Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-11-17 · Civilinė byla Nr. 2A-858-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2015-11-17
Bylos Nr.
2A-858-280/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
D. M.
Trečiasis asmuo
„Lietuvos draudimas“

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-858-280/2015

Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-301361-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9-839/2015 pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 7708,97 Eur (26 617,52 Lt) turtinės žalos, 57924,00 Eur (200 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą bei išlaikymą po 289,62 Eur (1000 Lt) kas mėnesį iki gyvos galvos bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Nurodė, kad 2012-10-08 įvykusio eismo įvykio metu žuvo jos sūnus E. Š., tačiau dėl eismo įvykio atliktas ikiteisminis tyrimas neišsamus. Dėl E. Š. kaltės/nekaltumo nebuvo priimta jokio nuosprendžio dėl ko priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir išvados, jog automobilį vairavo E. Š. nėra laikomi prejudicija. Mano, kad automobilį vairavo atsakovas D. M., nes pagal patirtus sužalojimus E. Š. nepatyrė sužalojimų, kurie būtų būdingi vairuotojui ,vairavusiam automobilį eismo įvykio metu. Ekspertė-specialistė O. L. savo išvadoje nurodė, kad E. Š. sėdėjo ant galinės sėdynės. D. M. patirti sužalojimai būdingi asmeniui, vairavusiam automobilį eismo įvykio metu. G. K. 2013-06-03 papildomai pateiktame pareiškime patikslino, kad E. Š. sėdėjo ant jo kelių galinėje sėdynėje ir automobiliu iš viso važiavo 6, o ne 5 asmenys. Po eismo įvykio nebuvo kviečiama nei greitoji pagalba, nei policijos pareigūnai, nes buvo bandoma atversti automobilį ir, tikėtina, kad D. M. išvengtų atsakomybės, į vairuotojo vietą pasodinti E. Š. lavoną, kadangi jis žuvo eismo įvykio metu. Kadangi automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. Š. nevairavo, o eismo įvykio metu automobilį vairavo atsakovas D. M., todėl jis atsakingas už ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sudaro nepataisomai sudaužytas automobilis, draudimas, transportavimo išlaidos, laidojimo išlaidos, specialistės išvados parengimas. Be to, sūnus ją išlaikė, todėl reikalingas tolimesnis išlaikymas iki gyvos galvos, o netekus kartu gyvenančio sūnaus, kuris padėdavo ūkyje ir kituose darbuose, artimai bendrauta, patirta neturtinė žala.

Ieškovė nurodė, kad dėl 2012-10-08 autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroras 2012-12-28 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes neva nustatyta, kad dėl eismo įvykio kaltas E. Š., o jis mirė. D. M. buvo padaryti sužalojimai: kaktos nubrozdijimas, abipusiai daugybiniai šonkaulių lūžimai, galvos smegenų sukrėtimas. Ieškovės tvirtinimu, tokie sužalojimai laikomi būdingi asmeniui, vairavusiam automobilį eismo įvykio metu. Ieškovė tvirtina, kad D. M. neneigia vairavęs.

Specialios tarnybos iškviestos tik po 35-40 minučių.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas ieškovės V. Š. ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valstybės biudžeto naudai 26,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2012-10-09 apie 00 val. nesuvaldžius automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) kilometro ruože, Utenos miesto kryptimi, automobilis išslydo už kelio ribų ir kairiuoju šonu trenkėsi į gelžbetoninį elektros stulpą, jį nulaužė ir apvirto ant kairiojo šono. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas automobilis, dviem keleiviams sutrikdyta sveikata, žuvo E. Š.. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 5 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2012-12-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytu punktu, kadangi automobilio vairuotojas miręs. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. Š. transporto priemonę vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus dėl ko įvyko eismo įvykis.

