Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-445-520/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-24
Bylos Nr.: eA-445-520/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-29632-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Arūnas Dirvonas, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų projektas“, UAB ZARASŲ PROJEKTAS, UAB „Archartelė“ ir partneriai, Šiaulių bankas, ,,Amritus‘‘, UAB „HQ Development“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, "Abadona"
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Pareiškėjas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

17.3.3Statybą leidžiančio dokumento panaikinimas

Administracinė byla Nr. eA-445-520/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29632-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų projektas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „HQ Development“, uždaroji akcinė bendrovė „Archartelė“ ir partneriai, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, R. S., G. M., J. A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Zarasų projektai“ (uždarosios akcinės bendrovės „Eds Property“, kuri perėmė akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Amritus“ teises ir pareigas, teisių perėmėja)), uždaroji akcinė bendrovė „Abadona“ (dabar bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Abadona“)) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, VTPSI) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. liepos 10 d. leidimą Nr. LSNS-01-180710-00860 (toliau – ir Leidimas). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (civilinė byla Nr. e2-2185-845/2021). Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė prašymą, prašydamas panaikinti Leidimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas išdavė Leidimą likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“ (toliau – ir Likviduojama įmonė, Statytojas) pagal UAB „Archartelė“ ir partneriai 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. AZ 718 TP „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projektas. 0 (B) laida“ (toliau – ir Projektas), kuriuo leido žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) statyti neypatingosios kategorijos gyvenamosios (3 ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtingosios kategorijos kitų inžinerinių statinių paskirties statinį – atraminę sienutę, tiesti nesudėtingosios kategorijos vidaus kelią – privažiavimo kelią bei neypatingosios kategorijos nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekynę. VTPSI 2020 m. rugpjūčio 19 d. statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akte Nr. SLD-00-200819-00103 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, jog Leidimas Išduotas neteisėtai. Leidimas išduotas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 panaikino Administracijos 2015 m. spalio 8 d. leidimą Nr. LNS-01-151002-01239 (3 versijos), konstatavęs, jog leidimas buvo išduotas statybai Žemės sklype, kuris patenka į registruoto kultūros paminklo – Vilniaus senamiesčio – apsaugos zoną, todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) išduoti specialieji paveldosaugos reikalavimai statybai yra privalomi, tačiau šiuo atveju Departamento Vilniaus skyriaus išduoti 2014 m. rugsėjo 11 d. specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. EV-454 buvo panaikinti to paties skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. (1.27.-V)2V-439.

3. Pareiškėjas teigė, kad Projekto sprendiniai neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 patvirtinto Žemės sklypo detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį, 24 straipsnio 3 dalį ir tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“) 13 punktą.

3.1. Altitudės buvo pakeistos taip, kad projektuojamo pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų mažesnis nei 12 m ir tariamai atitiktų Detaliojo plano reikalavimą.

3.1.1. Projekte, pagal kurį išduotas Leidimas, vidutinė žemės paviršiaus altitudė keitėsi, t. y. 2012 metais – 104,35, 2015 metais – 101,14, o 2018 metais – 103,80.

3.1.2. Statytojas šiaurinėje Žemės sklypo dalyje (šlaite) terasomis savavališkai, t. y. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė dvi atramines sieneles (2016 m. spalio 28 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161028-00150 bei privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSA-100-170523-00077). Anksčiau minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad dėl naujų atraminių sienų statybos zonoje pakeltas žemės paviršius pastato dviejuose kampuose apie 4,50 m ir 6,30 m (nuo absoliučios altitudės 101,70 iki 106,20 ir 107,00) ir tuo pakeista žemės paviršiaus vidutinė altitudė (buvusi 104,14 pakeista į 103,50).

3.1.3. Vidutinė žemės paviršiaus altitudė Projekto dokumentuose nurodyta skirtingai: bendrajame aiškinamajame rašte – 103,80, pagal Projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Vertikalinis planas M1:500, Laida 0 (B)“, „Atraminės sienutės detalizacija“, taip pat brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ nurodytas projektuojamo pastato kampų altitudes – 103,65 ((102,90+102,80+104,45+104,45):4), pagal Projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“ – 101,40.

3.1.4. Nulinė altitudė Projekto dokumentuose taip pat skiriasi: pagal brėžinius Nr. AZ-718-TP „Parkingo planas M1:100“, „Cokolinio aukšto planas M1:100“, „Pirmo aukšto planas M1:100“, „Antro aukšto planas M1:100“, „Mansardos planas M1:100“, „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Spalvinis fasadų D-A ir A-D variantas M1:200“, „Spalvinis fasado 1-7 variantas M1:200“ – 105,70, bet pagal brėžinius Nr. TP-SK „Parkingo monolitinių rostverkų planas“ ir „Parkingo monolitinių sienų planas“ – 106,70. Vadovaujantis Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje pateiktu „altitudės“ apibrėžimu, nulinis lygis 0,000 – tai dažniausiai pirmo aukšto grindų lygis.

3.1.5. Altitudės, neatliekant jokių statinio projekto sprendinių pakeitimų ir / ar statybos darbų, savaime nesikeičia. Tiksliausia altitudė nustatoma įrengiant polius bei pamatus, kurie yra stabilus, nesikeičiantis taškas. Jeigu nagrinėjamu atveju tikroji nulinė altitudė yra 106,70 (pagal statinio projekto brėžinius Nr. TP-SK „Parkingo monolitinių rostverkų planas“ bei „Parkingo monolitinių sienų planas“), tada projektuojamo pastato bendras aukštis yra 12,70 m, o ne Projekte nurodytas 11,70 m.

3.2. Projektuojamo pastato aukštų skaičiaus neatitinka Detaliojo plano sprendinių (2 aukštai ir mansarda).

3.2.1. Anksčiau minėtoje civilinėje byloje teismas nustatė, kad statinio projekte numatytos dviejų lygių mansardos atitinka sąvoką „pastato aukštas“, todėl projektuojamas pastatas yra 4 aukštų.

3.2.2. Projekto dokumentuose pastato aukštų skaičius nurodomas nenuosekliai: pagal Projekto dalis „Teritorijos istorinė-urbanistinė situacija“ ir „Sklypo plano sprendiniai“, pastato aukštingumas – 2 aukštai su mansarda iki 12 m; pagal Projekto dalies „Gaisrinė sauga“ aiškinamąjį raštą „Statinio charakteristikos“, projektuojamas 4 aukštų gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu aukštu ir požemine automobilių saugykla po pastatu; pagal 2017 m. rugpjūčio 22 d. projektavimo užduoties 7.4 punktą, „Projektuoti: Pastatą žeminti 1 aukštu atsisakant IV aukšto (iki 115,50 abs. altitudės), pastato aukštis iki 12 m. Vietoje kadastro byloje Nr. 13/2282 nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas“.

3.2.3. VTPSI 2015 m. balandžio 2 d. surašė Statytojui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150402-00034 dėl to, kad, nukrypstant nuo UAB „Archikadas“ 2012 metais parengto statinio projekto Nr. AZ 718, buvo pristatyti papildomi du aukštai. Atliekant patikrinimą vietoje, užfiksuota, kad Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos 5 aukštų galbūt gyvenamosios paskirties pastatas. Situacija Žemės sklype nuo 2017 m. vasario 13 d. atlikto patikrinimo vietoje iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. nėra pasikeitusi, t. y. pastatyto pastato išorinis vaizdas yra identiškas.

3.2.4. Projekte (brėžiniuose „Pjūvis M 1:200“, „Fasadai M 1:200“, „Pjūvis A-A ir B-B M 1:200“) vaizduojama, jog projektuojamo pastato kampų altitudės yra skirtingos ir žemės paviršiaus lygis (minėtuose brėžiniuose nurodytas – 1,25) yra daugiau kaip 1 m žemiau nei vidutinė žemės paviršiaus altitudė, t. y. projektuojamo pastato cokolinis aukštis iš dalies turėjo būti po žeme. Tačiau Projekte pusrūsio (cokolinio aukšto) grindų paviršiaus altitudė yra ne žemiau kaip pusė patalpos aukščio nuo pastato statybos zonos vidutinės žemės paviršiaus altitudės, todėl Projekte numatytas pusrūsis (cokolinis aukštas) priskirtinas antžeminei projektuojamo pastato daliai ir turi būti skaičiuojamas kaip projektuojamo pastato antžeminis aukštas.

