Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-01-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-69-497/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-01-20
Bylos Nr.
eAN2-69-497/2026
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00061-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Cininas
Pažeidėjas
L. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-69-497/2026Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00061-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,sekretoriaujant Kristinai Krikštanei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam L. T.,konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ vadovui B. V.,

Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) atstovei Ingai Poškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. ir konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ atstovo B. V. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. atstovės advokato padėjėjos G. P. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9236-2025 atmestas, skundžiamas nutarimas patikslintas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9236-2025 L. T. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje dėl to, kad jis 2025 m. rugpjūčio 29 d. 12.14 val. kelyje Naujoji Akmenė – Venta, 2,000 km, vairavo transporto priemonę „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei tempė priekabą, neturėdamas teisės vairuoti šio transporto priemonių junginio, kai asmeniui specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Už šio nusižengimo padarymą L. T. paskirta 1000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui ir transporto priemonių – krovininio automobilio „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“ konfiskavimas.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. T. ir jo atstovė advokato padėjėja G. P. nesutikdami su Institucijos nutarimu pateikė skundą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams prašydami nekonfiskuoti automobilio ir priekabos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. spalio 30 d. nutartimi L. T. skundo netenkino, patikslino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 12 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-9236-2025, dalyje dėl turto konfiskavimo ir nurodė, kad transporto priemonės: automobilis „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojamos ANK 29 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 4 dalies 4 punkto pagrindu.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, L. T. ir UAB „E.“, kuriam nuspręsta taikyti turto konfiskavimą, atstovas, dėl 2025 m. spalio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties pateikė skundus Šiaulių apygardos teismui. Šie skundai, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. prašo pakeisti 2025 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių AVPK administracinių nusižengimų skyriaus nutarimo ir 2025 m. spalio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties dalis, kuriomis L. T. paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto (krovininio automobilio „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas ir vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, taikyti administracinio poveikio priemonę konfiskuotino turto – krovininio automobilio „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 4000 Eur išieškojimą. Netenkinus prašymo, pakeisti 2025 m rugsėjo 12 d. Šiaulių AVPK administracinių nusižengimų skyriaus nutarimo ir 2025 m. spalio 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarties dalis, kuriomis L. T. paskirta administracinio poveikio priemonė – daikto konfiskavimas ir taikyti administracinio poveikio priemonę daikto – automobilio „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

5.1. Nurodo, kad Institucijos nutarime nebuvo vadovaujamasi teismų formuojama praktika, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš ANK 29 straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-489/2022, e2AT-87-976/2022). Institucijos nutarime nebuvo nurodoma kokiu konkrečiu ANK 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu punktu/sąlyga vadovaujamasi skiriant turto konfiskavimą. Pirmosios instancijos teismas patikslino nutarimą nurodant, kad automobilis ir priekaba konfiskuojami vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, ir 4 dalies 4 punktu. Tokį patikslinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo ANK 635 straipsnio 3 dalimi, tačiau minėta nuostata numato galimybę pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį. ANK 29 straipsnis, kurį pirmosios instancijos teismas ne patikslino, o papildė, kadangi jis apskritai nebuvo nurodytas, nėra kvalifikuojantis administracinę atsakomybę, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą patikslino neteisėtai, kadangi ANK 635 straipsnio 3 dalis tokios galimybės nenumato.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į aplinkybę, kad minėtas turtas priklauso juridiniam asmeniui ir tik deklaratyviai konstatavo, kad jis pats prisiėmė riziką naudoti įmonės transportą žinodamas, jog gali grėsti turto konfiskavimas. Tai yra iš esmės vienintelis argumentas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl aplinkybės, jog jis nebėra juridinio asmens, kuriam priklauso konfiskuotas turtas, vadovas. Tokia paviršutiniška pirmosios instancijos teismo motyvacija nelaikytina patvirtinančia turto konfiskavimo teisėtumą, juo labiau jog pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir į suinteresuoto asmens žalą, kurią jis patirs dėl prarasto turto.

5.3. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, todėl nagrinėjamu atveju šioje byloje aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, pateiktas 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-788/2023. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020).

5.4. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis) atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, Nr. 2AT-8-976/2018).

