Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1890-473/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29632-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

2022 m. kovo 1 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Zarasų projektas“, uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“, uždarajai akcinei bendrovei „Archartelė“ ir partneriai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, R. S., G. M., uždarajai akcinei bendrovei „Abadona“, akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Amritus“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2018 m. liepos 10 d. leidimą Nr. LSNS-01-180710-00860 (toliau – leidimas).

Pareiškėja nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) 2018 m. liepos 10 d. išdavė statytojai UAB „HQ Development“ (toliau – statytojas) leidimą pagal UAB „Archartelė“ ir partneriai (toliau – projektuotojas) 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. AZ 718 TP „Daugiabučio gyvenamo namo, (duomenys neskelbtini), Statybos projektas. 0 (B) laida“ (toliau – statinio projektas), kuriuo leido 0,1177 ha dydžio žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), statyti neypatingosios kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtingosios kategorijos kitų inžinerinių statinių paskirties statinį – atraminę sienutę, tiesti nesudėtingosios kategorijos vidaus kelią, t. y. privažiavimo kelią bei neypatingosios kategorijos nuotekų šalinimo tinklus, t. y. lietaus nuotekynę.

Pažymi, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Inspekcijos Vidaus tyrimų skyriaus, vykdžiusio 2019 metų darbo plano, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2019 m. liepos 12 d. įsakymu priemonę „Atlikta Inspekcijos veiklos efektyvumo, teikiamų paslaugų kokybės, priimtų sprendimų teisėtumo, teikiamų paslaugų operatyvumo analizė, vnt.“ Nr. 1V-118, 1.2.1.2 ir atlikusio privalomųjų nurodymų, užregistruotų Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) bei kurių būsena „Galiojantis“, analizę, 2019 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo „Dėl privalomųjų nurodymų“ Nr. VEV-4 pagrindu Inspekcijos struktūriniams padaliniams buvo pavesta peržiūrėti visų privalomųjų nurodymų būsenas ir jas patikslinti pagal esamą situaciją. Analizės metu buvo patikrinta tik 30 proc., todėl atkreipė dėmesį, kad padaliniai turėtų peržiūrėti ir likusių privalomųjų nurodymų būsenas.

Teigia, kad 2020 m. liepos 22 d. buvo inicijuotas leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimas. Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. SLD-00-200819-00103 (toliau – leidimo patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog leidimas išduotas neteisėtai. Vilniaus miesto apylinkės teismas (toliau – Teismas), išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-678-235/2017 (toliau – byla) trečiojo asmens Inspekcijos savarankiškus reikalavimus tenkino pilnai, t. y. panaikino Administracijos 2015 m. spalio 8 d. leidimo galiojimą. Įpareigojo UAB „HQ Development“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1590-661/2017 sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodo, kad leidimo patikrinimo aktu konstatuota, jog statinio projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 (toliau – detalusis planas) nustatytų reikalavimų. Inspekcijos teigimu, buvo nustatyta, kad statinio projekte pagal kurį išduotas leidimas, žemės paviršiaus vidutinė altitudė, palyginus ją su statinio projektais pagal kuriuos buvo išduotas ir teismo sprendimu panaikintas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos buvo pakeistas, t. y. 2012 metais statinio projekte žemės paviršiaus altitudė buvo 104.35, 2015 metais – 101.14, 2018 metais – 103.80, kad projektuojamo pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų mažesnis nei 12,0 m. Iš statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalies „Sklypo plano sprendiniai“ yra žinoma, kad „Žemės paviršiaus vidutinė altitudė: (102,90+104,75+104,75+102,80):4=103,80 (STR2.02.01:2004, III sk. p.4.36)“. Statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Vertikalinis planas M1:500, Laida 0 (B)“, „Atraminės sienutės detalizacija“ projektuojamo pastato kampų altitudės yra 102.90, 102.80, 104.45 ir 104.45. Vidutinė žemės paviršiaus altitudė turėjo būti 103.65, t. y. (102.90+102.80+104.45+104.45):4. Vidutinė žemės paviršiaus altitudė, t. y. 103.65, ir žemės sklype projektuojamo pastato kampų altitudės, t. y. 102.90, 102.80, 104.45, 104.45 buvo nurodytos ir statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, pateiktuose derinti Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui ir Departamento Vilniaus skyriui. Pagal statinio projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“ žemės paviršiaus altitudė yra 101.40. Remiantis statinio projekto brėžiniais Nr. AZ-718-TP „Parkingo planas M1:100“, „Cokolinio aukšto planas M1:100“, „Pirmo aukšto planas M1:100“, „Antro aukšto planas M1:100“, „Mansardos planas M1:100“, „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Spalvinis fasadų D-A ir A-D variantas M1:200“, „Spalvinis fasado 1-7 variantas M1:200“, nulinė altitudė yra lygi 105.70. Statinio projekto brėžiniuose Nr. TP-SK „Parkingo monolitinių rostverkų planas“ ir „Parkingo monolitinių sienų planas“ nulinė altitudė lygi 106.70. Statinio projekto brėžiniuose pateikti rodikliai prieštarauja vieni kitiems. Todėl, jeigu tikroji nulinė altitudė – 106.70, tokiu atveju pridedant nurodytą projektuojamo pastato aukštį (nuo nulinės altitudės 9,80 m), paties pastato didžiausia altitudė sieks 116.50, o ne 115.50 (nors žemės sklypo detaliajame plane didžiausia altitudė nurodyta 115.50), taigi ir projektuojamo pastato bendras aukštis nuo statinio projekte nurodyto 11,70 m aukščio padidėtų 1,0 m, t. y. iki 12,70 m.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal statinio projekto bendruosius statinio rodiklius projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo aukštų skaičius buvo nurodytas „2 + M“, pagal statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Teritorijos istorinė-urbanistinė situacija“ „Aukštingumas 2 a. su mansarda iki 12 m.“, o pagal statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Sklypo plano sprendiniai“ „Dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas projektuojamas, įkomponuojant jį į natūralų reljefą“. Vadovaujantis statinio projekto „Gaisrinė sauga“ aiškinamojo rašto 3 dalimi „Statinio charakteristikos“, buvo „Projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių saugykla po pastatu“, o pagal statinio projekto aiškinamojo rašto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo sprendiniai“ 1 dalį „Bendroji dalis“ „Pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), gyvenamos paskirties“. Vadovaujantis 2017 m. rugpjūčio 22 d. projektavimo užduoties 7.4 papunkčiu, „Projektuoti: Pastatą žeminti 1 aukštu atsisakant IV aukšto (iki 115,50 abs. altitudės), pastato aukštis iki 12 m. Vietoje kadastro byloje Nr. 13/2282 nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas. 2018 m. spalio 8 d. statytojui pradėjus ir nebaigus 2015 m. balandžio 2 d. neteisėtos statybos padarinių šalinimo IS „Infostatyba“ paskelbta, kad Administracija išdavė naują statybos leidimą. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“. Be to, Inspekcija 2020 m. rugpjūčio 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1668 (toliau – patikrinimo vietoje aktas) užfiksavo, jog „Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos penkių aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas“. Statinio projekto sprendiniai ne tik pažeidžia žemės sklypo detaliuoju planu nustatytą pastato aukštų skaičių, t. y. 2 aukštai su mansarda, bet ir prieštarauja vieni kitiems, nors, vadovaujantis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 punktu, techninis projektas turėjo būti vientisas dokumentas, kurio pagrindu buvo gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.

Nurodo, kad Inspekcija, tikrindama leidimo teisėtumą nustatė, kad pagal statinio projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ projektuojamo pastato dalyje su 36 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunktį, t. y. nuo viršutinio aukšto perdangos iki šlaitinio stogo apačios ir siekia 1,70 m, o projektuojamo pastato dalyje su 10 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas jau nuo virš aukšto esančio stogo iki šlaitinio stogo apačios, nors turėjo būti skaičiuojamas nuo viršutinio aukšto perdangos, ir tokiu atveju šios dalies „mansardos“ aukštis sieks 2,30 m. Suprojektuota „mansarda“ neatitinka nei STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunktyje įtvirtintos pastogės sąvokos, nei STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.1 papunktyje nurodyto mansardos apibrėžimo, o yra laikytina suprojektuoto pastato aukštu, kaip jis buvo apibrėžtas STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 papunktyje. Todėl buvo pažeistas vienas iš privalomų žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų projektuoti statyti dviejų aukštų pastatą su mansarda. Be to, pagal statinio projekto bendruosius statinio rodiklius „Karnizo apačia 5,30 m“, iš statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalies „Sklypo plano sprendiniai“ taip pat žinoma, kad „Karnizo altitudė: 5,30 m“, nors iš statinio projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ matyti, kad projektuojami skirtingo nuožulnumo bei aukščio stogai, t. y. stogo karnizo altitudės yra skirtingos.

Teigia, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui ir Departamento Vilniaus skyriui Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriui pateiktuose statinio projekto brėžiniuose gatvės ribos altitudė buvo 102.00, brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Sklypo dangų planas M1:250“, „Parkingo planas M1:100“ nurodyta, kad projektuojamo pastato pietryčių pusėje įrenginėjami laiptai patekimui į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Iš Departamento Vilniaus skyriui pateiktų statinio projekto brėžinių matyti, kad gatvės ribos altitudė nurodyta 101.50, o kartu pateiktame statinio projekto brėžinyje Nr. AZ-718-TP-B „Fasadai M1:200“ gatvės altitudė nurodyta 102.00, stogų nuožulnumas lygus 10 ir 36 laipsniai (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“), brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“ nenurodytos naujos projektuojamos atraminės sienelės, o rodomos tik esamos atraminės sienelės.

Pažymi, kad statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Sporto ir žaidimo aikštelės detalizacija M1:100“ ir „Atraminės sienutės detalizacija“ nenurodyta brėžinių parengimo data, nors iš kitų statinio projekto brėžinių yra žinoma, kad jie parengti 2017 m. gegužės 2 d., tačiau šiuose statinio projekto brėžiniuose nurodyti skirtingi sprendiniai, t. y. brėžinyje Nr. AZ-718-TP „(duomenys neskelbtini) g. aklakelio dangų ir nužymėjimo planas M1:500“ pietrytinėje projektuojamo pastato pusėje nurodyti laiptai pateikimui į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nors kituose brėžiniuose, pvz., „Nužymėjimo planas M1:500“, „Dangų planas M1:500“, „Vertikalinis planas M1:500“, „Apželdinimo planas M1:500“ šie laiptai nenurodyti. Iš insoliacijos skaičiavimo brėžinių Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas. (duomenys neskelbtini) cokolinio aukšto patalpų insoliacija“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) insoliacija“ ir statinio projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Vizualizacijos“ žinoma, kad jų parengimo data 2014 m. gegužės 2 d. Pagal statytojo pateiktus insoliacijos skaičiavimus, t. y. brėžinį Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, vidutinė žemės paviršiaus altitudė 101.40, suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 104.50. Tuo tarpu pagal 2017 metais parengtą statinio projektą, kuriam išduotas leidimas, vidutinė žemės paviršiaus altitudė – 103.80, o suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 102.90. STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., 13 punktas numatė, kad techninis projektas turėjo būti vientisas dokumentas, kurio pagrindu buvo gaunamas statybą leidžiantis dokumentas. Statinio projektas ne tik pažeidžia žemės sklypo detalųjį planą, bet ir jo, t. y. statinio projekto, sprendiniai prieštarauja vienas kitam.

Nurodo, kad buvo nustatyta, jog statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, o statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju statytojas kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė 2014 m. gegužės 2 d. parengtus insoliacijos skaičiavimus statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) m., statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas. Iš statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 dalies „Projekto rengimo pagrindas“ matyti, jog „Projektas rengiamas pagal SAR nr. AR493 (išduotas 2012 m. gegužės 23 d.) vadovaujantis STR iki 2012 m. spalio 16 d. Techninis projektas atliktas pagal šias projektavimo sąlygas: Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012 m. gegužės 23 d. Nr. AR493 Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012 m. gegužės 23 d. Nr. AR493. Specialieji reikalavimai nebuvo išduoti ir pirminis statytojo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d., remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 24 dalimi. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamas statinio projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dieną, t. y. kad statinio projektas turėjo būti rengiamas pagal 2017 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus. Projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus nėra. Tokių duomenų kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikė ir statytojas. Teigia, kad buvo pažeisti Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 61 dalies bei 24 straipsnio 24 dalies reikalavimai.

Teigia, kad buvo nustatyta ir tai, kad buvo pateikti ne visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai. Nurodo, kad statinio projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis ir projektiniais pasiūlymais. Kadangi projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, todėl leidimo patikrinimo aktu pagrįstai konstatuota, jog tarp privalomų statinio projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų. Taip buvo pažeisti Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 24 straipsnio 3 dalies bei STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 7.2 papunkčio ir 60 punkto reikalavimai.

Teigia, kad leidimo patikrinimo aktu nustatyta, kad statinio projekto rengimo dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, o visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., bei STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., nuostatų. Specialieji reikalavimai savivaldybės Administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės Administracijos valstybės tarnautojo yra išduodami tik nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai. Iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti specialieji architektūros reikalavimai ar projektavimo sąlygų sąvadas nelaikomi specialiaisiais reikalavimais. Todėl žemės sklype daugiabučio gyvenamojo namo projektavimas turėjo būti vykdomas pagal 2017 metais galiojusį teisinį reglamentavimą. Statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 dalyje „Projekto rengimo pagrindas“ nurodoma, jog „Projektas rengiamas pagal SAR Nr. AR493 (išduotas 2012 m. gegužės 23 d.) vadovaujantis STR iki 2012 m. spalio 16 d. Techninis projektas atliktas pagal šias projektavimo sąlygas. Administracija statytojui išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus bei 2015 m. spalio 8 d. leidimą ir visas jo versijas, pagal juos statybos darbai žemės sklype buvo vykdomi. Iš statinio projekto, pagal kurį išduotas leidimas matyti, kad „Pastatas žeminamas 1 aukštu (iki 115,50 altitudės), pastato aukštis iki 12 m., vietoje kadastro byloje nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas, projektuojamas buvusių atraminių sienelių atstatymas, koreguojama vaikų žaidimo, poilsio ir sporto aikštelių vieta, koreguojami balkonai, atsisakoma lifto (angos užtaisomos), parkinge numatoma šiukšlių surinkimo patalpa. Aukštų planai papildomi tarpbutinėmis ir kambarių pertvaromis. Projektuotojas 2017 metais parengtu statinio projektu pakeitė esminius statinio projekto „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, sprendinius, todėl naujas statybą leidžiantis dokumentas buvo privalomas. Pirminis statytojo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. Statinio projektas turėjo būti rengiamas vadovaujantis 2017 metais galiojusių teisės aktų reikalavimais, o ne Administracijos 2012 m. gegužės 23 d. išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais.

Teigia, kad daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių. Pakeitus esminius daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m., kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, sprendinius ir 2017 metais parengus statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas leidimas, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatyta tvarka taip pat turėjo būti atliktos visuomenės informavimo procedūros bei nustatyta tvarka turėjo būti gautas pritarimas pakeistiems projektiniams pasiūlymams. Tai nebuvo atlikta. Leidimas išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 37 straipsnį, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., 60 punktą.

Pažymi, kad leidimo išdavimo terminas neatitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalies, t. y. leidimas turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų (iki 2018 m. liepos 3 d.). Leidimas buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d. t. y. pavėlavus 5 darbo dienas. Todėl leidimas neteisėtas, nes juo yra pažeidžiami teritorijų planavimo dokumento, t. y. žemės sklypo detaliojo plano sprendiniai, imperatyvios Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatos. Leidimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas, nes iš esmės savo turiniu prieštarauja teisės aktams, t. y. teritorijų planavimo dokumentui – žemės sklypo detaliajam planui, Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, galiojusiems tiek statinio projekto rengimo metu, tiek ir leidimo išdavimo metu. Be to, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be kita ko, pažymi, kad patikrinimo metu statybos darbai nevyko. Naujai atliktų statybos darbų požymių nerasta. Situacija žemės sklype nuo 2017 m. vasario 13 d., kai Inspekcija atliko patikrinimą vietoje, nėra pasikeitusi. Pagal statinio projektą, kuriam išduotas leidimas, statybos darbai nevykdomi.

Mano, kad leidimas laikytinas administraciniu sprendimu. Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant leidimą nurodyti 2020 m. rugpjūčio 19 d. leidimo patikrinimo akte, todėl Lietuvos Respublikos priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytas kreipimosi į teismą terminas, skaičiuotinas nuo Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. leidimo patikrinimo akto, sueina 2020 m. spalio 19 d., t. y. skundas teikiamas nepraleidus termino. Inspekcija statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje nedalyvauja ir galimybės sužinoti apie visus Administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tarp jų ir apie leidimą, neturi. Statytojas gavęs leidimą Inspekcijos neinformavo.

Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Mano, kad Administracijos veiksmai išduodant leidimą teisėti ir pagrįsti, leidimas išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, neprieštarauja 2012 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-440 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendiniams, nes buvo gauti visi teisės aktų reikalaujami suderinimai ir atliktos nustatytos procedūros. Nors prašymai išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo teikti 2017 m. rugsėjo 7 d., 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. kovo 9 d., 2018 m. kovo 15 d., tačiau IS „Infostatyba” jų būsena žymėta „atmesti”, kas laikytina nepriimtais. 2018 m. kovo 21 d. prašymas Nr. SRA-100-180321-06916, nors patenkintas nebuvo, IS „Infostatyba” pažymint “nepatenkintas”, laikytinas kaip priimtas (bet netenkintas). Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalies kontekste turi būti vertintinas 2018 m. kovo 21 d. prašymas. Ginčo situacijoje aktualios Statybos įstatymo, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų, kitų teisės aktų redakcijos, galiojusios prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną, t. y. 2018 m. kovo 21 d.

Pažymi, kad leidimas išduotas vadovaujantis ne faktiniais statinio matavimais ar kitais faktiniais duomenimis, o konkrečiam statybos projektui, vadovaujantis jame pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Jei statinys neatitinka statybos projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, tai nesudaro pagrindo teigti, jog leidimas laikytinas neteisėtu. Administracijai nesuteikti įgaliojimai tikrinti, ar faktiškai vykdoma statyba atitinka suderintą statybos projektą pagal išduotą leidimą.

Nurodo, kad pareiškėjos statinio projekto pagal kurį išduotas leidimas lyginimas su kitais projektais ar teiginiai, kad žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos penkių aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas neturi reikšmės vertinant leidimo teisėtumą. Be to, statybos projekte buvo nurodyta, jog numatomas statyti dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas – pastato aukštis iki stogo viršaus nurodytas 12 m, stogo altitudė 115,50; karnizo altitudė 5,30 m, užstatymo intensyvumas 1,14. Administracijos įsitikinimu, techninio projekto sprendiniai neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Inspekcija prieštaravimus grindžia prielaidomis. Negali būti subjektyvių vertinimų pagrindu daromos nesamų faktinių aplinkybių prielaidos.

Pareiškėja deklaratyviai teigia, kad nėra duomenų, jog projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR ,,Gyvenamieji pastatai”, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus. Patalpų insoliacijos skaičiavimai pateikti statybos projekto II rinkmenoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamentas, tikrindamas pastatų projektų atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktų nustatytiems reikalavimams, pateikė pritarimą projekto sprendiniams. Nepateikti teisiškai reikšmingi įrodymai, kad būtų pažeidžiami STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 19 punkto, 213 punkto ar kiti imperatyvūs reikalavimai. Vien faktas, kad buvo pateikti 2014 m. gegužės 2 d. parengti insoliacijos skaičiavimai, nėra pagrindas konstatuoti norminės insoliacijos pažeidimus. Deklaratyvūs teiginiai nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindų panaikinti leidimą.

Administracija mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenės svarbių statinių. Kadangi nepateikiami teisiškai reikšmingi argumentai ir vertinimas. Deklaratyvūs teiginiai, negali būti pagrindas panaikinti leidimą. Be to, projektinis pasiūlymas yra tik pasiūlymas, tai nėra pastato statybos projektas, kurį Administracija vertina sprendžiant dėl leidimo išdavimo. Ginčo teisinius santykius reglamentuojantis reguliavimas nustato, kad leidimui gauti yra pateikiamas atitinkamas statinio projektas, todėl išduodant leidimą pagal kompetenciją yra tikrinamas statinio projektas ir jo sprendinių atitikimas teisės aktams.

Pažymi, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini) galiojantis detalusis planas numatė aukštų skaičių, t. y. 2 aukštai su mansarda, 5 aukštų ir daugiau daugiabutis gyvenamasis namas šiame žemės sklype nesvarstytinas. Be kita ko, visuomenės informavimas apie 5 aukštų daugiabučio gyvenamojo namo projektavimą sklype, kuriame detaliuoju planu galimas tik 2 aukštų su mansarda, būtų klaidinantis, o projektinių pasiūlymų sprendinių neatitikimas teritorijų planavimo dokumentui būtų motyvuotas projektinių pasiūlymų nepritarimas. Daugiabučio pastato samprata bendra prasme nėra siejama su aukštų skaičiumi, todėl daugiabučio gyvenamosios paskirties pastato STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priede nurodyta visuomenei svarbaus pastato sąsaja su aukštų skaičiumi yra esminė. Vis dėlto, pareiškėja teigdama, kad projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių nepateikia tokias išvadas pagrindžiančių teisės normų. Prašymas informuoti visuomenę apie parengtus visuomenei svarbaus statinio projektinius pasiūlymus ar pritarti visuomenei svarbaus statinio projektui nebuvo gautas, nes daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) projekte nurodytas aukštų skaičius nesudarė poreikio tokiam projektui atlikti visuomenės informavimo procedūrą. Todėl nebuvo pažeistos Statybos įstatymo 27 straipsnio, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto nuostatos.

Teigia, kad pareiškėja nurodo, jog leidimas turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų, t. y. iki 2018 m. liepos 3 d. tačiau buvo išduotas tik 2018 m. liepos 10 d. Tai klausimas susijęs su leidimo išdavimo tvarkos pažeidimu. IS „Infostatyba” prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą įregistruotas 2018 m. birželio 18 d. IS “infostatyba” užduoties įvykdymo terminas buvo nurodytas 2018 m. liepos 11 d. Mano, kad net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad leidimas buvo išduotas vėliau, tai turi būti laikoma formaliu išdavimo tvarkos pažeidimu, nesudarančiu pagrindo jį panaikinti. Formalių pažeidimų buvimas negali būti pagrindas panaikinti leidimą. Formalūs leidimo išdavimo trūkumai nesudaro pagrindo leidimo naikinimui.

Pažymi, kad per IS „Infostatyba“ visi reikalingi dokumentai, išvardinti Statybos įstatyme, buvo pateikti, todėl Administracija įvertinusi pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti leidimą. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog Administracija netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Administracija įvertino parengtą projektą jos kompetencijai priskirtoje srityje ir nenustatė esminių sprendinių prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatytiems reikalavimams ir reglamentuojamoms teisės aktų nuostatoms. Administracija neturėjo pagrindo statytojui, pateikus visus reikalingus dokumentus, neišduoti leidimo. Leidimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Administracija, vykdydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkciją, neturi pareigos tikrinti projekte pateiktų duomenų tikrumą, už kurių teisingumą yra atsakingas statytojas, projektuotojas ir (ar) kiti asmenys, derinę projektą. Atsakingi tarnautojai tik patikrina, ar projekte nurodyti sprendiniai ir kiti rodikliai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Nurodo, kad Administracija patikrino statinio projektą savo kompetencijos ribose. Administracija elgėsi apdairiai ir rūpestingai. Statybos įstatymas įtvirtina specialią teisės normų sistemą, nustatančią statytojo (užsakovo), projektuotojo atsakomybę už neteisėtus veiksmus statybos procese. Įtvirtinta speciali teisės normų sistema nustato statytojo UAB „HQ Development“ ir projekto vadovo atsakomybę už veiksmus statybos procese. Statybos įstatyme nustatyta, kad būtent statytojas pateikia visus reikalingus dokumentus. Statybos įstatymas didelius reikalavimus kelia ir statinio projekto vadovui, t. y. fizinis asmuo. Projekto vadovas, atstovaudamas statytojo interesams ir nepažeisdamas projektuotojo interesų, privalo užtikrinti, kad projekto sprendiniai atitiktų įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, nepažeistų valstybės, neįgaliųjų integracijos, visuomenės ir trečiųjų asmenų interesų. Statytojas ir projekto vadovas yra atsakingas už visų reikiamų dokumentų pateikimą ir už tai, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Pagal ginčo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 21 punktą už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka.

Mano, kad Administracijos tarnautojai, išdavę leidimą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo bei statytojo sąžiningumo. Įstatymų leidėjas, siekdamas garantuoti teisinių santykių stabilumą, aiškumą ir apibrėžtumą, išsaugoti ir apsaugoti tuos santykius, kurie nusistovėjo, nustato teisinių reikalavimų pareiškimo terminus bei ieškinio senatį. Pareiškėja, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Kiekvienu atveju pareiškėja turi visas galimybes įvertinti visą statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą ir apie tokių dokumentų išdavimą turi galimybę sužinoti tą pačią dieną, kai jis yra išduodamas ir imtis veiksmų, kurie ne tik apgintų galimai pažeidžiamas teises ar teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą, nepažeistų teisinių santykių stabilumo. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2018 m. liepos 10 d., t. y. daugiau kaip prieš du metus. Pareiškėja privalėjo žinoti apie leidimą anksčiau, nei atliko leidimo patikrinimą.

Pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 pareiškėja dalyvavo trečiojo suinteresuoto asmens, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus, statusu. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo į teismą besikreipiančios institucijos dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Lietuvos Respublikos valstybinės priežiūros įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, jog tik patikrinimo aktu gali būti konstatuotas pažeidimas. Nagrinėjamu atveju Administracijai kyla abejonių dėl to, ar pareiškėja 2018 m. liepos 10 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo vertinimo nebuvo atlikusi anksčiau. Kadangi apie jo buvimo faktą pareiškėjai galėjo ir turėjo būti žinoma anksčiau nei buvo surašytas patikrinimo aktas. Inspekcija privalo nepiktnaudžiauti jai suteiktomis teisėmis ir pareigas vykdyti atsakingai. Inspekcija tinkamai, apdairiai ir rūpestingai nevykdė savo pareigų statybos priežiūros srityje.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir R. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Tretiesiems asmenims G. M. bei R. S. įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-545-58512020 buvo pripažinta bendra dalinė nuosavybė į preliminariųjų sutarčių pagrindu įgytus butus, esančius pastate adresu, (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatui, kuriame yra minėti butai, buvo išduotas leidimas. Skundas grindžiamas prielaidomis, kadangi duomenų patvirtinančių leidimo prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms nepateikta.

Pažymi, kad pareiškėja nurodo, jog statinio projektas numato 11,70 m. projektuojamo pastato aukštį. Vis dėlto, tam tikru atveju aukštis gali padidėti. Teigia, kad sutinka su Administracijos argumentais, kad leidimas išduotas vadovaujantis ne faktiniais statinio matavimais, o konkrečiam statybos projektui, vadovaujantis jame pateiktais rodikliais ir techniniais brėžiniais. Todėl statinio lyginimas su kitais projektais neturi reikšmės vertinant leidimo teisėtumą. Faktinė situacija nėra susijusi su ginčijamu leidimu. Pareiškėjos pateikti duomenys apie faktinius pastato duomenis nepatvirtina pareiškėjos prielaidų dėl leidimo neatitikimo detaliajam planui.

Teigia, kad nėra galimybės nustatyti, kokiais konkrečiais brėžinių palyginimais ir neatitikimais pareiškėja remiasi. Iš skundo neaišku, kokiais konkrečiais įrodymais remdamasi pareiškėja teigia, kad leidimas pažeidžia detaliojo plano privalomąjį reikalavimą. Faktinė statinio charakteristika nepatvirtina prielaidų dėl leidimo neatitikimo privalomiems reikalavimams. Kadangi leidimas išduotas tikslu pakeisti faktinę situaciją. Pareiškėja remiasi prielaida teigdama, kad duomenų, jog daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka reikalavimus, nėra.

Pažymi, kad NVSC pritarė projekto sprendiniams. Aplinkybė, kad buvo pateikti 2014 m. gegužės 2 d. insoliacijos skaičiavimai, nėra pagrindas konstatuoti norminės insoliacijos pažeidimus. Nepateikti įrodymai, jog minėti skaičiavimai neatitinka reglamentavimo. Leidimas buvo išduotas faktinei situacijai pakeisti. Pagal pastato statybos projekto sprendinius numatomas statyti statinys 2 m aukščio su mansarda, leidimas tokiam projektui buvo išduotas. Todėl 5 ir daugiau aukščio pastato statyba negalėjo būti svarstoma.

Teigia, kad pareiškėjos argumentas dėl to, kad leidimas išduotas keliomis dienomis vėliau – formalus pagrindas panaikinti leidimą. Be to, prašo panaikinti prieš 2 metus išduotą leidimą, nepateikiami objektyvūs duomenys, kodėl teisėtumo patikrinimas nebuvo inicijuotas anksčiau. Pažymi, kad jie turi materialinį suinteresuotumą, kaip vartotojai greičiau naudotis pastatu. Tokie interesai yra teisėti. Leidimo panaikinimas vien formaliais pagrindas neteisėtas ir nepagrįstas. Lūkestis kuo greičiau užbaigti pastato statybos darbus būtų pažeidžiamas. Leidimo panaikinimas vien formaliais pagrindais negalimas. Kadangi praėjo daugiau kaip 2 metai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Kultūros vertybių registre registruotos kultūros paveldo vietovės, t. y. Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073) vizualinės apsaugos pozonį, žemės sklypo šiaurės vakarų dalis šiek tiek patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto, t. y. Vilniaus senųjų kapinių, vad. Bernardinų kapinėmis, komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre –10660) vizualinės apsaugos pozonį. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymo) 8 straipsnio 12 dalimi yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklalapyje http://kvr.kpd.lt.

Teigia, kad UAB „Archartelė ir partneriai“ atstovas 2018 m. sausio 12 d. H. Š. pateikė prašymą peržiūrėti daugiabučio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Statybos projekto B laidą. Departamentas statinio projektą patikrino ir pritarė. Nurodo, kad 2018 m. kovo 27 d. gavo paraišką patikrinti minėto daugiabučio gyvenamojo namo statybos projekto B laidą. Departamentas patikrino ir 2018 m. balandžio 13 d. pritarė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį.

Teigia, kad įgyvendinant 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą koreguotus statinio projekto sprendinius, išduotas 2018 m. liepos 10 d. leidimas t. y. po 2017 m. vasario 13 d. Statybos inspekcijos patikrinimo vietoje ir prieš 2020 m. rugpjūčio 19 d. Statybos inspekcijos patikrinimą vietoje. Statinys nebuvo perstatytas t. y. statybos darbai nevykdomi. Vis dėlto, statybos darbų nevykdymas nereiškia, kad naujasis statybos leidimas yra neteisėtas.

Pažymi, kad 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu panaikintas 2015 m. spalio 8 d. išduotas statybos leidimas Nr. LNS-01-151008-01239 ir statytojas UAB „HQ Development” įpareigotas per teismo numatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį ar jo dalį. Ginčijamas leidimas išduotas 2018 m. liepos 10 d. pagal 2017 metais parengtą statinio projektą Nr. AZ 718 TP „Daugiabučio gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) Statybos projektas. 0 (B) laida“ (toliau – statinio projektas). Pagal statinio projekto užduotį buvo numatyta „Koreguoti projektą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą 2017 m. sausio 9 d., kuris panaikino 2015 m. spalio 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 ir įpareigojo statytoją UAB „HQ Development” per teismo numatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, perstatyti statinį ar jo dalį. Statinio projekto bendrieji statinio rodikliai atitinka detaliojo plano sprendinius.

Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi UAB „HQ Development“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-609-577/2020 nutraukta (įsiteisėjo po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-765-553/2020), dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo. Restruktūrizavimo byla nutraukta dėl restruktūrizavimo plano nevykdymo t. y. statybos darbų nevykdymo priežastys buvo finansiniai sunkumai, tai nėra susiję su leidimo teisėtumu. Nepagrįstai teigiama, kad statinio projektas neatitinka detaliojo plano reikalavimų ir tuo ginčijamas leidimas. Pastato fizinė būklė nėra pastato projektas t. y. pastato fizinė būklė gali neatitikti statinio projekto dėl įvairių priežasčių, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, kad statinio projektas neatitinka detaliojo plano reikalavimų, todėl statybos leidimas yra neteisėtas. Jei UAB „HQ Development“ vykdant 2017 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pagal pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, neperstatė statinio ar jo dalies, tai vertintina kaip kitokio pobūdžio pažeidimas. Inspekcijos skundas ginčijant statybos leidimą vertintinas kaip netinkamas gynybos būdas.

Pažymi, kad buvo remiamasi 2017 m. galiojusiu reglamentavimu darant prielaidą, kad statybos leidimas buvo išduotas pagal 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktą prašymą. Administracija nurodo, kad prašymas išduoti leidimą buvo pateiktas 2018 m. kovo 21 d., o ne 2017 m. rugsėjo 7 d. kaip nurodo Inspekcija. Todėl Inspekcijos išvados ir atitinkamai skunde dėstomi argumentai dėl leidimo neteisėtumo negali būti vertinami kaip pagrįsti, nes jie pateikti atsižvelgiant į 2017 m. galiojusį reglamentavimą. Inspekcija nurodo, kad gauti visų subjektų, kurie privalėjo patikrinti projektą, patikrinimo išvados ir visi subjektai pritarė. Administracija nurodo, kad vadovaujantis reglamentavimu, galiojusiu prašymo išduoti leidimą pateikimo metu t. y. 2018 m. kovo 21 d., leidimas išduotas teisėtai. Inspekcijai nepateikus argumentų dėl leidimo išdavimo teisėtumo, atsižvelgiant į reglamentavimą galiojusį prašymo išduoti leidimą gavimo metu t. y. 2018 m. kovo 21 d., nėra galimybių vertinti reikalavimų pagrįstumą.

