- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-401-524/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- P. V.
- Ieškovas
- I. V.
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. e2S-401-524/2016
Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-13292-2015-6)
NUTARTIS
2016 m. vasario 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinio atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-12-03 pateikė ieškinį, prašydama nutraukti tarp šalių 2006-06-07 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti pavardę „Vainienė“, nustatyti nepilnamečių vaikų V. V., M. V., D. V., B. V. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-04 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo P. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., M. V., D. V., B. V. kiekvienam po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-04) iki teismo sprendimo priėmimo, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. V.. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, atsižvelgęs į minimalios mėnesinės algos dydį, sprendė, kad 162,50 Eur dydžio laikinas išlaikymas kiekvienam vaikui užtikrins vaikų teises ir sudarys sąlygas, kad bylos nagrinėjimo metu būtų patenkinti minimalūs būtini vaikų poreikiai.
Šalies argumentai
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikino išlaikymo priteisimo tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo bendrai visų vaikų laikinam išlaikymui 150 Eur sumą, t.y. po 37,50 Eur kiekvienam vaikui. Nurodo, kad minėta teismo nutartis pažeidžia atsakovo teises. Teigia, kad teikia vaikams išlaikymą kas mėnesį po 150 Eur, t.y. po 37,50 Eur kiekvienam vaikui. Pažymi, kad valdomos įmonės veiklos nevykdo, nes atsakovas, būdamas senyvo amžiaus (69 metai) neturi sveikatos ir jėgų vadovauti įmonėms. Taip pat pažymi, kad gauna vos 310 Eur dydžio senatvės pensiją, todėl, sumokėjus 150 Eur vaikų išlaikymui ir buto komunalinius mokesčius, likusių lėšų vos užtenka pragyvenimui.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Teigia, kad atsakovas disponuoja banko sąskaita, į kurią jam antstolio yra pervedamos didelės piniginės sumos. Mano, kad į minėtą sąskaitą gali būti pervedamos ir kitos atsakovo gaunamos pajamos, apie kurias jis nenurodo ir slepia. Pažymi, kad atsakovas pradėjo teikti išlaikymą vaikams tik po to, kai ieškovė 2015-10-21 kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (laikino išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
Pirmosios instancijos teismas, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi patenkinęs ieškovės prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą laikinąją apsaugą, minėtas teisės normas iš esmės pritaikė tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nustatytu laikino išlaikymo dydžiu.
Nepilnamečiui vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas, preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.
Nustatyta, kad šioje civilinėje byloje atsakovas su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones sutiko, bet nesutiko su laikino išlaikymo dydžiu. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino šalių turtinę padėtį, ir nors neįvardijo šalies, turinčios galbūt geresnę turtinę padėtį, tačiau iš minėto vertinimo, pagrįsto bylos medžiaga, aiškiai matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Tačiau atsakovo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, kad jis galėtų visų keturių nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam, t.y. bendrai 650 Eur sumos. Pagrindinis atsakovo pajamų šaltinis – 310 Eur senatvės pensija, kurios akivaizdžiai neužtenka ne tik pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo mokėjimui, bet ir paties normaliam išlaikymui. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad teismų praktikoje vaiko minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga suma yra siejama su minimalia mėnesine alga, kuri šiuo metu yra 325,00 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, jog mažesnės sumos laikinas priteisimas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (kuomet bus padalintas turtas ir nustatyta tiksli šalių turtinė padėtis) neužtikrins vaikų minimalių poreikių. Juolab, kad ginčijamos nutarties priėmimo dienai atsakovo turtinė padėtis objektyviai neleidžia teikti pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydžio.
Taip pat, nagrinėjamoje stadijoje esant nustatytoms aplinkybėms, atmestini ieškovės teiginiai apie atsakovo gaunamas pajamas į sąskaitą, apie kurią jis nenurodo ir kurioje slepia savo tikrąsias pajamas. Ieškovė, grįsdama minėtą aplinkybę, remiasi Centrinės hipotekos įstaigos 2015-10-19 pranešimu apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą turto arešto aktų registre. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodyta banko sąskaita, atidaryta atsakovo vardu, yra areštuota 13 034,53 Eur sumai. Atsakovui leidžiama naudotis tik 325 Eur suma. Taigi, net ir pasitvirtinus ieškovės nurodytai aplinkybei, kad į ją pateko 5 381,04 Eur suma, ji visa būtų areštuota ir atsakovas ja visa laisvai disponuoti negalėtų.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, todėl jo galimybės gauti didesnes pajamas yra apribotos. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovas valdo dvi įmones ir gali gauti daugiau pajamų vertintina kritiškai. Pirmiausia, vienos iš įmonių UAB „K“ 2014 metų balansas rodo, kad įmonė veikia nuostolingai, jos turtas ir banko sąskaitos areštuotos. Kitos įmonės MB „K1“ grynasis pelnas 2014 metais sudarė apie 690 Eur. Taigi, pagrįstai manytina, kad iš minėtų įmonių veiklos atsakovas negauna pakankamai pajamų, kad galėtų teikti kas mėnesį 650 Eur bendrą laikino išlaikymo sumą.
Tuo tarpu ieškovė yra darbinga (nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų, nenustatytas nedarbingumo lygis), todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi būti aktyvi, siekti susirasti darbą, tikslu išlaikyti savo vaikus bei save. Teismas tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, turės realią galimybę nustatyti ir konstatuoti, kokie yra tikrieji šalių vaiko poreikiai ir kokios tikrosios tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
Atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, į vaikų amžių, jų galimus poreikius, į abiejų tėvų pareigą juos išlaikyti, į tai, kad preliminarūs atsakovo turtinės padėties duomenys rodo jo negalėjimą teikti pirmosios instancijos teismo priteisto dydžio laikiną išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad 320 Eur laikinas išlaikymas šalių vaikams, t.y. po 75 Eur kiekvienam vaikui, yra pakankamas. Minėto dydžio išlaikymas užtikrins ne tik vaikų būtinus minimalius poreikius, bet ir jų bei atsakovo teises ir teisėtus interesus. Remiantis protingumo principu, pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo dydis mažintinas iki 75 Eur periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, netinkamai vertino abiejų šalių pareigą išlaikyti vaikus, jų šiandienines galimybes, todėl priteisė nepagrįsto dydžio laikiną išlaikymą. Dėl to apskųstoji nutarties dalis pakeistina (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi nepilnamečiams vaikams nustatyto laikino išlaikymo dydį, iš atsakovo P. V. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., M. V., D. V., B. V., sumažinti iki 75 Eur (septyniasdešimties penkių eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sprendimo priėmimo, išlaikymui skirtus pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei I. V..
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.