- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- eA-1740-662/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06971-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Audrius Bakaveckas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. G., T. A., M. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai S. G., T. A. ir M. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai, prieglobsčio prašytojai) kreipėsi su skundu į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. 24M81293 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti prieglobsčio prašytojams pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti prieglobsčio prašytojams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) įpareigoti prieglobsčio prašytojus savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; 4) įspėti prieglobsčio prašytojus, kad per nustatytą terminą jiems neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 5) neuždrausti prieglobsčio prašytojams atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas buvo priimtas dėl to, jog įvertinus motyvus, kuriais prieglobsčio prašytojai grindė savo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jų turimomis arba jiems priskirtomis asmeninėmis savybėmis, taip pat nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Prieglobsčio prašytojų kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas, todėl jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų pabėgėlių statusui ir papildomai apsaugai suteikti.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai skunde nurodė šiuos argumentus:
3.1. Migracijos departamento Sprendimas yra nepagrįstas, nes atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė Įstatymo 86 ir 87 straipsnius.
3.2. Prieglobsčio prašytojas S. G. pirminiame prašyme suteikti prieglobstį nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini). Atsakovas netikrino šios informacijos, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo prieglobsčio prašytojų nurodytą informaciją.
3.3. Paskesniame prieglobsčio prašytojų prašyme buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
3.4. Prieglobsčio prašytojai, siekdami pagrįsti savo prieglobsčio prašymą atsakovui pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, tačiau atsakovas, juos išnagrinėjęs, iš esmės neginčijo aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojai (duomenys neskelbtini).
3.5. Migracijos departamentas, atmesdamas prieglobsčio prašytojų nurodytas aplinkybes dėl jiems galbūt kylančios grėsmės kilmės valstybėje, pateikė šios valstybės Baudžiamojo kodekso 361-1, 361-2, 361-4 straipsnių analizę, išnagrinėjo šiuose straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis bei padarė nepagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) yra išplatinęs oficialų pranešimą, kad net (duomenys neskelbtini), jiems kertant valstybės sieną į (duomenys neskelbtini), tikrina (duomenys neskelbtini).
3.6. Departamento Sprendime nurodyti argumentai, kad pareiškėjams negresia pavojus kilmės valstybėje, nes jie (duomenys neskelbtini), yra nepagrįsti. Po šio teismo posėdžio prokuroras buvo priverstas atsiimti pareiškimą dėl šio juridinio fakto nustatymo. Taigi, pareiškėjų pateikta informacija patvirtina, kad jie gali būti persekiojami kilmės valstybėje dėl priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų, ir atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, todėl jiems turi būti suteiktas pabėgėlių statusas. O suteikus prieglobsčio prašytojams pabėgėlių statusą, jiems Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka suteiktina ir papildoma apsauga.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.
5. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
5.1. Prieglobsčio prašytojas S. G. 2019 m. spalio 2 d. pateikė atsakovui prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjus, 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui pateikus skundą pirmosios instancijos teismui, 2021 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-928-426/2021, pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2993-261/2021, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
5.2. Prieglobsčio prašytoja T. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atsakovui prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjęs Departamentas 2020 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą atsisakyti suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-1510-860/2021, atmetė skundą, o LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
5.3. Prieglobsčio prašytojai 2023 m. liepos 11 d. pateikė paskesnį prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį išnagrinėjus, buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas.
5.4. Sprendimas nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje buvo priimtas dėl to, jog įvertinus motyvus, kuriais pareiškėjai grindė savo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje jiems gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jų turimomis arba jiems priskirtomis asmeninėmis savybėmis. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjams nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jų deklaruojama baimė patirti persekiojimo veiksmus nėra visiškai pagrįsta. Pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jiems nesuteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
5.5. Tyrimo metu taip pat nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, taigi jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta, kad pareiškėjų kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pareiškėjai taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Šalies argumentai
5.6. Pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini), Departamentas jau yra įvertinęs ir dėl jų pasisakęs sprendimuose, kuriuos teismai paliko galioti. Pareiškėjų teiginiai, jog Departamentas dėl tariamai (duomenys neskelbtini), atmesti kaip nepagrįsti.