Nurodo, kad teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d., UAB „HQ Development“ buvo nustatytas 6 (šešių) mėnesių terminas reikiamai pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti pastatytą statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Inspekcija, vykdydama savo funkcijas ir laikydamasi nustatytos tvarkos, esant teismo sprendimui, kuriuo numatyta gauti naują leidimą, privalėjo per 30 darbo dienų, patikrinti ar buvo išduotas leidimas ir atlikti jo teisėtumo patikrinimą, bei imtis atitinkamų veiksmų. Inspekcija pateikė 2020 m. rugpjūčio 19 d. leidimo teisėtumo patikrinimo aktą. AB „Šiaulių bankui“, kuris kaip hipotekos kreditorius, neabejotinai turi teisėtus lūkesčius suformuotus teisinio reglamentavimo, nėra aišku ar leidimo teisėtumo patikrinimas nebuvo atliktas anksčiau, jei nebuvo, kodėl leidimo teisėtumo patikrinimas atliktas tik po dviejų metų.

Mano, kad skundo tenkinimas būtų nesuderinamas su suinteresuotų asmenų teisėmis ir lūkesčiais bei teisinių santykių stabilumu. Inspekcija ne tik galėjo, bet ir turėjo aiškiai numatytą pareigą leidimo teisėtumą įvertinti ir ginčyti nedelsiant po jo priėmimo, o vėliausiai po termino nustatyto teismo sprendimu, kuriuo buvo numatytas įpareigojimas gauti leidimą, suėjimo. Valstybės institucijos neveikimas ir to sąlygoti padariniai negali būti perkelti sąžiningų asmenų atsakomybėn.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Amritus“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad skundas neįrodytas, praleistas ieškinio senaties terminas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 buvo nustatyti būtent tokie reikalavimai apie, kuriuos teigia pareiškėja. Teiginiai, kad statinio sprendimai prieštarauja minėtu sprendimu nustatytiems reikalavimams neįrodyti, kadangi negalima patikrinti pareiškėjos teiginių teisingumo. Pareiškėja nenurodo, kad leidimas neatitinka minėto sprendimo reikalavimų. Nenurodo, kaip leidimas pažeidžia teisės aktus, skundo reikalavimas nesusijęs su skunde dėstomais argumentais. Pareiškėja nurodo, kad pastatas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir žemės sklypo detaliajame plane nustatytų reikalavimų, tačiau ne statybos leidimo išdavimo neatitikimą teisės aktams.

Teigia, kad pareiškėja nurodo formalų termino praleidimą, kuris nesudaro pagrindo panaikinti leidimą. Be to, pareiškėja ginčija leidimą, kuris buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d. į teismas skundas pateiktas tik 2020 m. spalio 19 d. Tai yra savarankiškas pagrindas skundą atmesti dėl ieškinio senaties. Statybą leidžiančio dokumento, statybos metu priimtų dokumentų apskundimui taikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytas vieno mėnesio terminas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos ir, kad šį terminą pareiškėja yra praleidusi, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Zarasų projektas“, UAB „HQ Development“, UAB „Archartelė“ ir UAB „Abadona“ atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė skundą prašė tenkinti remdamasi skunde nurodytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiųjų suinteresuotu asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Administracijos statytojai UAB „HQ Development“ 2018 m. liepos 10 d. išduoto statybos leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtino sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Senamiesčio seniūnijoje, detalųjį planą ir jo sprendinius: teritorijos naudojimo tipas – kitos paskirties žemė, galimi žemės sklypo naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (G/G2), statinio aukštis – 12,0 m nuo žemės paviršiaus, altitudė – 115.50 m, statinio aukštis iki karnizo – 8,5 m, užstatymo tankumas – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2, užstatymo tipas – laisvas, statinių aukštų skaičius (nuo–iki) – 2A+M. Detaliojo plano sprendiniai nenurodė draudimo projektuoti rūsį arba cokolinį aukštą. Pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto sprendinius (nurodomus bendruosius statinio rodiklius) statinio aukštis nuo projektuojamo žemės paviršiaus – 11,70 m, statinio aukštis iki karnizo - 5,30 m nuo pirmo aukšto grindų alt. +1,90 m nuo projektuojamo žemės paviršiaus, kaip nurodyta projekte, t. y. 7,20 m., užstatymo tankis – 40 %, užstatymo intensyvumas – 0,95, pastatas projektuojamas užstatymo zonos ribose, aukštų skaičius 2A+M, projekte nurodyta aukščiausio konstrukcijos altitudė 115,50.

Vertikaliniame plane nurodytos pastato kampų žemės paviršiaus altitudės 104,45; 104,45; 102,80; 102,90, todėl vidutinė žemės Redakcija, galiojusi ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu paviršiaus altitudė 103,65 ((104,45+104,45+102,80+102,90):4=103,65).

Administracija 2015 m. spalio 8 d. išdavė leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151002-01239.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-678-235/2017 patenkino Inspekcijos savarankiškus reikalavimus, panaikino Administracijos 2015 m. spalio 8 d. leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius)/ rekonstruoti statinį (-ius)/ atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. LNS-01-151002-01239 ir jo Versijos Nr. 2 bei Versijos Nr. 3 galiojimą ir įpareigojo statytoją UAB „HQ Development“ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), pastatyti statinį taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1590-661/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimą palikto nepakeistą.

Vykdydama teismo sprendimą, statytoja UAB „HQ Development“ Administracijai per IS „Infostatyba“ pateikė prašymus dėl statybos leidimo, suteikiančio teisę statyti naujus statinius Žemės sklype išdavimo: 2018 m. kovo 21 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-180321-06916, kuris buvo priimtas, tačiau nepatenkintas; 2018 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą Nr. SRA-100-180517-12497, kuris buvo priimtas, tačiau nepatenkintas.

Statytoja UAB „HQ Development“ Administracijai per IS ,,Infostatyba“ 2018 m. birželio 18 d. pateikė pakartotinį prašymą Nr. SRA-100-180618-15783 išduoti statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti naujus statinius Žemės sklype. Prašymas buvo patenkintas.

Administracija įvertino statytojos parengtą projektą ir nenustačiusi esminių sprendinių prieštaravimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustatytiems reikalavimams ir reglamentuojamoms teisės aktų nuostatoms, 2018 m. liepos 10 d. statytojai UAB ,,HQ Development“ išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-01-180710-00860, kuris suteikė teisę statyti neypatingos kategorijos gyvenamosios (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai) paskirties pastatus – daugiabutį gyvenamąjį namą, nesudėtingos kategorijos kitų inžinerinių statinių paskirties statinį - atraminę sienutę, tiesti neypatingos kategorijos nuotekų šalinimo tinklus – lietaus nuotekynę, nesudėtingos kategorijos vidaus kelią – privažiavimo kelią Žemės sklype, pagal 2017 m. projektuotojos UAB ,,Archartelė“ ir partneriai parengtą statinio projektą Nr. AZ 718 TP „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas. O(B) laida“.

Inspekcija 2020 m. liepos 23 d. patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymąsi ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. SLD-00-200819-00103, kuriame konstatavo, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai. Patikrinimo metu Inspekcija nustatė, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka Žemės sklypo detaliojo plano sprendinių; statytoja su prašymu išduoti leidimą nepateikė projektuojamo pastato insoliacijos skaičiavimų (parengtų statinio projekto rengimo metu, t. y. 2017 metais); statytoja su prašymu išduoti leidimą nepateikė projektinių pasiūlymų ir dokumentų apie visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūrą bei pritarimą pakeistiems projektiniams pasiūlymams; statinio projekto rengimo dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų; visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 37 straipsnio bei STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimų; leidimas išduotas pavėlavus 5 darbo dienas.

Teismas pažymi, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 30 dalyje (teismas vadovaujasi statybos leidimo išdavimo metu galiojusiomis teisės aktų redakcijomis) nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. Jeigu yra pažeistas viešasis interesas - šios institucijos dėl viešojo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą. Pareiškėja, 2020 m. liepos 23 d. patikrino metu, nustačiusi teisės aktų pažeidimus, savo iniciatyva pateikė teismui skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p.). Taigi, pareiškėja, kaip nustato Statybos įstatymas, turi teisę kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo, statybos padarinių šalinimo ir teismas imasi nagrinėti tokią administracinę bylą kaip viešojo administravimo subjekto kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo.

Atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad pareiškėja praleido nustatytą terminą ginčyti statybos leidimą.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 str.). Tačiau specialus įstatymas nustato, kad teisė kreiptis gynybos į teismą turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kreipimasis į teismą įstatymų nustatyta tvarka, susijęs su skundų padavimo administraciniam teismui terminais.

Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas (ABTĮ 29 str. 2 d.). Senaties termino diena laikytina diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos.

Statybos leidimas laikytinas administraciniu sprendimu. Atitinkamai, Inspekcijos nustatyti pažeidimai išduodant statybos leidimą nurodyti 2020 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo akte, todėl Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas kreipimosi į teismą terminas, skaičiuotinas nuo Inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 19 d. leidimo patikrinimo akto, sueina 2020 m. spalio 19 d. Inspekcija ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2020 m. spalio 19 d., t. y. nepraleidusi Priežiūros įstatyme nustatyto kreipimosi į teismą tvarkos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ginčas priskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi persiuntė bylą pagal kompetenciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis numato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra toks, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, o pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Taigi Inspekcija jokioje statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje nedalyvauja ir galimybės sužinoti apie visus administracijos išduotus statybą leidžiančius dokumentus, tarp jų – ir apie statybos leidimą, neturi.

Taip pat pažymėtina, kad statytoja, gavusi leidimą, kuriuo siekė įvykdyti teismo sprendimą, Inspekcijos, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir atstovaujančios valstybę, kaip nustato Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo atstovauja Inspekcija, neinformavo.

Ginčo santykius reglamentuoja Statybos įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d.), Priežiūros įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, (galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d.) nuostatos.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nustatyta, kad įtvirtina neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento apibrėžimą, t. y. statybą leidžiantis dokumentas, kompetentingų institucijų išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Statybos įstatymo 27 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti ar tikrinę statinio projektą ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Žala, atsiradusi dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 punktą statinio projektas rengiamas: 1) statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; 2) rekonstravimo projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, taip pat kai nesudėtingasis statinys rekonstruojamas į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį; 3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektas – pastato atnaujinimui (modernizavimui). Toks projektas gali būti rengiamas pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius statinio projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems (modernizuojamiems) pastatams (kai tai nėra kultūros paveldas), arba pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus; 4) kapitalinio remonto projektas – ypatingojo ar neypatingojo statinio kapitaliniam remontui; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; 5) paprastojo remonto projektas – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui; 6) supaprastintas statybos projektas – naujo nesudėtingojo statinio statybai; 7) supaprastintas rekonstravimo projektas – nesudėtingojo statinio rekonstravimui; 8) kapitalinio remonto aprašas – nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui; 9) paprastojo remonto aprašas – statinio, išskyrus šios dalies 5 punkte nurodytus statinius, paprastajam remontui; 10) griovimo projektas – ypatingajam statiniui griauti; 11) griovimo aprašas – neypatingajam statiniui griauti; 12) pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projektas – keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 punktą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai praėjus 5 metams po specialiųjų reikalavimų išdavimo ir tais atvejais, kai specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Kai teisės aktų numatytais atvejais yra privaloma parengti statinio projektą, tačiau nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo statinio projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo dieną. Statybos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras. Statybos įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant IS „Infostatyba“, jeigu per statinio projektui patikrinti nustatytą terminą negauta statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų nepritarimų statinio projektui, arba anksčiau, jeigu gauti visų statinio projektą turėjusių patikrinti subjektų pritarimai statinio projektui. Gavus nepritarimą (nepritarimų), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus statinio projekto patikrinimo terminui pasinaudojant IS „Infostatyba“ informuojamas, nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas). Šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atlieka institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas; šiuo atveju tikrinimo procedūros atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pažymimas kaip priimtas.

Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Pagal Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus statybos valstybinė priežiūra apima: prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą ir statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą.

Kaip minėta, pareiškėja teigia, kad statybos leidimas išduotas neteisėtai ir šias aplinkybes grindžia patikrinimo aktu. Atsakovė teigia priešingai, nurodo, kad išduodama statybos leidimą teisės aktų, reglamentuojančių statybos leidimo išdavimą, nepažeidė.

Iš byloje pateikto Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto 3.3 papunktyje konstatuota, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka žemės sklypo detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 1-440 (toliau – detalusis planas), nustatytų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo detaliuoju planu buvo patvirtinti šie privalomieji reikalavimai: žemės naudojimo tipas – kitos paskirties žemė, galimi žemės sklypo naudojimo būdai – gyvenamosios teritorijos (G/G2), statinio aukštis – 12,0 m nuo žemės paviršiaus, altitudė – 115.50, statinio aukštis iki karnizo – 8,5 m, užstatymo tankumas – 40 proc., užstatymo intensyvumas – 1,2, užstatymo tipas – laisvas, statinių aukštų skaičius (nuo–iki) – 2A+M.

Akcentuotina, kad byloje esantis Administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus 2016-05-05 raštas Nr. A104-1549/16 (3.11.1-TD3) „Dėl teismo įpareigojimo vykdymo ir papildomų dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-6736-235/2016“ tvirtina, kad Detalusis planas nebuvo ir nėra ginčijamas, taip pat nepakeistas, taigi jo sprendiniai galiojantys.

Iš byloje pateikto statinio projekto duomenų, pagal kurį išduotas statybos leidimas, žemės paviršiaus vidutinė altitudė, palyginus ją su statinio projektais, pagal kuriuos buvo išduotas ir teismo sprendimu panaikintas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, buvo pakeista, t. y. 2012 metais statinio projekte žemės paviršiaus altitudė buvo 104.35, 2015 metais – 101.14, 2018 metais – 103.80.

Vertinant nustatytus parametrus galima teigti, kad buvo siekiama, jog projektuojamo pastato aukštis nuo žemės paviršiaus iki maksimalios leistinos altitudės būtų mažesnis nei 12,0 m.

Statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalyje „Sklypo plano sprendiniai“ yra nurodyta, kad „Žemės paviršiaus vidutinė altitudė: (102,90+104,75+104,75+102,80):4=103,80 (STR2.02.01:2004, III sk. p.4.36)“. Tuo tarpu statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Vertikalinis planas M1:500, Laida 0 (B)“, „Atraminės sienutės detalizacija“ projektuojamo pastato kampų altitudės yra 102.90, 102.80, 104.45 ir 104.45.

Įvertinus nurodytų rašytinių įrodymų duomenis, konstatuotina, kad vidutinė žemės paviršiaus altitudė turėjo būti 103.65, t. y. (102.90+102.80+104.45+104.45):4. Tokia vidutinė žemės paviršiaus altitudė, t. y. 103.65, ir žemės sklype projektuojamo pastato kampų altitudės, t. y. 102.90, 102.80, 104.45 ir 104.45 buvo nurodytos ir statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, pateiktuose derinti Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui ir Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui. Pagal statinio projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“ žemės paviršiaus altitudė yra 101.40.

Remiantis statinio projekto brėžiniais Nr. AZ-718-TP „Parkingo planas M1:100“, „Cokolinio aukšto planas M1:100“, „Pirmo aukšto planas M1:100“, „Antro aukšto planas M1:100“, „Mansardos planas M1:100“, „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“, „Spalvinis fasadų D-A ir A-D variantas M1:200“, „Spalvinis fasado 1-7 variantas M1:200“, nulinė altitudė yra lygi 105.70.

Statinio projekto brėžiniuose Nr. TP-SK „Parkingo monolitinių rostverkų planas“ ir „Parkingo monolitinių sienų planas“ nulinė altitudė lygi 106.70.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, sutiktina su pareiškėjos nustatytais faktais, kad statinio projekto brėžiniuose pateikti rodikliai prieštarauja vieni kitiems. Tuo atveju, jeigu tikroji nulinė altitudė – 106.70, tada, pridedant nurodytą projektuojamo pastato aukštį (nuo nulinės altitudės 9,80 m), paties pastato didžiausia altitudė sieks 116.50, o ne 115.50, nors žemės sklypo detaliajame plane didžiausia altitudė nurodyta 115.50. Minėti duomenys patvirtina, kad paties projektuojamo pastato bendras aukštis nuo statinio projekte nurodyto 11,70 m aukščio padidėtų 1,0 m, t. y. iki 12,70 m.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 (toliau – STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“), galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., 1 punktą šis statybos techninis reglamentas buvo privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustatė Statybos įstatymas.

Nagrinėjamu atveju pagal statinio projekto bendruosius statinio rodiklius projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo aukštų skaičius buvo nurodytas „2 + M“, pagal statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Teritorijos istorinė-urbanistinė situacija“ „Aukštingumas 2 a. su mansarda iki 12 m.“, o pagal statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalį „Sklypo plano sprendiniai“ „Dviejų aukštų su mansarda gyvenamosios paskirties pastatas projektuojamas, įkomponuojant jį į natūralų reljefą“.

Statinio projekto „Gaisrinė sauga“ aiškinamojo rašto 3 dalyje „Statinio charakteristikos“ nurodyta, kad buvo „Projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių saugykla po pastatu“, o statinio projekto aiškinamojo rašto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo sprendiniai“ 1 dalyje „Bendroji dalis“, kad „Pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), gyvenamos paskirties“.

2017-08-22 projektavimo užduoties 7.4 papunktyje nurodyta „Projektuoti: Pastatą žeminti 1 aukštu atsisakant IV aukšto (iki 115,50 abs. altitudės), pastato aukštis iki 12 m. Vietoje kadastro byloje Nr. 13/2282 nurodyto III aukšto projektuojamas mansardos aukštas“.

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime nustatė, jog „2015-10-08, t. y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (faktiškai nugriovus tik pusę 6 aukšto), IS „Infostatyba“ paskelbta, kad VMSA išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 bei, kad Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“.

Inspekcija 2020-08-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1668 užfiksavo, kad žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos penkių aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad statinio projekto sprendiniai pažeidžia žemės sklypo detaliuoju planu nustatytą pastato aukštų skaičių, t. y. 2 aukštai su mansarda, ir prieštarauja vieni kitiems, nors, vadovaujantis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 punktu, techninis projektas turėjo būti vientisas dokumentas, kurio pagrindu buvo gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, galiojusio laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 4.26 papunkčiu, pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo apačios. Pastogės išorės sienų aukštis neturėjo būti didesnis kaip 1,7 m, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki stogo apačios, ir šlaitinio stogo kampas ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Pagal to paties statybos techninio reglamento 4.3 papunktį pastato aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdenginio šilumos izoliacijos arba sutapdinto stogo dangos viršaus). Jei aukšto grindys ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu buvo laikomas žemiausių grindų lygis.

Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2018 m. vasario 7 d., ir redakcija, galiojanti nuo 2018 m. vasario 8 d.), 7.1 papunktyje buvo ir yra numatyta, kad mansarda – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų galėjo (ir gali) būti nuožulnios ir kurį (kurią) paprastai ribojo (ir riboja) pastato viršutinio aukšto perdanga, šlaitinis stogas ir išorės sienos.

Inspekcija, tikrindama leidimo išdavimo teisėtumą, nustatė, kad pagal statinio projekto brėžinį Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ projektuojamo pastato dalyje su 36 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunktį, t. y. nuo viršutinio aukšto perdangos iki šlaitinio stogo apačios ir siekia 1,70 m, o projektuojamo pastato dalyje su 10 laipsnių nuožulniu stogu „mansardos“ aukštis skaičiuojamas jau nuo virš aukšto esančio stogo iki šlaitinio stogo apačios, nors turėjo būti skaičiuojamas nuo viršutinio aukšto perdangos, ir tokiu atveju šios dalies „mansardos“ aukštis sieks 2,30 m.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad suprojektuota „mansarda“ neatitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.26 papunktyje įtvirtintos pastogės sąvokos ir STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.1 papunktyje nurodyto mansardos apibrėžimo, o yra laikytina suprojektuoto pastato aukštu, kaip jis buvo apibrėžtas STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 papunktyje. Teismas pritaria Inspekcijos išvadai, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeistas vienas iš privalomų žemės sklypo detaliojo plano reikalavimų projektuoti/ statyti dviejų aukštų pastatą su mansarda.

Tai pat pažymėtina, kad pagal statinio projekto bendruosius statinio rodiklius „Karnizo apačia 5,30 m“, iš statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.2.3 dalies „Sklypo plano sprendiniai“ matyti, kad „Karnizo altitudė: 5,30 m“, nors iš statinio projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ matyti, kad projektuojami skirtingo nuožulnumo bei aukščio stogai, t. y. stogo karnizo altitudės yra skirtingos.

Iš statinio projekto brėžinių, pateiktų Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriui, gatvės ribos altitudė buvo 102.00 (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“), stogų nuožulnumas lygus 8 ir 14 laipsnių (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Stogo planas M1:100“, „Pjūvis M1:200“, „Fasadai M1:200“); brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Sklypo dangų planas M1:250“, „Parkingo planas M1:100“ nurodyta, kad projektuojamo pastato pietryčių pusėje įrenginėjami laiptai patekimui į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tačiau KPD Vilniaus skyriui pateiktų statinio projekto brėžinių matyti, kad juose gatvės ribos altitudė nurodyta 101.50 (brėžinys Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-a ir B-B M1:200“), o kartu pateiktame statinio projekto brėžinyje Nr. AZ-718-TP-B „Fasadai M1:200“ gatvės altitudė nurodyta 102.00; stogų nuožulnumas lygus 10 ir 36 laipsniai (brėžiniai Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“); brėžiniuose Nr. AZ-718-TP-B „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“, „Fasadai M1:200“ nenurodytos naujos projektuojamos atraminės sienelės, o rodomos tik esamos atraminės sienelės.

Įvertinus brėžinių duomenis, konstatuotina, kad Administracijos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo apsaugos skyriui ir KPD Vilniaus skyriui derinimui buvo pateikti skirtingi statinio projekto brėžiniai,

Taip pat statinio projekto brėžiniuose Nr. AZ-718-TP „Sporto ir žaidimo aikštelės detalizacija M1:100“ ir „Atraminės sienutės detalizacija“ nenurodyta brėžinių parengimo data, nors kituose statinio projekto brėžiniuose nurodyta, kad jie parengti 2017 m. gegužės 2 d., tačiau šiuose statinio projekto brėžiniuose nurodyti skirtingi sprendiniai, t. y. brėžinyje Nr. AZ-718-TP „(duomenys neskelbtini) aklakelio dangų ir nužymėjimo planas M1:500“ pietrytinėje projektuojamo pastato pusėje nurodyti laiptai pateikimui į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, nors kituose brėžiniuose, pvz., „Nužymėjimo planas M1:500“, „Dangų planas M1:500“, „Vertikalinis planas M1:500“, „Apželdinimo planas M1:500“ šie laiptai nenurodyti. Tuo tarpu iš insoliacijos skaičiavimo brėžinių Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas. (duomenys neskelbtini) cokolinio aukšto patalpų insoliacija“, „Grafinis insoliacijos tikrinimas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) insoliacija“ ir statinio projekto brėžinio Nr. AZ-718-TP „Vizualizacijos“ žinoma, kad jų parengimo data 2014-05-02.

Pagal statytojos pateiktus insoliacijos skaičiavimus, t. y. brėžinį Nr. AZ-718-TP-B „Grafinis insoliacijos tikrinimas. Aiškinamasis raštas“, vidutinė žemės paviršiaus altitudė 101.40, suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 104.50. Tuo tarpu pagal 2017 metais parengtą statinio projektą, kuriam išduotas leidimas, vidutinė žemės paviršiaus altitudė – 103.80, o suprojektuoto daugiabučio gyvenamojo namo cokolinio aukšto altitudė – 102.90.

Įvertinus pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad statinio projektas pažeidžia žemės sklypo detalųjį planą, o statinio projekto sprendiniai prieštarauja vienas kitam.

Patikrinimo akto 1.5 ir 2.7 papunkčiuose nustatyta, jog statytoja su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, o statinio projekto sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų.

Pažymėtina, jog specialieji reikalavimai savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo yra išduodami tik nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai. Iki šios datos išduoti specialieji architektūros reikalavimai ar projektavimo sąlygų sąvadas nelaikomi specialiaisiais reikalavimais.

STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 19 punktas reglamentavo, kad butai negalėjo būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukšte, išskyrus tuos atvejus, kai buto perimetro bent vienoje (iš 4) kraštinėje žemės paviršius ties buto siena buvo žemiau negu grindų lygis, o buto kambarių insoliacija atitiko šio reglamento reikalavimus. To paties statybos techninio reglamento 213 punktas numatė, jog kiekviename 1-3 kambarių bute turėjo būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. galimos insoliacijos (nepertraukiamos; bendros) laikas buvo ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose, atsižvelgiant į esamą statinių išdėstymą, bendros insoliacijos laikas galėjo būti sumažintas iki 2 valandų.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nagrinėjamu atveju statytoja kartu su prašymu išduoti leidimą pateikė 2014 m. gegužės 2 d. parengtus insoliacijos skaičiavimus statinio projektui „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos.

