- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-1277-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03435-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donata Kravčenkienė, Asta Pikelienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- H. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės–Sungailienės, Donatos Kravčenkienės bei Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal atsakovo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 7 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. P. ieškinį atsakovui J. K. dėl iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas H. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovą J. K. (toliau – ir atsakovas) iš ieškovui priklausančių patalpų su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovo 7 763 Eur skolą, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso statiniai, veterinarijos vaistinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1 aukšto skerdykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šiais pastatais, nuo 2003 m. žodinio susitarimo pagrindu naudojosi atsakovo tėvo P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), o vėliau ir atsakovas. Pažymėjo, kad atsakovas nemoka už gaunamas komunalines paslaugas. Dėl to, ieškovui teko susimokėti itin didelę susikaupusią skolą elektros energijos tiekėjui, bei už komunalinių atliekų išvežimą.
3. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą išsikelti iš patalpų, bet atsakovas ignoravo tokius raginimus. Dėl to, ieškovas nutraukė žodinę panaudos sutartį ir apie tai informavo atsakovą 2021 m. kovo 13 d. pranešimu. Tačiau, šalys taikaus susitarimo nepasiekė.
Šalies argumentai
4. Ieškovas paaiškino, kad skola susidarė UAB „Ignitis“ už sunaudotą elektros energiją – 6 397,28 Eur, kurią sumokėjo ieškovas bei skola už komunalinių atliekų tvarkymą, kurią sumokėjo ieškovo sutuoktinė L. P., iš viso – 1 365,77 Eur.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsakovo nuomone, prievolė ieškovui atlyginti mokesčius už komunalines paslaugas yra tampriai susijusi su ieškovo prievole įforminti pirkimo–pardavimo sutartį, dėl ko atsakovas yra pareiškęs reikalavimą atskiroje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, šios civilinės bylos Nr. e2-1008-1141/2022.
6. Atsakovas paaiškino, kad jo tėvai 2003 m. su ieškovu ir jo sutuoktine susitarė dėl ginčijamo turto – veterinarijos pastato ir skerdyklos, pirkimo–pardavimo. Atsakovo tėvai susitarė, kad perka šį turtą, o dokumentus įformins, kai bus sutvarkyti žemės dokumentai. Susitarimo metu žemė po pastatais priklausė valstybei, tačiau ieškovas nurodė, kad ketina žemę įteisinti savo vardu. Su ieškovu buvo sutarta dėl 20 000 Lt už parduodamą turtą, sumokėtas 5 000 Lt avansas, perduoti pastatai. 2007 m. sumokėta likusi dalis – 15 000 Lt. Ieškovas perdavė atsakovo tėvui turto dokumentus, elektros tiekimo sutartį, raktus ir kt. Tėvas pradėjo statinius remontuoti.
7. Taip pat buvo susitarta, kad notarinė turto pirkimo–pardavimo sutartis bus įforminta, kai bus sutvarkyti žemės sklypo dokumentai, iki tol nebuvo įmanoma jos sudaryti. Todėl papildomai buvo susitarta žemės sklypo įteisinimo išlaidas apmokėti lygiomis dalimis. Ieškovas šio savo įsipareigojimo nėra įvykdęs iki šiol. Atsižvelgdamas į šį piktybinį ieškovo pareigų nevykdymą, atsakovas taip pat nevykdo savo prievolių.
