Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-27-317/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-05
Bylos Nr.: 1A-27-317/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00104-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Nuosprendis:panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį BPK 329 str. numatytais pagrindais.

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis: A. Ž.
Nukentėjusysis: S. A.
Advokatai: Arvydas Gudas, Giedrius Bučinskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-27-317/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00104-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grėbliūnienei, Kristinai Vitunskienei, Aidai Gaučienei, Vilmai Marčiukaitytei,

dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Arvydui Gudui,nukentėjusiajam S. A., jo atstovui advokatui Giedriui Bučinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 eurų, bauda.

Iš A. Ž. S. A. priteista 300 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1 020 eurų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, paliktas saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d., surašydamas 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia jam neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, atspausdindamas ją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį dokumentą pasirašius S. A. vardu, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, šio netikro dokumento kopiją 2017 m. spalio 16 d. išsiųsdamas 2017 m. spalio 17 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, taip panaudojo netikrą dokumentą, ir šį netikrą dokumentą laikė namuose (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 2 d.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde A. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

4.1. Anot nuteistojo, apylinkės teismo nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas byloje nesant nenuginčijamų ir patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaltinamajame akte nurodyta, jog A. Ž. netikrą dokumentą pagamino „veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, šį netikrą dokumentų pasirašius, šiame dokumente suklastojant žemės sklypo savininko S. A. parašą“. Toks kaltinimas yra akivaizdžiai neaiškus bei nesuprantamas, nuo jo neįmanoma gintis, kadangi jame nenurodyta, kas, t. y. A. Ž. ar kitas „nenustatytas asmuo“ suklastojo S. A. parašą. Nuteistojo teigimu, iš kaltinimo teksto („veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu) ir teismo nuosprendžio („ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį dokumentą pasirašius S. A. vardu") reikėtų suprasti, kad jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką bendrininkaujant su kitu asmeniu, tačiau byloje nėra įrodyta koks gi asmuo ar asmenys sutartyje padarė įrašą „S. A.“, bei kas už jį pasirašė, taip pat nenustatyta bei neįrodyta, kad jis (apeliantas) veikė su tuo nenustatytu asmeniu kartu, susitarus pagaminti netikrą dokumentą, suklastoti sutarties šalies parašą ir pan., esant bendrai tyčiai. Nuosprendyje jau nurodoma, kad jis (A. Ž.) pagamino netikrą dokumentą „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ši dokumentą pasirašius S. A. vardu“. Taigi, jame nusikalstamą veiką kvalifikuojančios aplinkybės – bendrininkavimo – nebeliko, nenurodant jokių to motyvų ir argumentų. Darytina išvada, kad teismas taip pasielgė sąmoningai, nustatęs, kad byloje nėra surinkta jokių jo bendrininkavimą su kitu asmeniu patvirtinančių įrodymų.

4.2. Anot nuteistojo, apylinkės teismas jo kaltę dėl netikro dokumento pagaminimo (taip pat jo laikymo ir panaudojimo) konstatavo dėl to, kad jis pripažino, jog panaudos sutarties blanką pagamino, t. y. surašė sutarties tekstą kompiuteriu. Tačiau toks veikimas nėra joks nusikaltimas, nes juo nebuvo sukurta jokių teisinių pasekmių. Sutarties tekstas (atspausdintas blankas) be sutarties šalių parašų nėra ir negali būti laikomas dokumentu. Jis viso proceso metu kategoriškai neigė, kad, spausdindamas sutarties tekstą (blanką), gamino netikrą dokumentą, kad norėjo ar siekė tai padaryti (t. y. veikė tyčia), paaiškino, kad su sklypo bendraturčiu S. A. telefonu tarėsi dėl bendrų sklypų tolimesnio naudojimo, ir būtent dėl to parengė panaudos sutarties blanką. Šiuo atveju kaltė – būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymis, neįrodyta, neatskleistas jos turinys. Be to, jo kaltė grindžiama ir tuo, jog žemės panaudos sutartyje S. A. vardas ir pavardė įrašyti ne S. A. ir parašas sutartyje yra taip pat ne šio asmens. Šių faktų niekas neginčija, kadangi jie patvirtinti specialistų išvadomis. Tačiau specialistų išvadose nenurodoma, jog S. A. vardą ir pavardę įrašė ir už jį pasirašė apeliantas. Priešingai, specialistų išvados patvirtina ir įrodo, kad jis to nedarė, kadangi vienoje jų nurodyta, jog „nustatyti, ar žemės panaudos sutartyje, eilutėje „Šalių parašai:“, S. A. vardu pasirašė A. Ž. ar kitas asmuo, negalima“; o kitoje kategoriškai konstatuota, kad rankraštinį įrašą „S. A.“ padarė ir S. A. vardu pasirašė ne A. Ž., o kitas asmuo.

4.3. Anot nuteistojo, jo kaltės nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA bei Nacionalinė mokėjimo agentūra) raštuose nurodomos tik aplinkybės dėl paraiškų ir vėliau panaudos sutarties pateikimo; Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašai patvirtina tik tą aplinkybę, kad A. Ž. ir S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3 žemės sklypai, tame tarpe ir 0,90 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 2017 m. gegužės 29 d. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiška NMA patvirtina tik tai, kad šią paraišką pasirašęs asmuo yra V. Ž.; 2017 m. liepos 28 d. NMA pateikta paramos paraiška ((duomenys neskelbtini)) bei jos priedas (Verslo planas). Iš šių dokumentų matyti, kad NMA apeliantas pateikė tris Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašus, jog žemę visuose trijuose sklypuose valdo ne jis vienas, ją valdo ir S. A.. Prie šių NMA pateiktų duomenų panaudos sutartis nebuvo pateikta.

4.4. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog viso proceso metu jis nuosekliai aiškino, kad jis: 1) nepagamino, nepateikė ir nelaikė jokio netikro dokumento, žemės panaudos sutartyje neįrašė S. A. vardo ir pavardės bei už S. A. nepasirašė; 2) nebuvo susitaręs su kokiais nors kitais asmenimis dėl nusikalstamos veikos padarymo; 3) nežinojo, kad žemės panaudos sutartis netikra, kad joje savo vardą ir pavardę yra įrašęs ir pasirašęs ne S. A., bet kitas asmuo; 4) pateikdamas šios sutarties kopiją NMA, nežinojo, kad sutartis yra netikra. Jokių patikimų ir neginčijamų įrodymų, paneigiančių tokius parodymus, byloje nesurinkta. Be to, jis taip pat parodė, kad namie atspausdintą panaudos sutarties blanką, be jokių rankraštinių įrašų ir parašų, jis įdėjo į neperšviečiamą aplankalą, kurį iš pradžių laikė namuose, virtuvėje ant stalo, o vėliau nusivežė į darbovietės dirbtuves, kur jis ne vieną dieną buvo laikomas ant stalo poilsio kambaryje. Tiek vienur, tiek kitur lankėsi daug žmonių, todėl neatmestina, kad S. A. vardą ir pavardę parengtame sutarties blanke galėjo įrašyti bei už jį pasirašyti koks nors kitas asmuo, tačiau jis tai padarė be apelianto žinios. Šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Priešingai, liudytoja R. Ž. patvirtino mačiusi panaudos sutartį (be šalių parašų), gulinčią virtuvėje ant stalo. Ta aplinkybė, kad aplankalas su sutarties blanku buvo laikomas viešoje, visiems prieinamoje vietoje mechaninėse dirbtuvėse, kur kas nors galėjo įrašyti S. A. vardą ir pavardę bei už jį pasirašyti, nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme reikiamai tirta ir nagrinėta nebuvo. Apeliantas taip pat pažymi, jog po to, kai įdėjo nepasirašytą sutartį į blanką, daugiau jos nebuvo išėmęs (net ir susitikęs su S. A.), todėl niekaip negalėjo matyti, ar sutartyje yra kažkieno ranka įrašytas S. A. vardas ir pavardė bei už jį pasirašyta. Jis taip pat nematė, ar S. A. sutartyje įrašė savo vardą ir pavardę ir ar ją pasirašė, nes pastarasis tai užstojo savo kūnu, kai buvo pasilenkęs prie automobilio variklio dangčio ties sutartimi. Kai S. A. sutartį atidavė, matė, kad joje yra įrašytas jo vardas ir pavardė bei kad yra jo parašas. Kadangi niekada gyvenime nebuvo matęs S. A. rašto ir parašo, jis niekaip negalėjo suprasti bei nustatyti, kad įrašas ir parašas yra ne nukentėjusiojo. Kadangi S. A. nepasakė, jog sutartyje kažkas yra už jį pasirašęs, jis buvo visiškai įsitikinęs to įrašo ir S. A. parašo tikrumu. Dėl to po to ir pats pasirašė sutartį.

