Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-12 · Byla Nr. 2KT-95/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2KT-95/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20206-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
L. K.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-95/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20206-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos L. K. pareiškimu dėl Kauno apylinkės teismo ir visų Kauno apygardos teismo teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-869-151/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinę bylą Nr. 2-869-151/2014, pradėtą pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto (toliau tekste - VDU) ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant kaimyno sutikimo, siekiant išspręsti Kauno apylinkės teismo, Kauno apygardos teismo ir visų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančio kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus.

Nustatyta, jog atsakovė L. K. pareiškė nušalinimą civilinę bylą Nr. 2-869-151/2014 nagrinėjančiai teisėjai R. U. ir visiems Kauno apylinkės teismo teisėjams, įskaitant teismo pirmininką ir jo pavaduotojus, bei visiems Kauno apygardos teritorijoje veikiančių teismų teisėjams, jų pirmininkams ir pavaduotojams. Tenkinus jos prašymą dėl nušalinimo, atsakovė prašė perduoti bylą nagrinėti kito apygardos teismo (išskyrus Kauno apygardos teismą) veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, nagrinėjamoje byloje yra išryškėjęs teisėjos R. U. šališkumas ir palankumas ieškovui, priimant procesinius sprendimus, taip pat labai ryškiai matosi Kauno apylinkės teismo teisėjų bendradarbiavimas, siekiant tenkinti tik VDU interesus. Tai įrodo Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje priimta teisėjos R. U. 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-10013-584/2014 ir Nr. 2-1854-555/2014, kai tuo tarpu Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-10013-584/2014, sustabdė civilinės bylos Nr. 2-10013-584/2014 nagrinėjimą, kol Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-869-151/2014. Teisėjos R. U. šališkumą įrodo ir teisėjos veiksmai, kai teismo posėdyje be atstovo dalyvavusiai atsakovei buvo įteikti dokumentai, kurių ji nepasirašė ir jų turinio negalėjo suprasti, nes neturi teisinio išsilavinimo.

Atsakovės manymu, VDU turi didžiulę įtaką Kauno mieste. Jo veiksmai yra palaikomi tiek teisminėse, tiek kitose institucijose, kurios veikia Kauno mieste, todėl vertinant labai didelę VDU įtakos sferą tiek teisminėms, tiek neteisminėms institucijoms, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ši byla nebus objektyviai ir nešališkai išnagrinėta ne tik Kauno apylinkės teisme, bet ir visuose kituose Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose. Be to, atsakovės prašyme dėl teisėjų nušalinimo pažymėta, jog prieš tai bylą nagrinėjusi teisėja R. L. nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo, kas laikytina jos netiesioginiu pripažinimu apie jai ir kitiems teisėjams daromą VDU įtaką, kas taip pat įrodo, jog reikalavimas dėl nušalinimo yra pagrįstas.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio apylinkės teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2KR-7/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. K. nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje dirbantiems teisėjams motyvuoja šiais pagrindais: bylą nagrinėjanti teisėja priima išimtinai ieškovui palankius sprendimus; ieškovas, Vytauto Didžiojo universitetas, daro įtaką Kaune esančioms teisminėms ir neteisminėms institucijoms ir dėl to visi minėti teismai negalės nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos; anksčiau bylą nagrinėjusios teisėjos nusišalinimas patvirtina atsakovės teiginius dėl teisėjams daromos ieškovo įtakos priimant procesinius sprendimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nuomone, išvardinti pagrindai nesudaro pagrindo nušalinti nuo bylos nagrinėjimo tiek teisėją R. U., tiek ir kitus Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių teismų teisėjus.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Šiuo atveju teisėjai R. U. reiškiamo nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, t. y. dėl jos priimamų procesinių sprendimų, tačiau pažymėtina, jog bylą nagrinėjančios teisėjos priimamų nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas apeliacinės instancijos teisme, dėl ko laikytina, jog atsakovės teisė į teisingą ir pagrįstą teismo sprendimo priėmimą yra užtikrinta. Nenurodžius bei nenustačius kitų pagrindų teisėjai nušalinti nuo bylos nagrinėjimo, teisėjos R. U. nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Vertinant atsakovės argumentus dėl teisėjos R. L. nusišalinimo, pažymėtina, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkas protingam pašaliniam stebėtojui. Šiuo atveju, teisėja savo nusišalinimo motyvus ir argumentus išdėstė 2014 m. gegužės 7 d. nutartyje. Teisėja, pažymėdama, jog nesant nei tiesioginio, nei netiesioginio jos suinteresuotumo bylos baigtimi, ji nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl jos gebėjimo nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl atsakovės (o ne ieškovo, kaip nurodo nušalinimo pareiškime atsakovė) psichologinio spaudimo (t. 2, b. l. 23-24). Teisėjos R. L. nusišalinimo pareiškimas nesudaro pagrindo visiems Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjams nušalinti, kadangi pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjais (dėl tariamos VDU įtakos bylų nagrinėjimui), laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, kuriomis remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą.

Pažymėtina ir tai, jog atsakovės nušalinimo pareiškimas jau buvo vertinamas Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje Nr. 2KT-25/2014. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje priėmęs 2014 m. balandžio 16 d. nutartį pasisakė ir dėl dalies nušalinimo pagrindų, pakartotinai reiškiamų ir nagrinėjamame nušalinimo pareiškime (dėl VDU daromos įtakos teismams), Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pakartotinai reiškiamame nušalinimo pareiškime dėstomų analogiškų argumentų, dėl kurių jau yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartyje, nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-869-151/2014 gali būti nešališkai išnagrinėta tiek Kauno apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos L. K. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo ir jo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-869-151/2014 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė