Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. T. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Dnipropetrovskio srities Kryvyi Riho miesto Zhovtnevyj rajono teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymą byloje Nr. 212/6231/23, kuriuo nuspręsta priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, suinteresuotas asmuo – K. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos A. T. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Dnipropetrovskio srities Kryvyi Riho miesto Zhovtnevyj rajono teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymą byloje Nr. 212/6231/23, suinteresuotas asmuo – K. T., kuriuo nuspręsta priteisti iš suinteresuoto asmens išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kurį sudaro 1/3 dalis kas mėnesį nuo visų rūšių uždarbio (pajamų), tačiau ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo atitinkamo amžiaus vaikui, nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikai sulauks pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą. Užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 1, 5 dalys). Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis).

6. Lietuvos Respublikos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą (Įstatymo 1 straipsnis). Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 metų Hagos konvencija) ir Įstatymas nenustato kitaip (Įstatymo 37⁷ straipsnis).

7. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika – 2007 metų Hagos konvencijos narės. Lietuvos Respublika ir Ukrainos Respublika sudarė 1993 m. liepos 7 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje įtvirtintos nuostatos dėl vienoje valstybėje priimtų teismo sprendimų, taip pat ir išlaikymo bylose, pripažinimo ir leidimo vykdyti kitoje susitariančioje valstybėje.

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl 2007 metų Hagos konvencijos ir dvišalės sutarties nuostatų konkurencijos, išaiškino, kad 2007 metų Hagos konvencija nustato veiksmingesnes taisykles negu dvišalė sutartis, nes pagal nutylėjimą (t. y. atitinkamai valstybei nedeklaravus, kad ji kitų valstybių teismų sprendimams pripažinti toliau taikys egzekvatūros procedūrą) joje įtvirtintas supaprastintas pripažinimo ir vykdymo teisinis režimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022). Dėl to pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo sprendimą nagrinėjamas pagal 2007 metų Hagos konvenciją.

9. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nevertina ir netikrina prašomo pripažinti teismo sprendimo (įsakymo) teisėtumo ir pagrįstumo, bet formaliai įvertina, ar prašymas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus 2007 metų Hagos konvencijos 11 ir 25 straipsniuose, ar ne (Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalis ir 31⁸ straipsnis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 1 dalis, 11, 25, 28 straipsniai).

10. Pagal 2007 metų Hagos konvencijos 25 straipsnio 1 dalį prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedami: a) visas sprendimo tekstas; b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame nurodytas automatinis sumos indeksavimas, – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

11. Pareiškėja A. T. prie prašymo pridėjo Ukrainos Dnipropetrovskio srities Kryvyi Riho miesto Zhovtnevyj rajono teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymą byloje Nr. 212/6231/23, šio teismo įsakymo vertimą į lietuvių kalbą. Teismo įsakyme nurodyta, kad įsakymas įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 7 d., o išduotas 2023 m. rugsėjo 21 d. Tikėtina, kad nurodant šias datas padaryta rašymo apsirikimo klaida ir būtent 2023 m. rugsėjo 21 d. yra teismo įsakymo įsiteisėjimo diena.

12. Nors suinteresuotas asmuo K. T. nurodo, kad apie teismo procesą Ukrainoje nebuvo informuotas, nes teismo įsakymo byloje Nr. 212/6231/23 kopiją gavo tik gavęs pareiškėjos prašymą su priedais iš Lietuvos apeliacinio teismo, tačiau ši suinteresuoto asmens pozicija nenuosekli, kadangi atsiliepime taip pat nurodyta, jog apie teismo įsakymą suinteresuotas asmuo sužinojo po to, kai pareiškėja teismo įsakymą perdavė vykdymui Ukrainos Teisingumo ministerijos pietinės tarp regioninės valdybos (Odesa) Pokrovsko valstybinės vykdomosios tarnybos skyriui Kryvyi Riho mieste, Kryvyi Riho rajone, Dnipropetrovskio srityje, kuomet ši institucija areštavo suinteresuoto asmens banko sąskaitą. Suinteresuoto asmens informavimą apie kilmės valstybėje įvykusį procesą taip pat patvirtina tai, kad suinteresuotas asmuo vykdo teismo įsakymą, kadangi Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pažymą, patvirtinančią, kad 2025 m. gruodžio mėnesį išlaikymo skolos neturėjo. Pažymima, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje teismo įsakymo įsiteisėjimą.

13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsisakyti pripažinti sprendimą galima tik 2007 metų Hagos konvencijos 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu – kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-421/2022).

14. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo įsakymas ir pareiškėjos veiksmai prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi suinteresuotas asmuo tinkamai vykdo prievolę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą teismo įsakymo kilmės valstybėje (Ukrainos Respublikoje), todėl jo pripažinimas Lietuvos Respublikoje sudarys sąlygas dvigubam išieškojimui.

