Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, dalyvaujant:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Prialgauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančiam VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, Vytauto g. 47, Rokiškis, neteistam,

kaltinamam padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį:

2016 m. birželio 1 d., apie 05.03 val., viešoje vietoje, Laukininkų g. prie namo Nr. 2, Klaipėdos m., elgdamasis įžūliai, tyčia akmeniu subraižė automobilio MAZDA 6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio O. J., vairuotojo durelių lango stiklą, sugriebęs rankomis išlaužė vairuotojo durelių rankenėlę, tuo pačiu apgadindamas vairuotojo dureles, įsirėmęs koja įlenkė minėto automobilio kairės pusės galines dureles, sulaužė galinių kairės pusės durelių lango stiklo apdailos lentelę, norėdamas atidaryti rankomis apgadino minėtų durelių rankenėlę, rankomis sulaužė kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą, akmeniu apibraižė automobilio kuro bako dangtelį, spirdamas įlenkė automobilio dešinės pusės galinį sparną, tokiu būdu sugadino O. J. turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, Smiltelės ir Laukininkų gatvių sankryžoje, priėjęs prie privažiavusio automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. K., elgdamasis įžūliai kumščiu išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą, tokiu būdu sugadino A. K. turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas asmuo, kurio byla nagrinėjama, R. Č. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d., išvyko iš namų į Klaipėdą ieškoti darbo. Mamai pamelavo, kad vyksta į Šiaulius. Savijauta buvo gera, jautėsi pakylėtas. Iš autobuso išlipo Palangoje. Vaikštinėjo po Palangą, išgėrė skardinę alaus. Kitą dieną autobusu atvyko į Klaipėdą. Vaikštinėjo mieste, norėjo susirasti gydytoją ir pasikonsultuoti dėl stuburo ligos. Tikėjosi su gydytoja susidraugauti ir pas ją pernakvoti. Kas vėliau įvyko negali paaiškinti dėl nuovargio. Atsimena, kad rastu plytgaliu išbraižė automobilio Mazda vairuotojo durelių stiklą, automobilio korpusą, tačiau kur tai įvyko, pasakyti negali. Prisimena, kad kažkokiam važiuojančiam automobiliui Mercedes Benz išdaužė durelių lango stiklą. Jautėsi pavargęs, savo motyvų paaiškinti negali. Padarytą materialinę žalą pažada atlyginti. R. Č. serga psichikos liga, jam paskirti vaistai. Vaistų jis nevartojo, nes pats nusprendė, kad yra pasveikęs (b. l. 149-150, 153-155).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte 2016 m. lapkričio 21 d. – gruodžio 14 d. Nr. 75U-II-91/2016 konstatuota, kad šiuo metu R. Č. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Dėl psichikos būsenos jis negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Jam nerekomenduojama dalyvauti teisme, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būklę. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. Č. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (b.l. 119-124).

Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė patvirtino teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad dėl R. Č. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti, nes jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas. Rekomendavo R. Č. skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad R. Č. 2016 m. birželio 1 d., viešoje vietoje, Laukininkų gatvėje, ties 2 namu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, elgdamasis įžūliai, akmeniu tyčia apgadino nukentėjusiajai O. J. priklausantį turtą -automobilį Mazda 6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei apgadino A. K. priklausantį turtą – automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) R. Č. elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją rimtį. Jo veiksmai pasireiškė nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimu, visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymu. Dėl įžūlaus ir agresyvaus, moralės požiūriu nepriimtino R. Č. elgesio niokojant svetimą turtą, t.y. išdaužiant A. K. priklausančio automobilio langą, taip pat apgadinant O. J. automobilį, nukentėjusieji pasijuto nustebinti ir šokiruoti. Tokiais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Šie R. Č. veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismui perduotame nutarime dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, aprašant R. Č. padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nurodyta, kad R. Č. subraižė automobilio MAZDA 6, vairuotojo durelių lango stiklą, 90 eurų vertės, išlaužė 75 eurų vertės vairuotojo durelių rankenėlę, apgadindamas 80 eurų vertės vairuotojo dureles, koja įlenkė 100 eurų vertės automobilio kairės pusės galines dureles, sulaužė 20 eurų vertės galinių kairės pusės durelių lango stiklo apdailos lentelę, apgadino 55 eurų vertės minėtų durelių rankenėlę, sulaužė 40 eurų vertės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio gaubtą, akmeniu apibraižė 15 eurų vertės automobilio kuro bako dangtelį, įlenkė 100 eurų vertės automobilio dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydamas O. J. 575 eurų turtinę žalą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, išdaužė automobilio Mercedes Benz vairuotojo durelių lango stiklą, 200 Eur vertės, padarydamas A. K. 200 eurų turtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. paaiškino, kad dėl išdaužto lango patyrė žymiai mažesnę – 40 Eur turtinę žalą. Tuo tarpu nukentėjusioji O. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl automobilio apgadinimo patyrė didesnę nei nurodyta prokuroro pareiškime žalą -– 655 Eur. Turtinės žalos dydis veikos kvalifikavimui, bausmės skyrimui (šiuo atveju – priverčiamosios medicininio poveikio priemonės parinkimui) pagal LR BK 284 straipsnį neturi įtakos, padarytų apgadinimų vertės nurodymas aprašant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką yra perteklinis, todėl nuoroda į sugadinto turto vertę šalinama. Toks perteklinių ir veikos kvalifikavimui bei kaltininko atsakomybės dydžiui reikšmės neturinčių aplinkybių pašalinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu R. Č. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl psichikos būsenos jis negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. R. Č. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teismo posėdžio metu ekspertė J. Didžiokienė patvirtino Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą.

Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus, daroma išvada, kad R. Č., darydamas nusikalstamą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti pavojingo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

R. Č. padarė vieną baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama R. Č. skirti priverstinį gydymą – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveiktos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis (b.l. 119-124). Teismo psichiatrė ekspertė J. Didžiokienė patvirtino, kad dėl R. Č. psichikos sveikatos sutrikimo jį reikia stebėti ir gydyti stacionare, nes jis serga lėtiniu psichikos sutrikimu, nėra kritiškas, jo elgesys neprognozuojamas, jis yra socialiai pavojingas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs R. Č. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismo psichiatrijos eksperto paaiškinimus ir rekomendacijas, daro išvadą, jog R. Č. reikalingas aktyvus gydymas, nes, net ir pasiekus greitą sveikatos pagerėjimą, išlieka psichikos sveikatos pablogėjimo recidyvo tikimybė, o tuo pačiu ir tam tikras pavojus pačiam ligoniui, bei aplinkiniams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, R. Č. skiriama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo manymu, stacionaro sąlygos vienaip ar kitaip leidžia labiau kontroliuoti R. Č. ligos paūmėjimo (recidyvo) pavojų.

R. Č. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikinama (b.l. 163-165).

2016 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi vadovaujantis BPK 141 straipsnio 2 dalimi R. Č. nutarta perkelti į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo, bet ne ilgiau kaip dviem mėnesiams nuo jo patalpinimo į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę dienos (b.l. 136-138). R. Č. į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę perkeltas 2017-01-02 (b.l. 141), todėl 2016-12-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi R. Č. paskirtos procesinės prievartos priemonės - atidavimo į specialią gydymo įstaigą taikymo terminas pratęstinas iki nutarties paskirti R. Č. priverčiamąją medicinos priemonę įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusioji O. J. teismo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama atlyginti R. Č. veiksmais padarytą 655 Eur turtinę žalą (b.l. 197). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Tam tikrais atvejais ieškinio reikalavimų pareiškimas galimas ir įrodymų tyrimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-503/2008). Šiuo atveju, nukentėjusioji jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jai padaryta turtinė žala ir pageidavo žalos atlyginimo, tačiau jai BPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese. Nukentėjusioji O. J. civilinį ieškinį pareiškė teismo posėdžio metu ir teismo protokoline nutartimi buvo pripažinta civiline ieškove.

Civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

O. J. paaiškino, kad dėl R. Č. veiksmų, patyrė 655 Eur žalą, kurią sudaro automobilio kėbulo remonto darbai, kurių vertė 585 Eur, kairės pusės priekinio lango ir kairės pusės priekinių durų rankenos keitimo darbai, kurių vertė 70 Eur. Žalos dydžiui pagrįsti pateikė 2016-07-13 prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą 70 Eur sumai, 2016-07-13 PVM sąskaitą-faktūrą Serija AT Nr. 118 ir 2016-07-13 pinigų priėmimo kvitą Serija AT Nr. 118, patvirtinančius, jog už atliktus kėbulo remonto darbus sumokėta 585 Eur (b.l. 194-197).

BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims turi teisę asmuo, patyręs turtinės ar neturinės žalos dėl nusikalstamos veikos (atitinkamai jo atstovas). BPK 403 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš nutarčių, tarp jų – taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas. Nustatyta, kad R. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). Toks asmuo nėra kaltinamasis byloje, todėl ir žalos padarytos nepakaltinamo asmens veika, atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Baudžiamojoje teisės teorijoje yra žinoma, kad nesant vieno iš nusikalstamos veikos sudėties elementų – subjekto, nėra ir nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties. Nepakaltinamo asmens veika nėra pripažįstama nusikalstama ir teismų praktikoje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo tokiose bylose paliekami nenagrinėti (2011-01-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-77/2011, 2010-05-28 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-251/2010, 2014-04-15 Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. M1-80-511/2014, 2015-06-30 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. M1-223-348/2015, 2016-06-22 Kauno apygardos teismo nutartis Nr. M1-1282-966/2016 ir kt.). Tačiau ši aplinkybė neatima teisės civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.278 straipsnio nuostatomis. Atsakomybė už teismo nepripažinto neveiksniu ir savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio pilnamečio fizinio asmens padarytą žalą reglamentuota CK 6.268 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta specialioji norma, reglamentuojanti žalos atlyginimą, padarytą asmens, kuris savo veiksmų reikšmės negali suprasti ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Žalos atlyginimas tokiais atvejais gali būti priteistas iš asmenų, kurie gyveno kartu su žalą padariusiu asmeniu ir, žinodami apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, nesiėmė priemonių, kad šis būtų pripažintas neveiksniu. Taigi, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu ir nagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinas BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD) su nuotraukomis iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vokas su kraujo nuoplova, saugomas Klaipėdos miesto PK saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinamas (b.l. 59-62). Vokai (3) su tiriamąja medžiaga – avalynės pėdsaku ir rankų atspaudais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje (b.l. 25, 56, 57).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad R. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, R. Č. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pratęsti 2016 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi R. Č. paskirtos procesinės prievartos priemonės - atidavimo į specialią gydymo įstaigą taikymo terminą iki nutarties paskirti R. Č. priverčiamąją medicinos priemonę įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Nukentėjusios O. J. civilinį ieškinį 655 Eur turtinei žalai atlyginti, palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (CD) su nuotraukomis iš įvykio vietos, nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Voką su tiriamąja medžiaga (kraujo nuoplova), saugomą Klaipėdos miesto PK saugojimo kameroje, nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Vokus su tiriamąja medžiaga – daktiloskopinėmis plokštelėmis su avalynės pėdsaku ir rankų atspaudais, saugomus baudžiamojoje byloje, nutarčiai įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.