5.7. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prieglobsčio prašymą, surinko visą jų individualiai situacijai aktualią kilmės valstybės informaciją, taip pat prieinamą informaciją apie pareiškėjų nurodytus fizinius ir juridinius asmenys (duomenys neskelbtini) bei nenustatė, kad (duomenys neskelbtini), tokių duomenų, išskyrus savo įtarimus ir pasvarstymus, nepateikė ir pareiškėjai.
5.8. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai, priėmė Sprendimą. Sprendime taip pat įvertintos ir kitos pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų veiklą (duomenys neskelbtini), pagalbą tautiečiams ir veiklą socialinėje erdvėje, nusprendė, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjai galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį. Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad Migracijos departamento išvados apie surinktos kilmės valstybės informacijos vertinimą yra nepagrįstos, tačiau jų nepaneigia įtikinamais argumentais arba įrodymais.
5.9. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nėra žinomi (duomenys neskelbtini).
5.10. Pareiškėjai M. G. 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) pilietės pasas, o pareiškėjai T. A. – 2023 m. balandžio 28 d. Be to, 2023 metų pavasarį pareiškėjai kreipėsi pagalbos į konsulą, kai vyko jų teismas dėl jų pripažinimo dingusiais be žinios. Toks pareiškėjų kreipimasis į konsulą, esant nurodomai grėsmei kilmės valstybėje ir jų patirtai (patiriamai) baimei, negali būti laikomas racionaliu ir logiškai paaiškinamu kitaip, nei darant išvadą, jog patys pareiškėjai grėsmės kilmės valstybėje nepripažįsta realia.
II.
6. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.
7. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė naujų įrodymų, jų nepapildė, todėl jų nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo S. G. iškvietimu (duomenys neskelbtini), nepagrindžia pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog prieglobsčio prašytojai kelis metus nesilankė (duomenys neskelbtini) ir, tikėtina, nevykdė finansinių įsipareigojimų, sprendė, jog tikėtini motyvai ir tikslai persekioti pareiškėjus yra sietini su ekonominio pobūdžio interesais. Nei prieglobsčio prašytojų pasakojimai, nei turima informacija apie kilmės valstybę nepagrindžia prielaidos, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) veiksmai buvo atlikti neteisėtai, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) (pvz., reglamentuojančius asmenų paskelbimą dingusiais be žinios ir kitus). Skolininko paskelbimas dingusių be žinios, ypač kai asmuo kelis metus nerandamas gyvenamojoje vietoje ir pan., yra natūralus tęstinio proceso žingsnis, sąlygotas prieš tai priimtu kompetentingo teismo sprendimu dėl skolos išieškojimo. Teismas sprendė, jog nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia išvadą, jog bendrovė (duomenys neskelbtini), pasinaudodama teisinėmis priemonėmis, bando apginti savo teises ir atgauti jai priteistas pinigines lėšas. Atitinkamai, prieglobsčio prašytojų samprotavimai, kad jiems kerštaujama ar siekiama neteisėtai juos pripažinti dingusiais be žinios, nėra pagrįsti.
9. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus pašto pranešimus, nustatė, kad pašto pranešimais pareiškėjai buvo informuoti apie gautus registruotus laiškus iš teismo. Šie pranešimai nepatvirtina, kokio turinio laiškai buvo gauti iš teismo (šaukimas, sprendimas, archyvo dokumentai ar pan.), taip pat nepatvirtina, dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) teismas rašo prieglobsčio prašytojams. Pateikti pašto pranešimai, be kita ko, nepatvirtina, kad pareiškėjai kviečiami į teismą, kad jų atžvilgiu būtų inicijuotas arba vyktų teismo procesas.
10. Teismas vertino, jog prieglobsčio prašytojų pasakojimai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad 2023 metų pavasarį vykęs teismas dėl prieglobsčio prašytojų pripažinimo dingusiais be žinios yra susijęs su jų pilietine veikla, prasidėjusia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų paaiškinimai, be kita ko, yra prieštaringi: pareiškėja T. A. teigė, jog (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas S. G. teigė, jog (duomenys neskelbtini).
