Kauno apygardos teismo nutartis

Nukentėjusioji N. F. parodė, kad 2014 m. spalio 19 d., apie 01.30 val., ji kartu su savo sūnumi D. K. grįžo iš kaimynų į savo namus. Namuose buvo jos tėvas V. V., kuris miegojo. Namuose virtuvėje ji dar darbavosi apie kokią valandą laiko. Jai dirbant, sūnus D. užmigo tame pačiame kambaryje, kur ir jos tėvas. Ji dar sūnaus kambaryje išjungė televizorių. Pati nuėjo ir atsigulė „salione“. Jai dar nespėjus užmigti, išgirdo beldimą į duris. Pagalvojo, kad sugrįžo jos sugyventinis A. B.. Ji atidarė duris ir pamatė savo tėvą V., kuris pasakė: „eik pasiimk savo sūnelį“. Po šių žodžių ji nuėjo iki kambario, kuriame buvo užmigęs jos sūnus D.. Atėjusi pamatė ant lovos gulintį savo sūnų D., kurio kojos buvo nuleistos nuo lovos, rankos sudėtos priekyje, jis buvo kruvinas, kakle matėsi žiojėjanti žaizda. Sūnus jau buvo nebegyvas. Ką jai daugiau sakė tėvas, ji nebegirdėjo, ją ištiko šokas. Pati asmeniškai jokių šauksmų, iki tėvo atėjimo į kambarį, negirdėjo. Dienos metu jokių konfliktų tarp jos sūnaus D. ir tėvo V. asmeniškai nematė. Dėl kokios priežasties jos tėvas V. V. taip pasielgė, ji pasakyti negali. Kirvį, kurį ji po to matė padėtą verandoje, jos tėvas ko gero atsinešė iš malkinės. Papildomos apklausos metu ji parodė, kad ji negali pasakyti, ar D. buvo išėjęs tą vakarą iki namų, kol jie buvo pas kaimynus. Suaugusieji sėdėjo viename kambaryje, o kaimynų vaikas ir jos sūnus D. buvo kitame kambaryje. Iš kaimynų ji su D. grįžo apie 01.30 val., o jos vyras A. B. dar pasiliko pas kaimynus. Kai parėjo namo, ji virtuvėje dirbo, o D. savo kambaryje žiūrėjo televizorių. Užkaitusi supjaustytas paprikas, buvo prigulusi ant D. lovos, su juo kalbėjosi. Tuo metu V. V. gulėjo savo lovoje, buvo užsiklojęs iki galvos viršaus ir nusisukęs į sieną. V. V., kai jie su D. tik parėjo iš kaimynų, buvo išėjęs iki tualeto lauke, o po to sugrįžęs visą laiką gulėjo lovoje. Su jais V. V. nieko nekalbėjo. Baigusi gaminti konservuotas paprikas, ji užėjo į D. kambarį, išjungė televizorių, užklojo D., kuris jau tuo metu miegojo. Nuėjo išsimaudyti duše ir maždaug buvo prieš 3 val. nakties, nuėjo į savo kambarį. Buvo užsnūdusi, bet dar nebuvo įmigusi, kai į kambario duris pasibeldė jos tėvas V. V. ir pradaręs kambario duris pasakė: „eik pasiimki savo sūnelį“. Ji tuo metu pagalvojo, kad kažkas gal atsitiko D. su sveikata, gal nualpo. Tada ji nuėjo į kambarį, kuriame gyveno tiek jos sūnus D., tiek jos tėvas V. V.. Atėjusi pamatė, kad kambaryje viskas kruvina, tiek lova, tiek sienos, tiek lubos, o lovoje kraujuose guli jos sūnus D.. Pamačiusi tokį vaizdą, ji priėjo arčiau ir pamatė D. kakle didelę žaizdą. Ją ištiko šokas, kadangi pamatė savo sūnų D. užmuštą ir ji pradėjo šaukti, bėgioti po namus, skambino į pagalbos centrą, kiek prisimena, jos iš karto nesuprato, ką sako. Ar po jos dar kas skambino į pagalbos centrą, ji pasakyti negali, kadangi neprisimena ir nepastebėjo. Jai besiblaškant po namus, iš kaimynų parėjo jos vyras A., kuris pamatęs tokį vaizdą taip pat pradėjo rėkti, o po to abu apsikabinę verkė. Pats V. V. gulėjo lovoje, atsigulęs ant antklodės, net neužsiklojęs. Kai ji pradėjo rėkti, tai jis jai dar pasakė, kad „ko čia rėki, ateis 5 valandos ir D. atsikels lyg niekur nieko.“ Dėl ko taip pasielgė, V. V. nieko nesakė, ji pati pas jį nieko neklausė. Pirmiausiai pas juos atvyko policijos pareigūnai. Kaip pareigūnai kambaryje sulaikė V. V., ji nematė. Matė, kad V. V. kieme buvo paguldytas ant žemės. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis vyko sulaikymas ji negali pasakyti, taip pat negali pasakyti, ar jis priešinosi policijos pareigūnams. A., kiek ji matė, taip pat prie V. V. nelindo, jam smūgių nesudavė. Nakties metu ji negirdėjo V. V. vaikštant, tačiau jis visada vaikščiojo labai tyliai, duris uždarinėdavo labai tyliai bei visada pasišviesdavo žibintuvėliu, todėl ji paprasčiausiai galėjo net neišgirsti, kai V. V. ėjo naktį pasiimti kirvio iš malkinės. Dėl D. ir jos tėvo V. V. bendravimo, tai D. su juo elgėsi gražiai, jokių konfliktinių situacijų ji nepastebėjo. Kiek matydavo, tai D. elgesys buvo labai gražus su seneliu. Dėl kluone pakabinto maišo, kuris pripildytas žemių, tai šį maišą D. buvo pasikabinęs su kaimynų vaiku, nes jie užsiiminėdavo bokso pratimais, bet tai darė gal kelis kartus. D. labiau mėgo važinėtis dviračiu. Pats D. buvo švelnaus, gero charakterio, nekonfliktiškas, kiek žino, tikrai nerūkė, alkoholio nevartojo. Iš paties D. dėl senelio elgesio nusiskundimų negirdėjo, išskyrus tiek, kad skųsdavosi, jog senelis prisidaro lovoje. Daugiau jokių nusiskundimų neteko girdėti.

