Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Bičių rojus“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, UAB "Spark Energy Baltic", T. M., UAB „F star“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodė, kad pareiškėjas UAB „Bičių rojus“ nurodo, kad pagal UAB „Vertinimo partneriai“ turto rinkos vertės nustatymo dokumentą, surašytą prieš įkeičiant turtą išieškotojui ir išieškotojo priimtą, 2020-12-07 dienai turto vidutinė rinkos vertė sudarė 160 000 Eur. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas yra konsultacinė pažyma dėl turto vertės bei joje pačioje nurodyta pastaba: „ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (Žin., 2012, Nr. 50-2502) ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139), o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui.“ Tuo tarpu antstolis, skundžiamu patvarkymu nustatydamas areštuoto turto vertę, vadovavosi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, kurį surašė į turto vertintojų sąrašą įrašytas ekspertas, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Be to, skolininkui UAB „Spark Energy Baltic“ pareiškus prieštaravimą dėl areštuoto turto vertės, antstolis neprieštaravo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri šioje byloje ir buvo atlikta.

Vadovaujantis toliau – CPK 443 straipsnio 5 dalimi, byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl laikytina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma yra skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Tačiau kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Pagal CPK 613 straipsnio nuostatas vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu.

Iš šioje civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 26 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 8-1104, išduotą 2022-02-02, dėl 36 083,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB "Spark Energy Baltic" hipotekos kreditoriaus UAB "F star" naudai, taip pat Vilniaus miesto 26 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 8-1106, išduotą 2022-02-02, dėl 35 068,75 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB "Spark Energy Baltic" hipotekos kreditoriaus UAB "F star" naudai, Vilniaus miesto 26 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 8-1108, išduotą 2022-02-02, dėl 75 123,95 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB "Spark Energy Baltic" hipotekos kreditoriaus UAB "F star" naudai.

Vykdymo procese 2022-07-26 buvo areštuotas išieškotojo naudai įkeistas įkaito davėjui UAB „Bičių rojus“ priklausantis nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, 2,0170 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

2022-07-28 patvarkymu buvo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui LR CPK 681 str. nustatyta tvarka bei ją atlikti pavesta UAB “Finance property”. 2022-08-18 gautas ekspertizės aktas Nr. 22.08-EKS02, kuriuo areštuoto turto (žemės sklypo, 2,0170 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) nustatyta rinkos vertė - 27400 Eur.

2022-09-29 patvarkymu buvo nuspręsta skirti turto vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę nekilnojamajam turtui LR CPK 681 str. nustatyta tvarka bei ją atlikti pavesta UAB “Inreal”. 2022-10-18 gautas ekspertizės aktas Nr. 22-10-1450, kuriuo areštuoto turto (žemės sklypo, 2,0170 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) nustatyta rinkos vertė – 60 700 Eur. Antstolis Dainius Šidlauskas priėmė 2022-10-19 patvarkymą Nr.S22-32091 dėl areštuoto turto įvertinimo.

Pareiškėjas, įkaito davėjo UAB „Bičių rojus“, pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Dainiaus Šidlausko 2022-10-19 patvarkymą Nr.S22-32091 dėl areštuoto turto įvertinimo, priimto vykdomojoje byloje Nr.0178/22/01005.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Areštuoto ir iš varžytynių parduodamo įkeisto turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnį turto kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta arba sumokėta už turtą; turto rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CKP 682 straipsnio 2 dalis). CKP 682 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti; šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos; ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka; šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ekspertizė buvo paskirta du kartus t. y. 2022-08-18 gautas ekspertizės aktas Nr. 22.08-EKS02, kuriuo areštuoto turto (žemės sklypo, 2,0170 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) nustatyta rinkos vertė - 27400 Eur bei 2022-10-18 gautas ekspertizės aktas Nr. 22-10-1450, kuriuo areštuoto turto (žemės sklypo, 2,0170 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) nustatyta rinkos vertė – 60 700 Eur. Teismas pažymi, kad pagrindinis pareiškėjo argumentas, jog 2020-12-07 dienai Turto vidutinė vertė sudarė net 160 000 EUR. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo antstolis, kad pareiškėjas remiasi dokumentu, kuris yra konsultacinė pažyma. Pažymoje nurodyta, jog jos turinys negali būti vertinamas kaip turto vertinimo ataskaita, kadangi nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri patvirtina Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (2012 m. balandžio 27 d. Nr. IK-159). Pažymėtina tai, kad antstolis, skundžiamu patvarkymu nustatydamas areštuoto turto vertę, vadovavosi turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu, kurį surašė į turto vertintojų sąrašą įrašytas ekspertas, vadovaudamasis Turto ir verslo vertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Be to, skolininkui UAB „Spark Energy Baltic“ pareiškus prieštaravimą dėl areštuoto turto vertės, antstolis neprieštaravo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri šioje byloje ir buvo atlikta.

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad antstolio priimtas 2022 m. spalio 19 d. patvarkymas Nr.S22-32091 dėl areštuoto turto įvertinimo, yra neteisėtas. Į bylą nėra pateikta įrodymų, paneigiančių antstolio atliktų skundžiamų veiksmų teisėtumą (CPK 178, 185 straipsniai). Apibendrindamas tai, kas nurodyta, atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus ir šios konkrečios bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antstolio neteisėtų veiksmų. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Taigi pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti antstolio dainiaus Šidlausko veiksmų, atliktų vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01005, teisėtumu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo

Suinteresuotas asmuo UAB „F star“ pateikė prašymą pareiškėjui UAB ,,Bičių rojus“ skirti, maksimalią penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos skiriant UAB ,,F Star“.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Teismas pažymi, kad pareiškėjas turi teisę skųsti antstolio patvarkymus t. y. pareiškėjas įgyvendimo savo teises, todėl vien suinteresuoto asmens minimi neesminiai trūkumai nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių pareiškėjo netinkamo procesinio elgesio apraiškų. Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos pareiškėjui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Į esminius pareiškėjos skundo motyvus atsakyta. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo UAB „Bičių rojus“ skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/22/01005 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.