Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovams N. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, tretieji asmenys SB „Upelis“, J. J., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškinį grindė tuo, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 119. Kaimyninis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. 118, priklauso atsakovei. 2010 m. sausio 7 d. buvo įregistruoti tikslieji žemės sklypo Nr. 118 kadastriniai matavimai, kuriais nustatytos besiribojančių žemės sklypo Nr. 118 šiaurinės kraštinės ir žemės sklypo Nr. 119 šiaurinės kraštinės koordinatės: x=6051689.06; y=581549.04, bei kuriuos atliko šiuo metu bankrutavusios ir likviduotos UAB „Gstlit“ matininkė J. J.. Sudarytas žemės sklypo Nr. 118 planas neatitinka reikalavimo sudaryti vieną uždarą kontūrą, jei ribojasi su natūraliais kontūrais, o nustatytos žemės sklypo Nr. 118 ribos neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo. Kad ginčijamuose matavimuose padaryta klaida pripažino ir juos atlikusi matininkė. Ginčijami matavimai taip pat neatitinka SĮ „Vilniaus planas“ sudarytame žemės sklypo Nr. 119 plane nurodytų koordinačių bei UAB „Ostlit“ 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo plane, kuris yra darytas siekiant ištaisyti padarytas klaidas, nustatomų susikertančių žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 šiaurinių kraštinių koordinačių. Aplinkybė, jog faktinė riba tarp žemės sklypo Nr. 118 ir žemės sklypo Nr. 119, o kartu ir natūralūs žemės sklypo Nr. 118 ir žemės sklypo Nr. 119 kontūrai yra kitokie, nei nustatyta ginčijamuose matavimuose, taip pat patvirtina 2013 m. gruodžio 5 d. bei 2014 m. rugpjūčio 5 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 p. nuostata, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bei įregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1) Dėl tinkamo atsakovo. Ieškovė pasirinko savo kaip savininkės teisių gynimo būdą – pareiškė negatorinį ieškinį, o remiantis CK 4.45 str. 1 d., kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų ginčo šalimis laikomi žemės sklypų savininkai, o ne asmenys, kurie tokias ribas būtų užfiksavę teritorijų planavimo dokumentuose ar užsakę tokias ribas nustačiusių planų sudarymą. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl matavimų galiojimo, t. y. dėl nuosavybės teisių į atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr. 118 apibrėžimo, todėl neaišku kodėl teismas nevertino matavimų atsižvelgiant į CK 4.45 str., 4.98 str. ir teismų praktikoje suformuotą poziciją, jog kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų, ginčo šalimis turi būti žemės sklypų savininkai. Be to, atsakovė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi - nuginčijus jai priklausančio žemės sklypo matavimus pasikeis jos nuosavybės teisių objekto apibrėžimas, t. y. pasikeis šio sklypo ribos. Ginčijamame sprendime padarytas esminis procesinės teisės pažeidimas - nepagrįstai nustatyta, atsakovė neturėtų būti atsakove šioje byloje, dėl šio pažeidimo neteisingai išspręsta byla, kadangi sprendime nebuvo vertinamas ginčijamų matavimų teisėtumas.

2) Dėl matavimų pripažinimo negaliojančiais. Žemės sklypo Nr. 118 kraštinės ne visur ribojasi su natūraliais kontūrais, neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, SB „Upelis“ žemės sklypų plano bei SĮ „Vilniaus planas“ sudarytame žemės sklypo Nr. 119 plane nurodytų koordinačių. Ieškovės teises ginčijami matavimai pažeidžia tuo, kad tariamas takelis šalia ieškovės daržo priskirtas žemės sklypui Nr. 118, dėl ko ji negali įsirengti vartelių iš takelio į savo žemės sklypą ir taip pažeidžiamos jos nuosavybės teisės. Ji taip pat dėl matavimų klaidos negalėjo įsiregistruoti žemės sklypo Nr. 119 tiksliųjų matavimų, kuriuos atliko SĮ „Vilniaus planas“. Kad ginčijamuose matavimuose padaryta klaida konstatuojama ir 2012 m. vasario 9 d., 2014 m. lapkričio 6 d., 2015 m. kovo 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštuose, SB „Upelis“ 2012 m. gegužės 8 d. rašte bei SB „Upelis“ rašte UAB „Ostlit“ „Dėl žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119“. Klaidą ginčijamuose matavimuose pripažino ir juos atlikusi matininkė, kuri sudarė 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo planą, siekiant ištaisyti klaidą. Antstolis M. D. 2013 m. gruodžio 5 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksavo, kad matavimai atlikti klaidingai.

1) Atsakovei priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenys yra įregistruoti viešajame registre teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jie laikomi teisingais. Ieškovė kadastro duomenų neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat neginčijo ir administracinių aktų bei Žemės sklypo Nr. 118 pirkimo-pardavimo sutarties, kurie buvo atsakovės kadastrinių duomenų įregistravimo pagrindas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2.3-19422-(30), 2009 liepos 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto. Remiantis nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei priklausantis Žemės sklypas Nr. 118 Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2014 m. liepos 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos, o ne Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 2.3 - 19422 - (30) pagrindu, todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ginčijami matavimai yra neteisingi, nes iki šios dienos jie yra galiojantys ir nenuginčyti.

1) Dėl netinkamo atsakovo. Riba tarp ieškovės žemės sklypo Nr. 119 ir atsakovės žemės sklypo Nr. 118 yra nustatyta teisės aktų nustatyta tvarka pasirašytu 2009 m. liepos 7 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu. Atsakovė šios ribos ir ieškovės nuosavybės valdymo teisių nepažeidžia, todėl ieškovė atsakovei neturi pagrindo reikšti negatorinio ieškinio, nes atsakovė neatlieka jokių veiksmų, kuriais pažeistų ieškovės teises. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad byloje yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 ribos ir nepagrįstai remiasi CK 4.45 str., nes byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ginčijamų kadastrinių matavimų teisėtumo, o ne dėl ribos tarp žemės sklypų Nr. 118 ir 119 nustatymo. Nuginčijus kadastrinius matavimus sklypo ribos automatiškai nepasikeičia, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ginčas yra dėl nuosavybės. Kadastrinių matavimų atlikimo metu atsakovė net nebuvo žemės sklypo Nr. 118 savininkė, todėl ji negali būti tinkama atsakove.

3) Dėl nustatytos ribos teisėtumo ir atitikimo faktiniam naudojimui. Ieškovės įrodinėjama aplinkybė dėl tariamai padarytos klaidos atliekant atsakovės žemės sklypo Nr. 118 kadastrinius matavimus paneigta įsiteisėjusiu 2014 m. birželio 4 d. teismo sprendimu byloje Nr. 2-3571-608/2014, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir kuris turi šalims prejudicinę galią. Matininkė J. J. bylos nagrinėjimo metu taip pat nuosekliai išdėstė, kad žemės sklypų Nr. 118 ir Nr. 119 riba buvo nustatinėjama atsižvelgiant į visus žemės sklypo Nr. 119 naudotojo norus ir interesus. Be to, dėl ribos su žemės sklypu Nr. 119 akte pasirašė šio žemės sklypo naudotojas J. M., todėl atsakovė, įsigydama sklypą, turėjo teisėtą ir pagrįstą interesą, kad sklypo ribos yra suderintos ir nekeičiamos, o ieškovė negali po kelių metų imti keisti savo nuomonės ir reikalauti pripažinti kadastrinius matavimus negaliojančiais dėl neva netinkamai nustatytos ribos.

4) Dėl pateiktų dokumentų klaidingo vertinimo. Nė viename byloje pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos rašte, surašytame patikrinus faktinę padėtį ir dokumentus, nenustatyta, kad atsakovės žemės sklypo Nr. 118 kadastriniai matavimai yra netinkamai ar klaidingai atlikti, ar kad esama padėtis pažeistų teisės aktų reikalavimus, žemės sklypų savininkų teises, ar neleistina paklaida nukryptų nuo bendrojo plano. Ieškovės pateiktas SĮ „Vilniaus planas“ žemės sklypo Nr. 119 matavimų projektas yra parengtas pagal subjektyvius jos pageidavimus, neatsižvelgiant į kadastriniais matavimais išmatuoto gretimo žemės sklypo ribas ir koordinates, nors jos privalo būti išlaikytos. Plane taip pat nukrypstama nuo bendrajame plane nurodytų kraštinių ilgių, nurodomas didesnis žemės klypo Nr. 119 plotas, nei įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Planą rengęs D. N. pripažino, kad rengdamas bylos projektą nevertino atstumų nuo sklypų ribų iki statinių, taip pat sklypų naudojimo 2009 m., o braižydamas 2012 m. projektą jis išklausė tik ieškovės ir jos tėvo pozicijas, su atsakove nekalbėjo. 2012 m. gegužės 8 d. SB „Upelis“ raštas „Dėl žemės sklypų Nr. 118 (9) ir 119 (11) esančių (duomenys neskelbtini) šiaurinės linijos atitaisymo“ ir SB „Upelis“ raštas „Dėl žemės sklypų Nr. 118 ir 119“ neturi jokios įrodomosios reikšmės byloje, kadangi sodininkų bendrijos pirmininkas nevertina nei atliktų privačių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo, nei sprendžia dėl ribų tarp bendrijoje esančių žemės sklypų, taip pat neturi jokios teisės reikalauti pakeisti vieno ar kito privataus žemės sklypo ribas ar atliktus kadastrinius matavimus, nors šie sklypai ir yra sodininkų bendrijoje. Pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai (2013 m., 2014 m.) nepagrindžia ieškovės pozicijos, nes teigiant, kad matavimai neatitiko faktinės žemės sklypų naudojimo ribos, turi būti vertinama būtent matavimų atlikimo metu buvusi situacija (2009 m.).

5) Dėl pažeistų ieškovės teisių nebuvimo ir atsakovės interesų apsaugos. Ieškovė jau antrą teisminę bylą kelia dėl 0,5 metro pločio žemės sklypo ruoželio, nors jos ginčijama riba nekerta jokių ieškovės statinių, nėra jokių kitų objektyvių aplinkybių, paneigiančių nustatytos sklypų ribos teisingumą, objektyviai trukdančių ieškovei naudotis jos žemės sklypu ar jame esančiais statiniais. Be to, jokio takelio šiaurinėje sklypų dalyje nebuvo ir šiuo metu nėra, o yra ieškovės metalinė tvora, buvusi ten ir ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo metu 2009 m., kuri buvo ir yra apžėlusi krūmais. Iš SB „Upelis“ bendrojo plano matyti, kad ieškovė šiaurinėje ir pietinėje pusėse ribojasi su keliu, todėl patekimas į sklypą užtikrintas iš abiejų sklypo pusių, kur eina bendro naudojimo kelias. Ieškovės reiškiamas noras įsirengti vartelius ne į gatvę, o į gretimo žemės sklypo Nr. 118 pusę nesuvokiamas ir nepagrįstas. Atlikus žemės sklypo Nr. 119 kadastrinius matavimus atsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118 įregistruotais kadastriniais matavimais nustatytas ribas, žemės sklypo Nr. 119 plotas nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto jo ploto nesiskirtų daugiau nei nustatyta maksimali leistina (ribinė) paklaida, taigi ieškovės teisės ir teisėti interesai į nuosavybę nėra pažeisti.

1) Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. sausio 27 d. patikrino žemės sklypo Nr. 118 ir Nr. 119 faktinį naudojimą, ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 01-49-14, kurio metu nustatyta, kad žemės sklypo Nr. 118 šiaurines linijos ilgis yra 0,43 m trumpesnis lyginant su SB „Upelis“ generaliniame plane nurodytu linijos ilgiu, o žemės sklypo Nr. 119 šiaurinis linijos ilgis atitinka SB „Upelis“ generaliniame plane nurodytą linijos ilgį, todėl būtų klaidinga teigti, kad pažeistos sklypo Nr.119 teisės.

2) Atliekant sklypo Nr. 118, kadastrinius matavimus žemės sklypo Nr. 119 savininkas (naudotojas) pasirašė žemės sklypo Nr. 118 ribų paženklinimo-parodymo akte, t. y. išreiškė savo sutikimą su žemes sklypo Nr. 118 atliktais kadastriniais matavimais, todėl kadastriniai matavimai atlikti teisingai, nepadarius jokios klaidos. Šias aplinkybes patvirtina 2013 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštas, kur nėra nurodyta, kad atliekant sklypo Nr.118 matavimus buvo padaryta pažeidimų. Tuo labiau , kad atliekant kadastrinius matavimus Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastrinių duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 p. nurodyta, jog žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo žemės sklypo suformuoto atliekant preliminarius matavimus.

3) Kadangi kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009m., todėl neaišku, kodėl ieškovė teikia duomenis apie antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kur tvoros, kurios atsirado neaišku kada ir neaišku kas jas pastatė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo Nr. 118, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovei N. M., kadastrinių matavimų bei valstybės institucijos priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 118, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei N. M.; nuo 2010 m. sausio 7 d. ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie 2014 m. rugpjūčio 13 d. patikslinti 2014 m. liepos 24 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Žemės sklypas Nr. 119, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei G. M.; suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad ji yra pasirinkusi savo kaip savininkės teisių gynimo būdą – pareiškusi negatorinį ieškinį. Pažymėtina, kad negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises, kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 str. taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. I. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-344/2012). Ieškovė nurodė, kad kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo Nr. 118 ribos pažeidžia jos teises, nes jos valdyto žemės sklypo Nr. 119 dalis, kurioje yra takelis šalia jos daržo ir vieta varteliams į jai priklausantį žemės sklypą Nr. 119, nepagrįstai priskirta žemės sklypui Nr. 118, taip pat ji dėl žemės sklypo Nr. 118 kadastrinių matavimų klaidos negalėjo įregistruoti savo sklypo tiksliųjų matavimų, todėl remdamasi CK 1.138 str. 2 p., 4.45 str. ir 4.98 str., prašo panaikinti ginčijamus matavimus. Atsakovė, gindamasi nuo ieškovės reikalavimo panaikinti kadastrinius matavimus, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškinio patenkinimas niekaip neapgintų pačios ieškovės interesų, o tik pastatytų abi šalis į neapibrėžtą padėtį, kadangi riba tarp žemės sklypų taptų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės nurodytais argumentais ir pažymi, kad CK 4.45 str. taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 str. 1 d., būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 str., jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 str. ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2012; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Aptarta teisminė praktika nagrinėjamam ginčui reikšminga dėl to, kad iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ji nurodo, jog žemės sklypo Nr. 118 kraštinės ne visur ribojasi su natūraliais kontūrais, neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo, SB „Upelis“ žemės sklypų plano bei SĮ „Vilniaus planas“ sudarytame žemės sklypo Nr. 119 plane nurodytų koordinačių, t. y. iš esmės nesutinka su gretimo sklypo ribų nustatymu, tačiau ieškovei, nereiškiant reikalavimo nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos, ji nenurodo, kaip jos teisės būtų apgintos nuginčijus žemės sklypo Nr. 118 kadastrinius matavimus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-528/2014). Taip pat pažymėtina, kad nors ieškovas pats pasirenka savo teisių gynimo būdą, reikšdamas ieškinio reikalavimą bei nurodydamas jo faktinį pagrindą, tačiau pareiga užtikrinti, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta, nustatyta teismui, pastarajam numatant pareigą imtis tam būtinų priemonių (CPK 8 str.). Dėl šios priežasties, nepaisant to, kad bylų nagrinėjimas paremtas rungimosi principu, teismas turi pareigą (esant poreikiui) paskirstyti ar patikslinti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p.), pasiūlyti šalims teikti papildomus įrodymus (CPK 160 str. 1 d. 3 p., 179 str. 1 d.) ar atlikti kitus procesinius veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 225 str. 7 p.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantei nenurodžius kaip ieškinio patenkinimo atveju būtų apginta jos subjektinė teisė, jai nereiškiant reikalavimo nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos, ir nepateikiant tokiam reikalavimui pagrįsti būtinų įrodymų bei nesirėmus tokiam reikalavimui spręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, siekiant tinkamai realizuoti jam pavestą pareigą nustatyti byloje tiesą, turėjo pasiūlyti ieškovei per ieškinio trūkumų institutą pakoreguoti ieškinio dalyką (ir pagrindą), t. y. nurodyti pasirinktą savo teisių gynimo būdą bei kaip ieškinio patenkinimo atveju, būtų apginta jos subjektinė teisė. Atitinkamai nuo to priklausytų tinkamų atsakovų nustatymas civilinėje byloje. Pirmos instancijos teismui neįgyvendinus šios savo teisės ir apeliantei nepašalinus ieškinio elementų trūkumų, teismas ne tik padarė teisinio kvalifikavimo klaidą, bet ir nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisminę gynybą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos, nagrinėdamas apeliantės pareikštus reikalavimus ir nepasiūlydamas ieškovei pašalinti ieškinio elementų trūkumų, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, kas lėmė bylos esmės neatskleidimą. Nustatytų klaidų apeliacinėje instancijoje ištaisyti nėra galimybės, kadangi turi būti renkami ir tiriami įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino bei nenustatinėjo jais siekiamų patvirtinti faktinių aplinkybių. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 3 p.). Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 str. 1 d. 2 p. taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta c. b. UAB „Medicinos bankas“ prieš T. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 str.). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir atsiliepimų į jį argumentus, mano esant pagrindui daryti išvadą, jog pirmos instancijos teismas, apeliantės pareikštą ieškinį dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais ir jų registracijos panaikinimo ginčijamu sprendimu atmesdamas kaip pareikštą netinkamam atsakovui, tinkamai neištyrė bei neišnagrinėjo bylai reikšmingų ir šalių įrodinėtų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į būtinybę pasiūlyti ieškovei per ieškinio trūkumų institutą patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. nurodyti pasirinktą savo teisių gynimo būdą bei kaip ieškinio patenkinimo atveju būtų apginta jos subjektinė teisė, todėl dėl padarytų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, ieškinio tikslinimo bei naujų įrodymų gavimo būtinybę, sprendžia, jog šiuo atveju bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimas, nes byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 37 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi skundžiamas teismo spendimas naikinamas ir grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.