3.3. Suprojektuota „mansarda“ neatitinka reikalavimų, išdėstytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) 4.26 punkte ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“) 7.1 punkte. Anksčiau minėtoje civilinėje byloje teismas taip pat konstatavo, kad statybos projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ neatitinka sąvokų „pastogė“, „mansarda“. Pagal Projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, projektuojamo pastato dalyje su 10 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis buvo skaičiuojamas nuo virš aukšto esančio stogo iki šlaitinio stogo apačios, nors turėtų būti skaičiuojamas nuo viršutinio aukšto perdangos ir tokiu atveju šios dalies aukštis siektų 2,30 m, t. y. daugiau nei 2 m (STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 p.), t. y. pažeistas Detaliojo plano reikalavimas – projektuoti / statyti dviejų aukštų pastatą su mansarda.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad, pagal Projekto bendruosius statinio rodiklius, karnizo apačia – 5,30 m, o Projekto bendrojo aiškinamojo rašto dalyje „Sklypo plano sprendiniai“ nurodyta, kad karnizo altitudė – 5,30 m, tačiau iš Projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ matyti, kad projektuojami skirtingo nuožulnumo bei aukščio stogai, t. y. stogo karnizo altitudės skirtingos. Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriui ir Departamento Vilniaus skyriui derinimui buvo pateikti skirtingi Projekto brėžiniai, pavyzdžiui, nurodytos skirtingos gatvės ribos altitudės (atitinkamai, 102,00 ir 101,50); viename brėžinyje nurodyta, kad projektuojamo pastato pietryčių pusėje įrenginėjami laiptai patekti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o kitame brėžinyje nenurodytos naujos projektuojamos atraminės sienelės, tik esamos atraminės sienelės. Be to, ne visuose Projekto brėžiniuose nurodyta jų parengimo data (iš kitų brėžinių matyti, kad kai kurie iš jų parengti 2014 m. gegužės 2 d. ir 2017 m. gegužės 2 d.). Projekto brėžiniuose nurodyti skirtingi sprendiniai, t. y. brėžinyje Nr. AZ-718-TP „(duomenys neskelbtini) aklakelio dangų ir nužymėjimo planas M1:500“ pietrytinėje projektuojamo pastato pusėje nurodyti laiptai patekti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nors kituose brėžiniuose („Nužymėjimo planas M1:500“, „Dangų planas M1:500“, „Vertikalinis planas M1:500“, „Apželdinimo planas M1:500“) šie laiptai neminimi.

5. Pareiškėjas akcentavo Statybos įstatymo pasikeitimus, įsigaliojusius 2017 m. sausio 1 d., taip pat tai, kad iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai ar projektavimo sąlygų sąvadas nelaikomi specialiaisiais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju specialieji reikalavimai nebuvo išduoti. Iš Projekto bendrojo aiškinamojo rašto matyti, kad Projektas parengtas „pagal šias projektavimo sąlygas: Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 nr. AR493 Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 nr. AR493“. Kadangi pirminis Statytojo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d., Projektas turėjo būti rengiamas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Be to, Statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė 2014 m. gegužės 2 d. parengtus insoliacijos skaičiavimus 2015 metų statinio projektui, o ne insoliacijos skaičiavimus, parengtus Projekto rengimo metu – 2017 metais (projektavimo užduotis pasirašyta 2017 m. rugpjūčio 22 d.), ir nepateikė įrodymų, kad projektuojamo pastato cokoliniame aukšte suprojektuotų būtų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d.) reikalavimus, taip pat kad skaičiavimai buvo atlikti pagal altitudes, kurios, kaip minėta, vėliau buvo pakeistos. Šios aplinkybės patvirtina, kad Leidimas buvo išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 61 dalį, 24 straipsnio 24 dalį.

Šalies argumentai

6. Pareiškėjas teigė, kad Statytojas su prašymu išduoti leidimą nepateikė projektinių pasiūlymų, nors buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas – pristatyti 2 papildomi aukštai, o Projekto sprendiniai dėl projektuojamo pastato aukštų skaičiaus yra prieštaringi ir todėl neaišku, kelių aukštų (2, 4 ar 5) yra pastatas. Projektuojamas pastatas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, todėl Patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, jog tarp privalomų Projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų ir tai laikytina Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalies bei STR „Gyvenamieji pastatai“ 7.2, 60 punktų, 13 priedo 3 bei 8 punktų pažeidimu. Atsakovas, tikrindamas pateiktą Projektą, turėjo atsižvelgti į tai, kad Projektas parengtas pagal 2015 metų statinio projekto sprendinius, kurie anksčiau minėtoje civilinėje byloje buvo pripažinti prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams.

7. Pareiškėjo vertinimu, Projekte yra pakeisti esminiai 2015 metų statinio projekto sprendiniai (pvz., pastatas pažeminamas aukštu, vietoj trečiojo aukšto projektuojama mansarda), todėl Projektui yra privalomas naujas statybą leidžiantis dokumentus. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros bei gautas pritarimas pakeistiems projektiniams pasiūlymams. Tačiau Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) nėra duomenų apie Statytojo atsakovui pateiktą prašymą informuoti visuomenę apie Projekto projektinius pasiūlymus, taip pat prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams. Dėl to buvo pažeistos Statybos įstatymo 37 straipsnio ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statytojas pakartotinį prašymą išduoti leidimą pateikė 2018 m. birželio 18 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies nuostata, Leidimas turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų, t. y. iki 2018 m. liepos 3 d., bet buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d., t. y. pavėlavus 5 darbo dienas.

9. Pareiškėjas teigė, kad Leidimas laikytinas administraciniu sprendimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, skundas dėl Leidimo panaikinimo buvo paduotas per 2 mėnesius nuo Patikrinimo akto priėmimo. Pareiškėjas nedalyvavo jokioje statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Statytojas neinformavo pareiškėjo, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios ir valstybei atstovaujančios institucijos, apie gautą Leidimą, nors tai nustato Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis.

10. Pareiškėjas tvirtino, kad Administracijos atsakingas tarnautojas neatliko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“), galiojusio Leidimo išdavimo metu, 5 priedo 1.7, 1.8, 1.13 bei 1.19 punktuose nurodytų veiksmų, todėl Leidimas buvo išduotas neteisėtai. Statytojas yra atsakingas už pasekmes, kylančias dėl neteisėtai išduoto Leidimo, nes: 1) 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos buvo išduotos Statytojo vardu, 2) bendrosios kompetencijos teismas nustatė teisės aktų ir Detaliojo plano sprendinių pažeidimus bei įpareigojo Statytoją juos pašalinti, 3) Statytojui faktinės aplinkybės buvo žinomos, tačiau jis nepašalino nustatytų pažeidimų. Priešingai, žinodamas bendrosios kompetencijos teismo nustatytas aplinkybes ir būdamas įpareigotas pašalinti nustatytus pažeidimus, Statytojas to nepadarė, nes Leidimu taip pat pažeidžiami teisės aktų bei Detaliojo plano reikalavimai.

Atsiliepimas

11. Atsakovas Administracija atsiliepimuose į pareiškėjo ieškinį ir prašymą prašė atmesti prašymą (ieškinį).

12. Atsakovas paaiškino, kad Statytojo 2017 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 15 d. prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą laikytini nepriimtais, nes IS „Infostatyba“ nurodyta jų būsena – „atmesti“. 2018 m. kovo 21 d. prašymas Nr. SRA-100-180321-06916 buvo priimtas, nors ir buvo „nepatenkintas“. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamam ginčui aktualios teisės normos, galiojusios prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną – 2018 m. kovo 21 d.

13. Atsakovas pažymėjo, kad statybos leidimas išduodamas vadovaujantis ne faktiniais duomenimis, o konkrečiame statybos projekte pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Jei statinys neatitinka statybos projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, tai nesudaro pagrindo tokį leidimą laikyti neteisėtu. Administracijai nesuteikti įgaliojimai tikrinti, ar vykdoma statyba atitinka suderintą statybos projektą pagal išduotą statybos leidimą. Atsakovas teigė, kad Projekto, pagal kurį išduotas Leidimas, lyginimas su kitais pareiškėjo projektais ir teiginiai, kad Žemės sklype yra nebaigtos statybos 5 aukštų galbūt gyvenamosios paskirties pastatas, neturi reikšmės vertinant Leidimo teisėtumą. Projekte buvo nurodyta, jog numatomas statyti 2 aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas: pastato aukštis iki stogo viršaus – 12 m, stogo altitudė – 115,50, karnizo altitudė – 5,30 m, užstatymo intensyvumas – 1,14. Tokie techninio projekto sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams, o priešingi pareiškėjo argumentai pagrįsti tik prielaidomis.

14. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo teiginiai dėl neįrodytos suprojektuotų butų norminės insoliacijos atitikties teisės aktų reikalavimams nepagrįsti. Patalpų insoliacijos skaičiavimai pateikti Projekto II rinkmenoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pateikė pritarimą Projekto sprendiniams. Pareiškėjas nepagrindė savo pozicijos, kad „Gyvenamieji pastatai“ 19 punkto, 213 punkto ar kiti imperatyvūs reikalavimai buvo pažeisti. Vien tas faktas, kad buvo pateikti 2014 m. gegužės 2 d. parengti insoliacijos skaičiavimai, nėra pagrindas konstatuoti norminės insoliacijos pažeidimus.

15. Atsakovas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, ir tokią poziciją laikė nepagrįsta. Prašymas informuoti visuomenę apie parengtus visuomenei svarbaus statinio projektinius pasiūlymus ar pritarti visuomenei svarbaus statinio projektui nebuvo gautas, nes Projekte nurodytas pastato aukštų skaičius – 2 aukštai su mansarda – nesudarė poreikio atlikti tokiam projektui visuomenės informavimo procedūrą. Tokioje situacijoje visuomenės informavimas apie 5 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo projektavimą Žemės sklype būtų klaidinantis. Atsižvelgiant į tai, Statybos įstatymo 27 straipsnio ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos nebuvo pažeistos.

Atsiliepimas

16. Atsakovo teigimu, pareiškėjo nurodytas 10 darbo dienų termino statybos leidimui išduoti pažeidimas yra formalus ir nesudaro pagrindo panaikinti išduotą Leidimą. Per IS „Infostatyba“ buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, išvardyti Statybos įstatyme, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė išduoti Leidimą. Administracija įvertino parengtą Projektą jos kompetencijai priskirtoje srityje ir nenustatė esminių sprendinių prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatytiems reikalavimams ir teisės aktų nuostatoms. Administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir (ar) kiti asmenys, derinę projektą. Administracijos tarnautojai, išdavę Leidimą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su Projektu pateiktų dokumentų tikrumą, teisingumą, aktualumą ir projektuotojo bei Statytojo sąžiningumą. Atsakovas (jo darbuotojai) elgėsi apdairiai ir rūpestingai.

17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turi galimybes įvertinti visą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą ir apie tokių dokumentų išdavimą turi galimybę sužinoti tą pačią dieną, kai jis yra išduodamas, ir imtis veiksmų. Šiuo atveju Leidimas išduotas 2018 m. liepos 10 d., t. y. daugiau nei prieš 2 metus. Pareiškėjas privalėjo žinoti apie išduotą Leidimą anksčiau nei atliko leidimo patikrinimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kilo abejonių dėl to, ar pareiškėjas Leidimo teisėtumo vertinimo nebuvo atlikęs anksčiau. Atsakovas tvirtino, būtent pareiškėjas tinkamai, apdairiai ir rūpestingai nevykdė savo pareigų statybos priežiūros srityje.

18. Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir R. S. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį.

Šalies argumentai

19. G. M. ir R. S. paaiškino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-545-585/2020 buvo pripažinta jų bendroji dalinė nuosavybė į preliminariųjų sutarčių pagrindu įgytus butus pastate, esančiame Žemės sklype. Šiam pastatui statyti buvo išduotas statybos leidimas. Tretieji suinteresuoti asmenys sutiko su atsakovo argumentais, be kita ko, kad pareiškėjo pateikti duomenys apie faktinius projektuojamo pastato duomenis nepatvirtina, jog Leidimas buvo išduotas neteisėtai, taip pat kad pavėlavimas išduoti Leidimą yra tik formalus pažeidimas, ypač kai pats pareiškėjas dėl neaiškių priežasčių tik po 2 metų nusprendė patikrinti Leidimo teisėtumą, o kiti pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti. Be to, neaišku, kokiais konkrečiais brėžinių palyginimais ir neatitikimais Detaliajam planui remiasi pareiškėjas. Faktinė statinio charakteristika nepatvirtina prielaidų dėl Leidimo neatitikimo privalomiesiems reikalavimams, nes Leidimas buvo išduotas siekiant pakeisti faktinę situaciją, t. y. statyti 2 aukštų su mansarda pastatą.

Atsiliepimas

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjo prašymą ir ieškinį prašė atmesti prašymą (ieškinį).

21. Departamentas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini). UAB „Archartelė“ ir partneriai atstovas 2018 m. sausio 12 d. pateikė prašymą peržiūrėti Projektą. Departamentas šį projektą patikrino ir jam pritarė. Departamentas 2018 m. kovo 27 d. pakartotinai gavo paraišką patikrinti Projektą. Jis atliko patikrinimą ir išdavė pritarimą 2018 m. balandžio 13 d.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Šiaulių bankas“ atsiliepime į pareiškėjo ieškinį prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį.

23. AB „Šiaulių bankas“ apžvelgė Leidimo išdavimo aplinkybes, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi Statytojui buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-609-577/2020 buvo nutraukta (įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765-553/2020). Restruktūrizavimo byla nutraukta dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo t. y. statybos darbų nevykdymo priežastys buvo finansiniai sunkumai, tai nėra susiję su Leidimo teisėtumu.

24. AB „Šiaulių bankas“ nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Projektas neatitinka Detaliojo plano reikalavimų ir todėl Leidimas turėtų būti panaikintas. Nors pastato fizinė būklė gali neatitikti statinio projekto dėl įvairių priežasčių, tai savaime nesuponuoja išvados, kad statinio projektas neatitinka detaliojo plano reikalavimų. Jei Statytojas, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją ir gavęs naują statybą leidžiantį dokumentą, neperstatė statinio ar jo dalies, tai vertintina kaip kitokio pobūdžio pažeidimas. Be to, pareiškėjo argumentai pateikti dėl Leidimo išdavimo pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktą prašymą ir 2017 metais galiojusio teisinio reglamentavimo, tačiau, kaip nurodė atsakovas, aktualus prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas 2018 m. kovo 21 d. Akcentuota ir tai, kad Projektui buvo gauti visų subjektų, kurie privalėjo jį patikrinti, pritarimai. Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių Leidimas turėtų būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

25. AB „Šiaulių bankas“ tvirtino, kad teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d. (t. y. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1590-661/2017), Statytojui buvo nustatytas 6 mėnesių terminas reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. VTPSI, vykdydama savo funkcijas ir laikydamasi nustatytos tvarkos, esant teismo sprendimui, kuriuo numatyta gauti naują leidimą, privalėjo per 30 darbo dienų patikrinti, ar buvo išduotas leidimas, ir atlikti jo teisėtumo patikrinimą bei imtis atitinkamų veiksmų. Pareiškėjas pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. leidimo teisėtumo patikrinimo aktą, tačiau šiuo atveju nėra aišku, ar Leidimo teisėtumo patikrinimas nebuvo atliktas anksčiau; jei nebuvo, neaišku, kodėl patikrinimas atliktas tik po dviejų metų. AB „Šiaulių bankas“ vertinimu, šiuo atveju skundo tenkinimas būtų nesuderinamas su suinteresuotų asmenų teisėmis ir lūkesčiais bei teisinių santykių stabilumu. Pareiškėjo, kaip valstybės įstaigos, neveikimas ir to nulemti padariniai negali būti perkelti sąžiningų asmenų atsakomybėn.

Atsiliepimas

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amritus“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškinį.

27. UAB „Amritus“ teigė, jog pareiškėjas neįrodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, buvo nustatyti būtent tokie reikalavimai, kokius nurodė pareiškėjas, ir, atitinkamai, kad Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Pareiškėjas nenurodė, kaip Leidimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas išdėstė argumentus dėl to, kad Žemės sklype esantis pastatas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir Detaliajame plane nustatytų reikalavimų, bet ne dėl Leidimo išdavimo neatitikties teisės aktams. Pareiškėjo nurodytas termino išduoti statybos leidimą praleidimas yra formalus ir nesudaro pagrindo panaikinti Leidimą. Be to, pats pareiškėjas nesilaikė ieškinio senaties termino, nes Leidimas buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d., o ieškinys teismui pateiktas 2020 m. spalio 19 d. Tai yra savarankiškas pagrindas skundą atmesti dėl ieškinio senaties.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Zarasų projektas“ atsiliepime į prašymą prašė atmesti prašymą.

29. UAB „Zarasų projektas“ apžvelgė Leidimo išdavimo aplinkybes, be kita ko, kad Leidimas buvo išduotas tam, kad statybos projektas būtų pakoreguotas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017, nurodė, jog Projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad Detaliajame plane nėra įtvirtintas draudimas projektuoti rūsį arba cokolinį aukštą. Pareiškėjo pateikti faktiniai gyvenamojo namo duomenys nepatvirtina jo prielaidos dėl Leidimo neatitikties Detaliajam planui. Leidimas išduotas vadovaujantis Projekte pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais, kurių sprendiniai neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams. Be to, UAB „Zarasų projektas“ tvirtino, kad su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateikti visi būtini dokumentai, pavyzdžiui, patalpų insoliacijos skaičiavimai pateikti Projekto II rinkmenoje (l. 54–56). Tai, kad minėti skaičiavimai buvo parengti 2014 m. gegužės 2 d., neįrodo jų netinkamumo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pritarė Projekto sprendiniams.

30. UAB „Zarasų projektas“ nurodė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių ir jį sudaro 5 aukštai (o ne cokolinis aukštas, 2 aukštai ir mansarda), todėl jo teiginiai dėl su tuo susijusių procedūrų neatlikimo atmestini. UAB „Zarasų projektas“ pažymėjo, kad Leidimas negali būti panaikintas dėl formalių jo išdavimo tvarkos pažeidimo trūkumų, pavyzdžiui, pavėlavimo jį išduoti 5 darbo dienomis. Tačiau tai, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą, yra savarankiškas pagrindas nutraukti administracinę bylą: pareiškėjas, žinodamas, jog naujas statybos leidimas turėjo būti išduotas iki 2018 metų vidurio (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017), faktiškai Leidimo patikrinimą inicijavo tik 2020 m. liepos 22 d., t. y. akivaizdžiai pavėluotai, pažeisdamas jo kontrolės veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

II.

31. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VTPSI prašymą, t. y. panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860 galiojimą, taip pat nurodė pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie šio leidimo galiojimo panaikinimą.

32. Teismas nustatė, kad:

32.1. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir jo sprendinius: teritorijos naudojimo tipas – kitos paskirties žemė, galimi žemės sklypo naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (G/G2), statinio aukštis – 12 m nuo žemės paviršiaus, altitudė – 115,50 m, statinio aukštis iki karnizo – 8,5 m, užstatymo tankumas – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2, užstatymo tipas – laisvas, statinių aukštų skaičius (nuo – iki) – 2A+M. Detaliojo plano sprendiniai neįtvirtino draudimo projektuoti rūsį arba cokolinį aukštą.

32.2. Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendinius (nurodomus bendruosius statinio rodiklius), statinio aukštis nuo projektuojamo žemės paviršiaus – 11,70 m, statinio aukštis iki karnizo – 5,30 m nuo pirmo aukšto grindų alt. +1,90 m nuo projektuojamo žemės paviršiaus, kaip nurodyta projekte, t. y. 7,20 m, užstatymo tankis – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 0,95, pastatas projektuojamas užstatymo zonos ribose, aukštų skaičius – 2A+M, projekte nurodyta aukščiausio konstrukcijos altitudė – 115,50. Vertikaliniame plane nurodytos pastato kampų žemės paviršiaus altitudės: 104,45, 104,45, 102,80, 102,90, todėl vidutinė žemės paviršiaus altitudė – 103,65.

32.3. Administracija 2015 m. spalio 8 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151002-01239.

32.4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 patenkino VTPSI savarankiškus reikalavimus, t. y. panaikino Administracijos 2015 m. spalio 8 d. išduoto leidimo Nr. LNS-01-151002-01239 ir jo versijų Nr. 2 bei Nr. 3 galiojimą ir įpareigojo Statytoją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti Žemės sklype pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1590-661/2017 šį teismo sprendimą palikto nepakeistą.

Šalies argumentai

32.5. Vykdydamas teismo sprendimą, Statytojas per IS „Infostatyba“ pateikė prašymus dėl statybos leidimo, suteikiančio teisę statyti naujus statinius Žemės sklype, išdavimo: 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-180321-06916, kuris buvo priimtas, tačiau nepatenkintas; 2018 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-180517-12497, kuris buvo priimtas, tačiau nepatenkintas; 2018 m. birželio 18 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-180618-15783, kuris buvo patenkintas.

32.6. Administracija 2018 m. liepos 10 d. išdavė Leidimą, kuris suteikė teisę statyti neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatus – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtingosios kategorijos kitų inžinerinių statinių paskirties statinį – atraminę sienutę, tiesti neypatingosios kategorijos nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekynę, nesudėtingosios kategorijos vidaus kelią – privažiavimo kelią Žemės sklype, pagal 2017 metais UAB ,,Archartelė“ ir partneriai parengtą Projektą.

32.7. VTPSI 2020 m. liepos 23 d. patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymąsi ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. SLD-00-200819-00103, kuriame konstatavo, kad Leidimas išduotas neteisėtai. Nustatyta, kad Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių; statytojas su prašymu išduoti leidimą nepateikė projektuojamo pastato insoliacijos skaičiavimų (parengtų statinio projekto rengimo metu, t. y. 2017 metais), projektinių pasiūlymų ir dokumentų apie visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūrą bei pritarimą pakeistiems projektiniams pasiūlymams; statinio projekto rengimo dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų; visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 37 straipsnio bei STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimų; Leidimas išduotas pavėlavus 5 darbo dienas.

Žemesnės instancijos teismas

33. Teismas pažymėjo, kad Leidimas laikytinas administraciniu sprendimu. VTPSI nustatyti pažeidimai išduodant Leidimą nurodyti minėtame 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte, todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas 2 mėnesių kreipimosi į teismą terminas, skaičiuotinas nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akto, sueina 2020 m. spalio 19 d. Pareiškėjas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2020 m. spalio 19 d., t. y. nepraleidęs kreipimosi į teismą termino. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalimi ir 27 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad VTPSI nedalyvauja jokioje statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje ir neturi galimybės sužinoti apie visus Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tarp jų – Leidimą. Be to, nagrinėjamu atveju Statytojas, gavęs Leidimą, kuriuo siekė įvykdyti teismo sprendimą, neinformavo apie tai Inspekcijos, kaip numatyta Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje.

34. Teismas, vertindamas projektuojamo pastato altitudes ir aukštį, nurodė, jog iš Projekto duomenų matyti, kad žemės paviršiaus vidutinė altitudė, palyginus ją su ankstesniais statinio projektais, buvo pakeista, t. y. 2012 metais statinio projekte žemės paviršiaus altitudė buvo 104,35, 2015 metais – 101,14, 2018 metais – 103,80. Teismo vertinimu, buvo siekiama, jog projektuojamo pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų mažesnis nei 12 m. Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalyje „Sklypo plano sprendiniai“ yra nurodyta, kad „Žemės paviršiaus vidutinė altitudė: (102,90+104,75+104,75+102,80):4=103,80 (STR2.02.01:2004, III sk. p.4.36)“. Projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Vertikalinis planas M1:500, Laida 0 (B)“, „Atraminės sienutės detalizacija“ projektuojamo pastato kampų altitudės yra 102,90, 102,80, 104,45 ir 104,45. Vidutinė žemės paviršiaus altitudė turėjo būti 103,65 (102,90+102,80+104,45+104,45):4). Tokia vidutinė žemės paviršiaus altitudė, t. y. 103,65, ir žemės sklype projektuojamo pastato kampų altitudės, t. y. 102,90, 102,80, 104,45 ir 104,45, buvo nurodytos ir statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, pateiktuose derinti Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui bei Departamento Vilniaus skyriui. Pagal Projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, žemės paviršiaus altitudė yra 101,40.

35. Teismas nustatė, kad, pagal Projekto brėžinius Nr. AZ-718-TP „Parkingo planas M1:100“, „Cokolinio aukšto planas M1:100“, „Pirmo aukšto planas M1:100“, „Antro aukšto planas M1:100“, „Mansardos planas M1:100“, „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Spalvinis fasadų D-A ir A-D variantas M1:200“, „Spalvinis fasado 1-7 variantas M1:200“, nulinė altitudė yra lygi 105,70. Projekto brėžiniuose Nr. TP-SK „Parkingo monolitinių rostverkų planas“ ir „Parkingo monolitinių sienų planas“ nulinė altitudė lygi 106,70.

36. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pritarė pareiškėjo pozicijai, kad Projekto brėžiniuose pateikti rodikliai prieštarauja vieni kitiems. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu tikroji nulinė altitudė – 106,70, tada, pridedant nurodytą projektuojamo pastato aukštį (nuo nulinės altitudės – 9,80 m), paties pastato didžiausia altitudė sieks 116,50, o ne 115,50, nors Detaliajame plane nurodyta didžiausia altitudė – 115,50. Minėti duomenys patvirtina ir tai, kad projektuojamo pastato bendras aukštis nuo nurodytojo Projekte aukščio (11,70 m) padidėtų 1 m, t. y. iki 12,70 m.

37. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų dėl projektuojamo pastato aukštų pagrįstumo, pažymėjo, kad pagal Projekto bendruosius statinio rodiklius daugiabučio gyvenamojo namo aukštų skaičius – „2 + M“, pagal Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Teritorijos istorinė-urbanistinė situacija“ – „Aukštingumas 2 a. su mansarda iki 12 m.“, pagal Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Sklypo plano sprendiniai“ – „Dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas projektuojamas, įkomponuojant jį į natūralų reljefą“. Tačiau Projekto „Gaisrinė sauga“ aiškinamojo rašto 3 dalyje „Statinio charakteristikos“ nurodyta, kad: „Projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių saugykla po pastatu“, o Projekto aiškinamojo rašto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo sprendiniai“ 1 dalyje „Bendroji dalis“, kad: „Pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), gyvenamos paskirties“. 2017 m. rugpjūčio 22 d. projektavimo užduoties 7.4 punkte nurodyta: „Projektuoti: Pastatą žeminti 1 aukštu atsisakant IV aukšto (iki 115,50 abs. altitudės), pastato aukštis iki 12 m. Vietoje kadastro byloje Nr. 13/2282 nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas“.

38. Teismas atsižvelgė į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatytas aplinkybes, kad: „2015-10-08, t. y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (faktiškai nugriovus tik pusę 6 aukšto), IS „Infostatyba“ paskelbta, kad VMSA išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 bei, kad Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“. Be to, VTPSI 2020 m. rugpjūčio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-1668 užfiksavo, kad Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos 5 aukštų galbūt gyvenamosios paskirties pastatas. Teismas priėjo prie išvados, kad Projekto sprendiniai pažeidžia Detaliuoju planu nustatytą pastato aukštų skaičių, t. y. 2 aukštai su mansarda, ir prieštarauja vieni kitiems, nors, vadovaujantis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 punktu, techninis projektas turėjo būti vientisas dokumentas, kurio pagrindu buvo gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.

39. Teismas, vertindamas pateiktus duomenis apie projektuojamą „mansardą“, akcentavo VTPSI nustatytas aplinkybes, kad pagal Projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ projektuojamo pastato dalyje su 36 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 punktą, t. y. nuo viršutinio aukšto perdangos iki šlaitinio stogo apačios ir siekia 1,70 m, o projektuojamo pastato dalyje su 10 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas jau nuo virš aukšto esančio stogo iki šlaitinio stogo apačios, nors turėjo būti skaičiuojamas nuo viršutinio aukšto perdangos, ir tokiu atveju šios dalies „mansardos“ aukštis sieks 2,30 m. Suprojektuota „mansarda“ neatitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 punkte įtvirtintos „pastogės“ sąvokos ir STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.1 punkte nurodyto „mansardos“ apibrėžimo, o yra laikytina „pastato aukštu“, kaip jis buvo apibrėžtas STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 punkte. Tai patvirtina, kad buvo pažeistas vienas iš privalomų Detaliojo plano reikalavimų – projektuoti / statyti 2 aukštų pastatą su mansarda.

40. Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Projekto bendruosius statinio rodiklius „Karnizo apačia 5,30 m“, iš Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalies „Sklypo plano sprendiniai“ matyti, kad „Karnizo altitudė: 5,30 m“, nors iš Projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ matyti, kad projektuojami skirtingo nuožulnumo bei aukščio stogai, t. y. stogo karnizo altitudės yra skirtingos.

41. Teismas nurodė, kad Projekto brėžinių, pateiktų Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriui, matyti, jog gatvės ribos altitudė buvo 102,00 (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“), stogų nuožulnumas lygus 8 ir 14 laipsnių (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“); brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Sklypo dangų planas M1:250“, „Parkingo planas M1:100“ nurodyta, kad projektuojamo pastato pietryčių pusėje įrenginėjami laiptai patekti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau Departamento Vilniaus skyriui pateiktuose Projekto brėžiniuose gatvės ribos altitudė nurodyta 101,50 (brėžinys Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-a ir B-B M1:200“), Projekto brėžinyje Nr. AZ-718-TP-B „Fasadai M1:200“ gatvės altitudė nurodyta 102,00; stogų nuožulnumas lygus 10 ir 36 laipsniai (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“); brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“ nenurodytos naujos projektuojamos atraminės sienelės, o rodomos tik esamos atraminės sienelės. Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui ir Departamento Vilniaus skyriui derinti buvo pateikti skirtingi Projekto brėžiniai.

42. Teismas nustatė, kad Projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Sporto ir žaidimo aikštelės detalizacija M1:100“ ir „Atraminės sienutės detalizacija“ nenurodyta brėžinių parengimo data, nors kituose brėžiniuose nurodyta, jog jie parengti 2017 m. gegužės 2 d., be to, šiuose statinio projekto brėžiniuose nurodyti skirtingi sprendiniai, t. y. brėžinyje Nr. AZ-718-TP „(duomenys neskelbtini) aklakelio dangų ir nužymėjimo planas M1:500“ pietrytinėje projektuojamo pastato pusėje nurodyti laiptai patekti į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nors kituose brėžiniuose, pavyzdžiui, „Nužymėjimo planas M1:500“, „Dangų planas M1:500“, „Vertikalinis planas M1:500“, „Apželdinimo planas M1:500“, šie laiptai nenurodyti. Iš insoliacijos skaičiavimo brėžinių Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas. (duomenys neskelbtini) cokolinio aukšto patalpų insoliacija“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas. (duomenys neskelbtini) insoliacija“ ir brėžinio Nr. AZ-718-TP „Vizualizacijos“ žinoma, kad jų parengimo data – 2014 m. gegužės 2 d. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Statytojo pateiktus insoliacijos skaičiavimus, t. y. brėžinį Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, vidutinė žemės paviršiaus altitudė yra 101,40, suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 104,50. Pagal 2017 metais parengtą Projektą, kuriam išduotas Leidimas, vidutinė žemės paviršiaus altitudė – 103,80, o suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 102,90.

43. Teismas priėjo prie išvados, kad Projektas pažeidžia Detalųjį planą, o Projekto sprendiniai prieštarauja vieni kitiems.

44. Teismas akcentavo, kad Patikrinimo akto 1.5 ir 2.7 punktuose konstatuota, jog Statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, o Projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teismas nustatė, kad Statytojas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė 2014 m. gegužės 2 d. parengtus insoliacijos skaičiavimus statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos. Iš Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 dalies „Projekto rengimo pagrindas“ nustatyta, kad: „Projektas rengiamas pagal SAR Nr. AR493 (išduotas 2012 m. gegužės 23 d.) vadovaujantis STR iki 2012 m. spalio 16 d. Techninis projektas atliktas pagal šias projektavimo sąlygas: Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493 Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493“. Teismas nurodė, kad esant tokiai situacijai, kada specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, o pagal IS „Infostatyba“ esančią informaciją yra žinoma, jog pirminis Statytojo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. (IS „Infostatyba“ Nr. SRA-100-1709-07-24396), vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, darytina išvada, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamas statinio projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kuris buvo priimtas) pateikimo dieną, t. y. kad Projektas turėjo būti rengiamas pagal 2017 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus. Tačiau nėra duomenų, kad projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus. Tokių duomenų kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikė ir Statytojas. Teismo vertinimu, buvo pažeisti Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 61 dalies ir 24 straipsnio 24 dalies reikalavimai.

45. Teismas pažymėjo, jog Patikrinimo akto 2.1 punkte nurodyta, kad buvo pateikti ne visi privalomi Projekto rengimo dokumentai. Nagrinėjamu atveju Projekto dalies „Gaisrinė sauga“ aiškinamojo rašto 3 dalyje „Statinio charakteristikos“ nurodyta, kad: „Projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių saugykla po pastatu“; Projekto aiškinamojo rašto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo sprendiniai“ 1 dalyje „Bendroji dalis“ nurodyta, kad: „Pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), gyvenamos paskirties“; Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nustatyta, kad statytojas „2015-10-08, t. y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (faktiškai nugriovus tik pusę 6 aukšto), IS „Infostatyba“ paskelbta, kad VMSA išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 <...>“, „Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos <...>. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“; VTPSI patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog: „Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos penkių aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas“; Projekto brėžinyje Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ nurodyta „mansarda“ atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 punkte įtvirtintą „pastato aukštas“ apibrėžimą, t. y. savarankiškas, dar vienas projektuojamo pastato aukštas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, tačiau tarp privalomų Projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų, sutiko su Patikrinimo akte padaryta išvada, kad tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., 24 straipsnio 3 dalies ir STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 7.2 ir 60 punktų reikalavimai.

46. Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akto Nr. SLD-00-200819-00103 2.2 ir 2.4 punktuose nustatyta, jog Projekto rengimo dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, o visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., nuostatų. Atsižvelgdamas į minėtame patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, teismas konstatavo, kad, pakeitus esminius „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m.“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, sprendinius ir 2017 metais parengus Projektą, pagal kurį buvo išduotas Leidimas, pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatytą tvarką taip pat turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros bei gautas pritarimas pakeistiems projektiniams pasiūlymams. Teismo vertinimu, išduodant Leidimą, buvo pažeista Statybos įstatymo 24 straipsnyje ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte numatyta statybos projekto viešinimo tvarka.

47. Teismas, spręsdamas dėl Patikrinimo akto 7.3 punkte nustatytos aplinkybės, kad leidimo išdavimo terminas neatitinka Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, t. y. 2018 m. liepos 10 d., 27 straipsnio 13 dalies reikalavimų, pažymėjo, jog tikrinimo procedūros buvo atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pažymėtas kaip priimtas. Statytojas pakartotinį prašymą išduoti leidimą pateikė 2018 m. birželio 18 d. Statybos leidimas turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų, t. y. iki 2018 m. liepos 3 d., tačiau buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d., t. y. pavėlavus 5 darbo dienas.

48. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai negali būti laikomi techninio pobūdžio ar mažareikšmiais procedūriniais pažeidimais, ir pripažino, kad Leidimas buvo išduotas neteisėtai, ir taikytina galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte nustatyta pasekmė – statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinamas.

III.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Zarasų projektas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinę bylą arba atmesti pareiškėjo prašymą, taip pat priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsiliepimas

50. UAB „Zarasų projektas“ teigia, kad teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalies ir 86 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, nes teismas netyrė ir nevertino jos atsiliepime į prašymą nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas ignoravo UAB „Zarasų projektas“ pateiktą poziciją byloje, tuo pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 80 straipsnio 1 dalies nuostatas.

51. UAB „Zarasų projektas“ vertinimu, teismas nepagrįstai nenutraukė administracinės bylos nagrinėjimo ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte įtvirtintu pagrindu. Ginčijamas Leidimas buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d. Pareiškėjas patikrinimą dėl Leidimo teisėtumo pradėjo 2020 m. liepos 22 d. ir jį neva atliko 2020 m. rugpjūčio 19 d., surašydamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, t. y. po 2 metų, ir tuomet 2020 m. spalio 19 d. kreipėsi į teismą dėl Leidimo panaikinimo. Pareiškėjas piktnaudžiauja aplinkybėmis ir įrodinėjimo teise, susijusia su galimybe kreiptis į teismą dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, faktiškai praleidęs įstatyme nustatytą terminą prašymui (skundui) dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo pateikti.

