- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- AN2-282-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00287-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Kauno m. Vaiko teisių apsaugos skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Institucija) 2021 m. sausio 14 d. nutarimu A. G. skirtas įspėjimas, už tai, kad ji, augindama nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. nesudarė sąlygų psichologei D. B. įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1943-135/2019. Tokiais veiksmais A. G. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus interesams, apsunkindama sūnaus bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę bei tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
2. Nesutikdama su Institucijos 2021 m. sausio 14 d. priimtu nutarimu, A. G. pateikė skundą apylinkės teismui, prašydama nutarimą pripažinti neteisėtu ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi A. G. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.
3. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo Kauno apylinkės teisme 2021 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
1.1. Skunde nurodoma, kad teismas tik paviršutiniškai, neįsigilindamas į faktines aplinkybes, įrodymų visumą, aplaidžiai patikrino kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kas lėmė priešingą teisės normoms priimtą nutartį.
1.2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. gruodžio 28 d. protokole nurodyta tik blanketinė teisės norma. Iš 2020 m. gruodžio 28 d. protokolo turinio matyti, kad galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis, bendrais bruožais ir nėra aišku, ar ji, A. G., administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savo motinos valdžios nepanaudojo, ar už tai, kad panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams. Protokole nenurodyta konkreti teisės akto norma, reglamentuojanti vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas ir, kuri nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
1.3. Apylinkės teismas nesigilino į jos pateiktus argumentus. 2021 m. sausio 14 d. nutarimo dalyje, pažeidimo esmė - perkeltas 2020 m. gruodžio 28 d. protokolo nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės dalies turinys, nurodant jau ne tik blanketinę teisės normą, bet papildomai formaliai nurodant konkrečią teisės normą - CK 3.155 straipsnį. Akivaizdu, kad protokolas ir iš jo sekęs nutarimas - neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatų.
1.4. Apylinkės teismas netinkamai interpretuoja teisines įžvalgas, kadangi nėra aišku, kodėl teismas neobjektyviai vertino visas bylos aplinkybes, jos paaiškinimus. Sprendimo nevykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo jos valios, bet ir nuo vaiko noro. Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiko tvarkus specifika lemia tai, kad tokio pobūdžio teismo sprendimo vykdymas nėra išimtinai priklausomas nuo kartu su vaiku gyvenančio tėvo valios, nes visais atvejais su nepilnamečiu vaiku gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima.
1.5. Į bylą pateiktas garso įrašas patvirtina jos nurodytas faktines aplinkybes, kurias nurodė 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateiktoje informacijoje. Jei apylinkės teismas būtų vertinęs įrodymų visumą visa apimtimi, tai kaip tik būtų traktuotina, kad ji tinkamai panaudojo valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. atliepė vaiko poreikius, suvaldė jo bekylančią agresiją, įtampą, isteriją, taip užtikrino, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo poveikio, kokį jam sukėlė psichologės apsilankymas jo namuose.
1.6. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atmesdamas jos skundą neįvertino jos tiek rašytinių, tiek žodinių paaiškinimų bei garso įrašo, kuriame užfiksuotos aplinkybės. Teismas skundžiamoje nutartyje tik pasisakė, kad byloje esančio garso įrašo, pateikto A. G., plačiau netyrė, nes jis padarytas nesilaikant tokiems įrodymams keliamų reikalavimų. Tačiau apeliantė pažymi, kad šiuo atveju kalbama apie privačių asmenų daromus garso įrašus, t. y. garso įrašą atliko savo ir sūnaus gyvenamojoje vietoje, tikėdamasi galimo teisminio ginčo, su tikslu apsiginti, todėl teisės į kito asmens privatumą nepažeidė.
