Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ (toliau ir AB “Lietuvos draudimas”) atstovui pagal įgaliojimą G. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos draudimas dėl padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. S., D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš draudimo bendrovės priteisti jam padarytą žalą, kurią draudimas atsisakė išmokėti, t.y. priteisti iš atsakovės 4840 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. dėl Lietuvos Draudimo kliento, kuris vardu E., aplaidumo įvyko avarija, apliejo jo butą adresu (duomenys neskelbtini). Apliejęs butą asmuo pateikė jam Lietuvos Draudimo kontaktus, nes su draudimu turėjo sutartį, paaiškino jog trūko tualeto bakelio šlangelis. Draudimo kompanija atsiuntė ekspertus, žalos nustatymo akto kopijos jis negavo, todėl pasikvietė ekspertus – įmonę UAB “KLP C. G.”, kuri jam buvo dariusi remontą. Samdė įmonę, kad padarytų sąmatą, kurią pateikė teismo raštinėje. Draudimo kompanija jam išmokėjo tik 1620 Eur sumą, kuri per maža, nes nepadengia jam padarytos žalos. Viską užfiksavo video kameromis, nuotraukomis, kurios įkeltos į www.e.teismas.lt portal bei teismo raštinę. Ieškinyje nurodo, kad reali padaryta žala viso 6100 Eur: 1900 Eur kompiuteris, 3000 Eur remontas, 1200 Eur kito buto nuoma, minusavus draudimo sumokėtą 1620 Eur sumą, prašo priteisti 4840 Eur.

I. V. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad aplietame bute gyveno jo jaunesnysis sūnus A. D., kuris ieškovui mokėjo už buto nuomą, o po buto apliejimo sūnus turėjo nuomotis kitą kambarį apie pusę metų. Po buto apliejimo niekam nebegalėjo nuomoti buto. Draudimo kompanijos agentas po įvykio atėjo tik po trijų dienų, viską aprašė, sudarė aktą, kurį jis pasirašė. Lietuvos Draudimas pervedė apie 1600 Eur, o jam buto remontas kainavo 6100-6200 Eur, butą remontavo palaipsniui. Tik vien lubos kainavo 1600 Eur, o visą kitą remontą turėjo padaryti už savo pinigus. Po įvykio nustojo dirbti nešiojamas kompiuteris, kuris nebenaudojamas tapo, nesutinka su Draudimo argumentais dėl kompiuterio įvertinimo, nurodo kad kainavo gal 1600 Eur, o “Skelbiu” gali būti ne tokios kokybės. Pažymi, kad supranta, kad kompiuteris dabar nusidėvėjęs, bet ne tiek kiek paskaičiavo draudimo kompanija.

2023 m. balandžio 27 d. nutartimi teismas nutarė į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų E. S. ir D. G., kurie į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta (CPK 234 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, toliau CK, 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

2. Įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 straipsnis).

3. Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 111 straipsnis nustato, kad nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką. Darudimo įstatymo 108 straipsnis nustato, kad jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudžiamasis įvykis yra draudėjo ar apdraustojo civilinės atsakomybės atsiradimas už draudėjo ar apdraustojo veiksmų (veikimo ar neveikimo), atliktų draudimo sutarties galiojimo metu, pasekmes, net jei šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai.

4. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

5. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).

6. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko (byloje trečiasis asmuo E. S.) kaltės buvo užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas E. S., draudiminio įvykio metu buvo apdraudęs civilinę atsakomybę, draudimo suma 9000 Eur, besąlyginė išskaita 40 Eur.

7. Butas adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 15,44 kv.m., nuosavybės teise priklauso V. D. ir D. G., kiekvienam po ½ dalį.

8. Atsakovė Lietuvos draudimas, išmokėjusi draudiminę 1621,61 Eur dydžio išmoką, neginčija aplinkybės, kad ieškovas dėl buto apliejimo patyrė žalą. Ginčas kilo dėl atlygintinos žalos dydžio.

9. Teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

10. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.281 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

11. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

12. Su ieškiniu ieškovas pateikė nuotraukas, kuriose matyti tik žalos padarymas luboms. Paplidomai ieškovo pateikti įrodymai – Lietuvos draudimo nuostolių ir draudimo išmokos apskaičiavimas bei lokalinė sąmata, kurią sudarė Lietuvos draudimas, MB “K.” 2022-11-11 defektavimo aktas, 2022-10-03 trumpalaikė gyvenamųjų patalpų nuomos suatris, du pinigų priėmimo kvitai po 420 Eur, 2022-10-13 UAB KLP C. G. sąmatos aktas, įvykio numeris (duomenys neskelbtini), ieškovo bankinės sąskaitos išrašas.

