- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-11
- Bylos Nr.
- eA-1952-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00495-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 25S24391, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės šalis, kilmės valstybė), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į SIS [Šengeno informacinė sistema] perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra tvirtai ir aiškiai išreiškęs opozicinius įsitikinimus (duomenys neskelbtini) ir aktyviai nepritaria (duomenys neskelbtini); jam yra atsiųstas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini), pareiškėjo profilis idealiai atitinka (duomenys neskelbtini) asmenų profilį; pareiškėjas nesutinka (duomenys neskelbtini), atsisakys tai daryti, o tokie veiksmai (duomenys neskelbtini) neabejotinai užtrauks baudžiamąjį persekiojimą. Pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį, jis būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėl deklaruojamų ar jam primetamų politinių pažiūrų. Pareiškėjas nuo 2014 m. juto spaudimą iš bendradarbių palikti darbą, nes jiems atskleidė savo nepritarimą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2012–2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini), neturėjo jokio statutinio laipsnio, buvo tiesiog samdomas žemiausios kategorijos darbuotojas. Jis neturėjo jokio realaus ideologinio, politinio ar funkcinio ryšio su (duomenys neskelbtini), todėl jį persekioti nebuvo prasmės. Migracijos departamentas pareiškėjo gyvenimo aplinkybes vertina (duomenys neskelbtini) ir daro klaidą. 2017 m. sausį pareiškėjas buvo Lietuvoje, rengėsi persikraustyti čia, gyventi ir susituokti. Nuo 2017 m. gegužės 26 d. pareiškėjas nuolat gyveno ir dirbo Lietuvoje, turėjo darbo vizą. 2018 m. trumpam buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) susitvarkyti dokumentų dėl santuokos. 2012 m. nedalyvavo protestuose, nes (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjas nebuvo kategoriškai nusistatęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas prieštaringai teigia, kad viena vertus 2012–2017 m. pareiškėjas negalėjo būdamas (duomenys neskelbtini) bendradarbiams reikšti priešiškos (duomenys neskelbtini) nuomonės, nes tokiu atveju būtų nedelsiant atleistas, o kita vertus, kad (duomenys neskelbtini).
2.2. Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir tai, kad 2023 m. vasario 20 d. ir 2023 m. gegužės 16 d. pildydamas Migracijos departamento klausimynus, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti įrodymai, kad pareiškėjo šeima (duomenys neskelbtini). Darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eurolinen“ charakteristika patvirtina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Tai, jog Facebook socialinėje platformoje pareiškėjas 2017 m. gruodžio 24 d. įkėlė nuotrauką iš turistinės kelionės (duomenys neskelbtini), o nuotraukoje ant rūmų (architektūros paminklo ir turistinio objekto) matyti (duomenys neskelbtini) vėliava, niekaip negalima laikyti (duomenys neskelbtini).
2.3. Pareiškėjas dalyvavo ir pateikė nuotrauką iš mitingo prieš (duomenys neskelbtini). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pakanka, kad prieglobsčio prašytojas tvirtintų turintis ar reiškiantis tokias pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą (reikalaujama nustatyti jų turėjimą, buvimą, tačiau nereikalaujama jų išorinio išreiškimo bei tapimo žinomomis valdžiai ar institucijoms) bei kartu nėra reikalaujama nustatyti, kad tos pažiūros yra tiek įsišaknijusios, kad asmuo negalėtų susilaikyti nuo jų reiškimo, grįžęs į savo kilmės šalį. Jis yra režimo kritikas, o pagal kilmės šalies informaciją, jo veiksmai (duomenys neskelbtini) bus laikomi nusikaltimu. Migracijos departamentas turėjo įvertinti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos gali būti priskirtos opozicinės pažiūros, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, ar pareiškėjas turimus tvirtus opozicinius politinius įsitikinimus galėtų laisvai reikšti (duomenys neskelbtini).
2.4. Pareiškėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje kilmės šalyje, jo motinai 2023 m. lapkričio 10 d. buvo pristatytas šaukimas, nurodantis jam atvykti į (duomenys neskelbtini). Šaukimas yra tikras dokumentas. Atsakovo pasvarstymai, kad šaukimas – netikras, yra tik abejotinos interpretacijos. Šaukimas yra pasirašytas A. D. – komisaro arba įgalioto naujo komisaro asmens. Atsakovas nepateikė kito šaukimo pavyzdžio, kuris paneigtų pareiškėjo pateiktą įrodymą. Šaukimas jau buvo pateiktas teismui, taigi, jo, kaip įrodymo prieglobsčio byloje klastojimas, negalimas ir nelogiškas.
2.5. Pareiškėjas patenka į asmenų grupę, kuriems kyla labai didelė rizika būti (duomenys neskelbtini). Jis yra (duomenys neskelbtini), kilęs iš kilmės šalies provincijos, ten gyvenęs. Pagal kilmę pareiškėjas yra iš nacionalinės mažumos – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo situacija visiškai atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 9 straipsnio 2 dalies e papunktyje nurodytą persekiojimo formą, dėl kurios turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas: (duomenys neskelbtini). Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) yra neteisėta agresija tarptautinės teisės prasme, todėl pareiškėjas atsisakys (duomenys neskelbtini), už ką jam gresia baudžiamasis persekiojimas. Pagal teismų praktiką pakanka nustatyti bent menkiausią tikimybę, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo galimo persekiojimo kilmės šalyje yra pagrįstos, tokiu atveju laikoma, kad jis įrodė persekiojimo grėsmę.
2.6. Net jei prieglobstis pareiškėjui nebūtų suteiktas, vis tiek nepagrįsta būtų sprendimo dalis dėl draudimo atvykti ir perspėjimo įvedimas į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje. Pareiškėjas su Lietuva susijęs ypač tampriais šeimos ir socialiniais ryšiais. Jis turėjo 2017–2018 m. galiojusias nacionalines vizas, o su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje gyvena nuo 2018 m. 2018 m. yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę. Pareiškėjas nuo 2017 m. iki 2023 m. gegužės mėn. dirbo Lietuvoje. Darbdavio apibūdinamas kaip atsakingas, darbštus, nuolat keliantis kvalifikaciją darbuotojas bei smerkiantis (duomenys neskelbtini) ir apie tai pasisakantis. Įvedant perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS. Perspėjimo įvedimas į SIS iš esmės riboja galimybę asmeniui patekti į Šengeno erdvę, o tai susiję su kitų asmens teisių, pavyzdžiui, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, ribojimu. Atsižvelgus į pareiškėjo individualias aplinkybes, draudimas jam atvykti į Lietuvą, o ypač į Šengeno erdvę 30 mėnesių yra neproporcingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Migracijos departamentas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, priėmė 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą gyventi, kadangi jo gyvenimas kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu jam uždrausta atvykti į Lietuvą ir Šengeno erdvę. Pareiškėjas apskundė minėtus sprendimus. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024 (toliau – ir LVAT nutartis) panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomas Šengeno aquis nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėn.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjas 2024 m. kovo 21 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, tačiau Sprendimu prieglobstis nebuvo jam suteiktas. Sprendimas priimtas dėl to, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjo baimė (duomenys neskelbtini) grindžiama išskirtinai bendra kilmės šalies informacija, o jo individuali baimė (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta jokiais patikimais įrodymais. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmė, kad pareiškėjui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei grėstų pavojus, todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
3.3. Sprendime išsamiai įvertintos pareiškėjo pateiktos aplinkybės dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodyti motyvai ((duomenys neskelbtini)) ir paaiškinimai savaime neįrodo, jog kilmės šalyje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) asmenys yra patraukiami atsakomybėn dėl melagingos informacijos skleidimo ir (duomenys neskelbtini), tačiau kilmės šalies informacija nepagrindžia prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėjas nesutinka su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jam savaime gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Pats faktas, jog asmuo turi politinius įsitikinimus, kurie skiriasi nuo valdžios institucijų, savaime nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statuso. Asmuo privalo pagrįsti, kad už tokius įsitikinimus jis yra ar bus persekiojimas. Svarbu yra ne tik tai, ar prieglobsčio prašytojas turi tokius įsitikinimus, bet ir tai, ar tikėtina, kad šis faktas yra žinomas kilmės valstybės valdžios institucijoms arba šių institucijų yra primetamas prieglobsčio prašytojui. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.
3.4. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad būtų persekiojamas (duomenys neskelbtini) dėl jo deklaruojamų ar jam primetamų politinių įsitikinimų. Atliekant tyrimą, nebuvo rasta informacijos apie politiškai motyvuotą pareiškėjo persekiojimą, t. y. jis asmeniškai nepateko į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį, praeityje nėra nukentėjęs nuo (duomenys neskelbtini) valdžios. Nei pareiškėjo bendro pobūdžio pasakojimas, nei tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad iki išvykimo iš kilmės valstybės ar iš karto po išvykimo pareiškėjas turėjo įsitikinimus ar požiūrį, priešingą kilmės šalies režimui. Nors tikėtina, kad pareiškėjas nepritaria (duomenys neskelbtini), tačiau šio nepritarimo jis neišsakė socialinėje erdvėje, nėra dalyvavęs Lietuvoje protesto akcijose prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nepateikė patikimos informacijos apie tai, kad viešai kritikuoja / kritikavo kilmės šalies režimą ar socialiniuose tinkluose bei kitų medijų pagalba platino kritišką nuomonę, (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrimo metu buvo konstatuota, jog yra tikėtina, kad pareiškėjas, Lietuvoje dirbdamas UAB „Eurolinen“, su kolegomis aptarinėjo (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pareiškėjo profilį (nebuvo mitingų organizatorius, nėra žmogaus teisių ar visuomeninių organizacijų aktyvistas, disidentas ar nepriklausomas žurnalistas), jis neatitinka profilio asmenų, kurie kilmės valstybėje sistemiškai susiduria su teisėsaugos tarnybų represiniais veiksmais, mažai tikėtina, kad ribotos sklaidos (tarp bendradarbių) pasisakymas (duomenys neskelbtini) galėtų patraukti (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį.
3.5. Vertinant pareiškėjo baimę patirti persekiojimą dėl dalyvavimo 2020 m. akcijoje (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog nei pareiškėjo pasakojimas, nei jo pateikti įrodymai, nei kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad pareiškėjui dėl dalyvavimo akcijose Lietuvoje savaime gresia persekiojimas. Atlikus kilmės valstybės informacijos paiešką, nenustatyta atvejų, kai (duomenys neskelbtini) piliečiai būtų areštuojami arba teisiami dėl protestų užsienyje fakto. Pareiškėjas nėra žinomas asmuo, opozicionierius ir pan., todėl nėra tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga tikslingai stebi jo veiklą ir gyvenimą Lietuvoje. Pareiškėjas dalyvavo akcijoje, nukreiptoje ne prieš (duomenys neskelbtini) režimą, o (duomenys neskelbtini). Vertinat pareiškėjo baimę patirti persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini), pažymėta, jog (duomenys neskelbtini) buvo skiriama (duomenys neskelbtini), todėl tai nepatvirtinta, kad pareiškėjas būtų (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, tyrimo metu buvo surinkta kilmės valstybės informacija, kuri patvirtina, kad netikėtina, jog (duomenys neskelbtini) institucijos galėtų žinoti apie Lietuvos pilietės iš asmeninio telefono numerio daromus pavedimus Lietuvoje registruotai įmonei. Atitinkamai, tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje kiltų persekiojimo grėsmė dėl jo sutuoktinės daromų pavedimų (duomenys neskelbtini).
