Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-11-17 · Civilinė byla Nr. e2-3648-340/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-17
Bylos Nr.
e2-3648-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00958-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
BENU
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Advokatai
Teisutis Jasiulionis
Kategorijos
  • 2.6.35pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3648-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00958-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.35; 3.2.3.1 (S)
VILNIAUS apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,

dalyvaujant ieškovės BENU vaistinė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė atstovui advokatui Teisučiui Jasiulioniui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BENU vaistinė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuomos konkurso sąlygų teisėtumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė BENU vaistinė Lietuva, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 56,62 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso sąlygas pripažinti neteisėtomis ir konkursą nutraukti; taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija vykdo viešąjį 56,62 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos konkursą, paskelbtą 2020 m. liepos 7 d. atsakovės internetinėje svetainėje. Pažymėjo, kad 2020 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria ginčijo konkurso sąlygų teisėtumą ir prašė konkursą nutraukti, tačiau atsakovė ieškovės pretenziją 2020 m. liepos 16 d. atmetė.

2. Ieškovės vertinimu, atsakovės nustatytos konkurso sąlygos yra neteisėtos, nes, vykdant konkursą ekstremalios situacijos Lietuvoje sąlygomis, nuomojamų patalpų nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį, t. y. vaistinės veiklai vykdyti. Kadangi konkurso sąlygos nėra pritaikytos situacijai, susiklosčiusiai dėl koronaviruso pandemijos, konkurso sąlygos prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams, nes konkursą laimėjęs dalyvis negalėtų patalpose įprasta tvarka vykdyti vaistinės veiklos, o atsižvelgiant į tai, kad nežinoma, kada veiklą bus galima vykdyti įprasta tvarka, nėra galimybės numatyti planuojamos apyvartos ir pateikti konkurencingo pasiūlymo. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad, net ir nesant galimybės patalpų naudoti pagal paskirtį, nuomos mokestį konkurso laimėtojas turėtų pradėti iš karto po to, kai būtų pasirašyta nuomos sutartis. Be to, nei konkurso sąlygose, nei sutarties formoje nėra nustatyta nuomininko teisė vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė konkurso sąlygose bei sutarties projekte turėtų įtrakti nuostatas, kurios užtikrintų konkurso laimėtojo interesus dėl sutarties vykdymo galimybių esant ekstremaliai situacijai, t. y. turi būti apibrėžtos sąlygos, susijusios su nuomos mokesčio mokėjimu, kai konkurso laimėtojas patalpose faktiškai neturi galimybių vykdyti veiklą, tuo pačiu numatant galimybę vienašališkai nutraukti sutartį nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

3. Taip pat ieškovė nurodė, kad ieškovės pateikti dokumentai dėl patalpų nuomos yra neaiškūs, netikslūs ir dviprasmiški; neužtikrina visų potencialių dalyvių lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų bei sąžiningos konkurencijos. Kaip antai viešo konkurso sąlygose nėra nurodyta, ar yra atlikti visi būtina patalpų remonto darbai, jog patalpos atitiktų teisės aktų reikalavimus, keliamus vaistinių veiklai. Taigi nėra aišku, ar patalpos yra faktiškai pritaikytos visuomeninės vaistinės veiklai ir ar konkurso laimėtojas numatomą veiklą galės vykdyti. Atsakovė nėra pateikusi informacijos, kur būtų galima tvirtinti stendą ir ar yra prieiga neįgaliesiems, taip pat nepateikta kita būtina informacija. Ieškovė paaiškino, kad pagal konkurso sąlygų reikalavimus laimėtojas negalės atlikti patalpų remonto darbų, kadangi nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo (atsakovės) sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, o nuomininkas turi teisę be išankstinio nuomotojo sutikimo savo lėšomis atlikti tik turto pertvarkymo darbus, kurie, atsižvelgiant į ieškovės vykdomą veiklą, nebūtų pakankami. Ieškovės manymu, konkurse siūlomos nuomos kaina taip pat turi apimti visas nuomos santykių aplinkybes, todėl rinkos dalyviai turi įsivertinti patalpų atitikimą imperatyvioms teisės normoms, pritaikymą visuomeninės vaistinės veiklai, kadangi ieškovės atlikti turto pagerinimai nebus kompensuoti atsakovės.

Atsiliepimas

4. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės ieškinį su ieškovės argumentais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovei priklauso 56,62 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos, kurias Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2020 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. 1-582 „Dėl nekilnojamojo turto L. Asanavičiūtės g. 27A išnuomojimo viešo konkurso būdu“ nusprendė išnuomoti penkeriems metams viešo konkurso būdu. Apie nuomos viešą konkursą, vyksiantį 2020 m. liepos 17 d., buvo paskelbta 2020 m. liepos 7 d., o pretendentai dalyvauti konkurse nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 16 d. turėjo galimybę nuomojamas patalpas apžiūrėti. Atsakovė paaiškino, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas yra išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ yra nustatyta, kad turtas išnuomojamas tik viešo konkurso būdu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė buvo įpareigota organizuoti viešą konkursą bei vykdyti viešo konkurso procedūras su tikslu išnuomoti ginčo patalpas vaistinės veiklai vykdyti.

