Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovei J. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Miškinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys akcinė bendrovė „NEO Finance“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“ ir atsakovo A. Š. priešieškinį J. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. buvo sudaryta santuoka Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus patvirtina, kad D tėvai yra A. Š. ir J. Š., o E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, išduotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad E tėvai yra J. Š. ir J. N. (Š). Nustatyta, kad atsakovas A. Š. 2012-10-01 pateikė Kelmės rajono Civilinės metrikacijos skyriui prašymą dėl tėvystės pripažinimo, šio prašymo pagrindu 2012-10-01 buvo sudarytas CBAĮ papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pakeista D. N. pavardė į Š pavardę, tėvu įrašytas atsakovas A. Š.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės J. Š. ir atsakovo A. Š. vardu nekilnojamojo turto Lietuvos teritorijoje nėra įregistruota. VĮ „Regsitra“ duomenimis J. Š. ir A. Š. vardu nėra įregistruota transporto priemonių, A. Š. yra registruotas transporto priemonės VOLVO, XC90, valstybiniai Nr.(duomenys neskelbtini) valdytoju.

Byloje esantys pranešimai patvirtina, kad kreditoriai AB „NEO Finance“ ir AB „Mogo LT“ apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą yra informuoti tinkamai. Sodros duomenimis A. Š. laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2019-10-04 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės J. Š algalapiai patvirtina, kad ieškovė dirba P. F(duomenys neskelbtini), jos gaunamas vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-31 per mėnesį buvo apie 494 Eur. Jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcijos pranešimas ieškovei J. Š. patvirtina, kad 2020-2021 metais kas savaitę nuo 2020-04-04 jai bus mokami 117,50 GBP vaiko mokesčio kreditai. Laikotarpyje nuo 2017-04-06 iki 2018-04-05, išmokėta suma – 6110,10 GBP, už vaikus D. Š. ir E. Š.. Vaiko pinigai – 254,58 GBP vienam vaikui per mėnesį. Departament for Work & Pensions nustatyti laikino mokesčių kreditai už laikotarpį nuo 2017-10-21 iki 2019-10-30 – 154,98 GBP, per savaitę, išlaidoms kasdieninėms reikmėms ir transportui. Mėnesinės išmokos – 619,92 GBP. Laikotarpiu 2018-2019 metais gautos pajamos iš Jobcentreplus. Už kalendorinius metus, užimtumo ir paramos išmokų suma, kurią skiria Jobcentreplus – 8119,30 GBP, mėnesinė išmoka – 676 GBP. Gautos pajamos iš Department for Work & Pensions už kalendorinius metus – 6772,8 GBP, parama kasdieninėms reikmėms ir judrumo reikmėms, mėnesinė išmoka – 564 GBP. Bendros mėnesinės pajamos – 1240 GBP. Pagal pateiktus duomenis, laikotarpyje nuo 2017-04-06 iki 2018-04-05, išmokėta suma – 6110,10 GBP, už vaikus D. Š. ir E. Š.. Vaiko pinigai iki 2018-04 buvo 254,58 GBP vienam vaikui per mėnesį. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-31 ieškovės darbo užmokestis sudarė 3461,91 GBP. Gautos pajamos iš HM Revenue & Customs už laikotarpį nuo 2019-04-06 iki 2020-04-05 – 8048, 09 GBP, mėnesinės išmokos – 670,67 GBP. Gautos pajamos iš Department for Work & Pensions už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-04-08 sudarė 148,85 GBP, išlaidos kasdieninėms reikmėms ir transportui. Mėnesinės išmokos – 581,40 GBP. Vaiko mokesčių kreditai (vaiko pinigai) laikotarpiu nuo 2019-04-06 iki 2020-04-05 sudarė 5528,11 GBP, vaikams D. Š. ir E. Š.. Vaiko pinigai – 230,34 GBP vienam vaikui per mėnesį. 2019-12-12 Jungtinės Linkolnšyro ligoninės „NHS Trust“ išrašas patvirtina, kad J. Š. buvo nustatyta ligos diagnozė: 4 stadijos difuzinė didelių B ląstelių limfoma. Pasiekta pilna remisija. Nustatyta, kad 2018-10-08 Vaikų priežiūros tarnyba informavo ieškovę, kad vaiko išlaikymo išmokos, kurias ji gauna už nepilnamečius vaikus D ir E, nebebus jai mokamos, nes atsakovo teisinė atsakomybė mokėti nuolatines vaiko išlaikymo išmokas už pirmiau išvardytus vaikus baigėsi 2018-02-21. Valstybės įmonės Registrų centras gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad ieškovės nurodytas vaiko D. Š. biologinis tėvas R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini). Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį A. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018-05-22 iki 2020-06-17 jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 625 Eur į rankas. Gimimo įrašas patvirtina, kad atsakovas A. Š. turi dar vieną vaiką E. M., gim(duomenys neskelbtini).