3.6. Pareiškėjo teiginiai dėl ilgo gyvenimo Lietuvoje, dėl ko kilmės valstybėje bus laikomas valstybės priešu, yra subjektyvios prielaidos, neparemtos objektyviais įrodymais. (duomenys neskelbtini) piliečiams nedraudžiama išvykti į užsienį. Ribojimai išvykti į užsieni? taikomi tam tikroms grupėms asmenų. Nagrinėjamu atveju apklausos metu pareiškėjas nenurodė, kad turi finansinių įsiskolinimų ar yra paskelbtas jo bankrotas, jis nėra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, žinantis valstybės paslapčių. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko teisėtai, jam nebuvo sudaromos kliūtys. Pareiškėjas nenurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas ar baustas, o tyrimo metu nebuvo rasta tokios informacijos. Pareiškėjas nerastas Interpolo duomenų bazėje ir (duomenys neskelbtini) duomenų bazėje. Nerasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie išvyko į užsienį, grįžimo į kilmės valstybę atveju būtų persekiojami vien dėl paties fakto, jog išvyko.
3.7. Tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjo profilis ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, iki išvykimo iš kilmės šalies prieš jį nebuvo panaudoti jokie persekiojimo veiksmai – teisinės ar administracinės priemonės. Nenustatyta, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) valdžia / teisėsauga) priskiria pareiškėjui politines pažiūras ir / ar identifikuoja pareiškėją kaip grėsmę valdančiam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo.
3.8. (duomenys neskelbtini) ambasados Lietuvoje konsuliniame skyriuje Vilniuje pareiškėjui 2022 m. lapkričio 9 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. Pareiškėjo kreipimasis į (duomenys neskelbtini) konsulatą esant nurodomai grėsmei kilmės valstybėje (bus persekiojamas) ir jo patirtai (patiriamai) baimei, negali būti laikomas racionaliu ir logiškai paaiškinamu kitaip nei darant išvadą, jog pats pareiškėjas grėsmės kilmės valstybėje nelaikė / nelaiko realia. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma, jog pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir nuolat gyvena užsienyje.
3.9. Vertinant pareiškėjo pateiktą šaukimą buvo nustatyta, kad pateiktas ne originalas, o šaukimo nuotrauka, todėl jo autentiškumas negali būti visapusiškai ištirtas. Šaukimą pasirašė (duomenys neskelbtini) komisaras A. D.. Remiantis 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. spalio 22 d. pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) komisaru buvo A. D.. Pagal oficialiame (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų puslapyje pateikiamą informaciją, šiuo metu (duomenys neskelbtini) komisaras yra A. K.. Šias pareigas jis užima nuo 2023 m. spalio mėnesio. Kadangi pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) komisariatą tariamai buvo kviečiamas atvykti 2023 m. lapkričio 30 d., šaukimą būtų pasirašęs A. K., bet ne A. D.. Pateiktame šaukime nėra nurodyta nei šaukimo serija, nei numeris, o, be aukščiau išvardintų šaukimo trūkumų pareiškėjo pasakojimas apie šaukimo įteikimą nėra suderinamas su kilmės valstybės informacija. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. pavasario šaukimai gali būti įteikiami asmeniškai pasirašytinai, registruotu laišku, kuris gali būti gautas asmeniškai arba atstovo per įgaliojimą, taip pat per (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) komisariatą buvo įteiktas jo motinai. Kilmės valstybėje faktiškai nevyksta priverstinė (duomenys neskelbtini) S. Š. 2022 m. spalio 28 d. paskelbė laikinosios (duomenys neskelbtini). Iš kilmės šalies informacijos matyti, kad asmenys, kurie nuolat gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini) nėra laikomi (duomenys neskelbtini). Svarbu atkreipti dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) bet kokį dokumentą, ir su oficialiais antspaudais, galima įsigyti už prieinamą kainą.
3.10. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vyras, 1994–1996 m. atlikęs privalomąją karinę tarnybą. Po privalomos pradinės tarnybos atlikimo jis buvo išleistas į atsargą kaip (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo manyti, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai negalėtų pasinaudoti (duomenys neskelbtini) dėl įsitikinimų procedūra. Atitinkamai, pareiškėjo baime? būti (duomenys neskelbtini) yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į (duomenys neskelbtini) nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais.
3.11. Įsiteisėjusia LVAT nutartimi nuspręsta, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Sprendžiant dėl draudimo atvykti laikotarpio trukmės buvo atsižvelgta ne tik į tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, bet ir į jo šeimyninius ryšius su Lietuvos Respublika, todėl ir nebuvo paskirtas maksimalus 5 metų draudimo laikotarpis. Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir tai, kad pareiškėjas ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat šias aplinkybes vertinant (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į tai, kad aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, valstybių narių teritorijose pasiekiamas, tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, konstatuotina, kad pareiškėjo atvejis laikytinas proporcingu, pakankamai adekvačiu, atitinkamu ir svarbiu, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS sistemą.
Atsiliepimas
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Sprendimas priimtas pagal galiojančius teisės aktus, kompetencijų ribose yra teisėtas bei pagrįstas. Pareiškėjas 1997–2001 m. ir 2003–2012 m. dirbdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjas šioje byloje savo poziciją grindžia tais pačiais argumentais, kuriais rėmėsi ir administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024, o naujai pateikiami įrodymai apie tvirtus opozicinius politinius įsitikinimus (pvz., (duomenys neskelbtini)) negali būti laikomi pakankamai svariais, jog būtų pakeičiamas vertinimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui.