5. Atsakovė nurodė, kad Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialinio turto nuomos viešo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291, 6 punkte nustatytas sąrašas duomenų, kurie turi būti nurodomi skelbiant konkursą. Atsakovės vertinimu, ieškovė, teigdama, jog nuomos patalpomis negalima naudotis pagal paskirtį, nepateikė jokių negalimumą naudotis patalpomis patvirtinančių įrodymų ar konkurso vykdymo metu galiojusių draudimų vykdyti vaistinių veiklą. Atsakovė pažymėjo, kad koronaviruso pandemijos metu ūkio subjektams, vykdantiems vaistinės veiklą, veikla nėra ir nebuvo uždrausta. Be to, vaistinės veikimas pastate, kuriame veikia VšĮ „Karoliniškių poliklinika“, yra ne tik kad įmanomas, bet ir būtinas, siekiant užtikrinti pacientams reikalingų vaistų prieinamumą vietoje, neišeinant iš poliklinikos patalpų. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje ne įrodinėja konkurso sąlygų neteisėtumą, bet dėsto pasiūlymus, kokias sąlygas atsakovė, ieškovo manymu, turėtų įtraukti į konkurso ir nuomos sutarties sąlygas. Atsakovė yra turto savininkė, todėl turi teisę laisva valia ir savo nuožiūra priimti sprendimus dėl savo nuosavybės teisės tvarkymo ir juos įgyvendinti.

6. Atsakovė, be kita ko, nesutiko su ieškovės argumentais, kad konkurso sąlygos buvo neaiškios. Atsakovės teigimu, visi teisės aktuose numatyti duomenys apie konkurso sąlygas buvo nurodyti skelbiant turto nuomos konkursą, tačiau, skirtingai nei tai nurodo ieškovė, atsakovė neturėjo pareigos pateikti informaciją apie patalpų pritaikymą konkrečios veiklos vykdymui. Vadovaujantis pavyzdine nuomos sutarties forma bei teisės aktų reikalavimais, nuomininkas turi teisę pritaikyti patalpas nuomos sutartyje nurodytai paskirčiai ir nuomininko vykdomai veiklai; be to, nagrinėjamu atveju pretendentai dalyvauti konkurse turėjo galimybę apžiūrėti ginčo patalpas, taigi ieškovė turėjo galimybę įvertinti turto situaciją bei rizikas vykdyti veiklą ateityje. Atsakovė taip pat pareiškė, kad ieškovės argumentai dėl konkurso sąlygų tariamo neteisėtumo yra grindžiami tik subjektyviu ieškovės vertinimu: nors ieškovė deklaratyviai teigia, jog atsakovė pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos principus, ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip šie principai buvo pažeisti; taip pat neįrodė, kad atsakovė, organizuodama nuomos viešą konkursą, būtų pažeidusi teisės aktų, kuriais atsakovė turi vadovautis, reikalavimus. Atsakovės manymu, organizuotu konkursu ieškovės teisės net negalėjo būti pažeistos - kadangi ieškovė konkurse nedalyvavo, tai neturėjo ir materialinio teisinio suinteresuotumo bei teisės ginčyti konkursą reikšdama ieškinį; byloje nėra duomenų, kad ieškovė apskritai būtų susidomėjusi ginčo patalpų nuoma ar bent ketino konkurse dalyvauti.

7. Pateiktame dublike ieškovė palaikė ieškinyje pateiktus reikalavimus; nurodė, kad atsiliepime išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, todėl prašė ieškinį tenkinti visa apimti. Ieškovė paaiškino, kad po karantino tęsiantis ekstremaliai situacijai paslaugų teikimo veikla nėra tokia kaip įprastai. Nurodė, kad dėl VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ galiojančios klientų priėmimo tvarkos ir iš esmės sumažėjusių pacientų aptarnavimo srautų, nuomojamų patalpų nėra įmanoma naudoti pagal paskirtį, o atsakovė į neįprastą situaciją neatsižvelgė ir konkurso sąlygų galimoms rizikoms, susijusioms su koronaviruso pandemija, nepritaikė. Priešingai nei teigia atsakovė, vaistinės veikimas poliklinikos patalpose esant ekstremalios situacijos sąlygomis nėra būtinas ir reikalingas, kadangi pacientai turi galimybę įsigyti reikalingų vaistų. Ieškovas paaiškino, kad kvestionuoja ne konkrečius konkurso sąlygų reikalavimus, bet konkurso sąlygų visumą tuo aspektu, kad konkurso sąlygose nėra numatytos papildomos nuostatos, reikalingos konkurso sutarties vykdymui. Be to, Susiklosčiusi pandemijos situacija yra pagrindas atsakovei peržiūrėti pavyzdinę nuomos sutarties formą, t. y. konkurso sąlygose turėtų būti apibrėžtos sąlygos, susijusios su nuomos mokesčio mokėjimu, kai konkurso laimėtojas patalpose faktiškai neturi galimybių vykdyti veiklą, taip pat turėtų būti aptarta galimybė vienašališkai nutraukti sutartį nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Kadangi viešo konkurso atveju derybos dėl sutarties sąlygų negalimos, atsakovė konkurso sąlygas nustatė taip, kad jos yra neproporcingai nenaudingos nuomininkui.

8. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad tiekėjai, norintys dalyvauti konkurse, turėjo galimybę apžiūrėti patalpas, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės nurodyti reikiamą informaciją dalyviams, be to, abejotina, kad apžiūros metu atsakovė būtų pateikus atsakymus į ieškovės klausimus dėl turto pritaikymo ieškovės veiklai vykdyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad, skirtingai nei teigia atsakovė, ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės paskelbtų konkurso sąlygų teisėtumą ir prašyti nutraukti konkursą - ieškovė pažymėjo, kad turi interesą ir norą sudaryti sutartį su atsakove dėl patalpų nuomos ir vykdyti vaistinės veiklą, tačiau dėl konkurso sąlygų nuostatų negalėjo dalyvauti konkurse.

Atsiliepimas

9. Atsakovė triplike palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės išdėstytais argumentais, ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nors dėl šalyje susiklosčiusios padėties paslaugų teikimas tam tikrais atvejais gali nevykti taip, kaip vyktų įprastomis rinkos sąlygomis, objektyviai naudotis ginčo patalpomis pagal paskirtį nėra kliūčių. Atsakovės vertinimu, ekstremalios situacijos paskelbimas šalyje įpareigoja ne atsakovę derinti konkurso sąlygas prie komercinę veiklą vykdančių subjektų, bet įpareigoja pačius rinkos dalyvius įvertinti susidariusią situaciją. Pasisakydama dėl konkurso sąlygų tariamo neaiškumo, atsakovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. paskelbtame ginčo patalpų nuomos konkurso skelbime konkurso sąlygos buvo suformuluotos analogiškai, tačiau pastarojo konkurso sąlygų ieškovė neskundė. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad tokias ieškovės nurodytas aplinkybes, kaip galimybę patalpomis naudotis neįgaliesiems ar nustatyti stendo tvirtinimo vietą, ieškovė, kaip ir visi potencialūs nuomininkai, galėjo nustatyti apžiūrėję patalpas ar pasiteiravę atsakovės atstovų nurodytais kontaktais. Be to, sprendžiant iš to, kad konkurse dalyvavo net 11 dalyvių, nuomos viešo konkurso sąlygos kitiems rinkos dalyviams buvo aiškios ir pakankamos pasiūlymui pateikti. Atsakovės vertinimu, ieškovės pateikta pretenzija nerodo ieškovės materialinio suinteresuotumo konkurso baigtimi, nes pretenzija susijusi ne su aktualiu nuomos viešu konkursu, bet su konkursu, kuris buvo paskelbtas 2019 m. gruodžio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

10. 2020 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos teisme gauti ieškovės procesinis dokumentas, įvardintas kaip rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje Nr. e2-3648-340/2020. Pateiktame dokumente ieškovė nurodė, kad, jos žiniomis, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (ginčo konkurso patalpos) iki procesinio dokumento pateikimo dienos yra tuščios ir nenaudojamos pagal paskirtį. Paaiškino, kad 2015 m. spalio 15 d. kreipėsi į atsakovę dėl informacijos apie nuomos sutarties, kuri buvo sudaryta su ginčo nuomos viešą konkursą laimėjusiu dalyviu, vykdymą, tačiau 2020 m. spalio 19 d. atsakovė pateiktu atsakymu atsisakė ieškovei pateikti prašomą informaciją. Atsižvelgdama į šias aplinkybės, pateiktu procesiniu dokumentu ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės informaciją apie konkurso nuomos sutarties vykdymą: 1) ar nuomos sutartis yra galiojanti ir vykdoma sutartyje nustatytomis sąlygomis, yra mokamas nuomos mokestis ir įgyvendinamos kitos prievolės; 2) jei konkurso nuomos sutartis yra galiojanti, nurodyti, dėl kokių priežasčių patalpose nėra vykdoma vaistinės veikla.

11. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose suformuotus reikalavimus ir argumentus. Paaiškino, kad visos nuomos viešo konkurso sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis, nes konkurso sąlygose neaptarti su koronaviruso pandemija susiję galimi nuomininko vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai ir neaptarta nuompinigių apskaičiavimo tvarka, kuri gali būti svarbi nuomininkui atsiradus sunkumų vykdyti savo veiklą. Ieškovės atstovo vertinimu, konkurso sąlygas buvo galima modifikuoti, ką įrodo aplinkybė, jog analogiškam patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešam konkursui buvo numatytos išlygos dėl nuompinigių sumažinimo. Ieškovas, be kita ko, paaiškino kad atsakovė nebuvo sąžininga ikisutartiniuose santykiuose (susirašinėjant su atsakove), o konkurso sąlygose nurodžiusi, jog patalpos nuomojamos būtent vaistinių veiklai vykdyti, nepateikė duomenų, ar nuomojamos patalpos atitinka vaistinių veiklai vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pripažino, kad nuomos viešo konkurso teisiniai santykiai šiuo metu jau yra pasibaigę, ir paaiškino, kad ieškovei svarbu, kad kitas atsakovės skelbiamas konkursas būtų paskelbtas teisėtomis sąlygomis. Taip pat ieškovės atstovas prašė teismo ex officio (pagal pareigą) spręsti dėl konkurso nuomos sutarties, kurią sudarė atsakovė ir nuomos viešo konkurso laimėtojas, pripažinimo negaliojančia.