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Taigi sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju, ieškovei pareiškus ieškinį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovas pareiškė priešieškinį, siekdamas nuginčyti vaiko D. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., tėvystę, nors (duomenys neskelbtini) prašymu pats sutiko būti įrašytas D. Š.tėvu.

Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Nagrinėjamu atveju pats atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis nuo pažinties momento su ieškove žinojo, kad ji turi dukrą. Priešieškinyje atsakovas nurodė, jog su ieškove susipažino 2008 m. rudenį, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2009 metais. Ieškovė taip pat patvirtino, kad su atsakovu susipažino 2009 m. rudenį, ir ji tuo momentu jau turėjo dukrą D. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas negalėjo būti D biologiniu tėvu, nes jie susipažino, kai D jau buvo gimusi. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus teisme, ir nurodydamas pažinties su ieškove momentą bei galimybe būti biologiniu D tėvu, buvo nenuoseklus ir nekonkretus, jo paaiškinimai neišsamūs bei prieštaringi, todėl atsižvelgiant į D. Š.gimimo datą ir ginčo šalių santykių eigą iki D gimimo, teismas yra tos nuomonės, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jis gali būti biologinis D tėvas. Atsakovo teiginiai, kad tik 2018 metų rudenį jis sužinojo, jog nėra ieškovės dukros D tėvas, o tėvystę pripažino suklaidintas ieškovės, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Juolab, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli. Atsakovo teiginiai, kad su ieškove susipažinus 2009 metų rudenį ir pradėjus su ja bendrauti platoniškai SMS žinutėmis, bei tai, kad jau ieškovės dukra buvo gimusi ir jis galėtų būti jos tėvu, prieštarauja elementariai logikai. Kita vertus, priešieškinyje atsakovas patvirtino, kad parsivežė ieškovę su Deimante gyventi pas save ir tėvystę D suteikė tik 2012 metų spalio mėn., kai jau buvo gimęs jų bendras vaikas sūnus Erikas. Ieškovė patvirtino, kad atsakovas D tėvystę suteikė siekiant, kad abu vaikai būtų vienoda pavarde, kad jie būtų šeima, nors puikiai žinojo, kad jis nėra biologinis Dtėvas.

Taigi būtent šios aplinkybes, jas sugretinus tiek su ginčo šalių vaiko E gimimo data, tiek su 2012-10-01 prašymu, kuriuo atsakovas pats sutiko būti įrašytas D. Š. tėvu, leidžia daryti išvadą, kad ne atsakovo, o ieškovės teiginiai apie tai, kodėl atsakovas 2012-10-01 prašymu pats sutiko būti įrašytas D. Š.tėvu, yra nuoseklūs, tapatūs ir logiški.