Teismas nustatė, kad ieškovės teiginiai, kad automobilį vairavo D. M., kuris po įvykio galėjo sukeistas su žuvusiu E. Š. nepagrįsti, nes jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie E. Š. sužalojimų pobūdį, kurie atitinka užfiksuotas autoįvykio aplinkybes, bei E. Š. padėtį automobilyje po autoįvykio, bei patvirtintos liudytojų ir kitais byloje esančiais įrodymais, ekspertų išvadomis. Byloje apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja tarpusavyje ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems įrodymams. Nustatyta, kad vairuotojo kojos buvo prie pedalų, jis ištrauktas tik plėstuvais atidarius vairuotojo dureles, nes vairuotojo kojos buvo užstrigę už pedalų, todėl ieškovės versija, kad E. Š. galimai sėdėjo ant galinės sėdynės atmestina. Ieškovės iniciatyva atlikta kraujo dėmių, buvusių automobilyje, DNR tyrimas, patvirtino, kad kraujas, esantis ant automobilio stogo vidinio apmušalo ties kairia kraštine dalimi esančia laikymosi rankena už vairuotojo sėdynės, nepriklauso E. Š..

Priešingai ieškovės atstovo teiginiams, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-23 atliktos kompleksinės teismo medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvada yra pakankamai aiški, motyvuota ir argumentuota, nurodė, kad tikėtina, kad eismo įvykio metu automobilyje, vairuotojo vietoje buvo E. Š.. Ieškovės į bylą pateiktos P. P. konsultacinės išvados ir jo paaiškinimai neatsako į byloje nustatytas aplinkybes ir nepaaiškina, kaip E. Š. būdamas ant galinės sėdynės, galėjo atsidurti vairuotojo vietoje, o kojos galėjo užstrigti prie pedalų, bei kokiu būdu atsilaisvino vairuotojo vieta nuo ją vairavusio asmens. Pateikta išvada nėra pakankamai argumentuota ir pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Į bylą pateikta prof. habil. dr. O. L. išvada, atlikta tik iš dalies turėtų duomenų, negali nulemti tyrimo metu surinktų objektyvių įrodymų kitokio vertinimo. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pozicija nėra visiškai nuosekli. Ikiteisminio tyrimo metu, ieškovės manymu, automobilį vairavo G. K., vėliau pozicija pasikeitė dėl pateiktos sužalojimų analizės. Tačiau ieškovės pateiktos išvados remiasi ieškovės pateikta įvykių versija, pabrėžiant atskirus sužalojimus, bet neanalizuojant aplinkybių visumos. G. K. savo paaiškinime nurodo, kad jis prisiminė, kad automobilį vairavo D. M., o E. Š. sėdėjo pas jį ant kelių galinėje sėdynėje. Esant prieštaravimams tarp kitų liudytojų parodymų, bei atsižvelgiant į G. K. eismo įvykio metu padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, teismas nurodė, kad G. K. parodymų negalima vertinti kaip visiškai patikimų ir objektyvių.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nurodytų aplinkybių ieškinys laikytas neįrodytas ir nepagrįstas, nenustačius sąlygų atsakovo atsakomybei atsirasti, atmesti ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015-06-23 Utenos rajono teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. M. tenkinti visiškai, skirti kompleksinę teismo ekspertizę – eismo įvykių ekspertizę, bei užduoti ekspertams apeliaciniame skunde pateiktus 8 klausimus:

