- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2-1315-1099/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“
- Atsakovas
- K. B.
- Advokatai
- Gediminas Blaškevičius, Andrejas Beliakovas
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ ieškinį atsakovei K. B. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės K. B. – buvusios ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Raben Lietuva“ darbuotojos, atsakomybės už konfidencialios informacijos persiuntimą iš suteikto jai darbinio elektroninio pašto į savo asmeninį elektroninį paštą ir darbo sutarties nuostatų pažeidimo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė UAB „Raben Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės K. B. 10 000 Eur baudą ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodo, kad 2018 m. balandžio 20 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Anot ieškovės, darbo sutarties 4.3 punktas numatė draudimą darbuotojui atskleisti bei perduoti trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai bet kokią konfidencialią informaciją (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri darbuotojui gali tapti žinoma dėl darbuotojo darbo. Pažymi, kad darbo sutarties 4.3.2 punkte yra numatytas nebaigtinis konfidencialios informacijos sąrašas. Ieškovė aiškina, kad atsakovė 2018 m. balandžio 24 d. pasirašė ir pareiginius nuostatus, kuriuose, be kita ko, taip pat nustatyta pareiga saugoti tarnybinę ir komercinę paslaptį, įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją. Teigia, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 punkto pagrindu (atsakovės iniciatyva nesant svarbių priežasčių).
4. Ieškovė nurodo, kad po darbo sutarties su atsakove nutraukimo buvo nustatyta, jog atsakovė iš jai suteikto darbinio elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini)) į savo asmeninį elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) darbo sutarties galiojimo laikotarpiu persiuntė didelį ieškovės (darbdavės) konfidencialios informacijos kiekį – be kita ko ir ieškovės klientų sąrašus, jų kontaktinius duomenis, suteiktas paslaugas ir jų kainas, ieškovės dokumentus, susijusius su paslaugų kainodara, finansinę informaciją ir kitus duomenis. Be to, ieškovė pažymi, kad atsakovė prieš darbo sutarties pabaigą ieškovės klientams pranešė ne tik apie nutraukiamus darbo santykius, tačiau nurodė jiems ir savo asmeninius kontaktus, taip pat informavo, jog dirbs analogišką darbą kitoje įmonėje.
5. Ieškovės vertinimu, atsakovė tokiais savo veiksmais pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl, remiantis darbo sutarties 4.3.5 punktu, privalo sumokėti 10 000 Eur dydžio baudą, kurią atsisakė sumokėti geruoju prieš ieškovei kreipiantis į teismą. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės sutartinės atsakomybės taikymo sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
6. Teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė darbo sutarties galiojimo metu nuolat iš savo darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą siuntėsi ieškovės konfidencialią informaciją, susijusią su ieškovės klientų pardavimų apimtimis, rinkos ir finansine informacija, klientų kontaktinius duomenis ir kitą su jais susijusią informaciją, kainynus ir kt., nors tai buvo draudžiama pagal darbo sutarties sąlygas, t. y. šiuos veiksmus ieškovė laiko darbo sutarties 4.3 punkte apibrėžtu draudžiamu ieškovės konfidencialios informacijos naudojimu savo ir/ar trečiojo asmens reikmėms. Pažymi, kad atsakovė neleistinai persisiuntė ieškovės konfidencialią informaciją į savo asmeninį el. paštą su siekiu šia informacija pasinaudoti savo reikmėms. Anot ieškovės, tokius neteisėtus veiksmus atsakovė darė tuomet, kai derėjosi su konkuruojančiu ūkio subjektu dėl darbo pasiūlymo arba galimai jau buvo sudariusi naują darbo sutartį. Be to, ieškovės nuomone, atsakovė pažeidė ir Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – KPTAĮ) 4 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas. Ieškovė nurodo, kad nors ieškovė ir nėra lingvistiškai įtvirtinusi darbo sutartyje ar vidiniuose bendrovės dokumentuose draudimo persisiųsti informaciją į savo asmeninį el. paštą, tačiau toks draudimas nustatytas kitokiais žodžių junginiais – darbo sutartyje numatyta tokia informacijos naudojimo draudimo formuluotė „neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimą būdą“; taip pat vidaus tvarkos taisyklėse nurodomas draudimas išnešti konfidencialią informaciją sudarančius dokumentus už bendrovės patalpų ribų. Taigi, anot ieškovės, konfidencialios informacijos persisiuntimą negalima traktuoti kaip teisėtus darbuotojo veiksmus bei kad siuntimosi poreikis buvo kilęs išimtinai vykdyti darbines funkcijas po darbo. Ieškovės vertinimu, labiau tikėtina, jog atsakovės veiksmai buvo nukreipti į sąmoningą ieškovės konfidencialios informacijos persisiuntimą su tikslu ta informacija pasinaudoti.
7. Be to, ieškovė pažymi, kad atsakovė, atlikdama nurodytus veiksmus, suprato pažeidžianti sutartines nuostatas, siekė panaudoti persiųstą informaciją su darbo funkcijų vykdymu nesusijusiems tikslams, todėl, anot ieškovės, šiuo atveju atsakovės veiksmuose pasireiškė tiesioginė tyčia.