Todėl, teismo vertinimu, atsakovui tėvystės pripažinimo metu jau buvo žinomas ir suvokiamas faktas, kad jis nėra ir negali būti D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Minėta, kad atsakovas, siekdamas nuginčyti tėvystę nurodo, kad jis apie tai, jog D yra ne jo dukra sužinojo tik 2018 metų rudenį. Atsakovas pripažino, kad santykiai su ieškove pašlijo 2017 metais, kuomet jis išėjo gyventi atskirai. Jis tvirtino, kad būnant Jungtinėje Karalystėje mokėjo E išlaikymą, o D ne, nes įstaigai skaičiuojančiai išlaikymo dydį pasakė, kad D yra ne jo dukra. Taigi, atsakovo paaiškinimai vėlgi yra prieštaringi, viena vertus, jis teigia, kad nežinojo, kad yra ne biologinis D tėvas, o kita vertus, jau nurodo, kad nemokėjo išlaikymo, nes D nėra jo dukra. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, dar kartą pagrindžia, kad atsakovas nuo pat gyvenimo su ieškove pradžios žinojo, kad nėra D biologinis tėvas, pats davė sutikimą pripažinti jį tėvu, todėl teismas nenustatė jokių realių priežasčių, trukdžiusių atsakovui per vienerius metus nuo tėvystės pripažinimo, pareikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismo vertinimu, atsakovo procesinis elgesys ir užimta pozicija patvirtina, kad kreipimasis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo po beveik dešimties metų buvo inspiruotas ne atsakovo naujai pasireiškusio suvokimo, ar ieškovės pasakymo, kaip kad teigiama priešieškinyje, kad D. Š. galimai nėra jo biologinė dukra, o ieškovės J. Š. ieškinio dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pateikimo teismui.

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (1996-10-19 sprendimas byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

Atsakovo deklaruojamas rūpestis, kad nenuginčijus tėvystės nebus įgyvendinta D. Š. teisė pažinoti savo biologinį tėvą, vertintinas kritiškai. Ieškovė nurodė, kad biologinis D tėvas yra R. P., gim. (duomenys neskelbtini)., tačiau jis yra miręs (duomenys neskelbtini) Ieškovė patvirtino, kad D visada savo tėvą laikė ir tebelaiko atsakovą, ji biologinio savo tėvo nepažinojo, nors ir žino, kad jis buvo. Tiek ieškovė, tiek pats atsakovas patvirtino, kad tarp atsakovo ir D buvo susiformavęs artimas ryšys, kaip tėvo ir dukros. Atsakovas gyvenant kartu su ieškove rūpinosi Deimante, šias aplinkybes patvirtino ir pats atsakovas, nepaneigdamas, kad D visada jam buvo kaip dukra ir jis ja rūpinosi kaip ir sūnumi Eriku. Ieškovė nesutiko su atsakovo pareikštu priešieškiniu, nes nuginčijus tėvystę, D liktų visiškai be tėvo. Ji mano, kad būtent atsakovas pripažindamas tėvystę ir auginęs su ja dukrą D , nepaisant to, kad nėra biologinis tėvas, neturi jokio pagrindo nusišalinti pareigos išlaikyti dukrą. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovo, kaip vaiko tėvo, teisinis statusas nėra kliūtis vaikui žinoti kas yra jo biologinis tėvas. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, laisva valia pripažino savo tėvystę, taigi jis kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma, tuo pagrindu, kad ieškovė siekia, kad jis prisidėtų prie dukters išlaikymo.

Tėvystės pripažinimas yra labai rimtas pasekmes nepilnamečiam vaikui sukeliantis juridinis veiksmas, nes tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, jis atitinkamai įgyja tam tikras teises ir pareigas vaiko atžvilgiu. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas savo noru ir valia pripažinęs ieškovės dukros tėvystę, po jų išsiskyrimo, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros, išlaikymo ir bendravimo su vaiku, negali būti vertinamos kaip aplinkybės, sudarančios pagrindą, reikalavimui nuginčyti tėvystę (CPK 78 ir 185 straipsniai). Teismo vertinimu, tenkinus atsakovo priešieškinį susiklostytų tokia teisinė situacija, kad nepilnametis vaikas iš esmės liktų be tėvo.

