Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-817-2023/11ANN-117.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-817-2023/11ANN-117 (toliau – ir Nutarimas) G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji, būdama nepilnamečio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, 2022 m. liepos 24 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d., 2022 m. rugpjūčio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 4 d. nevykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punkto, numatančio, kad motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val., sekmadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 5 valandos. Dėl G. G. ligos, užimtumo, iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti nustatytu laiku, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant. Taip pat G. K. 2022 m. liepos 21 d., 2022 m. liepos 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. nevykdė minėta teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1.2. punkto, numatančio, kad motina su sūnumi bendrauja savaitę savaitės dienomis tėvo G. G. pasirinkimu vieną dieną, t. y. arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 2 valandos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., t. y. pirmiau nurodytomis datomis nebendraudama su nepilnamečiu sūnumi, ji pažeidė sūnaus teisę bendrauti su motina. Institucijos Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. K. neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina ir tuo padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Skundžiamu Institucijos Nutarimu G. K. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

G. K. nesutinka su Institucijos Nutarimu, ji pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybes pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios srities teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Siekiant tinkamai taikyti administracinę atsakomybę, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent tai institucijai. Administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, vadovaujantis ANK 615 straipsnio 4 dalimi, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, gali priimti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Tačiau kiekvienu atveju nutarimo turinys turi atitikti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, keliamus ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos visos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Šiuo atveju Institucijos pareigūnė informavo ją (G. K.) dėl jos atžvilgiu atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo. Taip pat ji 2023 m. gegužės 24 d. Institucijoje ir 2023 m. gegužės 26 d. el. paštu pateikė informaciją, jog neturi jokių duomenų dėl savo netinkamo elgesio vaiko atžvilgiu. Ji pati iki šiol nėra susipažinusi su administracinio nusižengimo bylos duomenimis. O net jeigu ir būtų susipažinusi su bylos medžiaga, jų negalėtų komentuoti, nes būtent Institucija turi nustatyti objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, esančius byloje, savo nutarime tinkamai įvertinti bei motyvuoti visus duomenis, patvirtinančius jos neveikimą ar netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, kadangi visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Institucijai. Skundu prašoma panaikinti Institucijos Nutarimą.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į G. K. skundą, kuriame nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 30 d. Institucijoje buvo gautas G. G. prašymas dėl G. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nurodant, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. pagal taikos sutartį vaiką G. G. nuvežus motinai G. K., ši telefonu neatsiliepė, durų neatidarė ir tai vyksta pastoviai, tai užfiksavę ir Institucijos darbuotojai. 2022 m. rugsėjo 6 d. gautas G. G. prašymas, kuriame nurodyta, kad G. K. ir toliau sistemingai nesilaiko taikos sutarties – nustatytu laiku, t. y. 2022 m. rugsėjo 4 d. 12.00 val. neįsileido sūnaus į savo gyvenamąją vietą, tuo pažeisdama jo teisę bendrauti su abiem tėvais. Pagal gautus G. G. pranešimus buvo pradėta administracinė teisena ir atliktas administracinis tyrimas vadovaujantis ANK normomis dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Institucijos vyriausiasis specialistas V. V., atlikęs administracinį tyrimą, 2022 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą patraukti G. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį ir skirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą. Teismas, išnagrinėjęs G. K. skundą, 2023 m. vasario 3 d. priėmė nutartį, kuria panaikino 2022 m. lapkričio 30 d. vyriausiojo specialisto V. V. priimtą nutarimą ir grąžino bylą Institucijai. Pagal teismo 2023 m. vasario 3 d. nutartyje nurodytus trūkumus buvo atliktas pakartotinis administracinis tyrimas ir G. K. atžvilgiu 2023 m. gegužės 26 d. priimtas Nutarimas, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, paskiriant jai administracinę nuobaudą – įspėjimą. Administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog G. K. ir G. G. yra nepilnamečio vaiko G. G. tėvai, kurie gyvena skyrium. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl nepilnamečio vaiko G. G. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pereinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 15 d. motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val., sekmadienį motinos bendravimo su sūnumi trukmė – 5 valandos. Dėl G. G. ligos, užimtumo, iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti nustatytu laiku, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant. Perkėlus bendravimą, tolimesnis bendravimas pagal šį punktą vykdomas nekeičiant eiliškumo, t. y. poriniais savaitgaliais (2.1.1 punktas). Motina su sūnumi bendrauja savaitę savaitės dienomis tėvo G. G. pasirinkimu vieną dieną, t. y. arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi – 2 valandos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (2.1.2 punktas); G. G. atvykimą bendravimui į motinos gyvenamąją vietą užtikrina G. G.. Pristačius G. G. bendravimui, toliau motinos ir sūnaus bendravimas vyksta be tėvo G. G. ir/ar kitų G. G. įgaliotų ar paskirtų asmenų dalyvavimo/tarpininkavimo. Pasibaigus motinos ir sūnaus bendravimui, motina G. K. parveža sūnų G. G. į jo tėvo gyvenamąją vietą (2.1.3 punktas). Tyrimo metu apklaustas G. G. paaiškino, kad dėl sūnaus G. G. susitikimų su motina kontaktuodavo SMS žinutėmis ir skambučiais. Pagal numatytą bendravimo tvarką pirmas G. G. ir motinos susitikimas vyko 2022 m. liepos 21 d. 17.00 val. Kaip ir numatyta, vaiką jis atvežė prie G. K. namų. Susitikime jis pats nedalyvavo. Tačiau motina G. K. neišėjo susitikti su vaiku. Palaukus 15 minučių, G. G. jam paskambino ir pasakė, kad jį pasiimtų. Kitas jų susitikimas turėjo įvykti 2022 m. liepos 24 d. Tą dieną 12.00 val. kartu su sūnumi G. G. nuvyko į G. K. gyvenamąją vietą, tačiau motinos namuose nebuvo, ji neatsakė į telefoninius skambučius. Tik po geros valandos G. K. parašė SMS žinutę, klausdama, ar šis jai skambino. 2022 m. liepos 28 d. 18 val. 9 min. SMS žinute informavo G. K. apie tai, kad vaikas pristatytas bendravimui su motina. Tačiau G. K. neišėjo pasitikti sūnaus. Motina SMS žinutėje nurodė, kad vaiko laukia namuose. 2022 m. rugpjūčio 3 d. SMS žinute informavo G. K., kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. atveš sūnų bendravimui, tačiau vaiko ir motinos susitikimas neįvyko dėl G. K. ligos. 2022 m. rugpjūčio 19 d. SMS žinute klausė G. K. ir prašė informuoti, ar ši jau yra sveika ir ar gali 2022 m. rugpjūčio 21 d. atvežti sūnų bendravimui. G. K. nepateikė konkretaus atsakymo dėl susitikimo, prašė leisti bendrauti su vaiku kitoje vietoje. Jis (G. G.) nurodė, kad bendravimas su vaiku gali vykti pagal numatytą teismo nutartį. Taip pat 2022 m. rugpjūčio 25 d. SMS žinute informavo, kad 18.00 val. atveš G. G. bendravimui su motina. G. K. ir vėl SMS žinutėse nurodė, kad neis pasitikti vaiko. 18 val. 5 min. SMS žinute informavo, kad vaikas atvežtas, tačiau G. K. ir vėl neišėjo pasitikti vaiko. Tąkart atvyko ir Institucijos specialistai, kadangi buvo gautas G. K. pranešimas dėl to, kad G. G. nevykdo teismo nutarties. Vaiko ir motinos susitikimas neįvyko, motina neįsileido į namus ir Institucijos darbuotojų. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 12.00 val. nuvežus G. G. bendravimui su motina, šios namuose nebuvo ir ji neinformavo, kad namuose jos nebus. 