5.5. Nagrinėjamu atveju automobilio ir priekabos konfiskavimas natūra laikytinas pertekline administracinio poveikio priemone, kadangi būtent transporto priemonės konfiskavimu yra siekiama, kad ateityje asmuo šios transporto priemonės nepanaudotų ir toliau darant administracinius nusižengimus. Jis net norėdamas nebeturėtų galimybės panaudoti automobilio ir priekabos, kadangi jis nebevadovauja juridiniam asmeniui, kuriam priklauso konfiskuotas turtas, jame nedirba bei neturi jokio priėjimo prie šio juridinio asmens nuosavybės teise valdomų transporto priemonių ar kito turto. Nurodytų aplinkybių ir apskritai administracinės poveikio priemonės skyrimo tikslų pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Institucija, skirdama L. T. administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės ir priekabos konfiskavimą, nepažeidė proporcingumo principo. Minėta išvada nutartyje motyvuojama išimtinai jo praeityje padarytais pažeidimais. Skirdamas administracinio poveikio priemones, teismas turi pareigą vertinti visas reikšmingas aplinkybes, tuo tarpu nutartyje išimtinai dėstomos jį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jo padarytas pažeidimas buvo nulemtas impulsyvumo, visgi jo neginčijant, pažymėtina ir tai, kad jo padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio. Jis turi didelį vairavimo stažą ir vairavimu niekam nesukėlė pavojaus ar grėsmės, o tokios aplinkybės, kai asmuo ANK 424 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą padaro laikantis Kelių eismo taisyklių, nesukeliant jokių pavojingų padarinių, nesutrikdant kitų eismo dalyvių bei vairuodamas techniškai tvarkingas ir apdraustas transporto priemones, vertinamos kaip rodančios mažesnį administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-190-417/2025).

5.7. Nutartyje taip pat nurodoma, kad iki šiol taikytos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nesulaikė L. T. nuo analogiškų nusižengimų darymo, todėl spręstina, kad tik paskyrus transporto priemonės konfiskavimą jis bus atgrasytas nuo administracinių nusižengimų darymo ir tinkamai nubaustas. Tačiau jo atžvilgiu paskyrus ne turto konfiskavimą natūra, o turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, jis neliks nenubaustas, nes tai nėra švelnesnė ar kitaip jo teisinę padėtį palengvinanti administracinio poveikio priemonė. Nors pagal ANK 424 straipsnio 8 dalį, už ANK 424 straipsnio 5 dalyje įtvirtiną pažeidimą transporto priemonės konfiskavimas nėra taikomas imperatyviai, jis neginčija, jog egzistuoja teorinis pagrindas jo atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą, tačiau atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, iš jo turėtų būti išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma (ANK 29 straipsnio 5 dalis) – 4000 Eur. Nors jis nėra atlikęs privataus turto (automobilio ir priekabos) vertinimo, visgi pagrįstai manytina, kad šio turto vertė gali siekti daugiau nei 20 000 Eur, o tokios sumos išieškojimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Tokia administracinio poveikio priemonė sukeltų žymiai didesnes neigiamas turtines pasekmes, negu siekiama tinkamu administracinės atsakomybės realizavimu ir atliktų ne prevencinę atgrasymo funkciją, bet nubaudimo funkciją, o turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas negali būti prilyginamas bausmei.

Šalies argumentai

6. Skundu UAB „E.“ atstovas B. V. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių 2025 m. spalio 30 d. nutartį bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir neskirti L. T. automobilio „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, o paskirti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą ir grąžinti automobilį „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabą, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtam savininkui UAB „E.”.

6.1. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad transporto priemonės priklauso ne pažeidėjui, o suinteresuotam asmeniui. Vien tai, kad L. T. vairavo transporto priemonę, priklausančią įmonei UAB ,,E.“, kurioje jis užėmė vadovo pareigas, nesudaro pagrindo konstatuoti neginčijamą išvadą, kad tokiu būdu nėra pernelyg pažeidžiamos su pažeidimu nesusijusio juridinio asmens teisės. Nors formaliai pažeidimo metu L. T. užėmė direktoriaus pareigas UAB „E.“, tačiau vien tai savaime nesudaro teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemones, kadangi pažeidimas buvo padarytas su ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančiu turtu. UAB ir jos vadovas yra atskiri teisinių santykių subjektai, todėl faktas, kad L. T. pažeidimo metu buvo suinteresuoto asmens vadovas, savaime nereiškia, jog įmonės turtas (transporto priemonės) gali būti prilyginamas jam nuosavybės teise priklausančiam turtui.

6.2. Nors neginčijama, kad išimtiniais atvejais gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau tokie atvejai turi būti itin kruopščiai įvertinti tiek teisėtumo, tiek proporcingumo principo aspektais, o taip pat nustatytas teisėtas pagrindas, ko nepadarė teismas. Ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas taikomas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas (ANK 29 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis).

6.3. Nutartyje nurodoma, kad transporto priemonių konfiskavimas paskirtas vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, kuriame nurodoma, kad gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan,), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės nebuvo perleistos, jos priklausė suinteresuotam asmeniui dar iki nagrinėjamo pažeidimo. Teismas šia nuostata vadovaujasi formaliai, konstatuodamas, kad vien aplinkybė, jog L. T. buvo juridinio asmens, kuriam priklauso Transporto priemonės vadovas, sudaro pagrindą konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtą nuostatą, kadangi turtas – transporto priemonės – nebuvo perleistos juridiniam asmeniui, jos buvo įgytos iki pažeidimo, teisėtai bei sąžiningai juridinio asmens veiklai vykdyti ir buvo intensyviai naudojamos kaip viena iš daugiausiai pajamų generuojanti transporto priemonė, t. y., suinteresuotas asmuo yra ne tik formalus, bet ir faktinis transporto priemonių savininkas ir naudotojas.

6.4. Iš esmės nurodyta pozicija dėl turto perleidimo dėstoma ir teismų praktikoje. Panašioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, Lietuvos Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandori. Nagrinėjamu atveju automobilis „Chrysler Grand Voyager“ nuosavybės teise priklauso administracinį nusižengimą padariusio V. K. motinai I. K., tačiau byloje nėra jokiu duomenų, kad šis daiktas jai buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui. Iš teismų sprendimų bei byloje esančio registracijos liudijimo matyti, kad automobilio savininkė yra I. K., registracijos liudijimas išduotas 2015 m. vasario 20 d., t. y. likus dvejiems metams iki pažeidimo padarymo, taigi, automobilis tiek prieš pažeidimą, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė V. K. motinai I. K.. Taigi vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą (2018 m. vasario 13 d. LAT nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-976/2018). Taigi kaip jau minėta, ir šiuo atveju, transporto priemonės nebuvo perleistos, kadangi jos buvo suinteresuoto asmens nuosavybėje tiek iki pažeidimo, tiek po jo, o administracinio nusižengimo byloje nėra tą paneigiančių duomenų.

6.5. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kadangi vien formalus vadovavimas bendrovei, savaime neginčijamai nepatvirtina minėto teisinio pagrindo egzistavimo. Tuo tarpu Institucija nutarime teisinio pagrindo apskritai nenurodė. Nenustačius teisinio pagrindo, numatyto ANK 29 straipsnio 4 dalyje, nėra ir teisinio pagrindo konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą. Dar daugiau, Teismas visiškai neatsižvelgė į suinteresuoto asmens teisėtus interesus, o proporcingumo principą išimtinai motyvavo L. T. praeityje padarytais nusižengimais, neatsižvelgiant į kitas egzistuojančias aplinkybes, turinčias reikšmės administracinio poveikio priemonės proporcingumui.

6.6. Transporto priemonė, kaip junginys, yra viena iš nedaugelio suinteresuoto asmens valdomų transporto priemonių generuojančių stabilias pajamas. Suinteresuotas asmuo jau vien dėl šios bylos nagrinėjimo prarado pajamų, neturėdama teisės naudoti jam priklausantį turtą, tuo tarpu tokio turto konfiskavimas neabejotinai paveiks bendrovės veiklą ir gaunamas pajamas. Tokiu būdu bus sukuriami ne nepatogumai, bet reali žala bendrovei dėl prarasto turto ir negautų pajamų. Nepaisant to, kad bendrovė turi teorinę galimybę reikalauti žalos atlyginimo iš L. T., tačiau tokie procesai pareikalaus laiko ir finansinių išteklių bei net ir tuo atveju nėra garantuojamas teigiamas rezultatas, kas suponuoja prielaidą apie galimą dar didesnę žalą.

6.7. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju jei bus taikomas transporto priemonių konfiskavimas, didžiausias teisines pasekmes pajaus ne pažeidimą padaręs asmuo, o būtent suinteresuotas asmuo. Tuo atveju, jei suinteresuotas asmuo nereikalaus žalos iš L. T. teisminiu keliu, kadangi tai ilgai trunkantis ir brangus procesas, susidaro situacija, jog pažeidėjas faktiškai gaus tik baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, tuo tarpu suinteresuotas asmuo praras pajamas generuojantį turtą ir patirs nuostolius tiek dėl žalos, tiek dėl negautų pajamų. Kaip yra žinoma, po aptariamo pažeidimo, L. T. nebevadovauja UAB „E.“, taigi faktiškai, turto konfiskavimas jam jokių pasekmių nesukelia, nes jis niekaip nebėra susijęs su minėta bendrove. Konfiskavus transporto priemones iš esmės susidarys situacija jog L. T. liks nenubaustas, kadangi turto konfiskavimo pastarasis „nepajaus“, o tokia situacija laikytina neatitinkančia teisingumo ir proporcingumo principo tiek nuobaudos siekiamų tikslų, tiek suinteresuoto asmens teisėtų interesų kontekste.

Šalies argumentai

6.8. Transporto priemonių konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra neproporcinga ir neteisinga, kadangi ja nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai L. T. atžvilgiu, o suinteresuoto asmens teisės bus suvaržytos daugiau ne reikalinga teisėtų tikslų pasiekimui, atsižvelgiant į patirtą žalą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal ANK 29 straipsnio 5 dalis, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinus tai, kad nėra teisinio pagrindo konfiskuoti transporto priemones natūra, iš L. T. turėtų būti išieškota transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma.

7. Atsiliepimais į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. T. ir konfiskuotinos transporto priemonės savininko UAB „E.“ atstovo B. V. apeliacinius skundus Institucija prašo apeliacinių skundų netenkinti ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-106-853/2025 palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

7.1. Nurodoma, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos G. P. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės ir UAB „E.“ atstovo direktoriaus B. V. nurodytas faktines aplinkybes teisme ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. įgaliotos atstovės advokato padėjėjos G. P. skundo netenkino, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

8. Kaip teisingai buvo konstatuota, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir teisme, ir policijos įstaigoje, šiuo atveju, tą pačią transporto priemonę „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „E.“, L. T., būdamas UAB „E.“ vadovu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairavo jau 4 kartą, 3 iš jų pakartotinai, tai yra būdamas įmonės, kuriai priklauso vairuota transporto priemonė su priekaba, vadovu, ir žinodamas, kad dėl pakartotinio įmonei priklausančios transporto priemonės su priekaba vairavimo gali būti konfiskuotos jo vadovaujamai įmonei priklausančios transporto priemonės, ir vėl vairavo šių transporto priemonių junginį, suponuodamas aplinkybes, numatytas ANK 29 straipsnio 4 dalies 5 punkte, suteikiančias teisę konfiskuoti ir vadovaujamai įmonei priklausančią transporto priemonę. Pažymėtina, kad prieš tai administracinėn atsakomybėn patrauktam L. T. taikytų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, nes jis ir toliau vairavo transporto priemones, darydamas šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai jam buvo paskirtos ne tik baudos, bet ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Atsižvelgiant į tai, administracinės poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, paskyrimas buvo pagrįsta, teisėta bei proporcinga valstybės prievartos priemonė, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

9. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. nesutiko su VšĮ „Emprekis“ nustatyta transporto priemonės verte, nurodė, kad transporto priemonės vertė yra apie 25 000 tūkstančius, gali pateikti tai patvirtinančius duomenis. Atsiprašė dėl šio įvykio, komercinis transportas turėtų būti atskirtas nuo fizinio asmens nusižengimo, todėl nemato pagrindo konfiskuoti jį. Jis sutinka, kad iš jo būtų konfiskuota suma. Be to, jis turės atlyginti žalą įmonei. Dėl aikštelės, jis prašė nevežti ten transporto priemonės, jos saugojimas šiuo metu jiems jau kainuoja 2500 Eur, o transporto priemonė patirią žalą – ji nebevažiuojanti, padangos sukeistos, išsproginėjusios. Jis važiavo neturėdamas tokios teisės, tačiau niekas nenukentėjo, automobilis ir jo dokumentai tvarkingi buvo.

Konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ atstovas B. V. taip pat prašė nekonfiskuoti iš įmonės turto, su kuriuo fizinis asmuo padarė nusižengimą. Prašo bausti asmenį, kuris padarė nusižengimą. Iš savo pusės pažada, kad šis asmuo daugiau niekada neturės prieigos prie įmonei priklausančio turto. Transporto priemonė yra specialiai paruošta, jos vertė yra apie 25 tūkstančius kartu su priekaba ir jos paruošimu. Valstybė turi daugiau priemonių išsireikalauti skolas, nei jis kaip įmonės vadovas. Prašoma grąžinti transporto priemonę teisėtą savininkui. Priėmus priešingą sprendimą finansinė našta būtų perkelta trečiajam asmeniui.

Institucijos atstovė prašė apeliacinius skundus atmesti, išieškoti transporto priemonės vertę tik tuo atveju, jeigu bus atliktas individualus transporto priemonės vertės įvertinimas.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. ir konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ atstovo B. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

10. ANK 652 straipsnio 1 dalies pagrindu apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir nutarto konfiskuoti turto savininkas apeliaciniais skundais prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį – netaikyti turto – transporto priemonių „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini)– konfiskavimo natūra ir transporto priemones grąžinti savininkui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. prašo netenkinus pirmojo prašymo (vietoj transporto priemonių konfiskavimo natūra, konfiskuoti dalį vertės – 4000 Eur) tenkinti alternatyvų prašymą ir konfiskuoti tik transporto priemonę „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu taip pat gautas prašymas grąžinti transporto priemones savininkui UAB „E.“.

11. Apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant skundą, buvo papildomai gauti duomenys, kurie nebuvo pateikti į administracinio nusižengimo bylą ir kurie nebuvo išsireikalauti pirmosios instancijos teisme, jie buvo prijungti prie bylos medžiagos:

11.1. duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, taip pat juridinių asmenų registro, SODROS;

11.2. duomenys iš VšĮ „Emprekis“ gautos pažymos apie vidutinę transporto priemonių kaina Lietuvoje („Iveco Daily“ kaina su PVM 4340 Eur, priekabos „Veldhuizen“ kaina su PVM 3590 Eur);

11.3. duomenys iš VĮ Regitra apie transporto priemonių savininką.

12. Nagrinėjamu atveju L. T. Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo nubaustas 1000 Eur bauda ir jam paskirtos administracinio poveikio priemonės: teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesių terminui ir transporto priemonių – krovininio automobilio „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), ir priekabos, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančių UAB „E.“ konfiskavimas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. 12.14 val. kelyje Naujoji Akmenė – Venta, 2,000 km, vairavo transporto priemonę „Iveco“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei tempė priekabą, neturėdamas teisės vairuoti šio transporto priemonių junginio, kai asmeniui specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo skundą, priėmė sprendimą skundą atmesti, patikslinti nutarimą, kad automobilis ir priekaba konfiskuojami vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, ir 4 dalies 4 punktu, kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka tik iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

13. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 3 (vairavimas neturint teisės) ar 4 dalyje (vairavimas, kai teisė yra atimta) nurodyti veiksmai, padaryti pakartotinai arba asmens, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 423 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą arba kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui už šio kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, 420 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šio nusižengimo sankcijoje numatyta galimybė skirti administracinę nuobaudą – baudą nuo 800 Eur iki 1000 Eur dydžio. ANK 424 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

14. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek konfiskuotino turto savininko atstovas apeliaciniais skundais neginčija to, kad L. T. padarė ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundu sutinkama ir su tuo, kad už šio nusižengimo padarymą L. T. pagrįstai taikoma administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Tačiau nesutinkama, kad transporto priemonė būtų konfiskuota natūra, prašoma vadovaujantis proporcingumo principu konfiskuoti dalį transporto priemonių vertės. Toks prašymas yra motyvuojamas tuo, kad transporto priemonė priklauso juridiniam asmeniui, kurio atsakomybė yra atskirta nuo fizinio asmens atsakomybės, transporto priemonių konfiskavimo natūra atveju žalą patirtų įmonė, o ne nusižengimą padaręs asmuo.

15. Su tokiais skundo argumentais sutinkama tik iš dalies, nurodant, kad bendroji taisyklė yra, kad konfiskuojamas natūra gali būti tas turtas, kuris priklauso administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, tačiau įstatyme šiai nuostatai numatytos išimtys. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

16. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šioje dalyje numatytus ANK pažeidimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios sąlygos yra alternatyvios, todėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija arba teismas turi nustatyti bent vieną iš aukščiau įvardintų sąlygų, taip pat pateikti šios sąlygos taikymo motyvus.

17. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad šioje administracinio nusižengimo byloje transporto priemonė „Iveco Daily“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Šiame kontekste pasisakytina, kad priešingai nei „Iveco Daily“, priekaba valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurią yra nutarta konfiskuoti, aukštesniojo teismo vertinimu nėra administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Tai, kad nusižengimo padarymo, t. y. vairavimo neturint tokios teisės metu, buvo važiuojama transporto priemonių junginiu, nesudaro pagrindo teigti, jog visas junginys yra konfiskuotinas kaip nusižengimo priemonė. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, priekaba yra laikoma transporto priemone, tačiau ji nėra savaeigė transporto priemonė ir L. T. inkriminuojamo nusižengimo padarymas su šia transporto priemone neįmanomas. Be to įstatymas numato vienos, bet ne kelių transporto priemonių konfiskavimo galimybę. Todėl spręstina, kad priekaba negali būti konfiskuojama šio straipsnio pagrindu dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje padaryto pažeidimo ir turi būti grąžinama savininkui UAB „E.“.

18. Kita vertus, pagrindas konfiskuoti transporto priemonę „Iveco Daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia apeliantai, yra, nors ir ne tas, kurį nustatė apylinkės teismas. Iš administracinio nusižengimo medžiagos aplinkybių matyti, kad taikytinas ne ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktas, o ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kadangi, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pati transporto priemonė po nusižengimo padarymo nebuvo niekam perleista. Transporto priemonė „Iveco Daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) jau nuo 2020 m. priklauso UAB „E.“. Nors po nusižengimo padarymo pasikeitė šios įmonės vadovas, tačiau pačios transporto priemonės savininkas liko tas pats. Vis dėl to, kaip jau minėta, egzistuoja įstatyme numatyta sąlyga, leidžianti konfiskuoti tretiesiems asmenims priklausantį turtą – perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad nors motyvuojant turto konfiskavimą vadovaujamasi ANK 29 straipsnio 4 dalies 4 punktu, motyvai atitinka būtent ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlygą. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad nusižengimo padarymo metu L. T., būdamas įmonės vadovas, naudojosi įmonės automobiliu bei priekaba, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti. Asmuo pats prisiėmė riziką naudoti įmonės transportą žinodamas, jog gali grėsti turto konfiskavimas, todėl teismo vertinimu nesutiktina su pareiškėjo pozicija, jog turtas neturėtų būti konfiskuotinas, kadangi šiuo metu neina vadovo pareigų. Apygardos teismas sutinka su šiais apylinkės teismo motyvais.

19. Iš administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „E.“ vadovas buvo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. T.. Taigi, juridinio asmens vadovas ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutampa. Įvertinus šias aplinkybes, L. T., būdamas UAB „E.“ vadovu, įvykio metu pats naudodamasis įmonei priklausančiu turtu – automobiliu, negalėjo nežinoti, kad automobilį jis vairuoja neturėdamas tokios teisės ir tokiu būdu daro administracinį nusižengimą. Remiantis nurodytu, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo – teisinio pagrindo ir nurodytina, kad transporto priemonė „Iveco Daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotina vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktu.

20. L. T. apeliaciniu skundu nurodo, kad apylinkės teismas, nurodydamas konkrečią sąlygą, leidžiančią konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, kas nebuvo padaryta Institucijos nutarime, tai padarė neteisėtai. Aukštesnysis teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas esminių administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių gali tikslinti Institucijos nutarimą. Nagrinėjamu atveju, nors Institucijos nutarime ir nebuvo nurodytas konkretus punktas, kuriuo remiantis trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė yra konfiskuotina, tai buvo matyti iš nutarimo turinio. Nutarime nurodyta, kad automobilis „Iveco“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „E.“, kurios vadovas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas L. T.. Kad L. T. suvokė, kokiu pagrindu yra konfiskuotina transporto priemonė patvirtina ir skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, argumentai, kurie yra iš esmės analogiški apygardos teismui pateiktiems argumentams, nors konkretus turto ANK 29 straipsnio 4 dalies punktas nustatytas tik skundžiama apylinkės teismo nutartimi.

21. Apeliaciniais skundais taip pat nurodoma, kad transporto priemonės konfiskavimas nebetikslingas, kadangi L. T. nebėra įmonės UAB „E.“ direktorius ir nebeturės galimybės disponuoti transporto priemone. Apygardos teismas negali sutikti su šiais argumentais. L. T. vairavo įmonei priklausančią transporto priemonę žinodamas, kad neturi tokios teisės, taip pat žinodamas, kad ši transporto priemonė yra įmonei priklausantis automobilis bei neabejotinai suvokė, jog ji yra reikalinga vykdant įmonės veiklą, tačiau būdamas įmonės vadovu, visgi pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog ši transporto priemonė nebuvo taip vertinamas įmonės veiklos įrankis, kaip L. T. nurodo skunde. Aplinkybės, kad jis nebėra direktorius ir nebegalės disponuoti šiuo įmonės turtu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant transporto priemonės konfiskavimo klausimą.

22. Nors ANK 29 straipsnio 5 dalyje ir yra įtvirtinta nuostata, suteikianti teisę konfiskuoti ne patį turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tačiau šiuo konkrečiu atveju apygardos teismas nenustatė jokio pagrindo vietoje automobilio konfiskuoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. T. skunde apygardos teismui nurodė, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcingas, kadangi jos vertė siekia 20000 Eur, todėl prašė konfiskuoti dalį jos vertės – 4000 Eur.

23. Apygardos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Duodami paaiškinimus apygardos teisme posėdžio metu apeliantai teigė, kad transporto priemonės vertė gali siekti ir 25000 Eur. Tačiau apygardos teismo gauta „Emprekis“ pažyma rodo, jog transporto priemonės „Iveco Daily“ kaina su PVM – 4340 Eur. Nors L. T. prašė apygardos teismo leisti pateikti duomenis, patvirtinančius konkrečios, specialiai paruoštos transporto priemonės „Iveco Daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, tačiau suteikus tokią galimybę, jų nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad apeliantų teiginiai, kad transporto priemonės „Ivedo Daily“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertė neproporcingai didelė, nepagrįsti. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad jo vertė yra artima 4000 Eur, t. y. tokiai konfiskuotino turto sumai, kokią proporcinga laiko ir patys apeliantai.

24. Dėl prašymo grąžinti transporto priemones saugoti įmonei pasisakytina, kad transporto priemonė „Iveco Daily“ konfiskuotina, todėl jos grąžinti nėra pagrindo. Tačiau kaip nustatyta šios nutarties 17 punkte, priekaba valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta ir saugota nepagrįstai, todėl yra grąžintina UAB „E.“.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. ir konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartis keistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. T. ir konfiskuotino turto savininko UAB „E.“ atstovo B. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nutartį dalyje dėl turto konfiskavimo ir nurodyti, kad transporto priemonė „Iveco Daily“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 29 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 4 dalies 1 punkto pagrindu.

Priekaba, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinama savininkui – UAB „E.“.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Audrius Cininas