- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- I1-417-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02518-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN - AK), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (1 t., b. l. 1-21) palaikė ir nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2021-04-08 jis buvo laikomas Pravieniškių PN – AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kratos metu asmeninius daiktus dėjo į nešvarias dėžes, rentgeno aparatas buvo nedezinfekuotas, o nusirengusį pareiškėją matė pareigūnės moterys. Kamerų tipo patalpos buvo įrengtos netinkamai, nes jose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Tualeto durys buvo sulaužytos, jų nebuvo galimybės uždaryti, durų rankenos nebuvo, kameros langai išdaužyti. Kamera buvo netvarkinga, iš jos sklido nemalonus kvapas, o priemonių kameros valymui nebuvo. Dirbtinis ir natūralus apšvietimas kamerų tipo patalpose nepakankamas, neveikė pusė elektros šviestuvų. Kamerose ir pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl kilo pavojus pareiškėjo saugumui. Dušo patalpose neužtikrinamas privatumas, neš dušai neatskirti pertvaromis, neįrengta persirengimo patalpa. Dušo patalpose suskilę veidrodžiai, plytelės slidžios. Taksofono aparatas įrengtas pareigūnų kabinete, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės privačiai bendrauti su artimaisiais. Uždarosios zonos pasivaikščiojimų kiemeliuose buvo ankšta, nešvaru, juose neįrengtos šiukšlių dėžės, peleninės. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos padengtos spygliuota danga. Maistas dalinamas be specialios aprangos, nedėvint pirštinių, nesilaikant elementarių higienos reikalavimų.
Bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui taip pat nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Dėl vietos trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. 8 būrio 2-je gyvenamojoje patalpoje buvo silpnas apšvietimas, šiame būryje neįrengtas laisvalaikio kambarys, patalpa maisto produktams laikyti. Maistą pareiškėjas laikė gyvenamojoje patalpoje, dėl to patalpoje buvo tarakonų ir pelių. 8 būrio prausykloje buvo pelėsis, sienos nelygios, šviestuvai techniškai netvarkingi. Būrio koridoriaus grindys išpuvusios, su skylėmis. 12 būryje buvo nepakankamas dirbtinis ir natūralus apšvietimas. Dušuose nešvaru, šalta, buvo pelėsis. Veidrodžiai duše suskilę, elektros instaliacija netvarkinga, nebuvo vandens čiaupų, tarp dušų neįrengtos pertvaros. Valgykloje buvo nemalonus kvapas, maisto dalintojai nedėvėjo darbo drabužių ir pirštinių. Pataisos namų parduotuvėje kainos labai aukštos, administracija kainų nekontroliavo. Pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai, nes pareiškėjo skundai nebuvo registruojami. Pareigūnų priešiškumą pareiškėjo atžvilgiu taip pat patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjas laiku nebuvo pristatytas pataisos įstaigai, nebuvo sudaryta galimybė nuketėjusiajai atlyginti žalą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė išgyvenimus, nemigą, depresiją, paūmėjo virškinimo trakto ligos ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN - AK atsiliepimu (1 t., b. l. 83-92) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta. Į pataisos namus atvykusių nuteistųjų asmens krata atliekama vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 7 skyriaus nuostatomis. Instrukcija nenumato pareigos po kiekvienos kratos dezinfekuoti dėžes, į kurias dedami nuteistųjų daiktai, ar rentgeno aparatą. Asmens kratos atliekamos atskiroje patalpoje ir yra atliekamos tos pačios lyties pareigūnų. Karantino patalpų sienose sumontuoti atidaromi skaidraus stiklo langai, per kuriuos patenka natūrali dienos šviesa. Kamerų langai užtikrina natūralų apšvietimą. Nuteistųjų išdaužti ar sulaužyti langai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Karantino patalpų durys buvo tvarkingos. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Valymo priemonės išduodamos patalpų valymo metu. Dėl šių priemonių išdavimo nuteistieji turi kreiptis į Saugumo valdymo skyriaus pareigūną. Sanitariniai mazgai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami pačių nuteistųjų pagal nustatytą grafiką. Įstaiga neturi licencijos verstis oro, oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatymo veikla, neturi sertifikuotų priemonių tokiai veiklai vykdyti. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareigūnų iškvietimo mygtukai yra įrengti, tačiau pasitaiko gedimų, kadangi nuteistieji nuolatos juos sugadina. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad nebuvo įrengti signalizacijos mygtukai, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Byloje nenustačius jokių kitų pažeidimų, vien privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas neturėtų būti vertintinas kaip aplinkybė, sudaranti pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Teisės aktai nedraudžia patalpoje skambinimo metu būti pareigūnams. Pareigūnai vykdo nuolatinę nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, todėl privalo kontroliuoti kam neteistieji skambina. Pataisos namai 2019-01-29 sudarė maitinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį su VšĮ „Bruneros“. Maitinimo organizatorius užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų ir reikalavimų. Vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-11-08 įsakymu Nr. V-654 „Dėl nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugos tiekimo kokybės tikrinimo komisijos sudarymo“ komisija vykdo patikrinimus nuteistųjų valgyklose. Patikrinimo rezultatai pateikiami tvirtinti įstaigos direktoriui. Apie patikrinimo metu nustatytus trūkumus informuojamas Kalėjimų departamentas ir maitinimo paslaugą teikianti įmonė. Nustačius pažeidimus, maitinimo paslaugą teikiančiai įmonei siunčiamos pretenzijos. Įstaiga periodiškai tikrina nuteistiesiems teikiamo maisto kokybę laboratorijose.
Pasivaikščiojimo kiemai pataisos namuose įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemų ploto ar sienų įrengimo konkrečia nedygliuota danga. Pasibaigus nuteistųjų pasivaikščiojimo laikui, pasivaikščiojimo kiemelius kiekvieną dieną valo valytojas. Gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad neva jam kilo problemų su regėjimu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų. Įstaigoje nuteistiesiems patalpos atnaujinamos, remontuojamos iš Įstaigos lėšų, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Pataisos namai neturi duomenų apie pareiškėjo lėšomis atliktus remontus.
Įstaigos 1-jo sektoriaus 8 būrio patalpose laisvalaikio kambarys nuteistiesiems nėra įrengtas, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau nesiejo šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Teisės aktai nenumato virtuvėlių įrengimo paprastosios grupės nuteistiesiems, tačiau gerinant nuteistųjų gyvenimo sąlygas šios patalpos 8 būrio patalpose buvo įrengtos. Virtuvėse gali būti laikomi nuteistųjų maisto produktai.
Pažymėtina, kad nuteistųjų apsipirkimo paslaugas teikia UAB „Handelshus“. Įstaiga nuolat vykdo patikrinimus, kurių metu fiksuoja nuteistųjų parduotuvėje pasitaikančius pažeidimus. Nustačius pažeidimą nedelsiant kreipiamasi į UAB ,,Handelshus“, reikalaujant laikytis 2019-10-25 sutarties Nr. 76-120 sąlygų vykdymo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Įstaigos Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN - AK netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2021-04-08.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.-
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Iki 2020-02-06 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Taisyklių 11¹.2. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Analogiška nuostata reglamentuojama ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymu Nr. V-31 patvirtinto „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo" 2.1 punkte.
Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu buvo laikomas šiose bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2020-07-03 iki 2020-07-08 – 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 8, įrengta 10 miegamųjų vietų, plotas 35,65 kv. m, vienam asmeniui teko 3,56 kv. m ploto; nuo 2020-07-08 iki 2020-01-15 - 8 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, įrengtos 8 miegamosios vietos, plotas 24,76 kv. m, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m ploto; nuo 2020-01-15 iki 2020-01-20 - 12 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, įrengta 16 miegamųjų vietų, plotas 52,20 kv. m, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto; nuo 2021-01-20 iki 2021-03-29 - 12 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, įrengta 16 miegamųjų vietų, plotas 52,20 kv. m, vienam asmeniui teko 3,26 kv. m ploto; nuo 2021-03-29 iki 2021-04-08 - 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1, įrengta 18 miegamųjų vietų, plotas 57,89 kv. m, vienam asmeniui teko 3,21 kv. m ploto (1 t., 95, 98; 2 t., b. l. 84, 90, 92).
Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu minėtose gyvenamosiose patalpose buvo laikoma daugiau nuteistųjų, nei įrengta miegamųjų vietų, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, iš atsakovės atstovo pateiktų nuteistųjų sąrašų matyti, kad atskirais laikotarpiais ne visos miegamosios vietos buvo užimtos (2 t., 93-98). Taip pat atmestini pareiškėjo argumentai, kad pataisos namų pateikti duomenys apie pareiškėjo paskyrimus į būrius ir gyvenamąsias patalpas neatitinka tikrovės, kadangi atsakovės atstovo argumentus patvirtina Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymai apie nuteistųjų paskyrimus į būrius, brigadas ir grupes (2 t. b. l. 90, 99-117). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerų tipo gyvenamosiose patalpose: nuo 2020-06-10 iki 2020-06-15 – karantino patalpoje, kurios plotas 36,43 kv. m, įrengta 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m ploto; nuo 2021-03-18 iki 2021-04-06 – kamerų tipo patalpoje Nr. 10, kurios plotas 16,60 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,64 kv. m ploto (2 t., b. l., 85, 118). Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose taip pat buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jis taip pat buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 15, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms nepateikė. Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas minėtose kamerų tipo patalpose, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai, nuteistųjų asmeniniai daiktai ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad pagal galiojantį reglamentavimą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų ar kito inventoriaus užimamo ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C, santykinė oro drėgmė - nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis dėl netinkamo kratų atlikimo, kad daiktų dėžės ir rentgeno aparatas nebuvo dezinfekuoti, nusirengusį pareiškėją galėjo matyti pareigūnės moterys.
Kratų ir apžiūrų atlikimo bendrosios nuostatos įvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, patvirtintoje Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88. Krata – tai nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose (Instrukcijos 142 p.). Krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip nuteistasis asmuo (Instrukcijos 143 p.). Asmens visuminė krata privalomai atliekama atvykus į įstaigą, taip pat išvykstant iš jos (Instrukcijos 141.1 p.). Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje (Instrukcijos 145 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad po kiekvienos kratos pareigūnai nedezinfekavo dėžių/vonelių ir rentgeno aparato, tačiau Instrukcija ir Higienos norma HN 134:2015 nenumato pareigos po kiekvienos kratos dezinfekuoti dėžes, į kurias dedami nuteistųjų daiktai, taip pat rentgeno aparatą. Instrukcijoje taip pat nenumatyta pareiga tam tikrus daiktus skirstyti į atskiras dėžes. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad higienos sąlygos asmens kratų atlikimo metu yra užtikrinamos, asmens kratos atliekamos atskiroje patalpoje tos pačios lyties pareigūnų. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie kratų atlikimo procedūras, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad kratos pareiškėjui buvo atliekamos pažeidžiant aukščiau nurodytą tvarką. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo kratų atlikimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad kameros ir dušų patalpos buvo netvarkingos, iš jų sklido nemalonus kvapas, buvo pelėsis, o valymo priemonėmis ir įrankiais pareiškėjas nebuvo aprūpintas.
Iš atsakovės atstovo atsiliepimo ir NVSC 2021-06-14 rašto Nr. (2-12 4.80)2-92616 matyti, kad Pravieniškių PN-AK gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas patalpose su neatidaromais langais. Dėl pareiškėjo argumentų apie apipelijusias sienas ir nešvarias patalpas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Iš NVSC 2020-09-25 patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-3148 matyti, kad tuo tikslu pataisos namų tvarkiniai yra aprūpinami valymo ir dezinfekavimo priemonėmis. Minėtais duomenimis nustatyta, kad patikrinimo metu 1-jo sektoriaus dušai buvo tvarkingi, išvalyti (2 t., b. l. 131-134). Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo nemalonaus kvapo, susikaupusio pelėsio, drėgmės, netvarkingų patalpų iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerų tipo patalpose ir pasivaikščiojimų kiemuose nebuvo įrengti pareigūnų iškvietimo mygtukai.
Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ,16.11 punktą, kamerų tipo patalpose įrengiama pareigūnų iškvietimo sistema. Analogiškas reglamentavimas įtvirtintas ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punkte. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, atsakovės atstovas turi pareigą kamerų patalpose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemą. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja pareigūnų iškvietimo sistemos įrengimo pasivaikščiojimų kiemuose.
Atsakovės atstovo teigimu, kamerų tipo patalpose pareigūnų iškvietimo mygtukai yra įrengti, tačiau nuteistieji nuolatos juos gadina. Iš bylos duomenų, t. y. NVSC rašto „Dėl E. V. skundo“ matyti, kad pataisos namų kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemeliuose pareigūnų iškvietimo mygtukai yra įrengti (1 t., 65-67). Kita vertus, teismas pažymi, kad pareiškėjas savo argumentus dėl pagalbos mygtukų neįrengimo grindžia tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad kažkada reikėjo belsti į duris, tačiau jokių konkrečių aplinkybių apie būtinybę išsikviesti pareigūnus ar realiai jam dėl to kilusias neigiamas pasekmes, pareiškėjas nepateikė ir savo argumentų nedetalizavo. Teismas vertina, kad pataisos namuose visą parą budint apsaugos pareigūnams, esant ekstremaliai situacijai, pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebūtų problema. Pareiškėjui deklaratyviai išdėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iškvietimo mygtukų neįrengimu, nenurodžius kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis būtinybė pasinaudoti šia sistema buvo iškilusi, teismas neturi pagrindo daryti išvadą dėl žalos fakto buvimo.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpose. Nurodo, kad bendro naudojimo dušo patalpose neįrengtos pertvaros, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Atsakovės atstovas nurodo, kad teisės aktai nenumato įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Papildomai pažymėjo, kad 1-jo sektoriaus dušinėje pertvaros įrengtos (2 t. b. l. 85). Atsakovės atstovas savo argumentus dėl pertvarų įrengimo grindė dušo patalpų fotonuotrauka (2 t., b. l. 136). Tačiau teismas pažymi, kad spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo teismas nesiremia atsakovės atstovo į bylą pateiktomis foto nuotraukomis (2 t., b. l. 136-137), kadangi šios nuotraukos buvo padarytos ne ginčo laikotarpiu, o bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2022-03-21, todėl iš šių nuotraukų negalima spręsti apie patalpų būklę ginčo laikotarpiu. Teismas pažymi, kad Regionų apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta ne viena administracinė byla, kuriose Pravieniškių PN-AK nurodė, kad 1-jo sektoriaus dušinėse matomumą ribojančios pertvaros neįrengtos (žr. pvz., administracinė byla Nr. I1-664-644/2022, administracinė byla Nr. I1-2048-644/2022). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2021-04-08 Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras ar atskiras persirengimo patalpas. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokių reikalavimų nėra.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013-04-25 sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020-04-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis, nes neužtikrino minimalaus privatumo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2021-04-08 kartą per savaitę (t. y. iš viso 43 kartai), dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.
Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo natūralaus apšvietimo atmestini.
Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų tipo patalpoje tualeto durys buvo sulaužytos, be rankenos, langai išdaužyti, elektros šviestuvai neveikė, dušo patalpoje sudaužyti veidrodžiai, grindys slidžios, 8 būrio koridoriaus grindys su skylėmis, gyvenamosiose patalpose trūko apšvietimo, buvo šalta, bendrabučio tipo patalpų dušinėje nebuvo vandens čiaupų, elektros instaliacija netvarkinga. Pareiškėjo argumentus dėl minėtų aplinkybių patvirtina NVSC 2021-06-14 raštas Nr. (2-12 4.80)2-92616, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai dėl 8 būrio prausyklos netvarkingos elektros instaliacijos ir šviestuvų, skylių dušo patalpos sienose, nepakankamo apšvietimo 8 būrio 2 patalpoje ir 12 būrio 1 ir 2 patalpose, sudaužytų veidrodžių dušo patalpoje (1 t., b. l. 26-28).
Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Visi gedimai nebūna nuolatiniai. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Perdegusios ar nuteistųjų sudaužytos lemputės nedelsiant keičiamos naujomis. 8 būrio patalpos periodiškai atnaujinamos, dažomos, visi remontai atliekami įstaigos lėšomis. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo argumentais, kad patalpos pataisos namuose yra reguliariai remontuojamos ir atnaujinamos. Kita vertus, pareiškėjas šiuo atveju tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Be to, teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Pareiškėjas teigia, jog pataisos namuose buvo netinkamai organizuojamas maitinimas, nes dirbantys valgykloje nesilaikė higienos reikalavimų, nedėvėjo specialios aprangos – chalatų, pirštinių.
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nuteistųjų maitinimo paslaugas ginčo laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“ (1 t., b. l. 116-134). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021-04-19 skundu kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentą dėl galimų pažeidimų organizuojant nuteistųjų maitinimą pataisos namuose. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamentas patikrinimo metu nustatė, kad patikrinimo metu dalis darbuotojų nedėvėjo pirštinių ir darbo drabužių, trūko dezinfekcijos priemonių (1 t., b. l. 29). Vertindamas pareiškėjo argumentus minėto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento 2021-08-05 rašto Nr. 33S-(33.6)-2631 „Dėl skundo“ kontekste, teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad organizuojant nuteistųjų maitinimą pataisos namuose galėjo būti padaryti tam tikri pažeidimai dėl specialios aprangos nedėvėjimo ar nepakankamų priemonių dezinfekcijai bei indų plovimui. Tačiau teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jis neturėjo galimybės privačiai pasinaudoti taksofono aparatu, nes taksofono aparatas buvo įrengtas pareigūnų kabinete.
Nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių IV skyriaus nuostatos. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos 41 punktą, jeigu skambindamas telefonu nuteistasis (suimtasis) pažeidžia skambinimo tvarką, pataisos pareigūnas jį įspėja. Jei šis pažeidimas pakartojamas ar padaromas naujas skambinimo tvarkos pažeidimas, pataisos pareigūnas nutraukia pokalbį telefonu ir surašo motyvuotą tarnybinį pranešimą pataisos įstaigos direktoriui. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, jog pataisos įstaigos administracija ir pareigūnai privalo užtikrinti, jog nuteistieji nepažeistų skambinimo tvarkos, kad neskambintų neleistinais numeriais ir /ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, t. y. turi pareigą kontroliuoti, kam ir kada nuteistieji skambina. Be to, bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigūnai specialiai būtų siekę klausytis pareiškėjo asmeninių pokalbių. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo pažeidimo skambinant taksofonu atmestini kaip nepagrįsti.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.8 punktą, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam būriui). Atsakovės atstovas patvirtino, kad laisvalaikio kambariai 8-me būryje neįrengti, dėl ko, teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų, todėl šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario neįrengimo laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2021-01-15 (iš viso 196 paros).
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6.9 punktą, nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamas kambarys arba kambario vieta maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui). Iš atsakovės atstovo atsiliepimo matyti, kad 1-jo sektoriaus 8 būrio patalpose nuteistiesiems įrengta virtuvėlė, kurioje gali būti laikomi nuteistųjų maisto produktai, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad nebuvo kur laikyti maisto produktus, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, byloje nėra duomenų apie 8 būrio miegamosiose plintančius parazitus.