13. Žalos turi būti atlyginta tiek, kiek asmuo patyrė. Ir kaip išaiškinta Kasacinio teismo (5 punktas) yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus žalą sukėlusio asmens veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

14. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnis) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2818-323/2023 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo už bendrų patalpų būtinąjį remontą. Teismo 2023 m. spalio 10 d. sprendimu tenkintas V. D. reikalavimas priteisti iš atsakovės D. G. 9 530,00 Eur nuostolių atlyginimą už atliktus buto vidaus apdailos darbus, nustačius, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso ginčo šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½.

15. Iš ieškovo duotų paaiškinimų teisme, liudytojo E. D. parodymų teismas daro išvadą, kad ieškovas painioja aplinkybes dėl buto remonto darbų. Iki duodant parodymus liudytojui E. D., ieškovas teigė, kad po buto apliejimo jau yra atliktas remontas ir jis turi visus atliktą remontą, kuris kainavo virš 6000 Eur, patvirtinančius įrodymus. Tačiau ieškovo sūnus E. D. nurodė, kad po buto užpylimo buvo atliktas tik lubų remontas, kuris kainavo 200 Eur. Tuomet V. D. į pakartotinį teismo klausimą nurodė, kad jokių kitų įrodymų pateikti negali.

16. Lietuvos Draudimo įstatymo 98 straipsnyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 8 dalis nustato, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

17. Atsakovės pateikti su atsiliepimu įrodymai, draudimo bendrovės atstovo paaiškinimai teisme patvirtina, kad draudimo bendrovė vykdė įstatyme nustatytas sąlygas, t.y. net kelis kartus prašė nukentėjusį asmenį (byloje ieškovas V. D.) pateikti visus duomenis apie patirtą žalą, atliktus remonto darbus, bendradarbiavo, aiškinosi situaciją, bei motyvavo apskaičiuotos draudimo išmokos dydį.

18. Ieškovas nenuginčijo atsakovės sudarytos lokalinės sąmatos dėl buto remonto darbų. Pažymėtina, kad pats ieškovas patvirtino, kad lubų remontas kainavo 200 Eur. Pagal atsakovės parengtą sąmatą lubų remonto kaina 221,34 Eur (155,22+1,62+37,74+26,76). Vertinant, kad ieškovui priklauso tik ½ buto, buto lubų remonto darbų kaina būtų 110,67 Eur. Pažymėtina, kad ieškovo argumentas, kad įmonė atlikusi lubų remonto darbus paėmė mažiau pinigų, negu kainavo remonto darbai, laikytinas nepagrįstu. Dar prieš pateikiant šį ieškinį ieškovas jau įrodinėjo ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-2818-323/2023, todėl puikiai suprato, kad norint teikti teismui įrodymus dėl atliktų remonto darbų yra reikalingi tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad nurodytoje civilinėje byloje ieškovas teikė savo bankinės sąskaitos išrašą dėl darbų apmokėjimo UAB “KLP C. G.”. Pažymėtina, kad tą patį sąskaitos išrašą (DOK-36386) ieškovas teikė ir į šią bylą, kaip nustatyta nepagrįstai, nes šiai įmonei už remonto darbus po buto užpylimo ieškovas nemokėjo. Taip pat pažymėtina, kad vertinant dėl trečiojo asmens padarytos žalos, atsižvelgtina ir į paties ieškovo veiksmus (rūpestingumą (CK 6.253 straipsnio 5 dalis). Iš ieškovo pateikto UAB “KLP C. G.” rašto nustatyta, kad darydamas pirminį remontą ieškovas rinkosi lubas, kurios nėra atsparios drėgmei. Taip pat šios įmonės nurodyta jau įtempiamų lubų kaina, t.y. ne tokių, kurios buvo užpilant butą. Vertinant kitas UAB “KLP C. G.” rašte nurodytų darbų kainas, pažymėtina, kad kainos surašytos netikrinus darbų reikalingumo atlikimo vietoje, daromos tik prielaidos. Taip pat laikytina svarbia aplinkybe tai, kad iš pateiktų Draudimo bendrovės susirašinėjimų su ieškovu, nustatyta, kad Draudimo bendrovė siūlė atlikti remontą, tačiau ieškovas tokio siūlymo atsisakė. Tad nagrinėjamu atveju ieškovo argumentas, kad neturėjo lėšų atlikti kitus užlieto buto remonto darbus yra nepagrįstas. Teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad ieškovui nepateikus įrodymų apie tai, kad remonto darbai buvo atlikti ir kiek už juos sumokėta, teismas negali vertinti, kad reikalinga atlyginti ne tik tiesiogines, bet ir papildomas išlaidas, kurios susidarytų jeigu būtų samdyta įmonė. Juolab tai patvirtina ir paties ieškovo ir liudytojo E. D. duoti paaiškinimus dėl atlikto lubų remonto. Taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad jam vienam turi būti atlyginti atliekami buto remonto darbai. Kaip jau nustatyta, ½ ginčo buto savininke yra ir trečiasis asmuo D. G.. Ir jau nurodyta civilinė byla Nr. e2-2818-323/2023 patvirtina, kad ieškovas supranta jog turi teisę kreiptis dėl patirtų išlaidų kompensavimo iš kito bendrasavininkio. Darytina išvada, kad atsakovė teisingai apskaičiavo draudimo išmoką už buto remonto darbus, t.y. 805,49 Eur.