Atsiliepimas
8. Atsakovas nurodė pripažįstantis, kad jis 2017–2020 m. vartojo elektros energiją, kuri buvo tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau už ją neapmokėjo dėl pagrįstų priežasčių – neturint nuosavybės dokumentų, nebuvo galima sutvarkyti šio turto registracijos nekilnojamojo turto registre, paskirties į gyvenamąjį namo pakeitimo, jis susidūrė su dideliais sunkumais sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį, ją pavyko sudaryti tik 2020 m., suteikus turtui atskirą adresą. Nuo 2020 m. elektros energijos tiekimo sutarties sudarymo atsakovas moka UAB „Ignitis“ asmeniškai ir jokių įsiskolinimų neturi. Dėl atsiskaitymo už šiukšlių išvežimo paslaugas, atsakovas paaiškino, kad jis yra sudaręs individualią sutartį dėl šiukšlių išvežimo ir pagal ją atsiskaito. Atsakovo vardu yra registruota ferma, todėl sutartis buvo sudaryta fermos adresu, nes namo adresu jos sudaryti nebuvo įmanoma, ji nėra registruota atsakovo vardu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi sustabdė bylą Nr. e2-560-723/2022 dalyje dėl iškeldinimo iki bus išnagrinėta byla Nr. e2-1008-1141/2022. Byla dalyje dėl skolos pritesimo išnagrinėta priimant dalinį sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo dalinio sprendimo esmė
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. kovo 7 d. daliniu sprendimu, ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo tenkino visiškai ir priteisė ieškovui H. P. iš atsakovo J. K. 7 763 Eur skolos bei 425 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas nustatė, kad ieškovui pagal 2002 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį priklauso statiniai: veterinarijos vaistinė bei vieno aukšto skerdykla. Žemė po šiais pastatais iki šiol dar nėra suformuota bei ieškovo išpirkta. Ieškovas savo draugui ir atsakovo tėvui, mirusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2003 m. žodinio susitarimo pagrindu leido neatlygintinai gyventi / naudotis minėtais statiniais. Po atsakovo tėvo mirties, statiniuose apsigyveno atsakovas, kuris iki šiol neatlygintinai juose gyvena. Teismas sprendė, kad tarp šalių, iš esmės konkliudentiniais veiksmais bei žodinio susitarimo pagrindu susiklostė gyvenamosios patalpos panaudos teisiniai santykiai neterminuotos sutarties pagrindu (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas nemokėjo už komunalinius patarnavimus, o pastatu savininku yra registruotas ieškovas, būtent pastarajam ateidavo raginimai sumokėti susikaupusią skolą elektros energijos tiekėjams bei komunalinių atliekų iš vežėjams.
12. Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, sprendė, kad dėl atsakovo kaltės, skola UAB „Ignitis“ už sunaudotą elektros energiją – 6 397, 28 Eur, sumokėta ieškovo. Atsakovo atstovas teisme šią skolą pripažino ir jos neginčijo, todėl teismas reikalavimą laikė pagrįstu.
13. Pasisakydamas dėl atsakovo atsikritimų dalyje dėl 1 365,77 Eur skolos už komunalinių atliekų tvarkymą, teismas nurodė, kad atsakovo atsikirtimai pagrįsti prie priešieškinio pridėtais įrodymais, kurį teismas atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos iš atsakovo ar jo atstovo nebuvo gauta jokių prašymų prijungti (išreikalauti) ar kitokiu būdu gauti į bylą įrodymus, susijusius su atsakovo bei jo atstovo teiginiais dėl šiukšlių išvežimo.
14. Teismas sprendė, kad ieškovas savo teiginius pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kad apmokėjo ne tik už atsakovo suvartotą elektros energiją, bet ir už šiukšlių išvežimą. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė bendrą 7 763,00 Eur dydžio skolą už nesumokėtus komunalinius mokesčius (6 397, 28 Eur už elektros energiją ir 1 365, 77 Eur už šiukšlių išvežimą).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas J. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu, prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 7 d. dalinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį pilna apimtimi ir iš ieškovo priteisti apelianto naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai atliko tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinę analizę, neatskleidė bylos esmės, bei padarė procesinės teisės pažeidimų.
17. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl CK 6.46, 6.58 straipsnių nuostatų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamos bylos kontekste. Pažymi, kad pagrindiniai apelianto argumentai, susiję su jo teise stabdyti prievolės vykdymą. Apeliantas pripažįsta, kad 2015–2020 m. ieškovo gyvenamuose statiniuose naudojo elektros energiją, tačiau tarp apelianto tėvo, kurio teises paveldėjo apeliantas, ir ieškovo buvo susitarta, kad notarinė turto pirkimo–pardavimo sutartis bus įforminta (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), kai bus sutvarkyti žemės sklypo dokumentai, tuo tarpu ieškovas šio savo įsipareigojimo nėra įvykdęs iki šiol. Taigi, anot apelianto, ieškovas pirmas pažeidė savo įsipareigojimus, kadangi dėl turto pirkimo–pardavimo buvo susitarta 2003 m., todėl apeliantas neprivalo vienašališkai vykdyti jam tenkančių įsipareigojimų.