Esant pirmiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų visumai, teismas konstatuoja, kad atsakovas, sutikęs ieškovę 2009 metų pabaigoje, jau žinojo, kad ji augina dukrą D , ir kad ji nėra jo biologinis vaikas. Be to, ir atsakovo pozicija procese leidžia daryti išvadą, kad jeigu ieškovė nebūtų pateikusi ieškinio teismui, atsakovą būtų tenkinus esama padėtis, t. y., kad jis yra D. Š. tėvas. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga yra ir tai, kad atsakovas savo noru ir laisva valia pripažinęs D. Š. tėvystę, kurį laiką ją augino kaip savo vaiką, ir kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, dėjo daug pastangų jos priežiūrai, išlaikė ją, o tarp jų buvo susiformavęs stiprus ryšys, D visada jį laikė savo tėčiu, o jis ją dukra. Teismo nuomone, nors dabar gyvenant atskirose valstybėse ryšys tarp atsakovo ir D yra nutolęs, tačiau ryšys tarp D ir atsakovo yra įmanomas, nes jo sukūrimui iš naujo nėra jokių objektyvių kliūčių.

Teismų praktikoje nesudaroma galimybė nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. T. v. A. A.-T., bylos Nr. 3K-3-304/2010).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, ir vadovaujantis išimtinai nepilnametės D. Š. interesais, siekiant nesukelti vaikui dar didesnių emocinių išgyvenimų, ir padarius išvadą, kad ieškovo siekis nuginčyti tėvystę yra nulemtas iš esmės materialinių paskatų – siekio nemokėti nepilnametei išlaikymo, bei tai, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas vaikui neatitiktų geriausių vaiko interesų apsaugos, ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę – atmestinas.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų panaikinti (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono archyvo ir civilinės metrikacijos skyriuje padarytą gimimo įrašą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kad A. Š., yra vaiko – D. Š., gim. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas ir dėl jų pasisakyti.

Be to, pirmiau išdėstytos ir išanalizuotos aplinkybės patvirtina ir tai, kad atsakovas yra žymiai praleidęs ieškinio senaties terminą, ir jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdė savalaikiai atsakovui kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, atsakovas nenurodė, todėl yra pagrindas taikyti ir ieškinio senatį ir atmesti atsakovo priešieškinį (CK 3.152 straipsnio 1 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178 straipsniai, 185 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo.

Šalys tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu sutarė, kad šiuo metu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, ieškovė dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovas gyvena ir dirba Lietuvoje. Šalys sutinka nutraukti santuoką, tačiau nesutaria dėl kaltės. Ieškovės nuomone, santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, o atsakovo nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis).

2 Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės (atsakovo dėmesio stoka šeimai, ir kt.) ir ieškovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino /gynėsi dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo išėjimo gyventi pas kitą moterį aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, taip pat nepateikta įrodymų, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas būtų nevykdęs santuokinių pareigų. Pažymėtina, kad tiek ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, tiek atsakovas ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo, grindė tik savo paaiškinimais, jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nebereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnyje. Ši pareiga turi būti vykdoma nuolat ir reguliariai, o tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsniai, 18 straipsnis). Vaiko išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai. Be to, visada turi būti atsižvelgiama į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009 ir kt.). Viena minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 607,00 Eur.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai D. Š. ir E. Š. gyvena su ieškove Jungtinėje Karalystėje. D. Š. mokosi šeštoje klasėje, o E. Š. lanko trečią klasę, D yra 11 metų, o E bus 8 metai. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 215,00 Eur, nes tokia suma patenkintų vaikų poreikius. Iš ieškovės pateiktos vaiko išlaikymo poreikių lentelės matyti, kad kiekvieną mėnesį vieno vaiko išlaikymui vidutiniškai reikia skirti apie 430-500 Eur šiems vaiko poreikiams patenkinti: maitinimas, drabužiai, avalynė, kelionės išlaidos į mokyklą, būreliai, sveikatos priežiūra, stomatologas, vitaminai, laisvalaikis (kino teatras, draugų gimtadieniai, knygos, žurnalai, žaidimai, žaislai ir t. t.), baldai, higienos prekės, internetas, telefonas, kitos nenumatytos išlaidos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko ieškovės ieškinį, nes vaikui išlaikymą turi proporcingai teikti abu tėvai, o teikiamo išlaikymo suma turi patenkinti ne minimalius, o maksimalius vaiko poreikius.