Atsiliepimas

12. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo iš esmės metu su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais nesutiko. Nurodė, kad nuomos viešasis konkursas jau yra įvykęs; kad buvo sudaryta sutartis, kuri 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo nutraukta konkursą laimėjusio dalyvio iniciatyva. Paaiškino, kad derybos, arba ikisutartiniai santykiai, tarp šalių neegzistavo: atsakovė buvo gavusi ieškovės pretenziją, į kurią atsakė, tačiau tokio pobūdžio veiksmai negali būti laikytini ikisutartiniais santykiais. Nurodė, kad atsakovė neturėjo pareigos pateikti duomenų apie tai, ar patalpos atitinka vaistinėms keliamus reikalavimus; pažymėjo, kad organizuojant konkursą buvo sudarytos sąlygos konkurso dalyviams apžiūrėti patalpas; nurodė, kad, kadangi vaistinė yra poliklinikos patalpose, neįgaliesiems yra užtikrinta galimybė pateikti į vaistinės patalpas. Paaiškino, kad ginčo patalpos nuo 2014 metų naudojamos kaip vaistinės patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

13. Iš byloje turimų duomenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 1-291 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos ir panaudos“ priėmė sprendimą dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomojimo viešo konkurso būdu (1 t. e. b. l. 49 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis atsiliepimo priedas Nr. 1).

14. 2020 m. liepos 7 d. buvo paskelbtos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomojamų viešo konkurso būdu negyvenamųjų patalpų ir inžinerinių statinių konkursų sąlygos, iš kurių matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomojamos 5 metų laikotarpiui vaistinės veiklai vykdyti (1 t. e. b. l. 13 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 1). Nurodytose konkurso sąlygose nustatyta, kad patalpų apžiūra galima nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2020 m. liepos 15 d. darbo dienomis nuo 9 iki 15 valandos, o liepos 16 d. nuo 9 iki 14 valandos. Nurodyta, kad konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis iki 2020 m. liepos 16 d. 14 val., o konkursas vyks 2020 m. liepos 17 d. 10 valandą. Konkurso sąlygose nustatyta, kad su konkurso laimėtoju bus sudaryta nuomos sutartis pagal pavyzdinę patalpų nuomos sutarties formą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-291.

15. 2020 m. liepos 14 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdomo viešo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso. Pateiktoje pretenzijoje ieškovė, be kita ko, nurodė, kad paskelbto konkurso sąlygos yra neteisėtos, o nuomojamose patalpose nėra galimybių vykdyti veiklos pagal patalpų paskirtį. Dėl pretenzijoje nurodytų priežasčių ieškovė prašė sustabdyti konkurso procedūras, kol bus nagrinėjama pretenzija; nutraukti konkurso procedūras (1 t. e. b. l. 13 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 3).

16. Atsakovė 2020 m. liepos 16 d. atsakymu į ieškovės pretenziją nurodė, kad atsakovė 2020 m. liepos 17 d. nuomos viešo konkurso procedūrų nestabdys ir nenutrauks; paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais atsakovei nėra uždrausta organizuoti ir vykdyti viešuosius turto nuomos konkursus (1 t. e. b. l. 13 nurodytoje ZIP laikmenoje esantis ieškinio priedas Nr. 4).

17. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų darytina išvada, kad ginčijamas nuomos viešas konkursas įvyko; konkurso laimėtojas sudarė su Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuomos sutartį, kuri buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 21 d (2020 m. spalio 28 d. bylos nagrinėjimas, 09:09:30).

Dėl atsakovės teisės organizuoti ir vykdyti nuomos viešą konkursą bei sudaryti nuomos sutartį

18. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad savivaldybių turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Konstitucijoje, įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir savivaldybių tarybų sprendimuose. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, remdamasi įstatymais, įgyvendina savivaldybės taryba. To paties įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas.

19. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

20. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto ir panaudos“ patvirtintas Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešo konkurso būdu organizavimo ir vykdymo tvarką, sąlygas bei pagrindinius šio turto nuomos sutarties sudarymo reikalavimus. Šio aprašo 25 punkte nustatyta, kad Turto valdytojas arba jo įgaliotas asmuo ir turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas ne anksčiau kaip po 10 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo protokolo pasirašymo dienos arba nuo Komisijos sprendimo, kai konkurso laimėtoju pripažįstamas kitas pagal eilę konkurso sąlygas atitinkančius dokumentus pateikęs konkurso dalyvis, pasiūlęs didžiausią turto nuompinigių dydį, pasirašo nuomos sutartį, parengtą pagal pavyzdinę sutarties formą. Pavyzdinės nuomos sutarties forma („Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis“) yra Aprašo priedas.

21. Nagrinėjamu atveju ginčijamo konkurso objektas yra viešosios nuosavybės teisės objektas, kuris įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės turto nuomos gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015).

22. Taigi atsakovė, organizuodama ir vykdydama viešą nuomos konkursą, turi pareigą vadovautis viešosios teisės normomis (šiame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Aprašu bei aprašo priedais), o su konkurso laimėtoju atsakovė sudaro teisės aktu patvirtintą pavyzdinės formos nuomos sutartį, iš ko darytina išvada, kad atsakovės teisė nustatyti individualias nuomos sutarties sąlygas (pavyzdžiui, sąlygas, susijusias su nuomininko teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį) yra apribotos viešosios teisės šalinių.

23. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad skelbiant turto nuomos konkursą turi būti nurodyti šie duomenys: 1) paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo terminas, kuris negali būti trumpesnis nei 10 dienų; 2) turto buvimo vieta (adresas); 3) turto naudojimo paskirtis, turto naudojimo ypatumai; 4) pradinis nuompinigių dydis ir (ar) kitos sąlygos, apibrėžtos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendime; 5) turto nuomos sutarties trukmė; kita Aprašo 6 punkte nurodyta informacija.

24. Iš surinktų įrodymų konstatuotina, kad ginčo konkurso sąlygose Apraše nustatyta privaloma pateikti informacija buvo nurodyta: nurodytas nuomos objekto adresas, registravimo tvarka, nuomos sutarties trukmė ir paskirtis, konkurso laikas bei aplinkybė, kad su konkurso laimėtoju bus sudaryta nuomos sutartis pagal pavyzdinę patalpų nuomos sutarties formą, su kurios nuostatomis buvo galima viešai susipažinti. Be kita ko, paskelbto konkurso sąlygose buvo pažymėta, kad paaiškinimai potencialiems konkurso dalyviams teikiami kreipiantis į nurodytą specialistą. Taigi kiekvienas ketinantis dalyvauti nurodytame konkurse turėjo galimybę susipažinti su konkurso sąlygomis ir jas gauti, ką įrodo ir aplinkybė, kad ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę, o į pretenziją buvo išsamiai atsakyta. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis viešo konkurso tikslas – išnuomoti valstybės (šiuo atveju - savivaldybės) turtą palankiausiomis sąlygomis, o nuomos kaina yra esminis kriterijus. Siekį valstybės turtą išnuomoti palankiausiomis sąlygomis ir atitinkamai didžiausia kaina užtikrina teisingas ir tinkamas visuotinai prieinamos informacijos apie nuomojamą turtą paskleidimas, kas lemia realaus varžymosi tikimybę dėl nuomos objekto ir atitinkamai padidina galimybę turtą išnuomoti palankiausiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016).

25. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus.

26. Nors ieškovė ieškinyje ir nurodė, kad dėl koronaviruso pandemijos nuomojamų patalpų negalima naudoti pagal paskirtį, teismas neturi duomenų apie tai, kad ekstremaliosios situacijos metu Lietuvoje būtų uždrausta vaistinių veikla. Kadangi tokius teiginius patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė, teismas tokius ieškovės teiginius atmeta. Kita vertus, pastebėtina, kad ieškovė pati sau oponuoja, procesiniuose dokumentuose nurodydama, kad vaistinių veikla visgi gali būti vykdoma – tai įrodo ieškovės argumentai, jog dėl sumažėjusių vartotojų srautų vaistinėse vykdyti veiklą įprastu būdu tapo sudėtinga (taigi iš esmės veikla gali būti vykdoma, tik su mažesniais vartotojų srautais). Ieškovės manymu, atsakovė, atsižvelgdama į šią aplinkybę, turėtų atitinkamai modifikuoti konkurso bei nuomos sutarties sąlygas.

27. Pastebėtina, kad ieškovė yra verslininkė, savo srities specialistė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, dėl ko ieškovė prieš sudarydama sutartį (dalyvaudama viešame konkurse) turi deramai įvertinti savo galimybes ir prisiimamą riziką dėl galimai kilsiančių neigiamų padarinių, susijusių su koronaviruso pandemijos metu sumažėjusiais pirkėjų vaistinėse srautais. Taigi kadangi būtent ieškovė, o ne atsakovė, yra profesionalus naudos siekiantis rinkos dalyvis, riziką dėl galimai suprastėjusios komercinės situacijos taip pat turi prisiimti būtent ieškovė, kuri, nustačiusi, kad viešo konkurso (nuomos sutarties) sąlygos jai yra per daug rizikingos, turi teisę tokiame konkurse nedalyvauti (žiūrėti 25 punktą).

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas atmeta ir ieškovės argumentus dėl ieškovės negalėjimo įsitikinti patalpų įrengimu ir tinkamumu vaistinės veiklai vykdyti. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę ginčo konkurso patalpas apžiūrėti bei užduoti atsakovei klausimus, tačiau pati ieškovė nurodė, kad apžiūrėti ginčo konkurso patalpų atvykusi nebuvo, todėl ieškovės teiginiai, neva, abejotina, kad atsakovė būtų atsakiusi į rūpimus klausimus, vertintini kaip deklaratyvūs ir pagrįsti niekuo neparemtomis prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai nenumato pareigos atsakovei pateikti smulkmeniškai išsamaus pobūdžio informaciją apie nuomojamos patalpas – tam, jog rinkos dalyvis galėtų pats įvertinti nuomojamą objektą, sukuriamos galimybės nuomojamą patalpą, atsižvelgiant į savo tikslus ir poreikius, įvertinti pačiam potencialiam nuomotojui.