4.2. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui bei išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos į kilmės valstybę, nes, vadovaujantis Sprendime nurodytais Įstatymo pagrindais, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas nuodugniai ištyrė pareiškėjo situaciją. Tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį teigė, kad nutraukė visus ryšius su kilmės valstybe, tačiau kilmės šalyje gyvena pareiškėjo dukra ir motina, tad abejotina, jog tokie glaudūs šeimos ryšiai yra nutraukti. Šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini) komisariatą įteiktas daugiau nei prieš metus. Pareiškėjo teigimu, jis nėra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, jo kilmės valstybėje neieško jokie pareigūnai, todėl abejotina, jog jam vos grįžus į kilmės šalį jis iškart būtų (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas 2025 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdė Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta išsiųsti prieglobsčio prašytoją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę (2 p.) ir pavesta Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį (5 p.). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. vasario 19 d.
II.
6. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Migracijos departamento Sprendimo dalį, kuria įvestas perspėjimas į Šengeno informacinę sistemą dėl prieglobsčio prašytojo draudimo atvykti ir apsigyventi 30 (trisdešimt) mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atmetė kitą skundo dalį. Teismas nurodė, jog įsiteisėjus sprendimui naikinamos teismo 2025 m. vasario 7 d. nutartimi šioje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
7. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
7.1. Prieglobsčio prašytojas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas 2017–2018 m. turėjo galiojančias nacionalines Lietuvos Respublikos vizas, nuo 2018 m. birželio 19 d. – leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini) buvo registruota pareiškėjo santuoka su Lietuvos Respublikos piliete T. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 2018 m. birželio 21 d. yra deklaravęs nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bute, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei T. K.. Pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini), taip pat 2018–2020 m. vertėsi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.
7.2. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 23SD20379 atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 23S150480 atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 23S175942 uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 30 mėn.; įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 30 mėnesių. Pareiškėjas skundė visus Migracijos departamento sprendimus teismui. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2574-535/2024 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024 pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 23S175942 dalį dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą, o kitą Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
7.3. Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS 2024 m. kovo 21 d. pateikė prašymą Nr. 2403-AS-0037 suteikti prieglobstį. Prašyme nurodė: (duomenys neskelbtini). Taip pat 2024 m. kovo 21 d. pateikė papildomą prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė tokius priedus: 1) šaukimo rusų kalba fotonuotrauką, kurioje (remiantis pateiktu vertimu) matyti, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir fotografuotas šaukimas); 2) sutuoktinės T. K. telefono numerio sąskaitos išklotinę, (duomenys neskelbtini); 3) Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo charakteristika, kurioje nurodyta, kad kaip darbuotojas pareiškėjas yra atsakingas, darbštus, laiku ir kokybiškai vykdantis užduotis; kaip žmogus yra draugiškas, nekonfliktiškas, turintis humoro jausmo; pareiškėjas smerkia (duomenys neskelbtini) ir apie tai viešai kalbėjo įmonėje; įmonė neplanavo atleisti prieglobsčio prašytojo iš darbo, bet privalėjo tai padaryti, nes jam nebuvo pratęstas leidimas gyventi Lietuvoje; 4) fotonuotrauką, kurioje matoma žmonių grupė, fotografuota iš nugaros (pareiškėjo teigimu, nuotrauka daryta mitinge prieš (duomenys neskelbtini) režimą, kuriame pareiškėjas dalyvavo); kitus dokumentus, liudijančius pareiškėjo darbo santykius, gyvenamąją vietą.
7.4. Migracijos departamento 2024 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 24S83976 nuspręsta pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį priimti ir nagrinėti skubos tvarka. 2024 m. lapkričio 29 d. vyko pareiškėjo apklausa per vertėją, kurios metu pareiškėjas paaiškino prieglobsčio prašymo motyvus ir priežastis.
7.5. VSD 2024 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 18-11775 „Dėl informacijos pateikimo“, adresuotame Migracijos departamentui, nurodyta, kad pareiškėjas 1997–2001 m. ir 2003–2012 m. dirbo (duomenys neskelbtini). VSD vertinimu, prieglobsčio prašytojo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
7.6. Migracijos departamento Spendime nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Prieglobsčio prašytojo baimė būti mobilizuotam yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais patikimais įrodymais. Prieglobsčio prašytojo įžvelgiama grėsmė vertintina kaip išskirtinai hipotetinė. pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai, su juo būtų žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba būtų žeminamas jo orumas ar jis būtų tokiu būdu baudžiamas. Taip pat nenustatyta grėsmės, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
8. Teismas vadovavosi Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, nustatė, kad VSD du kartus, t. y. 2023 m. kovo 21 d. išvadoje Nr. 18-3185 ir 2024 m. gruodžio 19 d. rašte Nr. 18-11775 pateikė Migracijos departamentui vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o tokiai išvadai pritarė ir LVAT nutartimi. Kadangi pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas jau yra konstatuotas įsiteisėjusia ir galutine LVAT nutartimi, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, teismas šioje byloje nenustatė pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo argumentų dėl to paties fakto – jo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir su tuo susijusių VSD bei Migracijos departamento išvadų, nes pats faktas šioje byloje negali būti vertinamas kitaip. Priešingu atveju tai pažeistų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje, 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teismo sprendimo res judicata galią, įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarties privalomumą bei vykdytinumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-2574-535/2024 pagal pareiškėjo skundą ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-1229-492/2024 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas teismui teikė fotografuotą šaukimą, darbdavio Lietuvos ir Prancūzijos UAB „Eurolinen“ 2023 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjo charakteristiką ir kt. Šiuos įrodymus teismai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui kontekste ir nelaikė jų pakankamais daryti priešingą išvadą, nei padarė VSD ir Migracijos departamentas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo naujai pateiktus įrodymus (fotografuotą šaukimą, (duomenys neskelbtini) teikimą, darbdavio charakteristiką ir kt.), kurie nebuvo žinomi atsakovui priimant 2023 m. rugsėjo 11 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimus. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl fotografuoto šaukimo tikrumo, kurį esą patvirtino dokumento pateikimas teismams nagrinėjant kitas pareiškėjo bylas, nes administracinėse bylose Nr. eI2-2574-535/2024 ir Nr. eA-1229-492/2024 nėra išsamiau analizuotas fotografuotas šaukimas, šis dokumentas teismų buvo vertintas ne pareiškėjo naudai. Teismas nelaikė Migracijos departamento abejonių dėl fotografuoto šaukimo Sprendimo pagrįstumo ar teisėtumo trūkumu ir pastebėjo, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus bei nepasirūpino, kad jo artimieji jam persiųstų šaukimo originalą, jog pareiškėjas turėtų neginčijamą įrodymą savo naudai.
