuose, bet ne skirtumas tarp natūroje iškirstos medienos tūrio ir dokumentuose nurodyto medienos tūrio. Komisija natūroje atliktų darbų apimtis ir atitikimą suprojektuotoms priemonėms apmatavo tik dėl vienos medžių rūšies – beržo. Kartu šiame patikrinimo akte nurodyta ir tai, kad girininkijos darbuotojai netiksliai apskaitė iškirstą medieną atitinkamuose kvartaluose bei nenukirsto valstybino miško pardavimo dokumentuose yra ne visas retinimo kirtimo biržės plotas. Patikrinimo akte nurodoma, jog skiriasi atrėžtos biržės ir parduotos nenukirstu mišku medienos kiekai pagal registracijos žurnale pateiktus duomenis.

38. Taigi galima vertinti, jog 2016-02-04 patikrinimo akte pateiktos išvados neatskleidžia pakankamai konkrečių duomenų apie galimus pažeidimus, tačiau leidžia pagrįstai vertinti, kad buvo pakankamas pagrindas plačiau analizuoti bei vertinti, o taip pat atlikti ir naujus patikrinimus dėl iškirstos medienos kiekių bei jų atitikimo dokumentuose užfiksuotiems duomenims.

39. Bylos duomenimis nepaneigti atsakovo tvirtinimai, kad būtent dėl pirmiau nurodyto 2016-02-04 patikrinimo akte išdėstytų išvadų atsakovo kaip urėdo 2016-02-08 įsakymu buvo sudaryta nauja komisija ir suformuluotos naujos užduotys dėl natūroje iškirstų medžių. Atlikusi papildomą patikrinimą komisija 2016-02-11 Patikrinimo akte nustatė, kad skirtumas pagal Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis parduotos ir natūroje iškirstos medienos kiekį sudaro 197,01 m³, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankamai didelis ir reikšmingas trūkstamos medienos kiekis.

40. Be to, 2016 m. vasario 11 d. patikrinimo akte ir 2016 m. vasario 19 d. Priede prie 2016 m. vasario 11 d. (duomenys neskelbtini) girininkijos retinimo kirtimo kvartale Nr. (duomenys neskelbtini), sklypuose (duomenys neskelbtini), plotas – 4,2 ha patikrinimo akto komisija pateikė papildomą informaciją ir išvadas, kad susidaręs 197,01 m³ skirtumas tarp parduotos pagal Nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis ir natūroje iškirstos medienos kiekio nebuvo tinkamai apskaitytas – girininkijos darbuotojai neteisingai apskaitė medieną atrėždami retinimo biržę ir parduodami nenukirstą valstybinį mišką pagal medžių rūšis girininkijos kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamuose sklypuose. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2016 m. vasario 19 d. Priede prie 2016 m. vasario 11 d. Patikrinimo akto taip pat nurodyta, jog girininkijoje nebuvo apskaitytas nukirstas 197,01 m³ kiekis medienos, kas, komisijos apskaičiavimu, pardavus, kaip malkinę medieną, sudarytų 1386,04 Eur pajamų arba 415,20 Eur pardavus kaip plokščių medieną ar 426,62 Eur pardavus kaip nenukirstą mišką; girininkijos darbuotojai nesilaikė Apvalios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių; o nenukirsto miško pardavimo sutartyse grafoje „nekirstina“ netiksliai aprašyti nekirstini medžiai. Negana to, atsakovui 2016-03-07 buvo pateiktas prekybos vadybininko R. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog dalyvaujant 2016-02-08 įsakymu sudarytos komisijos darbe buvo nustatyta, kad girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale vykdytame retinimo kirtime skirtumas nuo girininkijos darbuotojų parduotos ir natūroje iškirstos medienos kiekio sudaro 197,01 m³, o natūroje šio kieko nebuvo, todėl siūloma nustatyti, kur yra šis neapskaitytas medienos kiekis.

41. Taigi, atlikus du paminėtus patikrinimus bei komisijai parengus 2016-02-04, 2016-02-11 Patikrinimo aktus bei 2016 m. vasario 19 d. Priedą prie 2016 m. vasario 11 d. Patikrinimo akto, atsakovui V. K. buvo pateikti objektyvūs duomenys apie nustatytą didelio kiekio medienos trūkumo faktą (duomenys neskelbtini) girininkijoje. Susiklosčiusią situaciją vertinant apdairaus ir rūpestingo valstybinį turtą valdančios įmonės vadovo atžvilgiu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas, siekdamas tinkamai vykdyti savo funkcijas, privalėjo imtis veiksmų ir siekti nustatyti konkrečias su nustatytais pažeidimais susijusias aplinkybes, juo labiau kad, kaip matyti iš minėtų Patikrinimo aktų bei priedo prie jo turinio, ne visos medžių rūšys buvo realiai patikrintos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo V. K. 2016-02-25 priimtas įsakymas dėl komisijos sudarymo ir girininkijos 2015 metų nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentacijos patikrinimo yra logiškas, nuoseklus ir adekvatus pateiktuose patikrinimo aktuose išdėstytoms išvadoms, juo labiau kad iš vėlesnių patikrinimo aktų matyti, jog neatitikimai buvo nustatyti ir kituose (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartaluose (tokie duomenys nurodomi ir 2016-05-02 girininkijos kompleksinės revizijos akte), o gyventojams parduotos ne kirtimo atliekos, o mediena, iš kurios buvo galima pagaminti atitinkamus produktus, dėl ko (duomenys neskelbtini)galimai negavo pajamų ir dėl to patyrė žalą.