Bylos duomenimis ir teismo posėdžio metu duotais ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu, dėl persirgtos onkologinės ligos ieškovė dirba nepilną darbo dieną (16 val. per savaitę), jos darbo užmokestis per mėnesį – apie 500 GBP (552,44 Eur). Šiuo metu su vaikais ji gyvena nuomojamame bute. Nuomos kaina per savaitę sudaro 98,55 GBP (108,89 Eur). Taip pat patiria kitas su gyvenimu bute susijusias išlaidas: vanduo apie 50 GBP (55,24 Eur), elektra apie 50 GBP (55,24 Eur), šiukšlių išvežimas apie 30 GBP (33,15 Eur), dujos šildymo sezonu - 80-90 GBP (88,39 Eur - 99,44 Eur), ne šildymo sezonu - 40 GBP (44,19 Eur), Council Tax mokestis (apie 30 GBP (33,15 Eur); Jungtinės Karalystės vietinių valdžios institucijų namų ūkiams taikomas mokestis, pagrįstas numatomomis turto vertėmis ir jame gyvenančių žmonių skaičiumi, televizijos licencija apie 13 GBP (14,36 Eur), internetas apie 20 GBP (22,10 Eur), telefonas apie 20 GBP (22,10 Eur). Ieškovės vardu jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra įregistruota. Sodros duomenimis atsakovas A. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį laikotarpiu nuo 2018-05-22 iki 2020-06-17 sudarė apie 625 Eur, atskaičius mokesčius. Atsakovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, kad jis be D ir Eriko turi dar vieną nepilnametį vaiką E. M., gim. 2019-06-28. Nekilnojamojo turto atsakovo vardu nėra įregistruota. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovas yra registruotas automobilio VOLVO, XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, jis su kreditoriumi UAB „Mogo LT“ 2018-02-20 yra sudaręs transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį, pagal kurią kreditorius atsakovui suteikė teisę valdyti ir išpirkti šią transporto priemonę. Be to, jis turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“.

Nagrinėjamu atveju šios bylos specifika ta, kad vaikams išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikai su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra didesnis, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo, gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikai gyvena užsienio valstybėje. Byloje nustatyta, kad vaikai užsienio valstybėje gyvena abiejų ginčo šalių iniciatyva, nes ginčo šalys iki 2017 metų sausio mėn. kartu gyveno Jungtinėje Karalystėje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Ieškovės mėnesines pajamas sudaro 552,44 Eur darbo užmokestis. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog šiuo metu kas savaitę abiejų vaikų išlaikymui iš valstybės gauna apie 211 GBP (233,13 Eur) per savaitę išmoką vaikams (už abu vaikus). Ieškovės pateiktas ir byloje esantis jos Didenybės mokesčių ir muitų inspekcijos pranešimas ieškovei J. Š. patvirtina, kad 2020-2021 metais kas savaitę nuo 2020-04-04 jai bus mokami 117,50 GBP vaiko mokesčio kreditai. Atsakovo pajamas per mėnesį laikotarpiu nuo 2018-05-22 iki 2020-06-17 sudaro apie 625 Eur į rankas. Atsakovas dar vieną išlaikytinį E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei turi kreditorinių įsiskolinimų UAB „Mogo LT“ ir AB „NEO Finance“.

Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra tik nežymiai blogesnė. Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų bei dar vieną išlaikytinį. Tačiau pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vertinant atsakovo argumentus dėl ieškovės turtinės padėties, atsižvelgtina į tai, kad su ieškove liko gyventi du nepilnamečiai vaikai, todėl ieškovė, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, turi daugiau dėmesio skirti jų poreikių patenkinimui. Teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo. Atsakovas sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 115-120 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad gaunamų pajamų nepakanka išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, ir kad jam liktų pragyvenimui. Teismas pažymi, kad rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus, (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis) galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, šalių vaikų amžių, šalių turtinę padėtį bei atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra tik 11 ir 8 metų amžiaus, išlaikymas jiems priteisiamas ilgam laikotarpiui, per kurį didės ir minimali alga, ir vaikų poreikiai, bei tai, kad šalių vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis, taip pat įvertinus ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tai, kad ieškovė Jungtinėje Karalystėje iš valstybės gauna išmokas už vaikus (apie 211 GBP (233,13 Eur) per savaitę (už abu vaikus), ieškovės prašomas priteisti išlaikymas mažintinas – iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo dydis – po 120,00 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisiant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. lapkričio 5 d. – iki D. Š. ir E. Š. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 120,00 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama apie 211 GBP (233,13 Eur) dydžio per savaitę išmoką vaikams (už abu vaikus), yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2017 metų sausio mėnesio. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių nepilnamečiai vaikai D. Š. ir E. Š. gyveno su ieškove. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š. už 22 mėnesius, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį (susidariusį laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-11-01), kiekvienam po 3629 Eur. Nurodė, jog tuo laikotarpiu atsakovas sumokėjo1542 Eur išlaikymą abiem vaikams, tai yra kiekvienam vaikui po 771 Eur, todėl liko skolingas kiekvienam po 3629 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog atsakovas geranoriškai neteikė vaikams išlaikymo, tik jai pasikreipus į Vaikų priežiūros tarnybos grupę Jungtinėje Karalystėje, pagal atsakovo darbo užmokestį

Jungtinėje Karalystėje buvo paskaičiuotas ir jai mokamas išlaikymas vaikams. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad tuo laikotarpiu buvo teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š., todėl susidarė ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą yra pagrindas iš atsakovo priteisti ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š., tačiau jį mažinant, kiekvienam vaikui priteisiant po 1869 Eur (22 mėn. x 120 Eur – 771 Eur).

Nepilnamečiams D. Š. ir E. Š. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1dalis).

Dėl reikalavimo nustatyti, kad nutraukiant santuoką dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki 2017 m. sausio mėn.

CK 3.127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad jie pradėjo skyrium gyventi nuo 2017 m. sausio mėn. Ginčo tarp šalių dėl šio reikalavimo nėra. Todėl teismas, įvertinęs, tai, kad šalys prižįsta, jog nuo 2017 m. sausio mėn. bendro ūkio neveda ir gyvena skyriumi, sprendžia, kad, siekiant šalims išvengti ginčų ateityje dėl turto ir turtinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas nustatyti, jog dalijamas šalių turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tai iki 2017m. sausio mėn., tenkintinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Spręsdamas nutraukti santuoką teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Ieškovė ieškinyje prašė atsakovo vardu registruotą transporto priemonę VOLVO XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nėra šios transporto priemonės savininkas, jis yra tik valdytojas. Savininkas transporto priemonės yra UAB „Mogo LT“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nėra. Transporto priemonė VOLVO XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota UAB „Mogo LT“ vardu, o atsakovas A. Š. yra tik valdytojas, turintis teisę išsipirkti šį automobilį. Atsakovė neprieštaravo, kad transporto priemonės savininkas yra UAB „Mogo LT“.

Teismo posėdyje šalys patvirtino, kad dalintino turto jie neturi. Vedybų sutarties šalys nėra sudarę. Visi šie įrodymai patvirtina, kad šalys dalintino turto neturi. Todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

45 Ieškovė ieškinyje nurodė, jog ji kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Skola priteista Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5540,73 Eur negrąžinto kredito, 499,99 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2019-06-12 kreipimosi į teismą dienos, 21 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 5540,73 Eur vartojimo kreditą, skaičiuojamą nuo kreipimosi į teismo dienos (2019-06-12) iki visiško kredito grąžinimo, 2241,20 Eur tarpininkavimo mokesčio,10,26 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 8292,18 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 433,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat išaiškėjo, kad atsakovas turi kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „Mogo LT“ pagal (duomenys neskelbtini) tarp šalių sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią kreditorius atsakovui suteikė teisę valdyti ir išpirkti automobilį VOLVO XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtos transporto priemonės valdytojas yra atsakovas.

