- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2S-2050-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14666-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- G. D.
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „TF bankas“
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1285-1107/2025 pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „TF bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme (toliau – ir teismas) nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. D. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui M. D. (toliau – ir atsakovas) , dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo byloje akcinė bendrovė „TF bankas“, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.
2. Teismas byloje 2025 m. sausio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatė laikiną nepilnametės G. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su atsakovu M. D. bendravimo tvarką, nustatant, jog: tėvas M. D. bendrauja su dukra G. D. lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 15:00 val. iki 16:30 val., bendravimo metu dalyvaujant ieškovei G. D. ir atsakovo M. D. parinktam psichologui, nepilnametės dukros G. D. gyvenamojoje vietoje, psichologo paslaugas apmokant atsakovui M. D..
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė prašymą pakeisti teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti tokią laikiną nepilnametės G. D. bendravimo su atsakovu M. D. tvarką: 1) tėvas M. D. bendrauja su dukra G. D. lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 11:00 val. iki 12:30 val., bendravimo metu dalyvaujant ieškovei G. D., nepilnametės dukros G. D. gyvenamojoje vietoje, išskyrus vaiko ir tėvų ligos atvejus, įpareigojant ieškovę G. D. apie vaiko ligą pranešti M. D. ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo; 2) apie negalėjimą dalyvauti bendravime su dukra M. D. įpareigotinas pranešti vaiko motinai G. D. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatomo susitikimo. Prašymą motyvavo aplinkybėmis, kad atsakovas nevykdo teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos. Nurodė, kad ieškovės atstovei 2025 m. sausio 24 d. telefonu susisiekus su atsakovo pasirinkta psichologe I. P. pasiteirauti, ar psichologė galės dalyvauti atsakovo ir dukros susitikimuose 2025 m. sausio 24 d. ir 2025 m. sausio 25 d., psichologė informavo ieškovės atstovę, kad apie teismo nutartį dar nieko nežino ir dalyvauti 2025 m. sausio 24 d. susitikime negalės dėl užimtumo darbe, taip pat pažymėjo, kad teismo nutartimi penktadieniais numatytas susitikimo laikas nuo 15 iki 16.30 valandos jai netinka dėl jos darbinio užimtumo. Atsakovo atstovas 2025 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu ieškovės atstovei taip pat patvirtino, kad 2025 m. sausio 24 d. atsakovo ir dukros susitikimas neįvyks dėl psichologės užimtumo, taip pat informavo, kad atsakovas grįžta į Lietuvą ir 2025 m. sausio 25 d. teismo nutartyje nustatytu laiku atvyks į vaiko gyvenamąją vietą. 2025 m. sausio 24 d. antroje dienos pusėje šalių dukrai G. D. sunegalavus (susirgus) ieškovės prašymu jos atstovė 2025 m. sausio 24 d., 20:37 val. elektroniniu laišku informavo atsakovo atstovą, kad 2025 m. sausio 25 d. susitikimas dėl vaiko ligos neįvyks. Pagal teismo nutartį sekantys du atsakovo ir dukters susitikimai turėjo įvykti 2025 m. vasario 7 ir 8 dienomis, tačiau neįvyko kadangi psichologė atostogavo, o atvykti pas vaiką be psichologės arba pasirinkti kitą psichologą atsakovas nepageidavo. Taip pat ieškovė siūlė atsakovui bendru susitarimu pakeisti jo susitikimų su dukra laiką – vietoje nustatyto laiko nuo 15:00 iki 16:30 val. perkelti susitikimus į ankstesnį laiką – nuo 12:00 iki 13:30 val., kadangi tai labiau atitiktų dukros dienos ritmą/režimą ir būtų geriau vaikui, nes 15:00 - 16:00 val. vaikas dar miega pietų miego. Atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlymais pakeisti psichologą ir organizuoti susitikimus kitu, ieškovės nurodytu, laiku. Ieškovė nurodė, kad teismo nutartimi nustatyta laikina atsakovo ir šalių dukters G. D. bendravimo tvarka nevykdoma ir ateityje gali būti nevykdoma nustatytu periodiškumu dėl psichologės užimtumo darbe penktadieniais. Ieškovei asmeniškai susisiekus su atsakovo pasirinkta psichologe, pastaroji nurodė, jog nenori vykti į susitikimus su vaiku, nes tam neturi laiko, sutiko vykti tik dėl atsakovo advokato prašymo, pasiūlė ieškovei susirasti kitą psichologą, nepatvirtino, kad turi darbo patirties su negalią turinčiais vaikais. Ieškovei psichologė pasirodė neprofesionali, abejinga vaiko gerovei, atsisakė susipažinti su realia šalių situacija, pasakė savo išankstinę nuomonę apie tai, kada atsakovas galės savarankiškai bendrauti su dukra. Telefoninio pokalbio su psichologe metu ieškovė negavo iš jos jokių atsakymų į jai rūpimus klausimus. Abejoja ar atsakovo pasirinktos psichologės dalyvavimas susitikimuose duos realios naudos atsakovo ryšio su dukra atkūrimui. Ieškovė, kaip atsakinga motina, negali leisti, kad jos neįgali dukra būtų patikėta nekompetentingam ir akivaizdžiai šališkam specialistui. Todėl ieškovė mano, kad atsakovo parinkta psichologė neturi dalyvauti vaiko ir tėvo susitikimuose, kad jokio psichologo dalyvavimas atsakovo susitikimuose su vaiku aplamai nereikalingas.
