Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-06-01 · Civilinė byla Nr. B2-1006-796/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. B2-1006-796/2018Nutartis · 2018-06-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-07-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
B2-1006-796/2018
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00074-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „P. J.“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „P. J.“
Civilinė byla Nr. B2-1006-796/2018Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00074-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.4.2.; 3.4.4.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „P. J.“ generalinio direktoriaus G. O. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P. J.“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „C.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 m. vasario 13 d. teisme gautas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „P. J.“ generalinio direktoriaus G. O. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „P. J.“. Ieškovas nurodė, kad įmonė buvo įkurta 1993 metais ir veiklos nėra nutraukusi, tačiau dėl laikinų finansinių sunkumų atsakovė negali tinkamai atsiskaityti su kreditoriais. Pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 21,18 proc. į balansą įrašyto bendrovės turto vertės, 2016 ir 2017 metais įmonės veikla buvo nuostolinga. Ieškovas nurodė ir tai, jog įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, nes 2017 metais atsakovei pavyko sumažinti veiklos nuostolius, įmonė vykdo veiklą, yra sudariusi didelės vertės sutartis su užsakovais, todėl iškėlus restruktūrizavimo bylą, bendrovė galės išsaugoti ir toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams ir išvengti bankroto. Ieškovas paaiškino, kad atsakovės akcininkas 2018 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą restruktūrizuoti įmonę ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dėl to ieškovas teismo prašo iškelti atsakovei UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „K.“, patvirtinti 1 500 Eur dydžio atlyginimą administratoriui restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu, nustatyti 271 500 Eur lėšų sumą per mėnesį einamosioms įmokoms mokėti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bendrovės turto išieškojimą ir realizavimą.Kreditoriams prašant byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti dalyvauti AB SEB banką, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių ir UAB „C.“.Trečiasis asmuo UAB „C.“ prašo netenkinti UAB „P. J.“ pareiškimo dėl įmonės restruktūrizavimo. Nurodo, jog apie atsakovės pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sužinojo iš antstolės kontoros, jis nėra gavęs jokių dokumentų ir pranešimo iš atsakovės apie ketinimus kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nurodo, jog atsakovė savo pareigos tinkamai neįvykdė, nepateikė ĮRĮ numatytos informacijos kreditoriams, todėl jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti teise pareikšti savo nuomonę dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2018-04-27 rašte UAB „C.“ nurodo, jog sutinka su AB SEB banko pateikta nuomone byloje. Iš byloje pateiktų dokumentų darytina išvada, jog atsakovės finansinė padėtis neatitinka restruktūrizavimo sąvokos, t. y. iškėlus restruktūrizavimo bylą atsakovė nebus realiai pajėgi išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklos, sumokėti skolas ir atkurti įmonės mokumo.Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2018-04-10 pateikė atsiliepimą byloje ir prašo netenkinti G. O. prašymo ir atsisakyti iškelti atsakovei UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo, jog, jų vertinimu, atsakovo būklė akivaizdžiai pagrindžia įmonės nemokumą, kai keliama bankroto byla ir negali būti keliama restruktūrizavimo byla, bei restruktūrizavimo metmenys neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Nurodo, kad vertinant atsakovo balanse nurodytą turtą, tai jo suma realiai yra žymiai mažesnė nei pateikti skaičiai ir turėtų būti mažinama iki 2428376 Eur. Nesant duomenų apie nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrįstumą ir realumą, nėra galimybės įvertinti, ar turtas prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pagrįstas. Taip pat nurodo, jog balanse nurodyti duomenys apie pradelstus įsipareigojimus ir mokėtinas per vienerius metus sumas neatitinka tikrosios situacijos.Trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pateikė atsiliepimą byloje ir nurodė, jog VSDFV Mažeikių skyrius būdamas vienas iš didžiausių UAB „P. J.“ kreditorių nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu atsakovei.Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-13 nutartimi pareiškimas priimtas, atlikti pasirengimo veiksmai, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018-04-10 10.00 val. 2018-04-10 nutartimi teismas nutarė bylos nagrinėjimą atidėti. Nutarė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. balandžio 27 d. 9.30 val., atsakovę įpareigoti į teismo posėdį iškviesti įmonės vyriausiąjį buhalterį. Pasirengimo nagrinėti įmonės restruktūrizavimo bylą teisme terminą pratęsė 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2018-04-13.2018-04-27 teismo posėdžio metu ieškovas G. O. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.Atsakovės UAB „P. J.“ atstovė advokatė teismo posėdžio metu, taip pat baigiamojoje pozicijoje, teismui pateiktoje 2018-05-07, nurodė, jog UAB „P. J.” visiškai palaiko pareiškimą ir jame nurodytus argumentus bei prašo iškelti UAB „P. J.” restruktūrizavimo bylą. Bendrovė turi finansinių sunkumų. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme reglamentuojamos nuostatos apibrėžia įmonių restruktūrizavimo procesą, kurio paskirtis užtikrinti, kad įmonės, turinčios laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusios ūkinės komercinės veiklos, išsaugotų ir plėtotų veiklą, sumokėtų skolas, atkurtų mokumą ir išvengtų bankroto, todėl šiam tikslui įgyvendinti, esant ĮRĮ 3 str. nurodytoms sąlygoms, įmonei gali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Iš UAB „P. J.“ parengto restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad šio proceso tikslas yra atkurti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais, išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, išsaugoti įmonės darbuotojų darbo vietas, išvengti bankroto. Įgyvendinus priemones, numatytas metmenyse, bendrovė galės atkurti ilgalaikį mokumą, išvengti didesnių finansinių sunkumų, laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.Nurodė, jog nesutinka su VSDFV Mažeikių skyriaus atsiliepime išdėstyta nuomone, nes bendrovė niekada nebuvo ir nėra nutraukusi veiklos. Pažymi, jog VSDFV Mažeikių skyrius, gavęs atsakovės reikalavimą pateikti Sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė esą nevykdė veiklos per 2018 m. vasario mėnesį, savo iniciatyva 2018-04-24 priėmė sprendimą Nr.VRE SPI-746, kuriuo iš esmės pripažino, kad jos pozicija neatitiko faktinės atsakovės veiklos situacijos. Taip pat pažymi, jog atsakovė nesumokėjo nurodytų einamųjų įmokų „Sodrai“ ne dėl to, kad neturi lėšų, o dėl to, kad bankas ir Registrų centras nevykdė teismo nurodymo leisti atsakovei naudoti 270 000 Eur sumą. Taip pat nurodo, jog AB SEB bankas nepaneigė įmonės pareiškime išdėstytų motyvų dėl restruktūrizavimo sąlygų iškėlimo, o rėmėsi prielaidomis, kuriomis vadovautis negalima vien jau dėl įstatymo nuostatų neteisingo aiškinimo. Vien tai, kad Bankas nesutinka su restruktūrizavimo bylos kėlimu, nėra pagrindas jos nekelti. Pagal teismų praktiką tiek įmonė, tiek kreditoriai turi bendradarbiauti, tačiau šiuo atveju vertintina, kad kontaktas tėra vienpusis, t. y. bendrovė stengiasi užtikrinti visų kreditorių interesus, tačiau bankas savuosius iškelia aukščiau kitų.Trečiojo asmens AB SEB banko atstovė advokato padėjėja S. S. tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek 2018-05-07 rašytiniuose paaiškinimuose teismui nurodė, jog prašo netenkinti G. O. prašymo ir atsisakyti iškelti atsakovei UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą. Nurodo, jog nekilnojamasis turtas yra pervertintas neteisėtai ir netinkamai. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad didžioji dalis turto vertės nustatyta remiantis senomis vertėmis (beveik dešimties metų senumo, kai kurie ir daugiau), kurios suteikia pagrįstas abejones dėl realios turto vertės šiandien dieną. Vertinimai, kurie pateikti byloje ir naudoti pagrindu pervertinti turtą, yra padaryti 2017-03-06, turint tikslą įkeisti turtą AB Šiaulių bankui, tačiau ne siekiant nustatyti ilgalaikio turto vertę, pervertinant mokestine prasme. Nurodant nekilnojamojo turto vertes buvo padaryta klaidų, kurios padidino bendrą turto vertę 111500 Eur.Taip pat nurodo, jog patikslintame kreditorių sąraše nėra nurodyta AB Šiaulių bankas kaip kreditorė, taip pat nebėra kreditorių UAB J. – 7240,39 Eur, terminas – 2017-09-30; UAB M. – 1336,39 Eur, terminas – 2017-12-31; UAB P. – 12448,36 Eur, terminas 2018-03-31 ir kt., nors atsakovo atstovai teigė, kad neturi galimybės vykdyti mokėjimų dėl areštuotų sąskaitų; kreditorių skaičius nuo 219 sumažėjo iki 183, tačiau pradelsti įsipareigojimai padidėjo nuo 733055,77 Eur iki 851 258,20 Eur, nors per laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2018-04-27 pagal pateiktus duomenis mokėjimo terminai suėjo keletui kreditorių ir sąlyginai mažai sumai. Nurodo, jog UAB „P. J.“ ir UAB „P. J.-S“ yra susijusios, o akcijų perleidimas UAB „S.“ vertintinas dirbtiniu siekiu atsakovą padaryti nesusijusį su vienu didžiausiu kreditoriumi, kuris visada buvo asocijuota įmonė su atsakovu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas

Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą, ir bankrutuoti (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 2 str. 1 d.). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.ĮRĮ 4–7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nė vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-784-370/2017). Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „P. J.“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio ir ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą.Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus konstatuojama, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi ilgesnį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012).Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. padarius pagrįstą išvadą dėl įmonės nemokumo, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu. Nors teismų praktikoje ir pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015).Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve. Taigi tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1492-241/2017). Tai ypač aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto. Bendrovės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė įsteigta ne mažiau kaip prieš trejus metus iki pareiškimo teismui dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo teismui, tai yra, 1993-01-15 (b. t. 3, b. l. 13–18). Atsakovei nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų, kad UAB „P. J.“ yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, nėra. Tiek ieškovės UAB „P. J.“ direktorius G. O., tiek pačios atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog UAB „P. J.“ patiria laikinų finansinių sunkumų, kurie buvo sąlygoti įmonių veikos problemos. Bendrovė turėjo dukterinę bendrovę UAB „S.“, į kurios akcijas buvo investavusi apie 215 000 EUR, dar apie 197 000 EUR ši bendrovė buvo skolinga atsakovei. UAB „S.“ finansinei būklei tapus kritinei jai buvo iškelta bankroto byla (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis c. b. Nr. eB2-1348-460/2017). Atsakovės turėtos akcijos tapo bevertės, taip pat debitinis įsiskolinimas pripažintas beviltišku, kadangi jo atgauti nepavyko. Be to, atsakovė buvo laidavusi už dalį UAB „S.“ prievolių įvykdymą jos kreditoriams, kuriems pareiškus reikalavimus, buvo priversta patirti dar apie 89 000 EUR papildomų išlaidų. Taigi bendras atsakovės patirtas nuostolis dėl dukterinės bendrovės UAB „S.“ bankroto 2017 m. sudarė apie 501 000 EUR. Po 2016 m. sumažėjusių veiklos apimčių, 2017 m. atsakovė tikėjosi pašalinti prasidedančias finansines problemas, tačiau dukterinės bendrovės nemokumas sąlygojo didelius nuostolius, debitinio įsiskolinimo atgavimo negalimumą bei dideles papildomas išlaidas. Visa tai savo ruožtu lėmė apyvartinių lėšų trūkumą (negautos planuotos pajamos bei patirtos papildomos išlaidos) ir atsiskaitymų su tiekėjais (rangovais) sutrikimus. Kreditoriams pradėjus siekti susidariusių įsiskolinimų išieškojimų iš atsakovės teismine tvarka, pradėtos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir turto areštai, tai dar labiau padidino laisvai disponuojamų apyvartinių