11. Teismas vertino, jog mažai tikėtina, kad prieglobsčio prašytojų veikla socialinėje erdvėje galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytojus, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojai nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga stebėjo / stebi jų socialinius tinklus. Jie taip pat nepateikė patikimos informacijos, kad jų veikla socialinėje erdvėje patraukė (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį, ir, kad prieglobsčio prašytojai buvo / yra persekiojami dėl veiklos internete (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nenustatyta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad tariamo persekiojimo vykdytojas priskirtų prieglobsčio prašytojams politines pažiūras. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas detaliai ištyrė prieglobsčio prašytojų nurodytas asmenines (duomenys neskelbtini).
12. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų argumentus, jog Sprendime netinkamai įvertinta pareiškėjų kilmės valstybės informacija, kilmės valstybėje vykdyto pareiškėjų bendražygių ir kitų panašioje aplinkoje esančių asmenų (advokatės) politinio persekiojimo faktai, ignoruoti į bylą pateikti ir pareiškėjų persekiojimo grėsmę patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra jokių duomenų apie vykdomą pareiškėjų baudžiamąjį persekiojimą, o aplinkybė, kad pareiškėjai M. G. 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas naujas (duomenys neskelbtini) pilietės pasas, pareiškėjai T. A. – 2023 m. balandžio 28 d., paneigia skunde nurodytą aplinkybę, jog kilmės valstybėje pareiškėjams gali kilti grėsmė patirti persekiojimą.
13. Teismas pažymėjo, jog prieglobsčio prašytojai nėra vieši ar žinomi asmenys, todėl mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini). Teismas akcentavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie paskelbtą tarptautinę pareiškėjų paiešką, taip pat pareiškėjai nėra įtraukti į (duomenys neskelbtini).
14. Teismas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojams grėstų kankinimai arba mirties bausmė, nes pareiškėjų kilmės valstybėje nevyksta tarptautinis arba vidaus ginkluotas konfliktas. Migracijos departamentas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno prieglobsčio prašytojo argumento, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog Sprendimas yra nepagrįstas. Teismas pripažinęs, jog Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą, t. y. įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo pareiškėjų prieglobsčio prašymą.
III.
15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
16. Pareiškėjai, pakartodami bylos faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismas padarė grubias materialiosios ir proceso teisės klaidas, kadangi netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netaikė abejonės privilegijos pareiškėjų pateiktiems duomenims bei nevertino pabėgėlių statuso specifikos bei papildomos apsaugos suteikimo sąlygų kilmės valstybės informacijos kontekste.
16.2. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas pripažino, kad pareiškėjai nėra tokio lygmens opozicijoje asmenys, kuriems galėtų grėsti persekiojimas. Tokios išvados pagrįstos fragmentiška bylos duomenų analize. (Duomenys neskelbtini), todėl tiek Migracijos departamentas, tiek teismas pripažino, kad egzistuoja kilmės valstybės sankcionuotas pagrindas pažeisti kitų asmenų pagrindines žmogaus teises ir patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn.
16.3. Vietoje išsamaus baudžiamojo persekiojimo tikimybės tyrimo atsiranda dar vienas papildomas kriterijus persekiojimo realumui vertinti, t. y. kad persekiojimo grėsmė kyla tik tiems asmenims, kurie vieši ir žinomi žmonės. Tačiau tai jokio protingo paaiškinimo neturintis kriterijus, kuris prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjas S. G. yra aktyvus (duomenys neskelbtini).
16.4. Pareiškėjai kritiškai vertina Sprendime atliktą socialinių tinklų analizę. Pareiškėjai nekvestionuoja fakto, kad Migracijos departamentas detaliai nurodė faktines aplinkybes apie pareiškėjo socialinius tinklus, tačiau klaidinga būtų vertinti informaciją apie pareiškėjo įrašų sklaidą. Pareiškėjas S. G. savo paskyroje dalinasi (duomenys neskelbtini), todėl įrašų pasidalinimo skaičius negali nurodyti realių skaičių asmenų, kuriuos pasiekė pareiškėjo transliuojamos žinutės.