4.5. Ginčydamas skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, jog tarp jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra prieštaravimų dėl sutarties pasirašymo aplinkybių, apeliantas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jis neturėjo gynėjo, o pats teisinio išsilavinimo nėra įgijęs. Anot A. Ž., apklausiant jį be advokato, kai kurios jo nurodytos aplinkybės galėjo būti nurodytos netiksliai ar vertinamos dviprasmiškai. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apelianto parodymai prieštaringi ir dėl to, kad, viena vertus, jis nurodo, jog sutartį surašė jau tapęs valdos savininku, antra vertus, kad ją surašė prieš 2017 m. liepos 20 d., nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šio žemės sklypo savininku jis tapo 2017 m. liepos 24 d. Tokia teismo išvada neteisinga, kadangi pagal susitarimą su tėvais jis tą žemės sklypą pradėjo faktiškai valdyti dar iki dovanojimo sutarties sudarymo ir dėl to turėjo pagrindą tartis su S. A. dėl naudojimosi sklypais tvarkos ir sudaryti su juo panaudos sutartį.

4.6. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas savo išvadas grindė prielaidomis, kadangi konstatavo, jog jo kaltė įrodyta ir tuo, kad jis nedeklaravo nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomų žemės ūkio plotų 2017 m. liepos 28 d. pateikdamas NMA Verslo planą bei jo patikslinimą ir 2018 m. liepos 28 d. pateikdamas paraišką paramai gauti. Teismas laikė, kad jeigu jis šiuose dokumentuose neįrašė panaudos pagrindu valdomų žemės ūkio plotų, tai jų ir neturėjo, ir kad panaudos sutartį suklastojo po minėtų dokumentų pateikimo NMA. Tačiau jis teisme paaiškino, kad paraišką pildė ne pats, o jam, kaip tuo metu tik pradedančiam ūkinę veiklą nepatyrusiam jaunajam ūkininkui, ją užpildė NMA konsultantas, kuris nepaklausė ir paraiškoje nenurodė pagal panaudos sutartis jo valdomos žemės plotų. NMA konsultantas, pildęs dokumentus, šioje byloje nebuvo nustatinėjamas ir apklaustas. Be to, tai, kad šių dokumentų surašymo metu jis tokius panaudos sutartimis valdomus žemės plotus turėjo patvirtina dar iki panaudos sutarties su S. A. sudarymo su R. Ž. sudarytos žemės panaudos sutartys, kurių suklastojimu jis nėra kaltinamas, nors jos taip pat, kaip ir panaudos sutartis su S. A., nebuvo nurodytos minimuose NMA pateiktuose dokumentuose.

4.7. Nuteistojo manymu, tai, kad jis nežinojo ir nesuprato, kad turima panaudos sutartis yra netikra patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis panaudos sutarties originalo neslėpė, jo nesunaikino, nors turėjo visas galimybes tai padaryti, pats geranoriškai pateikė ją ikiteisminį tyrimą atlikusiam pareigūnui.

4.8. Skunde taip pat teigiama, jog teismas neteisingai, neobjektyviai ir šališkai įvertino nukentėjusiojo parodymus. Nors S. A. parodymuose gausu prieštaravimų teismas juos vertino kaip nuoseklius, neabejotinus ir patikimus. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas tiki nukentėjusiojo parodymais, nes nuo pirmų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų nukentėjęs kategoriškai ir nuosekliai tvirtino, kad su A. Ž. sutarties pasirašymui nebuvo susitikę, sutarties nepasirašė, kad A. Ž. pirmą kartą pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, apelianto teigimu, tai akivaizdi netiesa. Jis su S. A. yra giminės, todėl su juo yra ne kartą susitikę įvairiomis progomis, taip pat ne kartą bendravę telefonu, ką iš dalies teisme pripažino ir pats nukentėjusysis. Jo parodymuose apstu ir kitų prieštaravimų. Apklausiamas teisme S. A. parodė, kad jis apskritai nėra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63) dalies savininkas, nors dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas – įrodo, kad jis yra šio žemės sklypo bendraturtis. Jis teisme taip pat parodė, kad dėl netikros panaudos sutarties pagaminimo yra kalta R. Ž., kad yra įsitikinęs, jog ant panaudos sutarties pasirašė būtent ji, nes ji jį šantažavo ir perleido žemę jam (apeliantui), nors šie žemės sklypai R. Ž. niekada nepriklausė. Be to, jis teisme parodė, kad 1996 m. tarp jo ir O. Ž. buvo sudaryta neterminuota rašytinė panaudos sutartis, pagal kurią jis leido jai neatlygintinai naudotis jam priklausančia 0,90 ha žemės sklypo dalimi (45 arais), taip pat parodė, kad pagal žodinį susitarimą su V. Ž. jis naudojosi didžiuoju žemės sklypu, o V. Ž. – kitais dviem sklypais, tame tarpe - ir 0,90 ha sklypu. 2018 m. rugsėjo 11 d. parodė, kad jų susitarimas su O. Ž. dėl sklypų deklaravimo buvo nerašytinis. O kai O. Ž. numirė ir jos žemės sklypų dalys atiteko jos sūnui V. Ž., jie su juo jokio susitarimo nesudarė, nieko apie tai nekalbėjo. 2018 m. liepos 26 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. papildomų apklausų metu S. A. parodė, kad su O. Ž. jie buvo susitarę žodiniu susitarimu bei pasirašę dokumentą, kuri sklypo dalis kam priklauso. Prieštaravimai S. A. parodymuose egzistuoja ir dėl išmokų gavimo ir t. t. . Nukentėjusysis nurodė, kad neva jų negavo dėl jo (apelianto) kaltės, nors iš byloje esančių NMA raštų matyti, kad išmokos jam neišmokėtos dėl jo paties (nukentėjusiojo) kaltės, nepateikus NMA reikiamų dokumentų. Anot nuteistojo, jeigu teismas jo kaltę grindė S. A. parodymais kaip patikimais, tai tada turėjo tikėti ir jo parodymais apie tai, kad 1996 m., jam ir O. Ž. atkūrus nuosavybę į žemę, tarp jo ir O. Ž. buvo sudaryta neterminuota rašytinė panaudos sutartis, pagal kurią jis leido jai neatlygintinai naudotis atitinkamomis jam priklausančiomis sklypų dalimis, tame tarpe ir 0.90 ha žemės sklypo dalimi (0,45 ha), ir kuri išliko net ir pasikeitus savininkams (O. Ž. žemę padovanojus V. Ž., o pastarajam - apeliantui). Tokiu atveju yra pagrįsta tvirtinti, kad jis galėjo teisėtai naudotis panaudai duota minėto sklypo dalimi, ir todėl neturėjo jokio tikslo ir motyvo klastoti (pagaminti netikrą) naują panaudos sutartį.

4.9. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog S. A. jau keletą metų labai konfliktuoja su jo tėvais. Konfliktai kilo dėl žemės pirkimo-pardavimo. Be to, S. A. jo tėvus nepagrįstai ir neteisingai kaltino kitų nusikaltimų padarymu - jo dokumentų vagyste, miško iškirtimu ir kt., dėl to rašė nepagrįstus pareiškimus policijai. Taigi, nepaneigta tikimybė, kad S. A. davė neteisingus parodymus dėl asmeninių nesutarimų, turėdamas keršto motyvų. S. A. yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs. Be to, žinant apie tarp S. A. ir jo tėvų kilusius konfliktus ir nesutarimus, neatmestina, kad jis pats, pamatęs sutartyje kažkieno ranka įrašytą savo vardą ir pavardę, galėjo pasirašyti ne savo tikruoju parašu. Ši aplinkybė byloje tirta nebuvo ir ji nėra paneigta jokiais įrodymais.