lėšų trūkumą. Pagal 2018 m. sausio 23 d. bendrovės balanso 2017-12-31 duomenis, bendrovei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė siekia 3 461 153 Eur, iš kurių trumpalaikis turtas sudaro 241 640 Eur, ilgalaikis turtas sudaro 2 759 581 Eur (iš jo materialus turtas sudaro 2 205 316 Eur); įsipareigojimai kreditoriams sudaro 2 297 043 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 253 067 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 043 973 Eur. 2017 metais bendrovė patyrė 782 031 Eur nuostolių. Pažymėtina, jog 2016 metais bendrovei priklausančio turto vertė siekė 2 864 956 Eur, iš kurio trumpalaikis turtas sudarė 870 348 Eur, o ilgalaikis turtas sudarė 1 535 098 Eur, (materialus turtas sudarė tik 891 434 Eur), įsipareigojimai kreditoriams 2016 metais sudarė 2 404 963 Eur: po vienerių metų mokėtinos sumos 223 007 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 181 956 Eur. Trečiasis asmuo AB SEB bankas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesant duomenų apie nekilnojamojo turto vertės nustatymo pagrįstumą ir realumą nėra galimybės įvertinti, ar turtas prieš kreipiantis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra pagrįstas. Teismų praktika formuojama, kad keliant abejones dėl tikrosios atsakovės turimo turto vertės, pirmosios instancijos teismas turi aiškintis aplinkybes, susijusias su atsakovės turto sudėtimi ir jo vertinimu. Atsakovės argumentai, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės turimo turto vertė galbūt yra mažesnė, neatitinka teismų formuojamos praktikos, pagal kurią mokumo įrodinėjimo pareiga tenka ne pareiškėjui, o įmonei, kuriai prašoma kelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-798/2017, kt.). Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką būtent atsakovė UAB „P. J.“ turi pateikti teismui įrodymus apie jų nurodomas įmonės turto vertes ir kad pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Iš bylos medžiagos matyti, jog 2016 metais atsakovės balanse nurodyta, jog materialus turtas sudarė tik 891 434 Eur, o 2017 metų balanse atsakovė jau nurodo, jog turi materialus turto už 2 205 316 Eur. Materialaus turto žemės kaina nuo 223 536 Eur pakilo iki 1 300 420 Eur, pastatų ir statinių – nuo 230 651 Eur iki 601 473 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, jog 2017 m. pabaigoje buvo priimtas įsakymas dėl turto pervertinimo, nes turtas nebuvo vertinamas ilgą laiko tarpą. Iš byloje pateikto 2017-12-11 įsakymo Nr.PJ-IV-420 nustatyta, kad UAB „P. J.“ generalinis direktorius atsižvelgdamas į tai, jog visas ilgalaikis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, taip pat į turto kainas rinkoje įsakė taikyti perkainotos vertės būdą ilgalaikiam materialiajam turtui, įtrauktam į turto grupių „Žemė“, „Pastatai“, ir „Statiniai“ apskaitą. Nurodyta, jog atliekant perkainojimą vadovautis 2017 m. kovo mėnesio nepriklausomų vertintojų atliktu vertinimu bei VĮ Registrų centro pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, gautais 2017 m. gruodžio mėnesį. Iš byloje atsakovės pateiktų rašytinių dokumentų Nekilnojamojo turto ataskaitų Nr.MŽ17/03-053(2); Nr.MŽ17/03-053(1); Nr.MŽ17/03-053 ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad turtas pervertintas vadovaujantis šiais dokumentais. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pasisakydamas dėl pateiktų duomenų, kurių pagrindu buvo pervertintas nekilnojamasis turtas, nurodo, kad pervertintas jis neteisėtai ir netinkamai. Tokia nuomonė grindžiama tuo, kad didžioji dalis turto vertės nustatyta remiantis senomis vertėmis (beveik dešimties metų senumo, kai kurie ir daugiau), kurios suteikia pagrįstas abejones dėl realios turto vertės šiandien dieną. Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog žemės sklypų vertės (išskyrus nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo nustatyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitose) nustatytos vadovaujantis masiniu vertinimu ir sutiktina su trečiojo asmens nuomone, jog didžiosios dalies turto vertės yra beveik dešimties metų senumo, nes, pvz., objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta 2005-09-14, objekto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 2007-05-02, objektų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės nustatytos 2008-07-02.Turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Gali būti atliekamas masinis arba individualus turto vertinimas. Atsakovas byloje pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, atliktas 2017 m. kovo mėnesį, tai yra individualų dalies nekilnojamojo turto vertinimą ir duomenis, jog didžioji dalis kito nekilnojamojo turto, tai yra žemės sklypų, vertės buvo nustatytos masinio vertinimo būdu pagal duomenis, užfiksuotus kiekvieno konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, jog žemės sklypų vertės nustatytos vadovaujantis masiniu vertinimu ir sutiktina su trečiojo asmens nuomone, jog didžiosios dalies turto vertės yra beveik dešimties metų senumo. Pažymėtina, jog tiek žemės, tiek statinių masinis vertinimas yra atliekamas kiekvienais metais. Taigi žemės ir statinių vidutinės rinkos vertės įsigalioja einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną ir galioja iki einamųjų kalendorinių metų pabaigos, t. y. gruodžio 31 dienos.2018-05-14 nutartimi teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie realią ir šią dieną aktualią nekilnojamojo turto vertę.2018-05-22 atsakovė pateikė teismui UAB „P. J.“ ilgalaikio turto sąrašą, nurodydama, jog pateikia duomenis apie UAB „P. J.“ nekilnojamojo turto realią ir aktualią vertę. Trečiasis asmuo AB SEB bankas, susipažinęs su pateiktais dokumentais ir juose esančia informacija, nurodo, kad UAB „P. J.“ neįvykdė teismo įpareigojimo, nenurodydamas, dėl kokių priežasčių ir jam CPK nustatyta tvarka skirtina bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, kadangi pridėtas ilgalaikio turto sąrašas jau pagal dokumento pavadinimą atspindi, kad tai nėra aktuali vertė, toks rašytinis įrodymas buvo jau byloje pateiktas su 2018-05-11 rašytiniais paaiškinimais, kuriuos teismas priėmė 2018-05-14 nutartimi; sąraše nekilnojamojo turto vertės yra nustatytos pagal tuos pačius duomenis (NT išrašus), kuriuose, kaip nurodyta ankstesniuose procesiniuose dokumentuose, vertės yra senos (sąrašo 12 stulpelis), dėl to ir buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas.Susipažinęs su atsakovės 2018-05-22 teismui pateiktais dokumentais teismas sutinka su trečiojo asmens AB SEB banko vertinimu. Nustatyta, jog atsakovė pateikia Ilgalaikio turto sąrašą pagal dimensijas 2017-12-31. Šiame sąraše yra nurodomos tos pačios nekilnojamojo turto vertės, dėl kurių teismas pasisakė atnaujindamas bylos nagrinėjimą ir įpareigojo atsakovę pateikti nekilnojamojo turto aktualias vertes. Kadangi atsakovė neįvykdė teismo įpareigojimo ir nepateikė aktualių nekilnojamojo turto rinkos verčių, kartu nepagrindė, jog 2017 m. pabaigoje atliktas turto vertinimas, po kurio balanse buvo nurodoma žymiai didesnė nekilnojamojo turto vertė, yra pagrįstas ir teisėtas, tai yra nepagrindė, jog balanse nurodytos nekilnojamojo turto vertės atitinka rinkos vertes, teismas vertindamas atsakovės turtą vadovaujasi AB SEB banko nurodomomis nekilnojamojo turto vertėmis.Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikia teismui atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto realią ir šią dieną aktualią vertę, kuri nustatyta masinio vertinimo būdu. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, jog UAB „P. J.“ nekilnojamojo turto vertė 2018-01-01 pagal VĮ Registrų centro viešai pateikiamus duomenis yra mažesnė nei nurodoma pateiktuose atsakovės dokumentuose. Teismas pažymi, jei vertinamas nekilnojamasis turtas pagal masinio vertinimo būdu nustatytas vertes, esančias VĮ Registrų cente 2018-01-01, bei pridedamos senosios vertės turtui, kurių verčių AB SEB bankui nepavyko rasti, tai nekilnojamojo turto vertė sumažėtų nuo 1 790 572,11 EUR iki 938 958,83 EUR, t. y. 851613,28 EUR suma. Jei būtų imamos dalies nekilnojamojo turto vertės, kurios nustatytos atliekant individualius vertinimus 2017 m. pavasarį, o kito turto vertės, nustatytos masinio vertinimo būdu, tai sumos skirtumas yra 351911,28 EUR, t. y. kinta nuo 1 849 668,11 EUR iki 1 497 756,83 EUR. Pažymėtina, kad teismas neįskaičiuoja ir atsakovės AB Šiaulių bankui parduoto nekilnojamojo turto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės – 144206 Eur, jis buvo parduotas 2018-02-21, tačiau visuose atsakovės turto sąrašuose, pateiktuose teismui, jau po šios datos jisai yra