Atsiliepimas
4. Atsakovas su prašymu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškiniu ieškovė prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią atsakovo ir dukters susitikimuose dalyvautų psichologas. Be to, išvadą teikianti institucija išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad pereinamuoju laikotarpiu, koks kaip tik šiuo metu yra, atsakovo ir dukters susitikimuose turėtų dalyvauti psichologas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė su tuo sutiko, pati dėl to konsultavosi su psichologais, teikė jų rekomendacijas. Ieškovė pakeitė savo nuomonę dėl to, kad jai nepatinka atsakovo pasirinkta psichologė. Tai ieškovė grindžia savo pačios subjektyviai interpretuojamu telefoniniu pokalbiu su šia psichologe. Ieškovė psichologės net nėra mačiusi, nes po 2025 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo nei vienas atsakovo susitikimas su dukra dalyvaujant šiai psichologei nevyko. Todėl visi ieškovės samprotavimai dėl psichologės I. P. yra nepagrįsti. Ieškovė nurodė, kad psichologė negali dalyvauti susitikimuose su vaiku dėl jos užimtumo penktadieniais, tačiau ieškovės samprotavimai, kad ateityje bendravimo tvarka gali būti nevykdoma nustatytu periodiškumu dėl psichologės I. P. užimtumo darbe penktadieniais, yra nepagrįsti. Ši psichologė įsipareigojo dalyvauti su atsakovu sudarytoje 2025 m. sausio 25 d. sutartyje, kurios 1 punkte nurodyta, kad lyginių savaičių penktadieniais ir šeštadieniais nuo 15:00 iki 16:00 val. ji dalyvaus atsakovo susitikimuose su dukra. Ieškovė nurodo, kad atsakovo susitikimai su dukra turėtų vykti nuo 11:00 iki 12:30 val., nes 15:00 - 16:00 val. vaikas dar miega pietų miego. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškovė šių aplinkybių nenurodė, nors teismas gan aktyviai aiškinosi vaiko kasdieninį užimtumą ir rutiną. Teismui nustačius atsakovo susitikimų su dukra laiką nuo 15:00 iki 16:30 val., ieškovė teismo nutarties atskiruoju skundu neskundė, su ja sutiko. Kita vertus, ieškovė savo prašyme nenurodė, kad po nutarties priėmimo aplinkybės būtų pasikeitusios taip, kad 15:00 - 16:00 val. vaikas dar miega pietų miego, nors anksčiau to nebuvo. Atsakovas, kartu gyvenęs su dukra ir ieškove, tvirtina, kad dukra iki 15:00 val. pietų miego niekada nemiega. Dėl to atsakovas nesutinka su ieškovės prašymu paankstinti susitikimus, be kita ko, suvokdamas, kad tokiu būdu ieškovė siekia ne užtikrinti tinkamą vaiko poilsio rėžimą, o sutrukdyti ieškovo susitikimams su dukra, nes po telefoninio pokalbio su psichologe sužinojo, kad tokiu metu penktadieniais ji dirba kitur. Kad ieškovė iš esmės imasi visų priemonių, kad nevyktų atsakovo ir dukters susitikimai, kurie po nutarties priėmimo nei kartą neįvyko, patvirtina jos elgesys. Atsakovo susitikimas su dukra 2025 m. sausio 25 d. neįvyko, nes ieškovė motyvuodama dukters liga jį atšaukė, visiškai nepaisydama to, kad tikslu pasimatyti su dukra, ieškovas 2025 m. sausio 24 d. iš Anglijos atvyko į Lietuvą. Ieškovė vienašališkai atšaukė 2025 m. vasario 21-22 d. turėjusius vykti susitikimus, motyvuodama tuo, kad teismui pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovė vėl nepaisė to, kad tikslu susitikti su dukra, ieškovas 2025 m. sausio 18 d. iš Anglijos atvyko į Lietuvą. 2025 m. vasario 21 d. 15:00 val. atsakovui su psichologe atvykus į dukters namus, jie nebuvo įleisti. Atsakovas telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą, atvyko policijos pareigūnai. 2025 m. vasario 22 d. 15:00 val. ieškovas su psichologe pas dukra vėl nebuvo įleisti. Esant tokiai situacijai, atsakovas pateikė antstolei prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo vykdyti. Atsakovė prašo nustatyti, kad vaiko ir tėvų ligos atveju atsakovo susitikimai su dukra nevyksta, apie ką ieškovė atsakovui turėtų pranešti ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Tačiau, viena vertus, atsakovas į susitikimus su dukra paprastai atvyksta iš anksto iš Anglijos, kurioje dirba, kita vertus, dukters susirgimas, gydomas namuose, o ne stacionariai sveikatos priežiūros įstaigose, neturėtų būti kliūtimi atsakovo susitikimams su dukra, t. y. ją lankant ir atitinkamai derinant veiklas prie vaiko būklės. Juo labiau, dalyvaujant psichologei, atsakovui neabejotinai bus patarta labiausiai vaiko interesus atitinkantys sprendimai, psichologės galimi rekomenduoti vietoje, pačių susitikimų metu
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismas, išnagrinėjęs, ieškovės ir atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. sausio 23 d. priėmė nutartį, kuria, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną nepilnametės G. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su atsakovu M. D. bendravimo tvarką, nustatant, jog: tėvas M. D. bendrauja su dukra G. D. lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 15:00 val. iki 16:30 val., bendravimo metu dalyvaujant ieškovei G. D. ir atsakovo M. D. parinktam psichologui, nepilnametės dukros G. D. gyvenamojoje vietoje, psichologo paslaugas apmokant atsakovui M. D..
Atsiliepimas
7. Įvertinęs ieškovės prašymą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo atsiliepimą į prašymą, išvadą teikiančios institucijos pateiktą išvadą, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nepateikė teismui pagrįstų įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, pagrindžiančias būtinybę šiuo metu pakeisti byloje 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat nustatė, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), pateiktoje 2025 m. kovo 5 d. išvadoje Nr. 2SD-1819 nurodė, kad susipažinus su ieškovės pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir išdėstytais argumentais bei motyvais dėl psichologo dalyvavimo susitikimuose ir susitikimų laiko, Tarnybos vertinimu, ieškovės pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, turimais duomenimis, taip pat atsakovo paaiškinimu, ieškovė nevykdo įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria numatytas atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimas dalyvaujant psichologui, taip pat neužtikrina atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo ir nedalyvaujant psichologei. Tarnybos vertinimu, nors abi šalys sutiko, kad reikalingas tarpininkas (psichologas) pereinamuoju laikotarpiu, siekiant atkurti ir palaikyti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, tačiau toliau išliekant tarp šalių ginčui, psichologo dalyvavimas susitikimų metu yra tikslingas, nebent abi šalys spręstų kitaip ir pati ieškovė užtikrintų atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą vaiko gyvenamojoje vietoje.