4.10. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta jo skunde, nuteistasis nurodo, jog šioje byloje, be prieštaringų bylos baigtimi suinteresuoto nukentėjusiojo parodymų, kitų įrodymų, kuriuos būtų galima patikrinti ir kurie patvirtintų, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nėra. Kadangi nėra įrodyta jo kaltė dėl netikro dokumento pagaminimo bei neįrodyta, kad jis būtų supratęs ir žinojęs, kad šis dokumentas yra netikras, nėra jokio pagrindo konstatuoti ir to, kad jis savo namuose netikrą dokumentą (panaudos sutartį) laikė bei jį panaudojo. Priimant išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Atsiliepimas

2. Nukentėjusiojo S. A. atstovas advokatas Giedrius Bučinskas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2. A. Ž. parodymų kaitaliojimas (procesinis nenuoseklumas) laikytina jo gynybine versija, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys. Be to, visą A. Ž. poziciją paneigia buvusiame išskirtame ir sustabdytame ikiteisminiame tyrime paaiškėjusios naujos aplinkybės dėl asmens suklastojusio nukentėjusiojo S. A. rankraščius bei parašą panaudos sutartyje nustatymo - specialisto išvadoje nurodoma, jog S. A. rankraščius bei parašą panaudos sutartyje suklastojo būtent nuteistojo motina R. Ž..

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis, jo atstovas bei prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Be to, apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. Ž. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento - 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties (toliau – ir panaudos sutartis) - pagaminimo, jo laikymo ir panaudojimo. Todėl prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies reikalavimus, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, neobjektyviais asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi turinčio nukentėjusiojo parodymais ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias faktinėms bylos aplinkybėms, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nesant nenuginčijamų ir patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, jį grindė prielaidomis.

6. Nuteistajam inkriminuota BK 300 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Įstatymas numato du dokumento suklastojimo būdus – netikro dokumento pagaminimą ir tikro dokumento suklastojimą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ar intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melaginti duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-7-19-942/2017).

7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apeliantas nuteistas už tai, kad pagamino netikrą dokumentą – laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 15 d. iki 2017 m. spalio 16 d. surašė 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, joje įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia jam neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, atspausdino ją bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį dokumentą pasirašius S. A. vardu, jo kopiją panaudojo, 2017 m. spalio 17 d. pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, ir šį netikrą dokumentą laikė namuose iki 2018 m. gegužės 2 d.

8. Įrodymų vertinimo bendrosios taisyklės ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka norint nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Išvada dėl asmenų parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo šaltinį (pirminiai ar išvestiniai), gavimo būdą (ar jie duoti gera valia, be pašalinės įtakos sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme surinktais bei apylinkės teisme ištirtais įrodymais, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai A. Ž. veiksmus įvertino kaip nusikalstamus BK 300 straipsnio prasme, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

10. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje jis nepasirašė už S. A., jo parašo nesuklastojo, šią panaudos sutartį jis tik surašė ir atspausdino, tačiau buvo įsitikinęs, kad šią sutartį pasirašė pats S. A.. Paaiškino, kad kai 2017 m. liepos 25 d. sutartimi jam tėvas V. Ž. padovanojo žemės sklypus, jis kartu su S. A. tapo bendrasavininkais žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Vienas iš šių žemės sklypų yra 0,90 ha ploto žemės sklypas, taip vadinamas žemės sklypas 63, nes jo kadastro numerio paskutinis skaičius - 63. Šį žemės sklypą nuolat dirbo ir prižiūrėjo jo šeima, S. A. į šį žemės sklypą niekada nepretendavo, buvo leidęs jiems juo naudotis. Jo tėvas V. Ž. 2017 m. pavasarį buvo šį žemės sklypą deklaravęs siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas. Kai jis tapo šio žemės sklypo savininku, jis susitarė susitikti su S. A. ir raštiškai įforminti šio žemės sklypo panaudą, todėl 2017 m. liepos 20 d. data jis surašė ir atsispausdino žemės panaudos sutartį, kurią nusivežė į susitikimą su S. A.. Susitikęs S. A., jis padavė jam minėtą žemės panaudos sutartį, o kai ją S. A. jam grąžino, ji jau buvo pasirašyta. Paduodamas S. A. sutartį nežiūrėjo, ar ji pasirašyta, tačiau S. A. ją pasiėmė, pasidėjo ant automobilio priekinio dangčio, kažką parašė sutartyje, todėl mano, kad jis šią sutartį pasirašė jų susitikimo metu. Pasirašytą sutartį jis turėjo, vėliau - pareikalavus NMA ją pateikti, jos kopiją pateikė, o originalą toliau turėjo su savimi. Kodėl S. A. neigia buvęs susitikęs su juo, negali paaiškinti, gali būti, kad S. A. pyksta ant jo, nes norėjo parduoti savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau jis nepirko iš jo žemės sklypo už pasiūlytą kainą, kuri buvo per didelė (t. 4, b. l. 85-86).

11. Nukentėjusysis S. A., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino, kad jam kartu su O. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir jie tapo bendrasavininkais trijų sklypų Nr. 71, Nr. 63 ir Nr. 64, esančių (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų numerius nurodė pagal paskutinįjį kadastro numerio skaičių). Nuo nuosavybės atkūrimo pradžios buvo žodinis susitarimas su O. Ž., kad ji naudosis žemės sklypu Nr. 63, vėliau, kai žemės sklypo savininku tapo V. Ž., jis ir toliau neprieštaravo, kad šis naudotųsi žemės sklypu Nr. 63. Maždaug 1996 metais jis buvo parašęs ir raštu sutikimą dėl šio žemės sklypo naudojimo, pats šiuo sklypu niekada nesinaudojo, net nežino tikslių šio žemės sklypo ribų. Toks susitarimas jį būtų tenkinęs, tačiau perleisdamas visu sklypo Nr. 63 naudotis Ž., jis norėjo, kad šie jam vienam leistų naudotis žemės sklypu Nr. 64, kurį jis nuo 2016 metų deklaruodavo išmokoms gauti. Kai sužinojo, kad didįjį žemės sklypą - Nr. 64, taip pat deklaruoja ir juo naudojasi Ž., jam tai nepatiko. Jis pradėjo aiškintis, kodėl jo žemės sklypą deklaruoja ir Ž.. Gavęs dokumentus, sužinojo, kad yra pateikta mažojo sklypo - Nr. 63, žemės panaudos sutartis, pagal kurią jis tariamai yra perdavęs šį sklypą neatlygintinai naudotis A. Ž.. Apie tai, kad žemės sklypas priklauso jau ne V. Ž., o jo sūnui, jis nežinojo. Su A. Ž. nebuvo susitikęs, su juo nepasirašė jokios žemės panaudos sutarties. Sutartyje yra ne jo parašas. A. Ž. dėl šios sutarties pasirašymo su juo telefonu nesitarė, jį pirmą kartą pamatė jau ikiteisminio tyrimo metu. Kadangi Ž. neleido jam vienam naudotis didžiuoju žemės sklypu, jis pareiškė pretenzijas dėl mažojo sklypo- Nr. 63, suklastotos žemės panaudos sutarties. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis prašė nubausti A. Ž. dėl suklastoto dokumento bei priteisti jam 500 eurų neturtinės žalos, kadangi patyrė nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų - turėjo įrodinėti NMA, kad nėra sudaręs jokios panaudos sutarties, kad Ž. nepagrįstai naudojasi jo žemės sklypo dalimi, daug susirašinėjo, turėjo susirasti advokatą, kreiptis dėl įvairių dokumentų gavimo, turėjo vykti į ikiteisminio tyrimo instituciją (t. 4, b. l. 74-75).

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Akistatos protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis S. A. akistatos su A. Ž. metu patvirtino, kad šio asmens nėra matęs, paneigė jo nurodomą aplinkybę, kad buvo susitikęs su A. Ž. prie ginčo žemės sklypo ir ten pasirašė 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį (t. 3, b. l. 166-167).