16.5. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Migracijos departamentas analizuoja pavienius faktus, o ne aplinkybių visumą. Pareiškėjai jaučia pagrįstą baimę dėl galimo persekiojimo kilmės valstybėje, dėl visų egzistuojančių aplinkybių, kurias nurodė savo skunde, o ne dėl pavienių veiksmų. Teismas, be kita ko, netyrė ir neanalizavo kilmės valstybės informacijos bei nevertino šios informacijos pareiškėjų individualios grėsmės kontekste.
16.6. Pareiškėjai prašyme suteikti prieglobstį nurodė aplinkybę, kad savanoriavo (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, vertindamas šią aplinkybę tik formaliai perrašė Migracijos departamento sprendime pateiktą informaciją, nesiekdamas išsamiau išsiaiškinti jos. Bet kokia, net pati nereikšmingiausia (duomenys neskelbtini) gali būti pretekstu įvairaus pobūdžio pareiškėjų pagrindinių teisių pažeidimams, tačiau į šį faktą atsižvelgta nebuvo.
16.7. Teismas ir atsakovas pernelyg formaliai ir kritiškai vertino pareiškėjo „Facebook“ paskyros duomenis ir interviu įrašus. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti, kad pateiktos ištraukos iš socialinio tinklo „Facebook“ paskyros yra pareiškėjo. Teismo ir atsakovo pozicijos rodo, kad pareiškėjai privalo įrodyti jų pasakojimo elementus ir persekiojimo grėsmę tik tiesioginiais įrodymais, tačiau toks įrodinėjimo standartas negali būti taikomas.
16.8. Byloje yra surinkti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjų persekiojimo grėsmę dėl politinių įsitikinimų, tačiau dėl ydingai išnagrinėto pareiškėjų prieglobsčio prašymo, šie duomenys buvo ignoruojami.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Atsakovas, pakartodamas bylos faktines aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
18.1. Sprendime dėl visų pareiškėjų pateiktų įrodymų ir pasakojimų buvo atliktas perspektyvinis vertinimas siekiant nustatyti, ar jiems kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, ir pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Sprendime įvertintos ir kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) veikla nebuvo aktyvi ir nuosekli, jog pagal byloje surinktus duomenis būtų galima pripažinti jiems kylančios baimės būti persekiojamiems dėl šios veiklos visišką pagrįstumą.
18.2. Atlikus išsamų tyrimą konstatuota, kad pareiškėjų veikla socialinėje erdvėje negalėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį arba būti pakankamu pagrindu identifikuoti juos kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Pareiškėjai nepateikė informacijos, patvirtinančios, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos stebėtų arba sektų pareiškėjų socialinius tinklus.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Pareiškėjai nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia selektyviai atrinktomis aplinkybėmis, kvestionuodami išsamaus ir kompleksinio tyrimo dėl jų prieglobsčio motyvų tyrimo rezultatus, todėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.
18.4. Pareiškėjams abejonės privilegija negali būti nagrinėjamu atveju taikoma, kadangi ji taikoma tik tuo atveju, jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra detalus, nuoseklus ir neprieštaringas. Ji netaikoma, kai atliekamas perspektyvinis gresiančio persekiojimo įvertinimas. Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjų situacijos tyrimą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
18.5. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nenurodė apeliaciniame skunde konkrečių šio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, iš esmės tik pateikė savo subjektyvų vertinimą dėl bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 24M81293, kuriuo atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įpareigojo juos savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę per 14 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo, bei įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjams pabėgėlių statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes pastarieji neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų pabėgėlių statusui ir papildomai apsaugai įgyti.
21. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė grubius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, netaikė pareiškėjams abejonės privilegijos bei neįvertino pabėgėlių statuso specifikos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjai iš esmės nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu aplinkybių ir įrodymų vertinimu.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokio persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.
24. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu; šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo tokių veiksmų.
25. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017 ir kt.).
26. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui; tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
27. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 97 punkte nurodyta, kad surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Tvarkos aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.
28. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
29. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. G. 2019 m. spalio 2 d. pateikė pirminį prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjus, 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-121 nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė pirmosios instancijos teismui, kuris 2021 m. vasario 17 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-928-426/2021, atmetė pareiškėjo skundą, o LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2993-261/2021, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėja T. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d. taip pat pateikė prieglobsčio prašymą, kurį išnagrinėjus, 2020 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-162 nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs jos skundą, 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I3-1510-860/2021, jį atmetė, o LVAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-3068-502/2021, paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai 2023 m. liepos 11 d. pateikė Migracijos departamentui paskesnį prašymą suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 2 straipsnio 18¹ dalyje nustatyta, kad paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalyje numatyta, jog galutinis sprendimas – šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti. Pažymėtina, jog paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., LVAT 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019, nurodyta, kad „esminis motyvas“, aiškinant šią teisės normą, turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas, ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių.
31. Pareiškėjų 2023 m. liepos 11 d. Migracijos departamentui pateiktas paskesnis prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžiamas jų baime (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prieglobsčio prašymui pagrįsti pateikė vaizdinius ir rašytinius įrodymus (nuotraukas iš akcijų Lietuvoje, nuorodą į socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą pavadinimu (duomenys neskelbtini)).
32. Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjų prašyme suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nurodytų motyvų tyrimą, nusprendė, kad kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, jog vien už dalyvavimą (duomenys neskelbtini) savaime gresia administracinė arba baudžiamoji atsakomybė arba kiti persekiojimui prilygstantys veiksmai. Atsakovas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepagrindė jiems kylančios realios rizikos būti persekiojamais grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjai nepateikė patikimos informacijos, leidžiančios daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos identifikavo juos kaip (duomenys neskelbtini) dalyvius arba asmenis, prisidėjusius prie ekstremistinės organizacijos (duomenys neskelbtini), ir, kad jos turi tikslą ir motyvą nustatyti jų buvimo vietą, sulaikyti juos ir nubausti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų sudarę savanoriavimo sutartį su (duomenys neskelbtini), jie nėra šios organizacijos darbuotojai. Pareiškėjai nepripažinti asmenimis, priklausančiais arba padedančiais minėtai organizacijai arba finansuojančiais tokią organizaciją. Nors kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į (duomenys neskelbtini) sąrašą, tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad asmenys (šiuo atveju – pareiškėjai), kurie nėra vieši ir susiję su šia organizacija, bei kurių ryšys apsiriboja formaliu savanoriavimu, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.
33. Migracijos departamentas, be kita ko, detaliai įvertino prieglobsčio prašytojų veiklos socialinėje erdvėje pobūdį, apimtis ir įrašų populiarumą bei ištyrė pareiškėjų pateiktas nuorodas, paskyras, pareiškėjo kūrybos eilėraščius bei pamąstymus apie (duomenys neskelbtini), tačiau nenustatė, kad tai būtų patraukę (duomenys neskelbtini) teisėsaugos dėmesį bei sąlygotų represinius veiksmus prieš pareiškėjus. Atsakovas šios išvados priėjo įvertinęs pareiškėjų „Facebook“ paskyrų turinį ir nustatęs, kad pareiškėjo S. G. „Facebook“ paskyroje nurodyti ne jo asmens duomenys, iš kurių būtų galima identifikuoti pareiškėjo tapatybę, be to, asmeninėje paskyroje skelbiama informacija nesulaukė didelio interesantų dėmesio, tuo tarpu pareiškėjos T. A. asmeninėje „Facebook“ paskyroje dalinamasi asmeninio pobūdžio turiniu – švenčių ir namų dekoravimo idėjomis, gaminamomis dekoracijomis ir papuošalais, šeimos gyvenimo akimirkomis. Atsakovas ir teismas, be kita ko, rėmėsi kilmės valstybės informacija, patvirtinančia, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į (duomenys neskelbtini), o ne identifikuoja visus užsienyje esančius piliečius ir stebi jų veiklą socialiniuose tinkluose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai buvo / yra persekiojami dėl veiklos internete ir galėtų patekti į (duomenys neskelbtini) akiratį dėl socialiniuose tinkluose arba viešojoje erdvėje skelbtos informacijos.