2022 m. rugpjūčio 29 d. G. K. informavo, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. 18.00 val. namuose jos nebus. Taip pat 2022 m. rugsėjo 1 d. jis siūlė G. K. susitikti su vaiku, tačiau ši nesusitiko su vaiku. 2022 m. rugsėjo 4 d. 12.00 val. numatytu laiku G. G. taip pat buvo atvežtas bendravimui, tačiau motinos namuose nebuvo, apie tai ji nieko neinformavo. Visi nurodyti susitikimai vyko pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Tyrimo metu G. K. paaiškino, kad G. G. Institucijai teikiami tendencingi (nuo 2018 metų) pranešimai yra visiškai nepagrįsti, kadangi jos teikti duomenys patvirtina paties G. G. negeranoriškumą ir manipuliavimą vaiko nuomone. Institucijai jos teikti prašymai, pridėti garso įrašai, susirašinėjimo su G. G. kopijos patvirtina jos bendradarbiavimą su vaiko tėvu, siekiant užtikrinti vaiko interesus, kad vaiko gyvenime dalyvautų abu tėvai. Ji sutiko su G. G. ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau šio elgesys vis tiek nekinta jos ir vaiko atžvilgiu, kadangi ji yra šmeižiama, kad neva nevykdo savo kaip motinos pareigų. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir dvi jų vaikui atliktos teismo ekspertizės, kad vaikas dėl tėvo daromo poveikio yra išmokytas atstumti motiną, psichologai yra pasisakę, kad tėvo pozicija nėra tinkama, kad pats vaikas sprendžia dėl bendravimo su motina, taip pat vaikui negali būti perkeliami suaugusiųjų sprendimai. G. K. manymu, Institucija turi pakankamai duomenų (garso įrašai, susirašinėjimo žinučių kopijos), kurie patvirtina jos bendradarbiavimą su vaiko tėvu. Tačiau nėra suprantama, kodėl tie teikti duomenys nebuvo vertinami, kaip patvirtinantys G. G. nepagrįstus kaltinimus, negebėjimą pozityviai bendrauti dėl vaiko interesų. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ji vykdė ir iki šiol tebevykdo. G. G., nepagrįstai ją kaltindamas, nesitarė, nesikooperavo dėl jokių motinos ir vaiko bendravimo sąlygų. Dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi G. G. 2022 m. liepos 21 d., 2022 m. liepos 24 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugpjūčio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 4 d. G. K. nepateikė jokių detalesnių paaiškinimų. Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek ir skyrium gyvenantis turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą bei rūpestį, o to siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesutarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) priežastis. Vaiko noras bendrauti ar nebendrauti su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. Vaikas tėvų konfliktinėje situacijoje nori jaustis kiek galima saugus ir tą saugumą jis suvokia kaip galimybę atsitraukti, o ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Iš teismo nutarties matyti, kad vaiko G. G. atvykimą bendravimui motinos gyvenamosios vietos adresu užtikrina tėvas G. G.. Pristačius G. G. bendravimui, toliau motinos ir sūnaus bendravimas vyksta be tėvo ar kitų tėvo įgaliotų ar paskirtų asmenų dalyvavimo. Todėl vaikas buvo pristatomas iki motinos gyvenamosios vietos, o toliau vaiko ir motinos bendravime tėvas nedalyvaudavo. G. K. duodama paaiškinimus nurodė, kad G. G. nepagrįstai kaltindamas nesitarė (nesikooperavo) dėl jokių motinos ir vaiko bendravimo sąlygų. Iš administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad vaikas G. G. pagal nustatytą bendravimo tvarką buvo pristatomas bendravimui į motinos gyvenamąją vietą. Iš G. G. ir G. K. susirašinėjimo duomenų matyti, kad dažniausiai apie tai, kad G. G. bus pristatomas ir kad jau yra atvykęs bendravimui, motina G. K. buvo informuojama SMS žinutėmis. G. K. SMS žinutėse pateikiama informacija, kad jeigu vaikas bus pristatytas bendravimui, tai ji jo lauks namuose, neis į lauką jo pasitikti, vaiko nekalbins dėl bendravimo, nes tokiu būdu vaikui bus sudaryta galimybė rinktis dėl bendravimo su ja. Taip pat G. K. SMS žinutėse pateikiama informacija, kad kai vaikas jau yra pristatytas bendravimui, ji laukia vaiko namuose. Be to, 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 4 d. pristačius vaiką bendravimui pagal nustatytą bendravimo tvarką, motinos namuose nebuvo, apie tai, kad jos nebus namuose, vaiko tėvo ji neinformavo. Tyrimo metu surinktų duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, kad G. K. žinodama, kad vaikas yra pristatytas bendravimui pagal nustatytą bendravimo tvarką, neišėjo į kiemą susitikti su vaiku rašydama SMS žinutes, kad vaiko laukia namuose ir į lauką neis, tokiu savo neveikimu G. K., būdama nepilnamečio G. G. motina, 2022 m. liepos 24 d., 2022 m. rugpjūčio 21 d., 2022 m. rugpjūčio 28 d., 2022 m. rugsėjo 4 d. nevykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punkto, numatančio, kad motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. sekmadienį motinos su sūnumi bendravimo trukmė – 5 valandos. Dėl G. G. ligos, užimtumo, iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti nustatytu laiku, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant. Taip pat G. K. 2022 m. liepos 21 d., 2022 m. liepos 28 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d. nevykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1.2. punkto, numatančio, kad motina su sūnumi bendrauja savaitę savaitės dienomi pasirinkimu vieną dieną, t. y. arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 2 valandos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val., t. y. pirmiau nurodytomis datomis nebendraudama su nepilnamečiu sūnumi, pažeidė sūnaus teisę bendrauti su motina. Tokiu savo neveikimu G. K. neužtikrino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina. Pažymėtina, kad tėvų bendravimo ir maksimalaus dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos įgyvendinimas yra galimas tik tada, kai jis grindžiamas atsakinga bendratėvyste ir šalių gebėjimu savarankiškai, bendru sutarimu, išspręsti geriausiai vaikų interesus atitinkančius klausimus. Atsiliepimu prašoma administracinėn atsakomybėn traukiamos G. K. skundo netenkinti, o Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama G. K. savo skundą palaikė bei nurodė, jog Institucijos Nutarime nenurodyti jokie pagrįsti motyvai, kurie patvirtintų jos neveikimą ar piktnaudžiavimą motinos valdžia. Susipažinus su Institucijos atsiliepimu, kuriame nurodyta daugiau motyvų nei Nutarime, suprato, kad šis tyrimas buvo pradėtas vaiko tėvo pranešimo pagrindu, taip pat byloje yra 2023 m. gegužės 28 d. jo liudijimas, žinučių kopijos ir tuo remiantis padarytos išvados, kad ji neišeidavo pasitikti vaiko, kai jį atveždavo. Teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas. Be to, tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, fiziškai ir protiškai siekiant vaiką apsaugoti nuo žalingos socialinės aplinkos poveikio, draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, fizinio ir psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu, traktuotini kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Institucijos Nutarimas yra neteisėtas, nes byloje nebuvo tiriama aplinkybių visuma, nebuvo vertinamos konflikto priežastys. Nepaisant to, kad ji duodama parodymus Institucijai, minėjo gautas teismo ekspertų, psichologų išvadas, tačiau jos net nebuvo pridėtos prie bylos medžiagos, nebuvo pasisakyta, ar jos buvo vertinamos. Institucija nesidomėjo, kodėl vaiko tėvas G. G. apibūdino santykius kaip konfliktiškus. Ji pati nurodė, kad konfliktas tarp jos ir vaiko tėvo yra dėl šio melagingų kaltinimų jos atžvilgiu ir kad vaikui yra perkeliami suaugusiųjų sprendimai. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo psichologai-ekspertai, kurie bendravo su vaiku, tėvais ir įvertino visus bylos duomenis. Institucijos atstovė V. T. taip pat yra dalyvavusi civilinėje byloje kaip teisininkė ir jai žinomos teismo ekspertės rekomendacijos dėl tėvų bendravimo su vaiku. Jos žinučių G. G. kopijos patvirtina, kad ji bando susitarti, prašo neperkelti suaugusiųjų sprendimų vaikui, kad ji laukia vaiko namuose, ne viešoje vietoje. Nesupranta, kodėl jos neišėjimas į kiemą traktuojamas kaip neveikimas, kai jos žinutės patvirtina bandymą susitarti. Pripažįsta, jog Nutarime nurodytomis dienomis nevyko jos bendravimas su sūnumi. Bet visa tai yra tik keli išimti epizodai iš bendro konteksto, nes šie įvykiai tęsiasi jau keturis metus, bet šie įvykiai yra „pritempti“, nevertinant aplinkybių visumos. 