10. Teismas nustatė, jog Migracijos departamentas Sprendimą grindė ne tik savo surinktais duomenimis, tačiau ir Europos Sąjungos Pabėgėlių agentūros (toliau – ir ESPA) 2022 m. gruodžio 16 d. ataskaita, kurioje pažymėta apie (duomenys neskelbtini) galimybės realų egzistavimą. Teismas atmetė pareiškėjo abejones šiuo aspektu, nes naujausioje ESPA 2024 m. lapkričio 21 d. ataskaitoje taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini). Teismas vadovavosi ESPA 2024 m. lapkričio 21 d. ataskaita, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės pasidalintais (duomenys neskelbtini) duomenimis dėl nuteistų asmenų už (duomenys neskelbtini) ir vertino pareiškėjo teiginius dėl baimės būti įkalintam, jeigu jis būtų grąžintas į kilmės valstybę ir atsisakytų (duomenys neskelbtini), kaip subjektyvią nuomonę.
11. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas, kuriam netrukus (duomenys neskelbtini), neatitinka kilmės valstybėje į (duomenys neskelbtini) kviečiamų vyrų, kurie daugiausia gyvena (duomenys neskelbtini) provincijos regionuose, neįgiję aukštojo išsilavinimo, dirbantys žemesnės kvalifikacijos darbus, profilio. Pareiškėjas kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje, (duomenys neskelbtini), prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą (kituose dokumentuose teigė turintis vidurinį techninį išsilavinimą). Teismas nenustatė aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) institucijos stebėtų visų savo išvykusių piliečių veiklą užsienyje, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų dalyvavęs prieš kilmės valstybę vykdomą režimą nukreiptuose mitinguose, protesto akcijose ir pan., būtų tokių mitingų organizatorius, aktyvistas ar kitaip į kilmės šalies teisėsaugos akiratį patekęs asmuo. Teismas vertino galimą pareiškėjo dalyvavimą mitinge (duomenys neskelbtini) kaip nesusijusį su bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rėmimas truko neilgą laiką ir (duomenys neskelbtini), auka buvo vedama iš pareiškėjo sutuoktinės telefono. Sutuoktinė T. K., liudydama teismo posėdyje, labiau akcentavo savo pačios (duomenys neskelbtini) veiksmus ((duomenys neskelbtini) rėmimą lėšomis, drabužiais, savo darbą socialiai atsakingoje įmonėje ir pan.), o ne pareiškėjo, todėl teismas nenustatė pagrindo išvadai, jog dėl nurodytų aplinkybių prieglobsčio prašytojui galėtų kilti persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. Teismas vertino, jog nepakanka duomenų nustatyti, kad (duomenys neskelbtini)valdžia priskiria prieglobsčio prašytojui politines pažiūras ir identifikuoja jį kaip grėsmę valdančiajam režimui. Pareiškėjas teisėtai išvyko iš kilmės valstybės, Lietuvos Respublikoje dirbo privačiose įmonėse, kurios nėra susijusios su valstybės politika ar kitomis struktūromis, todėl teismas šios aplinkybės nevertino kaip galinčios tapti pareiškėjo persekiojimo priežastimi.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino visus esminius pareiškėjo paaiškinimų argumentus ir pateiktus įrodymus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjas nepagrindė savo deklaruojamos baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, todėl nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl jis taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
13. Vertindamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos pagrįstumą, teismas nustatė, kad pareiškėją su Lietuva sieja tik sutuoktinė ir tam tikri darbiniai santykiai skirtingose įmonėse. Pareiškėjo mama ir dukra gyvena (duomenys neskelbtini), su jomis pareiškėjas palaiko santykius. Teismas sprendė, kad jo išsiuntimas iš šalies neturės sunkių neatitaisomų pasekmių suaugusių pareiškėjo šeimos narių interesams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sutuoktinės judėjimo laisvė yra suvaržyta ir jie negali lankytis kitose valstybėse, į kurias pareiškėjui nėra draudžiama atvykti, ir kad toks šeiminių ryšių išsaugojimo būdas būtų neproporcingas ar pareikalautų neprotingai daug išlaidų. Teismas vertino, jog vien tai, kad Sprendimu pareiškėjo teisės yra apribojamos būti Lietuvos Respublikoje ar pareiškėjas patirs tam tikrų nepatogumų, savaime nereiškia tokio ribojimo nepagrįstumo jo padaryto pažeidimo (grėsmės valstybės saugumui) kontekste (Įstatymo 128 str. 1 d. 4 p.). Teismas atkreipė dėmesį į pareiškėjo sutuoktinės kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), kuri yra santykinai netoli nuo pareiškėjo kilmės regiono (duomenys neskelbtini) ir sprendė, jog tai sudaro prielaidas palaikyti šeiminius ryšius pareiškėjui nesant Lietuvoje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog sprendimas išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas ir pagrįstas, vertinant pareiškėjo individualią situaciją ir (ar) jo šeiminius ir kitus ryšius valstybės intereso užtikrinti nacionalinį saugumą kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas sprendė, kad draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėn. nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra pagrįstas, teisėtas ir proporcingas.
15. Dėl Sprendimo dalies dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą teismas pripažino, jog Migracijos departamentas neatliko išsamaus tyrimo šiuo aspektu, pateikė tik bendro pobūdžio teiginius ir prielaidas, atkreipė dėmesį į LVAT nutartį, kuria panaikintas ankstesnis Migracijos departamento sprendimas dėl įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl pareiškėjo. Teismas vertino, kad Sprendimo dalis dėl perspėjimo į SIS įvedimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, neatitinka proporcingumo principo, bylos nagrinėjimo metu nustatytų individualių aplinkybių.
16. Teismas nepasisakė dėl likusių proceso šalių argumentų, netenkino išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
17. Pareiškėjas P. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimo dalis, kurios liko nepanaikintos pirmosios instancijos teismo sprendimu ir grąžinti Migracijos departamentui prieglobsčio prašymą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja turimas tvirtas ir aiškiai išreikštas opozicines politines pažiūras prieš kilmės šalies režimą ir vykdomą politiką dėl (duomenys neskelbtini), gautą šaukimą į kilmės valstybės (duomenys neskelbtini), tamprius šeimos bei socialinius ryšius ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas netinkamai vertino persekiojimo dėl politinių įsitikinimų galimybės kilmės šalyje tyrimą. Svarbiausias pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindas ir motyvas yra baimė patirti persekiojimą dėl politinių įsitikinimų, tačiau atsakovas šio motyvo faktiškai nenagrinėjo ir jo neatskleidė, apsiribojo formaliais ir deklaratyviais teiginiais. Kai prieglobsčio prašytojai grindžia savo persekiojimo baimę dėl politinių įsitikinimų, tai nėra keliamas reikalavimas, kad prieglobsčio prašytojas aktyviai ir viešai reikštų ar būtų išreiškęs įsitikinimus (Tvarkos aprašo 99.1.8 p.). Tai, kad pareiškėjas viešai nepasisakė ar nesiėmė aktyvios opozicinės veiklos nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, kad pareiškėjui negresia persekiojimas. Svarbiausia nustatyti kas būtų, jeigu politiniai įsitikinimai būtų ateityje išreikšti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. 151/22). Kitas svarbus aspektas, kurį reikia vertinti prieglobsčio bylose dėl politinių įsitikinimų, yra tai, ar yra galimybė laisvai reikšti politinius įsitikinimus. Svarbiausias vertinimo momentas yra tai, kad kas atsitiktų, jeigu prieglobsčio prašytojas sugrįžęs pareikštų šiuos savo politinius įsitikinimus. Migracijos departamentas negali kelti reikalavimo slėpti pareiškėjui savo politinius įsitikinimus, kurie sudaro jo asmenybę bei susilaikyti nuo jų reiškimo, siekiant išvengti persekiojimo. Pareiškėjas yra vedęs lietuvę, ilgai gyvenęs Lietuvoje bei turintis (duomenys neskelbtini) patirtį, taigi yra trys aplinkybės, kurios aiškiai išskiria ir individualizuoją pareiškėją iš kitų (duomenys neskelbtini). Dėl tokių individualizuojančių ir įtarimą keliančių aplinkybių (duomenys neskelbtini) kontekste pareiškėjas pritrauktų padidintą dėmesį iš paprastų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie įdėmiai stebėtų jo elgesį ir pasisakymus. Kadangi, tikėtina, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pasisakytų prieš (duomenys neskelbtini), tai reikštų, kad kiti (duomenys neskelbtini) piliečiai jį įskųstų, kaip nelojalų ir priešišką (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas nesurinko kilmės valstybės informacijos. Migracijos departamento keliamas reikalavimas pareiškėjui pateikti objektyvius įrodymus dėl jau vykdomo jo persekiojimo ar potencialiai ateityje įvykstančio persekiojimo pažeidžia persekiojimo įrodinėjimo taisykles.
18.2. Pareiškėjo grėsmė Lietuvos saugumui prieglobsčio bylos kontekste įvertinta netinkamai. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas netinkamai atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, pareiškėjas buvo nepagrįstai pripažintas, kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjo byloje turi būti taikomos Europos Sąjungos teisės normos, aktualios sąvokos bei ESTT jurisprudencijos suformuoti vertinimo kriterijai, taip užtikrinant, kad visoje Europos Sąjungoje prieglobsčio procedūrą reglamentuojančios nuostatos būtų aiškinamos vienodai. Išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui turi būti pagrįsta su asmeniu susijusių individualių aplinkybių visuma, o ne grindžiama pavieniu jo praeities faktu, kurio asmuo objektyviai pakeisti nebegali. Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui ir yra grindžiama senu praeities faktu ir abstrakčiomis tikimybėmis, o ne pareiškėjo veiksmais. Vienintelio pareiškėjo praeities biografijos fakto pagrindu padaryta išvada apie asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui, ignoruojant su asmeniu susijusias reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis naujausia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nėra laikoma keliamos grėsmės tinkamu pagrindimu. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių nuorodų ir faktų rodančių, kad pareiškėjas savo veiksmais čia-ir-dabar keltų pavojų Lietuvos saugumui. ESTT išnagrinėtose bylose, susijusiose su grėsme nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, aiškiai akcentuojami būtinumo ir proporcingumo reikalavimai.