42. Iš 2016-03-03 Patikrinimo akto matyti, kad patikrinus nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis 2015 m. retinimų kirtimuose ((duomenys neskelbtini) kvartalai) nustatyta, kad biržių atrėžimo medžiagoje nurodytas kirstinų medžių skaičius ir kirstinas tūris nesutampa su parduotu nenukirstu mišku medžių skaičiumi ir sutartyse nurodytu kirtimo tūriu. Dėl šių aplinkybių taip pat buvo kreiptasi ir į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociaciją, kuri 2016-03-04 pateiktame rašte nurodė apmatavusi 2025 kelmus ir perskaičiavusi kelmų skersmenis į augusių medžių skersmenis ((duomenys neskelbtini) kvartalai). Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2016-03-04 rašte Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nurodė, kad dalis medžių kelmų buvo užkrauti kirtimo atliekomis, todėl nebuvo pamatuoti, dėl ko 2016-04-01 girininkijoje (duomenys neskelbtini) kvartale buvo atliktas pakartotinis kelmų matavimas bei įvertintas iškirstų medžių tūris pagal kelmus. 2016-05-02 girininkijos kompleksinės revizijos akte, kuris nors ir nebuvo priimtas iki J. M. atleidimo, nurodoma, kad komisija patikrino 2015 metais atlikus kirtimus (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) kvartalų atitinkamuose sklypuose, be kitų duomenų nustatė, kad girininkijos darbuotojai netiksliai apskaitė medieną parduodant nenukirstą valstybinį mišką iš retinimo kirtimų; kad didžiosios dalies tikrintų 2015 metais atliktų retinimo kirtimų kokybė gera, tačiau retinimo kirtimo (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) sklype – patenkinama; yra skirtumai tarp parduotos medienos pagal Nenukirsto valstybinio pardavimo sutartis ir natūroje iškirsto medžių tūrio, o miškų urėdija, galimai pardavus medžius, kaip malkinę medieną, galimai patyrė nuostolius, kurie, atitinkamai nuo medienos pardavimo pobūdžio sudarytų 988,03 arba 290,22 Eur. Dėl šių priežasčių taip pat buvo atliekami tyrimai ir dėl savavališkai iškirstos medienos girininkijai padarytos žalos įvertinimo, kuriuose nurodoma, jog bendrai visuose tirtuose kvartaluose savavališkai iškirstos medienos kiekis yra didelis, dėl ko yra pagrindas patikrinimo medžiagą perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai.

43. Negana to, iš 2016-03-30 Iškirstos ir išvežtos medienos iš girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo Apmatavimo akto turinio matyti ir tai, kad matuojant pas 17 medienos pirkėjų iškirstą ir išvežtą medieną nustatyta, kad iš iškirstos medienos turėjo būti pagaminti atitinkami produktai; kad ant nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutarties nėra girininkijos antspaudo; kad sumatuoti pas gyventojus parvežti medienos kiekiai nesutampa (yra daug didesni) su kiekais, kurie buvo išrašyti pagal nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartis; o taip pat kad girininkija gyventojams pagal medienos gabenimo važtaraščius pardavė kirtimo atliekas, nes matuojant pas gyventojus nustatyta, kad daugiausia parvežtos ne kirtimo atliekos, o mediena, iš kurios urėdija turėjo galimybę ruošti atitinkamus medienos produktus ir juos pardavus gauti pajamas.

44. Taigi, atlikus patikrinimus, atsakovui V. K. buvo pateikta informacija apie egzistuojančius akivaizdžius (duomenys neskelbtini) girininkijos turto bei jo apskaitos neatitikimus, kuriuos, vertinant girininko J. M. 2016-02-03 paaiškinimą, jog beržas, priešingai nei jis tikėjosi, buvo kirtimo eigoje paliktas ir tik nukirstas nuo kelmo, dėl ko buvo paliktas ir parduotas kartu su kirtimo liekanomis, iš dalies pripažino ir pats girininkas J. M., kuris, kartu su pavaduotoju V. S., buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą retinimo kirtimuose iškertamos medienos apskaitą ir kirtimų organizavimą bei atliekamų darbų kontrolę.