1.7. Apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, buvo neobjektyvus, jos paaiškinimų nevertino, kaip ir garso įrašo, kuriame užfiksuota, kad jokio vaiko nerimo pozicijos ji nepalaikė, kad jokiais veiksmais ji demonstratyviai psichologės neatribojo nuo vaiko, priešingai, - pati psichologė paliudijo, kad jų bendravimas buvo mandagus, o garso įraše aiškiai girdisi kaip vaikas pats užsidarė kambaryje, tą patvirtino ir garso įrašo pabaigoje, kai jau psichologė išėjo iš namų. Be to, nėra aišku pagal kokius konkrečius bylos įrodymus teismas padarė tokias išvadas, jei byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ji nesilaikė rekomendacijų, kad ji vaikui neva nepaaiškino, jog jo atsiskyrimas nuo jos nėra grėsmingas, priešingai,- vaikas daug metų lankosi pas psichologus. Institucijai ši informacija žinoma, tą patvirtino ir posėdžio metu, tad nesutiktina su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, nes jos yra nepagrįstos bei neįrodytos, todėl neteisėtos.
1.8. Psichologė, siekdama apklausti mažametį vaiką ir būdama savo srities specialistė, privalėjo vykdyti apklausą kompetentingai ir siekti užmegzti ryšį su vaiku atsižvelgdama į vaiko bendravimo ypatumus, o ne tiesioginiu spaudimu vaikui. Tai, kad buvo daromas spaudimas mažamečiui vaikui, patvirtina ir garso įrašas. Akivaizdu, kad psichologės išvada pateikta ne vadovaujantis kompetencija bei nešališkumu, o kaip tik siekiant pateisinti jai keltus išankstinius lūkesčius šiam susitikimui, kadangi iš garso įrašo girdima, kad psichologė į mažamečio vaiko apklausą atėjo jau su išankstine nuostata ir pozicija. Jei psichologė nebūtų siekusi surašyti formalios išvados, o būtų siekusi objektyvaus ir nešališko rezultato, būtų bandžiusi užmegzti ryšį su vaiku ne vieno apsilankymo metu. Tačiau akivaizdu, kad psichologinės išvados turinys buvo iš anksto žinomas ir specialisto apsilankymas buvo tiesiog formalus veiksmas, išvados turiniui pateisinti. Specialistė turėjo pastebėti vaiko kylančias negatyvias emocijas ir neturėjo į jas nekreipti dėmesio, ar dar labiau jas aštrinti, tačiau nepažeisti vaiko teisėtų interesų ir tinkamai jam atstovauti.
1.9. Apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad Institucija nesilaikė ANK 617 straipsnio 1 dalies. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucija jai inkriminavo administracinį nusižengimą, vadovaudamasi tik nepagrįsta ir nekompetentingai atlikta psichologinės apklausos išvada, kuri atlikta nesivadovaujant net bendraisiais mažamečio vaiko apklausai taikomais principais, todėl Institucija negalėjo vadovautis neteisėta ir niekine išvada. Institucija privalėjo nustatyti, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. Institucijai inicijuojant administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo tiriama, ar ji, A. G., tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad ji tinkamai atliko pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje. Jos veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Atsiliepimas
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji patarėja S. P. pateikė atsiliepimą į A. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimą nepakeistą.
1.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje esantis garso įrašas patvirtina, jog A. G. psichologę įsileido į namus, tik siekiant sudaryti įspūdį, jog yra nusiteikusi bendradarbiauti, bet akivaizdu, kad vaikui buvo apribota galimybė susipažinti su psichologe ir užmegzti su ja kontaktą. Apeliantė tinkamai neparuošė vaiko psichologės atvykimui, nesiėmė aktyvių veiksmų vaikui nuraminti, tinkamai neskatino vaiko pabendrauti su atvykusia psichologe.
1.2. Apeliantė psichologės šališkumą bando įrodyti tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis. Teismai nutartimis apeliantės argumentus dėl D. B. šališkumo jau atmetė kaip nepagrįstus bei konstatavo, kad nėra jokių patvirtintų duomenų, jog psichologė D. B. savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką (žalą) nepilnamečiui A. B., jo interesams, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai (Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1895-230/2020). Skyriaus nuomone, psichologės bendravimas, ramus balso tonas, pokalbio turinys buvo tinkamas bendrauti su vaiku.