29. Apibendrinant kas išdėstyta, spręstina, kad atsakovė, organizuodama ir vykdydama viešą nuomos konkursą, konkurso sąlygas parengė teisės aktuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovė galėjo nustatyti tik tokias ginčo konkurso sąlygas, kokias nustatyti atsakovę įpareigojo teisės aktai. Iš to spręstina, kad atsakovė, atsižvelgiant į dėl viešo intereso egzistavimo apribotą sutarties laisvės principą, neturėjo nei teisės, nei pareigos su ieškove derinti individualių konkurso (ar nuomos sutarties) sąlygų, todėl šioje dalyje nurodyti ieškovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl konkurso sąlygų teisėtumo

30. Ieškovė vienu iš savo ieškinio reikalavimų prašo teismo pripažinti aptariamo nuomos viešo konkurso sąlygas negaliojančiomis; nurodo, kad konkurso sąlygos nėra pritaikytos situacijai, susiklosčiusiai dėl koronaviruso pandemijos, prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams, nes konkursą laimėjęs dalyvis negalėtų patalpose įprasta tvarka vykdyti vaistinės veiklos. Be to, ieškovės vertinimu, atsakovė konkurso sąlygose bei sutarties projekte turėtų įtrakti nuostatas, kurios užtikrintų konkurso laimėtojo interesus dėl sutarties vykdymo galimybių esant ekstremaliai situacijai. Teismas, nematydamas galimybės sutikti su ieškove ir nenukrypdamas nuo ieškinio reikalavimų ribų, atskirai pasisako dėl ieškovės išsakytų argumentų.

31. Pirma, nors ieškovė teigia, kad ginčo konkurso sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teismas atkreipia dėmesį, kad nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė taip ir nenurodė, kokioms konkrečioms įstatymo normoms minėto konkurso sąlygos prieštarauja; ieškovė taip pat nenurodė, kurios konkrečios konkurso sąlygos kvestionuotinos kaip neteisėtos. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovas paaiškino, kad imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštarauja visos konkurso sąlygos.

32. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, suinteresuoto asmens atskirojo skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

Žemesnės instancijos teismas

33. Iš byloje turimų 2020 m. liepos 7 d. ginčo viešo konkurso sąlygų matyti, kad konkurso sąlygas sudaro sąlygos, susijusios su nuomos mokesčiu (pradinė nuomos kaina) ir nuomos sutarties sudarymo terminais, patalpų paskirtimi, pradiniu įnašu, sutarties sudarymu, apmokėjimo už dalyvavimą viešame konkurse įvykdymu, dokumentų pateikimo tvarka; taip pat konkurso sąlygose pateikiama informacija apie galimybę apžiūrėti nuomojamas patalpas, pateikiami telefono numeriai pasiteirauti. Iš pateiktų sąlygų matyti nuomojamų objektų adresai, plotas, patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį.

34. Nors ieškovė nurodo, kad šios paminėtos konkurso sąlygos visos iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo (o taip pat ir kitiems ieškovės išvardintiems) principams, spręstina, kad konkurso sąlygos akivaizdžiai atitinka Aprašo 6 punkte nurodytus reikalavimus, todėl objektyviai negali egzistuoti pagrindas visas šias sąlygas pripažinti prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms. Nors ieškovė nurodo, kad teismas niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad visos konkurso sąlygos, kurios, kaip nustatyta, atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, gali prieštarauti imperatyvioms teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginiai dėl konkurso sąlygų neteisėtumo atmestini kaip deklaratyvus ir nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

35. Antra, ieškovė, nurodydama atskirus pavyzdinės nuomos sutarties reguliavimo aspektus, ginčija ne tiek nuomos viešo konkurso sąlygas, bet pavyzdinės nuomos sutarties sąlygas, kurios sudaro Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Aprašo priedą.

36. Kaip antai, ginčo viešo konkurso sąlygose numatyta, kad dalyvis įsipareigoja pasirašyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-291 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį, tačiau teismas pastebi, kad pačiose konkurso sąlygose nekalbama nei apie nuomos sutartyje nurodytus remonto ar rekonstravimo darbus, nei apie nuomininko teisę vienašališkai nutraukti sutartį ar sumažinti nuompinigių dydį. Vertintina, kad ieškovė, norėdama ginčyti nuomos sutarties sąlygas, turėtų ginčyti teisės aktą, nustatantį pavyzdinę tokios sutarties formą, o ne konkursą, kuriame blanketiškai nurodyta, kad su konkurso laimėtoju bus sudaryta tam tikru teisės aktu patvirtinta pavyzdinės sutarties formos nuomos sutartis. Kita vertus, net ir pripažinus, kad ieškovė nagrinėjamu atveju galėtų ginčyti pavyzdinės nuomos sutarties sąlygas, ieškovės argumentai būtų atmestini dėl toliau nurodytų priežasčių.

37. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pavyzdinės nuomos sutarties sąlygos yra neaiškios; neaiškus šių sąlygų santykis su kitais teisės aktais. Pažymėjo, kad sutartyje neaiškiai ir neproporcingai sureguliuoti šalių santykiai; nukrypta nuo lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos bei bendrųjų teisės principų. Ieškovės manymu, sutartyje netinkamai sureguliuoti santykiai dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos patalpų remonto; be to, sutartyje nėra įtraukta nuostatų dėl nuomininko atleidimo nuo nuompinigių mokėjimo ar nuompinigių sumažinimo.

