Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė Prekybos namai „Nora“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti tarp šalių 2006-06-07 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 397) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, santuokoje įgytą turtą padalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis įsiskolinimą kreditoriams L. V., E. V., R. V. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-2271-545/2012. Nurodė, kad šalys 2006-06-07 sudarė santuoką. Iki santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus V. V., (duomenys neskelbtini)- sūnus M. V., (duomenys neskelbtini)– sūnūs B. V. ir D. V.. Ji su atsakovu daugiau nei metus laiko nepalaiko artimų ryšių, nebendrauja. Atsakovas gyvena atskirame buto kambaryje, yra atsiribojęs nuo šeimos, visiškai nesirūpina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, kadangi tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Nurodė, kad atsakovas nuo 2015-01-01 nebeteikia išlaikymo vaikams, todėl iš jo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad ji šiuo metu nedirba, nuo 2015-02-03 yra registruota darbo biržoje ir ieško darbo. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, vaiko pinigai, be to, ji papildomai užsidirba parduodama gaminamus rankdarbius. Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašė nutraukti tarp šalių 2006-06-07 Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką (įrašo Nr. 397) dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo jam palikti pavardę „V.“, ieškovei – „V.“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini), B. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 37,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe, priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, t. y. po 1/8 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi nuo 2015 metų tarp šalių atsirado nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, kadangi ieškovė nenorėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo, ieškotis darbo. Pažymėjo, kad iki nesutarimų su ieškove jis rūpinosi nepilnamečiais vaikais, išlaikė šeimą. Atsakovas nurodė, jog nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu, tačiau jis laikytinas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis butą įsigijo iš asmeninių lėšų. Po jo tėvų mirties, jis su savo seserimi B. D. susitarė, kad jis atsisakys paveldėjimo teisės į namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris priklausė jų tėvams, o sesuo jam už tai sumokės piniginę kompensaciją. Vykdydama susitarimą jo sesuo pardavė jai priklausiusį butą T. M., kuri 2008-05-19 minėto buto kainą sumokėjo jam, pervesdama į jo banko sąskaitą 300000,00 Lt. Gavęs minėtas pinigines lėšas jis sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jo pajamas sudaro 310,02 Eur senatvės socialinio draudimo pensija, todėl jis negali teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė:Nutraukti ieškovės I. V. ir atsakovo P. V. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieškovei I. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui P. V. palikti jo pavardę – V..Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.Nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., M. V., D. V., B. V., gyvenamąją vietą su ieškove I. V., netrukdant atsakovui P. V. matytis, bendrauti su vaikais ir rūpintis jų auklėjimu.Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 25,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaiko pilnametystės.Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą D. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. V., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 55,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-12-04 iki vaikų pilnametystės.Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui M. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui D. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu – pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui B. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini).Paskirti ieškovę I. V. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų V. V., M. V., D. V., B. V. išlaikymui, tvarkytoja.Pripažinti, kad atsakovui P. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/16 dalis nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini).Transporto priemonę automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise.Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.Bei atitinkamai šalims paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, dėl kieno kaltės iširo santuoka, pažymėjo, abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, todėl padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai.Spręsdamas buto padalinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo P. V. vardu, be nuorodos, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovas įrodė, jog butas pirktas iš jo asmeninių lėšų, o ieškovė neįrodė, jog butas įgytas bendrojon sutuoktinių nuosavybėn, todėl ieškinio reikalavimą dėl minėto buto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe atmetė, o prieššieškinio reikalavimą pripažinti butą atsakovo asmenine nuosavybe patenkino. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo formos ir dydžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog atsakovas yra 70 metų amžiaus, jam mokama 319,91 Eur senatvės socialinio draudimo pensija, atsakovas taip pat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam mokamas vidutiniškai 29,99 Eur darbo užmokestis per mėnesį, atsakovo galimybės įsidarbinti bei gauti didesnes pajamas yra ribotos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams mišria forma: turtu bei periodinėmis išmokomis.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Teisme gautas ieškovės apeliacinis skundas. Apeliantė skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių ir dėl vaikų išlaikymo. Prašo skundžiamas sprendimo dalis pakeisti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidus sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias materialines teisės normas, pažeidus įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, vadovavusis nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika, padarius aritmetinių klaidų skaičiuojant nepilnamečiams vaikams turintį tekti išlaikymą, todėl prašo skundžiamas sprendimo dalis pakeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas buvo pirktas iš asmenine atsakovo nuosavybe esančių lėšų yra nepagrįsta jokiomis materialinės teisės normomis, o joms prieštarauja. Netgi nustačius, kad ginčo butas buvo įgytas iš asmeninių atsakovo lėšų, tai dar nėra pakankamas pagrindas pripažinti butą asmenine atsakovo nuosavybe, kadangi įstatyme aiškiai nustatyta sąlyga, kad tam turto įgijimo metu privalo būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, nukrypo nuo kasacinio teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje 3K-3-30/2011, 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251- 611/2015; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016);pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad pirkimo- pardavimo sutartis sudaryta atsakovo vardu ir kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose butas įregistruotas atsakovo vardu be nuorodos, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, neatitinka tikrovės ir prieštarauja j bylą pateiktiems įrodymams;Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, nagrinėjamu atveju atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui turi sudaryti 130 Eur per mėnesį, tačiau pažymi, kad teismas neteisingai apskaičiavo vaikams tenkančio išlaikymo iki jų pilnametystės sumas, todėl atitinkamai priteisė neteisingą buto dalį. iš atsakovo priteisus vaikams išlaikymą didesnėmis buto dalimis, išlaikymo dalis pinigais taptų pernelyg maža, nepakankama visų vaikų būtinųjų poreikių reguliariam tenkinimui, kadangi vaikus išlaikyti reikia dabar, iš buto dalių vaikų nepamaitinsi ir neaprengsi, o vaikams tekusių buto dalių parduoti ir taip gauti jų išlaikymui reikalingų pinigų nagrinėjamu atveju neįmanoma. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bustas, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises ir tarp šalių dalytinas lygiomis dalimis, o vaikų išlaikymas turtu priteisiamas iš atsakovui tenkančios buto dalies, atsakovui nuosavybės teise priteistina likusios 6/20 (3/10) dalys buto, kas jam suteiks teisę šiame bute nuolat gyventi. Apeliantė taip pat pažymi, jog atsakovas įsidarbino taksi įmonėje, todėl jo pajamos, lyginant jas su gaunamomis bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, žymiai padidėjo, kas suteikia jam galimybę visiems keturiems vaikams bendrai kas mėnesį skirti bent po 361 Eur sumą;pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo teikiamas išlaikymas kiekvienam vaikui turi sudaryti 130 Eur per mėnesį. Taigi nagrinėjamu atveju pats atsakovas pripažino, jog teikė nepakankamą išlaikymą, aplinkybės dėl teikto išlaikymo dydžio sumos pripažintos ir įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (nutartimis), todėl jų ieškovei net nebereikėjo įrodinėti (CPK 182 str. 2, 5 p., 187 str.). Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas privalėjo priteisti išlaikymo įsiskolinimo skirtumą, tarp ieškovo deklaruotos bendros išlaikymo sumos visiems vaikams už 2015 metus iki bylos iškėlimo 2015-12-04 (37,50x4x11=1 650 Eur) ir teismo pripažintos būtinos išlaikymo sumos (130x4x11=5 720 Eur), kuris sudaro 4 070 Eur (CK 3.200 str.), kadangi reikalavimas priteisti išlaikymą už laikotarpį iki ieškinio pareiškimo reiškia ne ką kitą, kaip reikalavimą priteisti įsiskolinimą. Be to, pažymėtina, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus, turi teisę netgi viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis);apeliantė pažymi, kad atsakovas šiuo metu dirba, turi įmonės akcijų, 5 381,04 Eur banko sąskaitoje (kas buvo konstatuota netgi šioje byloje priimtoje Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartyje c/b Nr. e2S-401-524/2016 pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Nors ši sąskaita yra areštuota kreditoriaus (juridinio asmens) naudai, tačiau reikalavimai išieškoti išlaikymą patenkinami pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.).Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, turėjo įvertinti įrodymų visetą bei, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatyti tikrąją šalių valią, t. y. nustatyti, ar, sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį, atsakovas šį nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas, pateikęs rašytinius įrodymus, kaip to reikalauja galiojantis teisinis reglamentavimas, paneigė LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad atsakovo ir ieškovės santuokos metu įgytas butas yra įgytas jungtinės nuosavybės teise;apeliantė apeliaciniu skundo prašo sumažinti išlaikymo turto dalį ir padidinti išlaikymo dalį mėnesinėmis įmokomis - po 361 Eur kas mėnesį visiems vaikams. Vadinasi, apeliantė prašo iš atsakovo priteisti daugiau, nei jis gali mokėti, nes atsakovo mėnesinės pajamos yra 319 Eur. Toks apeliantės reikalavimas ne tik kad yra nepagrįstas, bet ir prasilenkia su teisingumo bei protingumo principais;atsakovas nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog jis šiuo metu yra įsidarbinęs taksi įmonėje ir jo pajamos yra ženkliai padidėjusios. Atsakovas taksi įmonėje išdirbo vos kelias dienas, kadangi toks darbas neatitiko atsakovo fizinės sveikatos ir galimybės tokį darbą dirbti;apeliantė prašo iš atsakovo nepilnamečiams vaikams lygiomis dalimis priteisti 4070 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) savo šeimai, vaikams skyrė tik po 150 Eur neatitinka faktinės situacijos. Atsakovas pateikė banko sąskaitas, iš kurių matyti, kad apeliantė 2015-01-26; 2015- 02-23; 2015-03-23; 2015-04-27; 2015-05-26; 2015-06-23 ir 2015-07-07, t. y visus 7 mėnesius iš atsakovo sąskaitos pati išimdavo visus atsakovo pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsižvelgusi į tai, jog abi šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė, skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe, prašo butą pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jį padalinti bei atitinkamai pakeisti nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį turtu bei periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, turėjo įvertinti įrodymų visetą bei, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatyti tikrąją šalių valią, t. y. nustatyti, ar, sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį, atsakovas šį nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog butas yra įgytas santuokos metu, tačiau tarp šalių kyla ginčas dėl to, ar butas įgytas jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, ar atsakovo asmeninės nuosavybės teise. Iš byloje esančio 2015-10-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 23-24) 7.4 punkto matyti, jog butas yra įregistruotas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Byloje taip pat yra duomenys, jog butas adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas už lėšas, gautas realizavus atsakovo sesers butą, atsakovui atitinkamai atsisakius paveldėjimo teisės į tėvų paliktą turtą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išrašų, buto pirkimo pardavimo sutarties) matyti, kad 2008-04-23 tarp atsakovo sesers B. D. ir E. D., atstovaujamų atsakovo ir T. M. bei V. M. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. K1ES-6953) kuria B. D. ir E. D. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt. 2008-05-19 T. M. į atsakovo vardu registruotą banko sąskaitą pervedė 300000,00 Lt (mokėjimo paskirtis Nr. K1ES-6953). Po 3 dienų, t. y. 2008-05-22 tarp atsakovo ir V. Ž. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300000,00 Lt.Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apeliantė nėra buto pirkimo sutarties šalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog 2008-05-22 sutarties (T. 1, e. b. l. 157-161), sudarytos tarp V. Ž. ir P. V. dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo 1.1 punkte nurodyta, jog pirkėjas (P. V.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka minėtą butą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, turėjo įvertinti įrodymų visetą bei, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatyti tikrąją šalių valią, t. y. nustatyti, ar, sudarant buto pirkimo pardavimo sandorį, atsakovas šį nekilnojamąjį turtą siekė įsigyti savo asmeninėn nuosavybėn, tačiau šių aplinkybių iš esmės nesiaiškino. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas nustatys, jog ginčo butas sutuoktiniams priklausė jungtinės nuosavybės teise, turi būti atsižvelgtina į tai, iš kokių lėšų butas yra įgytas, kokiomis dalimis sutuoktiniai, įsigydami butą, yra prisidėję ir pan. ir, dalinant butą, spręsti, ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnis).Dar daugiau, kasacinio teismo praktikoje, aiškinant klausimų dėl santuokinio turto padalijimo ypatumus, nurodyta, kad, padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš jų ieškinį. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir jas aiškinant bei taikant kartu su sutuoktinių turto padalijimą nustatančiomis teisės normomis, darytina išvada, kad teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir naudojimosi juo tvarką. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Tinkamai nustačius naudojimosi daiktu tvarką, pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas net ir tada, kai ji padalijama. Bendroji taisyklė yra ta, kad, nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, atsižvelgiama į kiekvieno bendraturčio dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto (namo, buto ir pan.) patalpas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, pirmosios instancijos teismui padalinus ginčo butą bylos šalims bei jų nepilnamečiams vaikams, turėjo būti nustatyta ir naudojimosi padalintu butu tvarka.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog, sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo klausimą, nėra nustatyta, kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikė vaikams laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki bylos teisme iškėlimo, ar minėtu laikotarpiu susidarė išlaikymo vaikams įsiskolinimas. Apeliantė nurodo, jog atsakovas minėtu laikotarpiu bendrai visų vaikų išlaikymui mokėjo tik po 150 Eur kas mėnesį, t. y. po 37,50 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti, todėl susidarė 4 070 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka, nurodo, jog minėtu laikotarpiu apeliantė iš atsakovo sąskaitos pati pasiimdavo pinigus, kai kuriais mėnesiais net didesnes sumas, negu, kaip teigia apeliantė, priteisė pirmosios instancijos teismas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog išlaikymas buvo mokamas (pvz., T. 1, e. b. l. 75). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nesiaiškino aplinkybių, kokio dydžio išlaikymą atsakovas teikė vaikams, ar yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, jei yra, kokio dydžio. Nemotyvuota, apsiribojant vien tik formaliu konstatavimu, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki civilinės bylos iškėlimo teisme teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams, padaryta išvada apie mokėtą išlaikymą, nėra pakankama. Pažymėtina, jog kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą, ne kartą yra pažymėjęs, jog sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai. Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių. Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-0219 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino atsakovo valios įsigyjant ginčo butą, dėl ko galėjo padaryti nepagrįstą išvadą dėl buto teisinės priklausomybės, padalindamas butą tarp atsakovo bei jo ir apeliantės nepilnamečių vaikų nenustatė naudojimosi butu tvarkos, nesiaiškino aplinkybių, kokio dydžio išlaikymą atsakovas mokėjo laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki bylos teisme iškėlimo dienos, ar nėra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, t. y. neatskleidė bylos esmės. Minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas turi būti atliktas pirmosios instancijos teisme, užtikrinant šalių teisę ginčyti pirmosios instancijos teismo priimtiną procesinį sprendimą apeliacine tvarka. Išsiaiškinti minėtoms aplinkybėms būtina rinkti naujus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal bylos įrodymus negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Siekiant nepažeisti šalių teisės į apeliaciją, bylos dalis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių bei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nagrinėti perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimo dalis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių bei dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo panaikinti ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-08 sprendimo dalį palikti nepakeistą.