- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1386-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02741-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Renata Volodko, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- T. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui T. M., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti 2017-05-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo raštą Nr. 51SD-1431 -(14.51.92); panaikinti 2017-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-1879-(7.5.); įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2017-04-18 prašymą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius 2016 m. gegužės 12 d. vedėjo įsakymu Nr. 51 VĮ- 273-( 14.51.2.) nusprendė leisti jam iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. 2017-04-04 su Nacionalinio parko direkcija sudarė sutartį Nr. 2, pagal kurią neterminuotai įgijo galimybę ganyti galvijus tame pačiame žemės sklype. 2016 metais yra prisiėmęs įsipareigojimą prieš Nacionalinę Mokėjimo agentūrą dirbti šį plotą 5 metus, todėl investavo pinigines lėšas į šį žemės sklypą, siekdamas ateityje sudaryti ilgalaikę šio žemės sklypo nuomos sutartį. 2017-04-18 ieškovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrių su prašymu šį žemės sklypą suprojektuoti kaip atskirą, kad sklypas būtų jam išnuomotas, kadangi jis šiuo sklypu naudojasi, o nuomos sutartis dar galiojo iki 2017-12-31, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Ieškovo vertinimu, sprendimas nepratęsti termino laikinai naudotis pareiškėjui ginčo žemės sklypu pagal jo prašymą ir atsisakymai tenkinti ieškovo prašymą panaikinti (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-05-17 raštą Nr. 51SD-1431-(14.51.92.) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu laisvos žemė fondo žemės plote Nr. 32 suprojektuoti žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (22,95 ha) nuomai bei sudaryti su pareiškėju šio žemės sklypo „ilgalaikę nuomos sutartį“ yra nepagrįsti, ir grįsti išimtinai formaliu kriterijumi – prašymo pateikimo data, neatsižvelgiant į ginčo teisinių santykių esmę, aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas principines žemės ūkio paskirties žemės naudojimo nuostatas, bendruosius teisės principus. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, t. y. ir CK 6.566 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 139 „Dėl Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 6, 7, 13 punktų nuostatas, pirmumo teisę sudaryti žemės nuomos sutartis turi buvęs tos žemės nuomininkas, jei jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartis prisiimtus įsipareigojimus. Visus prisiimtus įsipareigojimus pagal žemės nuomos sutartį ieškovas vykdė tinkamai, žemę dirbo, sėjo pasėlius. Nurodė, kad negavo 2017-01-20 rašto „Dėl siūlymo pateikti prašymą“ dėl valstybinės žemės ploto nuomos, nes jis nebuvo jam tinkamai įteiktas, tai patvirtina atlikta teismo ekspertizė, kurioje nurodyta, kad jis nepasirašė, jog gavo tokią pašto siuntą. Jeigu nebūtų norėjęs nuomotis šios žemės, nebūtų investavęs savo asmeninių 3500,00 Eur lėšų į sklypo infrastruktūrą. Šiuo atveju buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai toliau nuomotis žemės sklypą, nes atsakovas pažeidė ieškovo pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
2.1. Nurodė, kad ieškovas su 2016-04-25 prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių leisti laikinai naudotis valstybinės žemės 29 ha plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (toliau – ginčo žemės sklypas) , kuris laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. 32. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1 P-(l .3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo, 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 51 VĮ-273-(14.51.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ ieškovui leido iki 2016 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis valstybinės žemės 29 ha plotu. Aprašo 11.6. papunktyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra nurodoma sąlyga, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. asmuo neinformuoja teritorinio skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o teritorinis skyrius neinformuoja asmens apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. Aprašo 16 punkte ir 16.2. papunktyje nustatyta, kad teritorinis skyrius kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. informuoja asmenis, kuriems teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme yra įrašyta sąlyga, nurodyta Aprašo 11.6. papunktyje, kad leidimas laikinai naudotis valstybine žeme nebus pratęsiamas, jeigu žemės plotas žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinktas kitų asmenų, tai patvirtinant parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje ir nėra raštu pateikti atsisakymai laikinai naudotis jiems suprojektuotais žemės sklypais. 