Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admivita“, tretieji asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „FF Lizingas“, AAS „BTA Insurance Company“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. V. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriame prašė BUAB „FF Lizingas“ priteisti iš atsakovės UAB „Admivita“ 454411,65 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2016 m. liepos 7 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovo trečiajam asmeniui BUAB „FF Lizingas“ 1.936 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl abiejų šių sprendimų ieškovas yra padavęs apeliacinius skundus, kurie dar neišnagrinėti. Ieškovas 2016 m. liepos 28 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą dėl ieškovo atsiliepime į trečiojo asmens ieškovo pusėje UAB „FF Lizingas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pareikšto prašymo priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie šį UAB „FF Lizingas“ prašymą dėl papildomo sprendimo. Nurodė, kad teismo papildomu sprendimu neišspręstas ieškovo atsiliepime pateiktas prašymas CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui dėl šio UAB „FF Lizingas“ prašymo dėl papildomo sprendimo aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo atmetė. Nurodė, kad ieškovo atsiliepime pareikštas prašymas CPK 299 ir 300 straipsnių pagrindu priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie BUAB „FF Lizingas“ pateiktą prašymą nėra susijęs su klausimu dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl jame ir nebuvo sprendžiamas. Ieškovas dėl priimto 2016 m. liepos 7 d. papildomo sprendimo pateikė apeliacinį skundą, todėl dėl šio papildomo sprendimo teisėtumo pasisakys apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą. Teismas pažymėjo, kad CPK 277 straipsnio 1 dalyje pateikiamas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. sprendimu buvo išspręsti visi ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai, teismas 2016 m. liepos 7 d. papildomu sprendimu pripažino trečiojo asmens BUAB „FF Lizingas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Admivita“, prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pagrįstu. Todėl ieškovo prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą priimti papildomą sprendimą dėl ieškovo 2016 m. liepos 26 d. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nurodo tokius argumentus.CPK 245 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą išspręsti visus bylos dalyvių prašymus, išdėstytus ieškinyje ar kitam procesiniame dokumente. Be to, CPK 299 ir 300 straipsniuose numatyta ir teismo pareiga priimti atskirąją nutartį bei pranešti prokurorui, jei iš bylos medžiagos paaiškėjo nusikalstamos veikos.Teisėja, nesulaukusi skundžiamos nutarties įsiteisėjimo, išsiuntė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kas teikia pagrindą manyti, kad tokiu būdu pažeidė ne tik lygiateisiškumo ir rungimosi principus, bet ir neužtikrino nepriklausomo bei nešališko teismo (CPK 21 str.). Apelianto prašymo priimti papildomą sprendimą pagrįstumą patvirtina faktas, kad BUAB „FF lizingas“ lėšos ir toliau mokamos advokatui P. V., kuris yra konfliktinėje situacijoje su apeliantu. Šios lėšos mokamos tam, kad BUAB „FF lizingas“ ir toliau negautų apelianto netiesioginiu ieškiniu prašomos priteisti tai pačiai BUAB „FF lizingas“ žalos, o jos vėl prašomos priteisti iš apelianto BUAB „FF lizingas“ naudai. Analogiška situacija tęsiasi ir su I. K. bei G. O. atstovavimais šioje byloje – pagal UAB „Admivita“ įgaliojimus jos atstovauja ir pastarąją bendrovę, ir BUAB „FF lizingas“. Pirmosios instancijos teismo motyvaciją atsisakant priimti papildomą sprendimą pagal apelianto prašymą paaiškina tai, kad teismas turėtų faktiškai pats pasisakyti dėl savo veiksmų priteisiant bylinėjimosi išlaidas bylą pralaimėjusiai bylos dalyvei iš jos pusėje veikiančio apelianto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 265 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas), neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Jeigu kurio nors reikalavimo teismo sprendime neišsprendžiama, tai laikytina sprendimo trūkumu. Šis trūkumas gali būti pašalintas byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis). CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nustatyta, kad apeliantas, remdamasis CPK 299 ir 300 straipsniais, prašė priimti papildomą sprendimą dėl jo atsiliepime į trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išdėstytą prašymą priimti atskirąją nutartį ir pranešti prokurorui apie BUAB „FF lizingas“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas skundžiama nutartimi prašymo netenkino. Atsižvelgiant į apelianto nurodomus argumentus, galima spręsti, kad jis kelia klausimą dėl neišspręsto jo reikalavimo (CPK 277 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytų klausimų, dėl kurių gali būti priimtas papildomas sprendimas, sąrašas yra baigtinis. Šiuo atveju apelianto tokio pobūdžio (12 punktas) prašymo išsprendimo papildomu sprendimu galimybė šiame sąraše tiesiogiai nėra numatyta, o ir savo esme prašymas priimti atskirąją nutartį bei informuoti prokurorą nėra vienos šalies kitai pareikštas materialinio pobūdžio reikalavimas, dėl ko nagrinėjamo prašymo neišsprendimas nelaikytinas byloje pareikšto reikalavimo neišsprendimu. Šiame kontekste pastebėtina, kad ir pats apeliantas savo atskirajame skunde nurodo CPK 245 straipsnio 2 dalies, t.y. procesinės normos, reglamentuojančios dalyvaujančių byloje asmenų prašymų išsprendimą, pažeidimą, o ne CPK 265 straipsnio 2 dalies, reglamentuojančios teismo pareigą priimti sprendimus dėl visų pareikštų reikalavimų, pažeidimą. Antra, CPK 299, 300 straipsnyje nurodytų veiksmų atlikimas apskritai nepatenka į klausimų, kurie privalo būti sprendžiami sprendimu (taigi, ir papildomu sprendimu), ratą (CPK 270 str., 277 str. 1 d.). Tokių veiksmų atlikimą reglamentuoja CPK XV skyriaus penktasis skirsnis „Teismų nutartys dėl teisės pažeidimų pašalinimo“. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio klausimų išsprendimas nėra sprendimo dėl ginčo esmės sudėtinė dalis, todėl ir papildomu sprendimu negali būti sprendžiamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kuria buvo netenkintas prašymas priimti papildomą sprendimą, yra pagrįsta. Kartu paminėtina, kad tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo mano, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė jo pareikštus prašymus ar nepagrįstai jų nesprendė, jis turi teisę tokio pobūdžio motyvus nurodyti apeliaciniame skunde. Apeliacinio proceso metu gali būti patikrinama, ar teismas (ne)pagrįstai išsprendė/nesprendė dalyvaujančių byloje asmenų prašymus, kokią įtaką tai (ne)turėjo ginčo išsprendimui ir pan., o reikalui esant pats apeliacinės instancijos teismas gali atlikti CPK 299 ir 300 straipsniuose nurodytus veiksmus. Beje, iš apelianto 2016 m. liepos 26 d. apeliacinio skundo matyti, kad jame, be kita ko, keliamas ir aptariamas klausimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesines teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Dėl kitų atskirojo skundo motyvų, kaip neteikiančių pagrindo kitokioms išvadoms, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.