8. Ieškovė aiškina, kad šalys darbo sutarties 4.3.5 punkte susitarė, jog atsakovei pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus darbo sutartyje, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 10 000 Eur dydžio baudą, todėl galiojant minėtam susitarimui ieškovė atleidžiama nuo žalos dydžio įrodinėjimo, nes šalys dėl netesybų dydžio buvo iš anksto susitarę ir ši bauda laikytina minimaliais ieškovės nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Be to, anot ieškovės, nagrinėjamu atveju tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto konfidencialios informacijos persisiuntimo) ir padarinių (baudos) yra akivaizdus priežastinis ryšys; ieškovės vertinimu, atsakovė siekė persivilioti klientus į naująją savo darbovietę (ką nurodė ir ieškovės klientams). Pažymi, kad atsakovė galimai nespėjo sukelti tiesioginės žalos, nes ieškovė ėmėsi skubių veiksmų siekiant apginti savo teises, tačiau tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip turėję įtakos galimai žalai atsirasti.
Šalies argumentai
9. Ieškovės vertinimu, atsakovės teiginiai, jog informacijos persisiuntimas buvo sąlygotas didelio darbo krūvio ir išimtinai ieškovės interesais, yra tik pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nesilaikymą. Aiškina, kad ieškovė tinkamai užtikrina darbuotojų darbo sąlygas, aprūpina juos reikalingomis darbo priemonėmis bei yra pasirinkusi tinkamą konfidencialios informacijos apsaugą (nurodant kas yra konfidenciali informacija, priskirdama darbuotojams prisijungimo slaptažodžius prie darbinių kompiuterių, taikydama „švaraus stalo“ politiką, vidaus tvarkos taisyklėse įtvirtinusi draudimą išsinešti iš bendrovės patalpų ieškovei priklausančius daiktus, dokumentus ir kt., tuo pagrindu suteikusi atsakovei tik stacionarią darbo vietą, nustačiusi atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą ir pan.).
10. Ieškovė nurodo, kad didžioji dalis atsakovės persiųstos informacijos buvo nevieša, konfidenciali, t. y. susijusi su ieškovės kainodara (pavyzdžiui, taikomomis nuolaidomis ir pan.), klientų duomenimis (jų kontaktai, poreikiai, paslaugų istorija) ir pan. Pažymi, kad atsakovė iš karto po darbo santykių nutraukimo su ieškove įsidarbino konkuruojančiame ūkio subjekte, kas tik patvirtina, jog atsakovė persiųstą informaciją siekė panaudoti naujojo darbdavio naudai.
11. Pabrėžia, kad teismui pateikti elektroniniai laiškai gauti iš ieškovės atsakovei suteikto darbinio kompiuterio. Ieškovė teigia, kad jos vidaus tvarkos taisyklėse, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai, nustatyta, jog bendrovė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant bet neapsiribojant susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones. Taigi, anot ieškovės, atsakovė žinojo apie galimą susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimą, siekiant užtikrinti tinkamą bendrovės konfidencialios informacijos išsaugojimą prieš trečiuosius asmenis bei atskleisti bendrovėje nesąžiningus asmenis.
12. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai paaiškino, kad konfidencialios informacijos persiuntimas (kurį ieškovės atstovas prilygina naudojimui) į savo asmeninį el. paštą jau yra laikomas pažeidimu, nes darbuotojams uždrausta išnešti informaciją iš darbo vietos; tuo labiau, jog atsakovė nurodytą informaciją persiuntinėjo jau ieškant/suradus kitą darbą ir pateikus prašymą dėl darbo santykių su ieškove pabaigos, t. y. siekta pasinaudoti persiųsta informacija ateityje dirbant pas konkurentą. Teigė, kad visa informacija buvo persiuntinėjama sau be ieškovės žinios. Papildomai pažymėjo, kad paskutiniai laiškai faktiškai persiųsti atsakovės paskutinę darbo dieną, kas tik patvirtina, jog atsakovė siekė nurodyta informacija pasinaudoti ateityje, o ne veikė ieškovės interesais. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei padarė dar didesnę žalą, tačiau šiuo atveju ieškovė prašo tik sutartos baudos.
Atsiliepimas
13. Atsakovė K. B. atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovė nurodo, kad ieškovė praktiškai buvo pirmasis atsakovės darbdavys, todėl jai nuolat teko susidurti su didžiuliais naujos informacijos kiekiais, teko mokytis naujai atliekamo darbo, jam ruoštis, kelti kvalifikaciją ir ne darbo metu. Atsakovė pripažįsta, kad darbo santykių su ieškove metu periodiškai persiųsdavo tam tikrą informaciją į savo asmeninį elektroninį paštą, tačiau tokie persiuntimai, anot atsakovės, buvo vykdomi dėl didelio darbo krūvio ir tik išimtinai darbdavio – ieškovės, interesais, nes informacija buvo naudojama tik ieškovės deleguotų atsakovei darbo funkcijų vykdymui. Pažymi, kad siunčiama informacija buvo būtina siekiant tinkamai atlikti to laikotarpio darbus, pasiruošti klientų vizitacijoms, įsisavinti darbdavio patvirtintas vidines tvarkas ir procedūras, kainų nustatymo politikas, kitus bendravimo su klientais ypatumus. Teigia, kad ieškovė nebuvo suteikusi atsakovei nei mobilaus telefono aparato/numerio, nei nešiojamojo kompiuterio, todėl atsakovė neturėjo galimybės net darbo metu esant išvykoje operatyviai pasiekti informaciją, kuri būtina susitinkant su klientais. Atsakovės teigimu, informacijos persiuntimas buvo nukreiptas į jos įsisavinimą, siekiant gerinti darbo rezultatus, bei neįrodo šių duomenų atskleidimo tretiesiems asmenims ar naudojimo asmeniniais interesais ir/ar trečiųjų asmenų naudai.