įtrauktas.Teismas nesutinka su trečiojo asmens AB SEB banko nuomone, jog vertinimai, kurie pateikti byloje ir naudoti pagrindu pervertinti turtą, yra padaryti 2017-03-06, turint tikslą įkeisti turtą AB Šiaulių bankui, tačiau ne siekiant nustatyti ilgalaikio turto vertę, pervertinant mokestine prasme, yra netikslūs. Tiek teismų praktika, tiek ĮRĮ įstatymas numato, jog teismas vertina prašomos restruktūrizuoti įmonės turto rinkos vertę, nenurodant, ar ta rinkos vertė buvo nustatyta siekiant įkeisti turtą ar siekiant jį pervertinti mokestine prasme. Taip pat pažymėtina, jog trečiasis asmuo taip pat nepateikia įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, kad jeigu turtas būtų pervertinamas mokestine prasme, kad jo vertė būtų mažesnė, nei vertinant su tikslu įkeisti turtą bankui.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto už 1497 756,83 Eur (teismas pažymi, kad šita suma apima balanso 2.1 ir 2.2 punktuose nurodyto turto vertes), o ne už 1 901 893 Eur, kaip nurodyta Restruktūrizavimo plano metmenyse ir 2017 metų balanse. Tačiau taip pat nustatyta, kad atsakovė dar turi ir kito materialaus turto, t. y. mašinų ir įrenginių 194257,71 vertės, transporto priemonių 89991,67 Eur vertės, kitų įrenginių, prietaisų ir įrankių – 19174 Eur, viso ilgalaikio materialaus turto turi už 1801179,83 Eur. Atsakovė balanse nurodo, jog 2017-12-31 turėjo nematerialaus turto, tai yra įvairios programinės įrangos, kurios vertė 12 192 Eur, taip pat trumpalaikio turto, tai yra medžiagų, žaliavų ir komplektavimo detalių, kurių vertė 176828 Eur. Šio turto sąrašas yra pateiktas prie Restruktūrizavimo plano metmenų. Pažymėtina, jog šio turto verčių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo. Teismas sutinka su trečiojo asmens AB SEB banko nurodytomis aplinkybėmis dėl per vienerius metus gautinų sumų, tai yra 60 775 Eur suma, ir po vienerių metų gautina suma – 30 000 Eur, kuri įtraukta prie trumpalaikio turto atgavimo aplinkybėmis, kad tikimybė jas atgauti yra maža, kadangi Restruktūrizavimo plano metmenų 6.2 punkte nurodoma, jog bendrovės debitorių įsiskolinimai sudaro apie 53 000 Eur, todėl skolų susigrąžinimas atsiskaitymams su kreditoriais esminės įtakos nedarys. Įvertinęs šias aplinkybes teismas į atsakovės turimo turto vertę neįtraukia 90775 Eur sumą.Teismas taip pat spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo į bendro turto vertę neįtraukia ir nevertina atsakovės balanse nurodyto kito ilgalaikio turto, tai yra atidėto pelno mokesčio, kurio vertė nurodoma 512 070 Eur, nes, kaip nurodė teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta UAB „P. J.“ vyr. buhalterė E. L., šių pinigų realiai bendrovė neturi, tai yra planuojamas ateityje gauti pelnas iš šiuo metu bendrovės vykdomų sutarčių.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „P. J.“ realiai turi turto už 1978007,83 Eur.

Dėl kreditinių įsipareigojimų dydžio

2016 metų balanse nurodyta, jog 2016-12-31 atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 2 297 043 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 043 976 Eur, iš jų skoliniai įsipareigojimai 820 969 Eur, skolos kredito įstaigoms 223 007 Eur. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 253 067 Eur, iš jų pažymėtinos skolos kredito įstaigoms 258 768 Eur, skolos tiekėjams 491 511 Eur bei su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 373 719 Eur bei kiti įsiskolinimai. Restruktūrizavimo plano metmenų 5.2 punkte ir 5.1 lentelėje nurodoma, jog bendrovės įsipareigojimai kreditoriams 2017-12-31 duomenimis bendrai sudarė 2 292 042,55 Eur, iš jų nepradelsta 1 558 986 Eur suma, pradelsta 733 055,77 Eur suma. Iš atsakovės teismui pateiktų bendrovės įsipareigojimų kreditoriams 2018-04-27 duomenimis bendra skola kreditoriams sudaro 2 050 680,25 Eur, iš jų nepradelsta skolos dalis sudaro 1 197 290,86 Eur ir pradelsta sumos dalis nurodytą dieną sudaro 851 258,20 Eur. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pasisakydamas dėl pateikto patikslinto (2018-04-27) kreditorių sąrašo nurodo, jog pateikti duomenys kelia realių abejonių dėl jų tikslumo, kadangi sąraše nėra AB Šiaulių banko kaip kreditoriaus, nors pagal metmenis hipoteka užtikrintas įsipareigojimo įvykdymo terminas – 2020-12-16, suma – 223679,94 Eur, mažai tikėtina, kad galėjo būti padengta laikotarpiu nuo 2017-12-31 iki 2018-04-27. Pateiktame naujame sąraše nėra kreditorių: UAB J. – 7240,39 Eur, terminas – 2017-09-30; UAB M. – 1336,39 Eur, terminas – 2017-12-31; UAB P. – 12448,36 Eur, terminas 2018-03-31 ir kt., nors atsakovo atstovai teigė, kad neturi galimybės vykdyti mokėjimų dėl areštuotų sąskaitų. Vertinant naująjį kreditorių sąrašą, kreditorių skaičius nuo 219 sumažėjo iki 183, tačiau pradelsti įsipareigojimai padidėjo nuo 733055,77 Eur iki 851 258,20 Eur, nors per laikotarpį nuo 2017-12-31 iki 2018-04-27, pagal pateiktus duomenis, mokėjimo terminai suėjo tik kreditoriams, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 1154,50 Eur. Bylos nagrinėjimo metu vykusio žodinio teismo posėdžio metu atsakovo vyr. buhalterė E. L. nurodė, jog Restruktūrizavimo plano metmenyse dalis skolos nurodyta būdavo kaip nepradelsta, nors bendras terminas kaip jau ir suėję, jeigu būdavo tariamasi dėl jos termino atidėjimo, taip pat nurodė, jog su dalimi kreditorių būdavo atsiskaitoma. Teismas taip pat pažymi, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti tam tikri neatitikimai kreditorių sąraše, atsakovas buvo įpareigotas jį patikslinti.2018-05-14 UAB „P. J.“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog bendrovei tęsiant veiklą bei valdant skolas, kreditorių sąrašas objektyviai galėjo pasikeisti. Atsakovė paaiškino, jog kreditorių sąraše nebeliko AB Šiaulių banko, nes šiam sutinkant buvo parduotas jam įkeistas turtas, ir pirkėjas UAB Plungės sveikatos centras sumokėjo tiesiogiai AB Šiaulių bankui 120000 Eur, tokiu būdu skola sumažėjo iki 103679,94 Eur, po to UAB „P. J. S“ pasirašė reikalavimų perleidimo sutartį minėtai 106979,01 Eur sumai. Nurodo, jog taip pat buvo perleisti UAB „J.“, UAB „M.“ ir UAB „P.“ reikalavimai. Teismas pažymi, kad atsakovė pateikė šias aplinkybes patvirtinančius rašytinius įrodymus. Pažymėtina, jog į pateiktą patikslintą kreditorių sąrašą yra įtraukti įsiskolinimai darbo užmokesčiui 87 022,64 Eur, atostoginių kaupiniai 116182,00 Eur prie nepradelstų įsipareigojimų, patikslinti įsiskolinimai VMI prie LR FM ir VSDV Mažeikių skyriui prie pradelstų įsiskolinimų, nes kaip ir posėdžio metu aiškino atsakovo atstovai, bankui neleidžiant iš sąskaitų naudoti pinigų, jie negali atlikti atsiskaitymų, todėl įsiskolinimo bendra suma padidėjo. 2018-05-22 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius 2018-05-22 atsiliepime papildomai nurodo, jog 2018-06-05 sueina AB SEB bankas kredito pabaigos terminas, tai žymiai – 271683,03 Eur – padidins bendrovės pradelstą skolą, taip pat nurodo, jog 2018-05-21 UAB „P. J. skolingas VSDF biudžetui 95 305,30 Eur. AB SEB bankas taip pat nurodo ir pateikia tai patvirtinančią pažymą, jog 2018-06-05 sueina terminas atsakovės bendram įsiskolinimui bankui pagal Kreditavimo sutartį, kurio bendra suma – 296651,98 Eur, atsižvelgiant į tai, jog nutartis priimama 2018-06-01, pagrįstų duomenų byloje, jog atsakovė veda derybas su banku dėl skolos grąžinimo termino atidėjimo, nėra pateikta, taip pat įvertindamas AB SEB banko poziciją dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl teismas šią skolą vertina kaip pradelstą.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog atsakovė, šios dienos duomenimis, turi pradelstų skolų už 1 948 471,34 Eur (prie 2018-04-27 kreditorių sąraše nurodytos pradelstos skolos 851258,20 Eur pridedama padidėjusi VSDF susidariusi skola ir padidėjusi skola AB SEB bankui).Vienas iš atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą pagrindų yra teismo išvada dėl įmonės nemokumo požymių, konstatuojamų ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Nors teismų praktikoje pažymima, kad teismas, spręsdamas pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, neturi ir negali išspręsti įmonės nemokumo klausimo, kadangi tai yra kito ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas, t. y. neturi pareigos atlikti tokios pat apimties įmonės nemokumo teisinį tyrimą, kuris atliekamas nagrinėjant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015).Įvertinęs atsakovės turimą turtą ( 1978007,83 Eur vertės) ir pradelstas skolas (194871,34 Eur) teismas vertina, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas) ir byloje yra nustatyti įmonės nemokumo požymiai.