2016 m. gegužės 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 51 VĮ-273-(14.51.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ 2.4. papunktyje yra įtvirtinta Aprašo 11.6. papunktyje nurodyta sąlyga. Atsakovas ieškovės iki 2016 m. liepos 15 d. neinformavo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, minėtas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme liko galioti kitiems kalendoriniams metams t. y. 2017 metams. Pažymėtina, kad 2016 m. gegužės 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 51V(-273-(14.51.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ 2.5 papunktyje nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius neatsako už valstybinės žemės ploto naudotojo patirtus nuostolius pasibaigus įsakyme nurodytam terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus laikiną valstybinės žemės naudojimą nesuėjus naudojimo terminui. Tokiu būdu ieškovui buvo žinoma, kad jo teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu yra laikinojo pobūdžio ir, kad Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius gali informuoti apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu kitiems kalendoriniams metams, t. y. įsakymu ieškovui suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nesuteikė ir negalėjo suteikti garantijų ir pagrįstų lūkesčių, kad jis valstybinės žemės plotu galės naudotis 5 metus. Atsakovas nurodė, kad raštu ieškovui siūlė ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 13 d. pateikti skyriui prašymą suprojektuoti laikinai naudojamą valstybinės žemės plotą atskiru žemės sklypu ir jį išnuomoti. Raštu taip pat buvo informuojama, kad nurodytu terminu nepateikus prašymo suprojektuoti ir nuomoti šio žemės sklypo, kuris šiuo metu laikinai naudojamas, bus laikoma, kad adresatas nepageidauja nuomoti šio žemės sklypo ir jo naudojamą žemės plotą bus siūloma rinktis kitiems asmenims įsigyti nuosavybėn, nuomoti ar neatlygintinai naudoti. Nacionalinės žemės tarnybos raštas, kuriuo buvo siūloma pateikti prašymą dėl valstybinės žemės ploto nuomos, registruota pašto siunta buvo pateiktas AB „Lietuvos paštas“, kurio interneto tinklalapyje nurodoma, jog 2017-01-25 siunta pristatyta ir įteikta ieškovui, Be to, informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apie galimybę iki 2017-02-13 pateikti prašymus buvo skelbta 2017-01-27 viešai (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini) žinios“ Nr. 4 (932). Tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-01-20 raštą Nr. 51SD-180-(14.51.92.) „Dėl siūlymo pateikti prašymą“, kuriuo buvo siūloma ieškovui pateikti prašymą dėl valstybinės žemės ploto nuomos, ieškovas gavo 2017-01-25, be to informacija buvo skelbiama ir vietinėje spaudoje (ieškovas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybės gyventojas), ir tokiu būdu turėjo pakankamai laiko iki 2017 vasario 13 d. teritoriniam skyriui pateikti prašymą ir išreikšti savo poziciją dėl laikinai naudojamo valstybinės žemės ploto.
2.2. Kadangi ieškovas iki 2017-02-13 nebuvo pateikęs prašymo dėl valstybinės žemės nuomos, todėl trečiasis asmuo - T. M. laisvos žemės fondo žemės plote Nr. 32 pasirinko žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) – 22,95 ha, t. y. pasirinko ieškovo laikinai naudoto valstybinės žemės sklypo dalį. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešas svarstymas vyko nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. Informacija apie parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešą svarstymą buvo skelbta spaudoje – 2017 m. kovo 24 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini) žinios“. Pažymėtina, kad skelbime buvo nurodyta, jog visi suinteresuoti asmenys iki 2017 m. balandžio 14 d. savo pasiūlymus ir pretenzijas dėl šio projekto gali pateikti (duomenys neskelbtini) skyriui. Tokiu būdu ieškovas ir praleidęs terminą (2017-02-13), iki kurio turėjo galimybę pateikti prašymą, galėjo tai padaryti dar iki 2017 m. balandžio 14 d., vykstant parengto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto viešam svarstymui, tačiau pasiūlymų ar pretenzijų dėl parengto projekto nepateikė. Atsakovė pagrįstai informavo ieškovą, kad leidimas laikinai naudotis ginčo žemės sklypu kitiems kalendoriniams metams nebus pratęsiamas, nes šios žemės ploto dalį pretendentų susirinkimo metu pasirinko kitas asmuo (T. M.), tačiau ieškovui pageidaujant toliau laikinai naudotis likusia žemės ploto dalimi, minėtu raštu pateiktas leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemas. 2017-05-02 rašte T. M. nurodė, kad neatsisako savo teisės nuomotis žemės sklypą, apie apsisprendimą neatsisakyti savo teisių į žemės sklypo nuomą, 2017-05-17 raštu Nr. 51SD-1431-(14.51.92.) buvo informuotas ieškovas.