15. Atsakovės vertinimu, informacijos persiuntimas sau negali būti vertinamas kaip jos atskleidimas, nes atsakovė ir taip buvo teisėta informacijos valdytoja, o įrodymų, jog atsakovė ją atskleidė kitiems asmenims, byloje nepateikta. Be to, anot atsakovės, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, jog informacija buvo naudojama bet kokio trečiojo asmens ar pačios atsakovės (jos asmeninėms reikmėms) naudai; net nenurodo tų trečiųjų asmenų, nenurodo kokiu būdu ši informacija galimai buvo naudojama ir kokie neigiami padariniai ieškovei dėl to kilo. Atsakovės nuomone, ieškovė šiuo atveju tik daro prielaidas, kad duomenys persiųsti siekiant jais pasinaudoti, tačiau įrodymų apie jų panaudojimą byloje nėra pateikta; taip pat nėra jokių duomenų apie, pavyzdžiui, klientų viliojimą ir pan. Taigi, atsakovės teigimu, šiuo atveju nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė faktiškai panaudojo jai žinomą ir persiųstą informaciją nesusijusiais su darbo funkcijų vykdymu tikslais, t. y. jog atsakovė atskleidė informaciją tretiesiems asmenims ir/ar ją panaudojo savo ir/ar trečiųjų asmenų naudai. Pažymi, kad nei darbo sutartyje, nei kituose vidiniuose dokumentuose nebuvo numatyta draudimo persiųsti informaciją į savo asmeninį el. paštą (jog tai yra neteisėti veiksmai); teigia, jog ieškovė nepagrįstai informacijos persiuntimą sau tapatina su informacijos atskleidimu ir naudojimu trečiųjų asmenų naudai, nesant tam jokio faktinio ir/ar teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų.
16. Be to, anot atsakovės, ieškovė nagrinėjamu atveju tik nurodė, jog atsakovė pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus darbo sutartyje, tačiau neįrodinėja neigiamų padarinių (žalos), kilusių dėl tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų. Pažymi, kad ieškovė apsiriboja tik teorinio pobūdžio pamąstymais, jog ieškovės konkurentai, pasinaudoję ieškovės konfidencialia informacija, gali perimti ieškovės klientus, t. y. nurodo tik prielaidas, o ne faktus. Taigi, atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė ir neįrodinėjo tariamai kilusios žalos (neigiamų padarinių), todėl nėra galimybės vertinti ir priežastinio ryšio buvimo tarp atliktų veiksmų ir tariamai kilusių padarinių.
17. Atsakovė taip pat aiškina, kad dalis persiųstos informacijos – el. laiškų, nebuvo konfidenciali. Pažymi, kad 2019 m. sausio 9 d. ir 2019 m. sausio 16 d. el. laiškais persiųsta informacija, susijusi su ieškovės paslaugų kainodara, nebuvo konfidenciali, nes ji skelbiama viešai ieškovės internetiniame tinklalapyje; dalis kitų persiųstų laiškų (dėl bendravimo su klientais, krovinių stebėsena, informacija apie atsakovės darbo pabaigą, bendrovės renginius, šventes ir pan.) taip pat neturėjo jokios konfidencialios informacijos.
18. Nurodo, kad dalis informacijos, susijusios su klientų (šešių) duomenimis (jų adresai, kontaktai, krovinių gabenimo istorija, atsiskaitymų informacija), buvo reikalinga atsakovei vykstant pas nurodytus klientus 2018 m. gruodžio mėn., siekiant aptarti klientų paslaugų poreikius. Kita vertus, atsakovė teigia, kad nurodyta informacija nebuvo atskleista tretiesiems asmenims ir/ar naudota savo ar trečiųjų asmenų naudai; priešingai, ji buvo naudojama ieškovės interesais, siekiant pasiruošti pokalbiui su klientais. Atsakovė taip pat pažymi, kad dokumentas, pavadintas (duomenys neskelbtini), buvo pačios jos sukurtas, kurio pagalba atsakovė siekė tinkamai ir laiku administruoti visus jai priskirtus krovinius, jų pakrovimo-iškrovimo vietas, gabenimo statusą, gabenimo kainą, informaciją apie sąskaitas ir kitas svarbias aplinkybes, susijusias su administruojamais kroviniais. Be to, pabrėžia, kad minėtas dokumentas taip pat nebuvo atskleistas tretiesiems asmenims ar panaudotas ne ieškovės naudai. Atsakovė nurodo, kad laiškų persiuntimo periodiškumas tik patvirtina, jog atsakovė tik vykdė savo kasdienes darbo funkcijas ir neturėjo jokių intencijų persiųstos informacijos atskleisti ir/ar naudoti savo ar trečiųjų asmenų naudai.
Atsiliepimas
19. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nesupažindino atsakovės su komercinių paslapčių sąrašu; be to, vertinant darbo sutartyje nurodytas formuluotes lieka neaišku, kuri informacija laikytina komercine paslaptimi. Pažymi, kad ieškovė pateiktame ieškinyje taip pat neišskiria kuri informacija, kurią persiuntė atsakovė, priskirtina komercinei paslapčiai, o kuri laikytina konfidencialia.
20. Atsakovė papildomai nurodo, kad šiuo atveju ieškinys iš esmės grindžiamas tik atsakovės persiųstais el. laiškais, kuriuos ieškovė gavo faktiškai įvykdžiusi atsakovės elektroninio susirašinėjimo stebėseną, kuri susijusi su atsakovės asmens duomenų tvarkymu ir su kuria atsakovė ieškovės nebuvo supažindinta. Aiškina, kad apie tokį asmens duomenų tvarkymą (šiuo atveju susirašinėjimo stebėseną) atsakovė turėjo būti supažindinta pasirašytinai, tačiau ieškovė jos apie tai neinformavo, todėl ir gavo minėtus duomenis (laiškus) nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos – vykdė elektroninio susirašinėjimo stebėseną neteisėtai, atitinkamai negali jais remtis, o teismas juos vertinti, nes jie gauti neteisėtai.
21. Be to, atsakovė aiškina, kad ieškovė visiškai neįrodinėja nuostolių dydžio dėl tariamai atlikto konfidencialumo įsipareigojimo pažeidimo, o tik formaliai remiasi darbo sutarties 4.3.5 punktu, kuris buvo nustatytas būtent ieškovės, kaip stipresniosios šalies – darbdavės.
Atsiliepimas
22. Atsakovė nurodo, kad ieškovės pateiktų vidaus darbo tvarkos taisyklių paskutiniame lape atsakovės vardas, pavardė, pareigos, data ir parašas yra sunkiai įskaitomi, taip pat nėra galimybės įvertinti už ką atsakovė pasirašė (jeigu pasirašė), todėl nurodyti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta su minėtomis taisyklėmis.
Šalies argumentai
23. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė darbo sutarties 4.3 punkto pažeidimo, nes neįrodė, jog atsakovė atskleidė/perdavė trečiajam asmeniui ieškovės konfidencialią informaciją ar naudojo ją savo reikmėms/trečiojo asmens naudai. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė tik įrodinėjo, jog atsakovė persiuntė tam tikrą informaciją į savo asmeninį el. paštą. Teigia, kad įprastai konfidencialios informacijos panaudojimas pasireiškia klientų viliojimu ar užsakymų mažėjimu, tačiau ieškovė tokių duomenų nepateikė; priešingai, ieškovė nurodė, jog atsakovė nespėjo sukelti tiesioginės žalos. Atsakovė iš esmės patvirtino, kad jai buvo siunčiamos vidaus tvarkos darbo taisyklės ir galimai ji už jas pasirašinėjo, tačiau, anot atsakovės, darbuotojams buvo nurodyta, jog tai bendravimo tarp kolegų taisyklės; atsakovė nurodė, kad jų neskaitė. Paaiškino, kad informaciją į savo asmeninį el. paštą siuntėsi ieškovės interesais – siekiant geriau pasiruošti darbui, vizitams pas klientus ir pan., o paskutinėmis darbo dienomis siuntėsi duomenis, jog viską sutikrinti/sutvarkyti prieš išeinant iš darbo. Nurodė, kad 2019 m. kovo 6 d. jau įsidarbino kitoje bendrovėje – (duomenys neskelbtini), kuri taip pat veikia logistikos srityje; teigė, jog darbo sutartis su minėta įmone pasirašyta maždaug 2019 m. vasario 14 d.; pirmas darbo pokalbis vyko maždaug 2019 m. vasario 1 d. Pabrėžė, kad persiųstos informacijos savo ar trečiųjų asmenų naudai nenaudojo. Paaiškino, kad darbo pobūdis naujoje bendrovėje buvo kitoks nei pas ieškovę; dalis klientų (apie 2-3), kuriems teikė paslaugas ieškovė, kartojosi ir naujoje įmonėje. Atsakovės teigimu, ji siunčiant nurodytus laiškus nesuprato, jog juose yra konfidencialios informacijos; dabar pripažino tai suprantanti. Nurodė, kad atsakovė niekada nebuvo supažindinta su darbo sutarties 4.3.3 punkte minimomis UAB „Raben Lietuva“ konfidencialios informacijos apsaugos taisyklėmis, kurios nepateiktos ir į bylą. Prašė teismo, jeigu būtų nustatytos visos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti, įvertinti ar prašomas netesybų dydis yra pagrįstas ir proporcingas. Anot atsakovės, pati ieškovė neužtikrino tinkamo lygio konfidencialios informacijos apsaugos – nebuvo įdiegusi konfidencialios informacijos apsaugos sistemos, neinstruktavo darbuotojų (įskaitant ir atsakovės) dėl tokios informacijos naudojimo tvarkos, neapribojo darbuotojų galimybės persisiųsti informaciją ir/ar prieigos prie jos. Aiškino, kad vien tai, jog atsakovė dirbo kitoje logistikos įmonėje, savaime neįrodo jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų; be to, atsakovė nuo 2019 m. lapkričio 9 d. nedirba su ieškove konkuruojančioje įmonėje. Atsakovė papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų (363 Eur) už atsakymo dėl asmens duomenų tvarkymo parengimą, nes šios išlaidos nesusijusios su šia byla; be to, teikiama informacija ir visi pranešimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu, yra nemokami; taip pat atsakovė prašė įvertinti bylinėjimosi išlaidų dydžių pagrįstumą, nes byla, anot atsakovės, nėra sudėtinga.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
24. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. balandžio 20 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2018 m. spalio 25 d. buvo perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. kovo 5 d. DK 55 straipsnio 1 punkto pagrindu (atsakovės iniciatyva nesant svarbių priežasčių).
