Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui R. S., išieškotojui A. B. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Suinteresuotas asmuo antstolis R. S. 2020 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymu skundo netekino ir perdavė jį teismui. Antstolio nuomone, skunde nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, patvirtinančios antstolio nekompetentingumą, įstatymų nesilaikymą, nepateikti jokie tokias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Teismo vertinimu, antstolis aptarė su vaiko teisių apsaugos institucija sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, ir išnagrinėjęs turimą medžiagą priėmė skundžiamą įpareigojimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Antstolis neprivalėjo papildomai kreiptis į skolininkę, kad ji išreikštų savo nuomonę. Skolininkė galėjo savo iniciatyva prašyti, kad būtų kviečiamas psichologas, tačiau to nepadarė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1.4. Antstolis, 2020 m. liepos 30 d. surašydamas įpareigojimą, pažeidė skolininkės, kaip vykdymo proceso dalyvės, teises bei mažamečio sūnaus teisėtus interesus, žinodamas, kad vaikas lankosi pas psichologę, kuria pasitiki, todėl nėra tikslo papildomai dirginti vaiką ir į vykdymo procesą įtraukti papildomai naujų žmonių, kas neabejotinai sukeltų vaikui stresą ir teismo sprendimo vykdymą dar labiau apsunkintų.

1.5. Sprendimo vykdymas šiuo atveju priklauso ne vien nuo skolininkės A. G. valios, bet ir nuo vaiko noro. Vadovaujantis vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, sprendimo vykdyti prievarta negalima. Nors teismo nutartimi yra patvirtinta A. B. bendravimo su A. B. tvarka, vykdant teismo procesinius sprendimus būtina atsižvelgti ne tik į besąlyginį jų vykdymą, bet ir į vaiko interesus ir gerovę, į tam tikras išimtines aplinkybes. Bendravimas su suinteresuotu asmeniu prieš vaiko valią gali sukelti vaikui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką.

1.6. Antstolis tiesiog surašė įpareigojimą, tačiau visai nesiekė išsiaiškinti, koks sprendimo variantas vykdymo procese labiausiai atitinka vaiko interesus ir poreikius. Įtraukus papildomai naują žmogų į vykdymo procesą, t. y. išieškotojo nurodytą psichologę, vaikui tai sukeltų papildomo streso. Pastaruoju metu dėl išieškotojo aktyvių veiksmų įtraukiant kuo daugiau institucijų dėl bendravimo su mažamečiu vaiku, mažametis sūnus A. B. patiria papildomo streso.

1.7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis aptarė su vaiko teisų apsaugos institucija sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką, jis neprivalėjo papildomai kreiptis į skolininkę, kad ji išreikštų savo nuomonę. Antstoliui susipažinus su tarnybos informacija apie vaiką, buvo būtina papildomai kreiptis į skolininkę, siekiant užtikrinti vaiko interesus vykdomojoje byloje, jam buvo privalu būti aktyviam ir inicijuoti nuomonės pateikimo klausimą, derinti psichologo dalyvavimą/pasirinkimą su vaiko mama, ne tik išieškotoju, kadangi ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus.

1.8. Nepagrįsta teismo išvada, kad skolininkė galėjo savo iniciatyva prašyti, jog būtų kviečiamas psichologas, tačiau to nepadarė. To buvo neįmanoma padaryti laiko prasme, nes antstolis 2020 m. liepos 29 d. gavo išieškotojo advokatės paruoštą prašymą, 2020 m. liepos 30 d. perrašė minėto prašymo turinį ir pavadino dokumentą įpareigojimu, tą pačią dieną įteikė skolininkei, o įpareigojimo atlikti antstolio pavestus veiksmus data buvo nurodyta 2020 m. rugpjūčio 3 d.

1.9. Teismas vertino tik išieškotojui palankius rašytinius įrodymus – 2020 m. rugpjūčio 3 d. psichologės D. B. ataskaitą. Išieškotojas moka šiai psichologei už paslaugas, tad ji suinteresuota teikti savo įžvalgas palankias jo klientui. Tuo tarpu į pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas neatsižvelgė.