12. Liudytojas V. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2017 m. jis padovanojo sūnui A. Ž. tris žemės sklypus Nr. 63, Nr. 64 ir Nr. 71 (skaičiai pagal paskutinį kadastro numerio skaičių). Dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, jis pats naudojosi visu žemės sklypu Nr. 63, jį deklaravo. Žemės sklypu Nr. 64 naudojosi S. A., kuris jį ir jį deklaravo, tačiau kai S. A. prašymu jis ten užsodino mišką, šią žemės sklypo dalį jis taip pat deklaravo. Rašytinio susitarimo dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nebuvo sudarę Kilus nesutarimams, S. A. siekė savo dalį šiuose sklypuose jiems parduoti, tačiau jie nesusitarė dėl kainos, todėl iš S. A. jis žemės sklypų nenupirko, dėl ko S. A. pyko. Kai 2017 m. pavasarį jis pateikė paraišką išmokai gauti, buvo deklaravęs visą ginčo žemės sklypą Nr. 63, nes realiai juo naudojosi. 2017 m., kai jau žemės sklypai buvo perleisti dovanojimo sutartimi A. Ž., jis girdėjo, kad sūnus ketina vykti susitikti su S. A., pasirašyti su juo žemės panaudos sutartį, kadangi buvo pradėta reikalauti dokumentų, patvirtinančių žemės sklypų teisėtą valdymą. Daugiau šios panaudos sutarties sudarymo aplinkybių nežino, šios sutarties nematė (t. 4, b. l. 77).

13. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. Ž. parodė, kad 2017 m. pavasarį buvo deramasi su S. A. dėl jo dalies žemės sklypų pardavimo, tačiau nesusitarta su juo dėl kainos - jie siūlė S. A. apie 8 000 eurų, o S. A. norėjo gauti už sklypą 15 000 eurų. Dėl suklastotos sutarties ji paaiškino tik tiek, kad žino, jog tokia sutartis yra, yra ją mačiusi, apie sutartį jai sakė ir sūnus, tačiau kaip ir prie kokių aplinkybių tokia sutartis atsirado, nežino. Didįjį sklypą - Nr. 64, jie dirbo, tačiau jį visuomet deklaruodavo S. A. (t. 4, b. l. 77-78).

14. Liudytojos E. J. ir D. G. apklausiamos pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad dirba seniūnijose ir yra atsakingos ir už paraiškų paramai gauti teikimą. Kreipiantis asmeniui dėl paraiškos užpildymo, jos užpildo paraiškas pagal jo pateiktus duomenis. Asmuo užpildytą paraišką perskaito ir parašu patvirtina paraiškoje esančių duomenų tikrumą. Jos pačios duomenų tikrumo netikrina, ką nurodo pareiškėjas, tą jos įrašo deklaracijoje. Prie paraiškos pateikti jokių dokumentų nereikia, deklaruojančiam būtinus dokumentus reikia turėti su savimi ir pateikti, NMA jų pareikalavus. Paraiškoje nurodomas trumpinys SŽ reiškia sava žemė, PŽ – žemės panauda (t. 4, b. l. 78).

15. 1996 m. sausio 25 d. Alytaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad O. Ž. ir S. A. buvo suteikti žemės sklypai (t. 1, b. l. 32).

16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad S. A. ir A. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini): 4400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0071, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):71; 0,9000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63; 6,1600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):64. A. Ž. įgijo nuosavybės teisę į šiuos sklypus 2017 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 40-61).

17. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pažyma patvirtina, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, 2014 - 2015 m. deklaravo A. V., (duomenys neskelbtini) ir V. Ž., 2016 m. – A. V., S. A. ir V. Ž., 2017 m. – A. V., S. A. ir A. Ž.. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, 2014 - 2016 m. deklaravo V. Ž., 2017 m. – A. Ž. (t. 1, b. l. 24).

18. 2018 m. gegužės 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. Ž. pateikė 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį (t. 2, b. l. 1-3).

19. 2018 m. liepos 26 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis. Apžiūrint sutartį nustatyta, kad ji sudaryta tarp S. A. bei A. Ž.. Sutartyje nurodoma, kad S. A. perleidžia naudotis neatlygintinai A. Ž. žemės sklypą 0,45 ha, iš jo žemės naudmenos 0,39 ha esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063 iki 2023 m. sausio 1 d. Eilutėje „Šalių parašai“ yra rankraštiniai įrašai S. A. ir parašas bei A. Ž. ir parašas (t. 2, b. l. 4-6).

20. 2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1100 (18) nustatyta, kad 2017 m. liepos 2 d. žemės panaudos sutartyje, eilutėje „Šalių parašai“, S. A. vardu pasirašė ne S. A.; nustatyti, ar 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje, eilutėje ,,Šalių parašai“ S. A. vardu pasirašė A. Ž. ar kitas asmuo negalima (t. 2, b. l. 47-48).

21. 2018 m. liepos 12 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1422 (18) nustatyta, kad 2017 m liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje, eilutėje „Šalių parašai“ rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė ne S. A., ne A. Ž., o kitas asmuo ( t. 2, b. l. 54-55).

22. 2018 m. rugsėjo 26 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad A. Ž. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Hp“ (t. 2, b. l. 67-69).

23. 2018 m. rugsėjo 26 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas nešiojamas kompiuteris „Hp“. Apžiūrėjus kompiuterį, 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis nerasta. Apžiūros metu A. Ž. nurodė, kad šiuo kompiuteriu parengė 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutartį, tačiau S. A. nesutiko jos susirašyti, su juo net nesusitiko. Vėliau sutartį jis ištrynė (t. 2, b. l. 70-78).

24. 2017 m. gegužės 29 d. V. Ž. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką. Paraiškoje deklaravo ir 0,75 ha žemės ūkio naudmenų žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063 (kontrolinis žemės sklypo numeris (duomenys neskelbtini)), nurodydamas kaip savą žemę bei valdomą panaudos teise, taip pat 2,60 ha plotą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064 (kontrolinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodydamas kaip savą žemę (t. 3, b. l. 33-37, t. 4, b. l. 110-111).

25. 2018 m. birželio 11 d. NMA raštu nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas S. A. skundas dėl netiksliai deklaruotų žemės plotų, kurio pagrindu A. Ž. buvo įpareigotas pateikti deklaruotų žemės plotų valdymo teise patvirtinančius dokumentus. 2017 m. spalio 13 d. lydraščiu A. Ž. išsiuntė NMA žemės panaudos sutarties kopiją; 2017 m. spalio 16 d. dokumentai išsiųsti, 2017 m. spalio 17 d. gauti NMA (t. 1, b. l. 64-68, 79-82, t. 4, b. l. 101-105).

26. 2018 m. birželio 5 d. NMA raštu Nr. BR6-3006886 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ nustatyta, kad A. Ž. išmoka pagal 2017 m. gegužės 29 paraišką dėl deklaruotų žemės plotų neskirta; skirta tik 91,28 eurų parama už mėsinius galvijus (t. 3, b. l. 38-40). Tai, kad A. Ž. pagal 2017 m. gegužės 29 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką parama neskirta patvirtina ir 2018 m. sausio 17 d. NMA raštas Nr. 2628569 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (t. 1, b. l. 85).

27. 2017 m. liepos 28 d. A. Ž. NMA pateikė Verslo planą bei jo patikslinimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. Iš pateiktų duomenų matyti, kad paraiškos pateikimo metu nėra deklaruota nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomų žemės ūkio naudmenų. A. Ž. nuo 2017 m. liepos 27 d. yra Lietuvos ūkininkų sąjungos narys. 2017 m. liepos 27 d. pranešimu V. Ž. pranešė, kad valdą (duomenys neskelbtini) perdavė A. Ž. 2017 m. liepos 25 d. (t. 1, b. l. 79-80, 86-184, t. 3, b. l. 41-163).

28. NMA 2018 m. raštu Nr. BR6-, 2019 m. sausio mėn. raštais Nr. BR6- nustatyta, kad 2018 m. liepos 28 d. A. Ž. pateikė paraišką paramai gauti. Paraiškoje nėra deklaruoti nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomi žemės plotai; 2018 m. rugsėjo 30 d. A. Ž. NMA pateikė prašymą neskirti paramos už deklaruotas žemės ūkio naudmenas dėl vykstančių ginčų su bendrasavininku S. A. (t. 1, b. l. 189-195, t. 4, b. l. 97-100, 113-114, 118).

29. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos patvirtina, kad S. A. 2016 m. gegužės 31 d., 2017 m. birželio 1 d. taip pat teikė paraiškas paramai gauti; Pagal 2016 m. paraišką pritaikytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo (t. 2, b. l. 99-117, 121-125).