9. Prašymo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo vyksta nuolatiniai konfliktai, šalys nesugeba racionaliai spręsti tarpusavio santykių, kurie be kita ko gali ypatingai pažeisti nepilnamečio vaiko interesus – kadangi nuolatiniai ieškovės ir atsakovo konfliktai gali sukelti ypatingai neigiamą emocinę nepilnamečio vaiko aplinką.
Atsiliepimas
10. Teismas nurodė, kad iš ieškovės prašyme bei atsakovo atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovė šiuo metu nėra sudariusi nei vienos galimybės atsakovui pasimatyti su dukra po teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo, todėl ieškovės argumentus, jog atsakovo pasirinkta psichologė yra nekompetentinga dalyvauti atsakovo susitikimuose su dukra, laikė nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
11. Atsižvelgdamas į šalių dukters amžių, tai jog ji šiuo metu jau nėra kūdikis, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog ieškovė turi galimybę užtikrinti, kad šalių dukra nemiegotų pietų miego teismo nustatytu ir atsakovo su psichologe sutartu pasimatymu su tėvu laiku, t. y. kas antrą penktadienį bei šeštadienį nuo 15:00 val. Tokiu atveju vaiką migdyti pietų miego ieškovė gali anksčiau, arba pažadinti tuo metu, kuomet susitikti su dukra atvyksta atsakovas. Nemanytina, jog tokiu atveju būtų iš esmės pažeisti nepilnamečio vaiko interesai į poilsį, nes poilsio grafiką galima derinti su susitikimų aplinkybėmis.
12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, atsižvelgdami išimtinai į jų nepilnamečio vaiko interesus, turi visomis įmanomomis priemonėmis siekti surasti bendrą tarpusavio susitarimą dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, labiausiai atitinkantį jų nepilnamečio vaiko poreikius, užtikrinant kuo maksimalesnį vaiko bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu, vengiant vaiko interesų pažeidimo tarpusavio konfliktais ir principiniais reikalavimais.
13. Taip pat nurodė, kad teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti šalių konfliktinių situacijų, kylančių dėl bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, atkurti atsakovo ryšį su dukra dalyvaujant psichologui. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Ieškovė G. D. (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1285-1107/2025 ir priimti naują nutartį – ieškovės G. D. 2025 m. vasario 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti visa apimtimi. Nesutikimą su ginčijam teismo nutartimi apeliantė grindžia sekančiai argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tai yra 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytos laikinos dukros bendravimo su atsakovu tvarkos, pakeitimo, visiškai nevertino ir neatsižvelgė į dukros, kaip nepilnamečio vaiko, interesus, juos tiesiog demonstratyviai ignoruodamas.
Šalies argumentai
16. Ieškovė su prašymu dėl teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytos laikinos dukros bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo kreipėsi būtent siekdama geriausių savo dukros interesų apsaugos ir užtikrinimo. Tai yra, visiškai objektyviai atsižvelgdama į realiai prašymo pateikimo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. į tai, jog teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyta laikina dukros bendravimo su atsakovu tvarka šiai dienai tiesiog neveikia:
16.1. Nustatyta bendravimo tvarka neatlieka savo tikslo - realiai atkurti nutrūkusio dukros ir atsakovo, kaip tėvo, tarpusavio ryšio ir maksimaliai apsaugoti dukros interesus iki šalių ginčo išsprendimo iš esmės. Atsakovo parinkta psichologė - I. P., šiai situacijai nekompetentingas, akivaizdžiai šališkas ir visiškai jokio suinteresuotumo realiai atkurti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšį neturintis, maža to, dukrai visiškai svetimas, žmogus, atsakovo pasirinktas siekiant išskirtinai formalaus atitikimo teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, o ne realaus ir nuoširdaus tarp jo ir dukros visiškai nutrūkusio tarpusavio ryšio atkūrimo, ko visais įmanomais būdais siekia ieškovė. Nei ieškovės žinioje, nei civilinėje byloje nėra visiškai jokių duomenų, galinčių išsklaidyti ieškovei, kaip mamai, 2025 m. sausio 24 d. telefoninio pokalbio su psichologe I. P. metu kilusias abejones dėl šios psichologės nekompetencijos ir visiško abejingumo šiai itin jautriai ir sudėtingai situacijai. Kitaip tariant, byloje nėra visiškai jokių šios atsakovo parinktos psichologės kompetenciją, darbo su negalią turinčiais vaikas patirtį bei darbo metodikas galinčių patvirtinti duomenų, taip pat nėra pateikta jokio plano, kaip ir kokiu būdu ši psichologė realiai prisidės prie atsakovo ir dukros tarpusavio ryšio kūrimo, kas ieškovės įsitikinimu yra neišvengiamai būtina efektyviam ir dukros papildomai netraumuojančiam psichologo dalyvavimui jos susitikimuose su atsakovu. Pažymi, jog šiuo atveju kalbame ne apie įprastą, o itin jautrią ir specifišką situaciją - vos 2,5 metų vaikas ne tik, kad neturi visiškai jokio ryšio su atsakovu (jis šiai dienai jai yra visiškai