19. Teismas sutinka taip pat su atsakovės argumentais dėl žalos apskaičiavo už sugadintą kompiuterį A. M. Pro. Duodamas paaiškinimus teismui ieškovas buvo nenuoseklus, siekdamas pagrįsti įsigyto kompiuterio kainą. Teisme, davęs priesaiką, ieškovas teigė, kad kompiuteris kainavo gal 1600 Eur. Ieškinyje nurodyta, kad 1900 Eur. Pagal tiek Draudimo bendrovei pateiktus duomenis, tiek juos ištyrus teisme, nustatyta, kad kompiuteris pirktas 2017 12 22 J. K. už 1.249,00 svarų (1.452,22 Eur). Ieškovas nepaneigė atsakovės pateiktų įrodymų dėl dabartinės rinkoje naudotų tokio tipo kompiuterių kainos ir apskaičiuoto nusidėvėjimo. Ieškovas pateikia įrodymus, kad MB „K.“ už kompiuterio diagnostiką sumokėjo 40 Eur, tačiau nustatyta, kad ieškovui buvo rekomenduota kreiptis dėl nemokamo šio kompiuterio defektavimo pas AB "Lietuvos draudimas" verslo partnerį UAB „AG S.“, tačiau ieškovas šios paslaugos atsisakė, todėl pats prisiėmė papildomas išlaidas. Darytina išvada, kad Draudimo bendrovė teisingai apskaičiavo nuostolį dėl sugadinto kompiuterio: 1.452,22 Eur - 70 % = 435,67 Eur.

20. Ieškovas taip pat reikalauja 1.260,00 Eur už kitos gyvenamosios patalpos 3 mėn. nuomą, nors kaip teisingai nurodė atsakovė, tiek į bylą, tiek Draudimo bendrovei ieškovas pateikė tik 2 pinigų priėmimo kvitus po 420,00 Eur. Taip pat teismas konstatuoja, jog ieškovas nepagrinė jokiu įrodymu, kad jo sūnus A. D. mokėjo ieškovui už buto nuomą, kaip ir nepateikė įrodymų, kad ieškovas butą apskritai nuomavo ar ketino nuomoti. Ieškovo argumentas, kad remontas negalėjo užtrukti tik vieną mėnesį taip pat laikytinas nepagrįstu. Nes, visų pirma, nustatyta, kad ieškovas neatliko visų buto remontui reikalingų darbų. Be to, ieškovas turėjo galimybę pasirinkti, kad remonto darbus atliktų Draudimo bendrovė, tuomet būtų buvę galima nustatyti faktinį darbų atlikimo laikotarpį. Darytina išvada, kad Draudimo bendrovė teisingai apskaičiavo išmoką dėl kito būsto nuomos - 420,00 Eur.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

22. 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi teismas ne tik nutarė į bylos nagrinėjimą įtraukti trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų E. S. ir D. G., bet ir pasiūlė ieškovui per 14 dienų nuo patvirtintos teismo nutarties kopijos gavimo dienos apsispręsti ar neprašo byloje pakeisti atsakovo, ar tikslinti ieškinio reikalavimus dėl jų nukreipimo ir kitiems asmenims, atitinkamai pateikiant įstatymo numatytą procesinį dokumentą. Per teismo nustatytą terminą ieškovas šiuo klausimu savo nuomonės nepateikė, kaip ir nepateikė įstatyme nustatyto procesinio dokumento. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovo byloje nekeičia. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia dėl to ar trečiasis asmuo E. S. turi atlyginti ieškovui iš draudimo išmokos išskaičiuotą besąlyginę 40 Eur franšizę.

23. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, darytina išvada kad atsakovė Lietuvos Draudimas teisingai įvertino visą ieškovo patirtą žalą, kurią sukėlė Draudimo bendrovėje civilinę atsakomybę apsidraudęs trečiasis asmuo E. S., ir pagrįstai išmokėjo 1.621,16 Eur draudimo išmoką (805,49 Eur + 420,00 Eur + 435,67 Eur – 40,00 Eur (išskaita) = 1.621,16 Eur). Ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, CK 6.249 straipsnis, Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis, 105 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos, atsakovė nepateikė įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra svarstytinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.