18.3. Pripažinus, kad pareiškėjui gresia persekiojimas kilmės valstybėje dėl jo politinių įsitikinimų, net ir toliau laikant, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, jam turėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi negrąžinimo pagrindais, kad jis galėtų naudotis garantuojamomis teisėmis, tokiomis, kaip apsauga nuo grąžinimo, šeimos vienybės išlaikymas, teisė į kelionės dokumentą, galimybė įsidarbinti, šviestis, gauti socialinę rūpybą, sveikatos priežiūrą ir apgyvendinimą, judėjimo laisvė valstybėje narėje ir galimybė naudotis integracijos priemonėmis.
Atsiliepimas
19. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Sprendime buvo išsamiai įvertintos pareiškėjo pateiktos aplinkybės dėl jo politinių įsitikinimų. Pareiškėjo nurodyti motyvai (nepritarimas (duomenys neskelbtini) valdžios veiksmams (duomenys neskelbtini)) ir paaiškinimai savaime neįrodo, kad kilmės valstybėje jam kyla reali persekiojimo grėsmė. Kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos dėl savaime pareiškėjui gresiančio persekiojimo dėl nesutikimo su (duomenys neskelbtini) politika. Svarbūs yra ne tik prieglobsčio prašytojo įsitikinimai, bet ir tai, ar tikėtina, kad šis faktas yra žinomas kilmės valstybės valdžios institucijoms arba šių institucijų yra primetamas prieglobsčio prašytojui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. sausio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1153-815/2024 yra konstatavęs, jog vien politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, jog asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo persekiojimą, aktyvią nuomonės apie priešiškumą (duomenys neskelbtini) režimui sklaidą, jo profilis neatitinka profilio asmenų, patraukiančių (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį.
20.2. ESTT 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. C-151/22 susijęs su prieglobsčio prašytoju, kuris dalyvavo demonstracijose prieš kilmės valstybės vyriausybę, skatino kitų asmenų dalyvavimą ir vykdė politinę veiklą. Pareiškėjo aktyvi veikla neužfiksuota. Prieglobsčio klausimą sprendžianti instituciją kaip tik privalo vertinti ir atsižvelgti į tai, kaip giliai yra įsišaknijusios prieglobsčio prašytojų pažiūros bei kokiais būdais jie jas reiškė, kadangi būtent šios aplinkybės gali turėti tiesioginę įtaką grėsmei prieglobsčio prašytojui atsirasti.
20.3. Pareiškėjui prieglobstis nebuvo suteiktas dėl to, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, o ne dėl to, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įsiteisėjusia LVAT nutartimi nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos valstybės saugumui
20.4. Pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas, todėl apeliaciniame skunde nurodoma informacija dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo negrąžinimo pagrindais nėra aktuali pareiškėjo situacijai. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo pareiškėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su skundžiamu teismo sprendimu bei jo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie paneigtų teismo sprendime nustatytas faktines aplinkybes ar remiantis jomis padarytas išvadas, jog VSD du kartus Migracijos departamentui pateikė vertinimą dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo darbo (duomenys neskelbtini), jog pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui faktas jau konstatuotas įsiteisėjusia LVAT nutartimi, ir papildomai nurodo, kad:
22.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr. pvz., 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2284-575/2023; ir kt.). Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens buvimo Lietuvoje galinčią kilti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023).
22.2. Pareiškėjas nepateikė į bylą duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų jo akivaizdų priešiškumą (duomenys neskelbtini) oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėjo sutuoktinė, liudydama teismo posėdyje, labiau akcentavo savo pačios (duomenys neskelbtini) veiksmus, o ne pareiškėjo. Todėl negalima daryti išvados, jog dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjui galėtų kilti persekiojimo grėsmė kilmės valstybėje. Taip pat darbo pobūdis, kai byloje nenustatyta priešingai, lemia ir teisinį vertinimą, kad asmuo gali būti vertinamas kaip (duomenys neskelbtini) valdžiai patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galintis vykdyti režimo užduotis. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės.
22.3. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad nėra akivaizdžių duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas nustatė, kad pareiškėjui netrukus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) provincijos regionuose, neįgiję aukštojo išsilavinimo ir dirbantys žemesnės kvalifikacijos darbus. Teismas pažymėjo, kad per pirmąjį 2024 m. pusmetį, remiantis (duomenys neskelbtini) duomenimis, 427 asmenys buvo nuteisti už šaukimo (duomenys neskelbtini) vengimą. Nė vienoje iš šių bylų nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė, 99 proc. nuteistųjų buvo skirtos baudos, todėl pareiškėjo teiginiai apie jam gresiantį persekiojimą negali būti laikom pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 25S24391, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui P. V. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (1 p.), išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (2 p.), uždrausti P. V. atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (3 p.), įvesti į SIS perspėjimą dėl P. V. draudimo atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos (4 p.), pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti asmens išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (5 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei liudytojos parodymus, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priėjęs prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimas, išskyrus jo 4 punktą, kuriuo nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl pareiškėjo draudimo atvykti ir apsigyventi 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, pagrįstai nutarė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes jį su Lietuva sieja tik sutuoktinė ir tam tikri darbiniai santykiai skirtingose įmonėse, o nustatytas 30 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, tačiau Sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą nepagrįstai motyvavo tik bendro pobūdžio teiginiais ir prielaidomis, kurios galiojimas lemtų pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymą visos Šengeno erdvės mastu, esmingai ribotų pareiškėjo galimybes bendrauti su sutuoktine, varžytų judėjimo laisvę.
25. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas pareiškėjo skundas, prieglobsčio prašytojas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai vertino persekiojimo dėl politinių įsitikinimų galimybės kilmės šalyje tyrimą, netinkamai atliko pareiškėjo prieglobsčio prašymo vertinimą, nepagrįstai pripažino jį keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pripažinus, kad jam gresia persekiojimas kilmės valstybėje dėl jo politinių įsitikinimų, net ir laikant jį keliančiu grėsmę valstybės saugumui, jam turėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi negrąžinimo pagrindais.
26. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo, VAĮ, Tvarkos aprašo, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (SIS reglamentas), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, nuostatas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės aiškinimo bei taikymo praktiką, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Teisėjų kolegija nesikartodama vertins pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, kuriais vertinami ginčui išspręsti reikšmingi įrodymai.
28. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
29. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.
30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo prejudiciniu pripažintą faktą dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvos Respublikoje keliamos grėsmės valstybės saugumui, šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-748-1047/2025).
31. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas išsamiai atskleidė visus ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostatai taikyti reikšmingus aspektus, t. y. nustatė, kad yra įsiteisėjusi ir galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1229-492/2024 tarp tų pačių proceso šalių, kurioje vertintas pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui faktas bei su tuo susijusių Migracijos departamento išvadų teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo keliama grėsmė Lietuvos Respublikos saugumui sudaro Sprendimo priėmimo pagrindą: atsisakyti suteikti prieglobstį, remiantis Įstatymo 86 straipsniu (pabėgėlio statusas suteikiamas, jei nėra 88 str. 1, 2 d. nurodytų priežasčių) ir 88 straipsnio 2 dalies 5 punktu (prieglobstis nesuteikiamas, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu (užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Taigi įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime (LVAT nutartyje) yra nustatyta šiai apeliacine tvarka nagrinėjamai bylai prejudicinė aplinkybė (ABTĮ 57 str. 2 d.) dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, todėl atmetami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu.
32. Pareiškėjas akcentuoja, kad pagrindiniai jo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai yra tvirtai ir aiškiai išreikšti opoziciniai įsitikinimai prieš (duomenys neskelbtini) režimą ir aktyvus nepritarimas (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo gautas šaukimas atvykti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad jo profilis idealiai atitinka (duomenys neskelbtini) asmenų profilį, pareiškėjas nesutinka (duomenys neskelbtini), atsisakys tai daryti, o tokie veiksmai (duomenys neskelbtini) neabejotinai užtrauks baudžiamąjį persekiojimą.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas pareiškėjo akcentuotas aplinkybes (žr. šios nutarties 9–11 p.), darė išvadą, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą. Atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą (be kita ko, pareiškėjo paaiškinimus, Migracijos departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, VSD teiktas išvadas), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir pažymi, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.
34. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog Migracijos departamentas netinkamai atliko, o teismas netinkamai įvertino persekiojimo dėl politinių įsitikinimų galimybės kilmės šalyje tyrimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik politinių pažiūrų turėjimas nėra pagrindas pripažinti, kad asmeniui turi būti suteiktas prieglobstis (žr., pvz., 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-815/2024; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1153-815/2024; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1740-662/2025). Grindžiant prieglobsčio prašymą motyvais, jog užsienietis aktyviai reiškia savo politinius įsitikinimus, neužtenka pateikti vien tik deklaratyvius teiginius, kurie nebūtų pagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog prieglobsčio prašytojas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), nėra informacijos apie jo pilietinę veiklą. Priešingai, Migracijos departamento Sprendime pažymėta, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini), nepaisant tariamai išsakytos nuomonės, visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojo socialinio tinklo Facebook paskyroje nėra nei vienos politinio turinio nuotraukos ar komentaro, tačiau tarp nuotraukų su įvairių miestų ir gamtos vaizdais, yra nuotrauka prie (duomenys neskelbtini) rūmų, ant kurių plazda (duomenys neskelbtini) vėliava. 2024 m. lapkričio 29 d. apklausoje pareiškėjas vengė atsakyti į klausimą, ar iki 2018 m. dalyvavo protestuose, o atsakovas nustatė, jog pareiškėjo atsakymas apie (duomenys neskelbtini) regioną yra nesuderinamas su kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjas nepaneigė Migracijos departamento padarytų išvadų, jog nei prieglobsčio prašytojo bendro pobūdžio pasakojimas, nei tyrimo metu surinkta informacija nepatvirtina, kad iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ar iškart po išvykimo pareiškėjas turėjo įsitikinimus ar požiūrį, priešingą (duomenys neskelbtini) režimui, jog pareiškėjas formaliai (duomenys neskelbtini), tačiau šio nepritarimo neišsakė socialinėje erdvėje, nėra dalyvavęs protesto akcijoje (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde nurodomos pareiškėją iš kitų (duomenys neskelbtini) piliečių išskiriančios ir individualizuojančios aplinkybės (vedęs lietuvę, ilgai gyvenęs Lietuvoje bei turintis (duomenys neskelbtini) patirtį), dėl kurių jis neva pritrauktų padidintą dėmesį iš paprastų (duomenys neskelbtini) piliečių, kurie įdėmiai stebėtų jo elgesį ir pasisakymus, vertintinos kaip subjektyvios prielaidos, savaime nepagrindžiančios nei potencialaus persekiotojo ((duomenys neskelbtini) valdžios / teisėsaugos institucijų), nei realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemiančios pabėgėlio statuso jam suteikimo. Nesant kitų prašymą suteikti prieglobstį pagrindžiančių argumentų, pripažintina, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl jam teisėtai nesuteiktas pabėgėlio statusas.
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009). Byloje nėra pakankamai pagrįstų duomenų, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje, ar yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankamai išnagrinėti sprendžiant pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį (šaltinių nuorodos – Sprendimo išnašose). Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Migracijos departamentas nesurinko kilmės šalies informacijos, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę. Kadangi ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas neturėjo pareigos rinkti informacijos, kuri rodytų kas atsitiktų pareiškėjui, jeigu jis pareikštų savo politinę nuomonę (duomenys neskelbtini). Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų dėl Sprendimo dalies uždrausti prieglobsčio prašytojui atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako.
38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
39. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reguliuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
40. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, netenkinamas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.