Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 260 straipsnį 1 dalį (2022 m. rugpjūčio 25 d. nustatyta veika) ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 6 d. nustatyta veika) ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. rugsėjo 12 d. nustatyta veika) ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, pripažintas kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės paskirtos už pagal BK 260 straipsnio 1 dalį padarytas veikas subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė subendrinta su už pagal BK 258 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir paskirta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta sumažinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 parų (įskaičius vieną sulaikymo parą) arešto bausme ir A. P. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d., 14.57 val., iki 2022 m. rugsėjo 13 d., 14.08 val. (1 diena).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, naikintinos.

Dėl nuteistųjų T. K., K. L. ir V. P. nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu A. P. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis:

1.1. Neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pardavė V. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., narkotinių medžiagų – amfetamino, kurio masė 0,223 g (5,7%), kurias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnai 2022 m. rugpjūčio 25 d., 16.40 val., gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu V. P. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietoje, po vairuotojo kojomis esančiu kilimėliu rado ir paėmė.

1.2. Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), pardavė K. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 3,821 g, jose delta -9-tetrahidrokanabinolio kiekis 15,3 %, kurias Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnai, 2022 m. rugsėjo 6 d., apie 18.38 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu K. L. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje esančiame porankyje rado ir paėmė.

1.3. Be to, jis tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, žmonėms žaloti pritaikyti daiktą (kastetą), kol 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 23.26 val., gatvėje (duomenys neskelbtini), pareigūnams atliekant dalinę kūno apžiūrą, megztinio dešinės pusės kišenės viduje jį rado ir paėmė.

1.4. Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kuprinės vidiniame skyriuje laikė narkotines medžiagas – amfetaminą, kurio masė yra 1,1192 g, iki kol 2022 m. rugsėjo 12 d., 15.35 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnai asmens kratos metu rado ir paėmė.

1.5. Be to, jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – MDMA, kurios masė yra 0,296 g, metamfetamino, kurio masė yra 0,047 g, kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 2,041 g, jose delta- 9-tetrahidrokanabinolio kiekis 16,8 %, amfetamino, kurio bendra masė 4,208 g (bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 3,111 g, bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 1,078 g, geltonos spalvos plastikinio indelio vidiniai paviršiai ir arbatinio šaukštelio paviršius, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,019 g), iki kol Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigūnai 2022 m. rugsėjo 12 d., 17.05 val. adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rado ir paėmė.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti A. P. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymą atidėti iš dalies nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams.

2.1. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad būtina atsižvelgti ne tik į lengvinančias aplinkybes, bet ir į tai, jog nors kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis iš esmės keičia savo gyvenimo būdą, jis ruošiasi sudaryti santuoką su savo gyvenimo drauge V. Š., kuri šiuo metu laukiasi vaiko nuo A. P.. Skunde taip pat pažymima, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t. y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą.

2.2. Taip pat nuteistasis nurodo, kad stengiasi integruotis į visuomenę kaip pilnavertiškas jos narys, todėl nuo (duomenys neskelbtini) užsiregistravo į užimtumo tarnybą ir ieškosi darbo, kad galėtų iš legaliai gaunamų pajamų išlaikyti savo šeimą. Taip pat skunde atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistasis yra dar pakankamai jauno amžiaus ir praeityje nebuvo teistas, jis suklydo ir stengiasi taisytis, todėl jam labiau yra reikalinga socialinė pagalba o ne skirtas įkalinimas į laisvės atėmimo vietą. Skunde taip pat pažymima, jog šiuo metu viešojoje erdvėje galima pastebėti daug nuomonių, jog jauno amžiaus asmenis reikėtų skatinti resocializuotis ir taisytis, jiems padėti ir užkirsti kelią pakartotinio nusikalstamumo rizikai.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuteisė A. P. minimalia laisvės atėmimo bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, dėl ko jo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį nebuvo itin pavojinga. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skunde konstatuojama, kad nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas ir jo asmenybė leidžia daryti išvadą, jog įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai ir dėl to prieštarauja teisingumo principui.