svetimas), bet ir yra neregė, kas iš esmės komplikuoja jos, kaip vaiko, adaptaciją prie naujų žmonių. Todėl ieškovė, kaip mama, yra įsitikinusi, kad papildomo dukrai naujo ir visiškai svetimo žmogaus, neturinčio nei patirties tokiose specifiškose situacijose, nei plano, kaip realiai, ne formaliai prisidėti prie atsakovo ir dukros tarpusavio ryšio kūrimo, dalyvavimas atsakovo susitikimuose su dukra yra ne tai, kad neatitinkantis geriausių dukros interesų, bet juos realiai pažeidžiantis, kas niekaip nėra suderinama dukros interesų apsauga, kurios ir yra siekiama, nustatant laikiną bendravimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra trikdanti dukros dienos režimą, kadangi nuo 15.00 iki 16.00 val. šiai dienai yra dukros pietų miego laikas (2025 m. kovo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo 57 min. 7 min.). Ieškovės, kaip mamos giliu įsitikinimu, esminė sąlyga bendravimo tvarkos nustatymui turėtų būti ne patogumas tėvams, ar kuriam nors vienam iš jų, o siekis užtikrinti vaiko interesus ir gerovę, į kurią patenka vaiko sveikas vystymasis, sklandus vaiko ugdymas, dienos ir poilsio režimas ir pan. Kitaip tariant, nustatyta bendravimo tvarka turi padėti išspręsti šalių ginčus, ir užkirsti kelią naujiems kilti. Tačiau, teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyta laikina dukros bendravimo su atsakovu tvarka šiai dienai šių sąlygų neatitinka, ji ne tik, kad neišsprendžia šalių ginčų, bet juos tiesiog programuoja, t. y. daro juos neišvagiamus, taip pat neužtikrina geriausių dukros interesų, o juos pažeidžia, kas, ieškovės manymu, visiškai prasilenkia su laikinos bendravimo tvarkos nustatymo tikslais, dėl ko tokia laikina bendravimo tvarka akivaizdžiai privalo būti pakeista. Apeliantės vertinimu, teismas ieškovės prašymą išsprendė itin formaliai, iš esmės tik imituodamas prašymui reikšmingų aplinkybių tyrimą, ne tik, kad realiai nesiaiškindamas, kokį objektyviai poveikį dukrai, tai yra nepilnamečiui negalią turinčiam vaikui, gali sukelti jos nusistovėjusio dienos režimo trikdymas bei staigus, o ne laipsniškas jos pratinimas prie net dviejų naujų žmonių (darbo su negalią turinčiais vaikais neturinčios psichologės ir atsakovo, paskutinį kartą dukrą mačiusio 2024 metų kovo mėnesį), bet net ir netirdamas civilinėje byloje jau esančių specialistų išvadų ir rekomendacijų.
17. Atkreipia dėmesį, jog civilinėje byloje yra net keletas specialistų išvadų akcentuojančių iš esmės visiškai tą patį, tai yra, tai, kad vaikas yra vos 2,5 metų amžiaus, turi negalią (yra neregys), atsakovas, nors ir yra jo tėvas, kol kas šiai dienai jam yra visiškai svetimas žmogus, su kuriuo, išimtinai jo paties pasirinkimu, kontaktą paskutinį kartą vaikas yra turėjęs 2024 metų kovo mėnesį; pastovios rutinos ir laipsniško pratimosi prie naujų vietų ir žmonių būtinumą. Kas reiškia, kad bendravimo su atsakovu tvarka negali trikdyti rutininės dukros veiklos, įprastas jos dienos grafiko, miego režimo, o adaptacija prie naujų vietų ir žmonių privalo vykti palaipsniui, su kiekvienu jų pirmiausiai atskirai dukrai užmezgant individualų ryšį.
18. Tačiau, teismas, demonstratyviai nepaisydamas šių bylos medžiagoje esančių savo srities specialistų išvadų ir rekomendacijų, taip pat visiškai nevertindamas, kad dukra turi negalią (yra neregė), ko rezultate rutinos trikdymas nėra vien tik tinkamo poilsio, bet ir bendros visos vaiko emocinės būklės klausimas, skundžiama nutartimi leido sau tiesiog konstatuoti, kad atsižvelgiant į šalių dukters amžių, tai jog ji šiuo metu jau nėra kūdikis, darytina išvada, jog ieškovė turi galimybę užtikrinti, kad šalių dukra nemiegotų pietų miego teismo nustatytu ir atsakovo su psichologe sutartu pasimatymų su tėvu laiku, t. y. kas antrą penktadienį bei šeštadienį nuo 15.00 val. Tokiu atveju vaiką migdyti pietų miego ieškovė gali ankščiau, arba pažadinti tuo metu, kuomet susitikti su dukra atvyksta atsakovas. Taip pat pažymėjo, jog nemanytina, kad tokiu atveju būtų iš esmės pažeisti nepilnamečio vaiko interesai į poilsį, nes poilsio grafiką galima derinti su susitikimų aplinkybėmis. Kitaip tariant, kaip galima suprasti, ne suaugęs, sveikas žmogus turi derintis prie nepilnamečio negalią turinčio vaiko, o atvirkščiai, nepilnametis negalią turintis vaikas, turi derintis prie suaugusio sveiko žmogaus ir su vaiko interesais šioje vietoje, pasak teismo, yra viskas gerai, nepaisant specialistų nuomonės. Ieškovės manymu, tai daugiau nei absurdiška.
19. Tuo tarpu faktą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo parinktos psichologės kompetenciją, jos darbo su negalią turinčiais vaikas patirtį bei taikomas darbo metodikas, teismas vertino kaip visiškai pakankamą išvadai, kad psichologė I. P. yra kompetentinga dalyvauti atsakovo susitikimuose su nepilnamete negalią turinčia dukra. Kas ne tik objektyviai patvirtina visišką nutarties nepagrįstumą, absoliutų geriausių vaiko interesų prioriteto principo ignoravimą, bet ir toliau ieškovei kelia abejones dėl teismo nešališkumo ir neutralumo nagrinėjant civilinę bylą.