25. Darbo sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad darbuotojas neturi teisės atskleisti bei perduoti jokiam trečiajam asmeniui bei naudoti savo ar bet kokio trečiojo asmens naudai jokios konfidencialios informacijos (neatsižvelgiant į jos formą bei išsaugojimo būdą), kuri dėl darbuotojo darbo pagal šią darbo sutartį gali tapti jam žinoma; darbuotojas privalo dėti visas pastangas, kad užkirstų kelią neteisėtam bet kurios konfidencialios informacijos paskelbimui bei nederamam jos naudojimui.
26. Darbo sutarties 4.3.1 punkte nustatyta, kad visos konfidencialios informacijos laikmenos, susijusios su darbdavio (ieškovės), jo tiekėjų, klientų ir kitų asmenų veikla, kurias darbuotojas (atsakovė) įgis, gaus ar sukurs vykdydamas savo pareigas, yra darbdavio nuosavybė ir, pasibaigus darbuotojo darbo santykiams arba bet kuriuo ankstesniu metu darbdaviui pareikalavus, darbuotojas jas grąžins nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui.
27. Darbo sutarties 4.3.2 punkte nustatyta, kad visa informacija, susijusi su darbdaviu, kuri nėra viešai prieinama tretiesiems asmenims, yra laikoma konfidencialia informacija; siekiant išvengti abejonių ir neapribojant 4.3, 4.3.1 ir 4.3.2 punktų bendrumo, toliau yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas informacijos, susijusios su darbdaviu, kuri yra laikoma konfidencialia ir su kuria darbuotojas privalo elgtis kaip su tokia: a) visos darbdavio komercinės (gamybinės) paslaptys; b) visa informacija, kurią darbdavys bet kuriam trečiajam asmeniui įsipareigojo saugoti kaip konfidencialią; c) visi darbdavio klientų, užsakovų, partnerių ir kitų susijusių asmenų sąrašai, jų kontaktiniai duomenys, jų atstovai ir tokių atstovų kontaktiniai duomenys ir kita informacija; d) darbdavio ir jo klientų, užsakovų, partnerių ir kitų susijusių asmenų know-how, instrukcijos ir operacijos, pardavimų apimtys, rinkos ir finansinė informacija, techninės produktų specifikacijos; e) visi darbdavio dokumentai, įskaitant komercines ir kitas sutartis; f) finansinės operacijos, įsipareigojimai, sutartys ir sandoriai; g) finansinė ir apskaitos informacija, kainynai ir kainų nustatymo politika, nuolaidų sąrašai ir politika; h) valdymo organų sprendimai ir instrukcijos, išskyrus atvejus, kai taikytini teisės aktai numato ką kita; i) ateities planai, numatomi sandoriai, ir planuojami sandoriai; j) visa informacija, kurios atskleidimas gali neigiamai paveikti darbdavį; k) bet kokia kita konfidenciali informacija, jei taip patvirtinta darbdavio arba pažymėta kaip tokia.
28. Darbo sutarties 4.3.5 punkte nustatyta, jog šalys susitaria, kad darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus, nustatytus šioje darbo sutartyje, darbuotojas sumokės darbdaviui 10 000 Eur dydžio baudą; baudos sumokėjimas jokiu atveju neriboja darbdavio teisės reikalauti žalos atlyginimo.
29. Atsakovės K. B. pareigų apimties (pareiginių nuostatų), kurią atsakovė pasirašė 2018 m. balandžio 24 d., 9 punkte nustatyta atsakovės pareiga saugoti tarnybinę bei komercinę paslaptį (įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją, bet neapsiribojant šiuo sąrašu).
30. UAB „Raben Lietuva“ darbo tvarkos taisyklių (toliau – taisyklės) 3.12 punkte nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių; 2.5 punkte nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones.
31. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė iš esmės visų darbo santykių su ieškove metu periodiškai persiųsdavo iš ieškovės suteikto darbinio el. pašto į savo asmeninį el. paštą tam tikrą informaciją – ieškovės nurodytus el. laiškus.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl konfidencialios informacijos sampratos, jos apsaugos, atskleidimo/panaudojimo
32. Kasacinis teismas, atribodamas komercines paslaptis nuo konfidencialios informacijos, yra išaiškinęs, kad informacija, atsižvelgiant į jos pobūdį ir svarbą bei konfidencialumo pareigos intensyvumo laipsnį, skirstoma į keturias grupes: 1) informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.); tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių; 2) informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.); todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo; pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais; 3) specifinio pobūdžio konfidenciali informacija; tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi; ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė; 4) komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus. Toks suskirstymas vertintinas kaip reiškiantis, kad 1–2 grupėse nurodyta informacija neatitinka konfidencialumo kriterijų ir disponavimas ja negali lemti atsakomybės darbuotojui taikymo. Atsakomybė už 4 grupei priskirtos informacijos atskleidimą ir (ar) panaudojimą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio 4 dalyje. Informacijos, priskirtos 3–4 grupėms, panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
33. Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.
34. Siekiant nustatyti, ar atsakovės persiųsta informacija turi konfidencialumo (kaip ir komercinės paslapties) požymių, būtina nustatyti tokios informacijos tris būtinuosius požymius: slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti. Slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę (ar yra konfidenciali) dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį (ar būtų konfidenciali), nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Informacija turi būti saugoma, bet jos slaptumo užtikrinimo poreikio laipsnis neturėtų būti suabsoliutintas. Kasacinė praktika dėl protingų pastangų išsaugoti informaciją standarto jau suformuota – tai turi būti protingos, bet neypatingos pastangos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).
35. Vadovaujantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi, informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti šios turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. Ar konkretūs duomenys turi komercinę vertę, gali būti įrodinėjimo objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2013).