Nukentėjusioji S. G. parodė, kad D. K. yra jos brolis. Ji ištekėjusi ir gyvena Kauno mieste apie 7 metai, tačiau su broliu palaikė glaudžius santykius. 2014 m. spalio 19 d. ryte, gal apie 07.00 val., jos vyras pranešė, kad kažkas pas ją namuose darosi, o jai pasiteiravus, kas darosi, pasakė, kad diedukas užmušė D.. Ji į mamos namus, esančius (duomenys neskelbtini), nevažiavo, kadangi jai buvo baisu. Ji ten nenuvažiavo net tris mėnesius. Kai jai vyras pranešė apie atsitikimą namuose, ji pasiskambino savo mamai N. F. ir pasiteiravo, kas atsitiko. Su mama sunkiai sekėsi susikalbėti, kadangi nuo įvykio ją buvo ištikęs šokas, ji nuolat verkė. Mama jai pasakė, kad diedukas kirviu sukapojo D. ir paprašė, kad ji pasirūpintų laidotuvėmis. Mamos prašymu ji sutvarkė visus reikalus, susijusius su šarvojimu bei laidotuvėmis. Ji dabar tiksliai neprisimena, gal antrąją dieną po įvykio, jai mama pradėjo pasakoti kaip viskas atsitiko, tačiau ji pasakė, kad nenori apie tai nieko žinoti. Tačiau ji pasakė, kad mama kartu su D. naktį sugrįžo iš kaimynų, D. nuėjo į kambarį miegoti, o ji dar kiek pabuvusi virtuvėje, taip pat nuėjo į savo kambarį miegoti. Netrukus atėjo diedukas ir pasakė, kad pasiimtų „sūnelį“. Dėl viso šio įvykio jai labai pablogėjo sveikata, jai teko net kreiptis pas psichiatrę ir gerti išrašytus vaistus, kuriuos dar geria ir šiai dienai. Kalbant apie bendravimą D. su seneliu, gali pasakyti tiek, kad ji asmeniškai niekada nėra girdėjusi, kad D. būtų sakęs V. V. atžvilgiu, kad jį užmuš ar kitaip susidoros, taip pat niekada nematė, kad D. elgtųsi grubiai dieduko atžvilgiu. Teko girdėti, kad jie tarpusavyje apsižodžiuodavo kokiais žodžiai, tačiau ji D. sakydavo, kad jis nusileistų ir konfliktai tuo pasibaigdavo.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2014 m. spalio 18 d. apie 21.00 val., jis kartu su savo sugyventine N. F. bei jos sūnumi D. K. nuėjo pas kaimynus, kur žiūrėjo vestuvių įrašus. Vyrai vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek buvo valandų pasakyti negali, bet N. su D. išėjo namo, o jis dar pasiliko. Jis po kiek laiko taip pat parėjo namo. Kai grįžo, namo durys nebuvo užrakintos. Jis įėjo į „saliono“ kambarį. Pastebėjo, kad kambaryje, kur miegodavo V. V. ir D., degė šviesa. Jam tik spėjus nusirengti striukę, į kambarį įėjo V. V. ir išsireiškė kažkaip panašiai: „eik pasiimk savo sūnelį“. Po šių žodžių į tą kambarį nuėjo pirmiausiai jo sugyventinė N., o jis į tą kambarį išdrįso įeiti tik iš trečio karto. Įėjęs, kambaryje jis pamatė lovoje gulintį D., kuris buvo visas kruvinas, jau nebegyvas. V. V. sėdėjo tame pačiame kambaryje ir jis jam šaukė: „ką tu V. padarei“. V. V. jam nieko neatsakė. Netrukus atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Kirvis, kurį surado padėtą kibire prie krosnies, visas buvo kruvinas. Šį kirvį jam parodė pats V.. Kirvį jis išėmė iš kibiro ir nunešęs į verandą paslėpė, kadangi nenorėjo, kad jį V. paslėptų. Šis kirvis visada būdavo padėtas malkinėje. Jį dėl to įvykio ištiko šokas. Į pagalbos centrą skambino tiek jo sugyventinė, tiek jis. Jam pačiam nepavyko surinkti numerio, gal iš šoko, o N. prisiskambinti pavyko. Jis pagalbos centrui pasakė, kur įvykis, taip pat pasakė, kad išvažiuos prie pagrindinio kelio ir pasitiks pareigūnus. Jis atvažiavo automobiliu iki pagrindinio kelio, kur netrukus atvažiavo policijos pareigūnų ekipažas ir jis juos pasilydėjo iki namų. Jis pareigūnams parodė V. V. ir jie jį iš namo išnešė. Taip pat pareigūnams jis parodė vietą, kur padėjo kirvį. Kada kirvis buvo perneštas į kambarį, jis nematė, tikriausiai tai padarė pareigūnai. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos automobilis ir jį bei N. išsivežė iki (duomenys neskelbtini) ligoninės, o pareigūnai liko įvykio vietoje. Apibūdinant D. bendravimą su seneliu V., ypatingų konfliktų jis nepastebėjo. Kad D. būtų vartojęs smurtą prieš senelį, niekada to nebuvo. Pats D. buvo labai gero charakterio, jų santykiai buvo geri, jis jį buvo išmokęs vairuoti automobilį, padėdavo jam darbuose. Jo atžvilgiu D. jokių negražių žodžių nevartodavo, kaip minėjo, sutarė gerai. Aišku, kaip ir visi vaikai, jis kartais nenorėdavo atlikti jam paskirtų darbų, tačiau kiek pasiožiavęs, darbus atlikdavo. Jiems niekada neteko pyktis. Iš mokytojų nusiskundimų nebuvo, dalyvaudavo mokyklos užklasinėje veikloje, mokėsi gerai, net ir tuo metu, kai jie jį buvo metams laiko išsivežę į (duomenys neskelbtini), jis mokinosi interneto pagalba, bendraudamas su mokytojais. Laisvalaikiu jis mėgdavo žaisti krepšinį. Ar D. tą naktį buvo išėjęs iš kaimynų iki namų, tiksliai pasakyti negali, bet kiek stebėjo jį ir kaimynų vaiką E., tai jie laiką leido gretimame kambaryje.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad 2014 m. spalio 19 d., jis dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono komisariate kartu su vyresniuoju patruliu V. M. nuo 2014-10-18 19.00 val. iki 2014-10-19 07.00 val. Dirbant, apie 3.00 val., buvo gautas pranešimas iš Operatyvaus valdymo grupės, kad (duomenys neskelbtini) įvykdyta nusikalstama veika – nužudymas, tai yra užkapojo vaiką. Jis ir V. M. nuvyko į įvykio vietą. Tuo metu įvykio vietoje kitų pareigūnų ir medikų nebuvo. Iki sodybos juos atsilydėjo vyriškis, kaip vėliau išsiaiškino tai A. B.. Atvykus prie sodybos, vyriškis pirmas įbėgo į namą, o jie abu įbėgo paskui jį. Namo viduje, V. M. pasiteiravo, kur jis ir vyriškis iš virtuvės nusivedė juos į