52. UAB „Zarasų projektas“ tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad senaties termino diena laikytina diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju teismo motyvai, kad VTPSI nedalyvauja jokioje statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje ir neturi galimybės sužinoti apie visus Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, taip pat kad Statytojas neinformavo VTPSI apie gautą Leidimą, neturi įtakos teisiniam vertinimui, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aplinkybės, jog pareiškėjas žinojo, kad statybos leidimas anksčiau jau buvo pripažintas negaliojančiu, o statomas statinys dėl to turi trūkumų; aplinkybę, kad pareiškėjas buvo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. liepos 9 d. sprendimu išnagrinėtos bylos Nr. 2-678-235/2017 šalimi bei kad pareiškėjas valdo IS „Infostatyba“, todėl gali laiku ir operatyviai sužinoti aplinkybes dėl statybos leidimo išdavimo, o galiojantis reglamentavimas įpareigoja pareiškėją laiku ir operatyviai nustatyti bei imtis teisinių veiksmų dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių statybos leidimų galiojimų panaikinimo, patvirtina, jog pareiškėjas apie Leidimo išdavimą faktiškai žinojo ir turėjo sužinoti žymiai anksčiau nei 2020 m. rugpjūčio 19 d. Teismas, siekdamas nustatyti, kada pareiškėjas turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, turėjo atsižvelgti ir į VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. patvirtintos Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos Nr. 1V-175 13–15 punktų nuostatas. Pareiškėjas, kaip valstybinę priežiūrą vykdantis asmuo, jau 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje turėjo patikrinti, ar teismo sprendime nurodytas įpareigojimas buvo įvykdytas, ar išduotas naujas statybos leidimas, ir patikrinti išduoto statybos leidimo teisėtumą, todėl vėliausiai 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl Leidimo galiojimo panaikinimo.

53. UAB „Zarasų projektas“ teigia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė netinkamas išvadas dėl Leidimo teisėtumo. UAB „Zarasų projektas“ pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kad Projekto sprendiniai yra suderinami su Detaliojo plano sprendiniais (pvz., projektuojamas pastatas yra sudarytas iš cokolinio aukšto, 2 aukštų ir mansardos, o ne 5 aukštų), kad faktiniai ginčo pastato duomenys nepatvirtinta Leidimo neteisėtumo, kad kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateikti visi būtini dokumentai (pvz., insoliacijos skaičiavimai (aplinkybė, jog šie skaičiavimai buvo parengti 2014 m. gegužės 2 d., nepatvirtina jų netinkamumo)), statybos leidimo išdavimo termino praleidimas laikytinas tik formaliu jo išdavimo tvarkos trūkumu, o pareiškėjo pretenzijos yra pagrįstos tik deklaratyviais teiginiais (pvz., pareiškėjas neįrodė savo pozicijos, jog projektuojamas namas yra priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių ir todėl turėjo būti pateikti projektiniai pasiūlymai, atliktos visuomenės informavimo procedūros). Teismo išvada, kad projektuojamas pastatas, kuris nėra 6 ar daugiau aukštų, yra priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, nėra teisiškai pagrįsta, nes to nenustato jokia imperatyvi teisės norma (šiame kontekste apžvelgtos Statybos įstatymo, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir kt. nuostatos). Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog dėl aptariamame gyvenamajame name esančių butų buvo sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys su fiziniais asmenimis, jų nuosavybės teisė į gyvenamąjį būstą pripažinta teismų sprendimais, todėl Leidimo panaikinimas vien formaliais pagrindais ir be pakankamo pateisinamo pagrindo pažeistų butų pirkėjų (vartotojų) teisėtus lūkesčius į gyvenamąjį būstą.

Žemesnės instancijos teismas

54. UAB „Zarasų projektas“ vertinimu, byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio bylų teismingumo taisykles. Aptariamas pastatas jau yra statomas, jo baigtumas – apie 55 proc. Šios aplinkybės pareiškėjui yra žinomos, todėl jis ir kreipėsi su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 33 straipsniu, kilęs ginčas priskirtinas nagrinėti būtent bendrosios kompetencijos teismui, o Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šią bylą, priėmė sprendimą, kuris naikintinas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Atsiliepimas

55. Pareiškėjas VTPSI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

56. Pareiškėjo vertinimu, ta aplinkybė, kad teismas sprendime per klaidą nurodė, jog UAB „Zarasų projektas“ nepateikė atsiliepimo į prašymą, savaime nereiškia, kad teismas neįvertino visų byloje esančių dokumentų bei įrodymų. Šiuo atveju teismas išanalizavo byloje esančius dokumentus, juos įvertino, atskleidė bylos esmę ir pagrįstai panaikino Leidimą. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Leidimo panaikinimo per 2 mėnesius nuo Patikrinimo akto priėmimo, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl termino kreiptis į teismą praleidimo taip pat atmestini. Byloje nėra duomenų apie jokį kitą patikrinimo aktą, kurį pareiškėjas surašė ar galėjo surašyti, todėl UAB „Zarasų projektas“ pasvarstymai apie anksčiau atliktą patikrinimą nepagrįsti. Apeliacinio skundo teiginiai, kad VTPSI yra IS „Infostatyba“ valdytoja ir tariamai gali nedelsdama imtis veiksmų dėl leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimo, nepaneigia per minėtą atliktą patikrinimą užfiksuotų pažeidimų išduodant Leidimą. Be to, VTPSI paduotu prašymu negina savo pažeistų subjektinių teisių, o veikia kaip subjektas, ginantis viešąjį ir valstybės interesą bei turintis teisę ir pareigą reikalauti, kad statinių statyba būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų. Leidimo patikrinimas buvo atliktas atliekant veiksmus pagal 2019 metų darbo planą. VTPSI kontroliavo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, be kita ko, Vilniaus miesto apylinkės teismas, tenkindamas VTPSI 2018 m. birželio 26 d. prašymą Nr. 2D-8850, 2018 m. rugpjūčio 9 d. išdavė VTPSI vykdomąjį raštą Nr. 2-678-235/2017, kuris kartu su VTPSI 2018 m. rugpjūčio 28 d. prašymu Nr. 2D-11988 buvo perduotas priverstinai vykdyti antstoliui.

57. Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kad Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių (dėl pastato aukščio, aukštų), „mansarda“ neatitinka tokiai pastato daliai keliamų reikalavimų ir yra laikytina „pastato aukštu“, o kartu su prašymu išduoti statybos leidimą nebuvo pateikti visi būtini dokumentai, kt. Pareiškėjo vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis šiuo aspektu, nepagrįsti. Be to, pareiškėjas sutinka, kad nustatytas termino praleidimas yra procedūrinis pažeidimas, bet pažymi, jog jis neturėjo teisinio pagrindo nenurodyti tokio pažeidimo Patikrinimo akte.

58. Pareiškėjas nepritaria UAB „Zarasų projektas“ pozicijai, kad byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio bylų teismingumo taisykles, nes nėra ginčo, kad statybos darbai Žemės sklype nevyksta, situacija nesikeitė nuo 2017 m. vasario 13 d. atlikto patikrinimo vietoje. Pagal Projektą, kuriam buvo išduotas Leidimas, statybos dabai nevykdomi. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimas jau buvo išspręstas ankstesniu teismo sprendimu, kuriuo panaikintas 2015 metais išduotas statybos leidimas. Be to, šios bylos nagrinėjimas jau buvo perduotas iš bendrosios kompetencijos teismo į administracinį teismą.

Atsiliepimas

59. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą.

60. Atsakovas teigia, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su termino prašymui (skundui) pateikti praleidimu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-678-235/2017, kurioje Statytojui buvo nustatytas 6 mėnesių (iki 2018 m. liepos 12 d.) terminas reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pastatytą statinį, tačiau pareiškėjas Leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą inicijavo tik 2020 m. liepos 22 d. Be to, būtent pareiškėjas valdo IS „Infostatyba“. Pareiškėjas ne tik galėjo, bet ir turėjo laiku ir operatyviai sužinoti (patikrinti) aplinkybes dėl Leidimo išdavimo. Pareiškėjas taip pat nesilaikė apeliaciniame skunde paminėtos VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175 patvirtintos Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos V skyriaus reikalavimų.

61. Atsakovas pakartoja atsiliepime į prašymą nurodytus argumentus, kad Projekto sprendiniai atitinka Detaliojo plano sprendinius, o priešinga pareiškėjo pozicija grindžiama tik faktiniais statinio aukštų skaičiaus, altitudės, aukščio ir pan. duomenimis, taip pat kad pareiškėjas projektuojamą namą nepagrįstai priskyrė prie visuomenei svarbių statinių (projektuojamas pastatas nėra daugiau kaip 5 aukštų; atitinkamai, tokiu atveju neturėjo būti parengti projektiniai pasiūlymai ir atliktos visuomenės informavimo procedūros).