36. Teismas pažymi, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog ne visa atsakovės persiųsta informacija yra konfidenciali. Kita vertus, atsakovė neginčijo aplinkybių, kad visgi dalis jos persiųstos informacijos – o būtent duomenys apie klientus ((duomenys neskelbtini)), buvo konfidenciali. Be to, teismas sprendžia, kad ir dalis kitos atsakovės persiųstos informacijos turėjo konfidencialumo požymių – a) 2019 m. kovo 1 d. siųstas dokumentas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kt. svarbi informacija; viena vertus, atsakovė nurodė, jog tai buvo jos pačios sukurtas dokumentas, siekiant sekti/prižiūrėti vykdomus užsakymus (krovinių gabenimą), tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jame nėra konfidencialių duomenų (tuo labiau, jog atsakovė tai pripažino pati atsiliepime į ieškinį); b) 2019 m. sausio 16 d. elektroniniu laišku persiųsta informacija, susijusi su ieškovės teiktų paslaugų kainodara; pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtu laišku darbuotojai buvo informuoti apie naują paslaugų apmokestinimą. Teismas iš esmės pritaria atsakovės pozicijai dėl to, kad 2019 m. sausio 9 d. persiųstame el. laiške nebuvo konfidencialios informacijos, nes, kaip matyti iš atsakovės pateiktų rašytinių duomenų iš ieškovės internetinės svetainės puslapio, ieškovė viešai skelbė/skelbia nurodytą informaciją savo internetiniame puslapyje; teismas, palyginęs ieškovės ir atsakovės pateiktus duomenis, sprendžia, jog jie iš esmės yra identiški (su tam tikrais skirtumais, tačiau jie, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo vertinti kaip konfidencialios informacijos). Teismas nenustatė, kad kituose atsakovės persiustuose el. laiškuose buvo konfidencialios informacijos (iš esmės to neįrodinėjo ir ieškovė).
37. Taigi, teismas sprendžia, kad nurodyta informacija buvo nevieša, t. y. slapta, nepasiekiama tretiesiems asmenims; be to, ji buvo vertinga, nes susijusi su turimais klientais, jų kontaktais, užsakymų istorija ir pan., o tokia informacija, pagal teismų praktiką, priskirtina prie konfidencialios informacijos ir/ar turinčios komercinės paslapties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018; Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).
38. Be to, spręstina, kad ieškovės pastangos informacijai išsaugoti buvo protingos – ieškovė darbo sutartyje nurodė kas yra konfidenciali informacija, nustatė atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą, priskyrė atsakovei stacionarų kompiuterį, prisijungimo slaptažodžius, taikė „švaraus stalo“ politiką, vidaus tvarkos taisyklėse buvo įtvirtinusi draudimą išsinešti iš bendrovės patalpų ieškovei priklausančius daiktus, dokumentus.
39. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė ir atsakovė darbo sutartyje aiškiai susitarė dėl konfidencialios informacijos naudojimo (neatskleisti/neperduoti trečiajam asmeniui/nenaudoti savo ar trečiojo asmens naudai), jame aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino informacijos, kuri yra saugotina ir neviešintina, sąrašą, ir atsakovė su tokiomis sąlygomis sutiko, pasirašydama minėtą darbo sutartį. Be to, pareigų apimties (pareiginių nuostatų) 9 punktu atsakovė įsipareigojo saugoti tarnybinę bei komercinę paslaptį (įskaitant įmonės klientų sąrašus, kainoraščius, partnerius, darbuotojus, kitą komercinę informaciją, bet neapsiribojant šiuo sąrašu), o ieškovės darbo tvarkos 3.12 punkte buvo nustatyta, kad dirbantiesiems įmonėje draudžiama iš įmonės patalpų išsinešti įmonei priklausančius daiktus, dokumentus, inventorių.
40. Nagrinėjamu atveju, kaip jau nurodyta šio sprendimo 36 punkte, atsakovė persiuntė informaciją, turinčią konfidencialumo požymių, į savo asmeninį el. paštą. Viena vertus, atsakovė teigė, kad nei darbo sutartyje, nei kituose ieškovės vidiniuose dokumentuose nebuvo draudimo persiųsti nurodytą informaciją į savo asmeninį el. paštą. Kita vertus, teismas, įvertinęs darbo sutarties, pareigų apimties ir taisyklių nuostatas sistemiškai, daro išvadą, kad atsakovė negalėjo persiųsti konfidencialios informacijos į savo asmeninį paštą ar naudoti jos ne darbo funkcijų atlikimui. Tokia išvada darytina dėl to, kad persiuntus nurodytą informaciją į savo asmeninį el. paštą, ieškovė – kaip darbdavė, negalėtų kontroliuoti jos faktinio panaudojimo, t. y. ieškovė neturėtų galimybės užtikrinti, jog minėta informacija nebūtų atskleista/perduota ar panaudota atsakovės ar kito trečiojo asmens naudai.
41. Teismas pažymi, jog aplinkybės, kad dalį ginčo informacijos ieškovė pati persiuntė atsakovei – tuo metu esančiai ieškovės darbuotojai, savaime nereiškia, kad ieškovė nelaiko tokios informacijos slapta, konfidencialia, o atsakovė gali laisvai ja naudotis. Tuo labiau, kad ieškovė buvo tinkamai pasirūpinusi tokios informacijos apsauga, t. y. su darbuotojais sudarytos sutartys dėl konfidencialios informacijos naudojimo, apribojimai nustatyti ir kituose nurodytuose vidiniuose ieškovės dokumentuose, be to, atsakovė žinojo, kokią informaciją ieškovė laiko konfidencialia ir pasirašytinai buvo įsipareigojusi tokios informacijos neatskleisti/neperduoti ir/ar nenaudoti savo ar trečiojo asmens naudai.