Kreditorius – trečiasis asmuo UAB „Mogo LT“ atsiliepime nurodė, kad ji atsakovui A. Š. (duomenys neskelbtini) sudarytos transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu suteikė teisę valdyti bei naudotis bei išpirkti automobilį VOLVO XC90, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę ir ją valdo bei naudojasi nuomos pagrindu su teise išsipirkti bei įsipareigojo kas mėnesį mokėti nuomos įmokas.

Ieškovė teismo posėdžio metu prašė šias prievoles kreditoriui AB „NEO Finance“ ir UAB „Mogo LT“ pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes sutartys sudarytos jau šalims gyvenant skyrium. Atsakovas sutiko, kad šios prievolės kreditoriams AB „NEO Finance“ ir UAB „Mogo LT“ yra jo asmeninės prievolės.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolės pagal (duomenys neskelbtini) Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB „NEO Finance“ ir pagal (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB „Mogo LT“, lieka asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Įstatymas reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys buvo patekintas iš dalies. Ieškovė reiškė 1 savarankišką reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris buvo patenkintas 50 proc. (netenkinta dėl kaltės, tačiau tenkinta dėl santuokos nutraukimo). Ieškovė ieškinį pateikiant elektroninėmis ryšio priemonėmis turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį, tačiau 2018-10-31 sumokėjo 76,01 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 37,50 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Kadangi ieškovė už ieškinį sumokėjo 76,01 žyminio mokesčio, jai grąžintinas 1,01 Eur per daug sumokėtas žyminis mokestis.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines paslaugas advokato padėjėjai sumokėjo 1173,08 Eur. Tenkinus ieškovės reikalavimus, 50 proc. (dėl santuokos), 56 proc. (dėl išlaikymo priteisimo), ir 52 proc. (dėl išlaikymo įsiskolinimo), teismas vertina, kad ieškovės J. Š. ieškinys patenkintas 53 proc. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo A. Š. ieškovei J. Š. už priteistina 659.50 Eur (37,50 Eur + 622,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 65,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (240,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei 84,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (3738,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.), valstybei (CPK 80 straipsnio l dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsakovo A. Š. priešieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo atmestinas, todėl žyminis mokestis 75 Eur iš ieškovės nepriteistinas.

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sumokėjo 800 Eur. Atsakovui iš ieškovės priteistina 47 proc. bylinėjimosi išlaidų, tai yra 376,00 Eur, ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 4,78 Eur tokių išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokos metu turėtas pavardes – „Š“, „Š“.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2018 m. lapkričio 5 d., iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant į J. Š. vardu atidarytą sąskaitą „LLOYDS BANK“ banke, kurios IBAN (duomenys neskelbtini), BIC/SWIFT kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1869,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui E. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1869,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų šešiasdešimt devynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Skirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., gimusio (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad nutraukiant santuoką dalijamas tik tas turtas, kuris yra šalių bendrai įgytas iki tada, kai J. Š. ir A. Š. pradėjo gyventi skyrium (iki 2017 m. sausio mėn.).

Nustatyti, kad prievolė pagal 2019 m. vasario 20 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui akcinei bendrovei „NEO Finance“ yra asmeninė atsakovo A. Š. prievolė.

Nustatyti, kad prievolė pagal (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui UAB „Mogo LT“ yra asmeninė atsakovo A. Š. prievolė.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 659,50 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 376,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylos Nr. e2-200-1071/2020).

Grąžinti ieškovei J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per daug sumokėtą žyminį mokestį sumoje 1,01 Eur (vienas euras 01 centas), sumokėtą 2018 m. spalio 31 d. (PAYMENT RECEIPT - # (duomenys neskelbtini)), vykdymą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo A. Š. priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. Š. ir E. Š. – panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.