30. NMA atsakymai S. A. patvirtina, kad jis 2017 m. lapkričio 9 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2018 m. balandžio 9 d., 2018 m. gegužės 14 d. kreipėsi dėl neteisėtai deklaruotos jam priklausančios žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, Nr. (duomenys neskelbtini)-0071 (t. 2, b. l. 118-121).

31. Informacija apie vidutines žemės rinkos kainas Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje 2017 m. vidutinė žemės naudmenų kaina buvo 38 Eur/ha, ariamos – 70 Eur/ha, pievų ir ganyklų – 63 Eur /ha (t. 4, b. l. 82, 83).

32. 2018 m. vasario 23 d. S. A. pareiškime nurodoma, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su A. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), priklauso 0,9000 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, (duomenys neskelbtini). Jam priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (0,45 ha), A. Ž. - 1/2 dalis. Sužinojęs, kad A. Ž. teikė paraiškas išmokoms gauti ir deklaravo jam priklausančią žemės sklypo dalį be jo, kaip žemės sklypo bendraturčio sutikimo ir nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypais tvarkos, 2018 m. sausio 15 d. jis kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, kad jam būtų išduotos deklaravimo dokumentų bei panaudos sutarčių kopijos. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. BR6-1153 atsiuntė Nacionalinei mokėjimo agentūrai A. Ž. pateiktą dėl jo 2017 m. paraiškoje deklaruoto, jam dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties kopiją. Jos jis nepasirašinėjo, sutartyje yra ne jo (S. A.) parašas, jis yra galimai suklastotas (1 t., b. l. 22).

33. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, prokurorė pateikė kopiją 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-187 (19) iš baudžiamosios bylos Nr. 1-54-743/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49836-18), kurioje padarymu nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kaltinama R. Ž.. Išvadoje nurodyta, kad 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė R. Ž. (t. 5, b. l. 28-29). Atsižvelgiant į tai bei siekiant pašalinti visas abejones dėl A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas, kurio metu dar kartą apklausta liudytoja R. Ž..

34. 2019 m. rugsėjo 25 d. apklausiama apeliacinės instancijos teisme R. Ž. parodė, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė ne ji. Panaudos sutartį, kurią pagamino jos sūnus, ji buvo mačiusi namuose, tačiau sutartyje nebuvo vardų ir pavardžių bei parašų. Sūnus minėjo, kad sutartį pasirašys S. A., daugiau nieko nepasakojo. Pasirašytos sutarties iki apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę, ji nematė. Tyrėjai iš jos ėmė rašysenos pavyzdžius „S. A.“ ir parašus, „Keramika TAU“. Taip pat pas tyrėją pateikė dar kažkokius pavyzdžius, tarp jų ir patiekalų receptus, rašytus savo ranka. Kokius kitus pavyzdžius pateikė neatsimena. Be to, ji visus dokumentus pateikė ir advokatui, kuris surado rašysenos ekspertą ir kreipėsi į jį, prašydamas atlikti ekspertizę. Kas galėjo padaryti įrašą „S. A.“ nesuprato. Vėliau, jau po to, kai jai buvo surašytas kaltinamasis aktas, į jos namus atvyko sesuo A. R., kuri, išsikalbėjus, pasakė, kad S. A. pavardę panaudos sutartyje įrašė ji. Sesers raštas panašus į jos. Panaudos sutartį sesuo rado dirbtuvėse, kuriose tuo metu dirbo A. Ž.. Sesuo sakė, kad S. A. vardą ir pavardę ji įrašė kaip pavyzdį tam, kad A. Ž., kaip jaunas ūkininkas, nepamirštų to padaryti ant kitų dokumentų. Panaudos sutartys turėjo būti pasirašytos dėl dar trijų žemės sklypų. Sakė, kad įrašus ji padarė šnekėdama telefonu (t. 5, b. l. 38-40).

35. 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Arvydas Gudas pateikė kopiją 2019 m. rugsėjo 23 d. ekspertizės akto Nr. 20190923/01, surašyto rašysenos eksperto A. B.. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė A. R.; nustatyti, ar 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje šalia rankraštinio įrašo „S. A.“ pasirašė R. Ž. ar A. R., nebuvo galima; nustatyti, ar 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė ir šalia pasirašė vienas ir tas pats asmuo, nebuvo galima (t. 5, b. l. 36-37).

36. Išklausiusi R. Ž. parodymus, taip pat susipažinusi su nuteistojo gynėjo pateiktu ekspertizės aktu, teisėjų kolegija nutarė apklausti A. R..

Žemesnės instancijos teismas

37. Liudytoja A. R. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. rugsėjo mėn. nuvažiavo pas seserį R. Ž.. Rado ją susikrimtusią, verkiančią, todėl paklausė kas nutiko. Tuomet R. Ž. paaiškino, kad jos sūnui - A. Ž., iškelta baudžiamoji byla dėl panaudos sutarties klastojimo. Prisimena, kad prieš 2 metus, ji atvažiavo į jai priklausiančiame ūkyje, kuriame traktorininku nuo 2017 m. vasaros dirba ir A. Ž., esančias mechanikos dirbtuves, užėjo į poilsio kambarį, kuriame darbuotojai renkasi pietauti, ir ant stalo pamatė gulinčius plastikinius segtuvus. Atvertė juos ir pamatė panaudos sutartį, kuri turėjo būti pasirašyta tarp S. A. ir A. Ž.. Tuomet ji paėmė rašiklį ir juo parašė „S. A.“. Padarius šį įrašą, suskambo telefonas, skambino darbininkai, prašę paskubėti. Dėl to ji viską padėjo atgal ant stalo ir išėjo. Jei telefonas nebūtų suskambėjęs, būtų įrašiusi ir kitą pavardę. Įrašą „S. A.“ parašė savo iniciatyva, nieko neprašyta, nes pamanė, jog A. Ž., būdamas jaunas, nežinos, kad panaudos sutartyje reikia įrašyti vardą ir pavardę. Jokio kito tikslo neturėjo. Kai sutartyje įrašė „S. A.“, poilsio kambaryje buvo viena. Po to, su A. Ž. apie sutartį nekalbėjo, ją pamiršo. Kai sužinojo apie iškeltą bylą, su seserimi nuėjo pas advokatą Arvydą Gudą, nurodė jam visas aplinkybes. Advokatas paaiškino, kad šiuo atveju reikia atlikti rašysenos ekspertizę. Jis pakalbėjo su ekspertu, o ji su seserimi kitą dieną pateikė rašysenos pavyzdžius. Po kažkiek laiko advokatas paskambino ir pasakė, kad ekspertas nustatė, jog tai jos raštas. Panaudos sutartį ji matė tik tuomet, kai joje įrašė S. A. vardą ir pavardę (t. 5, b. l. 74-76).

38. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta kopija 2020 m. vasario 13 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-20 (20), 11-2019 (20) iš jau minėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-54-743/2020 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49836-18). Ekspertizės akte konstatuota, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ parašė A. R.; nustatyti, ar 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje rankraštinį įrašą „S. A.“ A. R. parašė įprasta ar pakeista rašysena, negalima; nustatyti, ar 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje šalia rankraštinio įrašo „S. A.“ pasirašė R. Ž. ar A. R., ar kitas asmuo, negalima.

39. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme A. Ž. neneigė, jog jis kompiuteriu parengė žemės panaudos sutartį, nurodydamas, kad ši sutartis sudaroma tarp panaudos davėjo S. A. ir panaudos gavėjo A. Ž., kad ja S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia A. Ž. neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063. Taip pat nuteistasis neneigė, kad šią sutartį jis 2017 m. spalio 16 d. išsiuntė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, tokiu būdu ją panaudodamas, bei laikė ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. gegužės 2 d., t. y. tol, kol pateikė ją ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Šios aplinkybės nustatytos ne tik apelianto parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais. Jos neginčijamos ir apeliaciniu skundu, todėl išsamiau dėl to šiame nuosprendyje nebus pasisakoma. Tačiau apeliantas tvirtina, kad kompiuteriu rengdamas panaudos sutarties blanką, o vėliau ir jį spausdindamas, jis neturėjo tyčios pagaminti netikrą dokumentą. Viso proceso metu nuteistasis laikėsi pozicijos, jog sutarties blanką kompiuteriu jis parengė tik dėl to, kad telefonu su nukentėjusiuoju S. A. buvo susitarę sudaryti tokią panaudos sutartį. Taip pat teigė, jog buvo susitikęs su nukentėjusiuoju S. A. dėl 2017 m. žemės panaudos sutarties sudarymo prie panaudos sutartyje nurodyto žemės sklypo. Anot nuteistojo, susitikimo metu jis padavė nukentėjusiajam parengtą 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutartį, prieš tai dar kartą nepatikrinęs jos turinio (t. y. nepatikrinęs, ar joje nėra padarytų kokių nors rankraštinių įrašų), nematė ką tiksliai S. A. joje rašo, tačiau kai nukentėjusysis sutartį jam grąžino, ji jau buvo pasirašyta, įrašant S. A. vardą ir pavardę bei už jį pasirašant. Apeliantas taip pat teigė, jog pats nukentėjusysis aplinkybių, kad panaudos sutartis jau yra pasirašyta jo vardu, tiek nurodant jo vardą, pavardę, tiek už jį pasirašant, taip pat nenurodė. Todėl jis manė, kad S. A. pasirašė aptariamą panaudos sutartį jų susitikimo metu ir dėl to nė neįtarė, kad 2017 m. žemės panaudos sutartis yra netikra, kad joje savo vardą ir pavardę yra įrašęs ir pasirašęs ne nukentėjusysis, o kitas asmuo. Atitinkamai, nežinojo, kad aptariamas dokumentas yra netikras visą laiką kol jį laikė savo namuose iki 2018 m. gegužės 2 d. bei tuo metu, kai pateikė jį Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog tokius A. Ž. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepatikimus, loginiu ryšiu nesisiejančius su kitais objektyviais byloje surinktais įrodymais ir nusprendė jais nesivadovauti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo parodymų patikimumo klausimą, visų pirma įvertino jų nuoseklumą. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl sutarties pasirašymo aplinkybių: ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. tvirtino, jog žemės panaudos sutartį jie su nukentėjusiuoju pasirašė abu, pasidėję jo (nuteistojo) surašytą tekstą ant priekinio automobilio dangčio, S. A. pasirašė sutartį jo akivaizdoje; teisminio nagrinėjimo metu, jau po nukentėjusiojo apklausos, jis jau nurodė, kad atvažiavęs į susitikimo su S. A. vietą, jam padavė surašytą žemės panaudos sutartį, S. A. joje kažką įrašė, tačiau jis nematė ką, kadangi nukentėjusysis buvo nuo jo nusisukęs; tvirtino, jog nežino, ar tuo metu už S. A. sutartyje galėjo būti pasirašęs koks kitas asmuo, kėlė versiją, jog paimti sutartį ir rankraštinius įrašus „S. A.“ parašyti bei pasirašyti už jį galėjo kitas asmuo, kadangi parengtas panaudos sutarties blankas gulėjo dirbtuvėse, kuriose lankosi ir kiti asmenys.

41. Vertindamas A. Ž. parodymų patikimumą, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad jo parodymai yra nelogiški. Grįsdamas tokią išvadą, teismas nurodė, jog 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje nėra jokių kitų rankraštinių įrašų, išskyrus sutarties šalių vardus, pavardes ir parašus, kas reiškia, jog tikint nuteistojo versija, galima tik viena išvada, kad jeigu S. A. kažką sutartyje įrašė, tai tik savo vardą, pavardę ir parašą. Tačiau specialisto išvadomis nustatyta, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje, eilutėje ,,Šalių parašai“ S. A. vardu pasirašė ne S. A., skiriasi parašų transkripcija ir nuolinkis. Visiškai pritardama tokiam nuteistojo parodymų vertinimui, teisėjų kolegija papildomai pažymi ir tai, kad specialistų išvadomis nustatyta ne tik tai, kad S. A. vardu pasirašė (padėdamas parašą) ne pats nukentėjusysis, bet ir tai, kad jis neparašė ir rankraštinio įrašo „S. A.“.

42. Be to, apelianto nurodytas aplinkybes dėl žemės panaudos sutarties pasirašymo aplinkybių, paneigia nuoseklūs, esminėse detalėse sutampantys nukentėjusiojo S. A. parodymai. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net 4 kartus ir visad kategoriškai tvirtino, jog jis 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties nematė ir jos nepasirašė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė ir tai, jog nei A. Ž., nei kokie kiti asmenys telefonu, tiesiogiai ar kokiu tai kitu būdu, nesitarė su juo dėl panaudos sutarties sudarymo, kuria jis neatlygintinai leistų A. Ž. naudotis (S. A.) nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, dalimi. Be to, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog A. Ž. niekada nebuvo sutikęs prie žemės sklypų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jam bei nuteistajam (A. Ž. sklypai buvo perleisti dovanojimo sutarties pagrindu 2017 m. liepos 24 d.). Tai, kad 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties jis nepasirašė, nukentėjusysis nurodė ir 2018 m. vasario 23 d. pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, nuteistojo nurodomas aplinkybes, kad jis buvo susitikęs su nukentėjusiuoju prie žemės sklypo, dėl kurio neatlygintino perdavimo naudotis A. Ž. ir buvo suklastota 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis, ir ten pasirašė 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, S. A. paneigė ir akistatos su nuteistuoju metu. Tokių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis nekeitė ir teisminio nagrinėjimo metu, toliau kategoriškai tvirtino, jog su A. Ž. nebuvo susitikęs ir nepasirašė jokios panaudos sutarties.

43. Apeliaciniame skunde A. Ž. kelia abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, teigdamas, jog juose gausu prieštaravimų. Skunde pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kurių dalis iš tiesų rodo, jog nukentėjusiojo parodymai dėl tam tikrų aplinkybių yra prieštaringi byloje surinktiems objektyviems rašytiniams įrodymams. Tačiau, įvertinusi skunde akcentuojamas aplinkybes, dėl kurių S. A. parodymai buvo netikslūs bei prieštaringi, teisėjų kolegija sprendžia, jog jos nesudaro pagrindo išvadai, kad, kaip nepatikimi, šioje byloje turėjo būti atmesti absoliučiai visi S. A. duoti parodymai. Sutiktina, jog nukentėjusysis, duodamas parodymus teisme, painiojosi dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, priklausomybės, nurodydamas, jog jis nuosavybės teise jam nepriklauso, nors Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas įrodo, kad jis yra šio žemės sklypo bendraturtis. Tačiau pažymėtina, jog paties nukentėjusiojo parodymais, taip pat V. Ž. ir R. Ž. parodymais, yra nustatyta, kad šiuo žemės sklypu nukentėjusysis nesinaudojo nuo pat 1996 m., kuomet buvo atkurtos O. Ž. ir nukentėjusiojo nuosavybės teisės į šį sklypą, netgi nežinojo šio sklypo ribų. Todėl natūralu, jog nukentėjusysis, kuriam šis žemės sklypas nebuvo aktualus daugiau kaip 20 metų, galėjo klysti, nurodydamas, jog šis žemės sklypas nuosavybės teise jam nepriklauso. Pripažintina ir tai, kad S. A., duodamas parodymus, painiojosi ir dėl to, ar su O. Ž., o vėliau V. Ž., buvo sudaręs rašytinį leidimą neatlygintinai naudotis žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, ar dėl to buvo susitarta tik žodžiu. Tačiau, atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija visiškai pritaria apylinkės teismui, kad nukentėjusysis sąžiningai klysti galėjo ir dėl šios aplinkybės, kadangi nuo tokio žodinio ar rašytinio susitarimo praėjo daug laiko. Be to, šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į garbų nukentėjusiojo amžių (S. A. yra gimęs (duomenys neskelbtini)), kuris taip pat gali turėti įtakos jo gebėjimui tiksliai prisiminti absoliučiai visas aplinkybes, dėl kurių jis buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme, o ypač tas, kurios siekia tolimą praeitį.