42. Vien atsakovės nurodytos aplinkybės, kad nurodytą persiųstą informaciją atsakovė naudojo išimtinai ieškovės interesais, t. y. siekė geriau susipažinti/įsidėmėti nurodytą informaciją, ją panaudoti susitinkant su ieškovės klientais ar sutvarkyti visus darbus prieš darbo pabaigą, nesudaro pagrindo tokį persiuntimą laikyti teisėtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę (jos administraciją) apie tokius atliekamus veiksmus; be to, nėra duomenų, jog atsakovė būtų reiškusi pretenzijas, jog jai nesuteiktas nešiojamasis kompiuteris ar galimybė prisijungti prie ieškovės vidinės sistemos iš išorės, siekiant geriau atlikti atsakovei pavestas darbo funkcijas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas (atitinkamai ir bylose, kuriose sprendžiamas konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimas), turi savitą specifiką, nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryšio, iš esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti nagrinėjant šios kategorijos bylas, priešingu atveju (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo) dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir iš to gauti pelną. Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklą ir iš tos veiklos gautą naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).
44. Teismo vertinimu, atsakovė, persiųsdama ieškovės informaciją, turinčią konfidencialumo požymių, pažeidė darbo sutartyje, pareigų apimtyje ir taisyklėse nustatytus įpareigojimus, dėl to jai kyla civilinė atsakomybė. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ginčo informacijos persisiuntimas pats savaime nėra neteisėtas, nes sutartyje įtvirtintas draudimas išnešti konfidencialią informaciją už darbo vietos ribų, naudoti ją kitais nei darbo funkcijų vykdymo tikslais ir pan. Būtent už šios pareigos pažeidimą darbo sutarties 4.3.5 punkte numatyta sankcija.
45. Kaip minėta, darbuotojui – šiuo atveju atsakovei, persiuntus darbdavio – ieškovės, konfidencialią informaciją į savo asmeninį el. paštą, nei ieškovė, nei teismas neturi galimybių patikrinti kur minėta informacija buvo/būtų naudojama, todėl vien formalus taikymas darbo sutarties nuostatų – dėl konfidencialios informacijos atskleidimo/perdavimo tretiesiems asmenims ir/ar panaudojimo savo reikmėms ar trečiojo asmens naudai, neatitiktų nei pačios darbo sutarties nuostatų dėl konfidencialios informacijos naudojimo tvarkos, nei kitų aukščiau išvardintų ieškovės vidinių aktų nuostatų dėl tokios informacijos tvarkymo tvarkos, nei bendrųjų civilinės teisės principų, nes priešingu atveju nustatyti ribojimai dėl konfidencialios informacijos naudojimo iš esmės netektų prasmės (tokie apribojimai būtų lengvai apeinami).
46. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pareigos neatskleisti įmonės komercinės paslapties ir jos nenaudoti pažeidimas reiškia neteisėtą veiksmą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014). Be to, kaip jau minėta šiame sprendime, konfidencialios informacijos panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Taigi, esant sutartinei civilinei atsakomybei neteisėtumas siejamas su sutarties pažeidimu. Jeigu darbuotojas sudaro susitarimą dėl įmonės paslapčių, konfidencialios informacijos išsaugojimo, tai, kaip ir bet kuris sutarties dalyvis, privalo jo laikytis.
47. Pažymėtina, kad neteisėtas konfidencialios informacijos perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai (pvz., materialius dokumentus, duomenų laikmenas, elektroninius dokumentus ir kt.) perduoda tretiesiems asmenims. Suprantama, kad bet kuris konkurentas, panaudojęs informaciją apie bendrovės klientus, jiems taikomas kainodaras, gali perimti tokius klientus ar jų dalį, kas įtakotų įmonės stabilumą ir finansinę padėtį. Tai reiškia, kad dėl konfidencialios informacijos neteisėto (pažeidžiant sutartį) atskleidimo ir panaudojimo nesąžiningos konkurencijos būdu ir dėl darbuotojo, pažeidusio sutartį, veiksmų padaroma žala.
48. Viena vertus, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad atsakovė, persiuntusi konfidencialią informaciją į savo asmeninį el. paštą, ją atskleidė ar perdavė tretiesiems asmenims, ar panaudojo trečiųjų asmenų naudai; kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 45 punkte nurodytus išaiškinimus, sprendžia, jog atsakovė šiais savo veiksmais minėtą informaciją naudojo savo reikmėms (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad šią išvadą patvirtina ir tai, jog atsakovė, kaip pati nurodė teismo posėdžio metu, dar maždaug 2019 m. vasario 1 d. dalyvavo pokalbyje dėl kito darbo konkuruojančioje su ieškove bendrovėje, o 2019 m. vasario 14 d. jau pasirašė darbo sutartį, tačiau ir po šių įvykių toliau siuntėsi informaciją, be kita ko, ir turinčią konfidencialumo požymių, į savo asmeninį el. paštą, t. y. 2019 m. kovo 1 d. 16.25 val. (penktadienį) persiuntė dokumentą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyti duomenys apie ieškovės klientus, jų kontaktai, vežimų istorija ir kita konfidenciali informacija, nors, kaip pati atsakovė nurodė teismo posėdžio, 2019 m. kovo 4 d. (pirmadienį) buvo jos paskutinė darbo diena pas ieškovę. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyti paaiškinimai, jog šis dokumentas persiųstas siekiant peržiūrėti/patikrinti vykdomus užsakymus (krovinių gabenimą), vertintinas kritiškai (kaip neįrodytas).