2.2. Pareiškėjos argumentai apie tai, kad antstolis neįtraukė jos dėl paaiškinimo, nuomonės išreiškimo dėl konkretaus psichologo dalyvavimo vykdymo procese, kad antstolis žinojo, jog vaikas lankosi pas kitą psichologę, kad po įpareigojimo gavimo jai nebuvo įmanoma per vieną darbo dieną sutarti su psichologe, pas kurią lankosi mažametis ir pan., yra nekonstruktyvaus skolininkės elgesio tęsinys, bet kokiomis priemonėmis siekiant pateisinti savo veiksmus nevykdant teismo sprendimo.

2.3. Tai, kad išieškotojas A. B. apmokėjo psichologės D. B. paslaugas, nesuteikia pagrindo abejoti ja, nes visų psichologų paslaugos tiesiog yra mokamos – nemokamų nėra, vaiko teisių apsaugos tarnyba neturi psichologų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. G. skundas dėl antstolio R. S. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl antstolio įpareigojimo (ne)teisėtumo

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0070/19/01089 ir Nr. 0070/20/00648 pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. vykdomąjį raštą, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016, kurioje teismas patvirtino A. G. ir A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. B. nustatymo, ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

17. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 patvirtino šalių 2016 m. rugsėjo 12 d. taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-498-273/2017 Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimui įsiteisėjus, 2017 m. birželio 1 d. išduotas vykdomasis raštas. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1943-435/2019 nustatė tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pakeičiant Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-173-955/2016 dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo: tėvas su sūnumi bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį – sekmadienį, jo pasirinktoje vietoje; vaiko perdavimas vyksta tėvams tiesiogiai nesusitinkant; motina sūnų atveda ir palieka žaidimų kambaryje (kuriame žaidimų kambaryje vaikas bus paliktas motina SMS žinute informuoja tėvą dieną prieš) 10.00 val., ten pat palieka vaikui reikalingų daiktų krepšį, SMS žinute apie tai informuoja tėvą, paėmęs vaiką iš žaidimų kambario, tėvas SMS žinute informuoja motiną, kad vaiką pasiėmė; sekmadienį 20.00 val. tėvas vaiką pristato į jo gyvenamąją vietą. Vaiko bendravimo su tėvu metu motina negali vaiko trikdyti elektroninėmis ryšio priemonėmis ar apsilankymais, ryšys su motina galimas tik vaiko pageidavimu. Tėvas su sūnumi bendrauja „Skype“ ar kita vaizdo perdavimo programa kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 20.00 val. iki 20.30 val. tik esant sūnaus norui; motina sudaro technines sąlygas tėvo ir sūnaus bendravimui elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrina atsiliepimą į tėvo skambutį ir iš kambario, kuriame vyksta tėvo ir vaiko bendravimas, pasišalina uždarydama duris. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-29-324/2020 Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimui įsiteisėjus, 2020 m. birželio 8 d. išduotas vykdomasis raštas.

18. Antstoliui R. S. nustačius, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. vykdomasis raštas Nr. e2-1943-435/2019 nėra vykdomas, antstolis 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo kreipėsi į VVTAĮT, kad pateiktų turimą informaciją apie nepilnametį A. B. tam, kad vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas sklandžiai, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko ir abiejų tėvų interesų. VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. liepos 22 d. raštu informavo antstolį, kad, įvertinus visas aplinkybes ir faktus, skyriaus nuomone, teismo sprendimo vykdyme turi dalyvauti psichologas, kuris galėtų įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną, pateikti įžvalgas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. Įvertinęs VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą nuomonę, antstolis R. S. 2020 m. liepos 30 d. priėmė įpareigojimą, kuriuo įpareigojo skolininkę A. G.: 1) tikslu įvertinti ir stebėti vaiko A. B. psichologinę būseną bei padėti įvykdyti teismo sprendimą, sudaryti galimybę psichologei D. B. nuo 2020 m. rugpjūčio 3 d. 9.00 val. bendrauti su vaiku A. B. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2) psichologės bendravimo su vaiku metu dalyvauti ne ilgiau 5 min. ir pasišalinti iš patalpos ne trumpiau kaip 15 min. (periodiškai); 3) kartu su psichologe palydėti vaiką į žaidimų kambarį; 4) pasišalinti iš žaidimų kambario vaiko perdavimo tėvui metu; 5) vykdyti kitus psichologės D. B. nurodymus.