3. Trečiais asmuo T. M. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškovo pareikštą patikslintą ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš M. G. 20,16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė, kad leistinų įrodymų visuma, ištirta teismo posėdžio metu, įvertinus ir liudytojo V. S. parodymus, teismui leidžia padaryti išvadą, kad M. G. tinkamai buvo informuotas apie registruotos siuntos gavimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, tačiau elgėsi nerūpestingai ir per nustatytą terminą nenuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Nacionalinės žemės ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių ir nustatytu laiku nepateikė prašymo dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko dalis žemės sklypo buvo jau išnuomota trečiajam asmeniui. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas ir į Lietuvos ekspertizės centro 2018-06-27 ekspertizės akto Nr. 11-1277(18) išvadą, kurioje nurodyta, kad Lietuvos pašto atiduotų pašto siuntų sąraše – (duomenys neskelbtini) pašto 2017-01-25 lentelėje, skiltyje „Atsiėmusio asmens vardas, pavardė, giminystės ryšys/pareigos“, įrašą „M. G.“ parašė ne M. G.. Nustatyti, ar Lietuvos pašto atiduotų pašto siuntų sąraše – (duomenys neskelbtini) pašto 2017-01-25 lentelėje, skiltyje „Gavėjo parašas“, pasirašė M. G. ar kitas asmuo, negalima.
6. Teismas sprendė, kad atsakovas laikėsi visų reikalavimų, numatytų Žemės įstatymo 9 straipsnyje, taip pat laikėsi Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 1 P-(l .3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taip pat darė išvadą, jog ta aplinkybė, kad ieškovas 2016 metais yra prisiėmęs įsipareigojimus prieš Mokėjimo agentūrą dirbti Žemės sklype 5 metus, jokiais būdais nesietina su tolimesniu naudojimusi ginčo objektu, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius, leisdamas ieškovui naudotis ginčo žeme, nesuteikė pastarajam jokių garantijų dėl tolimesnio naudojimosi žeme, tuo labiau leidimo naudotis žeme nesaistė su ieškovo įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
7. Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimai panaikinti 2017-05-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo raštą Nr. 51SD-1431-(14.51.92) bei 2017-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-1879-(7.5), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, nes nenustatyta, kad atsakovo veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl atmetus šiuos reikalavimus, netenkintinas ir ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą laikinai naudotis ginčo žemės sklypu, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė laikėsi gero administravimo principo ir užtikrino, kad neperžengiant protingai pakankamų pastangų ieškovas būtų informuotas apie atliekamas jam aktualias administracines procedūras.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo atstovas, išėjus teismui rašyti sprendimą šioje byloje pateikė papildomus įrodymus ir prašė atnaujinti procesą šioje byloje ir prijungti pateiktus įrodymus. Teismas atsisakė šiuos įrodymus priimti, kadangi jie buvo pateikti nesavalaikiai, t.y. teismui esant pasitarimo kambaryje. Atnaujinti procesą šioje byloje taip pat nebuvo pagrindo, nes kaip matyti iš pateikto rašto, jame nurodoma, jog M. G. siuntos įteikimo metu, t.y. 2017-01-25 9 val. 50 min. buvo darbe. Teismo vertinimu, šis įrodymas nėra vėliau paaiškėjusi aplinkybė, nes atiduotų pašto siuntų sąraše, kurio turinys nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo žinomas ieškovui, buvo nurodyta ne tik siuntos gavimo data, bet ir laikas. Tai, kad posėdžio metu liudytojas V. S. nurodė, kad jis M. G. įteikė siuntą, o įteikimo laiką įrašė pats liudytojas, nėra pagrindas atnaujinti procesą ir priimti šį įrodymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas M. G. prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti 2017-05-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo raštą Nr. 51SD-1431 -(14.51.92); panaikinti 2017-07-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-1879-(7.5.); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti ieškovo 2017-04-18 prašymą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, prijungti prie šios bylos 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pažymą. Prašo nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsisakius pratęsti žemės nuomos sutartį dėl ginčo žemės sklypo, buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai dėl tolesnės žemės sklypo nuomos, kadangi jis minėtą žemę dirbo, sėjo pasėlius, investuoti pinigai į žemės sklypo pagerinimą, sumokėta nuoma 261,00 Eur už šį žemės sklypą, vykdoma veikla šiame žemės sklype.