2022 m. liepos 4 d. su sūnaus tėvu ji pasirašė taikos sutartį, kurioje buvo nustatyta jų bendravimo tvarka. Ta bendravimo tvarka buvo pagal jų abiejų tarpusavio susitarimą. Dėl 2022 m. liepos 21 d., 28 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. nesusipratimas kilo dėl to, kad ji pasakė, jog lauks vaiko namuose. Vaiko tėvas aplamai su ja nebendrauja, jis tik atveža vaiką, o po to kviečia Institucijos specialistus arba parašo pareiškimą. Detaliai ir konkrečiai, kaip pristatyti vaiką, taikos sutartyje nėra nustatyta. Institucija nepridėjo prie bylos ekspertų išvados, kurioje aprašytas jos bendravimas, tai, kad vaikas visiškai negerbia jos, kaip motinos, ir jos net neįvardina kaip motinos. Jos bendravimas su vaiku beveik nevyksta, nes kai jam paskambina, būna įjungtas garsiakalbis, vaikas jai neužduoda nė vieno klausimo, tai ji tiesiog pasakoja apie save. Kai lieka viena su vaiku, pastebi, kad vaikas bijo atviriau parodyti grįžtamąjį ryšį, yra išmokytas tokio elgesio, rodyti šaltus jausmus motinai. Esamą situaciją ekspertė jos atžvilgiu vertina pesimistiškai ir teigia, kad vaikas ir ateityje su ja nebendraus. Vaikas yra visiškai susitapatinęs ir pavaldus tėvui. Ji bendravo su vaiku, būdavo, kad anksčiau išeidavo pasitikti vaiko ir šis pasakydavo, kad nenori bendrauti, o tėvas iš karto jos atžvilgiu pavartodavo keiksmažodžius. Siekiant išvengti tokių įvykių, ji nutarė visada laukti vaiko savo namuose, nors tai įvertinta kaip pažeidimas. Prašė panaikinti Institucijos Nutarimą.

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog situacija dėl tėvų nesutarimų Institucijai žinoma nuo 2015 metų. Teismo ekspertai yra pasisakę, kad vaikas negali rinktis, tačiau šiuo atveju Nutarimas priimtas G. K. atžvilgiu dėl 2022 m. liepos 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria buvo numatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo. Nutarime išdėstytos konkrečios datos, kuriomis neįvyko G. K. bendravimas su vaiku, dėl ko ši pažeidė vaiko teisę bendrauti su motina. G. K. teigia, kad Nutarimas nepagristas, nemotyvuotas, tačiau jo yra tokia forma ir nėra tokios techninės galimybės išdėstyti visų aplinkybių, kuriomis yra grindžiamas Nutarimas. Bylos medžiagoje yra pridėtas tarnybinis pranešimas, kuriame yra išanalizuotos visos žinutės ir motyvai, kuriais remiantis ir buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Todėl negalima teigti, kad Nutarimas yra neobjektyvus ir nepagrįstas. Taikos sutartyje yra nurodyta, jog tėvas pristato vaiką bendravimui ir daugiau nesikiša. Šiuo atveju matoma, kad tėvas pristato vaiką į motinos gyvenamąją vietą, tačiau pastaroji rašo žinutes „aš esu namuose ir laukiu vaiko namuose, ir aš neišeisiu bendrauti“. Yra pridėtas ir vaizdo įrašas, kai vaikas yra atvežamas, o motinos net nėra namuose. Todėl negalima teigti, kad motina stengėsi apsaugoti vaiką, kad tinkamai vykdė reikalavimus, kad jam nebūtų neigiamų emocijų. Paprašius G. K. detaliau paanalizuoti kiekvieną datą, ši atsisakė duoti išsamesnius paaiškinimus, tiesiog nurodė, kad bendravimas nevyksta, ji tariasi su vaiko tėvu, prašė atsižvelgti į teismo psichologų išsakytas pozicijas dėl jų nebendravimo. Nutarimus rašo Administracinių nusižengimų registre, kuriame yra speciali jų forma. Šiuo atveju tik dėl techninių kliūčių į Nutarimo formą nebuvo „sukeltos“ visos tyrimo aplinkybės bei motyvai. Teismo psichologų išvados buvo atliktos 2021 metų sausio mėnesį. Ekspertizė buvo atlikta kitoje civilinėje byloje, o dabar nagrinėjamas konkretus pažeidimas, kai yra nevykdomas teismo sprendimas. G. K. bendravimas su vaiku nevyko 2022 m. liepos 21, 24, 28 d., rugpjūčio 21, 25, 28 d. Pats vaikas negali rinktis dėl bendravimo, nes yra nustatyta bendravimo tvarka ir jis turi būti pristatytas bendravimui su motina, nes kitu atveju yra pažeidžiama vaiko teisė bendrauti su motina. Šiuo atveju, nors pats vaikas pasako, kad nenori bendrauti su motina, bet jis yra vis vien vežamas per prievartą pas motiną. Gaunasi sudėtinga dviprasmiška situacija. Prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismas pažymi, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis). Visa tai turi būti aptarta bei apibendrinta galutiniame procesiniame dokumente – nutarime.