19. Apeliantės (skolininkės) A. G. nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino aplinkybės, kad antstolis R. S. formaliai tenkino išieškotojo A. B. advokatės prašymą įpareigoti pareiškėją, faktiškai perrašė paruoštą tekstą į įpareigojimo formą, tuo pažeisdamas bei viršydamas savo, kaip antstolio, teises.

20. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 50 punktą, vykdant kitus nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.

21. Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punkte numatyta, kad, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Jei vaikas gyvena kitoje savivaldybėje nei išieškotojas, prireikus gali būti kreipiamasi ir į išieškotojo gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Antstoliui prašant ši informacija turi būti pateikta raštu. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

22. Pažymėtina, kad procesinio sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų visais atvejais pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 straipsnio, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-22790-1043/2017 A. G. buvo skirta 50 Eur bauda už 2016 m. spalio 21 d. teismo sprendimo civilinėje byloje 2-173-955/2016 nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11987-962/2018, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, A. G. skyrė vienkartinę 300 Eur baudą už Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje 2-173-955/2016 nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-25278-955/2019, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, A. G. skyrė 50 Eur baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-173-955/2016 neįvykdymo dieną. Vykdomosios bylos Nr. 0070/20/00648 duomenys patvirtina, kad teismo sprendimas ir toliau nėra vykdomas – antstolis R. S. 2020 m. liepos 2 d., 2020 m. liepos 15 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktus, kuriais konstatavo teismo sprendimo nevykdymo faktą. VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. liepos 22 d. rašte nurodė, kad teismo sprendimo vykdyme turi dalyvauti psichologas, kuris galėtų įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną, pateikti įžvalgas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos.

23. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolis R. S., atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, į tai, kad tiesioginis vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta (teismo sprendimas nėra vykdomas) jau ilgą laikotarpį, įvertinęs VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas ir remdamasis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais, pagrįstai priėmė 2020 m. liepos 30 d. įpareigojimą dėl psichologo dalyvavimo vykdomojoje byloje Nr. 0070/20/00648 A. B. bendravimui su sūnumi A. B. užtikrinti ir neviršijo savo įgaliojimų. Antstolio teisė, užtikrinant vaiko interesų apsaugą, patvarkymu kviesti psichologą yra įtvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad antstolio 2020 m. liepos 30 d. įpareigojimo tekstas yra analogiškas išieškotojo A. B. atstovės (advokatės) prašymo turiniui nesudaro pagrindo konstatuoti antstolio įpareigojimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Antstolio priimtas įpareigojimas neprieštarauja teismo sprendimu nustatytai tėvo bendravimo su sūnumi tvarkai ir yra priimtas atsižvelgiant į VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tokios pačios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, nurodydamas, kad tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

25. Apeliantės A. G. nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis neprivalėjo papildomai kreiptis į skolininkę, jog ši išreikštų savo nuomonę dėl konkretaus psichologo dalyvavimo vykdymo procese. Anot apeliantės, antstoliui susipažinus su tarnybos informacija apie vaiką, buvo būtina papildomai kreiptis į skolininkę, inicijuoti nuomonės pateikimo klausimą, derinti psichologo dalyvavimą/pasirinkimą su vaiko mama, ne tik išieškotoju. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad antstolis neturėjo pareigos kreiptis į skolininkę, kad ši išreikštų savo nuomonę dėl konkretaus psichologo skyrimo, tokios antstolio pareigos nenumato ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos, o skolininkė galėjo savo iniciatyva prašyti, kad būtų kviečiamas kitas (jos siūlomas) psichologas.