kambarį ir parodė į vyriškį, gulintį lovoje, nurodydamas „šitas“. Vyriškio, kaip buvo nustatyta V. V., buvo pareikalauta keltis iš lovos, tačiau jis jų reikalavimo nevykdė, todėl buvo panaudotos specialiosios priemonės, tai yra buvo surakintos įtariamojo rankos ir jam vis vien nelipant iš lovos, V. V. buvo jėga ištrauktas iš lovos ir išneštas į lauką, kur jį paguldė ant žemės. Iš namo išvedę V. V., jis ir V. M., grįžo į namo vidų, kur šaukdama bėgiojo nužudytojo vaiko motina N. F. ir jos sugyventinis A. B.. Namo viduje A. B. koridoriuje parodė pintinėje įdėtą kirvį, sakydamas, kad „šituo jis nužudė ir jį reikia tuo pačiu kirviu užmušti“. Kaip suprato, šį kirvį A. B. buvo čia atnešęs. Sulaukus momento, kai A. B. nebuvo koridoriuje, V. M. užsidėjęs pirštinę paėmė kirvį ir pernešė jį į kambarį, kur jį padėjo prie senelio lovos ir uždengė, kad šio kirvio, apimtas šoko, nepanaudotų A. B.. Ant paties kirvio matėsi kraujas, tai yra ant ašmenų ir penties, taip pat ant rankenos. Kai name buvę žmonės šiek tiek aprimo, jis nuėjo į kambarį, kuriame buvo nužudytasis vaikas. Vaikas gulėjo ant nugaros, rankos sudėtos priekyje. Jis paėmė nuo senelio lovos antklodę ir ja uždengė vaiko kūną bei kraują. Būnant įvykio vietoje, jam paskambino Alytaus AVPK budėtojas, kuriam jis paaiškino aplinkybes ir paprašė iškviesti greitąją. Atvykus greitosios pagalbos automobiliui, paprašė, kad medikai vežtųsi su savimi nužudyto vaiko mamą ir jos sugyventinį, kadangi akivaizdžiai matėsi, kad jie yra ištikti šoko. Medikai nužudytojo neapžiūrėjo. Išvykus medikams ir išsivežus nužudytojo motiną ir jos sugyventinį, jis atvedė senelį V. V. iki koridoriaus ir pasodino ant lovos. Sėdint koridoriuje, jis pas V. V. pasiteiravo, ar jis žino, ką padarė. Jis pasakė, kad žino, kad nužudė anūką. Jis pasiteiravo, kaip jis tai padarė, senelis paaiškino, kad jis palaukė kol visi užmigs, jis nuėjo iki malkinės, pasiėmė kirvį ir juo užkapojo anūką. Jis paklausė, kiek kartų jis smogė, tai jis pasakė, kad tris kartus. V. V. aiškino, kad su juo anūkas negražiai elgdavosi, tai yra jį užgauliodavo, žemindavo, negražiai vadindavo, tačiau paklaustas, ar jį anūkas mušė, jis sakė, kad anūkas jo nemušė. V. V. taip pat aiškino, kad jo kraujagyslės labai aukštai, tai jiems nėra ko pergyventi, kad ant jo rankų kraujas, nes tuo metu, kai jis jų reikalavimų nevykdė ir jam buvo uždėti antrankiai, tai susižalojo jo rankos ir bėgo kraujas. Tada jis pasiūlė V. V. nusiplauti rankas, jis sutiko. Jie nuėmė jam antrankius ir leido nusiprausti rankas bei ant rankų uždėjo rankšluostį, kad uždengti sužalojimus. V. V. prausiantis, atvyko Alytaus AVPK operatyvinė grupė, ir jų nurodymu jie V. V. pristatė į Alytaus AVPK budėtojų dalį.

