- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-15
- Bylos Nr.
- I-1108-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00548-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Prienų rajono apylinkės teismui
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Prienų rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi Panevėžio apygardos administraciniam teismui perdavė nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Prienų rajono apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (90 b. l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. pareiškimu prašė: 1) priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Prienų rajono apylinkės teismo 4785,99 Eur (16 525,08 Lt) atlyginimo už 420 valandų teisėjo darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d., budint pagal Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkės patvirtintą grafiką, bei 14 956,32 Eur (51 641,19 Lt darbo užmokesčio, neišmokėto nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 19 d. dėl neteisėto teisėjo atlyginimo sumažinimo; 2) priteisti 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (2-9 b. l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas, 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi priėmęs nagrinėti administracinę bylą, į administracinės bylos procesą kaip atsakovės Lietuvos valstybės atstovę įtraukė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nelaikė Lietuvos valstybės atstove. Be to, teismas nurodyta nutartimi pasiūlė proceso dalyviams pareikšti savo nuomonę dėl Prienų rajono apylinkės teismo procesinės padėties administracinėje byloje pakeitimo iš atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens ir dėl apygardos administracinio teismo, kuriam priskirtina nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškimą dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei (93-95 b. l.).
Atsiliepimas
Prienų rajono apylinkės teismas pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo A. G. pareiškimą nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. I-1108-283/2015 nelaikytinas atsakovu ir prašė pakeisti jo procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens (98-100 b. l.). Lietuvos valstybei atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateiktame atsiliepime nurodė, kad administracinės bylos dėl teisėjams neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo nagrinėjamos Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o šiose bylos teismai dalyvauja kaip tretieji suinteresuoti asmenys (103-107 b. l.). Pareiškėjas 2015-08-25 pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja, kad Prienų rajono apylinkės teismo procesinė padėtis iš atsakovo būtų pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens (129 b. l.).
Teismas, spręsdamas dėl atsakovo, į kurį turi būti nukreiptas reikalavimas priteisti neišmokėtą teisėjo darbo užmokesčio dalį, atsižvelgia į suformuotą teisminę praktiką. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklaus aiškinimo, kad teisėjui atlyginimą teisės aktais nustato valstybė, o konkretus teismas, kuriame dirba teisėjas, tokios galios neturi; teisėjo atlyginimo ir kitų socialinių (materialinių) garantijų konstitucinės apsaugos imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisėjo ir teismų nepriklausomumo principo, todėl būtent valstybei tenka pareiga nustatyti tokį teisėjo atlyginimą, kuris atitiktų teisminės valdžios ir teisėjo statusą, vykdomas funkcijas ir atsakomybę; teisėjo tarnybos santykiai susiklosto tarp valstybės ir teisėjo, kaip valstybės pareigūno (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-673/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl teisėjų reikalavimų priteisti dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančiu pripažinto teisinio reguliavimo, kuriuo buvo sumažinti teisėjų pareiginės algos koeficientai, taikymo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, tinkamu atsakovu pripažino Lietuvos valstybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-662-991/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1392/2010, 2010 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-82/2010, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-57/2010, 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1285/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-766/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija 2007 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas dėl teisėjų atlyginimų sumažinus pareiginės algos koeficientą, konstatavo, jog vienas iš ginčo materialinių teisinių santykių subjektų yra Lietuvos valstybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-1252/2014, konstatavo, jog: „ < > išskirtinis teisėjo santykis su valstybe bei valstybės pareiga užtikrinti tinkamas teisėjų materialines garantijas, inter alia tinkamą teisėjų atlyginimų mokėjimą, taip pat tinkamą kompensavimą už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, taip pat šioje konkrečioje situacijoje aptartas įstatymų leidėjo neveikimas, suponuoja tai, kad būtent valstybė laikytina atsakinga ir už tokių garantijų realų įvykdymą“.
Atsižvelgus į aukščiau pateiktą teisinio reguliavimo aiškinimą ir administracinėje byloje nagrinėti priimtą materialinį reikalavimą, daroma išvada, kad Prienų rajono apylinkės teismas, kuriam teisės aktai nėra suteikę įgaliojimų nustatyti teisėjo atlyginimo, negali būti laikomas tinkamu atsakovu. Byloje dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo tinkama atsakovė yra Lietuvos valstybė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnį, nustačius, kad skundas paduotas netinkamam atsakovui, teismas turi teisę pareiškėjo sutikimu netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu atsakovu. Minėta, kad pareiškėjas A. G. pareiškė neprieštaraujantis, jog Prienų rajono apylinkės teismo procesinė padėtis iš atsakovo būtų pakeista į trečiojo suinteresuoto asmens. Remiantis tuo, kas nurodyta, administracinėje byloje Prienų rajono apylinkės teismo procesinė padėtis iš netinkamo atsakovo keistina į trečiojo suinteresuoto asmens.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.1 punktas nustato, kad Lietuvos valstybei bylose dėl atlyginimų teisėjams mokėjimo atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Pareiškėjo sutikimu pakeitus netinkamo atsakovo Prienų rajono apylinkės teismo procesinę padėtį, reikalavimas priteisti neišmokėtą atlyginimą už teisėjo darbą (budėjimą) poilsio ir švenčių dienomis nukreipiamas į tinkamą atsakovę – Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurios buveinė yra Vilniuje ir patenka į Vilniaus apygardos administracinio teismo veiklos teritoriją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35 straipsnis). Tokį teisės normų aiškinimą atitinka ir susiformavusi teisminė praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-5218-142/2015, Nr. I-5219-281/2015, Nr. I-5220-580/2015, Nr. I-5468/244/2015 ir kt.).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, daroma išvada, kad administracinė byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl perduotina jam nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 35, 54, 100, 105-106 straipsniais,
nutaria:
administracinėje byloje Nr. I-1108-283/2015 Prienų rajono apylinkės teismo procesinę padėtį pakeisti iš netinkamo atsakovo į trečiojo suinteresuoto asmens.
Administracinę bylą Nr. I-1108-283/2015 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00548-2015-9) pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl neišmokėtos teisėjo darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Prienų rajono apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pagal teismingumą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.