Dėl ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas

ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra išvardytos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iš pradžių restruktūrizavimo plano metmenyse, o vėliau – restruktūrizavimo plane, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015).ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, tai yra nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimų sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos, įmonės turimas ar numatomas įsigyti turtas, reikalingas įmonės veiklai, įmonės turtas, kuris bus parduotas ir (ar) perduotas, turto pardavimo ir (ar) perdavimo tvarka, numatomos gauti pajamos ir jų panaudojimas, turtas, kuris bus perkainojamas ar nurašomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, numatomos su tuo susijusios išlaidos ar pajamos, numatomos nutraukti sutartys, sudarytos iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos, ir numatomos tokio nutraukimo pasekmės, numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, atleidžiamų ar priimamų darbuotojų skaičius ir su tuo susijusios išlaidos, numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai, kitos priemonės.Iš teismui pateiktų atsakovės metmenų matyti, kad atsakovė neplanuoja nei įmonės veiklos įvairinimo ar naujų produktų (paslaugų) teikimo, nei turto įsigijimo, įmonė nenumato jokių struktūrinių pertvarkymų, neplanuoja nutraukti jokių su veikla susijusių sutarčių, gauti naujų kreditų iš finansinių institucijų. Iš restruktūrizavimo metmenyse nurodyto veiklos plano matyti, jog atsakovė 2018 metais iš vykdomų sutarčių planuoja gauti tik 257467,73 Eur pelną, o 2019 metais tik 68775 Eur dydžio pelną. Bendrai atsakovė Metmenų 6.5 lentelėje nurodo, jog pagal optimalų planą 2019 metais planuoja gauti 308775 Eur pelną iš statybos rangos sutarčių, nors byloje nepateikia duomenų, kad beveik įpusėjus 2018 metams būtų sudarę naujų Statybos rangos sutarčių, ir ieškovas nurodė, jog kaip subrangovas dalyvauja trijuose viešųjų pirkimų konkursuose, du yra laimėję, tačiau vyksta teisminiai ginčai. Iš pateiktų metmenų taip pat nustatyta, kad atsakovė planuoja parduoti tik tą turtą, kuris nenaudojamas bendrovės veikloje, kartu nurodydama, kad visas turtas naudojamas įmonės veikloje (Metmenų 6.8 punktas), o jau Metmenų 6.11 p. nurodoma, kad planuojamos turto pardavimo pajamos apie 650000 Eur, tačiau nėra konkretizuojama, nei kada, nei koks turtas bus parduodamas, taip pat, kiek galima suprasti, planuojamas parduoti įkeistas turtas, reiškia iš jo gautos pajamos turėtų būti skirtos atsiskaityti su kreditoriais įkaito turėtojais. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, taip pat atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, darytina išvada, kad atsakovė iš esmės planuoja tęsti dabartinę savo veiklą, siekia įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymo terminų nukėlimo, pasinaudodama ĮRĮ 8 straipsnio lengvatomis, todėl nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkūrimo.Įvertinus byloje nustatytus įmonės finansinius rodiklius, kurie leidžia nustatyti įmonės nemokumo požymius, taip pat atsakovės metmenyse nurodytą verslo planą bei priemones restruktūrizavimo tikslams pasiekti, teismas vertina, kad atsakovės nusistatyti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams negali būti realiai įgyvendinti, todėl ieškovo pareiškimas iškelti atsakovei UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą atmestinas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką teismas, nustatęs nurodytas esmines faktines aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo priėmimui, dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų motyvų nepasisako.

Dėl baudos atsakovei UAB „P. J.“ skyrimo

Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo atsakovei už teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie aktualią ir realią UAB „P. J.“ nekilnojamojo turto vertę neįvykdymą skirti baudą.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).Teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė vykdydama teismo įpareigojimą pateikė dokumentus, kuriuos laikė pakankamais, o šių dokumentų vertinimas yra teismo prerogatyva. Atsakovė turi teisę byloje pasirinkti, kaip gins savo interesus, ar pateiks nurodytus dokumentus ar ne. Teismas pažymi, jog šioje konkrečioje byloje, kur įrodyti turto vertę pareiga tenka atsakovei, atsakovė nepateikdama teismo nurodytų dokumentų, kurie yra svarbūs dėl jos priimamam teismo sprendimui, prisiima galimo jai nepalankaus procesinio teismo sprendimo priėmimo riziką. Nenustačius, kad atsakovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ar skirti jai baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti ieškovo G. O. pareiškimą iškelti atsakovei UAB „P. J.“ restruktūrizavimo bylą.

Trečiojo asmens AB SEB banko prašymo atsakovei UA „P. J.“ skirti baudą netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Kristina Domarkienė