9.2. Teismo sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintiems esminiams principams ir taisyklėms, be kita ko, Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai pirmenybės teisei išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu, taip pat kurio nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti, Civilinio kodekso 6.566 straipsnyje, įtvirtintai pirmenybės teisei sudaryti naują žemės nuomos sutartį buvusiam šios žemės nuomininkui, jeigu jis tvarkingai vykdo pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Žemė yra žemės ūkio paskirties, todėl Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos, susijusios su pirmumo teise išsinuomoti žemės sklypą asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu tampa ypač aktualios, kadangi asmuo, kuris naudoja žemės ūkio paskirties žemę, investuoja į ją lėšas, atitinkamai planuoja savo ūkinę veiklą.
9.3. Pareiškėjas naudojosi ginčo žemės sklypu, mokėjo nuomos mokestį, jokių pretenzijų dėl netinkamo jų naudojimo jam nebuvo pareikšta.
9.4. Žemės sklypo, kuris nėra laisvas, išnuomojimas net ir laikinam naudojimui reikštų neproporcingo objektyviai susiklosčiusiai situacijai sprendimo priėmimą, nesiderina su gero viešo administravimo principais. Atsakovo sprendimai yra nepagrįsti, ir grįsti išimtinai formaliu kriterijumi – prašymo pateikimo data, neatsižvelgiant į ginčo teisinių santykių esmę, aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtintas principines žemės ūkio paskirties žemės naudojimo nuostatas, bendruosius teisės principus.
9.5. Atlikta ekspertizė kategoriškai nepaneigė aplinkybės, kad ne ieškovas M. G. pasirašė Lietuvos pašto atiduotų pašto siuntų sąraše, o tai parvirtina ir 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pažyma, kurią teismas atsisakė priimti kaip įrodymą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
10.1. Tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai, tiek liudytojo laiškininko parodymai neginčijamai įrodo tą aplinkybę, kad apeliantas jam siųstą laišką gavo. Tik pats elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai ir iki nustatyto termino prašymo išsinuomoti ginčo žemę nepateikė.
10.2. Informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir apie galimybę iki 2017-02-13 pateikti prašymus buvo skelbta 2017-01-27 viešai (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini) žinios“ Nr. 4 (932). Taigi, visi asmenys, pageidaujantys nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, iš jų ir apeliantas, galėjo iki 2017-02-13 kreiptis ir pateikti prašymą dėl ginčo žemės ploto nuomos.
Šalies argumentai
10.3. Apeliantas iki 2017-02-13 (duomenys neskelbtini) skyriui nepateikė prašymo dėl ginčo žemės ploto nuomos, todėl nebuvo įrašytas į sąrašą ir ginčo žemės plotas galėjo būti siūlomas rinktis kitiems asmenims, todėl apeliantui negalėjo būti taikomos Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatos, nes tik jam iki nustatytos datos pateikus prašymą išnuomoti ginčo žemę ir esant kitų asmenų prašymams nuomoti ginčo žemę, jis remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatomis, būtų laikomas asmeniu, pirmumo teise turinčiu teisę nuomoti ginčo žemę.
10.4. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. siuntos įteikimo data ir laikas buvo žinomi nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, tad jei apeliantas tuo metu buvo darbe, minėtą pažymą galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šis įrodymas nėra laikytinas nauju išreikalautu ar sužinotu įrodymu.