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo teismo spręsti savo nuožiūra, nurodo palaikantis atsiliepime į prašymą išdėstytą savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

63. Bylos dalykas – atsakovo Administracijos 2018 m. liepos 10 d. leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860, išduoto UAB „HQ Development“ (dabar likviduojama dėl bankroto UAB „HQ Development“), galiojimo pagrįstumas ir teisėtumas.

64. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 patvirtino Žemės sklypo detalųjį planą ir jo sprendinius: teritorijos naudojimo tipas – kitos paskirties žemė, galimi Žemės sklypo naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (G/G2), statinio aukštis – 12 m nuo žemės paviršiaus, altitudė – 115,50 m, statinio aukštis iki karnizo – 8,5 m, užstatymo tankumas – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2, užstatymo tipas – laisvas, statinių aukštų skaičius (nuo – iki) – 2A+M (2 aukštai ir mansarda). Administracija 2015 m. spalio 8 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151002-01239. 2017 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 panaikintas Administracijos 2015 m. spalio 8 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151002-01239 ir jo versijos Nr. 2 bei versijos Nr. 3 galiojimas ir Statytojas įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti Žemės sklype pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

65. Šioje byloje ginčijamas Leidimas buvo išduotas pagal Statytojo Administracijai per IS ,,Infostatyba“ 2018 m. birželio18 d. pateiktą prašymą Nr. SRA-100-180618-15783. Leidimas suteikia teisę Statytojui statyti neypatingosios kategorijos gyvenamosios (3 ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatus – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtingosios kategorijos kitų inžinerinių statinių paskirties statinį – atraminę sienutę, tiesti neypatingosios kategorijos nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekynę, nesudėtingosios kategorijos vidaus kelią – privažiavimo kelią Žemės sklype, pagal 2017 metais projektuotojos UAB ,,Archartelė“ ir partneriai parengtą statinio projektą Nr. AZ 718 TP „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas. O(B) laida“.

66. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo VTPSI reikalavimą panaikinti Leidimo galiojimą, pareikštą vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalimi, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, remdamasis VTPSI 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte Nr. SLD-00-200819-00103 nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas teigė, kad Leidimas išduotas neteisėtai.

67. Pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Zarasų projektas“ (toliau – ir apeliantas). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad panaikinus Leidimo galiojimą buvo pažeisti byloje dalyvaujančių asmenų interesai bei teisėti lūkesčiai, nes dėl statomame gyvenamajame name butų buvo sudarytos preliminariosios butų pirkimo–pardavimo sutarys su fiziniais asmenimis (vartotojais), dėl kurių jau buvo priimti sprendimai, pripažinus šių asmenų nuosavybės teisę į gyvenamąjį būstą, tačiau nenurodoma, kokie konkrečiai apelianto interesai ir teisėti lūkesčiai buvo pažeisti panaikinus Leidimo galiojimą.

68. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-223-430/2023 Likviduojamos įmonės nemokumo administratoriaus prašymu kreditoriaus UAB „Zarasų projektas“ kreditorinio reikalavimo dydis sumažintas iki 67 392,52 Eur dėl to, kad šio kreditoriaus finansinis reikalavimas užtikrintas Likviduojamai įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (Žemės sklypo, 25 vnt. butų / jų dalių ir dalies negyvenamosios patalpos – automobilių stovėjimo aikštelės), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas)), hipoteka, o Likviduojama įmonė ir kreditorius sudarė Turto priėmimo–perdavimo aktą įkaito turėtojui, t. y. kreditoriui UAB „Zarasų projektas“ buvo perduotas iš varžytynių neparduotas Likviduojamos įmonės Turtas už pradinę antrųjų varžytynių Turto pardavimo kainą – 1 690 966 Eur (įskaitant PVM). Iš civilinėje byloje Nr. eB2-223-430/2023 esančio 2023 m. vasario 2 d. sudaryto tarp Likviduojamos įmonės ir UAB „Zarasų projektas“ Turto priėmimo–perdavimo akto matyti, kad visas Likviduojamos įmonės teises ir pareigas pagal šioje byloje ginčijamą Leidimą perėmė UAB „Zarasų projektas“.

69. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl Leidimo galiojimo, pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, nes bylą turėjo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šie argumentai grindžiami tuo, kad pagal išduotą naują Leidimą buvo atlikti statybos darbai, jog VTPSI 2020 m. rugpjūčio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1668 užfiksuota, jog Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos 5 aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas, t. y. pusė šešto aukšto jau nebebuvo, nes vadovaujantis Leidimu, jis buvo nugriautas. VTPSI nurodo priešingai, t. y. kad minėtu aktu nustatyta, jog pagal Leidimą jokie darbai nebuvo pradėti.

70. Teisėjų kolegija, nagrinėdama argumentus dėl rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimo, pirmiausia pažymi, kad Vilniaus apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2185-845/2021 perduodamas civilinę bylą, iškeltą pagal VTPSI ieškinį dėl Leidimo galiojimo panaikinimo, pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, rėmėsi minėtu patikrinimo vietoje aktu ir konstatavo, kad statybos darbai pagal ginčijamą Leidimą nebuvo pradėti, taip pat kad nenustatyti naujai atliktų statybos darbų požymiai, įvertino, jog nuo 2017 m. vasario 13 d., kai VTPSI atliko patikrinimą vietoje, situacija nebuvo pasikeitusi, t. y. pagal projektuotojo 2017 metais parengtą Projektą, kuriam Administracija išdavė Leidimą, statybos darbai nėra vykdomi.

71. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie konkretūs įrodymai, patvirtinantys, kad Administracijai išdavus Leidimą Statytojas atliko statybos darbus ir reikia spręsti savavališkos statybos padarinių klausimą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl individualaus administracinio akto (Leidimo) teisėtumo, nepažeidė rūšinio teismingumo taisyklių.

72. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti formuojamoje praktikoje laikomasi bendros praktikos, jog ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo taisyklių taikymui statybos pradėtumo ar nepradėtumo faktas yra procesinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendžia rūšinio teismingumo klausimą, t. y. dėl ginčo rūšinio teismingumo yra sprendžiama pagal tai, ar pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu reikės pašalinti savavališkos statybos padarinius, ar ne (žr. 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-87/2020; 2021 m. spalio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2021). Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti taip pat yra nurodžiusi, kad kai jau civilinių teisinių padarinių klausimas yra išspręstas ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir bylos duomenimis, kokie nors statybos darbai ginčijamo statybos leidimo pagrindu nebuvo atlikti, t. y. faktiškai atlikti statybos darbai nėra tiesioginis ginčijamo statybos leidimo rezultatas, tai ginčas byloje kyla tik dėl individualaus administracinio akto (statybos leidimo) teisėtumo ir byla teisminga administraciniam teismui (2021 m. gruodžio 30 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-83/2021).

73. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, privalėjo nutraukti administracinę bylą, nes pareiškėjas praleido Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą terminą ginčyti Leidimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2 mėnesių skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašyto patikrinimo akto. Šiuos argumentus apeliantas grindžia VTPSI viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. patvirtintos Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos Nr. 1V-175 13–15 punktų nuostatomis. Apeliantas, atsižvelgdamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017, nurodo, kad jau 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje pareiškėjas turėjo patikrinti, ar teismo sprendime nurodytas įpareigojimas buvo įvykdytas, ar išduotas naujas statybos leidimas, ir patikrinti išduoto statybos leidimo teisėtumą, todėl vėliausiai 2018 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje pareiškėjas turėjo kreiptis į teismą su prašymu dėl Leidimo galiojimo panaikinimo.

74. Šie apelianto teiginiai nepripažintini pagrįstais, nes pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi tuo, kad pažeidimai išduodant Leidimą nustatyti atlikus patikrinimą ir surašius 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą, VTPSI, kuri gina viešąjį interesą, statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje nedalyvauja ir neturi galimybės sužinoti apie visus Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tarp jų – ir apie Leidimą, Statytojas nepranešė VTPSI apie išduotą Leidimą.

75. Apelianto argumentus, kad 2018 m. liepos mėnesio pabaigoje pareiškėjas turėjo patikrinti, ar teismo sprendime nurodytas įpareigojimas buvo įvykdytas, ar išduotas naujas statybos leidimas, ir patikrinti išduoto Leidimo teisėtumą, paneigia ir tai, kad 2017 m. gruodžio 12 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 Statytojas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo įpareigotas gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti Žemės sklype pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Tai reiškia, kad iki 2018 m. birželio 12 d. turėjo būti įvykdytas teismo įpareigojimas, o jis pagal bylos duomenis nebuvo vykdomas ir nebuvo įvykdytas, ir tai buvo nustatyta 2018 m. birželio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 4D-1655. Pareiškėjas 2018 m. birželio 26 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šioje byloje ginčijamas Leidimas išduotas 2018 m. liepos 10 d., kai jau buvo nustatyta, kad teismo sprendimas neįvykdytas ir būtina pradėti priverstinio vykdymo veiksmus. Be to, pats Statytojas prašymą dėl Leidimo teikė 2018 m. birželio18 d., kai jau buvo pasibaigęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 9 d. sprendimo įvykdymo terminas.

76. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl to, jog minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimas neįvykdytas. Vykdomasis raštas 2018 m. rugpjūčio 28 d. perduotas priverstinai vykdyti antstolei A. S.. Antstolės A. S. kontoroje užvesta ir yra vykdoma neturtinio pobūdžio vykdomoji byla Nr. 0177/18/01412 dėl Statytojo įpareigojimo atlikti veiksmus.

77. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01412 nepakeista vykdymo proceso šalis, t. y. skolininkas Likviduojama įmonė (Statytojas) nėra pakeista į naują skolininką UAB „Zarasų projektas“, todėl netenkintinas Likviduojamos įmonės ir apelianto prašymas pašalinti iš trečiųjų suinteresuotų asmenų Likviduojamą įmonę, kaip nebeturinčią suinteresuotumo šios bylos baigtimi (ABTĮ 46 str. 2 d.).

78. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija ir tuo aspektu, kad nebuvo išnagrinėtas jo pateiktas atsiliepimas į prašymą, nes pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad apeliantas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad vien tai, jog sprendime klaidingai nurodyta, kad UAB „Zarasų projektas“ nepateikė atsiliepimo į prašymą (sprendime nurodytas skundas), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nebuvo išnagrinėti jo pateikto ir priimto nagrinėti atsiliepimo į prašymą argumentai. Apeliaciniame skunde nėra konkrečiai įvardyti konkretūs savarankiški šiai bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingi argumentai, kurie buvo nurodyti atsiliepime į prašymą ir nebuvo išnagrinėti.

79. Iš sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikšto prašymo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti Leidimo galiojimą, byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimus į prašymą, t. y. sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91)). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

Dėl Projekto sprendinių atitikimo Detaliojo plano sprendiniams

80. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad Leidimas išduotas pagal Projektą, kurio sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams.

81. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 61 dalis nustato, kad statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (statinio projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statybai vykdyti ir statybos užbaigimo procedūroms atlikti, visuma. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato, kad statinio projektas rengiamas, be kita ko, ir vadovaujantis ir teritorijų planavimo dokumentais.

82. Pagal Projekto sprendinius (nurodomus bendruosius statinio rodiklius) statinio aukštis nuo projektuojamo žemės paviršiaus – 11,70 m, statinio aukštis iki karnizo – 5,30 m nuo pirmo aukšto grindų altitudė +1,90 m nuo projektuojamo žemės paviršiaus, kaip nurodyta Projekte, t. y. 7,20 m, užstatymo tankis – 40 proc. užstatymo intensyvumas – 0,95, daugiabutis pastatas projektuojamas užstatymo zonos ribose, aukštų skaičius – 2A+M, Projekte nurodyta aukščiausia konstrukcijos altitudė 115,50, vertikaliniame plane nurodytos pastato kampų žemės paviršiaus altitudės 104,45; 104,45; 102,80; 102,90, t. y. paviršiaus altitudė yra 103,65.

83. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pagal Detaliojo plano sprendinius statinio aukštis – 12 m nuo žemės paviršiaus, altitudė – 115,50 m, statinių aukštų skaičius (nuo – iki) – 2A+M, išanalizavęs Projekto ir jo brėžinių duomenis, Projekto bendrąjį aiškinamąjį raštą, sutiko su pareiškėjo argumentais, kad Projekto sprendiniai prieštarauja vienas kitam, taip pat ir Projekto brėžiniuose pateikti rodikliai prieštarauja vieni kitiems. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo atveju, jei tikroji nulinė altitudė – 106,70, tada, pridedant nurodytą projektuojamo pastato aukštį (nuo nulinės altitudės 9,80 m), paties pastato didžiausia altitudė sieks 116,50, o paties projektuojamo pastato bendras aukštis nuo Projekte nurodyto 11,70 m aukščio padidėtų 1 m, t. y. iki 12,70 m; kad suprojektuota „mansarda“ neatitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 punkte įtvirtintos pastogės sąvokos ir STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.1 punkte nurodyto mansardos apibrėžimo, t. y. laikytina suprojektuoto pastato aukštu, kaip jis buvo apibrėžtas STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 punkte.

84. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo ne tik Projekto duomenis, bet ir brėžinių duomenis, juos aptarė sprendime. Apeliacinis skundas grindžiamas 2017 m. rugpjūčio 22 d. projektavimo užduoties parengti techniniam projektui nurodymu koreguoti projektą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą, projektuoti: „Pastatą žeminti 1 aukštu atsisakant IV aukšto (iki 115,50 abs. alitutidės), pastato aukštis iki 12 m. Vietoje kadastro byloje nr. 13/2282 nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas. <...>“, tuo, kad Projekte nurodyta aukščiausia konstrukcijos altitudė 115,50, vertikaliniame plane nurodytos pastato kampų žemės paviršiaus altitudės 104,45; 104,45; 102,80; 102,90, todėl vidutinė žemės paviršiaus altitudė 103,65 ((104,45+104,45+102,80+102,90):4=103,65), t. y. pastato aukštis neviršija nustatyto Detaliuoju planu.

85. Vertinant šiuos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kartu su kitais įrodymais įvertino ir šią apelianto nurodomą statinio projekto užduotį, Projekto duomenis.

86. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

87. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

88. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

89. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pareiškėjo ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl Projekto sprendinių neatitikimo Detaliojo plano sprendiniams, nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados.

Dėl Statytojo pateiktų dokumentų ir Projekto sudėties atitikimo teisės aktų reikalavimams

90. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Projektas turėjo būti rengiamas pagal 2017 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus, tačiau nėra duomenų, jog projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus, t. y. buvo pažeisti Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 61 dalies ir 24 straipsnio 24 dalies reikalavimai.

91. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad su prašymu išduoti Leidimą buvo pateikti 2014 m. gegužės 2 d. insoliacijos skaičiavimai, o Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 punkte „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ nurodyta, jog „projekto SA dalyje pridedami natūralaus apšvietimo skaičiavimai: cokoliniame aukšte pietinėje pastato pusėje projektuojami 3 butai. Butų grindys projektuojamos 10 cm aukščiau žemės paviršiaus (prie cokolio). Butų insoliacija norminė“, patalpų insoliacijos skaičiavimai pateikti Projekto II rinkmenoje (psl. 54–56), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas pritarė Projekto sprendiniams.

92. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 19 punktas nustatė, kad butai negalėjo būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena buvo žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitiko šio reglamento reikalavimus; 213 punktas nustatė, jog kiekviename 1–3 kambarių bute turėjo būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas buvo ne trumpesnis kaip 2,5 valandos, urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas galėjo būti sumažintas iki 2 valandų.

93. Administracijai buvo pateikti 2014 m. gegužės 2 d. parengti insoliacijos skaičiavimai statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, o iš Projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 dalies „Projekto rengimo pagrindas“ matyti, kad „Projektas rengiamas pagal SAR Nr. AR493 (išduotas 2012 m. gegužės 23 d.) vadovaujantis STR iki 2012 m. spalio 16 d. Techninis projektas atliktas pagal šias projektavimo sąlygas: Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493 Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Projektas turėjo būti rengiamas pagal 2017 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus, o duomenys, kad projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus, nepateikti.

94. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pagal Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas, be kita ko, turėjo būti rengiamas vadovaujantis ir projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti buvo privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., 1.4 punktas, be kitų reikalavimų, nustatė ir visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką, o pagal 7.2 punktą, projektiniai pasiūlymai buvo rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo „Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas“ 6.3 punktas nustatė, kad daugiabučiai gyvenamosios paskirties (daugiau kaip 5 aukštų) pastatai priskiriami prie visuomenei svarbių statinių.

95. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs techninę dokumentaciją ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime padarytas išvadas, konstatavo, kad projektuojamas 5 aukštų daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, tačiau tarp privalomų statinio projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų, todėl pareiškėjas pagrįstai nustatė, jog buvo pažeisti Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., 24 straipsnio 3 dalies ir STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 7.2 ir 60 punkto reikalavimai.

96. Apeliantas teigia, kad be pagrindo buvo nustatyta, jog projektuojamas daugiabutis turi daugiau nei 5 aukštus ir dėl to priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, tačiau tarp privalomų statinio projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų ir pažeisti minėtų teisės aktų normų reikalavimai.

97. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Leidimas negalėjo būti išduotas pagal pateiktą Projektą ir brėžinius, pagal kuriuos projektuojamas daugiabutis pastatas neatitiko Detaliojo plano sprendinių, iš viso nebuvo galima statyti 5 aukštų pastato, daro išvadą, jog nėra pagrindo atskirai vertinti nustatytų pažeidimų dėl projektinių pasiūlymų neteikimo, visuomenės neinformavimo. Taip pat šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas ir nustatytas pažeidimas, kad Leidimas išduotas pavėlavus 5 darbo dienas, nes Leidimas iš viso negalėjo būti išduotas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

98. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

99. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas ir apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų projektas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRasa Ragulskytė-MarkovienėDalia Višinskienė