Pažymėtina, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

Kaip minėta, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas, taip pat motyvuotas konkrečių įrodymų atmetimas bei nepripažinimas.

ANK 615 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, o už asmens padarytą administracinį nusižengimą ANK specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą. Nutarimo turinys turi atitikti šio kodekso 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį, nutarime turi būti nurodyta: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Skundžiamame Nutarime nurodyta, jog G. K. neužtikrino CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatų, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančia motina, nes ji būdama nepilnamečio G. G. motina, nevykdė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 patvirtintos taikos sutarties 2.1.1 punkto, numatančio, kad motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val., sekmadienį bendravimo trukmė motinos su sūnumi 5 valandos, tai yra, žinodama, kad vaikas atvežtas bendravimui su ja ir laukia prie namo laiptinės neateidavo įsileisti jo į butą, tuo pažeidė sūnaus G. G. teisę bendrauti su motina, nesvarbu, kad tėvai gyveno skyrium. Tokia G. K. veika (neveikimas) kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio nuostatas kyla už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Siekiant patraukti asmenį pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta, kad toks tėvų valdžios panaudojimas ar nepanaudojimas yra priešingas vaiko interesams. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Tėvų valdžios turinys yra įtvirtintas CK 3.155 straipsnyje, o privalomas tėvų valdžios vykdymas – CK 3.159 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja; už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai; tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams; už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, jog bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, turi pareigą užtikrinti tinkamą bei visavertį vaiko ir motinos bendravimą, privalo rūpintis tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su motina nustatytu laiku (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-282-634/2021). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų vaikui nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią.

Bylos duomenys patvirtina, jog G. K. ir G. G. yra vaiko G. G. tėvai, jie gyvena skyrium. Pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-671-292/2022 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei G. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 4 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis) patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir ja civilinė byla šioje dalyje (dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo) nutraukta. Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1 punkte nurodyta, jog pereinamuoju laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. spalio 15 d. motina su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį (poriniais savaitgaliais) nuo 12.00 val. iki 17.00 val. sekmadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 5 valandos. Dėl G. G. ligos, užimtumo, iš anksto suplanuotos kelionės negalint bendrauti tokiu nustatytu laiku, bendravimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį, jį kompensuojant. Perkėlus bendravimą, tolimesnis bendravimas pagal šį punktą vykdomas nekeičiant eiliškumo, tai yra poriniais savaitgaliais (2.1.1 punktas); motina su sūnumi bendrauja savaitę savaitės dienomis G. G. pasirinkimu vieną dieną, tai yra arba trečiadienį, arba ketvirtadienį, arba penktadienį, bendravimo trukmė motinos su sūnumi 2 valandos, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. (2.1.2 punktas); G. G. atvykimą bendravimui motinos gyvenamosios vietos adresu užtikrina G. G.. Pristačius G. G. bendravimui, toliau motinos ir sūnaus bendravimas vyksta be tėvo G. G. ir/ar kitų G. G. įgaliotų ar paskirtų asmenų dalyvavimo/tarpininkavimo. Pasibaigus motinos ir sūnaus bendravimui, motina G. K. parveža sūnų G. G. į jo tėvo gyvenamą vietą. Šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai ir dėti maksimalias pastangas užtikrinant motinos ir G. G. bendravimą (2.1.3 punktas).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog G. G. kreipėsi į Instituciją dėl G. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn nurodydamas, kad pagal taikos sutartį vaiką nuvežus motinai G. K., ši neatsiliepia telefonu, neatidaro durų, tai vyksta pastoviai, tai užfiksavo ir Institucijos darbuotojai, atvykę susitikimo metu. Teismo vertinimu, Institucija, spręsdama klausimą dėl G. K. administracinės atsakomybės pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, neišsamiai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai ir motyvuotai jų neįvertino, o skundžiamo Nutarimo turinys iš esmės neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies jam keliamų reikalavimų dėl nustatytų aplinkybių išdėstymo ir motyvuoto jų įvertinimo. Nutarime visiškai nėra išdėstytų ir motyvuotai įvertintų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių. Teisme Institucijos įgaliota atstovė aiškino, jog Administracinių nusižengimų registre rašant (pildant) specialią Nutarimo formą, nebuvo galimybės surašyti visą įrodymų vertinimą bei motyvuotą jų apibendrinimą, kuris yra pateikiamas administracinio nusižengimo byloje esančiame Institucijos darbuotojos tarnybiniame pranešime. Šiuos teiginius teismas vertina kritiškai ir juos atmeta. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo teisena užbaigiama specifiniu baigiamuoju dokumentu – nutarimu, kuriame turi būti išsamiai apibendrinami visi administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti duomenys, kurių pagrindu ir priimamas atitinkamas procesinis sprendimas, sukuriantis asmenims teisines pasekmes. Pastebėtina ir tai, jog atitinkamo pareigūno tarnybinis pranešimas, skirtingai nei nutarimas administracinio nusižengimo byloje, nėra teiseną užbaigiantis procesinis dokumentas, jis negali būti skundžiamas nustatyta tvarka, todėl ir negali prilygti nutarimui.

Teismas pažymi ir tai, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija privalo surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą. Šiuo atveju Institucijos Nutarime nenurodyti jokie G. K. kaltę pagrindžiantys duomenys ir visiškai neatliktas tokių duomenų motyvuotas vertinimas, nepagrįstai teigiant, kad tam trukdė techninės kliūtys. Iš skundžiamo Nutarimo turinio ir Institucijos įgaliotos atstovės paaiškinimų akivaizdu tai, kad Nutarime neišdėstytos visos reikšmingos faktinės nustatytos aplinkybės, neatliktas motyvuotas jų įvertinimas, todėl visiškai nėra aišku, kuo grindžiamos Institucijos išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Taigi vien dėl pirmiau nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo padaryti esminiai tokių bylų tyrimo teisenos procesiniai pažeidimai, vien kurių pagrindu skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju sprendžiama, jog Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą ir priimdama Nutarimą, nesilaikė vieno iš pagrindinių administracinių nusižengimų teisenos paskirties principų – išsamumo (ANK 563 straipsnis). Institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą pagal G. G. pareiškimus, privalėjo nustatyti visas administracinio nusižengimo sudėčiai reikšmingas aplinkybes ir, tik tai padarius, administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis vertinti pagal ANK įtvirtintas imperatyvias įrodymų vertinimo taisykles bei pagal tai priimti atitinkamą motyvuotą ir kartu pagrįstą procesinį sprendimą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisenos procesiniai pažeidimai neleidžia Institucijos Nutarimą laikyti teisėtu ir pagrįstu, nes gi nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų visapusiškai bei objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, neišsiaiškintos ir motyvuotai neįvertintos visos svarbios įvykio aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam galimo administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Dėl šių priežasčių Institucijos Nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VVTAIT-ANR_N-817-2023/11ANN-117, kuriuo G. K. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, ir bylą grąžinti šiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimo atlikimui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.