45. Esant tokioms susiklosčiusioms aplinkybėms, t.y. vadovui gavus duomenų apie konkrečius disponavimo valstybiniu turtu bei jo apskaitos pažeidimus girininko J. M. veiklos ir pareiginių funkcijų vykdymo srityje, valstybinės įmonės vadovo, t.y. urėdo elgesys, t.y. nurodymas darbuotojui, kurio veiklos srityje nustatyti pažeidimai, pateikti paaiškinimus, o taip pat ėmimasis veiksmų, sprendžiant klausimą dėl drausminės atsakomybės taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra rūpestingas ir atsakingas, taip pat siekiantis užtikrinantis operatyvią bei savalaikę visuomenei reikšmingos vertybės apsaugą. Girininkas J. M. pateikė tris paaiškinimus urėdui dėl retinimo kirtimų, t.y. 2016-02-03, 2016-04-08 ir 2016-04-19, kas leidžia daryti išvada, kad atsakovas V. K. siekė išsiaiškinti girininko J. M. poziciją dėl nustatytų retinimo kirtimų pažeidimų.

46. Vertinant atsakovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės, požymį, reikšminga ir tai, kad atsakovas, gavęs duomenis apie savavališkai iškirstą didelį kiekį medienos (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje, už kurios kirtimų priežiūrą buvo tiesiogiai atsakingas girininkas J. M., taip pat kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą taip siekdamas nustatyti visas reikšmingas ir galimai su urėdijos turtui padaryta nusikalstama veika susijusias aplinkybes.

47. Vertindamas pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas V. K., ginčo metu būdamas urėdijos vadovu, turėjo nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais įtvirtintą teisę bei pareigą imtis veiksmų (įskaitant ir patikrinimų atlikimą) siekiant užtikrinti tinkamą girininkijos, kaip valstybės turtą valdančios įmonės, veiklą bei siekti išsiaiškinti duomenis dėl atliktų miško kirtimų aplinkybių, o gavęs patikrinimų išvadas, jog atitinkamuose girininkijos kvartaluose yra atlikti savavališki didelio medienos kiekio kirtimai bei netinkamai apskaitomi kertamos medienos kiekiai, prašyti pasiaiškinti bei spręsti klausimą dėl asmens, atsakingo už šiuose kvartaluose atliekamus kirtimus bei jų apskaitą (šiuo atveju girininko J. M.), drausminės atsakomybės.

48. Kita vertus, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad 2014-10-15 įsakyme dėl atliktų kompleksinių patikrinimų girininkijose rezultatų yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) girininkijoje tikrinant nenukirsto valstybinio miško pardavimo dokumentaciją buvo nustatyta, kad ne visuose Medžių matavimo (taškavimo) lapuose surašyti apskaitos duomenys, nenurodytas kertamas plotas; taip pat neįrašyti apribojimai dėl medienos kirtimo ir gabenimo laiko valstybiniame botaniniame draustinyje, dėl ko girininkui J. M. buvo nurodyta į nepakankamai kokybišką biržių atrėžimo dokumentacijos pildymą parduodant nenukirstą valstybinį mišką. Taigi dar iki 2016 metų patikrinimų atlikimo buvo nustatyti girininko J. M. veiksmai, susiję su nepakankamai tinkamu funkcijų vykdymu, t.y. dokumentacijos pildymu, parduodant nenukirstą valstybinį mišką, kas iš esmės buvo nustatyta ir 2016 metais atliktų patikrinimų metu. Taigi aplinkybė, kad girininkas J. M. neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, nors 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu dar buvo nubaustas pastaba už pažeidimus, laikant įmonės automobilį, automatiškai neleidžia daryti išvados, jog neegzistavo girininką J. M. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės bei nepakankamai tinkamai vykdomų pareigų pasikartojimas. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, visų išdėstytų aplinkybių apimtyje reikšminga ir tai, kad atsakovas, skirdamas konkrečią drausminę nuobaudą girininkui J. M., nepasikliovė vien tik savo patirtimi, o naudojosi profesionalaus teisininko pagalba, t.y. 2016 m. balandžio 21 - 25 d. advokatė L. S. rengė urėdijos dokumentą – miškų urėdo įsakymo projektą dėl drausminės nuobaudos darbuotojui J. M. bei papildomai jį koregavo, bei 2015 m. spalio 7 d. prašymu kreipėsi į Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini) profesinę sąjungą dėl leidimo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą už darbo drausmės pažeidimus, išdėstytus prašyme, nors profesinė sąjunga, kurios nariu buvo J. M., 2015 m. spalio 15 d. informavo atsakovą, kad neduos sutikimo skirti drausminę nuobaudą.