38. Pavyzdinės negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties 14 punkte nustatyta, kad sutartis pasibaigia jos terminui pasibaigus; taip pat kitais teisės aktuose nurodytais pagrindais. Pavyzdinės sutarties 15 punkte nustatyta, kad šalis nutraukiama: 1) šalių susitarimu; 2) įvykus išnuomoto turto pardavimui viešo aukciono būdu; 3) 15.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.497 ir 6.498 straipsnių nustatyta tvarka.

39. Taigi, kaip matyti iš pavyzdinės nuomos sutarties 15 punkto sąlygos formuluotės, 15.3 punktas yra į civilinį kodeksą nukreipianti norma, nustatanti, jog sutartis gali būti nutraukiama, be kita ko, ir bendraisiais civiliniame kodekse įtvirtintais pagrindais. CK 6.498 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kurį jis privalo daryti; 2) daiktas dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas; 4) perduotas daiktas yra su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas.

40. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl nuomojamo objekto paskirties, vertintina, kad ieškovė savo galimai pažeistas teises dėl nuomojamo objekto nepritaikymo vaistinės veiklai būtų galėjusi ginti ir bendraisiais aukščiau nurodytais civilinio kodekso pagrindais, kreipdamasi į teismą dėl nuomos sutarties, galimai pažeidžiančios ieškovės interesus, nutraukimo.

41. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad konkurso sąlygos pažeidžia lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovės teigimu, atsakovė, nustatydama sąlygas dėl nuomojamo objekto, esančio Konstitucijos g. 3A, nustatė išskirtines sąlygas, susijusias su atleidimu dėl nuompinigių mokėjimo.

42. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis ieškovės argumentas yra netikslus. Kaip antai, konkurso sąlygose nurodyta, kad tokia nuomininkai galėtų būti atleisti nuo nuompinigių mokėjimo, jei sutarties laikotarpiu prasidėtų požeminės perėjos (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai ir nuomininkai negalėtų tam tikrą laikotarpį naudotis išsinuomotomis patalpomis. Taigi nurodytu atveju išimtis dėl nuompinigių mokėjimo yra susijusi su objektyviais veiksniais – pradėtais projektavimo darbais, dėl kurių nuomininkai iš esmės negalėtų naudotis patalpomis, o ne su koronaviruso pandemija, kuri sukelia visuotinai patiriamas pasekmes, prie kurių rinkos dalyviai, būdami profesionalai, turi prisitaikyti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė dėl ekstremalios situacijos kurio nors viešo konkurso sąlygose būtų selektyviai atleidusi potencialius konkurso dalyvius nuo nuompinigių mokėjimo, taip pažeisdama lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principus. Taigi ieškovės argumentai dėl viešo konkurso (ir nuomos sutarties) sąlygų neteisėtumo šioje dalyje taip pat atmestini.

43. Teismas, be kita ko, atmeta ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriais teigiama, jog atsakovė, atsižvelgdama į koronaviruso pandemiją, turėtų įtraukti specifines nuomos sutarties sąlygas, susijusias su nuomininko teise vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

44. Teismas nustatė, kad ginčo konkursas buvo organizuojamas ekstremalios situacijos Lietuvoje galiojimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį egzistuotų nenugalimos jėgos aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.

45. Kadangi ginčo viešas konkursas buvo organizuojamas ekstremalios situacijos Lietuvoje paskelbimo metu, ieškovė jau konkurso organizavimo metu numatė arba turėjo numatyti ir suvokti aplinkybes, dėl kurių galėtų pasunkėti atsakovės prievolių vykdymas (nuompinigių mokėjimas). Taigi specifinių nuomos sąlygų, susijusių su nenugalima jėga dėl koronaviruso pandemijos, nustatymas sutartyje (nors atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neturi nei teisės, nei pareigos Aprašu patvirtintos pavyzdinės nuomos sutarties formos turinio modifikuoti), skirtingai nei teigia atsakovė, nebūtų reikšminga aplinkybė nuomos sutarties vykdymui, nes atsakovė vien sudarydama nuomos sutartį pandemijos laikotarpiu prisiimtų neigiamų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo riziką, t. y. neegzistuotų aplinkybių visetas, būtinas nenugalimai jėgai konstatuoti, todėl ieškovė negalėtų remtis nenugalima jėga.

46. Ieškovė, be kita ko, paaiškino, kad pagal konkurso sąlygų reikalavimus laimėtojas negalės atlikti patalpų remonto darbų, kadangi nuomininkui draudžiama be rašytinio nuomotojo (atsakovės) sutikimo atlikti statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, o nuomininkas turi teisę be išankstinio nuomotojo sutikimo savo lėšomis atlikti tik turto pertvarkymo darbus, kurie, atsižvelgiant į ieškovės vykdomą veiklą, nebūtų pakankami.