11. Trečiasis asmuo T. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.
15. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Apeliantas apeliaciniame skunde išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinis skundas pakankami plačios apimties, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantas neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar išdėstyti visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.
17. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
18. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pažymą, kurią prašė prijungti prie šios bylos. Atsakovė su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad apeliantas pažymą turėjo galimybę pateikti viso bylos nagrinėjimo metu. Įvertinusi šio apelianto prašymo pagrįstumą, susipažinusi su 2018 m. lapkričio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)” pažyma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šis įrodymas neabejotinai galėjo būti pateiktas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ypač atsižvelgiant į klausimo dėl tinkamo dokumentų apeliantui įteikimo aktualumą, nagrinėjamoje byloje paskirtą ekspertizę, bylos trukmę, taip pat į tai, kad apeliantas aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą, buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato. Be to, pažymoje tik nurodoma, kad 2017 m. sausio 25 d. apeliantas dirbo įmonėje pagal įmonėje patvirtintą darbo dienos režimą, t. y. nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro, taip pat tai, jog tokia informacija teikiama atsižvelgiant į apelianto prašymą bei įmonės įrašus darbo laiko žiniaraštyje. Tačiau tokios informacijos buvimas įmonės darbo laiko žiniaraštyje nepaneigia liudytojo laiškininko V. S. nurodomos aplinkybės, kad registruotą laišką M. G. jis įteikė kaime, sutikęs pastarąjį gatvėje, kadangi net ir tam tikrų duomenų darbo laiko žiniaraštyje buvimas nereiškia asmens galimybės laikinai palikti darbovietę tvarkant asmeninius, darbinius reikalus ir pan. nebuvimą, ar tai, jog apeliantas faktiškai darbovietės tą dieną nebuvo palikęs. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, nesavalaikį šio dokumento pateikimą, apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą prijungti prie bylos.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl apelianto pirmenybės teisės išsinuomoti 29 ha ploto valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (ginčo žemės sklypą), kuris laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas Nr. 32.
20. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje, kuria remiasi ir apeliantas nurodoma, jog jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai naudojasi žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.
21. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 punkte, kuriuo taip pat remiasi apeliantas, nurodyta, kad jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti šių Taisyklių 6 punkte, pageidauja išsinuomoti tą patį žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keletas, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti žemės sklypą.
22. Apeliantas taip pat remiasi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsniu, kuriame nurodoma, jog kai žemės nuomos sutarties terminas pasibaigęs ir kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat sąlygomis išsinuomoti žemę pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus.
23. Vis dėlto, iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 – 2017 metais buvo rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, 2017 m. balandžio 18 d. vykusiame Žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo rezultatų aptarime dalyvavo ir apeliantas M. G., kuris pageidavo, kad T. M. nebūtų projektuojamas ilgalaikei nuomai žemės ūkio paskirties žemės sklypas, laisvos žemės fondo plane pažymėtas numeriu 32 (nurodytų aplinkybių apeliantas neginčija). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos, o iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad ir buvo taikomos specialios teisės normos, reglamentuojančios žemės reformos žemėtvarkos procedūras, įskaitant ir teisės normas, numatančias tam tikrų asmenų pirmenybės teisę išsinuomoti žemės sklypus tokių procedūrų rėmuose ir pan.
24. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalis numato, jog žemės reformos metu valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi: 1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti bei 2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šioje straipsnio dalyje numatyta eilės tvarka (straipsnio dalyje detalizuojama eilės tvarka). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad pirmenybės apeliantui išsinuomoti ar pirmenybės laikinai naudotis ginčo žemės sklypu šios nuostatos nenumatė.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – metodika), kurios 1 straipsnis numato, kad metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų (toliau – žemėtvarkos projektas) ir žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – projektui prilyginamas planas), turinį, rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta metodika, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, turėjo būti taikoma ir nagrinėjamu atveju.