44. Sutiktina ir su tuo, jog nukentėjusysis nepagrįstai nurodė, kad negavo paramos už deklaruotas žemės ūkio naudmenas dėl nuteistojo kaltės, kadangi Nacionalinės mokėjimo agentūros raštai patvirtina, kad išmoka pagal nukentėjusiojo 2017 m. pateiktą paraišką dėl paramos už ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, jam nebuvo išmokėta ne dėl nuteistojo veiksmų, o dėl to, jog pats nukentėjusysis nepateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai dokumentų, patvirtinančių paraiškoje nurodytų žemės plotų valdymo teisinį pagrindą (nuosavybę įrodantį dokumentą, nuomos ar panaudos sutartį). S. A. apklausiamas teisme nepagrįstai nurodė ir tai, kad žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini): 3,4400 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0071, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):71; 0,9000 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63; 6,1600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):64, A. Ž. perleido R. Ž., kadangi juos dovanojimo sutarties pagrindu nuteistajam perleido ne nuteistojo motina R. Ž., o tėvas V. Ž., kuris iki tol buvo šių sklypų teisėtas savininkas. Tačiau ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti visų S. A. parodymų kaip nepatikimų. Jos įrodo tik tai, kad nukentėjusysis nesuprato ar neteisingai suprato Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo neišmokėti jam išmokos priežastis ar net nesigilino į jas, nežinojo, kas konkrečiai sudarė sutartį dėl minimų žemės sklypų perleidimo A. Ž. nuosavybėn. Tačiau jos niekaip nepaneigia nukentėjusiojo parodymų patikimumo toje dalyje, kurioje jis kategoriškai tvirtina niekada nesusitikęs su nuteistuoju dėl 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties sudarymo ir jos nepasirašęs.

45. Skunde taip pat teigiama, jog nukentėjusiojo parodymai yra akivaizdžiai neteisingi, kadangi jis nurodė A. Ž. pirmą kartą pamatęs tik ikiteisminio tyrimo metu, nors iki tol jie yra ne kartą susitikę giminių susitikimuose, be to, bendravę ir telefonu, ką teisme, anot apelianto, patvirtino ir pats nukentėjusysis. Tačiau tokių nuteistojo teiginių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir nukentėjusiojo teisme duoti parodymai. Priešingai - apklausiamas teisme, nukentėjusysis nenurodė, jog yra matęs A. Ž. dar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tvirtino, jog telefonu su A. Ž. jis pirmą kartą bendravo tik 2018 m., kai ikiteisminis tyrimas pastarojo atžvilgiu dėl dokumento klastojimo jau buvo pradėtas. Todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

46. Apeliaciniame skunde keliama ir versija, kad S. A. galėjo duoti melagingus parodymus, siekdamas pakenkti nuteistojo šeimai, kadangi tarp jo ir nuteistojo tėvų – R. Ž. ir V. Ž. yra kilę nesutarimai dėl žemės pirkimo-pardavimo, kad kerštaudamas, jis pats galėjo pasirašyti sutartyje ne savo tikruoju parašu. Tačiau šią nuteistojo versiją akivaizdžiai paneigia 2018 m. gegužės 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1100 (18), kurioje nurodyta, jog 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartyje, eilutėje ,,Šalių parašai“, S. A. vardu pasirašė ne S. A., rankraštinį įrašą ,,S. A.“ parašė ne S. A..

47. Kadangi apygardos teismo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tiki ir vadovaujasi būtent nukentėjusiojo parodymais (kad jis ne tik nesudarė, bet net ir telefonu nesitarė su nuteistuoju ar jo šeimos nariais dėl sudarymo panaudos sutarties, kuria S. A. turėjo laikotarpiui iki 2023 m. sausio 1 d. perleisti A. Ž. neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu , iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063), daroma išvada, jog A. Ž. parodymai, kad jis panaudos sutarties blanką kompiuteriu parengė tik dėl to, kad telefonu su nukentėjusiuoju S. A. buvo susitaręs sudaryti tokią panaudos sutartį, yra melagingi. Toks melagingų parodymų šioje dalyje davimas akivaizdžiai patvirtina, jog A. Ž. jau kompiuteriu rinkdamas 2017 m. žemės panaudos sutarties tekstą, o vėliau ir ją atspausdindamas, suvokė, kad gamina netikrą dokumentą, kurį vėliau, su jo žinia, S. A. vardu pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, ir norėjo taip veikti. Apelianto veiksmai, kai jis iš anksto žinodamas, kad S. A. nėra išreiškęs valios sudaryti rašytinę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063), panaudos sutartį, kompiuteriu surinko tekstą, jog S. A. iki 2023 m. sausio 1 d. perleidžia jam neatlygintinai naudotis 0,45 ha žemės sklypu, (iš kurio 0,39 ha žemės ūkio naudmenos, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini):63, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063), vertintinas kaip sukūrimas dokumento, kuris yra netikras tiek savo forma, tiek turiniu, kas, pagal susiformavusią teismų praktiką, patenka į netikro dokumento pagaminimo apibrėžtį.

48. Taigi, įvertinęs visa, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, pripažindamas, kad nuteistasis pagamino netikrą dokumentą - 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, atspausdino ją ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui šį dokumentą pasirašius S. A. vardu, jo kopiją, žinodamas, kad dokumentas yra suklastotas, panaudojo, pateikdamas valstybės institucijai, bei laikė jį savo namuose iki kol buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigai. Šias faktines aplinkybes jis nustatė tinkamai, tačiau neteisingai jas įvertino darydamas išvadas dėl A. Ž. veikos pavojingumo, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio šioje priėmimą.

49. Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą ar disponavimą netikru arba suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012, 2K-306-895/2016). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015). Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo ar suklastotų dokumentų panaudojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (pvz.kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-412-511/2016).

50. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, pasisakydamas dėl A. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pagrįstumo, neanalizavo kuo pasireiškė jam inkriminuotos veikos pavojingumas – nenurodė nei kokios konkrečios neigiamos pasekmės nukentėjusiajam ar kitiems asmenims atsirado dėl to, kad A. Ž. pagamino netikrą dokumentą, jį panaudojo ir laikė, ar kokie žalingi padariniai galėjo atsirasti dėl tokio dokumento panaudojimo apyvartoje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pasisakė tik toje nuosprendžio dalyje, kurioje sprendė, ar šiuo atveju egzistuoja galimybė nuteistajam taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teismas nurodė, kad žemės panaudos sutartis sudaryta prieš nukentėjusiojo valią, siekiant pateisinti paraiškoje dėl paramos gavimo nurodytus žemės naudmenų plotus ir gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, sutartis pateikta institucijai, kontroliuojančiai šią sritį, dėl to, kad šios sutarties kopija buvo pateikta šiai institucijai – NMA, nukentėjusiojo skundų dėl neteisingai deklaruotų žemės ūkio naudmenų nagrinėjimas užtruko, tam, kad įrodytų, kad tokios sutarties nesudarė, nukentėjęs turėjo kreiptis teisinės pagalbos, pateikti nevienkartinius raštiškus paklausimus, todėl tuo buvo ne tik padaryta žala dokumentų apyvartai, tačiau neteisėtu būdu buvo trukdoma nukentėjusiajam ginti savo teises ir interesus, jis patyrė neturtinę žalą, šiuo dokumentu kaltinamasis siekė įgyti teisę neatlygintinai naudotis nukentėjusiojo turtu, šis dokumentas kliudė nustatyti tikrąsias paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje pateiktas aplinkybes ir paramos dydį. Pasinaudodamas šiuo dokumentu, kaltinamasis siekė gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, kurių teisėtai nevaldė. Tokie kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams. Tokiems skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria.

51. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis yra realinis sandoris, kuriuo viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta aukščiau, paties nukentėjusiojo S. A. parodymai patvirtina, jog jau nuo 1996 m., kai buvo atkurtos O. Ž. ir nukentėjusiojo nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)-0063, dėl kurio ir buvo suklastota 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutartis, jis buvo sudaręs susitarimą su O. Ž., kad ši naudosis visu šiuo žemės sklypu, t. y. ir nukentėjusiajam priklausančia žemės sklypo dalimi. Kai žemės savininku tapo V. Ž., jis ir toliau neprieštaravo, kad jie (t. y. Ž.) naudotųsi šiuo žemės sklypu neatlygintinai, kadangi jis pats juo niekada nesinaudojo. Nukentėjusiojo parodymais taip pat nustatyta, kad toks susitarimas tarp jo ir minimo žemės sklypo bendrasavininkų buvo sudarytas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo leista neatlygintinai naudotis kitu žemės sklypu – 6,1600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, deklaruoti jį, nors šis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise taip pat priklausė ir Ž. (visų pirma, O. Ž., vėliau V. Ž.). Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir nuteistojo bei jo tėvo V. Ž. parodymai. Apklausiamas A. Ž. nurodė, jog S. A. leidimu visu ginčo žemės sklypu naudojosi, jį dirbo tik jo šeima, S. A. noro naudotis šiuo sklypu niekuomet nereiškė. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas V. Ž. nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su nukentėjusiuoju jis visuomet naudojosi visu žemės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)-0063, sklypu, jį deklaravo, o S. A. naudojosi bei deklaravo žemės sklypą, unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)-0064. Tai, kad S. A. buvo perdavęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0063, dalį neatlygintinai naudotis Ž. šeimai, kuri jį dirbo ir dėl to deklaruodavo, teikdama kasmetines paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai, atspindi ir Nacionalinės mokėjimo agentūros pažyma, iš kurios matyti, kad 2014-2016 m. šį žemės sklypą deklaravo tik V. Ž., dėl ko S. A. niekuomet nekėlė pretenzijų ir tam neprieštaravo.

52. Taigi, šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad S. A. ir A. Ž. vardu surašyta 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis, nors ir buvo pasirašyta ne paties S. A., tačiau iš esmės ja rašytine forma buvo įtvirtinti faktiškai iki tokios sutarties sudarymo jau ilgą laiką egzistavę žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)-0063, panaudos teisiniai santykiai. Taigi, apylinkės teismo išvada, kad suklastodamas aptariamą panaudos sutartį nuteistasis siekė įgyti teisę neatlygintinai naudotis nukentėjusiuoju turtu, yra nepagrįsta, nes tokia teisė faktiškai jau egzistavo abipusiu sutarimu. Kadangi S. A. realiai buvo perleidęs jam priklausančią žemės sklypo dalį valdyti ir juo naudotis Ž. šeimai (iš paties nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, jog jam nebuvo aktualu, kuris konkrečiai šeimos narys panaudos teise naudosis šiuo žemės sklypu), niekuomet pats jos nedirbo ir neketino to daryti bent jau artimiausiu metu, akivaizdu, jog A. Ž. veiksmai – netikro dokumento – 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutarties – pagaminimas, nelaikytini tokiais, kurie pažeidė nukentėjusiojo teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistojo kaltę bei padarytą žalą, nurodė, jog nukentėjusysis dėl suklastotos 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutarties šiuo atveju patyrė neturtinę žalą, jam buvo trukdoma ginti savo teises ir interesus, kadangi dėl neteisingai deklaruotų žemės ūkio naudmenų teikė skundus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nevienkartinius raštiškus paklausimus tam, kad įrodytų, jog tokios sutarties nesudarė, turėjo kreiptis teisinės pagalbos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ne žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini)-0063, neteisingas deklaravimas 2017 m. gegužės 29 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktoje paraiškoje dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius lėmė tai, kad nukentėjusiojo Nacionalinė mokėjimo agentūra paprašė pateikti papildomus dokumentus apie jo paties 2017 m. birželio 1 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje nurodytų žemės sklypų valdymo teisę bei žemės ūkio veiklos vykdymo faktą įrodančius dokumentus, po ko nukentėjusysis pradėjo teikti skundus Nacionalinei mokėjimo agentūrai, nevienkartinius raštiškus paklausimus, kreipėsi teisinės pagalbos. Tai, pasak teismo, lėmė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)-0064, neteisingas deklaravimas, kuomet tiek V. Ž., tiek nukentėjusysis S. A., 2017 m. teikdami paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, jose uždeklaravo viso šio žemės sklypo naudmenas, nors jos bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė jiems abiem.

53. Kolegija nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad suklastotu dokumentu A. Ž. siekė neteisėtai gauti paramą už žemės ūkio naudmenas, kurių jis teisėtai nevaldė, nes panaudos santykiai tarp šalių buvo realiai susiformavę – ginčo sklypu, ne tik žinant S. A. ir jam neprieštaraujant, bet ir sutinkant su tokia panauda, ilgą laiką naudojosi Ž. šeima. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. birželio 5 d. NMA raštas Nr. BR6-3006886 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ patvirtina, kad A. Ž. išmoka pagal 2017 m. gegužės 29 d. paraišką dėl deklaruotų žemės plotų nebuvo paskirta. Nuteistajam pagal jo pateiktą paraišką skirta tik 91,28 eurų parama už mėsinius galvijus. Taigi, akivaizdu, jog neigiamos juridinės pasekmės nekilo ir valstybei. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisines pasekmes – išmokos už žemės ūkio naudmenas paskyrimą ir išmokėjimą – sukelia ne pati paraiška už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius, teikiama Nacionalinei mokėjimo agentūrai, taip pat žemės, deklaruojamos paraiškoje, naudojimo ar valdymo teisę patvirtinantys dokumentai (kurie privalo būti pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai jų pareikalavus). Tokias teisines pasekmes sukelia šias išmokas administruojančios įstaigos ar institucijos sprendimas (šiuo atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros), kuriuo ir nusprendžiama paskirti ir išmokėti tokią išmoką, prieš tai patikrinus teikiamų dokumentų teisingumą.

54. Konstatuodama, jog A. Ž. veiksmai nesukėlė jokių teisiškai reikšmingų padarinių, ir tuo pačiu neigdama skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta žala dokumentų apyvartai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad suklastota žemės panaudos sutartis buvo pateikta tik Nacionalinei mokėjimų agentūrai ir tik po to, kai ši įstaiga 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu įpareigojo A. Ž. pateikti bendrai su S. A. valdomų žemės sklypų valdymo teisės patvirtinimo dokumentus. Bylos duomenimis nenustatyta, kad šis suklastotas dokumentas – nekilnojamo turto - žemės – panaudos sutartis buvo pateikta ir kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, juo labiau įregistruota viešame registre – šiuo atveju VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, kuris įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Kadangi suklastota 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartis nebuvo užregistruota įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu į jį patalpinant tikrovės neatitinkančią informaciją, akivaizdu, jog šiuo atveju nebuvo iškreipta registro paskirtis rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti išsamią ir teisingą informaciją apie registro objektus bei jų valdymą. Taigi negalima teigti, jog šiuo atveju teisinėje apyvartoje buvo įtvirtinta netikra informacija, o A. Ž. veiksmais buvo tiesiogiai pasikėsinta į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką.

55. Remiantis šiais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. Ž. inkriminuotas netikro dokumento – 2017 m. liepos 20 d. panaudos sutarties pagaminimas yra formalus, jis nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė sutarties šalims ar kokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tokių teisiškai reikšmingų padarinių, kad būtų galima tokius veiksmus laikyti nusikalstamais. Todėl, kolegijos nuomone, toks netikro dokumento pagaminimas, jo laikymas ir panaudojimas, nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, dėl ko A. Ž. dėl kaltinimo, suklastojus netikrą dokumentą ir jį panaudojus bei laikius, išteisintinas. Tenkinant apeliacinį skundą iš esmės, išsamiau dėl visų jame nurodytų argumentų nepasisakoma.

56. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimant naują - išteisinamąjį nuosprendį, iš naujo išspręstini A. Ž. paskirtos kardomosios priemonės, daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

57. Be to, skundžiamu nuosprendžiu iš A. Ž. S. A. buvo priteista 300 eurų jo reikalaujamai neturtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. Ž. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, S. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

58. Nukentėjusysis S. A. pateikė prašymus priteisti iš nuteistojo A. Ž. turėtas atstovavimo išlaidas – pirmos instancijos teisme - 1020 eurų, apeliacinės instancijos teisme – 420 eurų (t. 5, b. l. 30-31). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Nagrinėjamu atveju tenkinamas A. Ž. apeliacinis skundas ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, todėl S. A. prašymas priteisti jam tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2019 n. balandžio 16 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, išteisintajam A. Ž. panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. liepos 20 d. žemės panaudos sutartį, palikti saugoti byloje.

S. A. civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas)

S. A. prašymą dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš A. Ž., atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė