Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo pareiškimas dėl paskirtos baudos panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1049-480/2016 pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“, AAS „BTA Insurance Company“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė BUAB „FF Lizingas“ solidariai iš atsakovių UAB „Admivita“ ir Lietuvos Respublikos priteisti 454 411,65 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2015-10-14 nutartimi (t. 1, b. l. 39) perdavė civilinę bylą Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti jos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui klausimą Lietuvos apeliacinis teismas 2015-10-19 nutartimi (t. 1, b. l. 41-42) šią bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, išnagrinėjęs 2015-12-22 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo pareikštą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, kuris buvo grindžiamas netinkamu procesinių klausimu išsprendimu, 2015-12-23 nutartimi prašymą dėl nušalinimo atmetė (t. 1, b. l. 125-126). Įvertinus ieškovo pareikštus prašymus bei teismo procesinius sprendimus konstatuota, jog teisėjos procesiniai sprendimai nesudaro pagrindo išvadai, kad teisėja civilinį procesą veda neobjektyviai ar yra šališka. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo nušalinimo pagrindas. Ieškovas 2016-02-15 pateikė teismui dar vieną pareiškimą dėl procesinių veiksmų (t. 2, b. l. 17a-20), kuriame, be kitų prašymų, suformulavo ir tokius: 1) nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo teisėją; 2) pateikti į šią bylą teisėjos paaiškinimus civilinių bylų skyriaus pirmininkui dėl 2015-12-22 teismo posėdyje teisėjai pareikšto nušalinimo bei nustačius, kad buvo remtasi ne ieškovo suformuluotais argumentais, kreiptis dėl drausminės bylos teisėjai iškėlimo. Pareiškime nurodė, jog teisėja išsakė išankstinę nuomonę dėl būsimo teismo sprendimo, netinkamai išsprendė procesinius klausimus, susijusius su šalių atstovais, ar bylos nagrinėjimu, neatvykus šalims. Taip pat teigė, kad teisėja neleido ieškovui išsakyti nuomonės, netinkamai sprendė dokumentų (ne)prijungimo bei patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, civilinių bylų skyriaus pirmininkui, kuri sprendė teisėjos nušalinimo klausimą, pateikė ne ieškovo nurodytus motyvus. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2016-02-19 nutartimi (t. 2, b. l. 96-99) atmetė pakartotinį ieškovo prašymą dėl teisėjos nušalinimo. Nutartyje įvertintas galimai išankstinės nuomonė išsakymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą; ankstesnio prašymo nušalinti teisėją nagrinėjimo aplinkybės bei vertinti argumentai; patikslinto ieškinio priėmimo klausimo sprendimo aplinkybės; advokato S. J. UAB „Admivita“ teikiamų paslaugų apimtis. Ieškovas 2016-02-26 pateikė pareiškimą, kurį papildęs 2016-02-29 (t. 2, b. l. 103-105,109), prašė: 1) užtikrinti nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą; 2) išsiaiškinti, ar į bylą yra pateikta UAB „Admivita“ atstovavimo sutartis, sudaryta su advokatu S. J.; 3) jei atstovavimo sutartis buvo pateikta ir prijungta, pranešti apie tai prokurorui ir Teisėjų tarybai; 4) jei atstovavimo sutartis buvo ir tebėra byloje, tačiau civilinių bylų skyriaus pirmininkas jos nevertino, laikyti šį pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo, o apie advokato S. J. netinkamą atstovavimą pranešti Lietuvos advokatūrai. Ieškovas pareiškime išdėstė nesutikimo su Kauno apygardos teismo skyriaus pirmininko 2016-02-19 nutartimi motyvus bei akcentavo netinkamus teismo veiksmus, skiriant bylos nagrinėjimo datą. Kauno apygardos teismo pirmininkas 2016-03-01nutartimi (t. 2, b. l. 110-114) netenkino ir trečią kartą ieškovo pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, taip pat tenkino trečiojo asmens atstovės teismo posėdyje pareikštą prašymą (t. 2, b. l. 107) ir paskyrė ieškovui 150 Eur baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Nutartyje pažymėta, kad nušalinimas reiškiamas siekiant persvarstyti ankstesniame pareiškime dėl nušalinimo nurodytus argumentus, tačiau nušalinimo klausimu priimta nutartis yra neskundžiama. Pakartotinis nušalinimas gali būti reiškiamas tik paaiškėjus naujam nušalinimo pagrindui ir pateikus tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs ieškovo teiktų pareiškimų dėl nušalinimo argumentus bei pakartotinį jų reiškimą, teismas sprendė, kad ieškovas jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, sąmoningai veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą. Ieškovas 2016-04-11 pateikė pareiškimą dėl viso Kauno apygardos teismo nušalinimo (t. 2, b l. 157- 165), kuriame taip pat suformulavo prašymą dėl termino prašymui dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-01 