34. Atsakovas taip pat patikrino Interpolo duomenų bazę, tačiau nerado jokių duomenų apie paskelbtą prieglobsčio prašytojų tarptautinę paiešką, kaip ir duomenų, kad prieglobsčio prašytojai būtų įtraukti į sąrašą asmenų, įsitraukusių į (duomenys neskelbtini). Atsakovas, vertindamas prieglobsčio prašytojų prašymą, kreipėsi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją (toliau – ir URM), prašydamas pateikti turimą informaciją, galinčią turėti įtakos Sprendimo priėmimui, tačiau URM nurodė, kad neturi duomenų apie šių asmenų pilietinę veiklą arba politiškai motyvuotą persekiojimą (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir individualių riziką didinančių aplinkybių, t. y. pareiškėjai nėra žinomi (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimus kilmės valstybės informacijos, tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, ir atsižvelgęs į tai, kad rizika prieglobsčio prašytojams nukentėti ateityje yra grindžiama neapibrėžta tikimybe, Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų pabėgėlių statusui įgyti ir dėl to nesuteikė jiems pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų akcentuotas aplinkybes, jų pateiktą informaciją, paaiškinimus, teiktus Migracijos departamento apklausose ir teismo posėdyje, Migracijos departamento surinktą informaciją, ir sutikdamas su atsakovo išvadomis, taip pat konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, tiek ir atsakovo Sprendimo, matyti, kad teismas ir atsakovas pakankamai detaliai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus.
36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylą teisės taikymo, aplinkybių ir įrodymų vertinimo aspektais neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei teisės taikymu. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau pareiškėjams, nereiškia, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų, jų visumos.
37. Teisėjų kolegija nekvestionuoja Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nustatytų ir rašytiniais duomenimis patvirtintų faktų, kad pareiškėjai (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės ir nelemia pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjams suteikimo. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien prieglobsčio prašytojo savanoriška veikla ekstremistine pripažintoje organizacijoje ir politinių pažiūrų turėjimas nesudaro pagrindo suteikti prieglobstį (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-815/2024).
38. Nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, kad prieš pareiškėjus būtų panaudoti tipiniai (duomenys neskelbtini) teisėsaugos neteisėti veiksmai – apklausos, sulaikymai ir kt., taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai būtų patekę į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų akiratį, būtų paskelbta jų paieška, todėl šios aplinkybės pagrįstai leido atsakovui ir pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog kilmės valstybė nėra identifikavusi pareiškėjų, kaip asmenų, keliančių grėsmę (duomenys neskelbtini), ir dėl to jie gali būti persekiojami. Kaip jau minėta, (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos yra nusitaikiusios į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepatenka į tokių asmenų profilį, todėl Sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog rizika pareiškėjams nukentėti ateityje yra hipotetinio pobūdžio.
39. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams papildomą apsaugą. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų susidurti su realia kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio rizika, ar, kad jiems grėstų mirties bausmė ar egzekucija grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vertindamas, ar prieglobsčio prašytojams gali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėl to, kad išsiuntus juos į kilmės valstybę grės pavojus jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, atsakovas padarė išvadą, kad kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta ginkluotas konfliktas, todėl prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 87 straipsnyje įtvirtintų kriterijų papildomai apsaugai suteikti. Šiai išvadai iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su ja nesutikti.
40. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas ne tik detaliai išnagrinėjo kiekvieną pareiškėjų prieglobsčio prašymo argumentą, bet ir pasisakė Sprendime dėl pareiškėjų nepilnametės dukters geriausių interesų užtikrinimo, negrąžinimo principo taikymo nagrinėjamoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
41. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai (dėl teismo padarytų materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, įrodinėjimo naštos paskirstymo ir kt.), kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, taip pat nesudaro pagrindo kitaip vertinti nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas.
42. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas atliko savarankiškus ir detalius vertinimus dėl pareiškėjų individualios situacijos ir pasisakė dėl visų esminių pareiškėjų nurodytų aplinkybių, tinkamai pritaikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. G. (S. H.), T. A. (T. A.) ir M. G. (M. H.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.