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, vertina, jog byloje nėra nustatyta, kad atsakovas V. K. viršijo savo, kaip įmonės vadovo (urėdo) kompetenciją, organizuodamas patikrinimus, sudarydamas komisijas ir atleisdamas girininką J. M., kuriam civilinėje byloje Nr. 2-246-488/2016 teismas leido skirti nuobaudą ? papeikimą. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad jų su atsakovu santykiai buvo šalti, ir jis nežino, ar atsakovas turėjo tikslą jį atleisti iš girininko pareigų, nes jokių asmeninių konfliktų su atsakovu nebuvo.

50. Taigi nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, leidžia vertinti, kad atsakovas V. K. dėjo protingas ir būtinas pastangas, siekdamas nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su galimai padarytais pažeidimais (duomenys neskelbtini) girininkijoje, nes neginčytinai nustatyta, jog girininkijoje nebuvo apskaitytas nukirstas 197,01 m³ kiekis medienos, kad siekė tinkamai interpretuoti teisės aktus dėl darbuotojo atleidimo, priimdamas sprendimą pasitelkė profesionalą teisininką, dėl ko galima daryti išvadą, jog atsakovas sprendimą dėl girininko J. M. atleidimo priėmė veikdamas įmonės interesais, net ir esant rizikai dėl sprendimo nuginčijimo teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo sprendimas, atleisti girininką J. M. net ir be profesinės sąjungos sutikimo bei nesulaukus ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų, atitiko rūpestingo žmogaus, kaip valstybinės įmonės vadovo, elgesio standartą, kuris protingai tikėtinas, įvertinus konkrečias susiklosčiusias ir pirmiau išdėstytas aplinkybes.

51. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tiesiogiai remtis Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, susijusiomis su J. M. ir atsakovo tarpusavio santykiais, nėra teisinio pagrindo, kadangi aptariamoje Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-552-212/2017 buvo sprendžiamas girininko J. M. atleidimo iš darbo klausimas, kas, kaip jau minėta pirmiau, pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, automatiškai nepatvirtina įmonės vadovo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo. Taigi civilinėje byloje Nr. e2A-552-212/2017 nustatytos aplinkybes nagrinėjamoje byloje yra reikšmingos tik ta apimtimi, kuria vertinamas girininko J. M. atleidimo iš darbo, kaip neteisėto veiksmo, atlikimas, kadangi tai buvo civilinės bylos Nr. e2A-552-212/2017 nagrinėjimo objektas. Nurodytoje civilinėje byloje apeliantas V. K. kaip bylos šalis, trečiasis asmuo nedalyvavo, todėl byloje priimtu sprendimu nustaytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2p.).

52. Taigi, teisėjų kolegijai pripažinus, kad atsakovo V. K. elgesys ir jo atlikti veiksmai, atleidžiant girininką J. M. iš darbo, pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl realaus didelio kiekio medienos trūkumo ir kitų pažeidimų (duomenys neskelbtini) girininkijoje, atitiko rūpestingo žmogaus (šiuo atveju vadovo) elgesio standartą, todėl priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę neatsargumo forma. Taigi byloje nenustačius atsakovo kaltės, kaip vienos būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, jam materialinė atsakomybė neturi būti taikytina.

53. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias materialinę atsakomybę bei vertino byloje esančius įrodymus, todėl yra teisinis pagrindas panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

54. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo V. K. apeliacinis skundas yra tenkinamas, iš ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros priteisiama 164 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Duomenų apie teisinės pagalbos išlaidas apeliantas nepateikė, todėl šios išlaidos nėra skirstomos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Taip pat apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priėmęs naują, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu pareikštas ieškinys yra atmetamas, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų susidarymą. Tačiau iš ieškovės trečiojo asmens BTA B. I. C., veikiantis per filialą Lietuvoje, kuris dalyvavo atsakovo pusėje, priteisiamos 600 Eur išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį pareiškė gindama viešąjį interesą dėl padarytos žalos atlyginimo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir žyminis mokestis iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis). Taip pat atsakovui grąžintinas 150 Eur nepanaudotas avansas, kuris buvo sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą liudytojų išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, VĮ (duomenys neskelbtini), „BTA B. I. C.“, veikiantis per filialą Lietuvoje dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti iš ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros, kodas (duomenys neskelbtini), 164 Eur (šešis šimtus eurų) žyminio mokesčio atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės Panevėžio apygardos prokuratūros, kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens „BTA B. I. C.“, veikiančio per filialą Lietuvoje, kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Grąžinti atsakovui V. K. 2019 m. sausio 14 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu sumokėtą 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) avansą į teismo depozitinę sąskaitą.