2.4. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis A. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir tikrai nuoširdžiai gailisi, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pasak nuteistojo jis, išvadas dėl savo elgesio padarė, yra pasiryžęs daugiau nenusikalsti, ruošiasi sukurti šeimą. Kad tokie nuteistojo A. P. teiginiai nėra deklaratyvūs, apelianto nuomone, patvirtina su skundu pateikti duomenys apie tai, kad jo gyvenimo draugė V. Š. laukiasi vaiko, bei tai, kad nors dar ir nespėjo įsidarbinti, tačiau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo.

2.5. Be to, apelianto nuomone, jo asmenybę teigiamai apibūdina ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, nėra įtariamas padaręs naujas nusikalstamas veikas, nėra baustas administracine tvarka, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos ir pirmosios instancijos nuosprendyje aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie mažesnį nuteistojo A. P. asmenybės bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir manytina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tiek nusikalstamos veikos pobūdis, tiek visi aukščiau paminėti nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys atitinka BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas, o laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

2.6. Apeliantas prašo, nusprendus, kad vis dėl to nėra pagrindų taikyti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę, taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimo institutą, numatytą BK 75 straipsnio 3 dalyje ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, todėl šioje dalyje apylinkės teismas netinkamai ir neatidžiai išnagrinėjo bausmės vykdymo atidėjimo instituto klausimui reikšmingas bylos aplinkybes, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

2.7. Skunde nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, kad A. P. yra saistomas stipriais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka, kuria ateities planus, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį ir ankstesnį gyvenimo būdą. Padarytomis nusikalstamomis veikomis nebuvo sukelta sunkių padarinių. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skundo autoriaus nuomone, dėl to jo, kuris nusikaltimus padarė būdamas gana jauno amžiaus, izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 1 metams 8 mėnesiams ir 10 dienų – turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

2.8. Skundo autorius manymu, paskyrus jam bausmės vykdymo atidėjimą iš dalies, tokia bausmė nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins kuo labiau keisti savo gyvenimo būdą bei elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi nuteistajam atlikus bausmės dalį ir žinant, kad nevykdant įpareigojimų tolesnis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti likusią paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-594/2022).

5. Nuteistasis A. P. nei savo kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir 258 straipsnio 2 dalyje, nei pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo baudžiamojoje byloje neginčija, tik kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę, arba taikyti BK 75 straipsnio 3 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

6. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. P. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia padaryti trys sunkūs nusikaltimai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. Teismas taip pat įvertino A. P. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas vieną kartą teistas ir baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba. Įvertintos ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad A. P. yra vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, teisiamas už trijų tyčinių sunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, nedirba, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarė išvadą, kad jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą – areštas, nustatant minimalų terminą. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu ir nuteistąjį prisipažinus kaltu, jam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 15 parų arešto bausme ir A. P. nustatė galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 8 mėnesius ir 10 dienų laisvės atėmimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

10. Teisėjų kolegijos nuomone, nei viena iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių (tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam švelnesnės bausmės paskyrimo, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl BK 75 straipsnio 3 dalies taikymo

11. BK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

12. Nuteistasis A. P. skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už trijų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei už vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai ir 10 dienų laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nors nuteistajam ir paskirta ne daugiau kaip penkeri metai laisvės atėmimo už sunkų nusikaltimą, tačiau nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, už kurią nuteistas A. P., yra numatyta BK XXXVII skyriuje, todėl bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju negalimas ir pirmos instancijos teismas pagrįstai nesvarstė nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog Kauno apylinkės teismas netinkamai ir neatidžiai išnagrinėjo bausmės vykdymo atidėjimo instituto klausimui reikšmingas bylos aplinkybes, kas nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nepasisakė, šiuo atveju nėra formaliųjų BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų taikyti A. P. visišką ar dalinį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ką teisingai teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu pažymėjo ir prokuroras.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

14. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistajam A. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Šioje pažymoje nurodyta, kad A. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 120 Eur.

15. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorių, prašant A. P. parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno koordinatorius parinko gynėją advokatę Ramutę Budrytę, atitinkamai Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi ji buvo paskirta A. P. gynėja.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam A. P. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms, šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laiką nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 8 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo A. P. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.