kokie asmenims , važiavusiems automobilyje padaryti sužalojimai, kur kiekvienas iš jų sėdėjo įvykio metu, kaip judėjo automobilis eismo įvykio metu iki jis sustojo, su kokiomis automobilio dalimis kontaktavo minėti asmenys ir kaip jiems padaryti nustatyti sužalojimai, ar automobilio vairuotojas eismo įvykio metu buvo prisisegęs saugos diržą, kuris asmuo pagal padarytus sužalojimus vairavo automobilį, ar galėjo būti sužalotas E. Š. prispaudus jį pusiau išlindusį iš automobilio per kairįjį automobilio priekinių vairuotojo durelių langą automobilio kairiuoju šonu ir kt.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu, nes, jos teigimu, sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas didžiąja dalimi rėmėsi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-12-28 nutarimu, iš kurio išvadų seka, kad eismo įvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. Š.. Teismas nesiaiškino įrodinėtinų byloje aplinkybių, taip pat neatsižvelgė į G. K. parodymus, kurie paneigia ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą. Sprendimą priėmęs teismas kaip prejudiciją vertino ikiteisminiame tyrime priimto nutarimo nutraukti tyrimą turinį ir juridinę galią, toks vertinimas, apeliantės nuomone, klaidingas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, ką pagrindžia kasacinio teismo praktika. Šioje byloje prokuratūros nutarimas neturėtų būti vertinimas kaip didesnę įrodomąją galią turintis rašytinis įrodymas, kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Teismas turėjo ne savaime vadovautis ikiteisminio tyrimo duomenimis, bet juos vertinti kartu su ieškovės pateikiamais ieškinio reikalavimus pagrindžiančiais dokumentais. Teismas ypatingai vadovavosi ikiteisminio tyrimo duomenimis ir Lietuvos teismo ekspertizių centro 2014-09-13 ekspertizės aktą atlikusių ekspertų paaiškinimais, esą jiems nebuvo tikslo tiesiogiai apžiūrėti transporto priemonę, nes jie buvo paremti civilinės bylos duomenimis, kurie iš esmės buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas neturėdamas pagrindo laikyti ikiteisminio tyrimo nutraukimą legitimuojančiu nutarimu kaip prejudicija, kartu negali grįsti sprendimo ekspertų parodymais, grindžiamais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Ieškovės pateikti įrodymai, kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, sukelia rimtas ir akivaizdžias abejones dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išvados, jog įvykio metu už vairo transporto priemonėje sėdėjo E. Š.. Ikiteisminio tyrimas atliktas neišsamiai ir aplaidžiai, todėl teismas negalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis. Tai patvirtino posėdyje apklausti ekspertai V. L. ir S. F., iš kurių paaiškinimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuoti ir surinkti duomenys, ar iš žuvusio E. Š. kūno (galvos) buvo stiprus kraujo tekėjimas, ar automobilio priekinis vairuotojo kairės pusės durelių stiklas buvo išdaužtas ar nuleistas. Apeliantės nuomone, ši aplinkybė nebuvo tiriama, o ekspertams pakako ikiteisminio tyrimo duomenų, nepagalvojant apie būtinybę ekspertizės metu, tirti ir patį automobilį. Teismas atmetė ieškovės į bylą pateiktas specialistų išvadas ir rėmėsi Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta ekspertize. Apeliantė su tokiu vertinimu nesutinka, nes teismas turėjo vertinti visų byloje esančių duomenų visumą, o ne fragmentiškai. Toks sprendimo argumentavimas neatitinka procesinių normų, kasacinės teismo praktikos. Ekspertizės aktas, kuriuo teismas vadovavosi, nėra aiškus ir argumentuotas vien todėl, kad ekspertai neapžiūrėjo transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą atlikti ekspertinį tyrimą, tiesiogiai atliekant automobilio apžiūrą. Nors apie būtinybę betarpiškai apžiūrėti transporto priemonę, atliekant kompleksinę ekspertizę, pasisakė ekspertas P. P., bei prof. habil. dr. O. L. savo išvadose, kurios buvo suformuluotos atlikus apžiūrėjus transporto priemonę. Be to, valstybinės teismo medicinos tarnybos Utenos poskyrio specialistas S. F. nenustatė ir išvadoje nepateikė jokių E. Š. patirtų sužalojimų būdingų asmeniui eismo įvykio metu vairavusiam automobilį, atvirkščiai nustatyti sužalojimai teismo medicinoje laikomi kaip būdingi keleiviui. Prof. habil. dr. O. L. išvadoje nurodė, kad pagal E. Š. sužalojimų pobūdį, jis sėdėjo transporto priemonės gale. Liudytojas G. K. pareiškime prokuratūrai nurodė, kad E. Š. sėdėjo jam ant kelių, o jis pats sėdėjo ant galinės sėdynės. Taip pat liudytojas nurodė, kad automobilyje buvo ne 5, o šeši asmenys. Teismo medicinos konsultacinės specialistas P. P. išvadoje, bei apklausos metu patvirtino, kad E. Š. kūne nėra sužalojimų, būdingų asmeniui sėdėjusiam kairėje automobilio pusėje. Liudytoja D. R. nurodė, kad kai ji nuėjo prie įvykio vietos pamatė, kad nuo apvirtusio automobilio staigiai sprunka D. M., kuris jos prašė patvirtinti, jog jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Ekspertas P. P. teisme nurodė, kad norint susidaryti pilną ir išsamų vaizdą apie eismo aplinkybes, nustatyti, kas vairavo transporto priemonę, būtina išreikalauti ir tiesiogiai tirtų visų automobilyje asmenų sėdėjusių asmenų, kurie buvo apžiūrėti po įvykio, medicininius duomenis, siekiant nustatyti, kokie buvo padaryti sužalojimai, koks jų susidarymo mechanizmas judant automobilio viduje atitinkamai judant ir pačiam automobiliui; tiesiogiai apžiūrėti ir tirti patį automobilį kuris dalyvavo eismo įvykyje – siekiant pagal esamus sugadinimus nustatyti, ar atitinkami sugadinimai ir salono detalės kontaktavo su viduje sėdėjusiais asmenimis, kaip šis kontaktavimas galėjo paveikti automobilyje sėdinčius asmenis; betarpiškai tirti ikiteisminio tyrimo duomenis apie paties eismo įvykio mechanizmą – siekiant atsakyti, kokia buvo judėjimo kryptis, ir kt. aplinkybės iki eismo įvykio ir jo metu. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina būtinumą atlikti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę ir pavesti atsakyti į apeliaciniame skunde nurodytus klausimus.

Ieškovė nesutinka su teismo teiginiu, kad ji nėra nuosekli. Ieškovės pozicija bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad automobilį vairavo G. K., vėliau atsižvelgiant į sužalojimų analizę, ieškovė nurodė, kad automobilį galėjo vairuoti tiek D. M., tiek G. K.. Ieškovei nebuvo leista susipažinti su nutraukto ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl ji buvo priversta samdyti privačius ekspertus ir specialistus, kurie nors ir nurodė skirtingas E. Š. atsiradimo automobilio priekinėje vairuotojo sėdynėje aplinkybes, abu vieningai nurodė, kad vairavo D. M.. Teismas, byloje esant prieštaravimų, nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo skirti kompleksinę ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai abejoja visų liudytojų parodymais, bet remiasi Utenos APGV pareigūnų paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad E. Š. iš vairuotojo vietos reikėjo iškelti tik panaudojus specialią įrangą. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti pareigūnai davė parodymus, iš kurių matyti, kad viskas vyko tamsiu paros metu. Įvykis nebuvo tinkamai užfiksuotas, nebuvo apšvietimo, kas leistų atsakyti į klausimą, kas vairavo automobilį, kas lėmė kojų pėdų užstrigimą tarp pedalų, kodėl buvo sunku ištraukti žuvusįjį iš automobilio. Teismas nepagrįstai suabejojo G. K. paaiškinimais, kad E. Š. sėdėjo jam ant kelių. Jokie medicininiai duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad po eismo įvykio D. K. negalės atsiminti kas įvyko. G. K. nuosekliai nurodė, kad E. Š. sėdėjo jam ant kelių, kad mašinoje važiavo šeši, o ne penki asmenys. G. K. iš paties L. R. sužinojo, kad jis buvo automobilyje prieš pat įvykį.

Teismas, priimdamas sprendimą, vertino tai, kad D. M. negalėjo vairuoti transporto priemonės, nes DNR tyrimas patvirtino, kad kraujas ties kairiąja stogo vidinio apmušalo dalimi nepriklauso E. Š., o priklauso G. K.. Teismas nevertino aplinkybės, kad ant priekinės sėdynės bei priekinių skydelių nebuvo rastas E. Š. kraujas.

Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, jų visumoje neanalizavo, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė materialinės teisės normas, kadangi, netinkamai tirdamas faktines aplinkybes, negalėjo tinkamai atskleisti atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Trečiojo asmens nuomone, teismas, priimdamas sprendimą, išanalizavo visas svarbias turimos situacijos aplinkybes ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, sprendė apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Teismas rėmėsi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos prokuroro 2012-12-28 nutarimu, liudytojų parodymais, eismo įvykio ekspertizės išvada ir kitais reikšmingais įrodymais, kurie patvirtino, kad automobilio vairuotojo vietoje buvo E. Š.. Ieškovės teiginiai, kad pateikti įrodymai sukelia rimtas ir akivaizdžias abejones dėl ikiteisminio tyrimo išvados, abejotini. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams apie E. Š. sužalojimo pobūdį, kurie atitinka byloje užfiksuotas autoįvykio aplinkybes, bei E. Š. padėtį automobilyje po eismo įvykio. Ieškovės pozicija dėl to, kas vairavo automobilį, keitėsi: iš pradžių kaltininku palaikė G. K., vėliau – atsakovą. Ieškovės pateiktų specialistų eismo įvykio versijos taip pat skiriasi. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas neišanalizavo ieškovės į bylą pateiktų įrodymų. Ieškovė kaip precedentu remiasi viena iš kasacinio teismo nutarčių, tačiau nurodytas teismo praktikos pavyzdys nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo, bei to, kad ikiteisminio tyrimo išvada vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią. Ieškovės cituojamos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos aplinkybės skiriasi, todėl nėra pagrindo remtis ieškovės nurodytu teismų praktikos pavyzdžiu. Įvertinus visus įrodymus ir reikšmingas bylai aplinkybes, trečiojo asmens nuomone, neabejotina, kad transporto priemonę vairavo E. Š.. Dėl to trečiajam asmeniui nekyla pareiga atlyginti ieškovės prašomos turtinės ir neturtinės žalos. Atsižvelgiant kas išdėstyta, trečiojo asmens nuomone, teismas įvertino visas svarbias aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

A. D. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas netenkinamas, paliekamas galioti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas ( CPK 326 str. 1 d.1 p.)

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Akcentuotina, kad dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, nesutariama dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kolegija pažymi, jog šalių pozicijos grindžiamos įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.

Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius norminiuose aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos norminiai aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2012-10-09 apie 00 val. nesuvaldytas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) kilometro ruože, Utenos miesto kryptimi, išslydo už kelio ribų ir kairiuoju šonu trenkėsi į gelžbetoninį elektros stulpą, jį nulaužė ir apvirto ant kairiojo šono. Eismo įvykio metu buvo sudaužytas pats automobilis, priklausęs ieškovei E. Š., kuri leido jį vairuoti sūnui E. Š., dviem keleiviams sutrikdyta sveikata, žuvo ieškovės sūnus E. Š.. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 5 d. Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2012-12-28 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 3 str. 1 d. 7 p. numatytu punktu, kadangi eismo įvykio kaltininkas - automobilio vairuotojas E. Š., įvykio metu mirė. Atsakovui D. M. jokie įtarimai šioje ikiteisminio tyrimo byloje nepareikšti. Apklaustas liudytoju, jis nepripažino vairavęs automobilį, nenurodė, kas jį vairavo, nurodė nepamenąs aplinkybių dėl savo girtumo. Visi įvykio metu važiavę automobiliu asmenys buvo neblaivūs.

Prokuroro 2012-12-28 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovės buvo apskųstas, 2013-01-28 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroro pavaduotojas skundą atmetė. Utenos rajono apylinkės teismas 2013-03-13 nutartimi ieškovės skundą atmetė kaip nepagrįstą. Panevėžio apygardos teismas 2013-04-05 nutartimi ieškovės skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo nutarties atmetė.

Po to, 2013-06-19 ieškovė kreipėsi į Panevėžio prokuratūrą su prašymu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad E. Š. automobilio nevairavo. 2013-07-19 prokuroro nutarimu ieškovės prašymas buvo atmestas nepaaiškėjus jokioms esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo nustatytos priimant sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl, prokuroro tvirtinimu, nėra pagrindo nutrauktą ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Šio nutarimo ieškovė nebeskundė.

Nepaisant ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ieškovė, 2013-09-13 pateikdama ieškinį ir prašydama priteisti iš atsakovo D. M. 7708,97 Eur turtinę žalą, 57924,00 Eur neturtinę žalą bei išlaikymą po 289,62 Eur kas mėnesį iki gyvos galvos dėl autoįvykyje žuvusio sūnaus E. Š. mirties, kaltina atsakovą D. M., teigdama, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko tinkamo greičio, nesuvaldė automobilio ir jam nuvažiavus nuo kelio įvyko autoįvykis, kurio metu žuvo ieškovės sūnus E. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu nė vienas įvykio dalyvių apie tai, kad vairavo D. M., nenurodė. Liudytojas G. K. vėliau 2013-06-03 Utenos vyriausiam prokurorui nurodė, kad ieškovės automobilį įvykio metu vairavo kitas asmuo, nes E. Š. jam sėdėjo ant kelių automobilio galinėje sėdynėje. Vėliau šį pareiškimą jis atšaukė. Tačiau tikėti liudytoju G. K. teismas negali dėl jam įvykio metu padarytų sužalojimų, kurie trukdo jam prisiminti visas įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos nuomone, pareikštu ieškiniu ieškovė V. Š. siekia nepavykus atnaujinti ikiteisminio tyrimo, civilinio proceso tvarka paneigti nustatytas faktines autoįvykio aplinkybes, kurios jau buvo ištirtos ikiteisminio tyrimo byloje ir pripažinti, kad jai priklausantį automobilį vairavo ne sūnus E. Š..

Kaip minėta, prokuroro R. P. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovės buvo apskųstas, tačiau nei Utenos rajono prokuratūros vyriausiasis prokuroro pavaduotojas, nei Utenos rajono apylinkės teismas, nei Panevėžio apygardos teismas nenustatė jokių ikiteisminio tyrimo pažeidimų, bei atmetė ieškovės skundą kaip nepagrįstą. Taigi ieškovės skunde dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės, bei pateikti įrodymai buvo patikrinti tiek prokuroro, tiek teismų.

Panevėžio apygardos teismas yra pasisakęs dėl prokuroro nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumo, todėl nagrinėjant šią bylą teismas neturi pagrindo nesivadovauti teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos šalia kitų įrodymų.

Be to, kaip minėta, ieškovė kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, prašydama atnaujinti ikiteisminio tyrimo procesą, nurodydama, jos manymu naujas aplinkybes, tačiau šis prašymas buvo atmestas, nustačius, kad nėra naujai paaiškėjusios jokios esminės aplinkybės. Taigi ieškovei nepavykus atnaujinti ikiteisminio tyrimo, ji vadovaudamasi tais pačiais duomenimis, bando apkaltinti ir jai padarytą žalą išieškoti iš asmens, kuris nėra pripažintas kaltu dėl autoįvykio ir jo atžvilgiu net nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiomis aplinkybėmis teismas neturi pakankamo pagrindo atsakomybėn patraukti atsakovo D. M., nes jis ieškiniu kaltinamas nusikaltimo padarymu.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, sprendimą priėmęs teismas kaip prejudiciją vertino ikiteisminiame tyrime priimto nutarimo nutraukti tyrimą juridinę galią, o toks vertinimas klaidingas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, ką pagrindžia ir kasacinio teismo praktika.

Ieškovės minimoje 2013-12-18 Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-685/2013 yra nurodyta, kad didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį bei kasacinio teismo pirmiau nurodytus išaiškinimus turi tik ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas ir nutraukimo pagrindas.

Nagrinėjamos bylos atveju ikiteisminis tyrimas nutrauktas, konstatavus, kad mirė dėl autoįvykio kaltas asmuo E. Š.. Šis nutarimas nėra nuginčytas ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai gali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją galią oficialus dokumentas ( CPK 197 str.2 d.) ir kurio negalima paneigti liudytojų parodymais.

Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą buvo vertinami pagal CPK 185 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, kuri leido teismui konstatuoti aplinkybes, pagrindžiančias(paneigiančias) šalies reikalavimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendimą priėmęs Utenos rajono apylinkės teismas rėmėsi ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų, ekspertų paaiškinimus ir padarė teisingas išvadas. Vertindamas atsakovės nurodytus įrodymus, teismas kiekvieną jų nuosekliai ir išsamiai aptarė, atskirai pasisakė dėl ieškovės pateiktų argumentų. Taigi, teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Apeliantė taip pat nesutinka su teismo kompleksinės teismo medicininės – eismo įvykio ekspertizės akto įvertinimu ir teismo atsisakymu skirti naują teismo kompleksinę teismo medicininę-eismo įvykių ekspertizę.

Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų ( CPK 218 str.). Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010).Jei byloje yra du (ar daugiau) ekspertizės aktai ir juose pateikiamos skirtingos išvados, teismas privalo tikrinti, kuri iš išvadų atitinka išsamumo, patikimumo ir tikslumo kriterijus, bei atmesti tą, kuri vertintina kritiškai dėl prieštaravimo byloje esantiems kitiems įrodymams, bylos faktinėms aplinkybėms ir kt. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą vadovautis bylos nagrinėjimo metu Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-09-23 atliktos kompleksinės teismo medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvadomis, pagrindžiančiomis faktą, kad automobilį vairavo E. Š., nes šis ekspertizės aktas yra išsamus, motyvuotas, argumentuotas, atliktas vadovaujantis visais bylos duomenimis.

Ieškovė ginčija šios ekspertizes išvadas pateikdama P. P. konsultacines ir prof. hab. dr. O. L. išvadas, kuriose priešingai, nei teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad automobilį vairavo ne E. Š., bet atsakovas D. M..

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateikti prieštaravimai, paremti specialistų išvadomis, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teismo ekspertizės centro išvados pagrįstumu, nes, kaip teisingai nurodo Utenos rajono apylinkės teismas, P. P. išvada ir paaiškinimai teismo posėdžio metu neatsako kokiu būdu, E. Š. persivertus iš galinės sėdynės į priekinę kairę pusę, jis atsidūrė vairuotojo vietoje, bei neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Ekspertės prof. hab. dr. O. L. išvada padaryta vadovaujantis ne visais bylos duomenimis, nes ji be medicininio išsilavinimo ir vargiai ar gali daryti išvadą pagal patirtus asmenų sužalojimus, kas vairavo automobilį. Ieškovė nurodo, kad byloje paaiškėjusios naujos aplinkybės: liudytojo G. K. parodymai, kad E. Š. sėdėjo jam ant kelių, bei, kad automobilyje važiavo ne 5, o 6 asmenys, bei eksperto P. P. išvada, kad E. Š. nustatyti sužalojimai nebūdingi vairavusiam asmeniui, todėl reikalinga ištirti visų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų medicininius dokumentus ir tiesiogiai betarpiškai apžiūrėti automobilį, bei liudytojos D. R. parodymai, kad po eismo įvykio D. M. spruko nuo automobilio, sudaro pagrindą atlikti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę. Utenos rajono apylinkės teismas nagrinėdamas bylą jau buvo paskyręs kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę ir ji yra atlikta. Tai, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta tiesiogiai, nesudaro pagrindo abejoti jos teisingumu ir pagrįstumu. Kad automobilio apžiūra nėra tikslinga patvirtino ir ekspertai V. L. ir S. F., kurie atliko teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę, teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems padaryti išvadas pakako turimos medžiagos ir paskutiniu metu ekspertai atlikdami ekspertizes transporto priemonių tiesiogiai neapžiūri, kai yra automobilio apžiūros aktas, nuotraukos ir kita pirminė tuoj po įvykio surinkta medžiaga. Ieškovės teigimu, ekspertai negalėjo atsakyti į klausimus, kodėl nebuvo E. Š. kraujo automobilyje, bei ar automobilio priekinis stiklas buvo išdaužtas ar atidarytas. Tačiau teismo posėdžio apklausti teismo ekspertai į šiuos klausimus atsakė, paaiškino teismui ir ieškovei dėl kraujo nebuvimo automobilyje, vairuotojo durelių stiklo išdužimo reikšmės.

Tai, kad teismo ekspertizės, kuri jos prašymu buvo paskirta bylos nagrinėjimo metu, išvada yra nepalanki ieškovei, nėra pagrindas pripažinti, jog byloje reikalinga pakartotinai skirti kompleksinę teismo medicininę – eismo įvykio ekspertizę.

Apeliantė tai pat nurodo, kad teismas be pagrindo suabejojo G. K. paaiškinimais, kad E. Š. sėdėjo galinėje sėdynėje jam ant kelių, nes po patirtų sužalojimų jis negali prisiminti įvykio aplinkybių. Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. K. autoįvykio metu buvo sunkiai sužalotas, jam buvo konstatuoti kaukolės pamato daugybiniai lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas smegenyse, smegenų koma, trauminis šokas, G. K. sutuoktinė nurodė, kad vyras namuose autoįvykio aplinkybių nėra nurodęs. Todėl teismas pagrįstai dėl G. K. sužalojimo pobūdžio ir sunkumo, jo parodymų nevertino kaip visiškai objektyvių ir patikimų. Liudytojo D. K. parodymai, kad automobilyje važiavo L. R., paneigti byloje surinktų duomenų visetu, bei paties L. R. ir jo sutuoktinės parodymais, kurie patvirtino, kad visi penki autoįvykyje dalyvavę asmenys išėjo po jo L. R. konflikto su E. Š., o L. R. ir D. R. liko namuose.

Apeliantė nurodo, kad Utenos rajono apylinkės teismas sprendime abejodamas ieškovės pozicija, netinkamai vertino visumą duomenų, išnagrinėtų teismo posėdžio metu.

Ieškovė nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovė buvo nenuosekli, iš pradžių nurodė, kad automobilį vairavo G. K., vėliau – kad D. M., G. K., bei, kad teismas esant prieštaringiems bylos duomenims, turėjo skirti ieškovės prašomą kompleksinę ekspertizę. Kaip minėta, ieškovė autoįvykio nematė, visus duomenis sužinojo iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir tiesiogiai autoįvykyje dalyvavusių asmenų. Autoįvykio metu visi asmenys buvo neblaivūs, todėl vargiai ar jie gali objektyviai paaiškinti visas autoįvykio aplinkybes, atsakyti į visus kilusius klausimus, įvykio aplinkybes gali aiškinti skirtingai pareigūnams ir ieškovei, siekdami ją nuraminti.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės pozicija dėl autoįvykio galėjo keistis dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių. Iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad automobilį vairavo G. K., vėliau ieškovės pasamdytam specialistui ir ekspertei pateikus išvadas, kad pagal važiavusių asmenų patirtus sužalojimus, tikėtina, kad automobilį vairavo D. M., ji jau nurodė, kad automobilį vairavo D. M.. Tačiau, kaip teisingai nurodė Utenos rajono apylinkės teismas, ieškovės pasamdytų specialistų išvados, kurios vertinamos rašytiniais įrodymais, yra ne kompleksiškos, o paremtos atskirų įvykio dalyvių sužalojimų išskyrimu ir pabrėžimu. Jokių įvykio eksperimentų neatlikta. Teismo ekspertai taip pat patvirtino, kad tik vieno ar tik kelių požymių išskyrimas yra nekorektiškas. Tik požymių visuma duoda unikalią situaciją ir galimybę daryti išvadas apie įvykio aplinkybes.

Nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų. Utenos rajono apylinkės teismas atliko išsamų šių ir visų byloje esančių įrodymų tyrimą, tačiau ieškovės pateikta specialisto ir ekspertės išvada, kad automobilį vairavo D. M., prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, kad E. Š., kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, pėdos buvo užstrigę už pedalų ir jis buvo ištrauktas iš automobilio tik plėstuvais atidarius vairuotojo pusės dureles. Liko neatsakyta, kokiu būdu E. Š. persivertus iš galinės sėdynės į priekinę kairę pusę, jis atsidūrė vairuotojo vietoje, o jo kojos galėjo patekti ant pedalų ir užstrigti, bei kokiu būdu vairuotojo vieta atsilaisvino nuo ją vairavusio kito asmens. Neatsakytas klausimas nepaneigia kompleksinės ekspertizės išvados. Be to posėdžio metu, priešingai, nei teigia apeliantė, apklaustas ekspertas V. L. nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nebuvo automobilio daugkartinio vertimosi aplink savo ašį, susikeisti keleiviams salone tikimybė buvo labai maža.

Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė CPK nustatytų ir pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių. Ieškovės pareikštas ieškinys atsakovui D. M. negali būti tenkinamas nei faktiniu, nei teisiniu pagrindu, nenustatyti pagrindai skirti naują kompleksinę ekspertizę autoįvykio aplinkybėms patikrinti, nes nė viena atlikta ekspertizė neatsakys į visas iškylančias abejones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Margarita DzelzienėLaimutė SankauskaitėLaimantas Misiūnas