Atsiliepimas
20. Atsakovas M. D. atsiliepimu prašo ieškovės G. D. atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pasisakė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės, todėl teismas pagrįstai ieškovės prašymą vertino pasikeitusių aplinkybių aspektu ir nustatė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie pasikeitusias aplinkybes, pagrindžiančias būtinybę pakeisti 2025 m. sausio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad nei viena iš šalių atskiruoju skundu neskundė 2025 m. sausio 23 d. nutarties dėl teismo nustatytos laikinos atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos, tokiu būdu sutikdamos su šios nutarties pagrįstumu visa apimtimi, o nuo jos priėmimo iki ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateikimo jokios aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti įsiteisėjusia nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nepasikeitė, o pasikeitė tik ieškovės nuomonė dėl psichologo dalyvavimo atsakovo ir dukters susitikimuose, susitikimų laiko ir susitikimų vaiko ligos atveju. Kita vertus, kaip teisingai nustatė teismas, ieškovė nevykdo įsiteisėjusios 2025 m. sausio 23 d. nutarties dėl atsakovo ir dukters bendravimo. Nuo 2025 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo iki šio atsiliepimo į atskirąjį skundą teikimo dienos neįvyko nei vienas atsakovo susitikimas su dukra, nes ieškovė tam nesudaro sąlygų kaskart nustatytų susitikimų laiku su dukra išvykdama iš namų, dėl ko atsakovas buvo priverstas kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos užvedimo. Įvertinus, kad nutartis nevykdoma ne dėl svarbių pasikeitusių aplinkybių, o dėl pasikeitusios ieškovės nuomonės, šios aplinkybės negali būti pagrindu keisti įsiteisėjusia nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Šalies argumentai
21. Pasisakydamas dėl psichologo (ne)dalyvavimo tėvo ir vaiko susitikimuose, atsakovas pažymi, kad ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nuolatinę atsakovo bendravimo su dukra tvarką dalyvaujant psichologui. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nurodė, kad atsakovo ir dukters ryšys yra nutrūkęs, kad atsakovas galimai neturi tėvystės įgūdžių ir žinių dėl bendravimo su mažamečiu vaiku. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad
21.1. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodoma, kad tikslinga nustatyti atsakovo ir mažamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu dalyvaujant psichologui. Psichologo dalyvavimo atsakovo ir dukters susitikimuose reikalingumo nepaneigia kiti į bylą pateikti įrodymai: 2023 m. lapkričio 7 d. psichologės pažyma, 2025 m. sausio 9 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro raštas, 2025 m. sausio 15 d. teisės psichologijos specialistų išvada, 2025 m. sausio 15 d. psichologo atsakymas į paklausimą, psichologės-psichoterapeutės 2025 m. sausio 15 d. elektroninis laiškas. Teismo posėdžio metu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškovė sutiko, kad atsakovo ir dukters susitikimuose dalyvautų psichologas, tik atsisakė mokėti už jo paslaugas. Atsakovas prašė nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką dalyvaujant psichologui, sutiko apmokėti už jo paslaugas, pateikė psichologės I. P. sutikimą dalyvauti atsakovo ir dukters susitikimuose, tikslu atkurti ir stiprinti jų tarpusavio ryšį. Ieškovė dėl šios psichologės kandidatūros teismo posėdžio metu prieštaravimų nereiškė, pati kito psichologo paslaugų nesiūlė, o teismui priėmus 2025 m. sausio 23 d. nutartį, kurioje nurodoma, kad atsakovo bendravimas su dukra vyksta dalyvaujant jo parinktam psichologui ir apmokant už jo paslaugas, atskiruoju skundu neskundė, nors neabejotinai suprasdama, kad susitikimuose dalyvaus ši psichologė, ką patvirtina ieškovės atstovės 2025 m. sausio 24 d. el. laiškas, adresuotas atsakovui, jo atstovui ir psichologei I. P., kad susitikimas atšaukiamas dėl dukters ligos.
21.2. Įsiteisėjus 2025 m. sausio 23 d. nutarčiai ieškovė savo nuomonę apskritai dėl bet kurio psichologo dalyvavimo atsakovo ir dukters susitikimuose pakeitė dėl to, kad jai nepatinka psichologė I. P.. Tai ieškovė grindžia savo pačios subjektyviai interpretuojamu telefoniniu pokalbiu su šia psichologe, kurio turinio jokie duomenys nepatvirtina. Nors sprendžiant teismo posėdyje klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė teigė turinti telefoninio pokalbio su šia psichologe garso įrašą, jo į bylą nepateikė tikėtina siekdama nuslėpti netinkamą savo elgesį šios psichologės atžvilgiu reiškiant jai išankstines pretenzijas, nurodymus, pamokymus ir kitokį nepasitenkinimą, kaip tai nurodoma atsakovo atstovo 2025 m. sausio 31 d. el. laiške, nors šios psichologės nėra mačiusi ir nebuvo įvykęs nei vienas atsakovo susitikimas su dukra dalyvaujant šiai psichologei. Be to, nors atsakovo atstovo 2025 m. sausio 31 d. el. laiške ieškovei buvo siūloma parašyti el. paštu, jei jai dėl to kyla kokių nors klausimų, ieškovė to nepadarė, o kreipėsi į teismą prašydama pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o teismo posėdyje sprendžiant šį klausimą jokios kitos psichologo kandidatūros nesiūlė, bet laikėsi pozicijos, kad psichologo dalyvavimas atsakovo ir dukters susitikimuose apskritai nereikalingas. Įvertinus šias aplinkybes kartu su tuo, kad nuo 2025 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo iki šio atsiliepimo į atskirąjį skundą teikimo dienos ieškovė teismo nutarties piktavališkai nevykdo, darytina išvada, kad ieškovės teiginiai ir samprotavimai dėl psichologės I. P. ne tik nepagrįsti, bet ir yra susiję su teismo nutarties nevykdymu.
21.3. Visų šių aplinkybių kontekste, be kita ko, teismas tinkamai įvertino išvadą teikiančios institucijos išvadą, kurioje nurodoma, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, paremta, kad tėvo susitikimai su vaiku, jei jie vyksta tinkamai, patys savaime neprieštarauja vaiko interesams. Tačiau įvertinus, kad ieškovės atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad psichologė I. P. yra nekompetentingas, šališkas ir visiškai jokio suinteresuotumo realiai atkurti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšį neturintis asmuo, yra deklaratyvūs. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pritaikytų 2025 m. sausio 23 d. nutartimi, nekėlė klausimo dėl šios psichologės nekompetencijos. Šios psichologės sutikime nurodytas psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro išsilavinimas ir patirtis ne tik dirbant ugdymo įstaigose, bet ir dalyvaujant nepilnamečių vaikų susitikimuose su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Sutikime nurodoma, kad susitikimų tikslas būtų atkurti ir stiprinti atsakovo ir dukters ryšį. Sutikime nurodoma, kad psichologė atsakovo informuota apie vaiko visišką regos negalią. Atsakovo sudarytoje sutartyje su šia psichologe nurodoma, kad psichologė teiks tėvui individualias konsultacijas dėl pasirengimo bendrauti su vaiku, dalyvaus tėvo ir vaiko susitikimuose, teiks tėvui individualias konsultacijas dėl bendravimo su vaiku, kad būtų atkurti ir stiprinami vaiko ir tėvo ryšiai, matydama poreikį teiks individualias konsultacijas tėvystės įgūdžių ir kitais su vaiko interesais susijusiais klausimais. Todėl šie įrodymai paneigia deklaratyvius ieškovės teiginius, kad ši psichologė yra nekompetentingas, šališkas ir visiškai jokio suinteresuotumo realiai atkurti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšį neturintis asmuo.
21.4. Kita vertus, 2025 m. sausio 23 d. nutartis neužkerta kelio ieškovei, kuri jokio psichologo kandidatūros iš savo pusės nesiūlė, o apsigalvojo ir jau mano, kad psichologas atsakovo ir dukters susitikimuose neturėtų dalyvauti, pačiai papildomai pasisamdyti kito psichologo, su juo konsultuotis ar atsivesti į atsakovo ir dukters susitikimus šalia atsakovo pasamdytos psichologės. Tačiau ieškovė renkasi kelią verčiau nevykdyti teismo nutarties.
21.5. Tuo pačiu pažymi, kad tarp atsakovo ir psichologės sudaryta sutartis yra dėl paslaugų tėvui, o ne motinai, nes būtent to reikalauja priežastys, dėl kurių psichologo dalyvavimas teismo pripažintas reikalingu - kad atsakovas, o ne motina atstatytų ryšį su vaiku. Todėl natūralu, kad psichologė paslaugas teikia tėvui, o ieškovei, jei kyla su tuo susijusių klausimų, kaip minėta, atsakovo atstovo 2025 m. sausio 31 d. el. laiške buvo siūloma tai parašyti el. paštu, ką ieškovė ignoruodama, psichologės net nemačiusi ir neįvykus nei vienam atsakovo susitikimui su dukra šiai psichologei dalyvaujant, renkasi deklaratyvius teiginius apie psichologės nekompetentingumą, šališkumą ir nesuinteresuotumą atkurti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšį, nepagrįstai teigdama, kad atsakovo atvykimas su psichologe pas dukrą į namus (vaikui artimą aplinką) neva jai pakenks. Po 2025 m. sausio 23 d. nutarties priėmimo ir jos įsiteisėjimo atsakovas jau gavo iš psichologės individualių konsultacijų kaip pradėti bendrauti su ilgai nematyta dukra ir kokių bendravimo su neregiu vaiku ypatumų reikėtų laikytis, tačiau iki šiol tai likę teoriniame lygmenyje ir pilnai psichologės paslaugos negali būti suteiktos jai nedalyvaujant atsakovo bendravimo su vaiku, nestebint jo ypatumų ir neteikiant dėl to praktinių patarimų, kas reikalinga efektyviam atsakovo ir dukters ryšio atkūrimui.
22. Pasisakydamas dėl ieškovės prašomo pakeisti tėvo su dukra susitikimų laiko, atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovė nurodo, kad atsakovo susitikimai su dukra turėtų vykti nuo 11:00 iki 12:30 val., o ne taip kaip nurodyta 2025 m. sausio 23 d. nutartyje, nuo 15:00 iki 16:30 val., nes 15:00 - 16:00 val. vaikas dar miega pietų miego. Šios ieškovės nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir nurodomos tik tam, kad sudaryti kliūtis atsakovo ir dukters susitikimas, ką patvirtina žemiau nurodyti argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Teismo posėdyje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškovė šių aplinkybių nenurodė, nors teismas gan aktyviai aiškinosi vaiko kasdieninį užimtumą ir rutiną.
22.2. Teismui priėmus 2025 m. sausio 23 d. nutartį su joje nurodytu susitikimo laiku nuo 15:00 iki 16:30 val., ieškovė šios nutarties atskiruoju skundu neskundė, taip sutikdama, kad susitikimai šiuo laiku galės vykti ir įvertinusi vaiko pietų miego laiką. Kita vertus, atsakovas nurodė, kad jam gyvenant kartu su ieškove dukra nuo 15:00 val. pietų miego jau nemiegodavo.
Šalies argumentai
22.3. Ieškovės prašymas paankstinti susitikimų laiką, kad jie vyktų nuo 11:00 iki 12:30 val. susiję su tikslu apsunkinti psichologės dalyvavimą šiuose susitikimuose, nes ieškovei žinoma, kad tuo metu psichologė užimta kitame darbe. Atsižvelgdamas į tai atsakovas siūlė susitikimų laiką pavėlinti, kad jie vyktų po 16:30 val., pavyzdžiui nuo 17:30 iki 19:00 val. Tačiau ieškovė tai visiškai praignoravo.
22.4. Atsakovo vertinimu, teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių, kuris jau nėra kūdikis, ieškovė turėtų organizuoti vaiko pietų miego režimą taip, kad kas antrą penktadienį ir šeštadienį nuo 15:00 iki 16:30 val. galėtų vykti tėvo ir vaiko susitikimai.
23. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovo ir dukters bendravimas nevyksta vaiko ir tėvų ligos atvejus, apie tai pranešant kitam iš tėvų prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Atsakovas pažymi, kad jo vertinimu, nors ieškovė atskirajame skunde dėl to jokių motyvų nenurodo, tokiu būdu ieškovė vėl siekia apsunkinti ir taip retus (kas antrą penktadienį ir šeštadienį) bei trumpus (po 1,5 val.) tėvo ir vaiko susitikimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad poziciją dėl vaiko ligos atsakovas išdėstė per savo atstovą 2025 m. sausio 31 d. el. laišku, kad dukters susirgimai nėra priežastimi neįvykti jos ir tėvo susitikimams. Vaiko tėvams kartu gyvenant ir vaikui sergant, kitas iš tėvų, kuris neprižiūri vaiko ligos metu, o dirba, po darbo neturi nakvoti viešbutyje ar kitoje vietoje, o grįžta į namus ir bendrauja su kartu gyvenančiu sergančiu vaiku. Todėl ir šalių dukrai sergant, tėvas gali atvykti su ja susitikti, prie mergaitės susirgimo derinant susitikimo metu vykstančias veiklas. Vis tik, sunki vaiko liga galėtų būti pagrindu neįvykti planuojamam susitikimui, tačiau ar tai būtų pripažinta pateisinama priežastimi, dėl ko galėtų būti nevykdoma teismo nutartis, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti sprendžiama vykdymo procese. Tuo tarpu, atsakovo informavimas prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo apie tokią vaiko ligą, kuri galėtų būti pagrindu jiems nesusitikti (pavyzdžiui, vaiko hospitalizavimas ar pan.) nesuderinamas su atsakovo interesais, nes atsakovas dirba Anglijoje ir savo atvykimus į Lietuvą susitikti su dukra planuoja iš anksto. Mano, kad teismas tokio informavimo laiko pagrįstai nenustatė, nes tai kiekvienu atveju turėtų priklausyti nuo konkrečių aplinkybių, o kiek atitinkamas ieškovės elgesys suderinamas su protingumo standartu, galėtų būti sprendžiama vykdymo procese ar sprendžiant atsakovo reikalavimus dėl su tokiomis kelionėmis susijusių išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikinai nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
25. Apeliantė G. K. (buvusi D.) teikia naujus įrodymus – ieškovės G. K. 2025 m. gegužės 16 d. elektroninio laiško I. P. ir I. P. 2025 m. gegužės 17 d. atsakymo G. K. kopijas. Apeliantės vertinimu, šie dokumentai pagrindžia atskirajame skunde nurodytus argumentus dėl psichologės nekompetencijos ir jos neįsitraukimo į vaiko ir tėvo ryšio kūrimą. Atsakovas prašo naujų įrodymų nepriimti.
26. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama ir su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, ši praktika neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-3-823/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
30. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (CPK 323 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).
31. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės prašymo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus turiniu vertina, kad juo yra siekiama papildyti atskirojo skundo argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų prašymo ir naujų rašytinių įrodymų nepriima ir nevertina.
Dėl skundžiamos nutarties.
32. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, kuriuo teismas atsisakė pakeisti 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytą laikiną dukros bendravimo su atsakovu tvarką, pagrįstumo ir teisėtumo.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi teismas atsisakė pakeisti byloje 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, į ieškovės prašomą naują, t. y. kad: 1) tėvas M. D. bendrauja su dukra G. D. lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 11:00 val. iki 12:30 val., bendravimo metu dalyvaujant ieškovei G. D., nepilnametės dukros G. D. gyvenamojoje vietoje, išskyrus vaiko ir tėvų ligos atvejus, įpareigojant ieškovę G. D. apie vaiko ligą pranešti M. D. ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo; 2) apie negalėjimą dalyvauti bendravime su dukra M. D. įpareigotinas pranešti vaiko motinai G. D. iš anksto, ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatomo susitikimo. Esminiai apeliantės nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai, kad, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į dukros, kaip nepilnamečio vaiko, interesų, o būtent, kad atsakovo ryšiui su dukra atskurti parinkta psichologė - I. P., šiai situacijai nekompetentingas, akivaizdžiai šališkas ir visiškai jokio suinteresuotumo realiai atkurti atsakovo ir dukros tarpusavio ryšį neturintis, maža to, dukrai visiškai svetimas, žmogus; 2) teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra trikdanti dukros dienos režimą.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir/ar įrodymų, kurių pagrindu atsirado būtinybė keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatyta tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaiku, kai tai atitinka vaiko poreikius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dukrai turi būti suteikta galimybė bendrauti su abiem tėvais, o kartu negyvenančiam tėvui – bendrauti su ja, dalyvauti jos auklėjime ir išlaikyti su jomis emocinį ryšį, net vaikui ir sunegalavus, kaip tą teisingai pažymėjo atsakovas savo atsiliepime.
36. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
37. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantė psichologės I. P. neva netinkama kompetencija ir kvalifikacija, iš esmės grindžia teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Tačiau nei pirminiame prašyme nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nei prašyme ją pakeisti, ieškovė nekėlė specialių reikalavimų psichologui, nesiūlė savo kandidatūros. O ir parašyme pakeisti nustatytą laikiną dukros bendravimo su atsakovu tvarką, kurią apeliantė be kita ko prašo nustatyti atskiruoju skundu, nebuvo suformuluotas reikalavimas, kuriuo būtų vertinama susitikimuose dalyvaujančio psichologo kandidatūra, jo kompetencija, kvalifikacija ir pan. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, susijusius su psichologės I. P. veiklos vertinimu pripažįsta kaip nesusijusius su prašymo objektu, kadangi šie motyvai niekaip neįtakoja prašyme suformuluotų susitikimo laiko ar informavimo apie aplinkybes, dėl kurių susitikimas negalimas, tvarkos, todėl jų nevertina.