Liudytojas V. M. davė analogiškus parodymus.

Liudytoja R. P. parodė, kad 2014 m. spalio 18 d., gal apie 19.00 val., pas juos į namus atėjo kaimynai N. F., A. B. ir D. K.. Suaugusieji sėdėjo viename kambaryje, o gretimame kambaryje D. ir E. pastoviai žaidė. Kadangi ji sėdėjo priešais duris į vaikų kambarį, tai juos visada matė. Dar tik atėjus kaimynams, buvo įjunginėjamas vaizdo grotuvas, tai yra ruošėsi žiūrėti jos sūnaus vestuvių vaizdo įrašą. Tada A. B. pasakė, kad pamiršo pasiimti akinius, tai D. ir E. nubėgo iki jų namų ir atnešė A. akinius. Vaikai išėję užtruko labai trumpai, tai yra tik nubėgo ir tuoj pat grįžo. Jie tada visi žiūrėjo televizorių ir vaikai daugiau niekur ilgesniam laikui nebuvo išėję. Tarpe tarp 00.30 val. ir 01.00 val. N. F. su sūnumi D. K. išėjo namo. N. minėjo, kad jai reikia dar marinuoti mišraines. Jie dar kalbino, kad ji pabūtų, tačiau ji pasakė, kad jau jai reikia eiti ir išėjo. A. namo išėjo tarp 02.30 val. ir 03.00 val., tiksliai laiko nurodyti negali. Ryte 05.00 val., jai į telefoną paskambino A. B. ir pasakė, kad atbėkit – nelaimė. Ji su vyru V. P. kartu nuėjo iki A. ir N. namų, kur jiems A. papasakojo, kad kai jis parėjo namo, nuėjo tiesiai į savo kambarį ir jau pradėjo rengtis drabužius, kai į kambarį įėjo V. ir pasakė „pasiimki savo sūnų“, ir jie tada nubėgo į kambarį, kuriame miegojo D. ir senelis V. bei pamatė, kad D. užmuštas ir visas kraujuose.