47. Pavyzdinės sutarties 11 punkte nurodyta, kad nuomininkui draudžiama atlikti turto esminius pagerinimus be išankstinio rašytinio sutikimo – nuomininkas, kreipdamasis į nuomotoją dėl sutikimo esminiams pagerinimams atlikti, pateikia visą reikiamą informaciją, pagrindžiančią esminių pagerinimų poreikį ir jų atitikimą nuomos sutarties 1 punkte nurodytai paskirčiai ir nurodytai veiklai plėtoti. Nuomotojas įsipareigoja tokį sutikimą išduoti per protingą terminą arba pateikti motyvuotą atsisakymą jo neišduoti. Nuomininkas, atlikęs statybos darbus, privalo per du mėnesius juos įforminti teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Pažymėtina, kad nors sutarties nuostatos nedraudžia atlikti neesminių pagerinimų be nuomotojo sutikimo, ieškovė nepaaiškino, kodėl pastaroji sutarties norma gali būti laikytina nesąžininga. Ieškovė, be to, nenurodė, kokius konkrečius darbus, kurie laikytini esminiais pagerinimais, ieškovė nagrinėjamu atveju manė būtinus atlikti. Iš byloje surinktų duomenų spręstina, kad byloje nebuvo ginčo dėl galimybės tvirtinti stendą ir (ar) įrengti prieigą neįgaliesiems (atsakovės teigimu, tokia prieiga yra įrengta, nes ginčo konkurso patalpose analogišku teisiniu pagrindu nuo 2014 metų veikė vaistinė). Atkreipiant dėmesį į aplinkybę, kad ieškovė net nebuvo atvykusi ginčo konkurso patalpų apžiūrėti, laikytina, kad ieškovės argumentai dėl pastarosios sutarties sąlygos nesąžiningumo laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.

49. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus argumentus, spręstina, kad ieškovė ne tik kad neįrodė visų nuomos viešo konkurso sąlygų neteisėtumo egzistavimo, bet ir nepagrindė atskirų nuomos sutarties sąlygų neteisėtumo nei konkrečios teisės normos (akto) atžvilgiu, nei šių sąlygų prieštaravimo lygiateisiškumo, proporcingumo sąžiningos konkurencijos bei bendriesiems teisės principams. Taigi ieškovės argumentai dėl konkurso (ir nuomos sutarties) sąlygų neaiškumo ar dviprasmiškumo atmestini. Be to, aplinkybė, kad konkurse dalyvavo 11 dalyvių, iš kurių vienas buvo paskelbtas laimėtoju, leidžia daryti išvadą, kad tiek nuomos viešo konkurso, tiek nuomos sutarties sąlygos iš esmės buvo aiškios ir suprantamos

Dėl ieškovės reikalavimo nutraukti viešą nuomos konkursą

50. Vienas iš ieškovės reikalavimų – nutraukti nuomos viešą konkursą. Be to, 2020 m. spalio 26 d. buvo gautas ieškovės procesinis dokumentas (įvardintas kaip rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje), kuriame ieškovė prašė teismo išreikalauti iš atsakovės informaciją apie su ginčo konkurso laimėtoju sudarytos nuomos sutarties vykdymą.

51. Pažymėtina, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas yra įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-403/2019).

52. Teismas nustatė, kad ginčo konkursas bylos nagrinėjimo iš esmės metu jau buvo įvykęs, ko neneigė žinojusi ir pati ieškovė. Su konkursą laimėjusiu dalyviu buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo nutraukta nuomininko iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas, siekiant nutraukti konkursą po to, kai konkursas įvyko ir buvo sudaryta su konkurso laimėtoju nuomos sutartis, ieškovei teisinių padarinių nesukels, teismas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo viešą nuomos konkursą nutraukti nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

53. Teismas pažymi, kad tuo pačiu netenkintinas ir ieškovės prašymas dėl informacijos apie nuomos sutarties (šiuo metu – jau nutrauktos) vykdymą išreikalavimo iš atsakovės. Teismas nenagrinėja ir ieškovės pareiškimo dėl nuomos sutarties, kurią sudarė atsakovė su nuomos viešo konkurso laimėtoju, pripažinimo negaliojančia ex officio (pagal pareigą) - kadangi teismas nustatė, jog sutartis buvo sudaryta, o vėliau nutraukta, sutarties pripažinimas negaliojančia ieškovei nesukurtų materialinių teisinių padarinių. Be to, teismas pastebi, kad ieškovės prašymas pripažinti sudarytą nuomos sutartį negaliojančią ex officio (pagal pareigą) yra deklaratyvaus pobūdžio: ieškovė neįrodinėjo sudarytos (ir jau nutrauktos) nuomos sutarties neatitikimo konkrečių imperatyvių normų atžvilgiu; nepateikė teismui duomenų, iš kurių teismas akivaizdžiai galėtų ex officio (pagal pareigą) spęsti dėl tokios sutarties ar atskirų jos sąlygų negaliojimo.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apibendrindamas anksčiau išsakytus argumentus, teismas konstatuoja, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog konkurso sąlygos iš esmės neteisėtos, pagrįstumo: neįrodė viešo nuomos konkurso (ar nuomos sutarties) sąlygų prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms; o taip pat pareiškė atsakovei reikalavimą, kurio išnagrinėjimas ieškovei negali sukurti materialinių teisių ir pareigų. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys dalyje dėl konkurso sąlygų neteisėtumo atmestinas, o byla dalyje dėl nuomos viešo konkurso nutraukimo nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55. Ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Procesiniuose dokumentuose atsakovė prašė priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė teismui nepateikė jos patirtą bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės BENU vaistinė Lietuva, UAB (į. k. 135874035) ieškinį dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 56,62 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl 56,62 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos viešo konkurso nutraukimo nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą

Teisėja Tatjana Žukauskienė