49. Atsakovė taip pat teigė, kad pas naująjį darbdavį jos darbo pobūdis buvo kitoks, dėl to persiųstos ieškovės informacijos ji net nebūtų turėjusi galimybės panaudoti ir/ar persiųsta informacija nebuvo/nėra aktuali, tačiau šiuo atveju tokia aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl ginčo informacijos panaudojimo ir dėl to padarytos žalos atlyginimo, o dėl sutartinės atsakomybės dėl konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimo.
50. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius kildina iš su atsakove sudarytos darbo sutarties nuostatų dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Kaip minėta, darbo sutarties 4.3.5 punkte nustatyta, jog šalys susitaria, kad darbuotojui pažeidus konfidencialumo įsipareigojimus nustatytus šioje darbo sutartyje, darbuotojas sumokės darbdaviui 10 000 Eur dydžio baudą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės kaltė taip pat laikytina įrodyta, nes, kaip minėta, atsakovė žinojo kokia informacija yra laikytina konfidenciali, žinojo apie nustatytus ribojimus dėl jos naudojimo (atitinkamai ir dėl jos persiuntimo), tačiau vis tiek ją reguliariai siuntėsi, neinformavusi ieškovės.
51. Susitarimas – tai prievolės atsiradimo pagrindas. Sutarties dalyviai neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti. Jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
52. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti maksimalų darbo sutartyje numatytą baudos dydį. Kaip minėta, byloje neįrodyta, kad atsakovės persiųsta konfidenciali informacija buvo atskleista ar perduota tretiesiems asmenims, taip pat kad ji buvo panaudota trečiųjų asmenų naudai. Pažymėtina, kad teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas mažina priteistinos baudos sumą, priteisdamas iš atsakovės ieškovei 2 000 Eur dydžio baudą, kurios dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
53. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteistina 2 000 Eur baudos (CK 6.245-6.249, 6.251 straipsniai; CPK 12, 178, 185 straipsniai).
Dėl įrodymų gavimo leistinumo/teisėtumo
54. Atsakovė, be kita ko, teigė, kad ieškovės ieškinys iš esmės grindžiamas tik atsakovės persiųstais el. laiškais, kuriuos ieškovė gavo neteisėtai, t. y. be atsakovės informavimo ir sutikimo, faktiškai įvykdžiusi atsakovės elektroninio susirašinėjimo stebėseną, kuri susijusi su atsakovės asmens duomenų tvarkymu, todėl, anot atsakovės, ieškovė minėtus duomenis gavo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, atitinkamai negali jais remtis, o teismas juos vertinti.
55. Teismas kritiškai vertina nurodytus atsakovės argumentus bei pažymi, kad UAB „Raben Lietuva“ darbo tvarkos taisyklių, su kuriomis atsakovė buvo supažindinta pasirašytinai (tai patvirtino atsakovė ir teismo posėdžio metu), 2.5 punkte nustatyta, jog įmonė turi teisę vykdyti darbo priemonių naudojimo kontrolę, įskaitant, bet neapsiribojant susirašinėjimo komunikacinėmis priemonėmis stebėjimu, vaizdo įrašų peržiūra, bei įgyvendinti kitas kontrolės priemones. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė buvo pasirašytinai informuota, jog jos susirašinėjimas gali/galės būti stebimas, todėl ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai, laikytini gavus nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
56. Kita vertus, atsakovė nurodė, kad yra pateikusi skundą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl atsakovės asmens duomenų neteisėto tvarkymo, todėl minėtai inspekcijai nustačius kažkokius pažeidimus, atsakovė galės ginti savo galimai pažeistas teises (dėl asmens duomenų tvarkymo/naudojimo ir pan.) teisės aktuose nustatytais būdais.
57. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
58. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
59. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
60. Ieškovė prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 263 Eur žyminį mokestį ir 2 359,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
61. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja bylinėjimosi išlaidų (363 Eur) už atsakymo dėl asmens duomenų tvarkymo parengimą, nes šios išlaidos nesusijusios su šia byla. Teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad ieškovė, be kita ko, reikalauja priteisti iš atsakovės 363 Eur (su PVM) išlaidų, patirtų rengiant atsakymą į atsakovės 2019 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl informacijos suteikimo dėl tariamo BDAR pažeidimo. Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos nesusijusios su nagrinėjama byla, todėl šių išlaidų neįtraukia į ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
62. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – 1 996,50 Eur (2 359,50 Eur - 363 Eur) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
63. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 20 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 10 000 Eur baudą, priteista – 2 000 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 451,90 Eur ((263 Eur + 1 996,50 Eur) x 20 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
64. Byloje iš viso patirta 3,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl valstybei iš ieškovės priteistina 3,04 Eur (3,80 Eur x 80 proc. / 100 proc.) išlaidų (CPK 96 straipsnis); atsakovei tenkanti pašto išlaidų dalis mažesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl ji nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“ ieškinį atsakovei K. B. dėl baudos priteisimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, 2 000 Eur (du tūkstančius eurus) baudos ir 451,90 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raben Lietuva“, j. a. k. 300027413, 3,04 Eur (tris eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.