18. Nors egzistuoja apelianto prievolė grąžinti skolą, tačiau egzistuoja ir ieškovo prievolė arba grąžinti be pagrindo gautą 20 000 Lt sumą, laikantis ieškovo pozicijos, kad buvo panauda, arba įforminti pirkimo–pardavimo sutartį, laikantis atsakovo nurodyto faktinio pagrindo. Abiem atvejais ieškovo prievolė yra kilusi gerokai anksčiau ir nėra įvykdyta, todėl apeliantas turi teisę stabdyti savo prievolės vykdymą.
19. Apelianto vertinimu, teismas visiškai nepagrįstai ieškovui priteisė ne jo faktiškai apmokėtą ir įrodymais patvirtintą 5 597,28 Eur sumą, bet nepagrįstai reikalaujamą 6 397,28 Eur, t. y. 800 Eur didesnę sumą (6 397,28 – 5 597,28 = 800). Analogiškai, teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo apmokėta mokesčių už šiukšlių išvežimą sumą ir nepagrįstai priteisė ieškovui visą jo reikalaujamą sumą, nors ji buvo apskaičiuota akivaizdžiai klaidingai, tokios sumos ieškovas nėra sumokėjęs ir negalėjo sumokėti.
20. Apeliantas pažymi, kad teismas atsisakęs priimti ieškinį su priedais, turėjo įpareigoti apeliantą pašalinti nurodytus trūkumus, pakartotiniai pateikiant minimus priedus (CPK 8, 40 straipsniai). Be to, apelianto atstovas 2022 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 51 min.) teikė prašymą dėl papildomų įrodymų ir konkrečių paskaičiavimų, liečiančių šiukšlių išvežimo paslaugas pateikimo, suteikiant tam papildomai laiko, tačiau teismas šį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
21. Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad visus su mokėjimais susijusius argumentus apeliantas apeliaciniame skunde grindžia motyvu, jog nors jis ir nemokėjo už jo sunaudotą elektros energiją, už kurią UAB ,,Ignitis“ sumokėjo ieškovas, tačiau to ir neprivalėjo daryti. Vengimą mokėti pagal gyvenamąją vietą priklausančius mokesčius apeliantas tiek pirmosios instancijos proceso metu, tiek ir apeliaciniame skunde motyvuoja kilusiais nesutarimais su ieškovu, kurie nagrinėjami atskiroje byloje, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (civilinės bylos Nr. e2-1008-1141/2022).
Žemesnės instancijos teismas
22. Anot ieškovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, teisėtai bei teisingai nusprendė, kad apeliantui nemokant už komunalinius patarnavimus, nereaguojant į ieškovo raginimus susimokėti, bei išsikelti iš ieškovo patalpų, apeliantas šio ieškovo reikalavimo nėra įvykdęs iki šiol, t. y. iš ieškovo patalpų neišsikraustė ir jokių skolų nepamokėjo, atsirado skola ieškovui, todėl pagrįstai tenkino ieškinio dalį dėl ginčo skolos ir iš apelianto ieškovui priteisė jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateikti visi įrodymai, patvirtinantys tiek ieškovo reikalavimų teisėtumą, tiek ir teismo sprendimo pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu pagal pareigas patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas, kuriuo teismas tenkino ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
25. Byloje nustatyta, kad ieškovas H. P. 2002 m. lapkričio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. P., šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, vieno aukšto veterinarijos vaistinę bei vieno aukšto skerdyklą (sutarties 1.1. punktas).
26. 2003 m. vasario 12 d. paraiškos duomenimis, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir ieškovas / savininkas susitarė bei sudarė 2003 m. vasario 24 d. elektros energijos vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų pagal nustatytus įkainius paslaugos sutartį, kurios dalykas – prijungiamas objektas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini).
27. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. pranešimu ieškovas informuotas apie 5 199,64 Eur įsiskolinimą už pateiktą elektros energiją, adresu (duomenys neskelbtini), o 2020 m. birželio 30 d. pranešimu, apie 5 447,28 Eur įsiskolinimą.
28. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto argumentais, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai liudija tik apie ieškovo ir/ar jo sutuoktinės bendrai sumokėtą viso 5 597,28 Eur sumą, t. y. 2020 m. liepos 1 d. mokėjimas (I t., b. l. 35-36) 720 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimas (I t., b. l. 37) 400 Eur sumai; 2020 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimas (I t., b. l. 39) 450 Eur sumai; 2020 m. spalio 22 d. mokėjimas (I t., b. l. 41) 950 Eur sumai; 2020 m. spalio 23 d. mokėjimas (I t., b. l. 43) 1 000 Eur sumai; 2020 m. spalio 24 d. mokėjimas (I t., b. l. 45) 950 Eur sumai; 2020 m. spalio 26 d. mokėjimas (I t., b. l. 47) 950 Eur sumai; 2020 m. spalio 26 d. mokėjimas (I t., 49) 177,28 Eur.
29. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad už šiukšlių išvežimą gamybos/pramonės objektams adresu (duomenys neskelbtini), pateikti sekantys pranešimai: už 2017 metus (I t., b. l. 51) - 78,38 Eur; 78,38 už 2018 metus (I t., b. l. 53); 78,38 Eur už 2019 metus, (I t., b. l. 55); 78,38 Eur už 2020 metus (I t., b. l. 57); 78,38 Eur už 2021 metus (b. l. 61).
30. Kartu su ieškiniu pateikti įrodymai, kad 2020 m. liepos 20 d. atliktas mokėjimas 156,76 Eur (b. l. 59) sumai ir 2021 m. vasario 26 d. mokėjimas 78,38 Eur sumai (b. l. 63), t. y. iš viso 235,14 Eur.
31. Atsižvelgiant į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, sutiktina su apeliantu, kad teismas spręsdamas ieškinio reikalavimus netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neišanalizavo byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir padarė nepagrįstas išvadas dėl skolos dydžio.
32. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo dalinis sprendimas keistinas, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovui viso 5 832,42 Eur (5 597,28 +235,14) (CK 6.38 straipsnis).
33. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra CK 6.46, 6.58 straipsnių taikymo sąlygos.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti kita šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014; kt.).
35. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog šalys viena kitai reiškia reikalavimus nelemia išvados dėl priešpriešinių prievolių egzistavimo nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu. Šiuo atveju ieškovas pareikštais reikalavimas siekė prisiteisti patirtus nuostolius už atsakovo naudai pateiktą elektros energiją ir šiukšlių išvežimą, o atsakovas siekia įgyti nuosavybės teises nekilnojamuosius daiktus savarankišku teisiniu pagrindu. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl CK 6.46, 6.58 straipsnių taikymo.
36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Atsižvelgiant į nustatyta aplinkybes, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo dalinį sprendimą, bei priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai 5 832,42 Eur skolos. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
38. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą priimant dalinį sprendimą, nurodė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina už turtinį reikalavimą sumokėtas 175 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur dydžio ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, t. y. pusė sumos už visas išlaidas, nes pareikšti du reikalavimai, kurių vienas nesprendžiamas. Bylinėjimosi išlaidų dalyje sprendimas nebuvo skundžiamas.
39. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog priteistina viso 5 832,42 Eur, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 75,13 proc. Atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovo viso 319,30 Eur (131,48 Eur žyminio mokesčio ir 187,82 Eur advokato išlaidų) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.
40. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 175 Eur žyminio mokesčio. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti. Kaip nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas nusprendė skundą tenkinti iš dalies teismo sprendimą pakeičiant, t. y. sumažinant priteistą 7 763 Eur sumą iki 5 832,42 Eur, t. y. 24,87 proc. skundo reikalavimų. Todėl apelianto naudai iš ieškovo priteistina 43,52 Eur žyminio mokesčio.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto (atsakovo) J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 7 d. dalinį sprendimą dalyje pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:
„ieškinį dėl skolos tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 832,42 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt du eurus 42 ct) skolą bei 319,30 Eur (tris šimtus devyniolika eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti apelianto (atsakovo) J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo H. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.