Liudytojas E. P. parodė, kad 2014 m. spalio 18 d., apie 18.30 val., pas juos į namus atėjo kaimynai, tai yra jo draugas D. K. ir jo tėvai - N. ir A.. Jie su D. sėdėjo atskirame kambaryje nuo suaugusiųjų, jie žaidė kompiuteriu. Durys į jų kambarį visą laiką buvo atidarytos. Kadangi buvo žiūrimas vaizdo įrašas, tai A. prisiminė, kad nepasiėmė akinių ir paprašė D., kad jis nueitų iki namų ir atneštų jo akinius. Jis išėjo kartu su D. iki jo namų. Kai atėjo prie namo, D. pasibeldė į duris. Gal po kokių 5 minučių atėjo D. senelis V., kuris durų niekaip neatrakino. Tada pasakė, kad eina atsinešti prožektorių. Kai senelis atrakino duris, tai D. nuėjo į kitą kambarį ir paėmė A. akinius. Jie abu išėjo. Kai senelis norėjo atrakinti duris, tai D. tuo pačiu metu kelis kartus pajudino rankeną, norėdamas įsitikinti, gal jau netyčia duris senelis atrakino. Kai įėjo D. į namo vidų, jis pasiliko prie lauko durų, tačiau tarp D. ir senelio jokio konflikto nebuvo. Name D. užtruko labai trumpai ir jie nubėgo atgal iki jo namų. Daugiau su D. jie tą vakarą iki D. namų nebuvo parėję. Visą laiką leido jo namuose, prie kompiuterio. Gal apie 01.00 val. D. su savo mama išėjo namo. A. dar liko jų namuose. Su D. jis bendravo. D. buvo labai draugiškas, nebuvo linkęs į konfliktus, tarpusavyje jie taip pat niekada nebuvo susipykę. Kiek jis žino, tai D. padėdavo namuose, seneliui paduodavo valgyti, tvarkėsi kambarius. Jam pačiam niekada neteko matyti konfliktų tarp D. ir senelio. D. niekada nesiskųsdavo seneliu. Jis su D. buvo jo namuose kluone pasikabinę maišą su smėliu. Jie čia užsiminėdavo bokso pratimais. Niekada neteko girdėti, kad D. būtų sakęs kažką panašaus, kad jo senelis kaip bokso kriaušė.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2014 m. spalio 18 d., gal kažkur panašiai apie 19.00 val., pas juos į namus atėjo jų kaimynai N. F., A. B. ir D. K.. Jie suaugusieji ruošėsi žiūrėti jų sūnaus vestuvių vaizdo įrašą, o vaikai buvo gretimame kambaryje ir žaidė kompiuteriu. Dar tik pradėjus žiūrėti vaizdo įrašą, A. apsižiūrėjo, kad neturi akinių ir pas D. paprašė akinius iš namų atnešti. Su D. kartu išėjo ir jų sūnus E. Vaikai išėję užtruko neilgai, netrukus grįžo ir padavė akinius. Jie visi žiūrėjo televizorių, vaikai žaidė kambaryje kompiuteriu, taip pat prieidavo pasižiūrėti filmą. Maždaug apie 01.00 val. N. su D. išėjo namo. N. dar minėjo, kad jai reikia konservuoti mišrainę. A. dar pasiliko pasibendrauti. Jis namo išėjo tarp 2.30 val. ir 3.00 val. Arvydui išėjus, jie taip pat nuėjo miegoti. Maždaug buvo apie 04.30 val. ar 05.00 val., jis išgirdo skambinant į žmonos telefoną. Skambino A.. Jis atsiliepė į skambutį ir A. pasakė, kad „V., atsitiko nelaimė, D. nėra“. Jis iš pradžių nesuprato ir kartu su savo žmona Rita nubėgo iki kaimynų namų. Kai atbėgo, A. pasakė, kad senelis užkapojo miegantį D.. Tuo metu jau nei policijos, nei D. kūno nebebuvo. Jis kambaryje matė kruviną lovą, kurioje miegodavo D.. Bendraudamas su V. jokių nusiskundimų dėl anūko negirdėjo. Jo sūnus E. bendravo su D., todėl jam dažnai teko bendrauti ir su pačiu D.. D. charakterizuoja teigiamai, kadangi jis visuomet padėdavo kai tik reikėdavo pagalbos, įžeidžiančio elgesio niekada neteko matyti, buvo labai paslaugus vaikas. Jis buvo vyresnis už jo sūnų, tačiau jie labai gražiai bendraudavo. D. niekada nematė rūkančio, niekada nematė išgėrusio, tėvai niekada nesiskundė jo elgesiu.