1.3. Pažymima, kad Kauno apygardos teismo civilinės bylos (dėl antstolio veiksmų) 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, jog antstolis atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius ir į tai, kad tiesioginis vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta jau ilgą laikotarpį, įvertinęs Institucijos rekomendacijas, pagrįstai priėmė 2020 m. liepos 30 d. įpareigojimą dėl psichologo dalyvavimo vykdomojoje byloje. Apeliantės skunde išdėstyti argumentai buvo keliami ir jau išnagrinėti civilinėse bylose, kuriose A. G. skundė antstolio veiksmus.
1.4. Teisminiai procesai tarp apeliantės ir sūnaus A. B. tėvo A. B. tęsiasi nuo 2014 metų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas išlieka apsunkintas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista) A. G. paskirta 50 Eur bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto neįvykdymo dieną. Atkreipimas dėmesys, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. e2A-29-324/2020 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo) konstatuota, kad A. G. neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų.
1.5. Siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, antstolis pagal Institucijos pateiktas rekomendacijas pasitelkė psichologę. Psichologės apsilankymo pas apeliantę tikslas buvo parengti vaiką susitikimui su tėvu žaidimų kambaryje, tačiau susiklosčius minėtoms aplinkybėms, psichologei buvo apribotos galimybės užmegzti kontaktą su vaikui, pasikalbėti su juo, išsiaiškinti jo norus. Iš byloje esančio garso įrašo nustatyta, kad psichologei net nebuvo sudaryta galimybė užmegzti kontaktą su vaiku. Tik psichologei įėjus į apeliantės namus, vaikas išreiškia poziciją, kad nenori kalbėti apie tėtį, psichologei bandant užmegzti kontaktą su vaiku ir paaiškinti, apie ką ji nori pasikalbėti, apeliantė pertraukia psichologę, nedrąsina vaiko užmegzti kontaktą, o psichologę demonstratyviai atriboja nuo vaiko, „aš su teta virtuvei pasišnekėsiu, paklausiu pradžiai, kas čia per teta, tu gali pabūti savo kambaryje“. Tokiais savo veiksmais apeliantė demonstratyviai parodo savo išankstinį neigiamą nusistatymą psichologės atžvilgiu, kuris galimai jau yra perteiktas.
1.6. Pažymima, kad teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko motina, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu nustatytu laiku.
1.7. Skyrius laikosi pozicijos, kad priimant nutarimą, papildžius ANK 73 straipsnio 1 dalies blanketinę teisės normą, konkrečia teisės norma CK 3.155 straipsniu, nebuvo padarytas pažeidimas, apeliantės teisinė padėtis nepablogėjo, papildymas neturėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo bylos baigčiai. Skyrius mano, kad protokolas ir nutarimas surašyti aiškiai, tinkamai ir laikantis ANK 609 straipsnio, 618 straipsnio numatytų reikalavimų, kadangi konkrečiai, glaustai atskleista administracinio nusižengimo esmė (A. G. nesudarė sąlygų psichologei įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną jo gyvenamojoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo), kuri yra įrodyta pridėtais įrodymais.
1.8. Visi reikalingi įrodymai būtini nustatyti nusižengimo sudėčiai tyrimo metu buvo surinkti ir surinktų įrodymų visuma leido Skyriui pripažinti apeliantę padarius administracinį nusižengimą, kadangi asmens padaryta veika turi visus administracinio nusižengimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu A. G. nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartimi, kuria jos skundas netenkintas ir paliktas galioti Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimas, kuriuo A. G. pripažinta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl jos kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad A. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.
9. ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.
10. Pažymima, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, tačiau vaiko interesų pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp suaugusių asmenų priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014). Apeliacinės instancijos teismo nuomone visos šios pamintos aplinkybės nagrinėjamu atveju buvo įvertintos tinkamai.
11. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. teigia, kad ji nepagrįstai pripažinta padariusi ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, byloje nebuvo ištirtos visos įvykio aplinkybės, nesurinkta pakankamai neabejotinų jos kaltę patvirtinančių įrodymų, selektyviai vadovaujantis tik Institucijos paaiškinimais, tačiau tokius jos argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijoje buvo gautas A. B. prašymas dėl nepilnamečio A. B. teisių sistemingo pažeidinėjimo ir A. G. piktnaudžiavimo motinos valdžia. Prašyme nurodoma, kad A. G. nevykdo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka su vaiku. Siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, antstolis pagal Institucijos pateiktas rekomendacijas pasitelkė psichologę, kuri turėjo stebėti vaiko pasiruošimą ir vedimą į žaidimų kambarį, tačiau psichologei nebuvo leista dalyvauti ir jos buvo paprašyta išeiti.
13. Iš liudytojo A. B. (vaiko tėvo) parodymų nustatyta, kad jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Jis pats su antstoliu ir su psichologe vyko pas A. G., ėjo į butą antstolis ir psichologė, o jis liko kieme. Antstolis psichologę palydėjo iki durų, jis užfiksavo, kad ją įsileido į butą, tačiau po kelių minučių psichologė grįžo. A. G. sakė, kad ji augina vaiką viena, su vaiku nesusitvarko. Kauno apygardos teismas skyrė psichologę D. B., kad ji dalyvautų perduodant vaiką, jog vaikas būtų pratinamas perduodant tėvui, kad ji padėtų tėvams.
14. Iš Institucijos atstovės G. P. parodymų nustatyta, kad ši situacija tęsiasi jau daugelį metų. Tėvo A. B. bendravimas su vaiku nevyksta nuo 2019 m. liepos mėn. dėl A. G. veiksmų. Psichologės šališkumas niekada nebuvo pripažintas. Buvo atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, kurios metu buvo pateikti A. G. argumentai ir pasiūlymai kaip ji turėtų sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaiku, kokius metodus naudoti. A. G. pasisakymai yra deklaratyvūs, kad ji sudaro sąlygas bendrauti. Institucija vadovavosi visa medžiaga, kurios per kelis metus yra pakankamai surinkta, pati situacija tęsiasi ir išvados nėra daromos, todėl ir buvo priimtas toks nutarimas. A. G., kaip vaiko motina, turi užtikrinti vaiko teises bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam. Institucijos atstovė patvirtino, kad administracinė teisena buvo pradėta gavus A. B. prašymą, tada buvo išsikviesta ir psichologė, ir A. G.. Paaiškino, kad įvykio dieną A. B. ir psichologė su antstoliu vyko į A. G. namus, kur ji gyvena su vaiku, tačiau tėvo bendravimas su vaiku nevyksta iki šiol.
15. Iš liudytojos D. B. (psichologės) parodymų nustatyta, kad dėl pagalbos į kreipėsi ir antstolis, ir A. B.. Su A. B. ją siejo tik kliento ir paslaugos tiekėjo santykiai. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atvyko prie A. G. namo. Sulaukusi antstolio kartu nuėjo į jos butą. Vaiko tėvas buvo į butą nėjo. Antstolis ją tik palydėjo iki durų ir tai užfiksavo. Ji užėjo į vidų pasisveikino su vaiku. Vaikas iš karto pasakė, kad pas tėtį neis. A. G. vaikui liepė palaukti kambaryje ir uždarė duris. A. G. pasakė, kad vaikas jau turi psichologą, tad ko ji čia atvyko. Sakė, kad vaikas į žaidimų kambarį eiti nenori. Vaikas irgi replikavo, kad nenori į žaidimų kambarį. Vaikas buvo kitame kambaryje, todėl jis galėjo girdėti pokalbį. Kažką bandė sakyti, jo tonas buvo piktokas. Jai susidarė įspūdis, kad A. G. vis bandė įsiterpti, kad nevyktų pokalbis su vaiku. Po to vaikas iš kito kambario jai liepė išeiti. Ankščiau vaikas niekada jos nėra matęs. Mano, kad ji būtų prakalbinusi vaiką, tačiau A. G. parašė skubiai išeiti iš namų. Liudytojos tikslas buvo padėti A. G. su vaiku susiruošti į susitikimą su tėvu, kuris turėjo vykti tą pačią dieną 10 valandą. Psichologė patvirtino, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos padėti pasiruošti vaikui susitikimui. Jei vaiko motina A. G. būtų pakvietus, paraginusi vaiką, o pati nuėjusi į kitą kambarį ir vaiką palikusi, tikėtina, kad būtų pavykę vaiką pakalbinti. Psichologė patvirtino, kad A. G. neragino vaiko išeiti iš kambario ir pabendrauti su ja bei aiškiai matė, jog A. G. pati uždarė kambario duris ir liepė vaikui pabūti kambaryje, kol ji su ja pakalbės.
16. Byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog Institucijos atstovė ar psichologė yra suinteresuotos melagingai apkalbėti A. G. bei apkaltinti ją padarius nebūtą administracinį nusižengimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi bei sutapo su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir kita bylos medžiaga.
17. A. G. argumentai, kad vaikas pats nenori bendrauti su savo tėvu A. B., taip pat nepaneigia apeliantės kaltės padarius administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padaryti išvadai, kad A. G. veiksmai – psichologų rekomendacijų elgesiui su vaiku nevykdymas, tinkamas nepaaiškinimas vaikui, kad jo atsiskyrimas nuo motinos nėra grėsmingas, palikimas pačiam vaikui spręsti, vaiko nerimo pozicijos palaikymas, situacijos nesupaprastinimas ir nepadėjimas vaikui pamiršti sudėtingų situacijų, demonstratyvus psichologės atribojimas nuo vaiko, parodo išankstinį neigiamą nusistatymą psichologės atžvilgiu ir vaikui sudaro prielaidas, kad jam nebūtina važiuoti pas tėvą, ir jis gali rinktis. Visos šios išvardintos aplinkybės yra vertinamos, kaip motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams. Šie surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui.
18. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nuosekliai išanalizavo ir aptarė byloje esančius duomenis, įvertino faktinę situaciją tarp apeliantės ir jų mažamečio sūnaus tėvo, jau ilgai besitęsiantį konfliktą ir iš to kylančias pasekmes. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas atmesdamas A. G. skundą įvertino ne tik jos ir Institucijos atstovės bei psichologės paaiškinimus, bet ir kitą bylos medžiagą (liudytojos D. B. apklausos protokolą, rašytinius paaiškinimus ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad A. G. veiksmus galima vertinti kaip savivaliavimą, nenorą leisti sūnui bendrauti su tėvu, ir motinos valdžios panaudojimą priešingą vaiko interesais. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.
19. Be to, apeliantė skunde nepagrįstai tvirtina, kad Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimas neatitinka ANK 618 straipsnio reikalavimų. Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.
20. Iš Institucijos 2021 m. sausio 14 d. priimto nutarimo matyti, kad jame nurodyti visi ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai, o nusižengimo padarymo aplinkybės atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą. Nutarime nurodyta ne tik pati blanketinė teisės norma (ANK 73 straipsnio 1 dalis) ir konkreti teisės norma, kurią asmuo kaltinamas pažeidęs (CK 3.155 straipsnis), bet nurodyti ir konkretūs administracinėn atsakomybėn traukiamos A. G. veiksmai, kuriais pasireiškė galiojančio teisinio reguliavimo ir vaiko teisių pažeidimas (nesudarė sąlygų psichologei įvertinti nepilnamečio sūnaus psichologinę būseną jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, o nutarimas priimtas kompetentingo pareigūno ir atitinka ANK 618 straipsnio nuostatas.
21. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog A. G. tokiais savo veiksmais panaudojo motinos valdžią priešingai sūnaus interesams, apsunkindama sūnaus bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais A. G. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
22. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.