38. Nagrinėjamu atveju kyla abejonių, kad ieškovė ieško bet kokios mažiausios dingsties sudaryti kliūtis atsakovui bendrauti su dukra ir stiprinti jų ryšį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo teismo 2025 m. sausio 23 d. nutarties, kuria nustatyta laikina bendravimo tvarka, faktiškai neįvyko nei vienas tėvo ir dukros susitikimas, todėl apeliantės subjektyvūs vertinimai apie tai, kaip atsakovo pasirinkta psichologė galimai nesugebės užtikrinti vaikui saugios aplinkos bendravimo su atsakovu metu, yra tik jos niekuo nepagrįsti teiginiai.
39. Kaip minėta, teismas byloje 2025 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė, kad tėvas M. D. bendrauja su dukra G. D. lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 15:00 val. iki 16:30 val. Apeliantė teigia, jog toks laikas pažeidžia dukros dienos režimą, kadangi nuo 15.00 iki 16.00 val. yra dukros pietų miego laikas, ir prašo nustatyti naują atsakovo bendravimo su dukra laiką - lyginių savaičių penktadieniais bei šeštadieniais nuo 11:00 val. iki 12:30 val. Apeliantės vertinimu, teismas, atmesdamas ieškovės prašymą, išsprendė itin formaliai, iš esmės tik imituodamas prašymui reikšmingų aplinkybių tyrimą, realiai nesiaiškindamas, kokį objektyviai poveikį dukrai, tai yra nepilnamečiui negalią turinčiam vaikui, gali sukelti jos nusistovėjusio dienos režimo trikdymas.
40. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Pažymi, jog pati apeliantė, prašydama pakeisti bendravimo laiką, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad dukros dienos miego laikas yra išskirtinai tik nuo 15.00 iki 16.00 val. Net atskirajam skunde apeliantės cituojamos specialistų išvadų ištraukos, kuriomis ji grindžia dukros dienos režimo svarbą, šiuo atveju yra labiau orientuotos į ieškovės priešišką nusiteikimą atsakovo pasirinktos psichologės, ar net bendrai susitikimuose dalyvausiančio psichologo, bei paties atsakovo atžvilgiu, nei pagrindžiančios dukros dienos režimo teisingumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paminėjo, kad ieškovė galimai galėtų peržiūrėti dukros dienos režimą (miego laiką), siekdama, kaip ji pati deklaruoja, atkurti vaiko ryšį su atsakovu. Kaip pavyzdį teismas pateikia Hirshkowitz, M., et al. (2015). National Sleep Foundation’s Sleep Time Duration Recommendations: Methodology and Results Summary. Sleep Health, 1(1), 40–43., nuorodą į tyrimo išvadas https://doi.org/10.1016/j.sleh.2014.12.010. Šiame tyrime nustatyta, kad 1–2 metų vaikams rekomenduojama 11–14 val. miego per parą, o 3–5 metų – 10–13 val., įskaitant pietų miegą. Miego laikas turi būti suderintas su vaiko cirkadiniu ritmu, todėl pietų miegas dažniausiai rekomenduojamas tarp 12:30–14:00, nes tai sutampa su natūraliu energijos nuosmukiu dienos metu.
41. Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakovo teigimu, jam gyvenant kartu su ieškove dukra nuo 15:00 val. pietų miego jau nemiegodavo. Be to, atsakovas siūlė susitikimų laiką pavėlinti, kad jie vyktų po 16:30 val., pavyzdžiui nuo 17:30 iki 19:00 val. Tačiau ieškovė atsakovo siūlymą praignoravo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas siekia rasti kompromisą ir suderinti abiem tėvams priimtiną, atitinkantį dukros dienos režimą, atsakovo su dukra bendravimo laiką. Taigi ieškovės kategoriškas nelankstumas nagrinėjamu atveju labiau vertintinas kaip papildoma kliūtis tėvui bendrauti su dukra.
42. Atskiruoju skundu apeliantė prašo tenkinti jos prašymą nustatyti naują laikiną bendravimo tvarką ir įpareigoti ieškovę apie vaiko ligą pranešti atsakovui, o savo ruožtu atsakovą įpareigoti informuoti ieškovę apie jo negalėjimą dalyvauti susitikime, ne vėliau kaip prieš 4 valandas iki numatyto susitikimo. Atskirajame skunde apeliantė šios reikalavimo dalies papildomai nemotyvuoja, todėl teismas vertina atsakovo atsiliepime išdėstytus motyvus ir jiems pritaria, kad dukters susirgimai nėra priežastimi neįvykti jos ir tėvo susitikimams. Vaiko tėvams kartu gyvenant ir vaikui sergant, kitas iš tėvų, kuris neprižiūri vaiko ligos metu, o dirba, po darbo neturi nakvoti viešbutyje ar kitoje vietoje, o grįžta į namus ir bendrauja su kartu gyvenančiu sergančiu vaiku. Todėl ir šalių dukrai sergant, tėvas gali atvykti su ja susitikti, prie mergaitės susirgimo derinant susitikimo metu vykstančias veiklas. Taip pat vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas į susitikimus su dukra atvyksta iš Anglijos, todėl tikėtina, kad keliones planuoja ir bilietais pasirūpina iš anksto. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks informavimo laikas pagrįstai nenustatytinas ir vertintinas kaip protingas laikas kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
43. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, nustatyta laikina ir galiojanti atsakovo su dukra bendravimo tvarka, pereinamuoju laikotarpiu tarpininkaujant psichologui, užtikrina vaiko ir tėvo santykių išsaugojimo bei stiprinimo tikimybę. Tačiau esamu atveju konfliktiniai abiejų tėvų tarpusavio santykiai sąlygoja ir vaiko emocinį nesaugumo jausmą.
44. Taigi, įvertinęs bylos duomenis, šalių procesinių dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės skunde nurodytas aplinkybes ar aplinkybes, kurios pagrįstų iš esmės pasikeitusias sąlygas, suponuojančias būtinybę keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir dukros bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek dukros interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, susijusias su laikinosios tėvo (motinos) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu, visapusiškai įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutarė:
Apeliantės G. K. (buvusi D.) atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.