Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-04-16 · Byla Nr. 2KT-25/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-16
Bylos Nr.
2KT-25/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
L. K.
Kategorijos
  • 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-25/2014Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjos L. K. pareiškimu dėl Kauno apylinkės teismo ir visų Kauno apygardos teismo teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-869-877/2014 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei L. K. dėl teisės atlikti statybos darbus nesant kaimyno sutikimo. Atsakovė mano, kad Kauno apylinkės teismo teisėja R. L. negali nagrinėti šios civilinės bylos, kadangi yra šališka ir galimai suinteresuota bylos baigtimi. Atsakovė taip pat įsitikinusi, kad šios bylos negali nagrinėti ir visi kiti Kauno apylinkės teismo teisėjai bei Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjai. Per eilę metų atsakovė įsitikino, kad Vytauto Didžiojo universiteto administracijos darbuotojai, naudodamiesi savo padėtimi ir universiteto vardu, Kauno mieste galimai įtakodami tiek savivaldos institucijų, tiek teisminių bei ikiteisminių institucijų darbuotojus, siekia vieni valdyti ginčo pastatą ir atimti iš atsakovės jai teisėtai priklausančią nuosavybės dalį. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ieškovui surašė 2013 m. balandžio 2 d. patikrinimo aktą, kuriuo reikalavo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir kuris yra įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintas teisėtu bei pagrįstu. Tačiau ieškovas ne tik nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų, bet kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, kuriuo prašo leisti atlikti statybos darbus be atsakovės sutikimo, o Kauno apylinkės teismo teisėja R. L. priėmė tokį ieškinį, kas leidžia teigti apie šios teisėjos šališkumą. Atsakovės sutuoktinis S. K. kreipėsi į Nacionalinę teismų administraciją, kad būtų išsamiai įvertinti teisėjos veiksmų teisėtumo ir šališkumo aspektai. Todėl, kol nėra Nacionalinės teismų administracijos išvadų, teisėja R. L. negali nagrinėti šios civilinės bylos, nes jos veiksmų legitimumas bus sprendžiamas Nacionalinėje teismų administracijoje. Vertinant labai didelę VDU įtakos sferą tiek teisminėms, tiek neteisminėms institucijoms, yra pakankamas pagrindas manyti, jog ši byla nebus objektyviai ir nešališkai išnagrinėta ne tik Kauno apylinkės teisme, bet ir visuose kituose Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiuose apylinkių teismuose.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio apylinkės teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2KR-7/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja L. K. reiškia nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismų teisėjams motyvuodama, kad kita bylos šalis – Vytauto Didžiojo universitetas – galimai daro įtaką Kaune esančioms teisminėms ir neteisminėms institucijoms ir dėl to visi minėti teismai negalės nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Be to, bylą nagrinėti paskirtos Kauno apylinkės teismo teisėjos R. L. veiksmus vertins Nacionalinė teismų administracija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų nepriklausomumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantis asmuo, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir aukštesnės instancijos teismo, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir nurodyti bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui), kaip jis turi aiškinti byloje taikytinas materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat kaip vertinti vieną ar kitą byloje esančią aplinkybę. Priešingu atveju būtų pažeistas nurodytasis teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Taigi, pareiškėjos nurodomos aplinkybės, dėl kurių ji nepasitiki visais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjais, laikytinos tik subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, kuriomis remiantis nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Pareiškėjos argumentas, kad teisėjos R. L. veiksmų legitimumą vertins Nacionalinė teismų administracija yra nepagrįstas, kadangi ši institucija neturi kompetencijos vertinti, tikrinti ar peržiūrėti teisėjų veiksmus nei procesine, nei neprocesine tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 7 dalį, teisėjas nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, kai teisėjui dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos iškeliama drausmės byla. Taigi, kol konkrečiam teisėjui nėra iškelta drausmės byla, nėra pagrindo nušalinti teisėją vien dėl to, kad yra paduotas skundas dėl jo veiksmų įvertinimo. Juo labiau, kad šiuo atveju nėra duomenų, ar Nacionalinė teismų adminsitracija persiuntė skundą turinčiai teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, ar pati pateikė atsakymą pareiškėjui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2-869-877/2014 gali būti nešališkai išnagrinėta tiek Kauno apylinkės teisme, tiek bet kuriame kitame Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme. Todėl nėra pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad šis procesinis sprendimas neužkerta kelio reikšti motyvuotą nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams). Bylą nagrinėti paskirto apylinkės teismo teisėjo nušalinimo klausimo nagrinėjimas – atitinkamo teismo pirmininko, teismo pirmininko pavaduotojo arba jų paskirto kito teisėjo kompetencija (CPK 69 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos L. K. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-869-877/2014 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas