Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-09-11 · Civilinė byla Nr. e2S-2507-861/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2025-09-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-02-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-11
Bylos Nr.
e2S-2507-861/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01444-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
E. U., K. U.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2507-861/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01444-2025-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. U. ir K. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų E. P., M. P., R. N. ir R. N. ieškinį atsakovams E. U. ir K. U., kuriuo ieškovai prašo priteisti iš atsakovų E. U. ir K. U. nuostolių – būsimų išlaidų statinių ir kitų statybos rezultatų žemės sklype (duomenys neskelbtini), trūkumų/defektų pašalinimui - atlyginimą; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. 2025 m. gegužės 21 d. ieškovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovams be ieškovų sutikimo atlikti bet kokius darbus, kurių objektu būtų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai - trinkelių danga, tvora (visos jos konstrukcijos), įvažiavimo vartai, parkavimo vietos ir kiti bendrojo naudojimo objektai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovams E. U. ir K. U. be ieškovų sutikimo atlikti bet kokius darbus, kurių objektu būtų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai - trinkelių danga, tvora (visos jos konstrukcijos), įvažiavimo vartai, parkavimo vietos ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

Motyvuojamoji dalis

3.1. tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlyga Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio prasme yra išpildyta;

3.2. pagal pareikštus reikalavimus dėl nurodytų statybos defektų ištaisymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustačius defektus ir neuždraudus atsakovams be ieškovų sutikimo atlikti bet kokius darbus, ginčo žemės objekte, defektų trūkumams pašalinti gali reikėti daugiau lėšų, o ir šios bylos nagrinėjimo objektų (dangos, tvoros, vartų ir parkavimo vietų) būklė gali pasikeisti;

3.3. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (uždraudžiant atsakovams atlikti bet kokius darbus, ginčo žemės objekte), būtų galima užtikrinti bylos šalių ir ginčo objekto status quo (esama padėtis) ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atsakovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. ieškovai nėra dangos, tvoros, vartų ir parkavimo vietų bendrasavininkai ir šie statiniai nėra bendro naudojimo objektai. Ieškovai neturi subjektinės teisės šiems statiniams daryti bet kokį poveikį ir atitinkamai neturi teisės reikšti teisme su tuo susijusius reikalavimus, o teismas pagal taip suformuluotą ieškinio pagrindą negali ieškinio patenkinti;

4.2. ieškovai subjektines teises siekia ginti per nuosavybės teisių gynimo institutą, nepagrįstai teigdami, kad jiems paaiškėjo atsakovų parduotų statinių – žemės sklype esančių dangos, tvoros, vartų ir parkavimo vietų statybos/įrengimo darbų trūkumai/defektai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovai pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu yra įgiję nuosavybės teises į žemės sklype esančią trinkelių dangą, tvorą ir vartus;

4.3. nors ieškovai teigia, kad tvora, vartai ir stovėjimo aikštelės danga yra žemės sklypo priklausiniai, į kuriuos nuosavybės teisė jiems perėjo kartu su gyvenamaisiais namais, nėra ginčo, kad juos statė (įrengė) atsakovai. Ieškovai prie nuosavybės objekto sukūrimo neprisidėjo nei darbu, medžiagomis, pinigais ar kitu sutartu būdu;

4.4. pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra neapgrįstai ir neproporcingai ribojamos atsakovo E. U. nuosavybės teisės;

4.5. nutartimi uždrausdamas atsakovui E. U. ir K. U. be ieškovų sutikimo atlikti bet kokius darbus, kurių objektu būtų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai - trinkelių danga, tvora (visos jos konstrukcijos), teismas faktiškai uždraudė atsakovui E. U. disponuoti netgi ta tvoros dalimi, kuri juosia žemės sklypo dalis 167/1928; 121/1928 ir 101/1928, plane pažymėtas indeksais D, C ir G, ant kurių pastatyti atsakovui E. U. asmeninės nuosavybės teise priklausantys gyvenamieji namai ir statiniai, jų dalys. Taip pat uždraudė šiose žemės sklypo dalyse, t. y. savo gyvenamojo namo kieme atlikti trinkelių dangos remontą - nesant jokio teisėto pagrindo (įstatymo arba teismo sprendimo) neproporcingai suvaržė E. U. nuosavybės teises netgi į tuos statinius, dėl kurių byloje nekyla jokių ginčų ir pagal su ieškovais sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas E. U. šiais statiniais gali disponuoti nevaržomai;

4.6. pagal atsakovo E. U. susitarimą su žemės sklypo dalies bendrasavininke V. V., tvoros dalis buvo pastatyta ir ant V. V. priklausančios žemės sklypo dalies ribos, todėl teismas galėjo iš dalies suvaržyti (įtakoti) ir byloje nedalyvaujančio asmens teises;

4.7. uždraudus atlikti tvoros remonto darbus neapibrėžtam laikotarpiui, atsakovas ir jo šeimos nariai bus ne tik priversti rizikuos savo turtu (greta tvoros statomų automobilių saugumu), bet bus priversti rizikuoti ir savo sveikata ar netgi gyvybe, nes Techninio vertinimo išvadoje ir Tvoros techniniame apžiūros akte yra duomenų apie atskilusius ir krentančius tvoros mūro blokelių elementus. Tuo tarpu ieškovai niekuo nerizikuoja, nes atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje jiems priskirtomis parkavimo vietomis (kurios yra nutolę nuo tvoros) ir toliau galės naudotis nevaržomai;

4.8. priemonėmis, kuriomis yra uždrausta be ieškovų sutikimo atlikti remonto darbus iš esmės prieštarauja bylos esmei ir ieškinio dalykui, ieškovų pozicijai, kuria siekiama šių statinių trūkumų/defektų pašalinimo/ištaisymo.

5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. ieškinio pripažinimas preliminariai pagrįstu pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną negali būti suprantamas kaip teismo pareiga jau šioje bylos proceso stadijoje, t. y. dar tik sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo galimybės, nuodugniai įvertinti kiekvieną šalies argumentą ar įrodymą, turintį teisinės reikšmės ieškinio reikalavimų patenkinimui ar nepatenkinimui, t. y. tokios sąlygos (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) įvertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize;

5.2. skundo argumentai dėl ieškovų nuosavybės teisių į ginčo objektus tariamo neegzistavimo net nevertinant šių argumentų pagrįstumo, gali būti įvertinti tik nuodugniai ištyrus šios bylos įrodymus;

5.3. ieškovai yra dangos, tvoros ir vartų bendrasavininkai;

5.4. atsakovai taip pat visiškai nepagrįstai teigia, neva ieškovams neperleido nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, užimamas ginčo objektų;

5.5. vien aplinkybės, kad dangą, tvorą ir vartus statė atsakovai, savaime nereiškia, kad ieškovai į šiuos ginčo objektus neįgijo nuosavybės teisių. Atsakovai sudarytomis sutartimis įsipareigojo pastatyti šiuos ginčo objektus ir perleisti dalį jų nuosavybėje ieškovams, kas ir buvo padaryta, prie jų sukūrimo prisidėjus sumokant atsakovams už jų statybą sudarytų sutarčių pagrindu;

5.6. ieškovai yra žemės sklypo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai, ir bet kokiems darbams, kurių objektu yra šie bendrojo naudojimo objektai, reikalingas jų sutikimas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

7. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatyme numatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

10. Ieškovai byloje prašė taikyti prevencines laikinąsias apsaugos priemones, kad atsakovai be ieškovų sutikimo neatliktų bet kokių darbų, kurių objektu būtų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), esantys statiniai - trinkelių danga, tvora (visos jos konstrukcijos), įvažiavimo vartai, parkavimo vietos ir kiti bendrojo naudojimo objektai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovų ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

11. Apeliantai atskirajame skunde kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebuvimą nurodo aplinkybę, kad ieškovų ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, t. y. kvestionuoja ieškinio preliminarų pagrįstumą (prima facie). Dar daugiau - ieškovai nėra dangos, tvoros, vartų ir parkavimo vietų bendrasavininkai ir šie statiniai nėra bendro naudojimo objektai, tad neturi subjektinės teisės šiems statiniams daryti bet kokį poveikį ir atitinkamai neturi teisės reikšti teisme su tuo susijusių reikalavimų, o teismas pagal suformuluotą ieškinio pagrindą negali ieškinio patenkinti.

12. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas, kai, pavyzdžiui, ieškovai pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017). Taigi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą sudaro dvi stadijos, pirma, įsitikinama, kad išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimą prašomomis priemonėmis.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį, susijusį su statybos defektų ištaisymu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu, nustačius tokius defektus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, įvertino, kad ieškovų reikalavimas atsakovams yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovai aiškiai suformulavo reikalavimus bei pateikė juos pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Įvertinus byloje esančius duomenis, teiktus įrodymus, vertintina, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jie savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovų poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovų pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Pažymėtina, jog preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo įvertinimas nėra ginčo išsprendimas iš esmės, nes ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas bus galutinai išspręstas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, įvertinus abiejų šalių pateiktų įrodymų visumą, be to, akcentuotina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės (res judicata) galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016).

14. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad byloje net ik nėra duomenų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės ar pasidarys neįmanomas būsimo sprendimo vykdymas, bet priešingai - uždraudus atlikti darbus neapibrėžtam laikotarpiui, atsakovas ir jo šeimos nariai bus priversti rizikuoti ir savo sveikata ar netgi gyvybe, nes Techninio vertinimo išvadoje ir Tvoros techniniame apžiūros akte yra duomenų apie atskilusius ir krentančius tvoros mūro blokelių elementus, o tuo tarpu ieškovai niekuo nerizikuoja, nes atsakovui nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje jiems priskirtomis parkavimo vietomis (kurios yra nutolę nuo tvoros) ir toliau galės naudotis nevaržomai.

16. Kaip apeliacinės instancijos teismas nurodė aukščiau, didžiąja dalimi nurodyti atsakovų argumentai galės būti patikrinti tik teismui iš esmės išsprendus ginčą – apeliantų skundo argumentai dėl ieškovų nuosavybės teisių į ginčo objektus egzistavimo/neegzistavimo gali būti įvertinti tik ištyrus įrodymus, nes ieškovai teigia, jog jie yra dangos, tvoros ir vartų bendrasavininkai, jiems yra perleistos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis, užimamas ginčo objektų, tad akivaizdu, kad šalių pozicijos priešingos. Be to, sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad aplinkybė, jog dangą, tvorą ir vartus statė atsakovai, savaime, neįvertinus kitų byloje esančių įrodymų nereiškia, kad ieškovai į šiuos ginčo objektus neįgijo nuosavybės teisių. Svarbi taip pat ir ieškovų įvardijama aplinkybė, jog jie yra žemės sklypo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkai, todėl bet kokiems darbams, kurių objektu yra bendrojo naudojimo objektai, reikalingas jų sutikimas.

17. Akcentuotina, kad bendraturčių sutikimas būtinas nepriklausomai nuo to, kokia dalis bendrojo naudojimo objektų priklauso kiekvienam iš bendraturčių, ką įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Kaip nurodo ieškovai, laikinųjų apsaugos priemonių prireikė būtent todėl, kad atsakovai nusprendė, jog tik vienas iš atsakovų yra bendrojo naudojimo objektų savininkas.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui. CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų, o laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

19. Pažymėtina, kad sprendimo vykdymą įstatymų leidėjas susieja su pareikštais, priimtais nagrinėti ir teismo sprendimu išspręstais ieškovo ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimais, tačiau laikinosios apsaugos priemonės pagal siekiamą tikslą gali būti skirstomos į galutinio sprendimo įvykdymą užtikrinančias priemones, prevencines priemones bei įrodymus užtikrinančias priemones. Vienos tokių prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių yra įpareigojimas atlikti (ar uždrausti) veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Prevencinių laikinųjų apsaugos priemonių pagrindinis tikslas – užkirsti kelią tolimesniam asmens teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui, o taip pat ir naujo teisinio ginčo kilimui.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantų nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei proporcingumo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais.

21. Darytina išvada, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų E. U. ir K. U. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis neskundžiama.

Teisėja Donata Kravčenkienė