26. Metodikos 26.3. papunktyje nurodyta, kad žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo projekto autoriaus pateiktų šios Metodikos 24.10 papunktyje nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja asmenis, kurie teisėtai naudoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, tačiau nėra pateikę žemėtvarkos skyriui prašymų teisės aktų nustatyta tvarka įsigyti nuosavybėn ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais apie tai, kad planuojama patvirtinti teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, ir pasiūlo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos pateikti žemėtvarkos skyriui prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus, nurodydamas, kad pagal pateiktus prašymus jiems šie žemės sklypai nuomai bus projektuojami tik tuo atveju, jeigu kiti asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį ar pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį pirmumo teisę atitinkamai įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinę žemę, nepageidaus šių žemės sklypų įsigyti nuosavybėn ar nuomoti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat paaiškina, kad tuo atveju, jeigu patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, bus priimtas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą, prašymus nuomoti šiuos žemės sklypus galės pateikti ir vėliau (nurodoma, kad terminas, iki kada bus galima teikti prašymus, bus paskelbtas vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje). Minėtais terminais nepateikus prašymų nuomoti šių žemės sklypų (kai priimtas sprendimas rengti projektui prilyginamą planą – per 20 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, kai priimtas sprendimas rengti žemėtvarkos projektą – iki vietiniame laikraštyje (jeigu tokio nėra – regioniniame laikraštyje) ir Nacionalinės žemės tarnybos tinklalapyje paskelbto termino paduoti prašymus pabaigos) bus laikoma, kad jie nepageidauja nuomoti šių žemės sklypų ir jų naudojamus žemės sklypus bus siūloma rinktis kitiems asmenims.
27. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, vadovaudamasi metodikos 26.3. papunkčio reikalavimais, 2017-01-20 raštu Nr. 51SD-180-(14.51.92.). „Dėl siūlymo pateikti prašymą“ apeliantui pasiūlė ne vėliau kaip iki 2017 m. vasario 13 d. pateikti prašymą suprojektuoti valstybinės žemės valstybinės žemės plotą (kuris laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtas indeksu Nr. 32) atskiru žemės sklypu ir jį išnuomoti. Iš nurodyto rašto turinio taip pat matyti, kad apeliantas buvo informuotas ir apie metodikos 26.3. papunktyje numatytas teisines pasekmes – jog nepateikus prašymo suprojektuoti ir nuomoti žemės sklypo, kuriuo jis šiuo metu laikinai naudojasi, bus laikoma, kad jis nepageidauja nuomoti šios žemės sklypo ir jo naudojamą žemės sklypą bus siūloma rinktis kitiems asmenims įsigyti nuosavybėn, nuomoti ar neatlygintinai naudoti. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, į bylą pateiktame „Lietuvos pašto“ siuntų sąraše nurodoma, kad apeliantui 2017-01-20 raštas Nr. 51SD-180-(14.51.92.) „Dėl siūlymo pateikti prašymą“ 2017-01-25 buvo įteiktas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama parašu.
28. Nors apeliantas apeliaciniame skunde pažymi, kad atlikta ekspertizė kategoriškai nepaneigė aplinkybės, kad ne ieškovas M. G. pasirašė „Lietuvos pašto“ atiduotų pašto siuntų sąraše, tačiau liudytojas paštininkas V. S. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad apeliantui M. G. jis siuntą įteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paštininko parodymai nepripažinti melagingais ir neteisingais, jais netikėti, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nėra pagrindo, juo labiau, kad 2018-06-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-1277 (18) jų nepaneigia ir jiems neprieštarauja. Kaip tik ekspertizės akte nurodoma, jog vardą bei pavardę įrašė ne ieškovas, o liudytojas paštininkas V. S. sąžiningai ir nurodė, kad būtent jis pats įrašė gavėjo vardą, pavardę ir datą. Be to, ekspertizės akte nėra kategoriškos išvados dėl parašo, tad paštininko parodymai, jog pasirašė ieškovas, neprieštarauja ekspertizės aktui. Apeliantas teigia, kad paštininkas yra šališkas ir suinteresuotas neduoti parodymų apie galimai netinkamai atliktą savo darbą, bet lygiai taip pat ir apeliantas yra suinteresuotas atitinkama bylos baigtimi jo naudai, todėl gali duoti paaiškinimus, kuriuose neigiamas pašto siuntos jam įteikimas ir jo parašo autentiškumas.
29. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinusi mažai tikėtiną galimybę, kad liudytojas paštininkas V. S. pats savo parašu patvirtino siuntos įteikimą, nors siuntos ir neįteikė, ar siuntą įteikė kitam asmeniui, kuris ir pasirašė, t. y. ne apeliantui, taip pat į nenustatytą liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi, teisėjų kolegija pilnai sutinka su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad M. G. buvo tinkamai informuotas apie registruotos siuntos gavimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, o pašto siunta jam buvo įteikta.
30. Be to, nagrinėjamoje byloje svarbu ir tai, jog, kaip ir nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, bei patvirtina bylos duomenys, (duomenys neskelbtini) savivaldybės vietiniame laikraštyje „(duomenys neskelbtini) žinios“ 2017 m. sausio 27 d. numeryje 4 (932) buvo skelbiama informacija apie pradedamą rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o toks skelbimas be kita ko atitiko metodikos 26.3. nuostatas. Matyti, kad informacija apie rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo skelbiama viešai, o tai kartu reiškia, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos dėjo tinkamas pastangas informuoti apie žemės reformą visus suinteresuotus asmenis, įskaitant ir ieškovą.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, pažymi, kad nors Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 8 dalies, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 7 punkto nuostatos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.566 straipsnio nuostatos ir numato, kad įprastai buvusiems žemės sklypo nuomininkams, žemės sklypo naudotojams, asmenims anksčiau pateikusiems prašymus dėl žemės sklypo nuomos suteikiama pirmumo teisė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, tačiau vykstant žemės reformos projekto rengimo procesui taikytinos specialios, aukščiau jau aptartos teisės normos, specialios metodikoje nurodytos taisyklės ir specialios procedūros, reglamentuojančios situacijas, kai į projektą patenkantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai tuo metu yra teisėtai naudojami kitų asmenų. Iš aptartų metodikos nuostatų matyti, kad būtent tokiems teisėtiems naudotojams pirmiausia siūloma išreikšti savo nuomonę dėl tolesnio naudojimosi sklypu, t. y. pateikti prašymus nuomoti jiems tokius žemės sklypus ir taip išreikšti valią pasinaudoti aptariama pirmumo teise, arba tokių prašymų neteikti ir atsisakyti pirmenybės teisės išsinuomoti tą žemę. Pažymėtina, kad prašymo nepateikimas savo ruožtu suteikia teisę atsakovei tokius žemės sklypus siūlyti, o vėliau ir išnuomoti kitiems asmenims. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas M. G. šiose specialiose teisės normose nustatyta tvarka, t. y. atliekant specialias procedūras žemėtvarkos projekto rengimo rėmuose, jam suteikta pirmenybės teise nepasinaudojo, nustatyta tvarka ir terminais valios ir prašymo dėl jo teisėtai naudojamos žemės nuomos neišreiškė ir atsakovei jokia forma nepateikė, todėl Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos laikydamasi tolimesnių procedūrų, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą siūlyti išnuomoti tą žemę kitam asmeniui, o būtent trečiajam asmeniui T. M.. Nustačius, kad atsakovė tinkamai laikėsi teisės aktų nuostatų, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas.
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent apeliantas M. G. elgėsi nerūpestingai ir per nustatytą terminą nenuvyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių ir nustatytu laiku nepateikė prašymo dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ir žemės sklypo ribų nustatymo, dėl ko dalis žemės sklypo buvo jau išnuomota trečiajam asmeniui. Tai reiškia, kad būtent apeliantas ir turi prisiimti ir atsakomybę dėl savo nerūpestingumo, net ir atsižvelgiant į tai, kad būtent jis anksčiau naudojo žemės ūkio paskirties žemę, investavo į ją lėšas, planavo savo ūkinę veiklą.
33. Pagaliau, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu šioje byloje ir nebūtų taikomos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatos, nebūtų buvęs rengiamas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, apelianto M. G. savalaikis valios nuomoti žemės sklypą neišreiškimas, taip pat galėtų vertinamas ir kaip pirmenybės teisės atsisakymas, suteikiantis teisę žemės sklypą išnuomoti tokios pirmenybės teisės neturinčiam asmeniui.
34. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.