2014-10-19 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur gyvena N. F. ir A. B.. Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas sodybos gyvenamasis namas, kurio kambaryje rastas ir paimtas kirvis su kraujo dėmėmis, taip pat rastas ir apžiūrėtas D. K. lavonas, kurio kakle ir galvoje rasti kirstiniai sužalojimai (t. 1, b. l. 12 - 21).

1. Pil. D. K. mirtis įvyko dėl dauginių kirstinių galvos ir kaklo srities sužalojimų bei dauginių muštinių galvos srities sužalojimų su kaukolės skliauto ir pamato bei veido kaulų pažeidimu, trachėjos ir kaklo kraujagyslių pažeidimu, įvykus nukraujavimui į išorę. Į tai nurodo autopsijos duomenys.

2. Pil. D. K. mirtis galėjo įvykti prieš 2 - 3 paras iki jo lavono autopsijos momento 2014-10-21 11.00 vai. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatyti lavoniniai reiškiniai. Nustatyti tikslesnį mirties laiką, nesant duomenų apie lavoninių reiškinių išsivystymo laipsnį lavono apžiūros įvykio vietoje metu, nėra galimybės.

3. Pil. D. K. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.

4. Pil. D. K. lavone rasta kirstinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, kaktos dešinės pusės -dešinio smilkinio srityje, pakaušio kairėje pusėje ir kaklo dešinėje pusėje, kraujosruva dešinės akiduobės minkštuosiuose audiniuose, kraujosruva dešiniame smilkininiame raumenyje; kirstinis dešinio galvos sukamojo, dešiniųjų mentinio paliežuvinio ir krūtininio paliežuvinių raumenų pažeidimas, kirstinis dešinės bendrosios miego arterijos ir dešinės vidinės jungo venos pažeidimas, kirstinis trachėjos pažeidimas, kaklinių VI ir VII stuburo slankstelių kūnų priekinių paviršių kaulinių plokštelių kirstiniai pažeidimai; kraujosruvos po nugaros smegenų kaklinės dalies dangalais, dešinio skruostikaulio lanko ir kūno lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių lūžimai, dešinio momenkaulio - dešinio smilkinkaulio žvyno - kaktikaulio dešinės pusės daugiaskeveldrinis lūžimas, kaukolės pamato kaulų daugiaskeveldriniai lūžimai dešinės pusės priekinės ir vidurinės daubų srityje bei kairės pusės priekinės, daubos srityje, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimai kaukolės pamato dešinės pusės priekinės ir vidurinės daubų srityje, kraujosruvos po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinės kaktinės ir dešinės smilkininės skilčių išgaubtųjų ir apatinių paviršių srityje padaryta mažiausiai 10 trauminių poveikių aštriu, kertančio tipo, žalojančiu daiktu pasėkoje, neužilgo iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Pil. D. K. lavone taip pat rasta muštinės žaizdos nosies nugarėlės srityje, kaktos kairėje pusėje, dešinio smilkinio srityje, kairio momens srityje, viršugalvio kairėje pusėje ir pakaušio kairėje pusėje; kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje ir kairiame skruoste, odos nubrozdinimai dešinės akies vokų - dešinio skruosto srityje, nosies kaulų skeveldrinis lūžimas padaryta mažiausiai 8 trauminių poveikių kietu buku ar bukabriauniu žalojančiu daiktu pasėkoje, neužilgo iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi.

5. Nuo sužalojimų padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti kelių - keliolikos minučių laiko tarpas.

2015-02-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio papildoma specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip aštrus, kertančio tipo, žalojantis daiktas, o taip pat kaip kietas bukas ar bukabriaunis žalojantis daiktas, todėl neatmetama kirstinių sužalojimų galvos ir kaklo srityje bei muštinių sužalojimų galvos srityje padarymo galimybė veikiant tyrimui pateiktu kirviu.

Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra (t. 1, b. l. 44 - 47).