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ir paskirtos šia nutartimi baudos panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-04-20 nutartimi (t. 2, b. l. 179-181) ieškovo prašymo dėl Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1049-480/2016 nagrinėjimo netenkino. Kauno apygardos teismas 2016-05-02 nutartimi (t. 2, b. l. 187-188) nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti motyvuotą prašymą dėl termino atnaujinimo bei motyvuotą prašymą dėl baudos panaikinimo. Ieškovas 2016-05-12 pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (t. 3, b. l. 43-45), kuriame nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016-03-01 nutartyje pasisakyta ne dėl visų ieškovo argumentų, teigė, kad 2016-05-04 vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo naujos aplinkybės, patvirtinančios teismo šališkumą, t. y. bylos šalis, turinčias priešingą interesą, atstovavo dvi UAB „Admivita“ teisininkės, ir nors ieškovas pareiškė prašymą neleisti tokio atstovavimo, teismas atsisakė spręsti šį prašymą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016-05-16 nutartimi (t. 3, b. l. 49-50) prašymą išnagrinėjo: 1) ieškovui Z. V. atnaujino terminą pareiškimui dėl baudos peržiūrėjimo paduoti ir šį pareiškimą priėmė; 2) atmetė ieškovo prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2016-03-01 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad ieškovas nepagrindė Kauno apygardos teismo pirmininko 2016-03-01 nutarties dėl baudos skyrimo neteisėtumo, pakartodamas tik tas pačias aplinkybes dėl bylą nagrinėjančios teisėjos procesinių sprendimų, dėl kurių jau buvo pasisakyta nagrinėjant ieškovo pareiškimus dėl nušalinimo. Teismas pažymėjo, kad dėl S. J. atstovavimo sutarties buvo apsiakyta tiek Kauno apygardos teismo pirmininko nutartyje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės nutartyje, kuria buvo sprendžiamas viso Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo klausimas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su 2016-05-04 vykusiu teismo posėdžiu, sprendžiant klausimą dėl 2016-03-01 nutarties peržiūrėjimo nevertintinos, nes jos negalėjo būti žinomos priimant šią nutartį. Teismas akcentavo, jog ieškovas, reikšdamas nepagrįstus nušalinimo pareiškimus, vilkina procesą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Z. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016-05-16 nutartį ir priimti naują sprendimą– panaikinti 2016-03-01 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas nevertino ieškovo argumentų ir įrodymų, pateiktų 2016-05-11 prašyme Nr. 01-137 dėl baudos paskyrimo – skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Teismas be pagrindo absoliutina teismo teisę priiminėti bet kokius procesinius sprendimus, nepaisant pareigos būti nepriklausomu ir nešališku visiems bylos dalyviams, todėl skundžiama nutartis naikintina CPK 21 straipsnio pagrindu. Kadangi teismas nepasisakė dėl 2016-05-11 prašyme išdėstytų argumentų, sprendžiant baudos apskyrimo teisėtumo klausimą turi būti įvertinta tai, kad pirmosios instancijos teismas, nepradėjęs šios civilinės bylos nagrinėti iš esmės, pasakė savo išankstinę nuomonę dėl ieškinio nepagrįstumo; netinkamai sprendė pirmąjį pareiškimą dėl nušalinimo; neleido ieškovui skaityti prašymo dėl neleidimo atsakovui atstovauti BUAB „FF lizingas“. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas vilkina bylos nagrinėjimą, tačiau neįvertino aplinkybės, kad atsakovė UAB „Admivita“ vilkino procesą, t. y. jos prašymu buvo atidėtas bylos nagrinėjimas. Teismas abstrakčiai nurodė, kad dėl advokato S. J. atstovavimo sutarties tariamai pasisakyta Kauno apygardos teismo pirmininko ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartyse, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė priimti 2016-04-11 pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo, taigi nurodyti klausimai nebuvo nagrinėjami. Paskiriant ieškovui baudą, buvo ignoruota aplinkybė, kad bylos šalis, turinčias priešingą interesą, vienu metu atstovavo dvi UAB „Admivita“ teisininkės. Akivaizdu, kad tokioje situacijoje teismas turėjo pagrindą neleisti šioms atstovėms atstovauti priešingus interesus turinčioms šalims.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria atmestas prašymas dėl apeliantui paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo, teisėtumo klausimas. Reikalavimas procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Taip pat to reikalauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.). Draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis taip pat apima ir draudimą piktnaudžiauti nušalinimo teise. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo piktnaudžiauja procesine nušalinimo teise, bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija išsprendžia nušalinimo klausimą ir pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį priima nutartį dėl baudos šiam asmeniui skyrimo (CPK 69 str. 5 d.). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, kaip minėta, numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, taip pat gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, o iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 str. 2 d.).Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tačiau tam tikrais atvejais, kai šalies procesinis elgesys leidžia pripažinti itin aiškų, sąmoningą ir kryptingą nurodyto draudimo piktnaudžiauti procesu nepaisymą, gali atsirasti įstatyme įtvirtintų neigiamų padarinių, tokių, kaip baudos skyrimas. Minėta, kad piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant procesinę nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, kas kartą nurodant tuos pačius nepagrįstus ir subjekto, nagrinėjusio tokius prašymus, jau įvertintus teisėjo (teismo) nušalinimo pagrindus. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas yra aiškiai sureguliavęs nušalinimo pareiškimo sąlygas bei tvarką. Pagal CPK 68 straipsnio 2 dalį, motyvuotas nušalinimas gali būti pareiškiamas tik prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, juolab kad kiekvienas nušalinimo pareiškimas kliudo proceso eigai (CPK 68 str. 3 d.), o CPK 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas jau buvo atmestas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus procesinius dokumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai akcentavo pakartotinį jau išnagrinėtų argumentų teikimą, kurie nepaneigia 2016-03-01 nutartyje nustatyto apelianto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, kas kartą reiškiant nušalinimą dėl to paties ar siekiant pakeisti anksčiau jau išnagrinėto prašymo dėl teismo nenušalinimo rezultatą. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas, priešingai nei nurodo apeliantas, motyvavo. Todėl apelianto pozicija, kad skundžiama nutartis yra be motyvų ir dėl to absoliučiai negaliojanti, yra nepagrįsta ir subjektyvi jo paties nuomonė.

Atskirajame skunde apeliantas taip pat kartoja tuos pačius argumentus dėl, jo manymu, teismo šališkumo, kurie buvo išnagrinėti sprendžiant pareiškimų dėl nušalinimo pagrįstumo klausimą (atskirojo skundo argumentai, nurodyti 7.3 – 7.5 p.). Šių argumentų bei aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo įvertinti iš naujo ar kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Apelianto akcentuojami teisėjos bei viso teismo teisėjų nušalinimo pagrindai buvo detaliai ištirti bei dėl jų išsamiai pasisakyta nurodytose nutartyse (šios nutarties 3, 5, 7 p.). Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su kitomis nagrinėjamomis bylomis, tačiau kitų civilinių bylų proceso eiga ir jose atlikto teisėjo šališkumo vertinimas nesuponuoja nagrinėjamoje byloje padarytų teismo išvadų, kad piktnaudžiavimo procesu faktas nustatytas. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog nagrinėjant pareikšto nušalinimo klausimą pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutino teismo teisę priiminėti bet kokius sprendimus, nepaisant pareigos būti nešališku. Viena vertus, tokie argumentai priskirtini argumentams dėl ginčo esmės, kurie pateiktini skundžiant apeliacine tvarka galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą. Atskirai nuo sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, bylą nagrinėjusio teismo procesiniai veiksmai gali būti skundžiami tik tuo atveju, jeigu tai tiesiogiai numatyta CPK arba jeigu jie užkerta kelią tolimesnei bylos eigai (CPK 334 str.). Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Antra vertus, dėl piktnaudžiavimo ar nepiktnaudžiavimo tokioje situacijoje spręstina ne pagal tai, ar apelianto poziciją dėl teismo šališkumo, ar dėl netinkamai, jo vertinimu, atliktų / neatliktų procesinių veiksmų galėtų pasitvirtinti, išnagrinėjus šią bylą iš esmės instancine tvarka (kaip matyti iš bylos, apeliantas savo teise į apeliaciją jau naudojasi), o dėl nušalinimo teisės įgyvendinimo procedūrų. Šioje konkrečioje byloje apelianto netinkamas ir priešingas CPK 68-69 straipsniuose įtvirtintam reglamentavimui naudojimasis nušalinimo institutu neabejotinai sukliudė bylą išnagrinėti greičiau ir operatyviau pasiekti pagrindinį CPK principą - kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.) , o tai reiškia piktnaudžiavimą teise. Konstatuotina, kad aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad baudos panaikinimo klausimą pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju išsprendė neteisingai, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.