Teismas pažymi, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nedetalizuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų, jų sienų dangos sudėties, taip pat kiemelių aprūpinimo peleninėmis, šiukšlių dėžėmis, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodo, kad sienų danga buvo nelygi, tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui dėl šių aplinkybių būtų kilusi neturtinė žala, o pareiškėjo argumentai dėl nelygios sienų dangos ir dėl to kilusių baimių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja nekontroliuojamomis kainomis pataisos namų parduotuvėje.
Pataisos įstaigose veikiančių parduotuvių parduodamų prekių kainų kontrolės tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisyklės, patvirtintos 2009-07-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-172. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, sudarydamas patalpų parduotuvei įrengti nuomos sutartį, privalo numatyti sąlygas, kad įstaigos parduotuvėje parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga. Įstaigos direktorius sudaro komisiją arba paskiria atsakingą asmenį tikrinti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje parduodamų prekių kainas (5 p.). Prekių kainos turi būti tikrinamos ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir palyginamos su maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainomis parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikia toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia laisvės atėmimo vietos įstaiga (6 p.). Komisija arba atsakingas asmuo maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų tikrinimo rezultatus įformina aktu, kurio vienas egzempliorius įteikiamas parduotuvės savininkui, antras egzempliorius saugomas laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Akto kopija pateikiama Kalėjimų departamentui (7 p.).
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad nuteistųjų apsipirkimo paslaugas teikia UAB „Handelshus“ pagal 2019-10-25 sutartį Nr. 76-120 sąlygų. Pažymėjo, kad įstaiga nuolat vykdo netikėtus patikrinimus, kurių metu fiksuoja nuteistųjų parduotuvėje pasitaikančius pažeidimus ir apie tai informuoja UAB „Handelshus“ direktorių. Iš Kalėjimų departamento 2021-05-04 rašto Nr. 2S-1764 „Dėl skundo“ matyti, kad apie nustatytus prekių kainos pažeidimus parduotuvės vadovybė buvo informuota Pravieniškių PN-AK 2021-03-12 raštu Nr. S-4518 (1 t., b. l. 44). Daroma išvada, kad atsakovės atstovas kontroliuoja pataisos įstaigoje veikiančios parduotuvės veiklą, t. y. tikrina, ar prekių kainos neviršija nustatytų dydžių. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pataisos namai būtų pažeidę būtiniausių reikmenų ir maisto produktų kainų kontrolės taisykles, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje dėl žalos atlyginimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio (specialiai neregistravo pareiškėjo skundų, buvo nusiteikę priešiškai pareiškėjo atžvilgius ir pan.), tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareigūnų veiksmai būtų sąmoningai nukreipti prieš pareiškėją. Pareiškėjas savo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio grindžia aplinkybėmis, kad pataisos namų pareigūnai laiku nepristatė jo į lygtinio paleidimo komisiją, atsisakė padaryti pervedimą nukentėjusiajai. Tačiau iš pareiškėjo pateiktos Lietuvos Respublikos Seimo Kontrolieriaus išvados matyti, kad pats pareiškėjas atsisakė pataisos namų buhalterijai nurodyti nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį (1 t. b. l. 61). Be to, Kauno apylinkės teismas 2022-05-02 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-5721-840/2022 nenustatė aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tyčia nepristatę pareiškėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tyčia nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, siektų jam pakenkti ar kerštauti.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, kadangi laikotarpiu nuo 2020-06-10 iki 2021-04-08 jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu kartą per savaitę (iš viso 43 kartai), taip pat laikotarpiu nuo 2020-07-03 iki 2021-01-15 (iš viso 196 paros) pareiškėjas buvo paskirtas į būrį, kuriame nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90 , 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999-01-21 sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė orumo pažeminimu, nepatogumais, išgyvenimais ir pan. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju galėtų būti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuotų pažeidimų pobūdį (privatumo dušo patalpose neužtikinimas, laisvalaikio kambario neįrengimas), jų ilgą trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 100 Eur (vienas šimtas eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.