Iš statinio projekto bendrojo aiškinamojo rašto 3.1.3 dalies „Projekto rengimo pagrindas“ matyti, kad „Projektas rengiamas pagal SAR Nr. AR493 (išduotas 2012 m. gegužės 23 d.) vadovaujantis STR iki 2012 m. spalio 16 d. Techninis projektas atliktas pagal šias projektavimo sąlygas: Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493 Vilniaus m. sav. adm. Specialieji architektūros reikalavimai 2012-05-23 Nr. AR493“.

Taigi, esant tokiai situacijai, kada specialieji reikalavimai nebuvo išduoti, o pagal IS „Infostatyba“ esančią informaciją yra žinoma, jog pirminis statytojo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 7 d. (IS „Infostatyba“ Nr. SRA-100-1709-07-24396), vadovaujantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalimi, darytina išvada, kad statybą leidžiančiam dokumentui gauti teikiamas statinio projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kuris buvo priimtas) pateikimo dieną, t. y. kad statinio projektas turėjo būti rengiamas pagal 2017 metais galiojusius teisės aktų reikalavimus. Tačiau duomenų, kad projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniame aukšte suprojektuotų butų norminė insoliacija atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., reikalavimus, nėra. Tokių duomenų kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikė ir statytoja. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad buvo pažeisti Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d.) 2 straipsnio 61 dalies ir 24 straipsnio 24 dalies reikalavimai.

Patikrinimo akto 2.1 papunktyje nurodyta, kad buvo pateikti ne visi privalomi statinio projekto rengimo dokumentai.

Kaip jau minėta, pagal Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., 24 straipsnio 3 dalį statinio projektas, be kita ko, turėjo būti rengiamas vadovaujantis ir projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti buvo privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais).

Vadovaujantis STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., 1.4 papunkčiu, be kitų reikalavimų, šis statybos techninis reglamentas nustatė ir visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašą (nurodant paskirtį), informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus, tvarką, o pagal šio statybos techninio reglamento 7.2 papunktį projektiniai pasiūlymai buvo rengiami išreikšti numatomo projektuoti visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nurodytais atvejais numatomo projektuoti statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją.

Pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punktą statytojas apie šio reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais, parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus turėjo pateikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. Prašyme turėjo būti nurodoma, ar statytojas kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimu projektiniams pasiūlymams, pageidauja gauti specialiuosius reikalavimus. Su prašymu turėjo būti teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ar jų dalis ir dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai buvo suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Šis reikalavimas buvo taikomas rengiant naujų statinių projektinius pasiūlymus. Atitinkamai, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 4 priedo „Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas“ 6.3 papunktis numatė, kad daugiabučiai gyvenamosios paskirties (daugiau kaip 5 aukštų) pastatai buvo priskiriami prie visuomenei svarbių statinių.

Nagrinėjamu atveju, statinio projekto „Gaisrinė sauga“ aiškinamojo rašto 3 dalyje „Statinio charakteristikos“ nurodyta, kad „Projektuojamas 4 a. gyvenamosios paskirties pastatas su cokoliniu a. ir požemine automobilių saugykla po pastatu“; statinio projekto aiškinamojo rašto „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo sprendiniai“ 1 dalyje „Bendroji dalis“ nurodyta, kad „Pastatas penkių aukštų (įskaitant cokolinį aukštą), gyvenamos paskirties“; Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriame nustatyta, kad statytojas „2015-10-08, t. y. statytojui pradėjus, bet dar nebaigus 2015-04-02 nustatytos neteisėtos statybos padarinių šalinimo (faktiškai nugriovus tik pusę 6 aukšto), IS „Infostatyba“ paskelbta, kad VMSA išdavė naują statybos leidimą Nr. LNS-01-151008-01239 <...>“, „Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pastatas susideda iš cokolinio aukšto, dviejų aukštų ir dviejų lygių mansardos <...>. Projekto sprendiniai „mansardos I lygis“ ir „mansardos II lygis“ atitinka minėtame punkte reglamentuotą sąvoką „pastato aukštas“; Inspekcijos patikrinimo vietoje akte užfiksuota, jog „Žemės sklype pastatytas nebaigtos statybos penkių aukštų galimai gyvenamosios paskirties pastatas“; statinio projekto brėžinyje Nr. AZ-718-TP „Pjūvis A-A ir B-B M1:200“ nurodyta „mansarda“ atitinka STR „Gyvenamieji pastatai“ 4.3 papunktyje įtvirtintą „pastato aukštas“ apibrėžimą, t. y. savarankiškas, dar vienas projektuojamo pastato aukštas.

Įvertinus minėtą techninę dokumentaciją ir Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytas išvadas, konstatuotina, kad projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, tačiau tarp privalomų statinio projekto rengimo dokumentų nėra projektinių pasiūlymų, todėl patikrinimo akte pagrįstai konstatuota, kad tuo buvo pažeisti Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., 24 straipsnio 3 dalies ir STR „Gyvenamieji pastatai“, galiojusio laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 2 d. iki 2019 m. sausio 8 d., 7.2 papunkčio ir 60 punkto reikalavimai.

Leidimo patikrinimo akto 2.2 ir 2.4 papunkčiuose nustatyta, kad statinio projekto rengimo dokumentų sudėtis neatitinka teisės aktų reikalavimų, o visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus ir pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūros neatitinka Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m liepos 17 d., ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, galiojusio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., nuostatų.

Kaip minėta, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ VIII skyriuje aptartas visuomenės informavimas apie numatomą statinių (jų dalių) projektavimą ir visuomenės dalyvavimas svarstant statinių (jų dalių) projektinius pasiūlymus. Šio STR 60 punkte nurodyta, kad Statytojas apie Reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar statinio dalies numatomą projektavimą, apie numatomą statinio ar statinio dalies projektavimą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais, parengtus šių statinių projektinius pasiūlymus teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) apie tai informuoti visuomenę. Prašyme nurodoma ar statytojas kartu su savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) pritarimu projektiniams pasiūlymams, pageidauja gauti specialiuosius reikalavimus. Su prašymu teikiami į kompiuterinę laikmeną įrašyti projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų vaizdinė informacija, 61 punkte nurodyti duomenys apie statinius ar jų dalis ir dokumentai, pagrindžiantys, kad projektiniai pasiūlymai suderinti su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis. Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.

Teismas, atsižvelgdamas į patikrinimo akte nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad projektuojamas daugiabutis gyvenamasis namas priskirtinas prie visuomenei svarbių statinių, todėl pakeitus esminius „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. AZ-718-TP-A, 2015 m.“, kuriam buvo išduotas 2015 m. spalio 8 d. leidimas ir visos jo versijos, sprendinius ir 2017 metais parengus statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas leidimas, pagal STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte nustatytą tvarką taip pat turėjo būti atliktos visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą procedūros bei nustatyta tvarka turėjo būti gautas pritarimas pakeistiems projektiniams pasiūlymams.

Teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime pateiktą teisinį reglamentavimą ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeista Statybos įstatymo 24 straipsnyje ir STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte numatyta statybos projekto viešinimo tvarka.

Patikrinimo akto 7.3 papunktyje nustatyta, kad leidimo išdavimo terminas neatitinka Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, t. y. 2018 m. liepos 10 d., 27 straipsnio 13 dalies reikalavimų.

Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d., t. y. leidimo išdavimo metu, 27 straipsnio 13 dalyje buvo nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta tvarka pakartotinai teikto pakeisto pagal pastabas statinio projekto tikrinimo procedūras atliko institucijos ar subjektai, nepritarę statinio projektui, taip pat institucijos ar subjektai, kurių kompetencija – statinio projekto sprendinių, kuriems įtaką daro pakeisto statinio projekto sprendiniai, patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju tikrinimo procedūros buvo atliekamos per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai IS „Infostatyba“ pakartotinis prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo pažymimas kaip priimtas. Statytoja pakartotinį prašymą išduoti leidimą pateikė 2018 m. birželio 18 d. Taigi statybos leidimas turėjo būti išduotas per 10 darbo dienų, t. y. iki 2018 m. liepos 3 d. Tačiau leidimas buvo išduotas 2018 m. liepos 10 d., t. y. pavėlavus 5 darbo dienas.

Apibendrindamas šiame sprendime nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai negali būti laikytini techninio pobūdžio ar mažareikšmiais procedūriniais pažeidimais, teismas daro išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860 išduotas neteisėtai, todėl taikytina galiojančios redakcijos Statybos įstatymo 27 straipsnio 23 dalies 1 punkte nustatyta pasekmė - statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 10 d. statybos leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860 galiojimą.

Pranešti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 10 d. išduoto leidimo Nr. LSNS-01-180710-00860 galiojimo panaikinimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.