15. Sprendžiant užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą, atitiktis Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai tikrinama tik analizuojant pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo pasekmių įtaką Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, t. y. ar pripažinto ir leisto vykdyti užsienio teismo sprendimo vykdymas Lietuvos Respublikoje nepažeistų Lietuvos Respublikos viešosios tvarkos. Viešoji tvarka suprantama siaurai ir apima tik esminius Lietuvos Respublikos visuomenės santvarkos pagrindus. Ji gali būti pažeista tik tais išimtiniais atvejais, kai užsienio teismo sprendimo įvykdymas gali sukelti pasekmes, neleistinas Lietuvos teisinės sistemos požiūriu. Sąvoka „viešoji tvarka“ aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

16. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu. Viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

17. Teismo vertinimu, Ukrainos Respublikos teismo įsakymo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje nereiškia dvigubo išieškojimo iš skolininko įteisinimo. Atsižvelgiant į byloje esančią 2025 m. gruodžio 22 d. Ukrainos Teisingumo ministerijos pietinės tarp regioninės valdybos (Odesa) Pokrovsko valstybinės vykdomosios tarnybos skyriaus Kryvyi Riho mieste, Kryvyi Riho rajone, Dnipropetrovskio srityje pažymą, prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio valstybės teismo sprendimas jo kilmės valstybėje yra vykdomas. Šias aplinkybes suinteresuotas asmuo gali įrodinėti užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymo proceso metu, tačiau tai nėra Hagos konvencijoje numatytas pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti teismo įsakymą Lietuvos Respublikoje. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prašymą, pateiktus duomenis, nenustatė, kad prašomas pripažinti teismo įsakymas aiškiai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

18. Suinteresuotas asmuo K. T. atsiliepime taip pat pareiškė prašymus įpareigoti pareiškėją pateikti duomenis apie išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolos dydį, jos apskaičiavimo datą bei pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodyta išlaikymo nepilnamečiams vaikams apskaičiavimui reikalinga informacija – Ukrainos Respublikos pragyvenimo minimumas atitinkamo amžiaus vaikui. Pažymima, kad šis suinteresuoto asmens prašymas nėra motyvuotas.

19. Šiuo aspektu teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimo) ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-695/2016; 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-916/2022). Taigi, užsienio teismo priimto sprendimo pripažinimas ir leidimas jį vykdyti suteikia jam faktiškai tokią pačią teisinę galią, kaip ir nacionalinio teismo priimto sprendimo. Vis dėlto, nors užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti lemia šio sprendimo privalomumą pripažįstančioje valstybėje, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, neatlieka šio teismo sprendimo turinio revizijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-943/2024).

20. Atsižvelgdamas į nurodytą teismų praktiką, teismas padaro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašymai dėl papildomų duomenų išreikalavimo yra pertekliniai, kadangi, teismas, spręsdamas klausimą dėl užsienio valstybės teismo priimto sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas, negali atlikti teismo įsakymo turinio revizijos, vertinti Ukrainos Respublikos teismo priteisto išlaikymo dydį ir pan.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos teismo įsakymą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti pirmiau aptartą teismo įsakymą Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas.

22. Suinteresuotam asmeniui K. T. išaiškinama, kad jis per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos (jeigu jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje – per šešiasdešimt dienų) turi teisę pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą peržiūrėti šią nutartį (Įstatymo 4 straipsnio 5 dalis; 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 5, 6 dalys). Atkreipiamas suinteresuoto asmens dėmesys į tai, kad prašymas gali būti grindžiamas tik 2007 metų Hagos konvencijos 23 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytais pagrindais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 809 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, 318 straipsniu, 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo 23 straipsnio 3 ir 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos A. T. prašymą tenkinti.

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Ukrainos Respublikos Dnipropetrovskio srities Kryvyi Riho miesto Zhovtnevyj rajono teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. įsakymą byloje Nr. 212/6231/23, kuriuo nuspręsta iš suinteresuoto asmens K. T. (gimusio (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. T. (gimusiam (duomenys neskelbtini) ir T. T. (gimusiam (duomenys neskelbtini), kurį sudaro 1/3 dalis kas mėnesį nuo visų rūšių uždarbio (pajamų), tačiau ne mažiau kaip 50 proc. pragyvenimo minimumo atitinkamo amžiaus vaikui, nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki vaikai sulauks pilnametystės.

Šią nutartį gali būti prašoma peržiūrėti paduodant prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui per trisdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Jeigu suinteresuoto asmens K. T. įprastinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymas peržiūrėti nutartį gali būti paduodamas per šešiasdešimt dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Nutartis įsiteisėja pasibaigus terminui paduoti prašymą jai peržiūrėti, jeigu toks prašymas nebus paduotas.