26. Apeliantė A. G. atskirajame skunde taip pat teigia, kad antstolis, 2020 m. liepos 30 d. surašydamas įpareigojimą, pažeidė skolininkės, kaip vykdymo proceso dalyvės, teises bei mažamečio sūnaus teisėtus interesus, žinodamas, kad vaikas lankosi pas psichologę, kuria pasitiki, todėl nėra tikslo papildomai dirginti vaiką ir į vykdymo procesą įtraukti papildomai naujų žmonių, kas neabejotinai sukeltų vaikui stresą ir teismo sprendimo vykdymą dar labiau apsunkintų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendravimo tvarka per psichologą sukelia tiek apeliantei (skolininkei) A. G. ir vaikui, tiek ir suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) A. B. tam tikrų nepatogumų, taip pat gali sukelti ir neigiamų emocijų, tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie tėvo ir sūnaus susitikimai (dalyvaujant psichologui) daro žalą nepilnamečio vaiko interesams (nepilnamečio vaiko norai/nenorai dažnai nesutampa su jo interesais, galimybėmis ir pan.). Priešingai, antstolis, įtraukdamas į vykdymo procesą psichologą, siekė užtikrinti ir apsaugoti vaiko interesus, jo teisę žinoti, pažinti abu savo tėvus, gauti iš jų paramą, pagalbą ir rūpestį. Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius itin sudėtingus ir konfliktiškus santykius, kaip nepagrįstus vertina apeliantės argumentus, jog priimtas antstolio patvarkymas nesiderina su vaiko interesais. Kaip jau minėta, VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat laikosi nuomonės, kad teismo sprendimo vykdyme turi dalyvauti psichologas, kuris galėtų įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną, pateikti įžvalgas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. Tuo tarpu iš psichologės D. B. 2020 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitos matyti, kad, psichologei nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, vaikas neverkė, nepanikavo, į psichologės klausimus atsakinėjo garsiai ir kiek piktai, tačiau be panikos ar isterijos. Psichologė ataskaitoje darė prielaidą, kad vaikas su ja būtų bendravęs, jei mama būtų jį pakvietusi ir paraginusi, o pati nuėjusi į kambarį.

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje, išskyrus pareiškėjos A. G. deklaratyvius teiginius, nėra jokių patvirtintų duomenų, kad psichologė D. B. savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką (žalą) nepilnamečiam A. B., jo interesams, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai. Be to, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones, buvo nustatytas vaiko A. B. perdavimas tėvui A. B. būtent psichologės D. B. akivaizdoje. Tai, kad išieškotojas A. B. apmokėjo psichologės D. B. paslaugas, nepaneigia minėtos psichologės kompetentingumo ir nešališkumo. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliantė veda vaiką pas kitą psichologą nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo ir juo nustatytos tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos. Apeliantė savo iniciatyva yra parinkusi psichologą, pas kurį veda vaiką konsultacijoms, tuo tarpu pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktą vykdymo procese antstolis nusprendžia dėl konkretaus psichologo dalyvavimo (kvietimo).

28. Apeliantė A. G. atskirajame skunde taip pat teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte numatyta, jog antstolio patvarkymu (o ne įpareigojimu) kviečiamas (o ne skiriamas) psichologas, todėl šiuo atveju nėra tiksliai ir teisingai suformuotas pats antstolio dokumentas, kuris turėjo būti patvarkymas, o ne įpareigojimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu antstolio R. S. priimto procesinio dokumento pavadinimas savaime nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu, o įpareigojime nėra formuluočių nei „skirti“, nei „kviesti“ psichologą (antstolis tik įpareigojo pareiškėją A. G. sudaryti galimybę psichologei D. B. bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo perdavimo tėvui metu). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. B. turėjo 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydžio, todėl atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos išieškotojui A. B. iš pareiškėjos A. G. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

45. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.